Nr. DOK-5371
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00394-2018-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. lapkričio 9 d. paduotu pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimas atmesti prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos bankroto kvalifikavimo tyčiniu klausimais. Bankrotas kvalifikuojamas tyčiniu, kai nustatomas apgaulingas ir netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, jei dėl tokių veiksmų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, atitinkamai dėl tokių duomenų trūkumo neįmanoma nustatyti įmonės nemokumo priežasties. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvęs vadovas turėjo dokumentus, tačiau vėliau juos, kaip ir kitą turtą, utilizavo, nors žinojo apie savo pareigą išsaugoti dokumentus. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad bankroto administratorei UAB „Divingas“ buvo žinomas įmonės turtas, jos įsipareigojimais. Nors restruktūrizuojant įmonę jos administratoriumi buvo paskirtas E. S. (dabartinis bankroto administratorės atstovas), tačiau restruktūrizavimo administratorius tik prižiūri restruktūrizuojamą įmonę ir jos vadovo nepakeičia, taigi jis neturi nei teisės, nei pareigos tikrinti įmonės sandorių, jų ginčyti.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kai kuriems jų suteikė papildomą reikšmę ir dėl to galėjo susidaryti įsitikinimas, kad nemokumo administratorius neva žinojo apie dokumentus, bet jų neatsiėmė. Be to, bylos įrodymais patvirtinta, kad administratoriui buvo neperduoti ilgalaikio turto apskaitos dokumentai, o tokių neperdavus, nebuvo galima įvertinti tikrosios įmonės būklės, turtinės sudėties, identifikuoti ūkinių operacijų teisėtumo ir kt. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyti kasacijos pagrindai, t. y. išsamiais teisiniais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniame skunde neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė