Civilinė byla Nr. e2-2907-1119/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00082-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.8.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei, Rasai Jonaitienei,

dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės UAB „Trotas“ atstovui advokato padėjėjui Gediminui Rezgiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Valzaira“ atstovui V. Z.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Tete-A-Tete“ kazino atstovei A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį atsakovei UAB „Trotras“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, M. K., V. K., A. V., UAB „Valzaira“, UAB „Tete-A-Tete“ kazino dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą (toliau taip pat ieškovė arba draudikas) pareiškė ieškinį (el. b. medž. 1 t., 14-16 l.), kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Trotas“ (toliau taip pat atsakovė) priteisti 2966,72 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021-05-21 buvo gautas draudėjo R. R., kuris Įmonių turto draudimo sutartimi Nr. IT128537 apdraudė turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pranešimas apie tai, jog 2021-05-19 (pranešime nurodyta 2021-05-18) apdraustas turtas buvo aplietas iš viršuje esančio atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Įvykio metu apgadintos lubos. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, pagal lokalinę sąmatą buvo paskaičiuota ir išmokėta draudėjui 2966,72 Eur draudimo išmoka. Nurodė, kad neprivalo įrodinėti, kad daiktas (atsakovės butas) buvo netinkamai valdomas ar naudojamas, ar dėl kokių priežasčių įvyko užpylimas, tačiau turi įrodyti, kad žalą keliantis vanduo ištekėjo iš atsakovės patalpų.

2.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be ieškinyje nurodytų aplinkybių paaiškino, kad visi butai virš ginčo buto nuosavybės teise priklauso atsakovei. Užliejimas buvo vienkartinis, kitų užliejimų nebuvo. Taip pat žala nebuvo padaryta dėl lėtinio vandens kapsėjimo, nes kaip nurodė liudytojas E. I. esant lėtiniam vandens bėgimui pažeidžiamas nedidelis plotas. Atsakovė nenurodė ir neįrodė kitų galimų užliejimo šaltinių, taip pat nenurodė, iš kurio konkretaus buto buvo užlieta. Paaiškino, kad draudėjui R. R. nuosavybės teise priklauso 182 m2 ploto patalpos pagal byloje esantį planą ir išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kurios ir buvo apdraustos, tačiau apgadinta tik apie 40 m2 lubų. Kad apgadintos tos pačios patalpos patvirtino ir UAB „Trotas“ vadovas liudytojas J. V. Pažymėjo, kad esant lubų apgadinimui, nepaisant apgadinto ploto, žala skaičiuojama visam lubų plotui, kadangi dalis lubų neperdažoma dėl spalvos skirtumų. Draudiminė išmoka išmokėta pagal lokalinę sąskaitą, o ne pagal faktiškai atliktus darbus ir panaudotas medžiagas. Todėl draudėjas turi teisę pasirinkti tiek perdažyti visą lubų plotą, tiek ir tik pažeistą plotą. Nors atsakovė teigė, jog nežinojo apie draudiminį įvykį ar negalėjo rinkti įrodymų, tačiau liudytojai byloje patvirtino priešingą aplinkybę, kad atsakovės atstovas ne kartą lankėsi aplietose patalpose ir turėjo galimybę rinkti įrodymus. Paaiškino, kad patalpos buvo naudojamos, jos buvo prižiūrimos, jose ne kartą lankėsi tiek patalpų savininkas, tiek ir liudytojas R. M., o tai, kad LR Vyriausybės nutarimu per karantiną buvo uždrausta kurį laiką vykdyti veiklą nereiškia, kad patalpos buvo nenaudojamos.

3.       Atsakovė UAB „Trotas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą (el. b. medž. 1 t., 39-43 l.). Nurodė, kad ieškovė atsakovei pateikė 2021-07-09 pretenziją dėl 2966,72 Eur sumos atlyginimo, su kuria atsakovė nesutiko ir 2021-07-23 pateikė atsakymą. Pažymėjo, kad iš įrodymų negalima objektyviai nustatyti, kodėl dėl tariamo apgadinimo pažeistas būtent toks patalpų lubų plotas, koks nurodytas 2021-05-18 defektų akte - ~40 m2, nėra pirminių, objektyvių įrodymų dėl pačio užliejimo fakto, taigi neįrodytas žalos faktas ir dydis. 2021-05-18 defektų akte nurodyta, kad pažeistas lubų kiekis ir yra 40 m2, tačiau rekomenduojama remontuoti 182,03 m2, todėl neaišku, kuo remiantis reikalinga perdažyti ne pažeistą, o visą patalpų lubų plotą. Neaišku, kuo remiantis ir kokiu pagrindu ieškovė nustatė, kad dėl tariamo patalpų užliejimo yra kalta/atsakinga būtent atsakovė. Neaišku ir tai, kas atliko tyrimą, kas buvo tiriama ir kokie tyrimo rezultatai buvo gauti aiškinantis kas užliejo patalpas. Paaiškino, kad atsakovės žiniomis, tarp patalpose esančių įrengtų pakabinamų lubų (gipso karkaso ir pačio gipskartonio plokščių) ir pirmo/antro aukšto gelžbetoninės pertvaros yra apie 40-50 cm tarpas, kuriame, be kita ko, įrengtos (nutiestos) vandens komunikacijos, t. y. tarp pakabinamų lubų ir pirmo/antro aukšto pertvaros yra vamzdžiai, kuriais teka vanduo. Dėl to, atsakovės vertinimu, jeigu patalpų lubos išties ir buvo apgadintos, tai galėjo atsitikti ne dėl užliejimo iš antro/trečio aukšto, tačiau dėl pačiose patalpose esančių vandens vamzdžių (jų nesandarumo/avarijos) arba ant juose besikaupiančio kondensato, kuris varvėdamas ant gipskartonio plokščių galiausiai ir pažeidė šių plokščių dažų sluoksnį. Atkreipė dėmesį į tai, kad fiksuojant draudiminį įvykį atsakovė nebuvo informuota, jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti prieštaravimų/pastabų dėl fiksuojamų faktų, nebuvo sudaryta galimybė rinkti įrodymus fiksuojant tariamai sugadintas lubas, fiksuoti savo butų grindų/pertvarų drėgnumo (drėgnomačiu) tariamo draudiminio įvykio metu, kad pateikti įrodymus, jog jai priklausančiuose butuose nėra jokio vandens nutekėjimo. Nurodė, jog nėra įrodymų, kad negalima buvo patekti į atsakovės nuomojamus butus, taip pat nei vienas iš nuomininkų atsakovei nėra pranešęs, kad tuose butuose įvyko vandens nutekėjimas, taip pat apie vandens pratekėjimą nepranešė ir UAB „Tete-A-Tete“ kazino, kuris ne tik nuomojasi R. R. patalpas, bet ir iš atsakovės nuomojasi patalpą, esančią virš R. R. patalpų.

4.       Pasak atsakovės, pagal Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1, galiojančių nuo 2019-07-01 ir draudiminio įvykio metu (toliau – Taisyklės), 3.4.1 punktą draudimo nuo vandens apsauga apima tik tuos atvejus, kai skystis/garai išsiveržia iš apdraustame objekte esančių stacionariai sumontuotų vamzdynų sistemos ar įrenginių, stacionariai sujungtų su vamzdžių sistema. Taigi Taisyklių 3.4.1 p. neapima apsaugos nuo apdrausto objekto užliejimo dėl ne jame (ne apdraustame objekte) esančių stacionariai sumontuotų vamzdynų sistemos ar įrenginių, stacionariai sujungtų su vamzdžių sistema, avarijos (nesandarumo, sugedimo, prakiurimo, kt.). Taip pat Taisyklių 4.2.5 p. nustatyta, kad neatlyginami nuostoliai dėl turto estetinio vaizdo sugadinimo. Tačiau lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję tik su estetinio vaizdo atkūrimu – lubų perdažymu.

5.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokato padėjėjas Gediminas Rezgys palaikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai be atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų ir aplinkybių nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai neįrodo žalos padarymo aplinkybių, fakto ir dydžio. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2021-05-18 defektų akte nėra nurodyta, kada vanduo prasiveržė į ginčo patalpas, o 2022-05-22 vėl užfiksuotos apgadintos lubos. Liudytojas E. I. užfiksavęs aplinkybes 2022-05-22 patvirtino, kad nėra nustatytas užliejimo šaltinis. Liudytojas R. M. nurodė, kad ginčo patalpų sienos nuolat drėksta, patalpos nebe pirmą kartą užliejamos. Pažymėjo, kad pažeistas lubų plotas iš esmės skiriasi: defektų akte nurodyta 40 m2, liudytojai teigė, kad pažeista 1-2 m2, liudytojas E. I. nurodė – 3 m2. Be to, nėra įrodymų, kad buvo perdažytos visos lubos, liudytojas R. R. nurodė, kad tvarkė tik pažeistą plotą. Patvirtino, kad visi butai, esantys aukščiau ginčo patalpų nuosavybės teise priklauso atsakovei.

6.       Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Taisyklių 4.1.15 punktą žala, atsiradusi dėl lėtinio vandens pratekėjimo neatlyginama. Mano, kad 2021 m. gegužės mėnesį lubos buvo pažeistos būtent dėl lėtino vandens pratekėjimo, ką iš dalies patvirtino ir liudytojas E. I., o drėgnomatis tuo metu nerodė drėgmės. Teigė, kad patalpos užliejamos ne pirmą kartą, jos buvo užlietos prieš 6-7 m., po to 2021 m. gegužės mėnesį ir perdažius lubas iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ir vėl patalpos buvo užlietos.

7.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Tete-A-Tete“ kazino pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. medž. 1 t., 175-176 l.), kurį prašė tenkinti.

8.       Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Tete-A-Tete“ atstovė A. G. atsiliepimą į ieškinį palaikė. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2021-05-24 įmonės darbuotojai buvo išleisti į prastovas dėl paskelbto karantino, tačiau nuomotos patalpos buvo reguliariai apžiūrimos, į jas atvykdavo regionų vadovai ar kiti paskirti darbuotojai, bendravo su patalpų savininkais. Ginčo patalpose lankydavosi jų darbuotojas R. M. 2021-05-18 apsilankius ginčo patalpose pastebėtos apgadintos lubos. Tikslaus apgadintų lubų ploto negali nurodyti. Esant draudiminiam įvykiui yra pranešama regiono vadovui, kuris kreipiasi į įmonės teisininką, po to kreipiamasi į draudimo bendrovę, gavus draudimo išmoką – sutvarkomas patalpų pažeidimas.

9.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Valzaira“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas V. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra UAB „Valzaira“ vadovas, įmonė iš atsakovės nuomojosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (2 aukšte) nuo 2018 m. iki 2022 m. vasario mėnesio. Kiek jam žinoma buvo 2-3 apliejimai. Pirmą kartą vandens buvo labai nedaug. 2021 m. gegužės ar birželio mėnesį jam paskambino R. M. ar R. R. dėl užliejimo, jis atrakino biuro patalpas. Apžiūrėjo balkoną, kriauklę, tualetą, tačiau vandens jo nuomojamose patalpose nebuvo. Jį vedėsi į kazino, matė, kad lubos sudrėkusios, plotas nedidelis apie 1 m2. Nežino, iš kur bėgo vanduo, jis jokių tyčinių veiksmų, kad aplieti, neatliko. Jo nuomojamose patalpose buvo biuras, nebuvo virtuvės. Vandens pertekliaus taip pat nebuvo. R. R. ir R. M. ieškojo užliejimo šaltinio, ėjo pas kitus kaimynus. Nežino, ar rasta, iš kur bėgo vanduo.

10.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. elektroniniame laiške (pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui) nurodė, kad per 4 metus, kuriuos jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), jis nėra apliejęs kaimynų, jo taip pat per stogą nėra niekas aplieję (el. b. medž. 2 t. 13 l.). Teismo posėdyje tretysis asmuo nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė todėl civilinė byla išnagrinėta trečiajam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).

11.       Kiti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl civilinė byla išnagrinėta tretiesiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

12.       Iš ieškinio, ieškovės atstovo paaiškinimų, liudytojo R. R. parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudėjas R. R. ir draudikas (ieškovė) 2021-03-17 sudarė įmonių draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. IT 1285837, kuria buvo apdraustos 180 m2 ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir jose buvę kilnojamieji daiktai (turtas) (el. b. medž. 1 t., 21-24 l.). Be kitų draudžiamųjų įvykių, turtas buvo draustas nuo vandens, draudiminė apsauga galioja nuo 2021-03-17 iki 2022-03-16. Iki minėtos draudimo sutarties sudarymo tarp draudėjo ir draudiko, nuo 2018-03-17 kasmet buvo sudaromos analogiškos draudimo sutartys, tačiau iki ginčo draudiminio įvykio draudėjas apie padarytą žalą neinformavo draudiko (el. b. medž. 2 t., 14-19 l.).

13.       Iš išrašo iš Nekilnojamojo turto registro (el. b. medž. 1 t., 31, 33, 75 l.) matyti, kad ½ dalis patalpos – lošimų automatų salonas su baru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 359.81 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos skaičiumi 11, nuosavybės teise priklauso R. R. (draudėjui) ir ½ dalis minėtos patalpos nuosavybės teise priklauso UAB „Nostrada“. 2005-2006 m. patalpa buvo rekonstruota. Iš pateikto plano (el. b. medž. 1 t., 35, 76 l.) legendos matyti, kad planas 2005-08-07 sudarytas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajam aukštui, plane be kitų patalpų nurodyta patalpa, pažymėta 1-1, kurios plotas 182.03 kv.m. (toliau – Patalpa), kuri, pasak ieškovės, ir buvo apdrausta įmonių turto draudimu. Atsakovė kėlė abejonę dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta patalpa nuosavybės teise taip pat priklauso ir UAB „Nostrada“, kuri šioje byloje nedalyvavo, todėl kyla abejonės dėl to, kur įvyko draudiminis įvykis ir ar tikrai draudimo išmoka išmokėta nukentėjusiam asmeniui. Tačiau kaip matyti iš aukščiau nurodyto plano 182.03 kv.m. ploto patalpa, pažymėta 1-1, kurioje buvęs turtas ir buvo apdraustas, yra atskirta pertvara (ilgis 12.6 m, plotis 0.71 m), ir dėl likusios patalpos dalies už pertvaros (kuria tikėtina naudojasi UAB „Nostrada“) byloje ginčo nėra. Taip pat, kaip nurodė liudytojas R. R., UAB „Nostrada“ vykdo transporto veiklą, ne nuomos ar lošimų veiklą. Be to, draudimo sutartis yra sudaryta tik su R. R., sutartyje nurodyta, kad apdraustas turtas esantis 180 m2 ploto patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taigi nors Nekilnojamojo turto registre yra nurodytos tik realiosios nekilnojamojo daikto – patalpos – dalys, duomenų apie tai, kad nekilnojamojo daikto dalys yra atidalintos, nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad patalpos bendrasavininkiai būtų įregistravę naudojimosi patalpa tvarką, tačiau iš draudimo sutarties, pateikto plano, kuris patvirtina, jog patalpa yra faktiškai padalinta į 2 beveik lygias dalis pertvara, liudytojo R. R. parodymų matyti, kad tarp patalpos bendrasavininkių R. R. ir UAB „Nostrada“ yra žodinis susitarimas dėl patalpos naudojimo ir faktiškai 182.03 kv.m. ploto patalpos dalis yra naudojama (nuomojama, prižiūrima ir t. t.) tik vieno bendrasavininkio - R. R., taip pat ir draudimo sutartis sukelia teisines pasekmes tik vienam iš bendrasavininkių (R. R.). Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad liudytoju apklaustas UAB „Trotas“ atstovas J. V. patvirtino, kad būtent minėtame plane nurodytose patalpose veikia lošimo automatų salonas ir šiose patalpose buvo nustatyti lubų pažeidimai, atsakovei nenurodžius, kuriose jos manymu patalpose įvyko draudiminis įvykis, nepateikus patalpos plano ir/ar nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų, nepateikus prašymo dėl tokių įrodymų išreikalavimo, spręstina, kad atsakovė neįrodė teiginio, kad draudiminis įvykis įvyko kitoje patalpoje, nei nurodyta ieškovės (CPK 178 str.), todėl minėtas atsakovės teiginys vertintinas kritiškai ir atmestinas.

14.       Draudėjas 2021-05-18 pranešė draudikui, kad 2020-05-18 dieną užėjus į Patalpą rado per lubas lašantį vandenį, apgadintos lubos, nurodyta, kad užliejimas dėl kaimynų neatsargumo (el. b. medž. 1 t., 29 l.). 2021-05-21 vertinant padarytą žalą, defektų akte nurodyta, kad įvyko užliejimas iš viršaus, viršuje yra 6 UAB „Trotas“ nuomojami butai, į kuriuos nepavyko patekti, kadangi salonas nedirba, tai užliejimas pastebėtas ne iš karto, o priede Nr. 1 nurodyta, kad žala padaryta Patalpai – aplietos lubos, atšoko dažai, išmuštos pūslės, reikalingas dažymas, apgadintas plotas apie 40 m2, rekomenduojamas remontuoti plotas – 182,03 m2 (el. b. medž. 1 t., 30, 34 l.). Ieškovės pateiktos fotonuotraukos, liudytojo E. I. parodymai patvirtina, kad patalpos lubos pažeistos dėl vandens pratekėjimo, matyti atšokę dažai, vandens dėmės, pūslės (el. b. medž. 1 t. 78-86 l.), tačiau drėgnomatis rodo 0 reikšmę, kas pasak liudytojo E. I. reiškia, kad drėgmės nėra ir po įvykio praėjo ne mažiau nei 1 savaitė. Draudikas pradėjo žalos bylą Nr. ITD/21/000270, „Sistela“ programos pagalba sudarė lokalinę sąmatą ir nustatė, kad 182,03 m2 ploto lubų pažeidimui pašalinti reikalinga 2966,72 Eur ir šią draudimo išmoką pervedė draudėjui (el. b. medž. 1 t., 17-20, 26-27, 32, 151-152 l.). Ieškovė išsiuntė atsakovei 2021-07-09 pretenziją dėl 2966,72 Eur žalos atlyginimo (el. b. medž. 1 t., 28 l.), tačiau atsakovė žalos ieškovei neatlygino, atsakė į pretenziją, nurodydama nesutikimo motyvus (el. b. medž. 1 t., 44 l.). Ieškovė taip pat pateikė 2022-05-09 darytas fotonuotraukas, kuriuose matyti, kad Patalpos lubose yra sumontuotos revizinės durys, kurias atvėrus matyti tarpe tarp gipso kartono lubų ir perdangos sumontuotas plastikinių vamzdžių vamzdynas, kuris yra pritvirtintas, apšiltintas, padengtas plėvele, taip pat matosi rusvos vandens nubėgimo iš viršaus linijos (el. b. medž. 153-165 l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas vamzdynas montuotas draudėjo užsakymu ir nuosavybės teise priklauso jam. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad aukščiau esantys atsakovei priklausantys vamzdžiai, taip pat stovai yra nekeisti, špižiniai, ką beje patvirtina ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 11 nuotrauka, kurioje užfiksuotas su unitazu sujungtas senas vamzdis (el. b. medž. 1 t., 102 l.).

15.       Iš atsakovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso virš ginčo Patalpos esantis butas adresu (duomenys neskelbtini) (2 aukšte), kuriuo draudiminio įvykio metu nuomos sutarties pagrindu naudojosi M. K. (el. b. medž. 1 t., 77, 119, 125-128 l.), butas adresu (duomenys neskelbtini) (2 aukšte), kuriuo draudiminio įvykio metu nuomos sutarties pagrindu naudojosi UAB „Tete-a-tete“ kazino (el. b. medž. 1 t., 45-49, 122 l.), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (2 aukšte), kuriuo draudiminio įvykio metu nuomos sutarties pagrindu naudojosi UAB „Valzaira“ (el. b. medž. 1 t., 50-54, 123 l.), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (3 aukšte), kuriuo draudiminio įvykio metu nuomos sutarties pagrindu naudojosi V. K. (el. b. medž. 1 t., 120, 136-142 l.), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (3 aukšte), kuriuo iki draudiminio įvykio nuomos sutarties pagrindu naudojosi M. J. (el. b. medž. 1 t., 121, 133-135 l.), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (3 aukšte), kuriuo draudiminio įvykio metu nuomos sutarties pagrindu naudojosi A. V. (el. b. medž. 1 t., 124, 129-132 l.). Pateikti planai patvirtina, jog 2, 3 ir 6 butuose yra sanitariniai mazgai (el. medž. 1 t., 92-94 l.), 2022-04-04 antstolės Indrės Klungės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad Patalpos kairėje pusėje prie revizinių durelių lubose matyti dėmės, atšokę lubų dažai, prie lubose esančio įrenginio matyti atšokę dažai, trūkis, linija, dėmės, 3 ir 5 butuose sausa, vandens ant grindų nėra (el. b. medž. 1 t., 95-107 l.).

16.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos).

Dėl subrogacijos ir civilinės atsakomybės sąlygų.

17.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

18.       Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

19.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Taigi ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje turėjo įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš aukščiau esančių atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų.

20.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai.

21.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad apie Patalpai padarytą žalą draudėjas pranešė draudikui 2021-05-18. Tiek rašytiniuose įrodymuose, tiek ir iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad Patalpoje lošimų automatų veikla nebuvo vykdoma dėl šalyje paskelbto karantino, Patalpa buvo reguliariai prižiūrima, tačiau UAB „Tete-A-Tete“ kazino darbuotojai nuolat Patalpoje nebuvo ir nedirbo dėl paskelbtų prastovų. Kaip matyti iš tuo metu darytų fotonuotraukų, 2021-05-21 drėgnomatis rodė 0 reikšmę, taigi, pasak liudytojo E. I., po įvykio buvo praėję ne mažiau kaip 1 savaitė. Tuo tarpu liudytojas R. R. nurodė, kad 2021-05-18 vanduo varvėjo pro lubose įrengtus šviestuvus, lubas, buvo sudrėkęs kilimas, ant grindų pastatyti kibirai vandeniui surinkti. Liudytojas R. M. nurodė, kad lašėjo, prie kasos buvo iškelti lubų dažai. Liudytojas J. V. nurodė, kad 2021 m. gegužės mėnesį ne iškart po pranešimo (2021-05-18) bet gal praėjus kelioms dienoms nuvyko apžiūrėti Patalpos, kur lubose matėsi vandens kontūrai, atšokę dažai, tačiau vanduo nelašėjo. Kad vanduo nelašėjo patvirtino 2021-05-21 žalą įvertinęs specialistas liudytoju teismo posėdyje apklaustas E. I. Šių įrodymų prieštaravimų bylos nagrinėjimo metu nepavyko pašalinti, o atsižvelgiant į tai, kad Patalpa buvo remontuojama, šiuo metu tikslaus užliejimo laiko neįmanoma nustatyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi byloje nenustatytas tikslus draudiminio įvykio laikas, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos labiau tikėtina, kad Patalpos užliejimas įvyko ne anksčiau nei 2021-05-11.

22.       Nors defektiniame akte nurodyta, kad dėl įvykusio užliejimo yra atsakinga atsakovė, tačiau atsakovė šios aplinkybės nepripažino. Byloje nėra ginčo dėl to, kad virš Patalpos yra tik atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad užliejimas įvyko iš viršaus. Tačiau nenustatytas užliejimo šaltinis, o būtent trečiojo asmens UAB „Valzaira“ atstovas V. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. gegužės mėnesį dėl užliejimo pas jį buvo atėję R. R. ir R. M., tačiau buto balkone, sanitarinio mazgo vietoje vandens nebuvo, jis jokių veiksmų, kad aplietų Patalpą neatliko ir negirdėjo, ar nustatyta, iš kur bėgo vanduo. Liudytojas R. M. nurodė, kad jis kartu su R. R. užliejimo šaltinio nerado, buvo UAB „Valzaira“ nuomojamam bute, pas kitus kaimynus neįėjo, tačiau anksčiau antrame aukšte esančiame UAB „Tete-A-Tete“ kazino ofise plytelių siūlės būdavo šlapios, iš kur vanduo kaupėsi taip pat nenustatė, tačiau pas juos yra užsukti vandens stovai, prieš 7-8 m. buvo užliejimas beveik toje pačioje vietoje, tai tuomet rado 3 bute į vamzdį įsuktą medvaržtį. Liudytojas R. R. nurodė, kad nebuvo nustatyta, iš kur bėgo vanduo, įtarė, kad trūko pas kažkurį nuomininką vandens žarnelė, tačiau to nepavyko nustatyti, nes į 3 aukšto butus nepateko, o į antro aukšto įmonės (UAB „Valzaira“) naudojamą 3 butą pateko, vanduo galėjo bėgti ir iš kolektoriaus, kuris yra įrengtas dėl grindinio šildymo antro aukšto 3 bute, nes kolektorius yra toje vietoje, kur buvo užlieta, taip pat iš minėto buto anksčiau prieš 6-7 metus buvo užliejimas dėl medvaržčio vamzdyje. Pasak minėto liudytojo, negalėjo būti trūkę stovai, nes iš jų iki šiol bėgtų vanduo, taip pat negali būti trūkęs kanalizacijos stovas, nes nėra nemalonaus kvapo, iš lubose įrengtų vamzdžių negalėjo būti pratekėjimo, nes jie yra nauji. Taip pat minėtas liudytojas nurodė, jog 2021-05-18 skambino UAB „Trotas“ atstovui J. V., prašė atrakinti nuomojamus butus, tačiau J. V. butų durų neatidarė, atvyko tik kitą dieną ar dar po kelių dienų, todėl mano, kad per tiek laiko galėjo sutvarkyti gedimą. Liudytojas J. V. nurodė, kad nenustatyta, iš kur užlieta, nes pastatas yra senas ir po rekonstrukcijos deformuotas, galėjo užlieti per stogą, ventiliacines angas, vandens stovą, apžiūrėjus Patalpos lubose įrengtą vamzdyną buvo matyti ant vamzdžių kondensatas, vamzdis yra įlinkęs, todėl galėjo per tarpines leisti. Liudytojas patvirtino, kad ne iškart atvyko apžiūrėti užlietos Patalpos, kad jis vienas apžiūrėjo butus, esančius 3 aukšte, tačiau ten buvo sausa. Paminėjo, kad 2 bute sienos kampas, kur yra stovas reguliariai šlapiuodavo, tačiau nenustatė priežasties. Liudytojas E. I., draudimo ekspertas, 2021-05-21 bei 2022-05-09 atlikęs Patalpos apžiūrą, teismo posėdyje nurodė, kad tikslus užliejimo šaltinis 2021-05-21 nebuvo nustatytas, nepateko į aukščiau esančias patalpas, tačiau lubose vandens dėmės susiformavo ne dėl kondensato, Patalpos lubose vamzdynas buvo įrengtas tinkamai, vamzdžiai nauji, uždangstyti, buvo matomi nubėgimai iš aukščiau, aukščiau buvo špižinis vamzdis. Iš byloje esančių 2 aukšto butų planų (el. b. medž. 1 t., 92-93 l.) matyti, kad kanalizacijos stovai yra ne mažiau kaip 5 m atstumu iki Patalpoje buvusio užliejimo vietos, 3 bute kanalizacijos stovas yra senas (el. b. medž. 1 t., 102 l.). Visgi užliejimo šaltinį, t. y., tai, kad užlieta ne iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, o iš kito šaltinio (vandens ar kanalizacijos stovo, ventiliacinių angų, stogo ar kitų namo konstrukcijų) turėjo įrodyti ne ieškovė, o atsakovė, tačiau atsakovė nenurodė šaltinio, iš kurio galėjo būti užlieta Patalpa, taip pat ir neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad užlieta iš kito šaltinio (CPK 178 str.). Paminėtina ir tai, kad atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo aplinkybes buvusias faktinių aplinkybių konstatavimo metu (2022-04-04), tačiau ne užliejimo metu (2021 m. gegužės mėnesį), faktinių aplinkybių konstatavimo metu nebuvo nustatytas užliejimo šaltinis, o tai, kad 2021-05-18 UAB „Trotas“ atstovas ne iškart sureagavo į prašymą atrakinti butų duris, kad būtų galima nustatyti užliejimo šaltinį, taipogi verčia abejoti atsakovės sąžiningumu. Taigi atsakovė neįrodė, kad Patalpa buvo užlieta ne iš atsakovės nuosavybės teise valdomų patalpų, todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančių patalpų užliejo žemiau esančią Patalpą, nustatymo pakanka atsakovės neteisėtiems veiksmams konstatuoti.

23.       Atsakovė nurodė, kad jai nebuvo sudarytos galimybės rinkti įrodymus, dalyvauti žalos nustatymo procese, tačiau šis teiginys buvo paneigtas UAB „Trotas“ direktoriaus liudytojo J. V. parodymais. Pabrėžtina tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos neinformavimo apie žalos nustatymo veiksmus nėra susijusios su padarytos žalos atsiradimo faktu, todėl nelaikytinos šalinančiomis civilinę atsakomybę pagal CK 6.253 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje liudytojas J. V. patvirtino, kad ne kartą po užliejimo lankėsi Patalpoje, jam iš karto pastebėjus lubų pažeidimą buvo paskambinta ir jis buvo informuotas, tačiau tik po kelių dienų atvyko apžiūrėti Patalpos bei aukščiau esančių atsakovės butų. Taigi atsakovės atstovas nepakankamai bendradarbiavo su Patalpos savininku, o ir visos minėtos aplinkybės nepaneigia to, kad Patalpa buvo užlieta, t. y., nepaneigia kilusio draudžiamojo įvykio, žalos fakto.

24.       Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

25.       Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Nagrinėjamoje byloje žalos dydis nustatytas remiantis ieškovės pateikta lokaline sąmata apliejimo pasekmėms – Patalpos lubų apgadinimams, pašalinti. Pagal minėtą sąmatą apskaičiuota 2966,72 Eur dydžio suma.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). 

27.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigė, kad nėra nustatytas tikslus pažeistų patalpos lubų plotas. Trečiojo asmens UAB „Valzaira“ atstovas teigė, kad buvo pažeistas apie 1 m2 plotas, tačiau jo manymu galėjo ir daugiau sušlapti (matė pažeistą lubų plotą 2021-05-18, tačiau jis iki 2021-05-21 defektų akto surašymo galėjo pasikeisti). Liudytojas R. M. teigė, kad buvo pažeista siena, aplink revizines dureles, tačiau minėti pažeidimai užfiksuoti 2022-05-09. Liudytojas J. V. teigė, kad pažeistas 1-1,5 m2 plotas, tačiau šis liudytojas nedalyvavo 2021-05-21 surašant defektų aktą, atvyko apžiūrėti patalpos po kelių dienų, todėl lubos galėjo būti dar labiau išdžiūvusios. Liudytojas E. I. teismo posėdyje bandė nustatyti pažeistų lubų plotą iš nuotraukų, teigė, kad pagal nuotrauką pažeistas 3 m2 plotas, tačiau minėtas liudytojas 2021-05-21 surašė defektų aktą, patvirtino, kad jis jame užfiksavo tuo metu nustatytas aplinkybes dėl lubų pažeidimo. Tuo tarpu 2021-05-21 defektų akte nurodytas 40 m2 pažeistas lubų plotas. Visgi šiuo atveju paminėtina tai, kad tretysis asmuo ir liudytojai vandens pažeisto ploto nematavo, pažeidimą matė skirtingu laiku, taigi jų paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje nėra tikslūs, tuo tarpu 2021-05-21 defektų aktas buvo surašytas žalos dydį nustačiusio eksperto E. I., objektyvių įrodymų, kad ekspertas netinkamai nustatė pažeistą lubų plotą atsakovė neteikė, ji taip pat nepaneigė kitais rašytiniais įrodymais (pvz. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ar kt.) defektų akte ir jo priede Nr. 1 nurodyto pažeisto lubų ploto, nors turėjo galimybę šiuos įrodymus rinkti (CPK 185 str.). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog dėl įvykusio užliejimo buvo pažeistas 40 m2 Patalpos lubų plotas.

28.       Pažymėtina tai, kad lubos yra vientisos, todėl atsakovės argumentai, kad sugadinus dalį lubų ploto, turi būti atlyginamas tik tam tikro ploto perdažymas, ar kad nuostoliai turi būti mažinami, nes iš tiesų buvo perdažyta tik dalis lubų, nepagrįsti. Ieškovė paaiškino, kad lubų perdažymas buvo reikalingas visame plote, nes perdažant dalį lubų skiriasi spalva, todėl lokalinėje sąmatoje lubų remonto kiekis yra nurodytas visam plotui – 182.03 kv. m. Atsakovė objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiuos ieškovės nurodytus teiginius, taip pat tai, jog sugadintų lubų atstatymas būtų įmanomas ir neperdažant visų lubų, į bylą nepateikė, o tai, kad draudikas, gavęs draudimo išmoką perdažė tik dalį lubų nepaneigia lokalinėje sąmatoje nurodyto žalos dydžio, nes tai, kaip panaudoti draudimo išmoką (perdažyti visas lubas ar tik jų dalį) yra paties draudiko pasirinkimas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad remonto medžiagų/darbų paskaičiavimas dėl lubų atstatymo yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė, kvestionuodama žalos dydį, apsiribojo tik bendrais teiginiais, kad žala neproporcinga padarytiems pažeidimams, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį, t. y., kad nurodytų darbų ar medžiagų kaina nepagrįstai didelė, dėl ko turėtų būti mažinamas ieškovei iš atsakovės priteistinas žalos dydis (CPK 178 straipsnis).

29.       Atsakovė teigė, kad draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai ir šį teiginį grindė Taisyklių 3.4.1., 4.1.15. ir 4.2.5 punktais. Taisyklių Specialiųjų sąlygų 3.4.1. punktas nustato, kad atlyginami tie nuostoliai, jei vanduo išsiveržė dėl šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų, lietaus nuotekų sistemos pastato viduje, ventiliacijos ar oro kondicionavimo sistemos avarijos. Tačiau ieškovė savo ieškinį grindžia ne ta aplinkybe, kad įvyko atitinkamų inžinerinių tinklų ar sistemų avarija, o Taisyklių Specialiųjų sąlygų 3.4.2. punktu, pagal kurį nuostoliai atlyginami, jei vanduo ar garai prasiskverbė iš greta draudimo vietos esančių patalpų. Paminėtina tai, jog atsakovė įrodinėdama, kad įvyko avarija, tačiau ne pastato bendruose inžineriniuose tinkluose ar sistemose, o ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose vamzdynuose, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad draudikas būtų kvietęs avarinę tarnybą ar kitus asmenis, kad būtų likviduota įvykusi jo Patalpoje avarija, o byloje esantis 2022-05-09 defektų aktas bei liudytojo E. I. parodymai paneigia atsakovės iškeltą prielaidą, kad galimai buvo įvykusi avarija ieškovės inžineriniuose tinkluose.

30.       Remiantis Taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.1.15. punktu neatlyginami nuostoliai, atsiradę dėl lėtinio vandens kapsėjimo pro vamzdžių jungtis, kitus nesandarumus ar dėl vandens kaupimosi. Tai, kad galimai žala padaryta dėl lėtinio vandens kaupimosi, atsakovė įrodinėjo liudytojo J. V. parodymais, kuris nurodė, kad jis matė kaip ant draudiko vamzdžių kaupiasi kondensatas, arba galbūt dėl vamzdžio išlinkimo vanduo bėgo pro tarpines. Tačiau šių liudytojo parodymų nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai, o būtent liudytojas E. I. teismo posėdyje paneigė teiginį, jog žala galėjo būti padaryta dėl kondensato, nurodydamas, kad tokiu atveju būtų pažeistas mažesnis lubų plotas (2021-05-21 defektų akte nurodytas 40 m2 pažeistų lubų plotas). Byloje esančios 2022-05-09 darytos vamzdyno nuotraukos patvirtina, jog vamzdynas yra tvarkingas, naujas, pakabintas, apsaugotas plėvele ir apšiltintas, kondensatas ant vamzdžių neužfiksuotas. Paminėtina, kad pati atsakovė taip pat teikė vamzdžių nuotrauką, nurodė, kad vamzdžiai yra apšiltinti (el. b. medž. 1 t., 110 l.), tačiau kitų įrodymų, kad ant vamzdžių užfiksuotas kondensatas ar kad dėl vamzdžio išlinkimo vanduo bėga per atitinkamą nustatytą vietą, nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog draudimo išmoka išmokėta draudikui pažeidžiant Taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.1.15. punktą.

31.       Pagal Taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.2.5. punktą nuostoliai neatlyginami dėl turto estetinio vaizdo sugadinimo (ištepimai, įlinkimai, įbrėžimai, įskilimai ir pan.). Iš 2021-05-21 defektų akto ir nuotraukų matyti, kad dėl vandens poveikio Patalpos 40 m2 lubų plote atsirado šie pažeidimai: vandens dėmės, atšoko dažai, susidarė pūslės. Minėti pažeidimai skiriasi nuo pažeidimų, nurodytų Taisyklių Specialiųjų sąlygų 4.2.5. punkte, taip pat akivaizdu, kad minėtus pažeidimus, įvertinus pažeidimų mastą, negalima prilyginti menkaverčiams pažeidimams. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad siekiant pašalinti minėtus pažeidimus reikia nuvalyti senus dažus, glaistyti ir dažyti, be to, turi būti atlikti darbai, siekiant apsaugoti remonto metu Patalpoje esančius daiktus ir pačią Patalpą (padengti grindis polietileno plėvele, išnešti baldus), o baigus darbus – išvežti statybines šiukšles. Be to, liudytojas R. R. teismo posėdyje nurodė, kad nepaisant to, jog perdažė pažeistą lubų plotą, tačiau pažeidimų visiškai nepavyko pašalinti, nes permirko gipso kartono plokštės, jos deformavosi, todėl jas ketina keisti. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog ieškovė pagrįstai nevertino lubų pažeidimo kaip vien estetinio vaizdo sugadinimo, nustatė žalos dydį ir išmokėjo draudikui draudimo išmoką. Paminėtina taip pat tai, kad atsakovė laikydama draudiminio įvykio metu atsiradusius pažeidimus estetiniu vaizdo sugadinimu, išskyrus paaiškinimus, nepateikė kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad draudiminio įvykio metu atsiradę pažeidimai atitinka estetinio vaizdo sugadinimo apibrėžimą (CPK 178 str.).

32.       Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, kad Patalpos lubų pažeidimai (atsilupę dažai, susidarę pūslės, vandens dėmės) negalėtų būti užpylimo pasekmė, vandeniui skverbiantis iš viršaus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai (defektų aktas, nuotraukos ir kt.) patvirtina, jog žala apdraustam turtui buvo padaryta būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininkės nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl konstatuotina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių – apgadintų lubų įrodytas.

33.       Kaip buvo minėta, kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama, o atsakovė, savo ruožtu gali įrodinėti, kad dėl atsiradusios žalos, esant užliejimui iš aukščiau esančių atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, yra kalta ne ji. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė kaltės prezumpciją panaikinančių įrodymų, taip pat neįrodinėjo aplinkybių, kurioms esant nuostoliai gali būti mažinami (CK 6.248 str. 4 d., 6.282 str.) ar dėl kurių civilinė atsakomybė netaikoma ar nuo jos atleidžiama (CK 6.253 str.).

34.       Taigi byloje nustatytos visos atsakovės UAB „Trotas“ civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ir kaltė, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 2966,72 Eur žalos atlyginimą. Duomenų, kad atsakovė gera valia atlygino ieškovei bent dalį žalos, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistina 2966,72 Eur žalos atlyginimo (CPK 270 str.). 

Dėl kitų procesinių klausimų ir bylinėjimosi išlaidų.

35.       Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla, buvo iškelta 2022-01-07, ir ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2966,72 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį, už priteistą 2966,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme nuo 2022-01-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

37.       Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo 67,00 Eur žyminį mokestį (el. b. medž. 1 t. 3, 25 l.). Ieškovė bylą vedė per advokatą Martyną Stankevičių, už kurio suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 500,00 Eur (el. b. medž. 2 t., 20-22 l.). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės, kaip pralaimėjusios bylą šalies, bylinėjimosi išlaidas yra visiškai pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, advokatui sumokėta už konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kai už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1729,90 Eur, maksimalus vien už ieškinį užmokestis – 4324,75 Eur, t. y., prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai neviršija nustatytų dydžių. Todėl ieškovės prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso priteistina 567,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

38.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 103,04 Eur, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovės kaip pralaimėjusios bylą šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, juridinio asmens kodas 40103840140, filialo kodas 300665654, iš atsakovės UAB „Trotas“, juridinio asmens kodas 145421777, 2966,72 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų, 72 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2966,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-01-07 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 567,00 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Trotas“, juridinio asmens kodas 145421777, valstybei 103,04 Eur (vieno šimto trijų eurų 4 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5662, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                            Jurga Žulpė