(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrans“ atstovui A. Ž. (2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje), atstovėms D. Ž., advokatei Irinai Lemežytei, 

atsakovui D. V. (2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje), jo atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrans“ ieškinį atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo D. V. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Hermitrans“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą išieškojimo.

Teismas

n u s t a t ė:

uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hermitrans“ (toliau – ir ieškovas, darbdavys) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. DGKS-3074, priimto darbo byloje Nr. APS-131-7289/2020 (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo buvo atmestas UAB „Hermitrans“ prašymas dėl 16 101,74 Eur dydžio žalos atlyginimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. V. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas) dėl darbuotojo kaltais veiksmais padarytos žalos priteisimo, kurį vėliau sutikslinęs, prašo priteisti iš atsakovo D. V. ieškovo naudai 14 270,57 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodo, jog 2018 m. kovo 6 d. ieškovas, kaip darbdavys, su atsakovu D. V., kaip darbuotoju, pasirašė Darbo sutartį Nr. 34, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į skyriaus vadovo pareigas. Atsakovas buvo atsakingas už ieškovo logistikos–ekspedicijos paslaugų teikimą ir plėtojimą Jungtinės Karalystės rinkoje, o vėliau dirbo ir su Italijos bei kitų Europos valstybių rinkomis. Atsakovo darbo pareigas sudarė ne tik viso įmonės skyriaus kuravimas, rinktinių krovinių komplektavimas, regionų kainodaros sudarymas, bet atsakovas buvo vienintelis ir tiesioginis darbuotojas, gaunantis ir derinantis informaciją su partneriais apie planuojamas/patiriamas išlaidas, atsakingas už šios informacijos suvedimą į sistemą bei tai pagrindžiančių sąskaitų perdavimą apskaitai bei vadovams. Atlikdamas šias pareigas, atsakovas taip pat buvo atsakingas už mėnesinių ataskaitų vedimą ir jų teikimą tiesioginiam vadovui bei įmonės vadovui, premijavimo sistemos pildymą. Kadangi atsakovo darbo pareiginė pozicija įmonėje buvo vienintelė tokia, atsakovas buvo priskiriamas prie svarbiausių įmonės darbuotojų, o ilgainiui dėl atsakovo oficialiai rodomų gerų rezultatų – ieškovo vadovai ėmė pasitikėti atsakovu.

        2020 m. vasario 13 d., tvarkant buhalterinius ieškovo dokumentus, skirtus 2019 m. finansinių metų uždarymui bei nagrinėjant įmonės balansą, patikrinus programą „Delivera”, kurioje yra vykdoma ir apskaitoma įmonės veikla, išgeneravus visą 2019 metų ataskaitą, ieškovo darbuotojai pastebėjo, kad yra ženklus skirtumas su įmonės 2019 m. apyvartiniu pelnu. Skirtumas buvo rastas ir 2020 sausio mėnesio ataskaitose. Šiuos skirtumus rodė ir buhalterės atsiųstas 2019 m. balansas. Aptikus nurodytus skirtumus tarp įmonės balanso ir apyvartinio pelno, buvo pradėtas įmonės vidinis tyrimas, kuriam vadovavo ieškovo direktorius A. Ž. ir Transporto skyriaus vadovė J. L. (tiesioginiai atsakovo vadovai). Tyrimo metu buvo pastebėta, kad ataskaitose nurodomų papildomų išlaidų  (krovos, sandėliavimo, terminalų mokesčių) sumos yra neproporcingai didelės, todėl suvedamos papildomos pervežimo išlaidos buvo patikrintos nuosekliai. Tiesioginiai atsakovo vadovai, atlikę vidinį tyrimą, kreipėsi į atsakovą žodžiu ir paprašė el. laišku atsiųsti informaciją, ar nėra kokių nors praleistų sąskaitų ar nenumatytų/neužpajamuotų išlaidų iš jo vykdomos veiklos, po apskaitinių periodų uždarymo. Kadangi atsakovo 2020 m. vasario 13 d. atsiųstame laiške nurodytos sąskaitos ir jų sumos neatspindėjo realios situacijos, atsakovo vadovai pradėjo nuosekliai tikrinti visas 2019 metų ataskaitas, taip pat sukvietė darbuotojus ir juos viešai susirinkime informavo, kad uždarant finansinius metus pastebėtas itin didelis skirtumas, kad skirtumas pastebėtas ir tarp 2020 m. sausio mėnesio ataskaitų, todėl darbuotojų buvo paprašyta pateikti bet kokią galimai reikšmingą informaciją, jei jų veikla galėjo įtakoti ataskaitas. Dauguma darbuotojų tai padarė, tuo tarpu atsakovas, nors jo vadovai jau buvo nustatę, kad tarp jo pateiktų ataskaitų yra ženklių neatitikimų, ataskaitose sumos buvo suvestos pasibaigus ir uždarius praėjusius veiklos mėnesius, ataskaitos pildomos, duomenys įvedami atgaline data, į vadovų pranešimą niekaip nesureagavo.

        Ieškovo teigimu, jo atlikto vidinio tyrimo metu buvo nustatyti tokie atsakovo pareigų pažeidimai: 1) pavėluotas duomenų, kurie turi tiesioginę įtaką ieškovo veiklos rezultatui ir jo vertinimui, suvedimas po krovinio pervežimo: atlikus naujas korekcijas, atsakovas privalėjo apie tai informuoti tiesioginius vadovus, nes pagal tai įmonė privalėjo koreguoti finansines bei mokesčių ataskaitas, atitinkamai planuoti tolimesnių pervežimų pelningumą, vykdymą ir naujų užsakymų dėl krovinių pervežimo vykdymą; 2) piktybiškas ir tyčinis klaidingų duomenų programoje Delivera suvedimas: patirtos išlaidos programoje priskirtos prie reisų, kuriuose buvo kitų darbuotojų, o ne atsakovo organizuojami krovinių pervežimai, dėl ko keitėsi ir kitų darbuotojų ataskaitų rezultatai, taip pat buvo suvedamos išlaidos prie kolegų reisų, kuriuose faktiškai papildomos išlaidos iš terminalų nebuvo patirtos; 3) savalaikis vadovų neinformavimas apie vėluojančių sąskaitų pateikimą buhalterijai tais atvejais, kai skirdavosi atsakovo kuruojamo partnerio Sogedim sąskaitų faktinio gavimo datos (duomenys paimti iš el. pašto (duomenys neskelbtini) ir datos, kada šios sąskaitos atsakovo buvo pateiktos buhalterijai: tokiu atveju turėjo būti koreguojamos buhalterinės ataskaitos, metų bei mėnesių balansas, mėnesių apyvartos pajamų bei išlaidų ataskaitos, kurios yra teikiamos vadovui, duomenys yra labai svarbūs, darant išvadas dėl tolimesnės skyriaus veiklos ar jo krypties tęsimo, užsakymų vykdymo, nepelningų užsakymų atsisakymo ir pan., nepateikus duomenų laiku, vadovai negalėjo laiku atlikti korekcijų bei priimti atitinkamus sprendimus, dėl ko įmonė vykdė nepelningus užsakymus ir patyrė tiesioginius nuostolius; 4) visų žinomų išlaidų netinkamas planavimas ir nesavalaikis (t. y. iki mėnesio ataskaitų pateikimo bei mėnesio uždarymo) priskyrimas prie ieškovo ataskaitų; 5) pavėluotas išlaidų pajamavimas ir slėpimas, kas iškreipė ne tik asmenines atsakovo, bet ir kitų darbuotojų ataskaitas, ko pasėkoje ieškovas išmokėjo nepelnytus priedus prie atlyginimo vadovams, kuriems priklausė priedas nuo bendro skyriaus rezultato.

        Nustačius minėtus pažeidimus, 2020 m. vasario 24 d., dalyvaujant ieškovo direktoriui, atsakovo tiesioginei vadovei J. L., buvo iškviestas atsakovas, jam buvo įteiktas prašymas pasiaiškinti. Atsakovas 2020 m. vasario 24 d. pateikė pasiaiškinimą. Kadangi atsakovo pateiktas pasiaiškinimas neatitiko tikrovės, atsakovui buvo įteiktas pranešimas apie laikiną nušalinimą nuo darbo bei buvo paprašyta atiduoti įmonės daiktus. Po šio pokalbio ir pranešimo apie laikiną nušalinimą, atsakovas iš savo darbinio kompiuterio per kelias minutes ištrynė visus su jo vykdyta veikla susijusius duomenis bei dokumentus, kurie buvo svarbūs tyrimui, kas dar labiau patvirtino atsakovo kaltę atliekant veiksmus, sukėlusius ieškovui žalą. Šiais veiksmais atsakovas dar labiau padidino ieškovo nuostolius, nes ieškovui teko samdyti IT paslaugas teikiančią įmonę atsakovo kompiuteryje buvusių failų ir duomenų atstatymui, dėl ko ieškovas patyrė papildomų išlaidų. 

        Atsakovas, teikdamas pasiaiškinimą, 2020 m. vasario 26 d. elektroniniame laiške pripažino savo kaltę, tačiau nurodė, kad tai įvyko dėl aplaidumo. 2020 m. vasario 28 d. atsakovui elektroniniu paštu buvo nusiųstas Pranešimas apie pažeidimus ir Įsakymas dėl atleidimo iš darbo Nr. 2020/14, kuriuo ieškovas atleido atsakovą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

        Ieškovo teigimu, žalą sudaro: 1) negautos planuotos apyvartinės pajamos bei patirtos neplanuotos veiklos išlaidos, remiantis teikiamais klastotais atsakovo duomenimis; 2) nepagrįstai išmokėti atlyginimų priedai (tiesioginis vadovas, kurio atlyginimo priedas priklauso nuo skyriaus rezultato, kitų skyriaus darbuotojų priedai prie atlyginimo, kurie šiai dienai neatitinka realybės); 3) nefinansiniai nuostoliai – prarasta ieškovo reputacija prieš partnerius, - kuriuos ieškovas patyrė, nes atsakovas sąmoningai laiku nepajamuodavo partnerių sąskaitų, o partneriams teigdavo, kad ieškovo vadovybė ir buhalterijos skyrius stabdo mokėjimus: atsakovo darbiniame el. pašte rasti laiškai su partnerių įspėjimais, jog dėl šių priežasčių jie ruošiasi nutraukti bendradarbiavimą, atsisako teikti paslaugas, kol ieškovas nesumokės; 4) buhalterinių/finansinių ataskaitų, metų balanso, valstybei sumokėtų mokesčių ataskaitų taisymo bei koregavimo išlaidos, samdant buhalterinę įmonę.

        Detalizuodamas nuostolių sumą, ieškovas nurodė, jog nuostolius kildina iš atsakovo tyčinio klaidingų duomenų suvedimo, dėl ko ieškovas, manydamas, kad krovinių pervežimai vyksta pelningai, nenutraukė nepelningų užsakymų vykdymo. Ieškovas jokiu būdu nebūtų vykdęs nuostolingų pervežimų, t. y. matydamas, kad išlaidos viršija pajamas, tiesiog nebūtų prisiėmęs vykdyti faktiškai nuostolingus užsakymus, nes tai prieštarautų įprastai verslo praktikai, logikai ir įmonės, kaip pelno siekiančio subjekto, tikslams.

Atsakovas D. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydamas, kad jokios žalos darbdaviui nepadarė ir negali būti atsakingu už ieškovo verslo praradimus.

Nesutikdamas su atleidimu iš darbo, darbuotojas kreipėsi į DGK ir po jos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. DGKS-3084, priimto jo darbo byloje Nr. APS-131-5704/2020 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo buvo atmestas darbuotojo prašymas, kreipėsi į teismą su savarankiškais reikalavimais, kurie šioje sujungtoje byloje laikomi priešieškiniu (el. b. apyrašo t. II, psl. 15-16, 114). Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti 2018 m. kovo 6 d. Darbo sutarties Nr. 34 su juo nutraukimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 7 punktą UAB „Hermitrans“ 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 2020/14 neteisėtu, laikyti, kad 2018 m. kovo 6 d. Darbo sutartis Nr. 34 su juo nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš UAB „Hermitrans“ atsakovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo teigimu, DK nėra 58 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir tai savaime yra priežastis pripažinti, kad darbdavys neteisėtai atleido darbuotoją iš darbo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 33 punktas). Šiuo atveju darbuotojas nebuvo supažindintas su konkrečiais duomenų į „Delivera“ sistemą suvedimo terminais ir tvarka, todėl jis negali būti laikomas pažeidusiu savo darbo pareigas ir juo labiau pažeidusiu jas šiurkščiai, todėl Darbo sutarties nutraukimas šiuo atveju yra laikytina neproporcinga priemonė.

Pažymi, jog tam, kad darbuotojas būtų pripažintas padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbuotojas turi būti tinkamai informuotas apie jam pavestas vykdyti funkcijas ir pareigas. Atsakovas teigia nebuvęs supažindintas su darbdavio vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ar su pareiginiais nuostatais, taip pat nepamena, kad būtų supažindintas su tvarka, pagal kurią duomenis į „Delivera“ sistemą reikėtų suvesti per konkretų nustatytą terminą. Tokių duomenų nepateikė ir darbdavys. Juo labiau pagal darbdavio lokalinius teisės aktus šių pareigų nesilaikymas nebuvo pripažįstamas šiurkščiu darbo tvarkos pažeidimu. Pareiga per konkretų laikotarpį suvesti duomenis į sistemą negali būti laikoma bendrąja, kurios reikia laikytis, net jeigu tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatyme ar lokaliniame teisės akte. Tokia pareiga yra labai konkreti ir specifinė, todėl tam, kad būtų galima pripažinti, kad darbuotojas šią pareigą pažeidė, darbuotojas turėtų būti su tokios pareigos vykdymu supažindintas pasirašytinai. Teigia, jog atsakovas nėra buhalteris, o sistema „Delivera“ nėra buhalterinės apskaitos programa, todėl bendros buhalteriams taikytinos pareigos šiuo atveju darbuotojui negali būti taikomos. Atsakovo teigimu, netgi įmonės apskaitininkai ar buhalteriai turi teisę apskaityti išlaidų duomenis pavėluotai ir tikslinti teikiamas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, už ką nuobaudų negauna. Jis pats nei iš darbdavio vadovo, nei iš tiesioginės vadovės, kurie turėjo teisę ir galimybę tikrinti „Delivera“ sistemos duomenis ir privalėjo tai daryti, jokių pastabų dėl duomenų suvedimo ir suvedamų iš išlaidų nebuvo gavęs, todėl negalėjo numanyti, kad jam priskirtas funkcijas vykdo netinkamai.

Darbuotojas mano, jog jokios žalos darbdaviui nėra padaręs, kad darbdavys neįrodė jo patirtų nuostolių egzistavimo, todėl darbuotojas negalėjo būti pripažintas padariusiu darbdaviui žalos ir šiuo pagrindu negalėjo būti atleistas iš darbo. Darbdavys faktiškai vykdė pervežimus 2019 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais, todėl patyrė išlaidų, kurios, neatsižvelgiant į laiką, kada jos buvo suvestos į sistemą, bet kokiu atveju būtų patirtos. Darbuotojas savo veiksmais prie šių pervežimo išlaidų niekaip neprisidėjo ir šių išlaidų atsiradimo negalėjo įtakoti. Darbuotojas tik suvedė šias išlaidas į sistemą. Išlaidų suvedimas į sistemą „Delivera“ negali reikšti, kad darbuotojas yra atsakingas už šių išlaidų atsiradimą. Jeigu visi duomenys į sistemą būtų suvesti be tariamų vėlavimų, šių išlaidų dydis nebūtų pasikeitęs. Darbdavys nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog faktiškai darbdavys nurodytais mėnesiais dirbo nuostolingai. Atsakovo manymu, nepagrįsti ir neįrodyti yra nuostoliai, atsiradę dėl skyriaus vadovei išmokėtų priedų. Darbdavys nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai spręsti, kad skyriaus vadovei priklausė 10 proc. priedas nuo kiekvieno mėnesio pervežimų pelno ir pan.

Ieškovas nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti. Akcentavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis tyčia suvesdavo klaidingus duomenis, siekdamas suklaidinti darbdavį dėl to, kad jo kuruojami pervežimai yra pelningi. Darbdavys, nežinodamas šių aplinkybių, tęsė sau faktiškai nuostolingą veiklą, t. y. vykdydavo užsakymus, kurie realiai, atėmus pajamas, buvo minusiniai, buvo gaunamas nuostolis. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovas suvesdavo ne laiku ir klaidingai išlaidas, kurias vėliau koreguodavo ir neinformuodavo vadovų (nė karto neinformavo), kad ataskaitos yra koreguojamos. Atsakovo tyčinius veiksmus patvirtina faktas, kad atsakovui, prieš priimant bent kokį užsakymą, jau buvo žinomos išlaidos, o jis jas į Delivera sistemą suvesdavo nepilnai. Pažymėjo, kad jo nuostoliai už nuostolingus pervežimus yra 12 249,92 Eur (kaip nurodyta  ekspertizėje, tik minusuotas nuostolis už gegužę, jo ieškovas nereikalauja) ir 2 020,62 Eur – už J. L. išmokėtas premijas, kurias taip pat vertina kaip nuostolį, nes žinant tikruosius duomenis, premijos nebūtų skaičiuojamos ir mokamos arba būtų ne tokio dydžio.

2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Hermitrans“ vadovas A. Ž. (garso įrašo laikas (05.10 – 01.08.08 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog jis pats pasirašė darbo sutartį su atsakovu, iki atsakovo įdarbinimo jo nepažinojo, jį jam rekomendavo J. L., prieš įdarbinant atsakovą vyko keletas pokalbių, kurių rezultatas jį tenkino, dėl to buvo pasirašyta darbo sutartis. Vadovas patvirtino, jog įmonėje nebuvo darbuotojų pareiginių instrukcijų, įmonė nėra didelė (viso yra apie 15 darbuotojų), visi dirbantys artimai bendrauja vienoje patalpoje. Tačiau visi darbuotojai pildė tokias sudarytas specialias anketas, kuriose yra visi klausimai apie darbo specifiką, anot jo, šito pakako. Pareiginių instrukcijų nebuvimas įmonėje netrukdė darbuotojams, tame tarpe ir atsakovui, dirbti.  Įmonėje yra komandų vadovai, kurie kiekvieną darbuotoją apmoka. Tas pats atsakovas buvo būtent Plėtros skyriaus vadovu, kuris apmokydavo dirbti kitus žmones. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nemokėjo dirbti, nežinojo kaip ir ką turi daryti, nesuprato savo pareigų pobūdžio ar darbo apimčių. Atsakovas buvo atsakingas už naujų linijų krovinių surinkimą. Jo darbo funkcijos apėmė ir tai, kad jis pristatydavo naujiems darbuotojams darbo pradžią, supažindindavo su tvarka ir partneriais. Atsakovas pavadavo ir savo tiesioginę vadovę J. L., buvo jos dešinioji ranka, turėjo įmonės pasitikėjimą. Tas faktas, kad atsakovas pats apmokė kitus žmones dirbti, rodo, jog jis suprato ir savo pareigų bei darbo esmę. Vadovas akcentavo tai, kad ginčo atveju problema yra tame, kad atsakovas ne laiku suvesdavo tiekėjų išlaidas, jas suvesdavo gerokai po to, kai priduodavo mėnesines ataskaitas savo vadovei, kas faktiškai iškraipydavo esamą situaciją ir stipriai klaidino ieškovą. Tai buvo daroma tyčia.

Vadovo teigimu, jis nematąs bėdos ir procesinių pažeidimų tame, kad pranešimas, kuriuo įformintas vidinio tyrimo rezultatas, įsakymas dėl atsakovo atleidimo iš darbo yra priimti tą pačią dieną. Pripažino, kad neprašė atsakovo pasiaiškinti dėl 2020 m. vasario 28 d. pranešime nurodytų pažeidimų. Patvirtino, kad atsakovas dirbo iš namų savo tėvystės atostogų metu, įmonė pirko kompiuterį atsakovui tam, kad jis galėtų tai daryti.

Atsakydamas į užduotus klausimus įmonės vadovas nurodė, jog atsakovas pradžioje pavaldinių neturėjo (apie puse metų), vėliau jis turėjo 1-2 pavaldinius. Pradžioje atsakovas turėjo pastatyti visą Anglijos liniją, jis ją pastatė, tada priėmė naują žmogų (kurį apmokė D.), tas žmogus perėmė D. darbą (jis buvo atskaitingas D., turėjo daryti tą patį darbą kaip ir D. – suvedinėti duomenis), o D. nuėjo dirbti į kitą šalį (Italiją), daryti plėtrą. Patvirtino, jog jis pats turi priėjimą prie ,,Delivera“ sistemos, turi galimybę tikrinti praeito mėnesio ir kitų mėnesių rezultatus, tačiau nereguliariai prieina prie sistemos, nes yra žmonės, kurie dirba su ja. Nurodė, jog 2019 m. nedarė patikrinimo, nes buvo pasitikėjimas žmonėmis, įmonėje nėra didelės darbuotojų kaitos. Darbuotojai turi persiųsti sąskaitas (apie gaunamas išlaidas) apskaitininkei (įmonės nuolatinei darbuotojai). Sąskaitų terminai įmonėje skaičiuojami nuo sąskaitos gavimo, todėl terminai gali varijuoti. Nurodė, jog įmonėje svarbiausia yra tai, kad ta sąskaita (kuri pateikiama apskaitininkei) būtų įvesta į sistemą ,,Delivera“ (kad ta sąskaita būtų pagrįsta). Jeigu sąskaita yra įvesta į sistemą, ji yra priimama. D. siųstos sąskaitos buhalterei jau būdavo įvestos į sistemą. Pvz. jei sąskaitą prašoma apmokėti iki gegužės 30 d., tačiau jei ji nusiųsta apskaitininkei birželio 15 d., terminas skaičiuojamas nuo birželio 15 d., tada ir atsirasdavo konfliktinės situacijos dėl vėlavimo. Apskaitininkė nežiūri apmokėjimo laiko, jos darbas yra techninis, suvesti sąskaitas. Patvirtino, jog už mokėjimus atsakingas yra jis pats, tačiau fiziškai iki jo sąskaitos neateidavo, jis tik matydavo programoje, kad sueina sąskaitos apmokėjimo terminas, ir atlikdavo mokėjimą. Nuostolį, jo teigimu, įmonė patyrė dėl nepelningų atsakovo kuruotos linijos krovinių vežimų.

Vadovas paaiškino tokią įmonėje buvusią faktinę premijavimo tvarką – bonusai yra skaičiuojami 10 proc. į rankas nuo skyriaus plano viršijimo (skyriaus planas 30 000-35 000 Eur). Tam, kad paskaičiuoti šias sumas, reikia pamatyti visų darbuotojų padarytus planus. Vadovas patvirtino, kad ekspertizę atlikusiam asmeniui nebuvo pateikti visų darbuotojų planai ir ataskaitos, o tik atsakovo.

2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas D. V. (garso įrašo laikas 01.10.35 – 01.45.24 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad darbo sutartį pasirašė 2018 m. kovo 6 d. skyriaus vadovo pareigoms. Pirmas iš jo darbų buvo kuruoti Didžiosios Britanijos – Lietuvos liniją. Anglijos liniją kuravo iki 2019 m. gegužės mėn. Po šio etapo įmonės vadovai pasiūlė kuruoti Lietuvos-Italijos liniją. Šiuo atveju jo pagrindinės atsakomybės buvo ieškoti vežėjų, klientų, partnerių. Per tą laiką susirado Italijoje 3 partnerius, su kuriais pastoviai dirbo. Sąskaitas suvesdavo tada, kai jos faktiškai buvo patirtos. Galimai dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškos klaidos jos galėjo būti suvedamos ne laiku arba praleistos. Pripažino, kad galėjo padaryti tam tikrų klaidų. Vertino abi priežastis – žmogišką klaidą ir didelį darbo krūvį. Pažymėjo, kad iš jo ar iš tų pačių vežėjų įmonės apskaita taip pat gaudavo sąskaitas. Apskaita gautas sąskaitas vėliau persiųsdavo buhalterijai. Nurodė, jog nežinojo sąskaitų tolimesnio kelio po pridavimo apskaitai. Sąskaitas gaudavo ne tik jis, bet ir apskaitininkė, kuri el. paštu informuodavo, kokias išlaidas reikia priskirti prie tam tikro reiso, atsakovas jas priskirdavo. Jis nebuvo gavęs nei vienos pastabos, kad suveda sąskaitas netinkamai arba pavėluotai. Jei būtų gavęs tokių pastabų, būtų vedęs sąskaitas tinkamai ir laiku. Kažkiek užsivėlinti buvo įprasta, nes ne visada ir tiekėjai pateikdavo reikiamus dokumentus. 2019 m. lapkričio 19 d. išėjo tėvystės atostogų, bet paprašytas įmonės vadovų dirbo tėvystės atostogų metu, padėjo kolegoms (kurie jį pavadavo) užbaigti einamuosius darbus (tėvystės atostogos truko iki 2019 m. gruodžio 24 d., tarp šventiniu laikotarpiu vadovybės nurodymu dirbo iš namų, į darbą grįžo 2019 m. gruodžio 30 d.). Todėl tokiu būdu dirbdamas jis negalėjo visų sąskaitų suvesti normaliu laiku, kadangi turėjo ribotą laiką priėjimui prie kompiuterio. Padėjo kitiems darbuotojams Skype programa, plius kiek galėjo, tiek suvedinėdavo sąskaitas. Grįžęs iš tėvystės atostogų, toliau kuravo Lietuvos-Italijos liniją ir 2020 m. vasario 13 d. sulaukė žinutės Skype programoje iš įmonės vadovo ateiti pasiaiškinti dėl sausio mėn. suvestų sąskaitų į 2019 metus. Atsakovas paprašė laiko, kad galėtų patikrinti ,,Delivera“ programoje, pasakė, kad atsakys el. paštu, paaiškins, kaip tos sąskaitos yra suvedamos į minėtą programą. Tą pačią dieną pateikė atsakymą, kad viena italų partnerio sąskaita buvo suvesta 2020 m. sausio mėn. į praeitus metus, taip pat kitų partnerių sąskaitos. Po laiško išsiuntimo buvo užėjęs pas vadovą, pripažino, kad suvedė į praeitus metus kelias sąskaitas. Vadovas situaciją suprato ir nepriekaištavo. Kitos dienos ryte vadovas surengė susitikimą su visais darbuotojais, pareiškė, kad įmonėje yra dideli neatitikimai už 2019 metus. Jis buvo nušalintas nuo darbo. Nuo 2020 m. vasario 14 d. iki atsakovo nušalinimo dienos 2020 m. vasario 24 d. buvo vykdomas tyrimas, kurio metu nei įmonės vadovas, nei jo tiesioginė vadovė su juo nekontaktavo, jokių klausimų neuždavinėjo. 2020 m. vasario 24 d. Skype programoje gavo žinutę, kad jam reikia ateiti į susirinkimų kambarį, kur buvo įmonės vadovas, jo vadovė ir advokatas. Buvo paruošti 3 raštai: apie nušalinimą, galimus nuostolius ir darbo priemonių priėmimo-perdavimo aktas. Bandė diskutuoti dėl sąskaitų suvedimo vėlavimo, bet įmonės vadovas pasakė, kad nori kuo greičiau užbaigti šį reikalą ir nori, kad atsakovas kuo greičiau paliktų ofisą. Su paruoštais dokumentais jis susipažino ir juos pasirašė, grįžo į savo darbo vietą, susitvarkė darbo vietą ir iš streso ar iš šoko ištrynė informaciją iš kompiuterio darbalaukio, kuriame galėjo būti jo asmeninės informacijos. Visą tai atlikęs paliko darbo vietą. Rašte buvo prašoma pateikti pasiaiškinimą, tą pačią dieną jis pateikė pasiaiškinimą vadovams. 2020 m. vasario 26 d. gavo dar klausimų ir patikslinimų dėl tos pačios situacijos. Į papildomus klausimus atsakė tą pačią dieną. 2020 m. vasario 28 d. ryte gavo laišką su įsakymu dėl atleidimo iš darbo ir pareiškimą apie darbo pareigų pažeidimą. Tos dienos vakare paskambino įmonės atstovė personalo skyriaus vadovė D. Ž. (įmonės vadovo sutuoktinė), pasiūlė du variantus: atsisakyti 2020 m. vasario mėn. darbo užmokesčio ir negauti kompensacijos už nepanaudotas atostogas arba įmonė sumoka viską ir neša ieškinį į teismą. Atsakovas paprašė surašyti šias sąlygas į jo asmeninį el. paštą. Pasitaręs su advokate, nusprendė, kad tegu įmonė sumoka viską. Patvirtino, jog jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasiaiškinti, nes jis iš karto gavo įsakymą dėl atleidimo iš darbo.

2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta J. L. teismui paaiškino (garso įrašo laikas 01.47.30-02.47.43 val. min. sek.), jog dirba UAB „Hermitrans“ nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. transporto vadybininke, vėliau tapo ir dirba dabar Transporto skyriaus vadove (jame buvo 2-3 darbuotojai – iki 2017 m., nuo 2018 m. įmonė didino darbuotojų skaičių), dirbo su klientų ir vežėjų paieška. Jos darbo metu įmonė pradėjo plėstis (pradžioje buvo 5 darbuotojai). Patvirtino, jog jos iniciatyva ir siūlymu atsakovas atėjo dirbti į UAB „Hermitrans“, atsakovą pažinojo kaip specialistą, persiviliojo iš kitos įmonės, pasiūlant darbą ieškovo įmonėje, atsakovas buvo jos pavaldume. Jo kandidatūrą derino su įmonės vadovu, vadovas atsakovo kandidatūrai pritarė. Tuo metu dėl atsakovo abejonių nekilo, jo kandidatūra buvo priimtina. Darbo pradžioje atsakovas padėjo ieškoti partnerių ir terminalų Didžiojoje Britanijoje, per metus laiko pastatė liniją, kuri funkcionavo, veikė, užtikrino įmonės krovinių surinkimą per terminalus ir perdavimą įmonės ekspeditoriams ir vežėjams. Įmonė buvo patenkinta jo darbu. 2020 m. vasario mėn. direktorius gavo finansinę ataskaitą iš buhalterijos, kuri nesutapo su įmonės programa, atsirado neatitikimų. Nurodė, jog į programą yra suvedami reisų duomenys, klientų užsakymai, kainos, pervežami kiekiai, užsakymai vežėjams (su kainomis), krovos, terminalų, muitinės tarpininkų paslaugos. Direktorius nustatė didelius neatitikimus, todėl atsitiktine tvarka tą patį vakarą (darbo pabaigoje apie 16 val.) atsivertė kelis reisus, kurie turėjo didžiausią pajamų ir išlaidų kiekį, išsikvietė liudytoją, paprašė jos pažiūrėti ir įvertinti situaciją. Liudytoja teigė grįžusi į savo darbo vietą, atsifiltravo ataskaitas vasario 13 d., palygino su ataskaitomis (exel lentelėmis), kurios buvo pas ją išsaugotos už 2019 metus, ir pamatė, kad yra didžiuliai skirtumai. Tuomet pasikvietė atsakovą pas direktorių, jam buvo užduoti keli klausimai, kodėl 2020 m. sausio mėn. išlaidos yra suvestos į 2019 metus ir ar buvo daugiau tokių reisų. Į šitą klausimą D. negalėjo rišliai atsakyti, buvo paprašytas atsiųsti elektroniniu laišku paaiškinimą.

Tą pačią dieną apie 18 val. jis atsiuntė laišką, nurodė sąskaitas, kurios buvo suvestos į uždarytus reisus, buvo parašyta, kad dar negavęs kelių sąskaitų, kurias galimai turėsiąs vesti į einamąjį mėnesį. Iš to laiško liudytoja sprendžia, kad jis žinojo aplinkybę, kad negalima vesti sąskaitų į uždarytą mėnesį. Ieškovas yra maža įmonė, jame dirba ne vienas ilgametis darbuotojas, įmonėje vyrauja pasitikėjimo atmosfera, bendri sprendimai vyko gyvai. Nurodė, jog įmonėje darbuotojai yra apmokami dirbti su programa ,,Delivera“ (apmoka ji pati, turi kompetenciją mokymui, sertifikatų mokymui neturi, nurodė, jog tai yra tiesiog duomenų suvedimo programa, kuri lygiagrečiai generuoja sąskaitas, ataskaitas, bendrą apyvartą, tam reikalingi minimalūs darbo su kompiuteriu įgūdžiai, tai nėra sudėtinga programa, tereikia duomenis suvedinėti teisingai ir laiku). Vėliau pats D. apmokydavo savo darbuotojus dirbti su šia programa. Įmonėje būdavo darbuotojų susirinkimai, kur būdavo aptariami darbiniai klausimai, buvo klausiama, ar keisis duomenys. Liudytojos nuomone, D., darydamas šiuo pažeidimus, nenorėjo parodyti, jog jo naujas projektas yra nesėkmingas. Liudytoja patvirtino, jog vadovams tenka pareiga stebėti ir tikrinti darbuotojų darbą. Teigė neturinti savo pareiginės instrukcijos. Įmonėje yra daug žodinio bendravimo, ji pati, kaip vadovė, kiekvieną dieną tikrina sistemoje ,,Delivera“ važiuojančius reisus iki mėnesio uždarymo, seka, kad būtų suvesti krovos darbai, muitinės tarpininko išlaidos. Akcentavo, kad D. reisuose tos išlaidos buvo, bet buvo ne visos. Patvirtino, jog įmonėje darbinės instrukcijos buvo žodinės, ir niekas žodinėje komunikacijoje neinformuodavo dėl papildomų išlaidų neapskaitymo po mėnesio. Sistemoje matosi, kad reisas užbaigtas, kad jame yra suvesti terminalų duomenys. D. elektroniniame pašte buvo elektroniniai laiškai, kuriuose buvo užsakytos paslaugos ir jų kaina. Todėl, jos manymu, negalima teigti, kad D. nežinojo kainų ar kad jis negalėjo įvesti krovinio išlaidų sąmatos, planuoti, sekti išlaidas ir stebėti, ar tai buvo minusiai reisai ar neminusiniai. 2020 m. vasario 14 d. buvo padarytas darbuotojų susirinkimas, kalbėta bendrai apie įmonę, apie patikrinimą, D. atvejis atskirai nebuvo paminėtas, po šio susirinkimo kiekvienas darbuotojas pasitikrino savo reisus. Pas D. neatitikimai buvo milžiniški, pas kitus nežymūs. Įmonėje darbuotojams buvo leista kreiptis į administraciją esant kažkokiems neatitikimams, spręsti klausimą su įmonės administracijos žinia, nebuvo ignoruojama situacija, kada gali atsirasti pagrindas neatitikimams (100 Eur - 200 Eur ribose). Susirinkimų metu D. pasakydavo, kad laukia kelių sąskaitų. Jas jam būdavo liepta susitvarkyti. Jo elgesys darbe, kalbėjimas niekada nekėlė įtarimų, kad reikia jį pertikrinti. Per 10 metų įmonės darbo, praktika buvo visai kitokia. Iš D. pusės niekada nebuvo pastangų spręsti esamą problemą, kad dėl galimos klaidos jis kreiptųsi į administraciją. Dėl D. darbo jo tėvystės atostogų metu, nurodė, jog jis dirbo nuotoliniu būdu (ne visą dieną, prisijungdavo tam tikru laiku), kelis kartus buvo atvažiavęs į ofisą. Dėl premijavimo tvarkos paaiškino, kad kiekvienas vadybininkas turi savo planą, kiek jis turi padaryti (priklauso nuo vadybininko kompetencijos, nuo suderinto atlyginimo), yra skaičiuoklės, kurios buvo nusiųstos kiekvienam darbuotojui el. paštu. Liudytoja patvirtino, jog jai, kaip vadovei, kitų darbuotojų rezultatai neša bonusus, teigė nemananti, kad turėjo siekį toleruoti atsakovo neatitikimus ir galimas klaidas, nes jai tai buvo naudinga, kadangi nuo įvestų rezultatų gaudavo bonusus. Jai pačiai išmokėtus priedus, bonusus vertina kaip įmonės žalą, kurią, jei teismas pripažins, kad reikia grąžinti, ji grąžins. Nurodė, jog D. gavo bonusus už partnerių pritraukimą, jis turėjo savo planą, kurį beveik pasiekdavo (vienu momentu). Kitu momentu D. darbdaviui rodydavo daugmaž priimtinus rodiklius (daugiau negu plano puse). Tačiau buvo vertinamas ne tik pagal jo uždirbamus pinigus, bet ir pagal jo kuriamą įmonės veidą logistikoje. Jos manymu, jei vadovai būtų matę minusinę veiklą, būtų neleidę vykdyti tokios veiklos. D. projekto atvejis buvo išskirtinis, kiti projektai yra daugiau susiję su pardavimais, transporto paieška. D. projektas susijęs su krovinių surinkimu, kur jis pats darė kalkuliaciją, juo buvo pasitikima ir buvo palikta veiksmų šiame procese laisvė.

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.  

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas D. V. dirbo UAB „Hermitrans“ nuo 2018 m. kovo 19 d. pagal 2018 m. kovo 6 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 34 skyriaus vadovo pareigose. Šalys susitarė dėl 1710,53 Eur darbo užmokesčio, mokamo „iki kito mėnesio 15 dienos“. 2018 m. gruodžio 31 d. darbo sutarties pakeitimu darbuotojui nustatytas mėnesinis darbo užmokestis - 2205 Eur. Darbo sutartyje esantis įrašas rodo, kad ši darbo sutartis nutraukta 2020 m. vasario 28 d. pagal DK 58 str. (el. b. apyrašo t. I, psl. 18-21, t. II, psl. 26-29). 

Byloje nėra jokios informacijos apie tai ir darbdavys neginčijo aplinkybės, kad darbuotojas nebuvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais ar pareigine instrukcija, kitais darbo teisės aktais, kuriuose būtų įtvirtintos darbuotojo pareigos ir konkrečios darbo funkcijos, bei pripažino, kad tokių ieškovo įmonėje nebuvo.

Ieškovo atstovas taip pat pripažino, kad įmonėje nebuvo jokios rašytinės darbuotojų premijavimo tvarkos, teigė, jog premijas, priedus nurodydavo vadovas įsakyme, juos pats paskaičiuodavo savo nuožiūra procentine išraiška nuo gauto užsakymo pelno.

Skyrius, kuriam vadovavo atsakovas, jo darbo sutartyje nėra nurodytas. Ieškovo atstovai parengiamojo posėdžio metu teigė, jog atsakovas vadovavo pardavimų skyriui, vėlesnio proceso metu darbdavio vadovas tikino, jog atsakovas vadovavo plėtros skyriui.

Ieškovo teigimu, atsakovo darbų pobūdis buvo paremtas darbu su kompiuterine programa ,,Delivera“, kurioje yra vykdoma ir apskaitoma įmonės veikla, su pareiga įvesti į sistemą reikalingus duomenis. Atsakovas to neginčijo, teigė, jog konkrečių apmokymų/instruktažo, kaip dirbti su šia programa nebuvo, dirbo kaip pats suprato. Šios aplinkybės faktiškai neneigė ir darbdavys, posėdžio metu teigdamas, jog atsakovas negalėjo nežinoti, kaip dirbti su šia programa, nes su ja dirbo, žinojo, kaip su ja dirbti, be to, apmokė ir kitus dirbti su šia programa.

2020 m. vasario 24 d. darbdavys įteikė darbuotojui pranešimą apie nušalinimą, kuriame nurodė, kad nušalina atsakovą nuo darbo iki 10 kalendorinių dienų, nes tiria jo galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą, kuriuo darbuotojas galėjo padaryti darbdaviui žalos, bei paprašė nušalinimo laikui perduoti įmonei atsakovui patikėtą jos turtą (el. b. apyrašo t. II, psl. 30). Taip pat įteikė reikalavimą pateikti rašytinį paaiškinimą, kokiais tikslais atsakovas kompiuterinėje programoje atgalinėmis datomis koregavo (padidindavo) užsakymų vežėjams (subkontraktoriams) kainas ir ženkliai pavėluodavo įkelti duomenis apie papildomas išlaidas (pirkimus) (el. b. apyrašo t. II, psl. 32), o taip pat jau suformuotą įmonės turto, patikėto atsakovui darbo pareigų vykdymui, perdavimo priėmimo aktą (el. b. apyrašo t. II, psl. 31).

2020 m. vasario 24 d. darbuotojas iš asmeninio el. pašto pateikė rašytinį paaiškinimą darbdaviui, kuriame nurodė: ,,1. UAB „Vivatrans“ pastovus vežėjas kryptimi Lietuva-Italija-Lietuva, su kuriuo buvo nustatyta pervežimo kaina 0,86 EUR už kilometrą, o nuo spalio mėn. 1,05 EUR. Šias nustatytas kainas žinojo Bendrovės vadovas ir transporto skyriaus vadovė. Atsižvelgiant į tai, kad transporto pravažiuotų kilometrų ataskaitas su tiksliu kilometražu gaudavau praėjus laikui nuo reiso užbaigimo, preliminarius kilometrus programoje „Delivera“ susivesdavau pagal žemėlapius ir pagal sutartą kainą su vežėju (šiuo atveju UAB „Vivatrans“). Vežėjui pateikus ataskaitas koreaguodavosi įrašai programoje pagal faktinius kilometražus. Tokie koregavimo įrašai buvo daromi po ataskaitų pridavimo, nes vežėjas ne visada ataskaitas pateikdavo laiku. Pažymėtina, kad su vežėju UAB „Vivatrans“ bendradarbiauti pradėjau dirbdamas Bendrovėje ir jokių kitokių ryšių su šia įmone ir jos darbuotojais neturiu. 2. Pagal suformuluotas užduotis pradėjau plėsti ir krauti dalinius krovinius iš Italijos, taip pradėdamas bendradarbiauti su partneriais Italijoje, kuriems siųsdavau užsakymus krovinių surinkimams. Italijos partneriai („Sogedim“, „Gamco International“, „Viger Transorti“ arba „Hi-log“) atsiųsdavo sąskaitas nereguliariai arba vieną kartą per mėnesį. Su partneriais Lietuvoje taip pat panaši situacija - išlaidas kartais susivesdavau pavėluotai, kai Bedrovės apskaitos darbuotoja informuodavo apie gautas tam tikro reiso išlaidas. Susivedus išlaidas prie reisų arba jas pakoreagavus - patvirtindavau apskaitai, kad jau suvesta. Pripažįstu, kad išlaidos programoje „Delivera“ buvo vedamos pagal faktą kada jos buvo patirtos, o ne gauta sąskaita (vėlavimo atvejais), tačiau tai darydavau neturėdamas materialinės ar kitokios asmeninės naudos, o tik dėl nežinojimo, kad taip vesti duomenų negalima. Nesutinku, kad mano veiksmai buvo daromi tyčia norint Bendrovei padaryti turtinės žalos. Iš šių veiksmų jokios materialinės ar kitos asmeninės naudos nepatyriau. Mano darbo užmokestis nepriklauso nuo reisų pelningumo, todėl fiktyviai didinti pelną ir slėpti išlaidas neturėjau motyvo.“. Taigi darbuotojas paaiškino, kad sąmoningai jokių duomenų neklastojo, kad duomenis į sistemą „Delivera“ suvesdavo, kai išlaidos buvo faktiškai patirtos, o ne kai būdavo gaunamos sąskaitos, o taip pat paaiškino, kad tyčios kenkti įmonės veiklai ar turtiniams interesams neturėjo (el. b. apyrašo t. II, psl. 33). 

2020 m. vasario 26 d. el. paštu iš transporto skyriaus vadovės J. L. (ne įmonės vadovo) atsakovas gavo el. laišką, kuriame teigiama, jog atsakovo paaiškinimas yra paviršutinis, kad jo atsakymai darbdavio netenkina, todėl nurodė atsakovui atsakyti į eilę kitų pateiktų klausimų (el. b. apyrašo t. II, psl. 35-36), ką atsakovas ir padarė tą pačią dieną (el. b. apyrašo t. II, psl. 34).

2020 m. vasario 28 d. atsakovas į el. paštą gavo pranešimą apie darbo pareigų pažeidimus (el. b. apyrašo t. II, psl. 37-40), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad darbuotojas sąmoningai atliko eilę veiksmų, kurie yra darbdavio vertinami kaip šiurkščiai pažeidžiantys darbuotojo darbo pareigas (tai ir pavėluotas duomenų, kurie turi tiesioginę įtaką ieškovo veiklos rezultatui, suvedimas po reisų uždarymo, duomenų koregavimas, piktybiškai viršytos programos vartotojo teisės, išlaidų suvedimas prie kolegų reisų, vadovų neinformavimas apie pavėluotą duomenų įvedimą, pavėluotas išlaidų pajamavimas ir slėpimas ir pan.). Jame taip pat nurodoma, kad: ,,Visų išvardintų veiksmų pasėkoje, įmonė įvardina patirtus ir busimus finansinius nuostolius: 1) Buhalterinių/ finansinių ataskaitų, metų balanso, valstybei sumokėtų mokesčių ataskaitų taisymo bei koregavimo išlaidos, samdant buhalterinę įmonę. 2) Negautos planuotos apyvartinės pajamos, bei patirtos neplanuotos veiklos išlaidos - nepelningos skyriaus veiklos vykdymas, remiantis teikiamais klastotais skyriaus vadovo (D. V.) duomenimis. 3) Nepagrįstai išmokėti atlyginimų priedai kolegoms, kurių rezultatus įtakoja D. V. teikiamos mėnesinės ataskaitos (tiesioginis vadovas, kurio atlyginimo priedas priklauso nuo skyriaus rezultato, kitų skyriaus darbuotojų priedai prie atlyginimo, kurie šiai dienai neatitinka realybės). 4) Sąmoningai ištrintų darbiniame D. V. kompiuteryje buvusių failų ir duomenų atstatymo išlaidos, patirtos samdant IT paslaugas teikiančią įmonę. 5) Dėl D. V. nušalinimo sutrikdyta skyriaus veikla, neužtikrinta planuotina apyvarta bei darbų nuoseklumas dėl nerealizuotų užsakymų bei laiku neišvežtų kontraktinių krovinių“.

Pranešime taip pat nurodoma, kad ,,Visi išvardinti esami ir galimi padariniai, (t. y. nuostoliai, galimas kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) UAB Hermitrans leidžia priimti sprendimą dėl griežčiausios drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pritaikymo.“

2020 m. vasario 28 d. darbdavys priėmė įsakymą dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodė, kad darbuotojas yra atleidžiamas iš skyriaus vadovo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnio 2 dalies 7 punktą – kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (el. b. apyrašo t. II, psl. 41).

Posėdžio metu ieškovas teigė, jog šiame įsakyme padaryta klaida nurodant atleidimo pagrindą, kuris, jo teigimu, turi būti DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas, t. y. ne antra, o trečia šio straipsnio dalis. Su tuo sutiktina, nes įsakyme įvardinto DK normatyvo nėra. Atsižvelgiant į esamą formuluotę ir darbdavio argumentus dėl suklydimo, laikytina, kad darbo sutartį su darbuotoju darbdavys nutraukė DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu (kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos).

Posėdžio metu ieškovas teigė, jog atsakovo atleidimo pagrindu buvo būtent šiame 2020 m. vasario 28 d. darbdavio suformuotame pranešime nurodyti darbuotojo darbo pareigų pažeidimai ir jais sąlygotos darbdavio išvados dėl žalos jam padarymo (el. b. apyrašo t. II, psl. 37-40).

Byloje nėra jokių duomenų, kad darbuotojui buvo leista pasiaiškinti dėl šių jam inkriminuojamų minėtame pranešime nurodytų veikų (pažeidimų), kad tam buvo sudarytos sąlygos reikalaujant iš darbuotojo per nustatytą terminą raštiško paaiškinimo.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad tą pačią 2020 m. vasario 28 d. darbdavio vadovas išsiuntė atsakovui el. laišką, pasiūlydamas atsakovui du pasirinkimo variantus: a) atsisakyti darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, tokiu atveju darbdavys žadėjo nutraukti visus veiksmus, susijusius su šia situacija dėl patirto nuostolio, kuris šio laiško rašymo dienai yra didesnis nei 27 000 Eur, išieškojimo ateityje; b) darbdavys išmoka darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo (el. b. apyrašo t. II, psl. 42). Ieškovas neginčijo atsakovo įvardintos aplinkybės, kad tokio pasiūlymo atsakovas sulaukė telefonu ir iš įmonės vadovo sutuoktinės.

2020 m. balandžio 1 d. darbdavys pareiškė DGK prašymą išieškoti iš darbuotojo 16 101,74 Eur žalai atlyginti, be kita ko, nurodydamas, kad žalos atlyginimo prašo remdamasis iki 2020 m. vasario 20 d. atlikto nuodugnaus vidinio tyrimo rezultatais (prašymo lapas 3, el. b. apyrašo t. III, psl. 2-11).

Darbuotojas 2020 m. kovo 17 d. pareiškė DGK prašymą dėl galimai neteisėto jo atleidimo iš darbo (el. b. apyrašo t. IV, psl. 2-3).

Į bylą ieškovas pateikė 2020 m. birželio 15 d. ekspertizės aktą Nr. 20/06. Juo grindžia ieškiniu prašomą iš atsakovo priteisti žalos sumą. Iš šio ekspertizės akto matyti, jog ekspertizė atlikta ieškovo advokatės Irinos Lemežytės 2020 m. gegužės 29 d. prašymo ,,Dėl UAB ,,Hermitrans“ darbuotojo D. V. neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių ekspertizės atlikimo“ pagrindu (el. b. apyrašo t. II, psl. 103-112). Minėta, šiuo aktu ieškovas remiasi įrodinėdamas atsakovo žalos padarymo faktą ir ieškovo patirtų nuostolių dydį.

Sujungtoje civilinėje byloje kyla ginčas dėl darbuotojo žalos darbdaviui padarymo ir darbuotojo atleidimo iš darbo dėl to, laikant, kad jis šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, teisėtumo.

Dėl žalos darbdaviui padarymo ir ieškovo reikalavimo ją išieškoti iš atsakovo.

Žala ir dėl to sekęs darbuotojo atleidimas, darbdavio teigimu, yra dėl to, kad darbuotojas atgalinėmis datomis koreguodavo (padidindavo) užsakymų vežėjams kainas bei ženkliai pavėluodamas įkeldavo duomenis apie papildomas išlaidas (pirkimus) į sistemą, kad neteisingu duomenų pateikimu iškreipė ne tik savo, bet ir kolegų ataskaitas. Ieškovas prašo iš atsakovo išieškoti jo tyčiniais veiksmais - duomenų klastojimo, nesavalaikio suvedimo, nuostolingais pervežimais patirtus nuostolius – 12 249,92 Eur ir 2 020,62 Eur išmokėtos premijos atsakovo vadovei J. L., kuri, jo teigimu, dėl duomenų neteisingo ir pavėluoto pateikimo galėjo būti apskaičiuota netinkamai arba galėjo būti iš viso nemokama dėl nustatytų pagrindų tam nebuvimo.

Ieškovo mano ir įrodinėja, kad byloje egzistuoja visos darbuotojo  atsakomybės sąlygos jo padarytai žalai atlyginti. Darbdavys nurodė ir byloje įrodinėja, kad darbuotojas atliko šiuos neteisėtus veiksmus: pavėluotą duomenų suvedimą po krovinių pervežimo, vadovų neinformavimą apie atliktas korekcijas; piktybinį ir tyčinį suvedamą sąmoningai klaidingų duomenų į programą „Delivera“ (patirtos išlaidos programoje priskirtos prie reisų, kuriuose buvo kitų darbuotojų, o ne atsakovo, organizuojamų krovinių pervežimai, dėl ko keitėsi ir kitų darbuotojų ataskaitų rezultatai, taip pat buvo suvedamos išlaidos prie kolegų reisų, kuriuose faktiškai papildomos išlaidos iš terminalų nebuvo patirtos); netinkamą išlaidų planavimą ir nesavalaikį (iki mėnesio uždarymo) priskyrimą prie ieškovo ataskaitų (darbdavio teigimu, išlaidos prie reisų turėjo būti priskiriamos iš karto po to, kai jos buvo suderinamos, o ne tuomet, kai buvo gaunamos sąskaitos).

 Atsakovas byloje pagal šią reikalavimo poziciją ginasi tuo, kad jis neturėjo pareiginės instrukcijos su tinkamai ir aiškiai apspręstu jo pareigų pobūdžiu, nebuvo apmokytas dirbti su minėta programa, todėl galėjo padaryti klaidų dėl nežinojimo, taip pat tuo, kad darbdavio į bylą pateikti duomenys apie jo neva patirtą žalą nėra patikimi ir nėra išsamūs, neįrodo žalos padarymo fakto ir dydžio, tėra deklaratyvi ir subjektyvi darbdavio nuomonė ir jo mėginimas susidoroti su darbuotoju.

Teismas, išnagrinėjęs darbdavio reikalavimus, vertina juos kaip teisiškai nepagrįstus, neįrodytus, ir dėl to juos atmeta. Savo sprendimą grindžia žemiau išdėstytu.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnis reglamentuoja atlygintinos turtinės žalos dydžio nustatymą. Jame numatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (1 straipsnio dalis); nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (2 straipsnio dalis).

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnyje nustatyti atvejai, kuomet darbdavys gali išsiieškoti visišką žalos atlyginimą. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys.

Pagal suformuotą teismų praktiką darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui.

Minėta, ieškovas byloje siekia įrodyti, kad jis dėl atsakovo akivaizdžiai tyčinių ir sąmoningai kaltų veiksmų patyrė tiesioginius nuostolius, t. y. vykdė nuostolingus krovinių pervežimus bei nepagrįstai skyriaus vadovei išmokėjo priedus, apskaičiuotus pagal jos darbo rezultatus. Darbdavys žalos atsiradimą sieja su darbuotojo kryptingais tyčiniais veiksmais, t. y. įrodinėja byloje tiesioginę jo tyčią ir akivaizdžiai kaltų veiksmų buvimą.

Teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, laiko šias aplinkybes neįrodytomis (CPK 178-185 str. str.).

Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą - visų pirma, užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką: kad būtų supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais.

Pirmumo teise teismas akcentuoja tą aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, ir darbdavys neginčijo tos aplinkybės, kad atsakovas nebuvo pasirašęs ir neturėjo savo pareiginių nuostatų, pareiginės instrukcijos ir pan. dokumento, kuriose konkrečiai ir aiškiai raštu būtų įvardintos jam tenkančios vykdyti su darbu susijusios darbinės funkcijos, jų pobūdis ir apimtys. Ginčo šalių pasirašyta darbo sutartis labai lakoniška ir formali. Joje neatspindėtas nei atsakovo, kaip skyriaus vadovo, darbo pobūdis, funkcijos, nėra konkretizuotas skyrius, kuriam jis turi vadovauti, nenurodytos ir visiškai nekonkretizuotos jo, kaip vadovo, darbo funkcijos ir apimtys. Darbdavys į bylą nepateikė darbuotojo pareiginių nuostatų ar darbo aprašo, ir neneigė, jog tokių nebuvo, o tuo nevykdė jam, kaip darbdaviui tenkančios virš minėtos pareigos tinkamai organizuoti darbą, suformuoti būtinus su darbuotojo įdarbinimu ir darbu susijusius aktus. 

Byloje taip pat nėra duomenų, rodančių, kad darbuotojas buvo apmokytas dirbti su ieškovo veikloje naudojama kompiuterine programa ,,Delivera“, kuri, ieškovo teigimu, yra buhalterinės apskaitos programa, kas byloje neduoda pagrindo tvirtai ir besąlygiškai išvadai, kad jis gebėjo dirbti su šia programa tinkamai ir taip kaip darbdavys reikalavo ar buvo nurodęs, o to nepadarius ar padarius kažką neteisingai, gali būti laikomas atsakingu asmeniu. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas dirbo su minėta programa, apmokė kitus su ja dirbti savaime, nepaneigia darbdaviui tenkančios pareigos tinkamai ir atsakingai organizuoti savo darbuotojų darbą, tame tarpe – atlikti ir pradinį įvadinį jų mokymą darbui su įmonėje būtinomis programomis, tuo užtikrinant ir paskesnį galimą atsakomybės darbuotojams taikymą.

        Analogiškai vertintina ir ieškovo nurodoma aplinkybė, jog apie pareigų pobūdį atsakovas žinojo, nes įsidarbindamas pildė anketą, el. laiškais komunikavo su vadove. Atsakovo pildyta anketa (el. b. apyrašo t. I, psl. 373-374) yra bendrinio pobūdžio, joje nėra užsimenama apie jokias konkrečias, specifines pareigas, nėra kalbama, kaip ir kokiais terminais turi būti vedami duomenys į programą „Delivera“, anketoje nėra nurodyta jokių darbo funkcijų ir pobūdžio, kaip privalu dirbti su minėta programa, kaip ji funkcionuoja ir pan.  

Anketos pildymo aplinkybė savaime nerodo, kad atsakovui buvo aiškiai įvardintas jo pareigų pobūdis ir neatleidžia darbdavio nuo virš minėtos pareigos, kurios nevykdymas akivaizdus, todėl visos galimos abejonės vertintinos darbuotojo naudai.

Į bylą darbdavys nėra pateikęs ir jokios darbuotojų premijavimo politikos, kuri leistų teismui daryti tvirtą išvadą apie tai, kad ieškovo įvardintos darbuotojos J. L. premijavimui buvo pagrindas ir sąlygos, o taip pat pagrįsti ir vertinti jai išmokėtų premijų dydį, kurį ieškovas grindžia į bylą pateiktais įsakymais (el. b. apyrašo t. I, psl. 459-473). Ieškovo į bylą pateiktoje J. L. darbo sutartyje (el. b. apyrašo t. I, psl. 454-458) taip pat nėra nurodomos jokios sąlygos premijavimui. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad šio asmens premijavimas priklausė nuo kitų asmenų darbo indėlio, juolab kad tik nuo vienintelio atsakovo, kaip jos pavaldinio, kaip kad mėgina įrodyti darbdavys.

        Todėl laikytina, jog ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų, jam tenkančių darbinių funkcijų pobūdžio, už kurių atlikimą/neatlikimą jis gali būti laikomas visiškai atsakingu asmeniu ir atsakingu ta apimtimi, kurią nurodė darbdavys 2020 m. vasario 28 d. pranešime dėl darbo pareigų pažeidimo, grįsdamas žalos jam padarymą ir jos paskaičiavimą, o būtent, dėl aplinkybių, kurias byloje įrodinėja darbdavys: 1) negautos planuotos apyvartinės pajamos bei patirtos neplanuotos veiklos išlaidos, remiantis atsakovo teikiamais klastotais duomenimis; 2) nepagrįstai išmokėti atlyginimų priedai (tiesioginis vadovas, kurio atlyginimo priedas priklauso nuo skyriaus rezultato, kitų skyriaus darbuotojų priedai prie atlyginimo, kurie šiai dienai neatitinka realybės); 3) nefinansiniai nuostoliai – prarasta ieškovo reputacija prieš partnerius, - kuriuos ieškovas patyrė, nes atsakovas sąmoningai laiku nepajamuodavo partnerių sąskaitų, o partneriams teigdavo, kad ieškovo vadovybė ir buhalterijos skyrius stabdo mokėjimus: atsakovo darbiniame el. pašte rasti laiškai su partnerių įspėjimais, jog dėl šių priežasčių jie ruošiasi nutraukti bendradarbiavimą, atsisako teikti paslaugas, kol ieškovas nesumokės; 4) buhalterinių/finansinių ataskaitų, metų balanso, valstybei sumokėtų mokesčių ataskaitų taisymo bei koregavimo išlaidos, samdant buhalterinę įmonę.

        DK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitais principais. Šie įstatyme įtvirtinti principai, be kita ko, reiškia, kad darbuotojas, kaip darbo teisinių santykių subjektas, turi būti tinkamai informuotas apie jo vykdytinas darbo pareigas. Darbdavys negali reikalauti darbuotojo atlikti tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikyti, jeigu apie tokių veiksmų atlikimą ar nevykdymą, darbuotojas nebuvo tinkamai informuotas. Tokiu atveju būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas.

        Teismas visiškai sutinka su atsakovo byloje išreikšta pozicija, kad aiškiai ir nedviprasmiškai nenustačius darbuotojui darbinių funkcijų ir jų apimčių, nėra pagrindo išvadai, kad darbuotojas pažeidė darbines pareigas, juolab atliko neteisėtus veiksmus, ir nėra pagrindo dėl to visiškai ir besąlygiškai reikalauti profesinės atsakomybės taikymo. Teismas taip pat sutinka su atsakovo išreikšta pozicija, kad jis negali būti atsakingu už ieškovo verslo riziką ir su tuo susijusius galimus turtinius praradimus.

        Vertinant ieškovo atsakovui išreikštas pretenzijas, pakankamai akivaizdu, kad jose nurodyti pažeidimai niekaip negali būti susiję su atsakovo darbo pareigomis, susijusiomis, kaip rodo bylos medžiaga, su krovinių logistika ir ekspedijavimu, nes patenka ir į buhalterinių paslaugų sritį, ir į vadovavimo įmonei strategiją.

        Teismas laiko, jog byloje nėra įrodytas ir žalos dydis. 

         Ieškovo pateikti pirminiai duomenys jam pagrįsti (minėtame 2020 m. vasario 28 d. pranešime dėl darbo pareigų pažeidimo) suformuoti vienašališkai ieškovo (įmonės vadovas patikino, kad jo paties), vienašališkai, subjektyviai ir gana tendencingai suformuota išankstinė darbdavio pozicija dėl pažeidimų, į bylą pateiktų lentelių struktūra neaiški, neparemta aiškiais neginčijamais buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtintais įmonės balansais, tėra tik subjektyvi ieškovo vertinimo išraiška.

         Į bylą ieškovas pateikė 2020 m. birželio 15 d. ekspertizės aktą Nr. 20/06. Juo grindžia ieškiniu prašomą iš atsakovo priteisti žalos sumą. Iš šio ekspertizės akto matyti, jog ekspertizė atlikta ieškovo advokatės Irinos Lemežytės 2020 m. gegužės 29 d. prašymo ,,Dėl UAB ,,Hermitrans“ darbuotojo D. V. neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių ekspertizės atlikimo“ pagrindu (el. b. apyrašo t. II, psl. 103-112), t. y. po to kai DGK išnagrinėto ir atmetė ieškovo prašymą, be kita ko, ir dėl įrodymų žalai pagrįsti stokos.

         Šio akto teismas nevertina šioje byloje kaip pakankamo ir leistino įrodymo žalos dydžiui pagrįsti, nes: 1) ekspertizė buvo atlikta ne byloje ir ne teismo pavedimu, 2) ekspertizė atlikta vienašališkai ieškovo, jam (ir tik jam, o tai reiškia – subjektyviai) vertinant situaciją bei tik jam (ieškovui) pateikiant klausimus ekspertui, visiškai apribojus tokią galimybę pačiam darbuotojui, 3) iš užduotų klausimų turinio pakankamai akivaizdu, kad jie suformuluoti gana tendencingai.

         Darydamas išvadą dėl nepakankamų duomenų žalos dydžiui nustatyti, teismas atkreipia dėmesį ir į gana nenuoseklią darbdavio poziciją dėl nuostolių dydžio ir šią aplinkybę vertina kritiškai. Minėtame 2020 m. vasario 28 d. darbdavio pranešime dėl darbo pareigų pažeidimo, tos pačios dienos el. laiške atsakovui su siūlymu rinktis situacijos sprendimo būdą, jis įvardijo sumą, viršijančią 27 000 Eur, kreipdamasis į DGK 2020 m. balandžio 1 d. nurodė prašąs išieškoti iš darbuotojo 16 101,74 Eur žalai atlyginti, be kita ko, nurodydamas, kad žalos atlyginimo prašo remdamasis dar iki 2020 m. vasario 20 d. atlikto nuodugnaus vidinio tyrimo rezultatais (prašymo lapas 3, el. b. apyrašo t. III, psl. 2-11), teisminio nagrinėjimo metu dukart koregavo prašomą priteisti sumą.

        Taip pat sutiktina su atsakovo išsakytais teiginiais, kad  darbdavys faktiškai prašo priteisti iš darbuotojo skirtumą tarp darbuotojo ataskaitose deklaruotų ir „Delivera“ sistemoje deklaruotų rezultatų už dalį 2019 metų. Taigi, faktiškai ieškiniu prašo priteisti ne jo nuostolius, patirtus dėl darbuotojo pareigų pažeidimo, o paklaidą išreikštą pinigais, kurią darbuotojas galėjo klaidingai ar dėl nepakankamo žinojimo pateikti į ataskaitas. Sutiktina, kad toks darbdavio nuostolių skaičiavimo būdas negali būti laikomas teisingu ir negali būti vertinamas kaip realiai patirti nuostoliai. 

        Tokiais dėl virš nurodyto nelaikytini ir darbuotojai J. L. išmokėti priedai. Minėta, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai spręsti, kad skyriaus vadovei priklausė įsakymuose nurodytas 10 proc. priedas nuo kiekvieno mėnesio viršpelnio nuo skyriaus plano, nėra duomenų, koks buvo skyriaus planas, nėra duomenų, koks viso skyriaus (ne tik atsakovo) indėlis į tai buvo ir pan.. Šie ieškovo argumentai subjektyvūs ir hipotetiniai, net gi manant, kad ieškovo užsakymu atlikta ekspertizė gali būti pakankamu ir leistinu įrodymu byloje, akivaizdu, kad ir ekspertei jokie šie aptarti duomenys nebuvo pateikti, todėl ir jos padarytos išvados negali būti laikomos objektyviomis ir pakankamomis.  

        Šiuo aspektu vėl gi sutiktina su atsakovo išsakytais argumentais, kad priedą sistemingai gaudavusi J. L., kuri, būdama tiesiogine atsakovo vadove, turėjo prižiūrėti jo darbą ir darbo rezultatus, galimai ir kontroliuoti duomenų į „Delivera“ sistemą įvedimą, galėjo turėti interesą ,,nepastebėti“ darbdavio atsakovui inkriminuojamų pažeidimų, nes nuo įmonės apyvartos priklausė jai skiriami priedai.

        Teismas laiko, jog darbuotojams skiriami priedai yra ieškovo ūkinės veiklos rezultatas, atsakomybė dėl jų skyrimo ar neskyrimo kyla pačiam darbdaviui. Pareiga apskaičiuoti darbo užmokestį tenka darbdaviui, o ne darbuotojui, todėl darbdavys, prieš mokėdamas darbo užmokestį ir galimus priedus, privalo įsitikinti, kad tam yra teisinis ir faktinis pagrindas, tame tarpe ir kad duomenys, kuriais remiantis yra apskaičiuojamas darbo užmokestis, yra teisingi. Tai nėra darbuotojo, juolab atsakovo pagal nagrinėjamą bylą, veiklos ir atsakomybės sritis. Jis už ją negali būti laikomas atsakingu net gi manant, kad kažką padarė netinkamai.

        Priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo gali būti: tiesioginis (kai neteisėta veika yra tiesiogiai susijusi su atsiradusia žala) ir netiesioginis (kai neteisėta veika yra netiesiogiai susijusi su atsiradusia žala, asmens neteisėti veiksmai padidina žalos atsiradimo galimybę). Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos faktui įrodyti būtina nustatyti, kad: 1) atsakovas turėjo teisinę pareigą; 2) ją atsakovas pažeidė; 3) šiuo pažeidimu padarė žalą; 4) nėra kitų pašalinių įvykių, galėjusių nutraukti priežastinio ryšio grandinę; 5) kitas svarbias aplinkybes. Taip pat gali būti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sąlyga žalai padaryti (pvz., neatliekama ar netinkamai atliekama materialinių vertybių apskaita, neužrakinamas sandėlis, dėl to pavagiamas turtas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 47/2011; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

        Išnagrinėjęs bylą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir kad tarp jų bei ieškovo nurodomos žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju darbdavio nurodoma žala yra pernelyg atitolusi nuo darbuotojo veiksmų. Darbdavys, vykdydamas tokią ūkinę komercinę veiklą kaip logistikos-ekspedicijų paslaugų teikimas, prisiima komercinę riziką dėl galimai nuostolingų maršrutų pasirinkimo, todėl darbdaviui, kaip verslo subjektui, yra taikomi aukštesnio rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Darbuotojui neturi būti perkeliama informacijos, kuria remiantis darbdavys priima verslo sprendimus vykdyti ar ne konkretų pervežimą, perdavimo darbdaviui pareiga. Būtent darbdavio vadovybė turi įsitikinti, kad ji turi visą būtiną informaciją verslo sprendimams priimti, o ne perkelti šią naštą darbuotojui, kas, teismo giliu įsitikinimu, yra daroma šioje byloje.

        Be to, jeigu ir būtų pagrindas manyti, kad darbuotojas padarė bent dalį jam inkriminuojamų pažeidimų, nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovu ir teigti, jog tai jis padarė sąmoninga tyčia ir su akivaizdžia kalte.

         Taigi neįrodžius ir nenustačius visų virš minėtų sąlygų darbuotojo visiškai civilinei atsakomybei taikyti, ieškinį teismas atmeta, kaip neįrodytą ir nepagrįstą (CPK 178-185 str. str.).

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir dėl šio išreikštu priešieškinio reikalavimų.

Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Mano, jog nurodomu pagrindu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą (būtent šį atleidimo pagrindą teismas vertina byloje sutikdamas su ieškovo pozicija dėl klaidos jį nurodant padarymo) yra atleistas neteisėtai, nes jokio šiurkštaus savo darbo pareigų pažeidimo nepadarė.

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 4 dalis). Būtina sąlyga taikyti DK 58 straipsnyje numatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pažeidimo, kuri pasireiškia kaltu veikimu ar neveikimu. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą - visų pirma, užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką - supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju - darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, padaroma žalos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų (tarp jų – atleidimo iš darbo) skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, nė kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys.

Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra, t. y. teismas, revizuodamas darbdavio realizuotą darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrą, turi patikrinti – buvo ar ne tam teisinis ir faktinis pagrindas, ar atleidimo procesas realizuotas procedūriškai tvarkingai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, remdamasis susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, mano, jog darbuotojas nepadarė darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda.

Darbo drausmės pažeidimas - tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012, pažymėta, kad dėl to, ar darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ar tokio pažeidimo nepadarė, gali būti konstatuojama ištyrus byloje pateiktus šalių įrodymus bei darbuotojo elgesį įvertinus atitikties norminių darbo teisinius santykius reglamentuojančių bei lokalinių teisės aktų aspektu. Pagal galiojančias kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo taisykles, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. AB „Autrolis“, bylos Nr.3K-3-635/2005; 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S.P.-G. v, VĮ Ignalinos atominė elektrinė, bylos Nr.3K-3-107/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, nė kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. DK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą - visų pirma, užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką - supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju - darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, padaroma žalos.

Minėta, darbdavys į bylą nepateikė darbuotojo pareiginių nuostatų ar darbo aprašo, ir neneigė, jog tokių nebuvo, o tuo nevykdė jam, kaip darbdaviui darbdaviui tenkančios virš minėtos pareigos tinkamai organizuoti darbą, suformuoti būtinus su darbuotojo įdarbinimu ir darbu susijusius aktus. Ginčo šalių pasirašyta darbo sutartis labai lakoniška ir formali. Joje neatspindėtos atsakovo darbo funkcijos, pobūdis, nėra konkretizuotas skyrius, kurio vadovu jis paskirtas, ir pan.

Pasisakydamas dėl ieškinio, teismas sprendė, jog jokių darbo pareigų pažeidimo darbuotojas nepadarė, ir virš nurodytų to argumentų neatkartoja. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad faktinio pagrindo atleisti atsakovą iš darbo ieškovas neturėjo.

Išnagrinėjus bylą iš esmės, yra pagrindas konstatuoti, kad darbdavys, nagrinėjamo ginčo kontekste atleisdamas darbuotoją iš darbo, taip pat padarė esminius procedūrinius to pažeidimus.

Atleidimo įsakyme nurodytas atsakovo atleidimo iš darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo (DK 58 straipsnio 1 dalis). Tačiau toks atleidimas iš darbo prilyginamas drausminės nuobaudos skyrimui už darbo pareigų pažeidimą, todėl DK 58 straipsnyje nustatyta speciali tokiam atleidimui iš darbo nustatyta tvarka, kurios darbdavys privalo laikytis. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis). 

Darbdavys ignoravo šią imperatyvią nuostatą.

Sprendime jau minėta, kad 2020 m. vasario 24 d. darbdavys įteikė darbuotojui pranešimą apie nušalinimą, kuriame nurodė, kad nušalina atsakovą nuo darbo iki 10 kalendorinių dienų, nes tiria jo galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą, kuriuo darbuotojas galėjo padaryti darbdaviui žalos, bei paprašė nušalinimo laikui perduoti įmonei atsakovui patikėtą jos turtą (el. b. apyrašo t. II, psl. 30). Taip pat įteikė reikalavimą pateikti rašytinį paaiškinimą, kokiais tikslais atsakovas kompiuterinėje programoje atgalinėmis datomis koregavo (padidindavo) užsakymų vežėjams (subkontraktoriams) kainas ir ženkliai pavėluodavo įkelti duomenis apie papildomas išlaidas (pirkimus) (el. b. apyrašo t. II, psl. 32), o taip pat jau suformuotą įmonės turto, patikėto atsakovui darbo pareigų vykdymui, perdavimo priėmimo aktą (el. b. apyrašo t. II, psl. 31).

2020 m. vasario 24 d. darbuotojas iš asmeninio el. pašto pateikė rašytinį paaiškinimą darbdaviui, kuriame nurodė: ,,1. UAB „Vivatrans“ pastovus vežėjas kryptimi Lietuva-Italija-Lietuva, su kuriuo buvo nustatyta pervežimo kaina 0,86 EUR už kilometrą, o nuo spalio mėn. 1,05 EUR. Šias nustatytas kainas žinojo Bendrovės vadovas ir transporto skyriaus vadovė. Atsižvelgiant į tai, kad transporto pravažiuotų kilometrų ataskaitas su tiksliu kilometražu gaudavau praėjus laikui nuo reiso užbaigimo, preliminarius kilometrus programoje „Delivera“ susivesdavau pagal žemėlapius ir pagal sutartą kainą su vežėju (šiuo atveju UAB „Vivatrans“). Vežėjui pateikus ataskaitas koreaguodavosi įrašai programoje pagal faktinius kilometražus. Tokie koregavimo įrašai buvo daromi po ataskaitų pridavimo, nes vežėjas ne visada ataskaitas pateikdavo laiku. Pažymėtina, kad su vežėju UAB „Vivatrans“ bendradarbiauti pradėjau dirbdamas Bendrovėje ir jokių kitokių ryšių su šia įmone ir jos darbuotojais neturiu. 2. Pagal suformuluotas užduotis pradėjau plėsti ir krauti dalinius krovinius iš Italijos, taip pradėdamas bendradarbiauti su partneriais Italijoje, kuriems siųsdavau užsakymus krovinių surinkimams. Italijos partneriai („Sogedim“, „Gamco International“, „Viger Transorti“ arba „Hi-log“) atsiųsdavo sąskaitas nereguliariai arba vieną kartą per mėnesį. Su partneriais Lietuvoje taip pat panaši situacija - išlaidas kartais susivesdavau pavėluotai, kai Bedrovės apskaitos darbuotoja informuodavo apie gautas tam tikro reiso išlaidas. Susivedus išlaidas prie reisų arba jas pakoreagavus - patvirtindavau apskaitai, kad jau suvesta. Pripažįstu, kad išlaidos programoje „Delivera“ buvo vedamos pagal faktą kada jos buvo patirtos, o ne gauta sąskaita (vėlavimo atvejais), tačiau tai darydavau neturėdamas materialinės ar kitokios asmeninės naudos, o tik dėl nežinojimo, kad taip vesti duomenų negalima. Nesutinku, kad mano veiksmai buvo daromi tyčia norint Bendrovei padaryti turtinės žalos. Iš šių veiksmų jokios materialinės ar kitos asmeninės naudos nepatyriau. Mano darbo užmokestis nepriklauso nuo reisų pelningumo, todėl fiktyviai didinti pelną ir slėpti išlaidas neturėjau motyvo.“. Taigi darbuotojas paaiškino, kad sąmoningai jokių duomenų neklastojo, kad duomenis į sistemą „Delivera“ suvesdavo, kai išlaidos buvo faktiškai patirtos, o ne kai būdavo gaunamos sąskaitos, o taip pat paaiškino, kad tyčios kenkti įmonės veiklai ar turtiniams interesams neturėjo (el. b. apyrašo t. II, psl. 33). 

2020 m. vasario 26 d. el. paštu iš transporto skyriaus vadovės J. L. (ne įmonės vadovo) atsakovas gavo el. laišką, kuriame teigiama, jog atsakovo paaiškinimas yra paviršutinis, kad jo atsakymai darbdavio netenkina, todėl nurodė atsakovui atsakyti į eilę kitų pateiktų klausimų (el. b. apyrašo t. II, psl. 35-36), ką atsakovas ir padarė tą pačią dieną (el. b. apyrašo t. II, psl. 34).

2020 m. vasario 28 d. atsakovas į el. paštą gavo pranešimą apie darbo pareigų pažeidimus (el. b. apyrašo t. II, psl. 37-40), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad darbuotojas sąmoningai atliko eilę veiksmų, kurie yra darbdavio vertinami kaip šiurkščiai pažeidžiantys darbuotojo darbo pareigas (tai ir pavėluotas duomenų, kurie turi tiesioginę įtaką ieškovo veiklos rezultatui, suvedimas po reisų uždarymo, duomenų koregavimas, piktybiškai viršytos programos vartotojo teisės, išlaidų suvedimas prie kolegų reisų, vadovų neinformavimas apie pavėluotą duomenų įvedimą, pavėluotas išlaidų pajamavimas ir slėpimas ir pan.). Jame taip pat nurodoma, kad: ,,Visų išvardintų veiksmų pasėkoje, įmonė įvardina patirtus ir busimus finansinius nuostolius: 1) Buhalterinių/ finansinių ataskaitų, metų balanso, valstybei sumokėtų mokesčių ataskaitų taisymo bei koregavimo išlaidos, samdant buhalterinę įmonę. 2) Negautos planuotos apyvartinės pajamos, bei patirtos neplanuotos veiklos išlaidos - nepelningos skyriaus veiklos vykdymas, remiantis teikiamais klastotais skyriaus vadovo (D. V.) duomenimis. 3) Nepagrįstai išmokėti atlyginimų priedai kolegoms, kurių rezultatus įtakoja D. V. teikiamos mėnesinės ataskaitos (tiesioginis vadovas, kurio atlyginimo priedas priklauso nuo skyriaus rezultato, kitų skyriaus darbuotojų priedai prie atlyginimo, kurie šiai dienai neatitinka realybės). 4) Sąmoningai ištrintų darbiniame D. V. kompiuteryje buvusių failų ir duomenų atstatymo išlaidos, patirtos samdant IT paslaugas teikiančią įmonę. 5) Dėl D. V. nušalinimo sutrikdyta skyriaus veikla, neužtikrinta planuotina apyvarta bei darbų nuoseklumas dėl nerealizuotų užsakymų bei laiku neišvežtų kontraktinių krovinių“.

Pranešime taip pat nurodoma, kad ,,Visi išvardinti esami ir galimi padariniai, (t. y. nuostoliai, galimas kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) UAB Hermitrans leidžia priimti sprendimą dėl griežčiausios drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pritaikymo.“

2020 m. vasario 28 d. darbdavys priėmė įsakymą dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodė, kad darbuotojas yra atleidžiamas iš skyriaus vadovo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnio 2 dalies 7 punktą – kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (el. b. apyrašo t. II, psl. 41).

Posėdžio metu ieškovas teigė, jog atsakovo atleidimo pagrindu buvo būtent šiame 2020 m. vasario 28 d. darbdavio suformuotame pranešime nurodyti darbuotojo darbo pareigų pažeidimai ir jais sąlygotos darbdavio išvados dėl žalos jam padarymo (el. b. apyrašo t. II, psl. 37-40).

Byloje nėra jokių duomenų, kad darbuotojui buvo leista pasiaiškinti dėl šių jam inkriminuojamų minėtame pranešime nurodytų veikų (pažeidimų), kurios akivaizdžiai išplėstos nei 2020 m. vasario 24 d. reikalavime pasiaiškinti, kad tam buvo sudarytos sąlygos reikalaujant iš darbuotojo per nustatytą terminą raštiško paaiškinimo. Darbdavys neprašė darbuotojo raštu pasiaiškinti dėl jo 2020 m. vasario 28 d. pranešime dėl darbo pareigų pažeidimų nurodytų darbdavio konstatuotų pažeidimų, kurie, kaip matyti iš šio pranešimo turinio, ir buvo tą pačią dieną priimto atleidimo įsakymo pagrindu. Ir šis pažeidimas yra esminis.

Neginčytina, jog kiekvienas asmuo privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir esant nustatytam pažeidimui, jam turi būti taikoma atsakomybė. Tačiau atsakomybė turi atitikti padarytą pažeidimą. Pareiga įvertinti pažeidimo sunkumą ir tinkamai parinkti drausminę nuobaudą tenka darbdaviui. Pastarasis, net gi turint pagrindą manyti, kad ieškovas atliko pažeidimą, paskirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą jam su virš minėtais procedūriniais pažeidimais ir akivaizdžiai skubotai, šiuo atveju tinkamai šios pareigos neatliko, numanomo pažeidimo sunkumo ir galimų neigiamų pasekmių sau nesvarstė.

Teismo manymu, darbuotojui taikyta drausminė nuobauda nustatytų ginčo faktinių aplinkybių kontekste yra aiškiai per griežta ir neproporcinga kaip pirmą kartą padarytam pažeidimui (jeigu ieškovo veiksmus vertinti kaip pažeidimą).

Išnagrinėto ginčo plotmėje akivaizdu, jog atleidimą sąlygojo ne darbiniai, o kiti galimi ginčo šalių nesutarimai. Pakankamo pagrindo manyti, kad darbuotojas būtų padaręs drausminius nusižengimus, už kuriuos pagrįstai galima būtų skirti griežčiausią nuobaudą, teismo manymu, nėra. Pareiga įrodyti, jog darbuotojo veiksmais buvo padarytas reikšmingas darbo drausmės pažeidimas, sąlygojantis galimą darbuotojo atleidimą, kuris procedūriškai realizuotas tinkamai, ir kad dėl jo įmonei galimai atsirado žala, tenka darbdaviui, o pastarasis šioje byloje šių įvardintų aplinkybių, o taip pat realios žalos buvimo nepatyrė.

Taigi, apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovo atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu pripažintinas neteisėtu ir ginčijama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – naikintina.

Todėl esant virš išdėstytam priešieškinio reikalavimą teismas tenkina pilnai.

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių.

DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

DK 231 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.  

Taigi pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Darbuotojas neprašo būti grąžintu į darbą ieškovo įmonėje, todėl teismas, pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, taiko jo atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4, 6 dalis – sprendžia dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo bei laiko, kad atsakovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. 

Kadangi atsakovas ieškovo įmonėje dirbo mažiau nei dvejus metus, kompensacija jam nepriklauso.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). 

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas iš darbo pas ieškovą atleistas neteisėtai.

Aplinkybių, patvirtinančių, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei sukeltų ieškovo įmonei sunkias finansines pasekmes (šiuo nesirėmė ir pats ieškovas), teismas nenustatė. Todėl vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, teismas atsakovui iš ieškovo priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos 20 506,50 Eur (neatskaičius mokesčių) (2 205 Eur x 9,3 mėn.)  ir po 105 Eur (2 205 Eur / 21 d. d. (vienos darbo dienos pajamų vidurkis) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo darbuotojo atleidimo iš darbo momento – 2020 m. vasario 28 d.).

Procesiniai klausimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 2 205 Eur (neatskaičius mokesčių), nukreipti vykdyti skubiai. 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus ir tenkino priešieškinį, todėl atsakovas (ieškovui pagal priešieškinį) įgijo teisę į visų byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis), o tokių byloje pagal atsakovo pateiktus dokumentus yra 2 582,14 Eur (el. b. apyrašo t. II, psl. 153-157). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina pilnai, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Iš ieškovo, kaip darbdavio, kuris, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tenkinus priešieškinį, išieškotina 462 Eur žyminio mokesčio valstybei (20 506,50 Eur  x 3 proc. x 0,75 (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus); CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., 80 str. 7 d.).

Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės darbo ginčų komisijos priimti sprendimai pripažįstamas netekusiais galios (DK 231 str. 7 d.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrans“ ieškinį atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Atsakovo D. V. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Hermitrans“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą išieškojimo patenkinti.

Pripažinti su atsakovu D. V. 2018 m. kovo 6 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 34 nutraukimą neteisėtu.

Laikyti, kad tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrans“ (j. a. k. 302469558) ir atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 34 yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Negrąžinti atsakovo D. V. į darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Hermitrans“.

Priteisti atsakovui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrans“ (j. a. k. 302469558) 20 506,50 Eur (dvidešimt tūkstančių penkis šimtus šešis Eur 50 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 105 Eur (vienas šimtas penki Eur) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.

Sprendimo dalį dėl atsakovui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrans“ (j. a. k. 302469558) priteistos 2 205 Eur (du tūkstančiai du šimtai penki Eur) (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai. 

Priteisti atsakovui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrans“ (j. a. k. 302469558) 2 582 Eur (du tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt du Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrans“ (j. a. k. 302469558) 462 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (ši priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui po sprendimo įsiteisėjimo).

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. DGKS-3074 darbo byloje Nr. APS-131-7289/2020 ir 2020 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. DGKS-3084 darbo byloje Nr. APS-131-5704/2020 netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Natalija Daškovienė