Civilinė byla Nr. e2S-440-258/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07005-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6; 3.1.7.6; 3.3.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovui J. T. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, R. T., D. K. ir G. A. B..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) atsakovui J. T. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, R. T., D. K. ir G. A. B., buvo nutraukta ieškovui atsisakius nuo ieškinio.

2.       Teisme buvo gauti atsakovo J. T. ir trečiųjų asmenų R. T. bei G. A. B. atskirieji skundai, kuriais jie prašė išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. iš ieškovės priteisti: J. T. 1452 Eur, R. T. – 847 Eur ir G. A. B. – 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės atsakovui J. T. 1452 Eur, trečiajam asmeniui R. T. 847 Eur, o trečiajam asmeniui G. A. B.726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas pastato dalis bei iš kiemo pusės įrengtą 2,05 m. sieną, šonines sienas ir naujai įrengtą stogą bei sutvarkyti statybvietę. Ieškovės 2016 m. vasario 24 d. privalomuoju nurodymu atsakovas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2016-08-24, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2018-11-24. Nepasibaigus nurodytam terminui ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, tačiau vėliau (2019-01-04) pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo nurodydamas, kad atsakovas gavo statybą leidžiantį dokumentą. Teismas sprendė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dar nepasibaigus terminui pašalinti savavališkos statybos padarinius, kas nulėmė atsakovo ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

5.       Teismas sprendė, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti, o nusprendus priteisti – mažinti atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

6.1.        Atsižvelgiant į tai, jog savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas buvo surašyti 2016-02-24, Inspekcijos tarnautojų veiksmai buvo atliekami, vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais iki 2016-12-31. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) 14 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą. Remdamasi minėta nuostata, pasibaigus Inspekcijos nustatytam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui (2016-11-24), Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, turėjo pareigą STR 1.09.06:2010 nustatyta tvarka atlikti patikrinimą, o nustačiusi, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas – dėl privalomojo nurodymo įvykdymo kreiptis į teismą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcijos veiksmų atlikimui taikytini teisės aktai kreipimosi į teismą su ieškiniu (dėl priverstinio privalomojo nurodymo įvykdymo) apribojimų tuo pagrindu, kad yra iškelta byla dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nenumatė.

6.2.        Teisės aktuose nėra nuostatos, jog dėl asmens siekio ar atliekamų veiksmų šalinant savavališkos statybos padarinius būtų sustabdytas ar negalimas Inspekcijos kreipimasis į teismą. Inspekcija, nustačiusi, kad atsakovas nustatytu terminu nepašalino savavališkos statybos, pagal kompetenciją vykdė statybos valstybinę priežiūrą ir pagrįstai su ieškiniu kreipėsi teismą, ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas gavo statybą leidžiantį dokumentą ir dėl to Inspekcija pareiškimu atsisakė nuo savo ieškinio, nėra pagrindas pripažinti Inspekciją kalta dėl inicijuoto teisminio proceso bei įpareigoti ją atlyginti atsakovo ir trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6.3.        Skundžiamoje nutartyje yra nurodoma, kad pateiktos priteisti išlaidos yra pagrįstos, nors nėra nurodomas nei vienas motyvas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcija) 2 punkte yra nustatyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes). Nagrinėjamu atveju teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad byla visiškai nesudėtinga, nereikalavo specialių žinių, o prašomos priteisti išlaidos visų trijų asmenų analogiškos: už teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme. Pasisakant dėl išlaidų už atstovavimą atlyginimo, pastebėtina, kad nėra nurodyta, kodėl turėtų būti atlyginama, nes pateikiamų turėtų išlaidų ataskaitos metu nebuvo įvykęs nei vienas teismo posėdis, todėl nėra pagrįsta atlyginti išlaidas už tai, kokie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl išlaidos turėtų būti mažinamos bent 150 Eur (50+50+50 eur). Taip pat nėra pagrįsta atlyginti už teiktas teisines konsultacijas, nes rekomendacijose nėra numatyta galimybė priteisti atlyginimą už advokato sugaištą laiką bendraujant su atstovaujamu asmeniui betarpiškai ar telefonu, taip pat bendraujant su kitais asmenimis, analizuojant dokumentus bei ruošianti teismo posėdžiui, todėl prašymo dalis, kuria siekiama gauti išlaidų atlyginimą, apmokant advokatui už šias paslaugas, laikytina nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, priteistina suma turėtų būti mažinama 350 Eur (100+100+150). Pažymi, kad trečiųjų asmenų atsiliepimai į ieškinį yra analogiški atsakovo, tik trumpesni, bet palyginus teisinę argumentaciją, darytina išvada, kad advokatas panaudojo analogiškus (visiškai identiškus) argumentus trečiųjų asmenų atsiliepimuose, kaip ir atsakovo, todėl už tokį darbą nėra pagrįsta atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl atlyginama suma turėtų būti mažinama 950 Eur.

7.       Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas J. T. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-17 papildomą nutartį palikti nepakeistą. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:

7.1.        Atskirajame skunde ieškovė taip pat nenurodo pirmos instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo priimant skundžiamą papildomą nutartį. Tokiu būdu įvertinus atskirajame skunde nurodomus ieškovės teiginius, darytina išvada, kad jie yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Atskirajame skunde pateikiama ieškovės pozicija dėl papildomos nutarties tik patvirtina jos nepasitenkinimą dėl jos pačios procesinio elgesio šioje byloje teisinio kvalifikavimo ir įvertinimo.

7.2.        Asmenys, kuriems pateikti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.).

7.3.        Jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 6 d.). Atsakovo manymu, tol, kol nepasibaigė terminas privalomajam nurodymui įvykdyti – pašalinti savavališkos statybos padarinius (atstatyti buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę arba gauti statybą leidžiantį dokumentą) – pagal įstatymą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 6 d.) statybos inspekcija (šios bylos atveju ieškovė) negali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo statytojui vykdyti nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t. y. teismine tvarka reikalauti įpareigoti statytoją nugriauti ar išardyti statinį ir sutvarkyti statybvietę arba gauti statybą leidžiantį dokumentą.

7.4.        Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pašalinti Vienbučio gyvenamojo namo savavališkos statybos (rekonstravimo) padarinius arba gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo pratęstas iki 2018-11-24. Tai reiškia, jog pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalį iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (iki 2018-11-24 dienos 24 val.), ieškovė neturėjo teisės (negalėjo) kreiptis į teismą ir pareikalauti iš atsakovo įvykdyti Privalomąjį nurodymą anksčiau nustatyto termino, t. y. teismine tvarka reikšti atsakovui reikalavimą dėl Vienbučio gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. T. ir G. A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas J. T..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei atsisakius ieškinio ir nutraukus civilinę bylą, iš jos atsakovui ir tretiesiems asmenims papildoma nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos.

11.       Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

12.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tačiau teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2017-02-15 ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas pastato dalis bei iš kiemo pusės įrengtą 2,05 m. sieną, šonines sienas ir naujai įrengtą stogą bei sutvarkyti statybvietę. Ieškovės 2016 m. vasario 24 d. privalomuoju nurodymu atsakovas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2016-08-24. 2016-10-17 pareiškimu, adresuotu Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsakovas prašė teismo pratęsti Inspekcijos 2016-08-19 sprendimu Nr. 23.51-RE-193 nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dar 24 mėnesiams. Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino atsakovo prašymą ir pratęsė terminą iki 2018-11-24. 2019-01-04 ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo nurodydama, kad atsakovas gavo statybą leidžiantį dokumentą.

15.        Šalių elgesys vertintinas ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu, bet ir iki ieškovei pareiškiant ieškinį. Minėta, jog ieškovės ieškinys įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2017-02-15. Tačiau tuo metu, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, pareiškėjai J. T. ir R. T. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikę pareiškimą (2016-10-17) Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuriuo prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-08-19 sprendimu „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ Nr. 23.51-RE-193 iki 2016-11-24 pratęstą terminą 24 mėnesių laikotarpiui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei apie administracinę bylą buvo žinoma, ieškovė šioje byloje ir pati teikė atsiliepimą į pareiškimą. Taigi, ieškovės kreipimosi į teismą metu nebuvo dar galutinai išspręstas klausimas iki kada atsakovas turi pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes atsakovas kreipėsi į teismą dėl šio termino pratęsimo ir būtent nuo administracinio teismo sprendimo priklausė ar terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui bus pratęstas ar ne.

16.        Ieškovė nurodo, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) 14 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, ieškovė kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalis negali būti aiškinama atsietai nuo kitų šio straipsnio dalių. Įstatymas asmenims suteikia teisę ne tik kreiptis į Inspekciją dėl termino pratęsimo, bet to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui nei Inspekcijai suteikta įstatymu pratęsti terminą ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Vadinasi, tuo atveju, jei asmuo kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo, prašydamas pratęsti privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytą terminą, reiškia klausimas dėl termino pratęsimo dar nėra galutinai išspręstas – galutinė termino data įvykdyti privalomajame nurodyme nurodytus atsakovui įpareigojimus ieškovės kreipimosi į teismą metu nebuvo žinoma. Todėl spręstina, kad jei ieškovė būtų sulaukusi Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinio sprendimo, kuriame sprendžiamas ieškovės priimto privalomojo nurodymo pratęsimo terminas, ieškovei nebūtų buvę tikslinga kreiptis į teismą inicijuojant civilinę bylą su reikalavimu įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent dėl ieškovės skubotų veiksmų inicijuojant šią bylą atsakovai ir tretieji asmenys patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias turi kompensuoti ieškovė.

17.       Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu dydžiu, nurodo, kad jos yra per didelės. Ieškovės manymu, išlaidos už atstovavimą neturėtų būti atlyginamos, nes sąskaitos už teisines paslaugas išrašymo metu nebuvo įvykęs nei vienas teismo posėdis, todėl nėra pagrįsta atlyginti išlaidas už tokius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebūtų teisinga šalims neatlyginti šioje byloje atstovavimo išlaidų vien tik dėl to, kad atstovavimo išlaidos įtrauktos avansu į 2017 m. kovo 3 d. sąskaitas. Bylos duomenimis, byloje įvyko 4 posėdžiai (2017-05-23, 2017-07-18, 2017-10-26, 2018-10-16), kuriuose šalis atstovavo sąskaitą išrašęs advokatas A. L.. Atstovavimo išlaidos sudaro sąlyginai nedidelę 50 Eur sumą kiekvienam iš atstovaujamų šalių, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis.

18.       Ieškovė taip pat nurodo, kad nėra tikslinga atlyginti už teiktas teisines konsultacijas, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcija) (toliau –  Rekomendacijos) nėra numatyta galimybė priteisti atlyginimą už advokato sugaištą laiką bendraujant su atstovaujamu asmeniui betarpiškai ar telefonu, taip pat bendraujant su kitais asmenimis, analizuojant dokumentus bei ruošianti teismo posėdžiui, todėl prašymo dalis, kuria siekiama gauti išlaidų atlyginimą, apmokant advokatui už šias paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Išlaidos už kliento konsultavimą ir dokumentų analizę paprastai yra įskaičiuojami į procesinio dokumento parengimo laiką. Kadangi šiuo atveju atsakovui tiek tretiesiems asmenims susumavus teisinių konsultacijų ir atsiliepimų į ieškinį parengimo paslaugų sumas, šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, maksimalius dydžius už atsiliepimų į ieškinį parengimą, todėl darytina išvada, jog išlaidos už konsultacijas atsakovui ir tretiesiems asmenims pagrįstai nebuvo išskaičiuotos iš ieškovei priteistų išlaidų.

19.       Ieškovė nurodo, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų advokatas panaudojo analogiškus (visiškai identiškus) argumentus trečiųjų asmenų atsiliepimuose, kaip ir atsakovo, todėl už tokį darbą nėra pagrįsta priteisti iš jos tretiesiems asmenims 950 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove iš dalies. Susipažinus su atsiliepimais į ieškinį matyti, kad tiek atsakovą, tiek trečiuosius asmenis atstovauja tas pats advokatas, o atsiliepimų turinys yra beveik identiškas, kas leidžia daryti išvadą, jog advokatas, galėjo sugaišti daugiau laiko konsultuodamas ir rengdamas atsiliepimą į ieškinį atsakovui (šis dokumentas teismui pirmiau pateiktas). Tuo tarpu tretiesiems asmenims rengdamas atsiliepimus į ieškinį ir juos konsultuodamas turėjo patirti minimalias laiko sąnaudas, nes, kaip jau minėta, atsakovo ir trečiųjų asmenų pateikti atsiliepimai yra identiški, todėl tretiesiems asmenims šios išlaidos mažintinos iki 200 Eur. Atstovavimo išlaidos nėra viršijančios Rekomendacijų dydžius ir, kaip minėta, yra pagrįstos, todėl teismo papildoma nutartis keistina tretiesiems asmenims priteisiant iš viso po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo R. T. už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 968 EUR teisinės pagalbos išlaidų,  atsakovas patyrė 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, o G. A. B. pateikė duomenis apie 968 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Tokios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra viršijančios dydį, įtvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcija), už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (maksimalus – 374,28 EUR). Pažymėtina, jog byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai ar sudėtingas teisinis ginčas (byloje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas), dėl ko reiktų viršyti šiame punkte nurodytą maksimalų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dydį. Be to, atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimai į atskirąjį skundą yra beveik tapatūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo ir trečiųjų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi yra per didelės ir neproporcingos, todėl šios išlaidos mažinamos  atsakovo ir trečiųjų asmenų naudai iš ieškovės priteisiant po 200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. papildomą nutartį pakeisti.

Sumažinti trečiajam asmeniui R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, į. k. 288600210, priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 250 Eur.

Sumažinti trečiajam asmeniui G. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, į. k. 288600210, priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 250 Eur.

Kitą papildomos nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, į.k. 288600210, 200 Eur  bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, į.k. 288600210, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui G. A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, į.k. 288600210, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                        Rita Kisielienė