Baudžiamoji byla Nr. 1-2105-1057/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00369-2019-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1.

 (S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Aleksandrai Assadilovai,

dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,

kaltinamajam Č. S. (Č. S.), jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,

vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusija, baltarusas, pilietybė Lietuvos, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, gauna neįgaliojo pašalpą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Teismas

n u s t a t ė :

Č. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo žmogų: 2018-12-20 apie 17.30 val., ant tilto, esančio tarp (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), G. S. padarius žodinę pastabą, tyčia kumščiu 1 (vieną) kartą trenkė nukentėjusiajam G. S. į nosį, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nosies sumušimą ir nosies odos nubrozdinimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Č. S. sutiko duoti parodymus ir nors iš pradžių savo kaltės nepripažino, vėliau kaltę  visgi pripažino. Jis parodė, kad neprisimena ir nežino, rankos prieš žmogų nekelia, nesuprato kaip tai atsitiko, nesupranta, kodėl turėtų jam trenkti, dėl kokios priežasties. Dėl butelių mėtymo nieko nežino. Į teisėjos klausimus atsakė – gali būti, kad vieną kartą trenkė kumščiu. Gal ir buvo įvykio metu su S. P., susitinka su juo, nors alkoholio su juo nevartoja. Alkoholis nepatinka, per šventes vartoja. Priklausomybės nuo alkoholio neturi. Kaip nukentėjusysis atrodė neprisimena, jo nepažįsta. A. Š. nepažįsta. Gal ir buvo tokia situacija. Į teisėjos klausimus atsakė, kad pripažįsta kaltę – buvo taip, trenkė. Daugiau netrenktų, prieš žmogų rankos nekeltų. Mano, kad blogai pasielgė. Gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu Č. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjo. Pamena, kad 2005 metais Šeškinėje buvo apiplėštas. Dėl to, kas parašytas pranešime apie įtarimą, kaip ir sakė, neprisipažįsta. Yra nekonfliktiškas žmogus ir niekada nieko nemušė. Ką jis veikė ir kur buvo gruodžio 20 d., neprisimena, bet galėjo apsipirkinėti „Maxima“. Jokio asmens vardu G. jis nepažįsta. Maximoje galėjo sutikti savo kaimyną, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Daugiau nieko paaiškinti negali, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), vienas, su juo galima susisiekti telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Kas yra parašyta pranešime apie įtarimą yra visiška nesąmonė, nes jis nieko nemušė ir prieš žmones jokios rankos niekada nėra pakėlęs. Nori pažymėti, kad jam išaiškinta galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju bei susitaikymo sąlygos. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 68,72)

Kadangi Č. S., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2018-12-31 G. S. pareiškimas, kuriame nurodė, kad 2018-12-20 apie 17.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini),  viaduko virš (duomenys neskelbtini), prieš jį ėjo keturi piliečiai, kurie mėtė tuščius išgertus butelius. Jam priėjus prie minėtų piliečių ir padarius pastabą, kad „butelius reiks susirinkti, arba bus iškviesta policija“, vienas iš asmenų sušuko „o mentera“, o kitas vyriškis be kalbų, iš galo smogė jam į nosį, po to ėmė plūsti kraujas, o vyriškiai pasišalino. Jis kreipėsi į policiją ir į medikus. Įvykio metu vienas iš matymo pažįstamas vyriškis - apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio ūgio, žilų plaukų, ranka smogė ir pataikė jam į nosį, tuo savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir stipriai buvo sužalota nosis, dėl to jis kreipėsi į greitąją medicinos pagalbą. Visus įrašus ir dokumentus iš medicinos įstaigos pateiks į 6 PK. (b.l. 1 iš abiejų pusių)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2018-12-20 apie 17.30 val. išėjo iš parduotuvės „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini), ir apie 17.40 val. ėjo Vilniuje, (duomenys neskelbtini),  g. per (duomenys neskelbtini), gatvės viaduką, kur pamatė, kad 4-ų vyrų kompaniją, kurie prieš tai parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje stovėjo kasoje, pirko alkoholinius gėrimus, eidami per viaduką vartojo nupirktus alkoholinius gėrimus ir pradėjo mėtyti tuščius butelius. Minėtiems vyrams padarė pastabą, kad „reikės surinkti paskui save šiukšles“, į ką vienas iš jų - vidutinio ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų, atsisuko ir jo atžvilgiu pasakė „mentera“, matomai kažkur buvo sulaikytas už teisės pažeidimus, tiksliai neatsimena. Iš karto jam stovėjęs už nugaros vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų, tamsiai apsirengęs, ruda striuke, su kepure, sudavė su ranka jam smūgį į nosį ir sukėlė jam fizinį skausmą, prasidėjo stiprus kraujavimas, minėti vyriškiai skubiai pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Jis parėjo namo, iš ten kreipėsi į policiją, užregistravo įvykį, kadangi bėgo kraujas, negalėjo rašyti pareiškimo, pasakė, kad su pareiškimu kreipsis vėliau. Negalėdamas sustabdyti kraujavimo pats kreipėsi pas medikus, į greitąją pagalbą, kurie jį pristatė į VŠĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur suteikė būtinąją pirmąją pagalbą, nustatė nosies sumušimą, išleido ambulatoriškai gydytis namo. Asmenį, kuris kam sudavė smūgį į nosies sritį, iš matymo pažįsta, jo kontaktų kol kas nežino, galės atpažinti. Paaiškėjus naujoms, reikšmingoms aplinkybėms apie tai praneš papildomai(b.l. 7)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole G. S. iš pateiktų atpažinti 6 asmenų nuotraukų, nurodė į Nr. 3, pažymėtą asmenį - Č. S., ir parodė, kad būtent šis asmuo jam sudavė smūgį į veidą. (b.l.10-11)

2019-01-21 apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyr. teismo medicinos ekspertas J.M. P. atlikęs G. S. asmens ambulatorinio gydymo kortelių apžiūrą pateikė išvadą, kad G. S. nustatyta nosies sumušimas ir nosies odos nubrozdinimas. Tai padaryta nemažiau kaip vienu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ( b.l. 16)

2019-01-04 daiktų apžiūros protokole apžiūrėti CD kompakte esantys vaizdo įrašai, gauti iš „Maxima“ parduotuvės (b. l. 3031)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. P. parodė, kad turi pažįstamą vardu Č., jo pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. m. gruodžio mėnesį, prieš pat katalikų Kalėdas jie su Č. susitiko gatvėje, netoli jo namų. Kadangi jis dažnai būna pas savo sugyventinę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tai jie kaip ir kaimynai su Č.. Jie su juo kartu nuėjo iki mažytės „Maxima“ parduotuvės, kuri yra už tilto. Ten jis nusipirko „Tradicinio“ alaus, o Č. nusipirko degtinės butelį. Išėjus į lauką jų ten prie įėjimo jau laukė A. J., kuriam apie (duomenys neskelbtini) m., kiek žino, jis gyvena daugiabutyje(duomenys neskelbtini) gatvėje, iš karto už raktų dirbtuvės ir autoserviso. Su J. kartu dar buvo jo kažkoks draugas, kurio jis nepažįsta. Nuo „Maximos“ jie visi keturi ėjo link jų kiemo, kadangi planavo ten pasėdėti ir išgerti. Einant tiltu kažkas iš jų numetė butelį. Tada iš už nugaros išgirdo vyrišką balsą ir pastabą, kad „šiukšles teks susirinkti“. Jis pasisuko ir išvydo iš matymo pažįstamą vyriškį, prisiminė, kad jis yra policijos pareigūnas ir sušuko: „Mentiara“, o Č. nei iš to, nei iš šio, trenkė tam vyriškiui vieną kartą kumščiu į nosį. Vyriškiui pasipylė kraujas, o jie ramiai apsisuko ir nuėjo link namų. Daugiau niekas nieko tam vyrui nedarė ir nesakė. Priartėję prie savo kiemo, išsiskirstė. Maždaug prieš savaitę jam Č. pasakojo, kad jis buvo policijoje ir ten viską prisipažino. Daugiau nieko paaiškinti negali.( b.l. 34)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole liudytojas S. P. iš pateiktų atpažinti 6 asmenų nuotraukų, nurodė į Nr. 5 pažymėtą asmenį - Č. S., ir parrodė, kad tai yra jo pažįstamas vardu Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Apie jį davė parodymus 2019-02-07 apklausos metu ir būtent 2018-12-20 Č. trenkė iš matymo pažįstamam vyriškiui (b.l. 35-36, 37)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. A. parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pažįsta vyriškį vardu Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini. 2019 m. gruodžio mėnesį galėjo su juo susitikti netoli „Maximos“ parduotuvės. S. jis irgi iš matymo pažįsta, tačiau jis su jais nei gėrė, nei ėjo kartu. Su juo prie parduotuvės „Maxima“ galėjo būti A. Š., kuriam(duomenys neskelbtini)  metai, jis yra jo ūgio ir panašaus kūno sudėjimo. Gyvena jis penkiaaukštyje priešais polikliniką. Apie kažkokias muštynes (duomenys neskelbtini), jis sužinojo prieš pat Naujuosius Metus iš „Maximos“ parduotuvės apsaugos darbuotojo V., kuris jam pasakė, kad kažkam buvo sulaužyta nosis. Kas tai galėjo padaryti, jis nežino. Jo manymu Č. yra labai ramus ir taikus žmogus ir negalėjo niekam trenkti. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 44)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad J. A. pažįsta nuo pat vaikystės, jie yra buvę kaimynai. Kad gruodžio mėnesį buvo susitikęs su J., neatmeta galimybės, tačiau prie jokios „Maximos“ jis su juo nestovėjo, tiltais nevaikščiojo ir jokių muštynių nematė. Vyriškių vardu S. ir Č. jis nepažįsta. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 49)

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Kaltinamajam Č. S. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad Č. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis teisme nurodė, jog mažai atsimena, kas buvo, prieš žmogų rankos nekelia, iš pradžių savo kaltės nepripažino, bet vėliau duodamas parodymus teisme, kaltę pripažino. Iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis neneigia to fakto, kad įvykio dieną galėjo apsipirkti „Maxima“ parduotuvėje (b. l. 93). Tą patvirtina ir vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas (kaip matyti iš 2019-01-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas) Č. S. (b. l. 10-11, 30-31). Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat asmens atpažinimo protokolas, kuriame nukentėjusysis atpažino Č. S. kaip asmenį, sudavusį jam kumščiu smūgį į veidą (b. l. 7, 10-11). Liudytojo S. P. parodymai taip pat patvirtina Č. S. kaltę, liudytojas nurodė, kad su Č. susitiko prie „Maxima“ parduotuvės, kur jis nusipirko alaus, o Č. degtinės. Prie parduotuvės susitiko A. J. ir dar vieną draugą ir visi keturiese ėjo link S. P. namų. Einant tiltu, kažkuris iš jų numetė butelį. Tada išgirdo vyrišką balsą, kuris pasakė pastabą, kad „šiukšles teks susirinkti“ ir Č. nei iš šio nei iš to trenkė minėtam asmeniui vieną kartą kumščiu į nosį (b. l. 34).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyr. teismo medicinos ekspertas J. M. P. atlikęs G. S. asmens ambulatorinio gydymo kortelių apžiūrą pateikė išvadą, kad G. S. nustatyta nosies sumušimas ir nosies odos nubrozdinimas. Tai padaryta nemažiau kaip vienu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ( b.l. 16)

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad Č. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė nukentėjusiajam į nosį ir dėl to šis jautė fizinį skausmą. Kaltinamasis smurtą panaudojo po prieš tai buvusios nukentėjusiojo pastabos dėl šiukšlių, kas laikytina mažareikšme priežastimi. Dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Č. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Anksčiau neteistas (1 t., b. l. 80), administracine tvarka nebaustas (b. l. 79). Nurodė, kad gauna neįgaliojo pašalpą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimu buvo padaryta žala G. S. sveikatai, iš to kildinama turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Pasisakydamas dėl konkrečios skiriamos bausmės teismas pažymi, jog šiuo atveju skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę nėra pagrindo, nes nei Č. S. padaryta veika, nei jo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad būtų reikalinga jį bent trumpam izoliuoti nuo visuomenės, jis anksčiau neteistas. Kaltinamojo advokatė teismo posėdžio metu teismui pateikė Č. S. darbingumo lygio nustatymo  pažymą, kurioje nurodyta, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. Taip pat teismui pateiktoje epikrizėje nurodyta, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų,  teismo posėdžio metu buvo akivaizdu, kad jam sunku judėti, negali stovėti. 

Todėl, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra tik iš dalies darbingas, turi sveikatos problemų, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis mažesnis už tokios bausmės vidurkį, su įpareigojimais, turėsiančiais teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1-2 p., 7 d.). Kaltinamojo gynėja prašė kaltinamąjį įpareigoti nekeisti savo gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, tačiau tokia pareiga kaltinamajam yra nustatyta įstatymo pagal BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jam išaiškinta teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 641 straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį 125,52 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 24). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 102). Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b. l. 26), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo G. S. gydymo, kuris buvo reikalingas dėl Č. S. padarytų sveikatos sužalojimų. Todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Nukentėjusysis G. S. civilinio ieškinio nereiškė.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, kuriuos pateikė Maxima, (duomenys neskelbtini), Vilnius, apsaugos darbuotojas (prisegtas prie bylos viršelio) – paliekamas saugoti prie bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77) įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Č. S. (Č. S.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų  laisvės apribojimo bausmę kartu įpareigojant: 1)  per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu Č. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių  laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant: per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš Č. S. priteisti 125,52 eurus turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašais ir nuotraukomis (prisegtą prie bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Išaiškinti Č. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4. šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: