Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-840-312/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-05640-2015-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.15;
3.26.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. ir jo atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo netenkintas jų prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, panaikinimo,
n u s t a t ė :
R. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, už tai, kad jis 2015 m. balandžio 18 d., apie 3.00 val., Vokiečių g., Vilniuje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,56 prom.).
2016 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pakartotinis R. A. ir jo atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimu šis prašymas buvo atmestas.
R. A. ir jo atstovas advokatas Dmitrijus Korsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą ir sutrumpinti R. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams – terminą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra visi formalieji pagrindai ATPK 329 straipsnio taikymui: jau yra suėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, R. A. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujo teisės pažeidimo, sumokėjo teismo paskirtą baudą, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, turi vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą. Įstatyme nenurodyta, kad vien formaliųjų sąlygų ATPK 329 straipsnio taikymui nepakanka, todėl teismas turi griežtai laikytis įstatymo ir jį taikyti. Įstatymas nenumato, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės. Minėtame straipsnyje nėra išskirta pažeidimų, už kurių padarymą negalima taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, todėl vien padaryto pažeidimo pobūdis bei jo pavojingumas, kurie atitinkamai jau buvo įvertinti pažeidėjui paskiriant administracinę nuobaudą, šiuo atveju negali būti vieninteliu bei pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, negalima pakartotinai vertinti tas pačias aplinkybes, kurias teismas jau vertino skirdamas nuobaudą už padarytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas dėl šių apeliantų prašyme nurodytų argumentų nepasisakė.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. A. per specialiosios teisės atėmimo laikotarpį įvertino savo elgesį, gailėjosi, padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir toliau laikysis įstatymų bei nedarys naujų teisės pažeidimų. R. A. nuo 2015 m. balandžio 18 d. nepadarė naujų teisės pažeidimų, kas reiškia, kad jam paskirta nuobauda pasiekė savo tikslą. Jis, turėdamas 7 metų vairavimo stažą, anksčiau už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, baustas nebuvo, kiti jo padaryti pažeidimai nėra priskiriami šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų grupei ir su nagrinėjamu pažeidimu nėra susiję, be to, už juos paskirtos nedidelės baudos yra sumokėtos. Nors R. A. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,56 prom.), tačiau jis tik nežymiai viršijo lengvą girtumo laipsnį (1,5 prom.). Pirmosios instancijos teismas šio apeliantų prašymo argumento neįvertino. Pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų R. A. neturėjo. Minėtos aplinkybės, apeliantų teigimu, leidžia pagrįstai manyti, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo dėsningas jo elgesys. R. A. turi darbo vietą, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, darbdavio charakteristikoje taip pat nurodyta, kad R. A. atliekant jam pavestas funkcijas, reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Pažeidėjas jau patyrė pakankamai nepatogumų, nes jis dirbo pas savo tėvą kinologu ir pagal savo darbines funkcijas privalėjo važinėti pas klientus prižiūrėti, vežioti ir dresuoti jų augintinius, todėl jam paskyrus šią administracinę nuobaudą, prarado kinologo darbą, taigi, ir finansinę gerovę, ilgą laiką negalėjo pilnavertiškai įsilieti į darbo rinką.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra naujos aplinkybės - nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo priėmimo dienos praėjo jau ne 12 mėnesių, o 14 mėnesių, ir per šį papildomą terminą R. A. naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apeliantų prašyme nurodyto argumento, kad tokiu atveju, kai yra susiformavusi tokia teismų praktika, kai teismai taiko ATPK 329 straipsnio nuostatas asmenims, baustiems už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, teismas, laikydamasis principo, kad visos abejonės vertinamos kaltininko naudai, turi taikyti būtent tokią, kaltininkui palankią, praktiką.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...> teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Nors įstatymas tiesiogiai to nenumato, tačiau teismų praktikoje yra susiformavusi tokia pozicija, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas yra vertinamas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/2008). Tokiu atveju, be formaliųjų sąlygų, svarbu įvertinti paties pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į padarytą pažeidimą ir elgesį nuobaudos vykdymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-8/2013, N575-1339/2012, N146-1311/2012 ir kt.), taip pat svarbu atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, vien padaryto pažeidimo pobūdis bei jo pavojingumas negali būti vieninteliu bei pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, tam turi būti vertinama aptartų aplinkybių visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo R. A. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi dar nėra pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad dėl daugelio apeliacinio skundo argumentų jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartyje, kuria buvo atmestas R. A. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo netenkintas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Šiuo metu aplinkybės iš esmės nėra pasikeitusios, o apeliacinio skundo argumentai kartojami. Tai, kad nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo momento šiuo metu yra praėjęs keliais mėnesiais ilgesnis laikotarpis, per kurį R. A. nėra padaręs naujų teisės pažeidimų, nelaikytina nauja aplinkybe, kadangi įstatymo reikalavimų laikymasis yra šio asmens pareiga, o taip pat ir viena iš būtinųjų sąlygų ATPK 329 straipsnio taikymui.
Sutiktina, kad R. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 55). Jis yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 30). Taip pat nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino. Tačiau, kaip jau minėta, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, be šiuo atveju egzistuojančių visų ATPK 329 straipsnyje nurodytų formaliųjų sąlygų teismas turi įvertinti ir materialųjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pagrindą.
R. A. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidimo padarymo metu jam nustatytas vidutinis 1,56 promilių girtumas, kuris beveik keturis kartus viršijo leistiną normą, toks pažeidimas kelia pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Apeliacinio skundo argumentas, kad pažeidėjui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis tik nežymiai viršijo lengvą girtumo laipsnį, vertinamas kritiškai, kadangi vairavimas esant neblaiviam, nesvarbu, kiek girtumo laipsnis viršija leistiną normą, yra draudžiamas ir laikomas pavojingu. Be šių aplinkybių, atsižvelgtina ir į tai, kad R. A. nuo 2008 m. dešimt kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, vieną kartą jam jau buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (b. l. 3-4), tačiau asmuo tinkamų išvadų nepadarė ir vėl šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Nors už vairavimą esant neblaiviam, R. A. praeityje baustas nebuvo, tačiau kiekvienais metais reguliariai padaromi teisės pažeidimai rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Nepaisant to, kad pažeidėjas yra sumokėjęs jam paskirtas baudas, akivaizdu, kad tokios rūšies administracinės nuobaudos nedaro teigiamo poveikio jo elgesiui.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad R. A. sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 22), baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 28), turi vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (b. l. 27), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 23), o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia nepatogumų atliekant darbines funkcijas, nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbinių funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. R. A., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbinėje veikloje, vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visas reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
R. A. ir jo atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė