Pirmosios instancijos teismo                          Civilinė byla Nr. 2A-573-278/2011

Teisėja V.Petkevičienė                                        Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01012-2010-0

            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                             30.9.1; 118.5;121.15;121.21

                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                N U T A R T I S

                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                  2011 m. gruodžio 9 d.

                                                          Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

sekretoriaujant  Lolitai Kudabienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui adv. A. Peneliui,

atsakovui B. D. , jo atstovams L. D. , adv. A. Kolpertui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-811/2011 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui B. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išklausiusi atsakovo, šalių atstovų paaiškinimus,

n u s t a t ė :

2010-09-30 patikslintu ieškiniu ieškovė G. K. nurodė, kad su atsakovu B. D. yra gyvenamųjų namų ir žemės sklypo bendrasavininkai. Teigia, kad ji realiai disponuoja gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) , o name, esančiame (duomenys neskelbtini) , niekas negyvena, juo nesinaudojama. Nurodo, kad namas, kuriame ji gyvena, yra prižiūrėtas, tvarkingas, o esantis (duomenys neskelbtini) – prastos būklės. Nurodo, kad atsakovas B. D. nėra prisidėjęs prie paveldėto turto tvarkymo, tačiau jis pareikalavo atlaisvinti namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kuriame  gyvena ji su šeima patalpas, siekdamas  patalpas išnuomoti. Mano, kad tai, neteisinga ir nesąžininga, todėl būtina atidalinti turtą iš dalinės nuosavybės. Sutinka, kad neįregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) , būtų įregistruoti tik atsakovo vardu. Teigia, jog bendrasavininkai turėtų bendradarbiauti, tačiau atsakovas nepadeda spręsti klausimo. Nurodo, kad atsakovas negyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) , jam gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose nereikalingas, todėl mano, kad atsakovo interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe abiejuose gyvenamuosiuose namuose neturėtų būti vertinamas kaip labai svarbus. Nurodė, kad pageidauja dalinti tik teisiškai registruotą turtą, kompensacijos priteisti neprašo. Teigia, kad siūlė atsakovui įteisinti neregistruotus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) , ir (duomenys neskelbtini) , tačiau atsakovas nesutiko. Prašė teismą atidalinti jai ir B. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) ,  ir G. K. priteisti B. D. priklausančias 3/6 dalis gyvenamojo namo 2A1m, unikalus Nr. 2794-8010-5018 ir 21315/42620 dalis 0,4262 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 2701-0003-0047; atidalinti G. K. ir B. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) ir B. D. priteisti G. K. priklausančias 1/6 ir 1/3 dalis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. 2793-0004-6010; 1/6 ir 1/3 dalis ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. 2793-0004-6030; 1/6 ir 1/3 dalis ūkinio pastato 5I1ž, unikalus Nr. 2793-0004-6052; ir 1/6 ir 1/3 dalis kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. 2793-0004-6041; 5975/35860 ir 1196/3586 dalis 0,3586 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 2701-0003-0046.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.80 str. 1 d. bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančio turto dalį, o ne turto dalies dalį. Įvertinęs, kad ginčo sklypuose yra teisiškai neįregistruotų statinių, kurių šalims priklausančios dalys nenustatytos, darė išvadą, kad patenkinus ieškovės prašymą atidalyti jos dalį tik iš nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendro turto, t. y. tik dalį iš bendro turto jai priklausančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, šalių bendroji dalinė nuosavybė nebūtų nutraukta, nes abiejuose žemės sklypuose liktų nepadalintų pastatų. Nurodė, kad teismo nutartimi ir teismo posėdžio metu  šalims pasiūlyta įregistruoti teisiškai neįregistruotus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) , ir (duomenys neskelbtini) , ir nustatyti ieškovei ir atsakovui tenkančias jų dalis. Konstatavo, jog siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo teise. Teismas darė išvadą, kad neišsprendus ginčo dėl kiekvienam ginčo turto bendraturčiui tenkančios neįregistruoto turto dalies bendrojoje nuosavybėje, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio dalies atidalijimo, tuo labiau, kad iš šalių elgesio matyti nesutarimai dėl neįregistruotų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , dalių. Pažymėjo, kad neatlikus faktiškai egzistuojančių statinių įteisinimo teisės aktų nustatyta tvarka, nėra įmanomas ginčo turto padalijimas pagal ieškinį.

Apeliaciniu skundu ieškovė G. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą, ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalijus turtą pagal siūlomą variantą, būtų išspręsti bet kokie galimi ginčai ir nesutarimai tarp bendrasavininkų. Teigia, kad iš atsakovo elgesio yra visiškai akivaizdu, kad jis piktnaudžiauja savo kaip bendrasavininko teisėmis, kadangi nesiūlo atidalijimo variantų, nebendradarbiauja su ieškove ir teismu, nesiekia jokio protingo ginčo sprendimo varianto, o prieštarauja bet kokiems jos pasiūlymams. Nesupranta, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu teismas daro išvadą, jog teisiškai neįregistruoti pastatai ant siekiamų atsidalyti žemės sklypų priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir kodėl, patenkinus ieškinį, atidalintuose sklypuose liktų nepadalintų pastatų. Teigia, jog jos siūlomas atidalijimo variantas natūra nedaro  jokios žalos atidalijamiems statiniams ir žemės sklypams dėl jų paskirties ir naudojimo, nereikalauja jokių naujų kadastrinių pakitimų nei natūroje, nei nekilnojamojo turto registre, todėl procedūriškai ir techniškai visiškai priimtinas, atitinka statybos įstatymo keliamus reikalavimus, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Be to, atsakovas negyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , dėl ko B. D. interesas naudotis bendrąją daline nuosavybe abiejuose gyvenamuose namuose nevertintinas kaip labai svarbus. Teigia, jog teismo paskirtas ekspertas įvertino dvi namų valdas ir konstatavo, kad rinkoje jos turi vertę tik kaip nedalomi objektai bei nustatė kiekvienos iš ginčo namų valdos rinkos vertę. Mano, kad atidalijus šias dvi namų valdas neliktų jokios šalių bendrosios nuosavybės teisėmis valdomos nuosavybės, visa turima teisiškai registruota ir neregistruota nuosavybė taptų atidalinta, o teisiškai neregistruoti pastatai, esantys ant kiekvieno atskiro žemės sklypo, dėl kurių nėra ir būti negali jokio ginčo, liktų atitinkamai žemės sklypo savininkui - ieškovei ir atsakovui. Nurodo, jog neaišku, ką šioje byloje pakeistų ir išspręstų teismo nurodoma teisinė registracija, nes teismo nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės reikalavimų teisėtumo. Teigia, jog sprendimu ginami tik atsakovo interesai, neatsižvelgiama į siekį išlaikyti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyrą. Vykdydama teismo 2011-05-11 nutartį, pasiūlė atsakovui neregistruotus pastatus, esančius Pušaloto g. 128A, Panevėžyje, įregistruoti jos vardu, o pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) - atsakovo vardu, tačiau atsakovas su pasiūlymu nesutiko. Teismas nepagrįstai minėtą pasiūlymą vertina kaip siekį maksimaliai patenkinti tik jos interesus ir atsakovo interesų ignoravimą. Nurodo, jog teismas netyrė ir nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 7 str. 1 d. 2 p. nuostatą, t. y. neatskleidė bylos esmės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. D. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad CK 4.80 str. numato du atsidalijimo būdus - atidalijimas natūra bei visą daiktą paliekant natūra vienam iš bendrasavininkų, kitam išmokant kompensaciją, todėl ieškovė turėtų pasirinkti vieną iš minėtų būdų. Teigia, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai prašydama jai paskirti didesnės vertės, o atsakovui mažesnės vertės turtą ir sąmoningai piktnaudžiaudama savo teise nenurodo įstatymu nustatyto atsidalijimo būdo, o pasirenka tokį, kuris ekonomiškai naudingesnis. Nurodo, kad ieškiniu G. K. siekia sprendimu įteisinti mainų sutartį - atsakovui priklausančias turto dalis konkrečiame turte išmainyti į ieškovei priklausančias turto dalis konkrečiame turte. Nesutinka, kad nelygiaverčių turtinių vienetų dalys būtų mainomos, nes neturi pareigos sudaryti mainų sutartį su ieškove. Mano, kad, pareikšdama ieškinį, ieškovė siekė paslėpti kiekvieno atskiro turto esamas skirtingas vertes, taip pat nenurodė, kaip padalintų turtą, kuris nėra įregistruotas. Nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, visiškai nesvarbu, kas minėtą turtą prižiūrėjo ir išlaikė.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu prašoma patvirtinti taikos sutartį ir  bylą nutraukti.

Pirmosios instancijos tesimo sprendimas naikintinas, taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, išsprendžia kilusį teisminį ginčą ar kelis atskirus teisminius ginčus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą, t.y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos  taikos sutarties matyti, kad taikos sutartį pasirašė tinkamai įgalintas ieškovės G. K. atstovas advokatas A. Penelis ir atsakovas B. D. (1 t., b.l. 55). 2011m. gruodžio 6 d. taikos sutartyje nurodoma, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės (CPK 140 str., 293-294 str.). Be to, abi šalys yra atstovaujamos advokatų, kas leidžia teigti, jog šalims tinkamai yra išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės, patvirtinus taikos sutartį. 

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateikta 2011 m. gruodžio 6 d. taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį teisminį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl tvirtintina (CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 ir 3 d., 302 str.).

Ieškovei G. K. grąžintinas 100 proc. sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nes apeliacinės instancijos teisme taikos sutartis sudaryta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (2 t., b.l. 168, CPK 87 str. 2, 3 d.) bei priteistinos valstybės naudai 65 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose įteikimu, kurias pagal taikos sutarties 7 punkto sąlygas valstybei apmoka ieškovė (2 t., b.l. 187-188, CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Šalių patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą šalys išsprendė taikos sutartimi, nurodydamos, jog atstovavimo išlaidos lieka kiekvienai šaliai ir priteisti neprašoma (taikos sutarties 6 p.). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo  2011 m. birželio 6 d.  sprendimą panaikinti.

Patvirtinti 2011 m.  gruodžio 6 d. ieškovės G. K. ir atsakovo  B. D. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-573-278/2011 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-01012-2010-0) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šiomis sąlygomis:

1. Šalys taikiai susitarė, kad jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, kuris registruotas nekilnojamojo turto registre, pasidalija sekančiai:

1.1.G. K. tenka natūra:

- 3/6 dalys gyvenamo namo 2A1m, unikalus Nr. 2794-8010-5018, priklausančios atsakovui B. D. ;

- 21315/42620 dalys 0,4262 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 2701-0003-0047, priklausančios atsakovui B. D. .

Atsižvelgiant į tai, kad kitos statinio ir žemės sklypo dalys yra G. K. asmeninė nuosavybė, po atsidalijimo jai tenka natūra visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype esantys statiniai.

1.2. B. D. tenka natūra:

- 1/6 ir 1/3 dalys gyvenamo namo 1A1m, unikalus Nr. 2793-0004-6010; 1/6 ir 1/3 dalys ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. 2793-0004-6030; 1/6 ir 1/3 dalys ūkinio pastato 5I1ž, unikalus Nr. 2793-0004-6052; bei 1/6 ir 1/3 dalys kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. 2793-0004-6041; priklausantys ieškovei G. K. .

-  5975/35860 ir 1196/3586 dalys 0,3586 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 2701-0003-0046, priklausančios ieškovei G. K. .

Atsižvelgiant į tai, kad kitos statinių ir žemės sklypo dalys yra B. D. asmeninė nuosavybė, po atsidalijimo jam tenka natūra visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir  šiame žemės sklype esantys statiniai.

2. Šalys susitaria, kad bet koks kitas ant jiems atitenkančio žemės sklypo esantis nekilnojamasis turtas (statiniai) yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė ir dėl šio turto vienas kitam nereiškia pretenzijų ir jų nereikš ateityje.

3. Ieškovė G. K. už jai tenkančią vertingesnę turto dalį atsakovui B. D. įsipareigoja sumokėti viso 13 000 Lt kompensaciją, iš jų – 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) ieškovė sumoka atsakovui taikos sutarties pasirašymo dieną, o likusią 8 000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) kompensacijos dalį įsipareigoja sumokėti per vienerius metus nurodytu grafiku:

3.1. iki 2012-01-25 – 650 Lt;

3.2. iki 2012-02-25 – 650 Lt;

3.3. iki 2012-03-25 – 650 Lt;

3.4.  iki 2012-04-25 – 650 Lt;

3.5. iki 2012-05-25 – 650 Lt;

3.6. iki 2012-06-25 – 650 Lt; 

3.7. iki 2012-07-25 – 650 Lt;

3.8. iki 2012-08-25 – 650 Lt;

3.9. iki 2012-09-25 – 650 Lt;

3.10. iki 2012-10-25 – 650 Lt;  

3.11. iki 2012-11-25 – 650 Lt;

3.12. iki 2012-12-25 – 850 Lt. 

Pinigus ieškovė praveda į atsakovo nurodytą sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią banke AB Swedbank, priklausančią B. D. .

4. Jeigu ieškovė G. K. nesumoka visos įmokos ar jos dalies 3 punkte nurodytais terminais, tai ji privalo visą likusią nesumokėtą sumą sumokėti iš karto ir susitarimas dėl įmokų išdėstymo netenka galios.

5. Už kiekvieną pradelstą dieną atsiskaityti ieškovė turi sumokėti atsakovui B. D. po 0,1 procentą palūkanų nuo nesumokėtos sumos.   

6. Atstovavimo išlaidos lieka šalims ir iš priešingos šalies jų priteisti neprašoma.

7. Bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumoka ieškovė G. K. .

Civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovės G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 65 Lt (šešiasdešimt penkis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.   

Įpareigoti LR Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 137 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis Lt)  2011 m. liepos 4 d.  mokėjimu kvitu sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija                                                                                                   Ramunė Čeknienė

                                                                                  Zina Mickevičiūtė

                                                                                         Birutė Valiulienė