Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-02-04][nuasmeninta nutartis byloje][eB2-714-638-2025].docx
Bylos nr.: eB2-714-638/2025
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Armundo pajūrio aukštalipiai 303913852 atsakovas
Commercium Omaniae 304031448 atsakovo atstovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 Ieškovas
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Bankroto bylos iškėlimas teisme
Bankroto administratoriaus paskyrimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Bankrutuojančio juridinio asmens administratorius, jo skyrimas ir įgaliojimai
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Juridinių asmenų bankrotas
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos

?

Civilinė byla Nr. eB2-714-638/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00614-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.4.1; 3.4.4.3.1

 

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2025 m. sausio 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei individualiai įmonei (duomenys neskelbtini),

 

n u s t a t ė :

 

        ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė, įmonė, IĮ (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad VMI prie FM yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gruodžio 17 d. duomenimis, įmonės mokestinė nepriemoka buvo 27 146,39 Eur. Bendrovės mokestinę nepriemoką sudaro 25 729,97 Eur pridėtinės vertės mokesčio (mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2020-07-28) ir 1 398,08 Eur šio mokesčio delspinigių; 15,58 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021-02-16); 2,76 Eur pelno mokesčio delspinigių. Bendrovė su VMI prie FM 2022 m. liepos 20 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-59449 dėl 42 501,82 Eur sumokėjimo dalimis. Nesilaikant sutarties sąlygų, ji nutraukta 2024 m. rugpjūčio 7 d.

Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą bendraatsakovu įtraukė įmonės savininką A. V. ir įpareigojo jį pateikti teismui bendrovės finansinius dokumentus, duomenis apie turimą turtą, įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus bei atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) iškėlimo. Ši teismo nutartis, siųsta įmonės buveinės adresui ir atsakovės vadovo  deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, grąžintos teismui neįteiktos. Apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir apie paskirtą teismo posėdį paskelbta viešai specialioje interneto svetainėje.

Iki paskirto teismo posėdžio atsakovės vadovas jokių dokumentų teismui nepateikė.

 

Pareiškimas tenkinamas, atsakovei individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) keltina bankroto byla

 

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorius, kuriam tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).

Kaip minėta, atsakovės vadovas teismui nepateikė jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Taigi, teismas ieškovės pareiškimo pagrįstumo klausimą nagrinės iš ieškovės pateiktų dokumentų ir iš viešųjų registrų gautų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad individuali įmonė (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. kovo 7 d. Jos veikla – pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas, pastatų statyba. Atsakovės savininkas yra A. V., kuris taip pat eina ir įmonės vadovo pareigas. Juridinių asmenų registrui vėliausi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2022 metus. Iš atsakovės 2022 metų balanso duomenų matyti, kad tais metais įmonės turtas siekė 25 537  Eur,  trumpalaikis turtas sudarė 16 091 Eur ( 15 198 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 774 Eur – pinigai). Minėtais metais atsakovės įsipareigojimai siekė 106 336 Eur. Taigi, nors teismui nėra pateikti aktualūs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovė jau tais metais buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais.

VĮ Registrų centro duomenimis įmonės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu registruota 1 transporto priemonė RENAULT MEGANE SCENIC, (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), savininko A. V. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės O. S. ir O. A. (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas). 

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė nevykdo ūkinės veiklos ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o turimo turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, taip pat nepateikta duomenų, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti, ar kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia individualios įmonės (duomenys neskelbtini) būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, šiuo atveju nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratore atrinkta UAB „C. O.. Teismas neturi duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms. Todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti individualią įmonę (duomenys neskelbtini) (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. MMA – 1 038,00 Eur.

Teismas sprendžia nustatyti nemokumo administratorei 5 190 Eur dydžio bazinį atlygį, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės (atsakovės) valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui bendrijos valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirta nemokumo administratorė įpareigotina apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytus subjektus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a :

 

iškelti  individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), j. a. k. 303913852, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę C. O., juridinio asmens kodas 304031448, (sąrašo Nr. N-JA0360, (duomenys neskelbtini)

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 5 190 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti individualios įmonės (duomenys neskelbtini) (j. a. k. 303913852) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai.

Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimt) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei, atsakovei, bendraatsakovui A. V., paskirtai nemokumo administratorei, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, Turto arešto aktų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui L. L., kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo.

Įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl bankroto administratoriaus kandidatūros paskyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

Teisėja                                                    Diana Labokaitė                                                                              


Paminėta tekste:
  • e3K-3-105-684/2019
  • e2-1022-450/2020
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • e2-1372-330/2016
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese