Civilinė byla Nr. e2-802-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00023-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Žilvino Terebeizos ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Skinarta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties, kuria patvirtinti finansiniai reikalavimai atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Cometos“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Cometos“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Dilasis“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 18 d.

2.       Byloje 2023 m. birželio 19 d. gautas administratorės prašymas patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtintas finansinių reikalavimų sąrašas: pirmosios eilės kreditoriai – A. G. (296,07 Eur), O. A. Ž. (100 Eur), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (43,85 Eur), antrosios eilės kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (3 107,47 Eur), MB DNR apskaita (1 007,48 Eur), D. D. (53 712 Eur), Lietuvos Kino centras prie Kultūros ministerijos (6 927,92 Eur), MB Media Projects (60,50 Eur), UAB Multikino Lietuva (60,50 Eur), MB RIP PRO HOUSE (902 Eur), UAB Skinarta (60 000 Eur), „Swedbank“, AB (308,85 Eur), MB Teisės era (3 000 Eur), UAB Transtira transport (18 080 Eur), MB Uncle Push (7 000 Eur), UAB Cineskopė Rental (14 078,40 Eur), UAB Cinevera (21 021,68 Eur).

4.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų paneigiančių nemokumo administratorės prašomų tvirtinti finansinių reikalavimų pagrįstumą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Kreditorė UAB ,,Skinarta“ atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį dalyje dėl D. D. 53 712 Eur finansinio reikalavimo atsakovės nemokumo byloje tvirtinimo ir D. D. finansinio reikalavimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Iš į bylą atsakovės nemokumo administratorės MB „Dilasis“ pateiktų duomenų matyti, kad bendrovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui D. D. susidarė pastarajam suteikus bendrovei 50 000 Eur dydžio paskolą ir bendrovei negrąžinus nei suteiktos paskolos, nei paskaičiuotų palūkanų. Byloje nėra duomenų nei apie tai, kokio dydžio paskola bendrovei buvo suteikta, nei duomenų apie tai, ar paskola iš viso buvo suteikta. Todėl trečiojo asmens finansinis reikalavimas atsakovės nemokumo byloje yra nepagrįstas.

5.2.                      Trečiasis asmuo turėjo pareigą pagrįsti savo finansinį reikalavimą. Tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo tokios pareigos neįgyvendino. Jo reikalavimo byloje nepagrindžia atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Iš bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad nuo paskolos sutarties sudarymo dienos iš trečiojo asmens atsakovė nėra gavusi nei vieno bankinio pavedimo, kuris būtų siejamas su paskolos sutartimi ir kuri buvo pateikta nemokumo administratoriui kaip pareikšto finansinio reikalavimo pagrindimas.

5.3.                      Bendrovės banko sąskaitų išrašuose matyti tik du mokėjimai, siejami su neidentifikuotos paskolos išmokėjimu atsakovei. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad šie du mokėjimai atlikti laikotarpiu, kuomet tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo aktyviai vykdomi išmokėjimai pagal visai kitas, nei ginčo, paskolos sutartis, darytina išvada, kad neidentifikuoti paskolos išmokėjimai buvo siejami būtent su šiomis paskolomis. Nors iš bendrovės buhalterinių duomenų matyti, kad didžiausia bendrovės negrąžinta suma trečiajam asmeniui galėtų sudaryti nebent 15 337 Eur.

5.4.                      Atsakovės banko sąskaitų išrašuose nurodomos tarp trečiojo asmens ir bendrovės vykdytos bankinės transakcijos yra visiškai neidentifikuojamos arba identifikuojamos itin neaiškiai (pvz., didžiąją dalį mokėjimų įvardinant kaip „Grąžinimą“, nepatikslinant atliekamo piniginio grąžinimo kilmės ar sąsajumo su konkrečiu teisiniu santykiu, kurio pagrindu jis atliekamas).

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Cometos“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Dilasis“,  prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Visi mokėjimai, vykdyti tarp bendrovės ir akcininko D. D. buvo vykdomi bankiniais pavedimais. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad lėšos buvo fiksuojamos banko sistemoje, skolinamos buvo ne grynaisiais pinigais – spręstina, kad banko išrašai yra tinkami įrodymai, jais pasitikėti galima ir todėl pats pinigų skolinimo bendrovei faktas nekelia abejonių.

6.2.                      Per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 14 d., D. D. iš viso atsakovei pervedė 83 110 Eur, o D. D. bendrovė pervedė 45 663 Eur. Iš bankinių pavedimų paskirčių matyti, koks buvo šių pavedimų tikslas – skolinamos piniginės lėšos bendrovei. Bankinių mokėjimų paskirtys pagrindžia faktą, kad akcininkas D. D. skolino bendrovei pinigines lėšas. Tai, kad nebuvo pridėtos paskolų sutartys pagal kiekvieną mokėjimą, spręstina, kad bankroto proceso bendrame kontekste, nėra pažeidimas, kuris leistų kvestionuoti pačią pagrindinę kreditoriaus teisę – būti bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, jei jo reikalavimas yra grindžiamas faktiniais duomenimis, šiuo atveju – piniginių lėšų sumokėjimu bendrovei. Atitinkamai, nemokumo administratorei nekilo abejonių, kad akcininkas D. D. skolino bendrovei pinigines lėšas, kad ši galėtų vykdyti veiklą, kurti filmus.

6.3.                      Bendrovė D. D. mokėjo pinigines lėšas, grąžinant paskolas arba sumokant už darbus pagal išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitas faktūras. Nemokumo administratorė suskaičiavo, kad iš sumokėtų 45 663 Eur bendrovė D. D. pagal PVM sąskaitas faktūras už atliktus režisūros darbus, sumokėjo 7 850 Eur (pavedimų paskirtyse nurodyta, kad mokama pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios atsakovės buhalterijoje egzistuoja, jos apskaitytos). Taigi, atmetus 7 850 Eur, kurie buvo sumokėti už atliktus darbus, t. y. nesusiję su paskolomis mokėjimai, D. D. buvo grąžinta 37 813 Eur paskola.

6.4.                      Buvusi atsakovės direktorė perdavė nemokumo administratoriui bendrovės buhalterinę apskaitą bei dokumentus. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo vesta buhalterines paslaugas teikiančios įmonės. Dar daugiau – bendrovės veikla (sukurti filmai) buvo audituojama. Nemokumo administratorei buvo perduotos audito išvados apie nufilmuotus filmus, patirtas ir patvirtintas išlaidas, investuotojus ir kt. Iš turimos informacijos matyti, kad ši ataskaita buvo teikiama Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos, kuris taip pat buvo vienas iš filmo finansuotojų. Ataskaitoje nurodyti ir filmo „Rūpintojėlis“ finansavimo šaltiniai – tame jų nurodyta, kad 138 tūkst. Eur filmui skyrė prodiuseriai ir akcininkas D. D., skyręs filmui daugiau kaip 50 tūkst. Eur piniginių lėšų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, nemokumo administratorė nematė pagrindo abejoti bendrovės finansiniais duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio              1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK          320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus D. D. 53 712 Eur finansinis reikalavimas atsakovės BUAB „Cometos“ nemokumo byloje, tenkintinas antrąja eile. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimas nemokumo (bankroto) byloje 

Dėl patvirtinto kreditorinio D. D. reikalavimo (ne)pagrįstumo

10.       Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

11.       Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ        42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13.       Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, jog teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009;  2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

14.       Jau nurodyta, kad nemokumo administratoriaus neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo procesas pagal savo teisinę prigimtį yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą. Kita vertus, neginčijamiems reikalavimams patvirtinti netaikomos tokios taisyklės, kokiomis vadovaujamasi nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Atsižvelgdamas į neginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo specifiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kito kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio            2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

15.       Sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius įrodymus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, kt.).

16.       Minėta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtintas finansinių reikalavimų sąrašas: pirmosios eilės kreditoriai – A. G. (296,07 Eur), O. A. Ž. (100 Eur), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (43,85 Eur), antrosios eilės kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (3 107,47 Eur), MB DNR apskaita (1 007,48 Eur), D. D. (53 712 Eur), Lietuvos Kino centras prie Kultūros ministerijos (6 927,92 Eur), MB Media Projects (60,50 Eur), UAB Multikino Lietuva (60,50 Eur), MB RIP PRO HOUSE (902 Eur), UAB Skinarta (60 000,00 Eur), „Swedbank“, AB (308,85 Eur), MB Teisės era (3 000 Eur), UAB Transtira transport (18 080,00 Eur), MB Uncle Push (7 000 Eur), UAB Cineskopė Rental (14 078,40 Eur), UAB Cinevera (21 021,68 Eur).

17.       Iš nemokumo administratorės prašymo dėl šių kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad nurodyti kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti kaip neginčijami, remiantis tuo, jog į bylą yra pateikti įvardytus reikalavimus patvirtinantys dokumentai, o nemokumo administratorė šių reikalavimų neginčijo.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija skundžiama teismo nutartimi patvirtintą D. D. 53 712 Eur finansinį reikalavimą. Apeliantė kelia abejones dėl nurodyto finansinio reikalavimo, be kita ko nurodydama, kad į bylą pateikti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina finansinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad iš bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, jog nuo paskolos sutarties sudarymo dienos iš trečiojo asmens atsakovė nėra gavusi nei vieno bankinio pavedimo, kuris būtų siejamas su paskolos sutartimis ir kuri buvo pateikta nemokumo administratorei kaip pareikšto finansinio reikalavimo pagrindimas.

19.       Atsakovė, priešingai nei savo skunde teigia apeliantė, nurodo, kad ginčijamas kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, o atsakovės banko sąskaitos išrašai ir buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtinta D. D. 53 712 Eur finansinį reikalavimą.

20.       Taigi, nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl D. D. finansinio reikalavimo, pareikšto BUAB „Cometos“ nemokumo (bankroto) byloje, pagrįstumo. Šioje nutartyje jau yra paminėta, kad kilus ginčui dėl tam tikro kreditoriaus finansinio reikalavimo, teismas tokio reikalavimo tvirtinimo klausimą turi nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlikti išsamų įrodymų tyrimą. Nemokumo administratorė su prašymu dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo į BUAB „Cometos“ bankroto bylą pateikė dokumentus, kuriais grindžiamas D. D. finansinis reikalavimas (banko sąskaitos išrašus), tačiau apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje apie šiuos duomenis nepasisakyta, t. y. nebuvo vertinta, ar nemokumo administratorės pateikti tvirtinti finansiniai reikalavimai atitinka juos pagrindžiančius duomenis, ar jų pakanka reikalavimų faktiniam dydžiui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenurodė, ar byloje pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir sąskaitos išrašai yra pakankami konstatuoti finansinio reikalavimo pagrįstumą ir kokiu teisiniu pagrindu D. D. pervedė ir gavo iš BUAB „Cometos“ pinigines lėšas.

21.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino D. D. finansinio reikalavimo pagrįstumo, apskųsta nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje situacijoje ginčas kilo tik po apskųstos nutarties priėmimo, t. y. apeliantei pateiktus atskirąjį skundą, nepašalina pirmosios instancijos teismo pareigos D. D. finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą išspręsti pagal ginčo teisenos taisykles. Jau nurodyta, kad pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, gali pats pasinaikinti skundžiamą nutartį. 

22.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010, kt.).

23.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų, pagrindžiančių (paneigiančių) BUAB „Cometos“ kreditoriaus D. D. pareikštų finansinių reikalavimų, tyrimas ir vertinimas. Apeliacinėje instancijoje pirmą kartą iš esmės tiriant ir vertinant D. D. finansinius reikalavimus pagrindžiančius (paneigiančius) įrodymus bei pasisakant dėl apeliantės, pareiškėjo bei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtinti pareiškėjo pirmosios ir antrosios eilės finansiniai reikalavimai, šių reikalavimų, kuriuos ginčija viena iš bendrovės kreditorių, patvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio        1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). 

24.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų ir juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių (įrodymų), kurios(-ie) yra reikšmingi, sprendžiant dėl D. D. finansinių reikalavimų BUAB „Cometos“ bankroto byloje pagrįstumo, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus D. D. 53 712 Eur finansinis reikalavimas atsakovės BUAB „Cometos“ nemokumo byloje, tenkintinas antrąja eile, panaikinama ir finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26.       Apeliantės atskirąjį skundą iš esmės patenkinus (apskųstą nutarties dalį panaikinus), jai grąžinamas 2023 m. liepos 3 d. AB Luminor banke mokėjimo nurodymu sumokėtas 55 Eur dydžio žyminis mokestis už atskirąjį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

27.       Panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir D. D. finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Cometos“ bankroto byloje klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio           1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus D. D. 53 712 Eur finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Cometos“ nemokumo byloje, tenkintinas antrąja eile, panaikinti ir D. D. finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei ,,Skinarta“ (juridinio asmens kodas 304980156) pagal 2023 m. liepos 3 d. AB Luminor banke mokėjimo nurodymu sumokėtą 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą.

Teisėjai                                                        Vilija Mikuckienė

                                                        Žilvinas Terebeiza

                                                        Vigintas Višinskis