Civilinė byla Nr. e2A-43-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02549-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.16.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą su trečiojo asmens I. K. prisidėjimu prie apeliacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-835/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maristika“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,G4S Lietuva“, K. B., S. V. dėl prievolės pripažinimo solidaria, trečiasis asmuo I. K..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maristika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti prievolę atlyginti I. K. (ankstesnė pavardė – Š.) 40 433 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl jos sutuoktinio R. G. 2014 m. liepos 2 d. žūties, kurios dydis nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, solidaria UAB „Maristika“, UAB „G4S Lietuva“, K. B. ir S. V. prievole bei priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. liepos 2 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo trečiojo asmens I. K. sutuoktinis R. G., dirbęs atsakovės įmonėje UAB „G4S Lietuva“ elektros sistemų elektromechaniku. 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 Alytaus rajono apylinkės teismas nustatė, kad K. B. ir S. V. padarė nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, iš dalies patenkino trečiojo asmens I. K. civilinį ieškinį ir iš UAB „Maristika“ (kaltinamųjų darbdavio) priteisė 40 433 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3.       Įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, kuriuo trečiajam asmeniui iš ieškovės UAB „Maristika“ priteista 40 433 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieškovė reiškia reikalavimą atsakovams pripažinti prievolę atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl sutuoktinio mirties solidaria. Trečiajam asmeniui žala buvo padaryta bendrais atsakovų veiksniais, todėl bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Reikalavimas kildintinas iš to, kad žala trečiajam asmeniui buvo priteista iš vienos ieškovės vadovaujantis vien Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 111 straipsnio l dalimi, nustatančia, kad civiliniu atsakovu baudžiamajame procese gali būti tik asmuo, materialiai atsakingas už nusikalstama kaltinamojo veika padarytą žalą, šiuo atveju – nuteistųjų K. B. ir S. V. darbdavys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos deliktinę atsakomybę kildina ne vien iš nusikalstamos veikos. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo vertinami tik atsakovų K. B. ir S. V. veiksmai baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti bei nevertinti atsakovės UAB „G4S Lietuva“ veiksmai, buvę priežastiniame ryšyje žalai atsirasti. Atsakovų K. B. ir S. V. nusikalstami veiksmai, įtakoję žalos atsiradimą yra nustatyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriuo konstatuota, kad R. G. žūties priežastimi buvo neteisėti K. B. ir S. V. veiksmai – K. B. ir S. V., būdami supažindinti su saugos darbe reikalavimais ir juos pažeisdami, hidrauliniu vežimėliu kėlė ir traukė stovą su stiklais. S. V. stūmė tąšus – tiesiogiai sąlygojo įvykį, dėl kurio žuvo R. G., užkritus ant jo stiklams. Tarp nuteistųjų veiklos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. G. žūtį ir atsiradusias pasekmes sąlygojo ne tik S. V. ir K. B. veiksmai. Atsakovė UAB „G4S Lietuva“, kaip ir nuteistieji atsakovai K. B. ir S. V., yra atsakinga dėl atsiradusių pasekmių – trečiojo asmens sutuoktinio žūties ir dėl to atsiradusios žalos. UAB „G4S Lietuva“ yra žuvusiojo darbdavys, kuris privalėjo užtikrinti darbuotojų saugias darbo sąlygas ir sveikatą. Tuo atveju, jei atsakovė UAB „G4S Lietuva“ būtų tinkamai organizavusi darbus ir laikiusis saugų darbą reglamentuojančių teisės normų, nelaimingas atsitikimas nebūtų kilęs. Atsakovės neveikimas negali būti pateisinamas, todėl yra pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę. Atsakovės UAB „G4S Lietuva“ kaltę ir atsakomybę dėl žalos kilimo įrodo rašytiniai įrodymai: 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1505 (toliau – ir aktas), kuriuo buvo nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje, t. y. UAB „G4S Lietuva“, nepakankamumas. Prieš pradedant darbus R. G. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl ko atsidūrė pavojingoje stiklų lakštų virtimo zonoje ir buvo mirtinai traumuotas. Atsakovė UAB „G4S Lietuva“ netinkamai organizavo darbus, t. y. tose pačiose patalpose, toje pačioje darbo vietoje darbus vykdydami du darbdaviai (UAB „G4S Lietuva“ ir UAB „Maristika“), nesant bendro susitarimo, netinkamai įgyvendino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, neinformavo vienas kito bei darbuotojų apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbo vietose. Tarp atsakovės UAB „G4S Lietuva“ neveikimo ir pasekmių (atsiradusios žalos) yra priežastinis ryšys. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, patvirtindamas Nelaimingo atsitikimo darbe akto teisėtumą, papildomai 2016 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA-1051-525/2016 pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalį, būtent darbdavio, šiuo atveju UAB „G4S Lietuva“, pareiga buvo sudaryti darbuotojui saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą ir tai yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybė sąlygų. K. B. ir S. V. kaltė dėl padaryto nusikaltimo neeliminuoja taip pat ir žuvusiojo darbdavio UAB „G4S Lietuva“ civilinės atsakomybės. Atsakovė, neįvykdydama savo pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas, netiesiogiai lėmė žalos padarymą trečiajam asmeniui (netiesioginis priežastinis ryšys). Ieškovė taip pat yra iš dalies atsakinga už atsiradusią žalą trečiajam asmeniui, nes 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1505, kuriuo buvo nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis, kaltė dėl pasekmių tenka ir ieškovei – tose pačiose patalpose, toje pačioje darbo vietoje darbus vykdydami du darbdaviai (UAB „G4S Lietuva“ ir UAB „Maristika“), nesant bendro susitarimo, netinkamai įgyvendino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, neinformavo viena kitos bei darbuotojų apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbo vietose. Kadangi ne tik ieškovė, bet ir atsakovai yra kalti dėl nelaimingo atsitikimo kilimo, dėl ko žuvo trečiojo asmens sutuoktinis ir atsirado žala (priežastinis ryšys), prievolė atlyginti trečiajam asmeniui žalą pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovų prievole. Žalos dydis trečiajam asmeniui yra nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi.

4.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „G4S Lietuva“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimas pripažinti UAB „Maristika“ prievolę atlyginti 40 433 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą trečiajam asmeniui solidaria ieškovės ir visų atsakovų šioje byloje prievole yra nepagrįstas. Ieškovės prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą teismo pripažinta atsiradusia deliktinės atsakomybės pagrindu, nepagrįstai ieškinyje teigiama, jog žalos atlyginimas Alytaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 trečiojo asmens naudai iš ieškovės buvo priteistas vien tik remiantis BK 111 straipsniu. Įstatymas nenumato galimybės pripažinti prievolės solidaria, kai tokia prievolė jau yra nustatyta teismo sprendimu, pritaikius civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas. Ieškovė ieškinyje iš esmės remiasi civilinę atsakomybę nustatančiomis teisės normomis, tačiau jų pagrindu prievolė negali būti pripažįstama solidaria. Reikalavimas pripažinti prievolę solidaria nėra tapatus reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Be to, ieškovė neįrodinėja visų atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Siekdama reikalavimo patenkinimo teismo tvarka, ieškovė turėtų įrodyti prievolės solidarumą, tačiau ieškovės prievolė trečiajam asmeniui negali būti atskirai pripažinta solidaria, kadangi tai prieštarautų baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 teismų sprendimais atliktam civilinės atsakomybės dėl žalos trečiajam asmeniui įvertinimui ir taikymui. Ieškovė turi teisines priemones regreso tvarka iš savo darbuotojų reikalauti atlyginti jos patirtus nuostolius, kadangi tik S. V. ir K. B. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 buvo pripažinti kaltais dėl R. G. gyvybės atėmimo, todėl ji pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, ieškinį nukreipdama prieš UAB „G4S Lietuva“. Nepagrįstai ieškovė remiasi 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505, teigdama, jog jis patvirtina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp UAB „G4S Lietuva“ neveikimo ir atsiradusios žalos. Jis laikytinas tik vienu iš įrodymų dėl R. G. mirties priežasčių. Jame yra nurodytos priežastys, kurios tik galėjo įtakoti nelaimingą atsitikimą, tačiau nebuvo nustatinėjama, kuri iš šių priežasčių yra labiausiai ir tiesiogiai susijusi su nelaimingu atsitikimu, taigi ir su žalos trečiajam asmeniui padarymu. Ieškovės nurodomose administracinėse bylose teismai nenustatinėjo darbdavio UAB „G4S Lietuva“ atsakomybei kilti pagrindų, minėtų sprendimų reikšmė yra tik ta, jog jais aktas paliktas galioti. Nelaimingą atsitikimą ir žalos trečiajam asmeniui padarymą lėmė ne UAB ,,G4S Lietuva“ veiksmai organizuojant darbą, o Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, pasireiškęs UAB „Maristika“ darbuotojų K. B. ir S. V. veiksmais, hidrauliniu vežimėliu ir tašu stumiant stovą su nesutvirtintais stiklų paketais. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 ikiteisminio tyrimo metu pagal 2015 m. kovo 23 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato užduotį atlikti techninį darbų saugos tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2015 m. birželio 5 d. specialisto T. D. išvadą Nr. 11-674(15) (toliau – ir išvada), kurioje nurodyta, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nelaimingu atsitikimu ir padaryta žala yra netinkamai panaudotas įrenginys, kurį panaudojo būtent UAB „Maristika“ darbuotojai, už organizacinius pažeidimus, kurie taip pat įtakojo nelaimingą atsitikimą, gali būti atsakinga tik UAB „Maristika“, kadangi tik jos darbuotojai turėjo būti instruktuoti apie tai, kaip saugiai atlikti stelažo perkėlimo / perstūmimo darbus. Nukentėjęs asmuo R. G. neturėjo pagal savo darbo funkcijas atlikti stelažo perkėlimo / perstūmimo darbų, taigi šios instrukcijos jam netaikytinos. Teismui nustačius, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo būtent atsakovų K. B. ir S. V. veiksmai, už turtinę ir neturtinę žalą trečiajam asmeniui atsakinga yra UAB „Maristika”. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Ieškovės reikalavimas reiškia ne ką kitą, o baudžiamojoje byloje jau nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų peržiūrėjimą ir įvertinimą iš naujo. Ieškovės prievolė trečiajam asmeniui jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl tokia prievolė negali būti pakeista ar padalinta keliems atsakovams kitu teismo sprendimu. Tik ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl trečiajam asmeniui kilusios žalos dar ir todėl, kad būtent ieškovei priklausančiu hidrauliniu vežimėliu, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu, atsakovai K. B. ir S. V. atliko veiksmus, kurie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. G. žūtimi. Nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad stelažo transportavimo darbams buvo panaudotas darbo įrenginys, kuris nėra pritaikytas tiems veiksmams atlikti. Todėl atsakovės UAB „G4S Lietuva“ tariamas neveikimas (neva nepakankamas žuvusiojo instruktavimas) nėra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Be to, atsakovė ir negalėjo instruktuoti savo darbuotojo dėl darbų, kurie jam net nebuvo priskirti. Pirmiausia UAB „Maristika“ privalėjo užtikrinti, jog jai priklausantis padidinto pavojaus šaltinis būtų naudojamas pagal paskirtį bei tai, kad UAB „Maristika“ darbuotojai nepažeistų saugaus darbo reikalavimų bei neatliktų neteisėtų veiksmų, kurie buvo pripažinti baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino prievolę atlyginti I. K. (ankstesnė pavardė – Š.) 40 433 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl jos sutuoktinio R. G. 2014 m. liepos 2 d. žūties, kurios dydis nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017, solidaria UAB „Maristika“, UAB „G4S Lietuva“, K. B. ir S. V. prievole, priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

6.       Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 2 d. UAB „Maristika“ teritorijoje, atlikdamas priešgaisrinės apsaugos signalizacijos montavimo darbus, nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo UAB „G4S Lietuva“ darbuotojas, trečiojo asmens I. K. sutuoktinis R. G.. Alytaus rajono apylinkės teismas dėl įvykio kaltais pripažino ir 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 nuteisė UAB „Maristika“ darbuotojus, šioje byloje bendraatsakoviais patrauktus K. B. ir S. V., taip pat iš dalies patenkino I. K. ieškinį ir iš UAB „Maristika“ priteisė 40 433 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturinę žalą.

7.       Teismas nurodė, kad baudžiamosios teisės požiūriu atsakovės UAB „G4S Lietuva“ veiksmai gali būti teisėti, kaip šiuo atveju ir yra, o civilinės – neteisėti.

8.       Teismas nustatė, kad nors atsakovė UAB „G4S Lietuva“ neigia vien priežastinio ryšio tarp jos kaltės ir pasekmių buvimą ir neneigia nustatytų teisės aktų pažeidimų, kuriais neužtikrino savo darbuotojui saugių darbo sąlygų, tačiau ieškovė, įrodinėdama ieškinį, taipogi teikia argumentus, įrodančius atsakovės kaltę, pasireiškusią neveikimu ir nerūpestingumu, nes darbdavys neveikė taip, kaip darbdavį įpareigoja veikti įstatymas.

9.       Teismas nustatė, kad išreikalauta ir prijungta nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga, kurios rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina atsakovės UAB „G4S Lietuva“ kaltę ir priežastinį ryšį dėl nelaimingo atsitikimo kilimo.

10.       Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „G4S Lietuva“, neįvykdydama savo pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas, netiesiogiai lėmė žalos padarymą (netiesioginis priežastinis ryšys). Jeigu UAB „G4S Lietuva“ būtų tinkamai instruktavusi savo darbuotoją, būtų buvusi pakankama vidinė kontrolė, tinkamas darbų organizavimas ir darbuotojas būtų laikęsis nustatytos darbo tvarkos, ir atlikęs tik jam pavestus darbus, o ne dirbęs kitų darbus, tuomet nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

11.       Teismas sprendė, kad vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505 – įrodyta, jog R. G. žūtį lėmė kelių asmenų veiksmai.

12.       Teismas nurodė, kad nors trečiasis asmuo nereikalauja prievolės įvykdymo iš atsakovės, kuri yra jos žuvusio sutuoktinio R. G. darbdavė, vienok toks atsisakymas galėtų būti svarstomas tik teismo sprendimu pripažinus, kad atsakovė UAB „G4S Lietuva“ yra skolininkė, o I. K. – jos kreditorė. Visais atvejais kreditoriaus valia atisakyti reikalavimo teisės tik dėl vieno bendraskolio ir atleisti nuo prievolės tik jį – turi būti aiškiai išreikšta.

13.       Teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui aiškiai išreiškus atsisakymą nuo UAB „G4S Lietuva“ prievolės, ieškovei ir atsakovams solidarioji prievolė išliktų, sumažinant jos dydį iki 37 824,75 Eur.

14.       Teismas nenustatė akivaizdžių ieškovės piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis atvejų, todėl trečiojo asmens prašymas netenkino ir baudos ieškovei neskyrė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „G4S Lietuva“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Ieškovė byloje reiškė reikalavimą pripažinti prievolę solidaria, nuo tokio reikalavimo ir gynėsi atsakovė. Tai, kad ieškinyje taip pat buvo nurodyti argumentai dėl atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, nesudaro pagrindo teismui nagrinėti ieškinį kaip pareikštą dėl civilinės atsakomybės taikymo, kadangi civilinės atsakomybės institutas ir solidarios prievolės institutas nėra tapatūs.

15.2.       Byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „G4S Lietuva“ civilinės atsakomybės prieš trečiąjį asmenį, nes byloje pareikšto ieškinio dalykas buvo pripažinti prievolę solidaria; tokią subjektinę teisę – reikšti reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu dėl žalos trečiajam asmeniui – galėtų turėti tik trečiasis asmuo, o ne ieškovė; ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimą remdamasi civilinės atsakomybės normomis, nes ieškovė nėra patyrusi jokios žalos.

15.3.       Baudžiamojoje byloje buvo konstatuotas ne šiaip nelaimingas atsitikimas ar asmens žūtis, tačiau kaltinamieji K. B. ir S. V. buvo nuteisti už neatsargų gyvybės atėmimą, dėl to tik jie ir yra atsakingi už kilusias neigiamas pasekmes tiek baudžiamosios, tiek civilinės teisės prasme.

15.4.       Teismas sprendime rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, kurių ratio decidenti nesutampa su šios ir baudžiamosios bylos Nr. 1-28-448/2017 faktinėmis aplinkybėmis, todėl nurodytos kasacinio teismo nutartys nepatvirtina, jog atsakovei gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir tuo labiau nepatvirtina, jog atsakovė gali būti pripažinta solidariai atsakina už žalą, kuri buvo padaryta kitų asmenų K. B. ir S. V. nusikalstama veika.

15.5.       Atsakovės UAB „G4S Lietuva“ civilinė atsakomybė negali būti taikoma, neįvertinus atsakovės kaltės egzistavimo, kaltės formos ir laipsnio, ko netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas.

15.6.       Jeigu ieškovė pasirinko reikšti reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria, tai ieškovei kyla procesinė pareiga tokį reikalavimą pagrįsti. Byloje nėra pateikta nei vieno teisinio argumento, kuris paaiškintų, kokiu įstatyminiu pagrindu UAB „Maristika“ prievolė gali būti pripažinta solidaria prievole. Tokių argumentų nėra ir skundžiamame sprendime.

15.7.       Į pirmosios instancijos teismo sprendimą tiesiog perkelti (nukopijuoti) ieškovės argumentai iš jos 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašytinių paaiškinimų (baigiamosios kalbos). Jeigu raštu ieškovės pateikti argumentai būtų pagrįsti, tai galbūt būtų galima pritarti, kad pirmosios instancijos teismas turi galimybę pasinaudoti vienos iš šalių argumentais, tačiau teismas net neanalizavo ieškovės argumentų pagrįstumo, o tiesiog juos panaudojo sprendimo surašymui.

15.8.       Pirmosios instancijos teismas netiesioginio priežastinio ryšio buvimą argumentavo netiksliai įvertinęs buvusias faktines aplinkybes, kurios nustatytos Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017.

15.9.       Visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas argumentavo tuo, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505 yra įrodyta, kad R. G. žūtį lėmė kelių asmenų veiksmai. Teismas visiškai nepagrindė, kodėl rėmėsi būtent minėtu aktu, kaip įrodančiu žalos kilimo priežastis, bei kodėl buvo atmesti ir nevertinti kiti, kur kas svaresni įrodymai dėl nelaimingo atsitikimo kilimo priežasčių, pavyzdžiui – specialisto T. D. ekspertinė išvada, šio specialisto liudijimai teismo posėdžio metu.

15.10.       Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog sprendime apskirtai nėra jokių argumentų, kodėl solidari atsakomybė tenka ir S. V. bei K. B.. Lieka neaišku, kodėl šiems asmenims taikytos civilinės atsakomybės teisiniai pagrindai, koks šių asmenų kaltės laipsnis ir kodėl šie asmenys turi atsakyti solidariai su atsakove bei ieškove. Jeigu teismas vertino, jog šioje byloje galima taikyti civilinę atsakomybę esant pareikštam reikalavimui dėl prievolės pripažinimo solidaria, tai privalėjo vertinti kiekvieno atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltės laipsnį.

15.11.       Apeliantės manymu, tikrasis ieškovės tikslas – vilkinti žalos atlyginimo vykdymą, todėl apeliacinis teismas turėtų įvertinti ir ieškovės veiksmus piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepastebėjo ieškovės tikrųjų tikslų pareiškiant ieškinį, kurio dalykas neatitinka ieškinio pagrindo, nėra pagrindas netaikyti procesinių sankcijų ieškovei.

16.       Trečiasis asmuo I. K. pateikė prisidėjimą prie atsakovės UAB „G4S Lietuva“ apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad prisideda prie apeliacinio skundo, prašo jį tenkinti apeliaciniame skunde nurodytų teisinių argumentų bei motyvų, su kuriais visiškai sutinka bei jiems pritaria, pagrindu, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

17.       Ieškovė UAB „Maristika“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

17.1.        Apeliantės teiginys, kad ieškinys pareikštas tikslu vilkinti priteistos žalos mokėjimą trečiajam asmeniui, yra klaidinantis teismą ir nepagrįstas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu už atsakovų K. B. ir S. V. nusikalstamais veiksmais dėl neatsargumo padarytą žalą pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė teko darbdaviui (ieškovei), tačiau tai nereiškia, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyti visi atsakingi už žalą asmenys ir paskirstyta civilinė atsakomybė. Ne ieškovė, bet atsakovė UAB „G4S Lietuva“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nepripažindama akivaizdžios prievolės, kuri jai kyla pateiktų įrodymų pagrindu, vadovaujantis įstatymais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose.

17.2.       Ieškovė ieškinį pareiškė, remdamasi materialiosios ir procesinės teisės normomis, gindama turtinius interesus, vadovaudamasis teisine sąmone ir teisėtais lūkesčiais. CK 1.38 straipsnis suteikė teisę ieškovei kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jos turtinės teisės. Pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje byloje buvo pripažinta, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas atitinka procesinės ir materialiosios teisės reikalavimus, yra pagrįstas ir sąžiningas.

17.3.       Žala trečiajam asmeniui atsirado išimtinai dėl sutuoktinio R. G., dirbusio UAB „G4S Lietuva“, žuvusio 2014 m. liepos 2 d. jam vykdant darbuotojo pareigas ir būnant sutartiniuose darbo santykiuose su atsakove, neužtikrinusia jo saugaus darbo, kas nustatyta ne tik Nelaimingo atsitikimo darbe aktu, bet taip pat ir Vyriausiojo administracinio teismo bei Vilniaus administracinio teismo procesiniais sprendimais, žūties. Žala kildinama ir siejama su vienintele faktine aplinkybe – sutuoktinio R. G. žūtimi. Baudžiamojoje byloje atsakovės civilinė atsakomybė nebuvo nustatinėjama, tačiau įstatymas nedraudžia to daryti civilinėje byloje.

17.4.       Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys tarp trečiajam asmeniui atsiradusios ir teismo nuosprendžiu nustatytos žalos dydžio yra akivaizdus. Priežastimi nelaimingam atsitikimui kilti buvo atsakovų K. B. ir S. V. nusikalstami veiksmai, tačiau ši priežastis nėra vienintelė, dėl ko atsirado pasekmės – trečiojo asmens sutuoktinio mirtis ir žala. Atsakovei tinkamai organizuojant darbus ir laikantis saugų darbą reglamentuojančių teisės normų, nelaimingas atsitikimas nebūtų kilęs. Atsakovės neveikimas negali būti pateisinamas, todėl yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

17.5.       Apeliantė be pagrindo kvestionuoja prima facie įrodymą – Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kurio nenuginčijo dviejų pakopų teismuose. Apeliantė siekia įrodyti, kad jame nurodytos nelaimingo atsitikimo kilimo priežastys yra ydingai nustatytos ir kad pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis T. D. 2016 m. birželio 6 d. apklausos protokolu baudžiamojoje byloje, nes specialistas paaiškino, kad „yra tik viena nelaimingo atsitikimo priežastis – tai vežimėlio panaudojimas ne pagal paskirtį“. Su nurodytu argumentu ieškovė nesutinka, nes toks sakinys yra išimtas iš konteksto. Apeliantė, siųsdama dirbti savo darbuotojus į kitos įmonės patalpas, neinstruktavo savo darbuotojų dėl grėsmių darbe, neįvertino aplinkybių, kad darbo įrankis – bokštelis – turėjo būti patalpintas atlaisvintoje teritorijoje, neužtikrino saugių darbo sąlygų, nekontroliavo, kad darbuotojai dirbtų jiems pavestą darbą (darbuotojai buvo ne savo darbo zonoje, už ką buvo atsakinga jų darbdavė UAB „G4S Lietuva“), darbuotojams liepė dirbti be darbo projekto ir kt.

17.6.       Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad teismas neargumentavo dėl solidarios civilinės atsakomybės taikymo K. B. ir S. V.. Teismas sprendimo 8 puslapyje nurodė, kad vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymai – Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505 – įrodyta, kad R. G. žūtį lėmė kelių asmenų veiksmai.

18.       Atsakovas S. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai yra atsakingi dėl atsiradusių pasekmių – trečiojo asmens sutuoktinio žūties. Atsakovė yra žuvusiojo darbdavė, kuri privalėjo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, tinkamai supažindinti ir informuoti su įvykio dieną buvusiomis darbo sąlygomis bei kitais reikalavimais.

19.       Atsakovas K. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

19.1.       Baudžiamojoje byloje nevertinti apeliantės ir ieškovės veiksmai, kurie buvo priežastimi nelaimingam atsitikimui kilti ir žalai atsirasti. Civilinė atsakomybė kyla nustačius ir netiesioginį priežastinį ryšį, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėms. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, kaip buvo šiuo atveju, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyti atsakingi už žalą asmenys ir kitų asmenų civilinė atsakomybė negalima. Atsakovė, nevykdydama savo pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas, netiesiogiai lėmė žalos padarymą trečiajam asmeniui.

19.2.       Su apeliantės teiginiu, kad atsakovai K. B. ir S. V. byloje užėmė sau nepalankia gynybos poziciją, t. y. palaikė jiems nenaudingus ieškinius ir prašė juos tenkinti, negalima sutikti, nes per visą bylos nagrinėjimo laiką būtent atsakovė įtikinėjo, kad dėl R. G. žūties kalti ir atsakingi yra tik atsakovai K. B. ir S. V.. Pastariesiems su tuo sutikus, civilinės atsakomybės išvengtų kiti atsakingi už nelaimingo atsitikimo kilimą asmenys, tame tarpe atsakovė UAB „G4S Lietuva“, kuri savo darbuotojui neužtikrino saugių darbo sąlygų, kas lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

20.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, trečiojo asmens prisidėjimą prie apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. liepos 2 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo trečiojo asmens I. K. sutuoktinis R. G., dirbęs atsakovės UAB „G4S Lietuva“ įmonėje elektros sistemų elektromechaniku. 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-448/2017 Alytaus rajono apylinkės teismas nustatė, kad K. B. ir S. V. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, iš dalies patenkino trečiojo asmens I. K. civilinį ieškinį ir iš UAB „Maristika“ (kaltinamųjų darbdavio) priteisė 40 433 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiui, ieškovė UAB „Maristika“ reiškia reikalavimą atsakovams UAB „G4S Lietuva“, K. B., S. V. pripažinti prievolę atlyginti trečiajam asmeniui I. K. padarytą žalą dėl sutuoktinio mirties solidaria.

23.       Atsakovė UAB „G4S Lietuva“ (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „G4S Lietuva“ civilinės atsakomybės prieš trečiąjį asmenį, nes byloje pareikšto ieškinio dalykas buvo pripažinti prievolę solidaria, nuo tokio reikalavimo ir gynėsi atsakovė.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra konstitucinė teisė, expressis verbis (lot. tiesiogiai, aiškiais žodžiais) išplaukianti iš Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiamas šios konstitucinės teisės absoliutumas ir universalumas (2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

25.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra reglamentuota ir civilinio proceso įstatymo lygmeniu – CPK 5 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą.

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

28.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą, kuriuo prašė prievolę atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl sutuoktinio mirties, kuri jau priteista teismo nuosprendžiu, pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovų prievole. Taigi ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad būtų apgintos jos turtinės teisės ir jos prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas atitinka procesinės ir materialinės teisės reikalavimus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad klausimas dėl prievolės pobūdžio (solidarioji, dalinė ar asmeninė) gali būti atskiras nagrinėjimo dalykas ir teismas dėl tokio reikalavimo turi priimti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

29.       CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Taigi nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti žalą gali būti pripažinta solidariąja šalių prievole, jeigu įrodoma, kad žala atsirado dėl ieškovės ir visų atsakovų veiksmų. Todėl apeliantės argumentai, kad ieškinyje nurodyti argumentai dėl atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų nesudaro pagrindo teismui nagrinėti ieškinį kaip pareikštą dėl civilinės atsakomybės taikymo, nėra teisiškai pagrįsti, nes konstatuoti solidariąją žalos atlyginimo prievolę galima nustačius, ar prie šios žalos atsiradimo prisidėjo ir apeliantė savo neteisėtais veiksmais.

30.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505, įrodyta, kad R. G. žūtį lėmė kelių asmenų veiksmai.

31.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019).

32.       Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

33.       Nagrinėjamu atveju iš tiesų yra aišku, kokio dydžio žala yra padaryta trečiajam asmeniui, tačiau sprendžiant dėl taikytinos žalos atlyginimo prievolės rūšies svarbu tai, ar dėl žalos kilimo atsakingas vienas ar keli asmenys, ar galima nustatyti, kokia apimtimi kiekvienas iš asmenų prisidėjo prie kilusios žalos. Dalinė atsakomybė taikoma, jeigu žala padaryta kelių asmenų, bet nėra pagrindo spręsti dėl bendrais veiksmais padarytos žalos arba yra tam tikros veiksmų bendrumo aplinkybės, bet vieno iš asmenų vaidmuo juos padarant ar jo veiksmų dalis yra aiškiai apibrėžti, lemia tam tikrą žalos ar neigiamų padarinių dalį ar ta dalis yra nedidelė, kad solidariai žalos priteisimas neužtikrintų proporcingumo tarp neteisėtų veiksmų pobūdžio ir reikšmės neigiamiems padariniams. Pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę nagrinėjamu atveju būtų nustačius, kad žala atsirado dėl ieškovės ir visų atsakovų veiksmų.

34.       Pažymėtina, kad apeliantė skunde iš esmės pakartoja jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Taigi vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė bylą. Apeliantė, skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

35.       CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).

36.       Įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu atsakovai K. B. ir S. V. nuteisti dėl nusikalstamos veikos padarymo: atsakovas K. B. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje; atsakovas S. V. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą; iš dalies tenkintas nukentėjusios I. Š. (byloje trečiasis asmuo I. K.) civilinis ieškinys ir iš UAB „Maristika“ jai priteista 40 433 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeitė, panaikino jo dalį, kuria buvo tenkinti, atmesti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir pripažino civilinei ieškovei I. K. (buvusiai Š.) teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 26 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria nuosprendis dėl civilinio ieškinio išsprendimo buvo pakeistas, ir paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį be pakeitimų. K. B. ir S. V. nuteisti už tai, kad, dirbdami UAB „Maristika“ (K. B. – stropuotoju, o S. V. – telferistu-elektromonteriu), pažeidė UAB „Maristika“ direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu patvirtintos Hidraulinio vežimėlio naudojimosi saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16 22, 28, 44, 49 punktų, UAB „Maristika“ direktoriaus 2005 m. rugsėjo 4 d. įsakymu patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos vykdant pakrovimo–iškrovimo darbus Nr. 12 1.3.5 papunkčio, 4.7 punkto, 4.7.1 papunkčio, UAB „Maristika“ direktoriaus 2003 m. liepos 17 d. patvirtintos Stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2 51 punkto reikalavimus ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Alytaus rajono apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad būtent kaltinamųjų veiksmai, kai K. B. hidrauliniu vežimėliu kėlė ir traukė stovą su stiklais, S. V. – stūmė tąšu – tiesiogiai sąlygojo įvykį, dėl kurio žuvo R. G.. Kitaip tariant, tarp kaltinamųjų veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamieji nors ir nenumatė, kad dėl jų veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad abu kaltinamieji, kai buvo padaryta žala, veikė ne savo asmeniniais interesais kaip privatūs asmenys, o atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartyje pažymėjo, kad tuo atveju, kai nusikalstama veika žalos padaro darbuotojas, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nekentėjusiajam atlygina darbdavys.

37.       Šiuo atveju Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant dėl atsakovų K. B. ir S. V. atsakomybės šioje byloje. Baudžiamojoje byloje yra nustatyti tiek šių atsakovų neteisėti veiksmai, tiek faktas, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta abiejų nuteistųjų veiksmais (kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais), žala atsirado kaip abiejų nuteistųjų veiksmų padarinys. Už atsakovų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė teko darbdaviui – ieškovei. Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, atsakovų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos – yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Tokių atveju pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės teisingai tik nurodė, kad vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir 2015 m. vasario 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1505 – įrodyta, kad R. G. žūtį lėmė kelių asmenų veiksmai.

38.       Kaip jau minėta (nutarties 35 pastraipa), įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Ir jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas UAB „G4S Lietuva“ įtraukė į bylą kaip civilinę atsakovę nepagrįstai, taip pažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai nereiškia, kad atsakovės civilinė atsakomybė negali būti nustatinėjama ir nustatyta civilinėje byloje.

39.       Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 2 d. UAB „Maristika“ teritorijoje, atlikdamas priešgaisrinės apsaugos signalizacijos montavimo darbus, nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo UAB „G4S Lietuva“ (t. y. apeliantės) darbuotojas R. G.. 2015 m. vasario 3 d. akte konstatuotos nelaimingo atsitikimo kilimo priežastys, įtakojusios nelaimingo atsitikimo kilimą ir R. G. žūtį (jos detaliai aprašytos skundžiamo sprendimo 8 puslapyje, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja). Apeliantė, nesutikdama su akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (37)SD-2099, kuriame vienu iš punktu nutarta laikyti dėl nelaimingo atsitikimo 2015 m. vasario 3 d. surašytą aktą Nr. 1505 bei papildomo tyrimo metu ir pirminio tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi, tačiau tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė jos skundą kaip nepagrįstą, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė jos apeliacinį skundą, palikdamas nepakeistą minėtą 2015 m. birželio 15 d. sprendimą. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendime konstatavo, kad tiek saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, tiek netinkamas darbų organizavimas 2015 m. vasario 3 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1505 kaip nelaimingo atsitikimo darbe priežastys konstatuotos pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su UAB „G4S Lietuva“ argumentais nesutiko, vertino, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu ginčo patalpose darbus atliko du darbdaviai – UAB „G4S Lietuva“ ir UAB „Maristika“. Būtent jiems kilo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 30 straipsnyje numatytų pareigų organizuoti darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoti vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengti bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Tačiau, kaip nustatyta ir aptariamame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1505, šios pareigos nebuvo įgyvendintos. Taip pat teisėjų kolegija pastebėjo, jog pagal DSSĮ 11 straipsnio 1 dalį, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Teisėjų kolegija vertino, jog tai, kad žuvusiam apeliantės darbuotojui 2013 m. rugsėjo 27 d. buvo pravestas pradinis instruktavimas, jis apmokytas dirbti techniko darbą, <...> atsižvelgiant į aiškią DSSĮ 27 straipsnio 2 dalies įstatymo nuostatos konstrukciją bei faktinę bylos situaciją nagrinėjamu atveju nepašalina UAB „G4S Lietuva“ kaip darbdavio atsakomybės.

40.       CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Priešingu atveju tektų kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir tai galėtų kelti grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008 ir kt.). 

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-00745-14 medžiagoje 2015 m. birželio 5 d. pateikta specialisto T. D. išvada Nr. 11-647(15) vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais; iš esmės ji nėra prieštaraujanti administracinių teismų byloje nustatytiems faktams. Apeliantės atskirų šios išvados teiginių subjektyvų vertinimą teisėjų kolegija pripažįsta kaip siekį dar kartą paneigti  akto teisėtumą.

42.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta nutarties 36, 39 ir 40 pastraipose, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, remiantis aktu Nr. 1505, baudžiamosios bylos nuosprendžiu bei nutartimis, byloje teisingai nustatytos nelaimingo atsitikimo kilimo priežastys.

43.       DSSĮ 30 straipsnyje detaliai ir įsakmiai nustatytos darbdavių (šiuo atveju – ieškovės UAB „Maristika“ ir apeliantės UAB „G4S Lietuva“) pareigos vykdant bendrus darbus. Nurodytos pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą (CK 6.246 straipsnis). Iš šio neteisėto neveikimo ir kilo žalingos pasekmės (CK 6.247 straipsnis).

44.       Faktinės byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kiekvienas iš darbdavių neįvykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos bendrai dirbantiems abiejų darbdavių darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, todėl konstatuotina ieškovės UAB „Maristika“ ir apeliantės UAB „G4S Lietuva“ kaltė ir tiesioginis priežastinis ryšys su atsiradusia trečiajam asmeniui padaryta žala.

45.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrindas konstatuoti žalos nedalumą bei ieškovės ir visų atsakovų veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes ieškovė ir atsakovai savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie visos 40 433 Eur dydžio turtinės ir 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos, o ne prie atitinkamos jos dalies atsiradimo, nes be visų jų neteisėtų veiksmų žala (visa nurodyta apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi.

46.       Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė apeliantės reikalavimą neskirti ieškovei baudos CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu. Akivaizdžių aiškiai nepagrįstų ieškovės procesinių dokumentų požymių nenustatyta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja teisę kreiptis į teismą, jei asmuo mano, kad jo konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Ši teisė negali būti nepagrįstai varžoma, už pasinaudojimą šia teise asmuo negali būti persekiojamas ar baudžiamas net ir tuo atveju, kai teismas atmeta jo reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkinami. Todėl nėra pagrindo ieškovei taikyti CPK 95 straipsnyje numatytų poveikio priemonių.

47.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

48.       Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra.

49.       Apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.