Civilinė byla Nr. e2A-108-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00108-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.20.1; 3.3.1.18.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltų būstas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltų būstas“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl dokumentų pasirašymo ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltų būstas“ pateikė ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pasirašyti paslaugų teikimo įvykdymo ataskaitas ir priteisti iš atsakovės 13 975,50 Eur skolą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2022 m. sausio 13 d. laimėjo per viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) CPO LT  sistemą elektroninio katalogo pirkimą ir su atsakove 2022 m. sausio 19 d. sudarė paslaugų (Nr. CPO194560) sutartį Nr. SŽ-77 ,,Dėl saulės elektrinių įrengimo ant švietimo įstaigų statinių stogų ekspertizės paslaugų pirkimo“ (toliau – sutartis). Atsakovės atsakingu asmeniu buvo paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos ir renovacijos skyriaus vyriausiasis specialistas R. G.. Ieškovę pripažinus laimėtoja, šis specialistas pradėjo telefonu reikšti ieškovės darbuotojams nesuprantamas užuominas ir reikalavimus, į kuriuos ieškovė nekreipė dėmesio. Vėliau specialisto reikalavimai peraugo į grasinimus, todėl buvo pareikalauta viską tarp ginčo šalių spręsti raštu. Ieškovė paštu išsiuntė visus 10 elektroniniu būdu pasirašytų statinių ekspertizės aktų su priėmimo–perdavimo aktais, važtaraščiais bei pažymomis apie suteiktų paslaugų vertę, tačiau atsakovė atsisakė apmokėti už atliktas paslaugas, motyvuodama tuo, kad paslaugos suteiktos nekokybiškai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. sausio 13 d. laimėjo per VšĮ CPO LT sistemą elektroninio katalogo pirkimą ir su atsakove sudarė sutartį. Atsakovė 2022 m. gegužės 26 d. raštu Nr. S-1986 ,,Dėl vienašalio sutarties nutraukimo“ informavo ieškovę, kad, neįvykdžius visų sutartinių įsipareigojimų pagal minėtą sutartį bei neištaisius visų nustatytų trūkumų, susijusių su ekspertizės atlikimu per nustatytą papildomą laiką, taip pat pasibaigus atsakovės 2022 m. gegužės 10 d. rašte Nr. S-1717 nustatytam įspėjimo terminui dėl paslaugų priėmimo–perdavimo, sutartis nuo 2022 m. gegužės 25 d. laikoma nutraukta.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas pagrįstumo. Teismas nustatė, kad ieškovė ekspertizės akto Nr. 22-16E 6.1.1.3 papunkčio pastabose nurodė, jog ekspertizės rangovei nebuvo sudarytos sąlygos palipti ant viršutinių aukštų stogų konstrukcijos sluoksniams nustatyti (esamos kopėčios nesaugios lipti), stogo konstrukcijos sluoksniai priimami standartiniai pagal tuo metu vyravusias medžiagas. Teismas pažymėjo, kad ši ekspertizės akte nurodyta aplinkybė negalėjo būti priežastis neatlikti visų būtinų stogo tyrimų, nes pagal sutarties 3.1.3 papunktį tiekėja, t. y. ieškovė, įsipareigojo savarankiškai ir savo lėšomis pasirūpinti paslaugoms teikti reikalingais materialiais ištekliais, reikiama įranga bei darbo jėga ir atsakyti už netinkamą paslaugų kokybę.

6.       Teismas kritiškai įvertino ieškovės argumentus apie tinkamą paslaugų suteikimą, nes atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir pagrįstai nutraukė sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė pirmą ekspertizę priėmė ir pasirašė, todėl turi apmokėti už atliktas paslaugas, o atsakovė, nesutikusi su atliktos ekspertizės išvadomis, privalo kreiptis dėl pakartotinės ekspertizės užsakymo į kitą rangovą.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

7.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Dublike ieškovė atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovę pasirašyti paslaugų teikimo įvykdymo ataskaitas, kadangi šis reikalavimas perteklinis – ieškiniui tenkinti pakanka, kad teismas nuspręstų, jog ieškovė įvykdė sutartį tinkamai, o atsakovės pretenzijos dėl paslaugų kokybės yra nepagrįstos. Visus ekspertizės aktus, pasirašytus elektroniniu parašu, ieškovė išsiuntė atsakovei laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (pagal sutartį ekspertizės ir dokumentų pateikimo galutinis terminas yra 2022 m. balandžio 19 d.). Ieškovė 2022 m. kovo 31 d. išrašė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. 00866 už 13 9750,50 Eur, o popierinius statinių ekspertizės aktus su paslaugų perdavimo–priėmimo aktais, važtaraščiais bei pažymomis apie atliktų paslaugų vertę išsiuntė atsakovei paštu 2022 m. balandžio 1 d.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas visiškai nenagrinėjo ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų, netinkamai nustatė šios bylos dalyką, neatskleidė bylos esmės. Sprendimas yra nemotyvuotas ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vieninteliu motyvu, abejodamas dėl vienos ekspertizės, ir padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį. Šioje byloje ieškinio dalykas buvo ne sutarties nutraukimas, o atsiskaitymas už suteiktas paslaugas dar iki sutarties nutraukimo. Atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį, tačiau ieškovė dėl to nereiškė reikalavimo, kadangi vienašališko sutarties nutraukimo neteisėtumo pripažinimas nesukels teisinių padarinių, t. y. nepakeis sutarties tinkamo įvykdymo iš ieškovės pusės iki sutarties nutraukimo fakto ir nepanaikins atsakovės pareigos už tinkamai suteiktas ir perduotas paslaugas apmokėti sutartą kainą. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atlikusi visas ekspertizes ir perdavusi paslaugų rezultatą prieš 2 mėnesius iki sutarties nutraukimo. Teismas sprendime net neužsiminė apie ieškovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) išdėstytus išsamius argumentus, grįstus konkrečių teisės aktų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų) nuostatomis, taip pažeisdamas pareigą motyvuoti sprendimą, kuri taip pat apima ir pareigą sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti ne tik įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, bet ir pateikti argumentus, dėl kurių teismas atmetė tam tikrus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nors nacionaliniam civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti apeliaciniame skunde, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

9.       Proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie bylos esmės neatskleidimo priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.

Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo

10.       CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tai daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑326‑1075/2018).

11.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

12.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

13.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę pasirašyti paslaugų teikimo įvykdymo ataskaitas ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 13 975,50 Eur skolą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dublike ieškovė atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovę pasirašyti paslaugų teikimo įvykdymo ataskaitas. Ieškovės teigimu, 2022 m. sausio 19 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį. Ieškovė suteikė sutartyje numatytas paslaugas ir pateikė atsakovei ieškovės elektroniniu būdu pasirašytus 10 statinių ekspertizės aktų su priėmimo–perdavimo aktais, važtaraščiais bei pažymomis apie suteiktų paslaugų vertę. Atsakovė atsisakė pasirašyti 9 paslaugų teikimo įvykdymo ataskaitas ir apmokėti už atliktas paslaugas, motyvuodama tuo, jog paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai. Savo poziciją ieškovė grindė ekspertizės akto Nr. 22-16E 6.1.1.3 papunkčio pastabose nurodyta aplinkybe, kad ekspertizės rangovei nebuvo sudarytos sąlygos palipti ant viršutinių aukštų stogų, konstrukcijos sluoksniams nustatyti (esamos kopėčios nesaugios lipti), stogo konstrukcijos sluoksniai priimami standartiniai pagal tuo metu vyravusias medžiagas.

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties nutraukimo, nes byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas, vadovaudamasis ieškovės ekspertizės akto Nr. 22-16E 6.1.1.3 papunkčio pastabose nurodyta aplinkybe, padarė išvadą, kad eksperto išvados buvo pateiktos, neįvertinus ir neapžiūrėjus stogų dangų konstrukcijų, todėl atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir pagrįstai nutraukė sutartį. Ieškovės argumentą, kad atsakovė pirmą ekspertizę priėmė ir pasirašė, todėl turi apmokėti už atliktas paslaugas, teismas pripažino nepagrįstu, nes atsakovė sutartį nutraukė pagrįstai.

15.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

16.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021). Nurodant ieškinio dalyką, kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą, tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑95‑403/2021).

17.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė materialųjį teisinį reikalavimą dėl skolos priteisimo. Pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą ieškinyje (dublike atsisakius reikalavimo įpareigoti atsakovę pasirašyti paslaugų teikimo įvykdymo ataskaitas), ieškinio dalykas yra atsiskaitymas pagal sutartį už suteiktas paslaugas. Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ieškovė ieškinyje tokio materialiojo teisinio reikalavimo nenurodė.

18.       Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, nors civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), tačiau teismui, nagrinėjančiam bylą, nustatyta pareiga užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), kuriuo draudžiama teismui savo nuožiūra pakeisti ieškinio dalyką, ieškinyje nurodytus teisių gynimo būdus, išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas pagrįstumo, nesant tam teisinio pagrindo, iš esmės pakeitė ieškovės ieškinio dalyką (reikalavimą). Netinkamas ieškinio dalyko nustatymas lėmė tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė.

19.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, padarė išvadą, kad sutartis nutraukta teisėtai. Tačiau teismo sprendime jokia apimtimi nebuvo tirtos ir vertintos ieškovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodytos aplinkybės ir duomenys apie kitas ieškovės suteiktas ekspertizės paslaugas, kitus ekspertizės aktus, jų trūkumų (ne)buvimą, ekspertizės paslaugų atlikimo specifiką bei metodiką, teisinį tokio pobūdžio paslaugų teikimo reglamentavimą, šalių pareigas bei atsakomybę, vykdant sutartį, ir kitas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas sprendime nepateikė argumentų dėl bylos esmės ir faktinių aplinkybių vertinimo.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme; 2) teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

21.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime apskritai nepasisakė dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, kurias atsakovė priėmė, pasirašiusi paslaugų priėmimo aktą pagal vieną iš ekspertizės aktų.

22.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės nurodytos aplinkybės dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių ir pateikti įrodymai, kuriais ieškovė grindė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nevertinti ar neanalizuoti. Šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su tarp šalių vykusiu bendradarbiavimu, ir šalių pateiktų įrodymų vertinimas yra reikšmingas, nustatant, ar ieškovės ieškinys yra pagrįstas, vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, aplinkybes apie ekspertizės paslaugų užsakymo vykdymą, perdavimą atsakovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio nepagrįstumą motyvavo iš esmės vienintele aplinkybe, jog atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį. Taigi, teismas neatskleidė bylos esmės, nes netyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir pateiktų įrodymų, nors šių aplinkybių ir duomenų vertinimas gali būti reikšmingas teisinių santykių kvalifikavimui ir teisingam šalių ginčo išsprendimui.

23.       Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio spręstino klausimo nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o po jos išsprendimo gali būti suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Taigi, yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24.       Pripažinus bylos esmės neatskleidimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.

25.       Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti procesinius pažeidimus (CPK 17, 185 straipsniai), kurie negali būti pripažįstamas formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis), siekiant neriboti procesinių teisių, įskaitant ir teisę į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi nebuvo atskleista bylos esmė.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nevertindamas ieškovės pateiktų įrodymų, o tai reiškia, jog teisme nebuvo atskleista bylos esmė, o padarytų proceso teisės normų pažeidimų (CPK 17, 185 straipsniai) apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl pirmiau nurodytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimtimi. Nustatyti proceso teisės pažeidimai, siekiant neriboti dalyvaujančių byloje asmenų teisės į apeliaciją, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl esmės neatskleidimo naikinamas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27.       Iš naujo nagrinėjant bylą, būtina įvertinti šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir duomenis apie ieškovės suteiktas ekspertizės paslaugas, ekspertizės aktus, jų trūkumų (ne)buvimą, ekspertizės paslaugų atlikimo specifiką bei metodiką, teisinį tokio pobūdžio paslaugų teikimo reglamentavimą, šalių pareigas bei atsakomybę, vykdant sutartį, ir kitas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, siekiant teisingai išnagrinėti bylą.

28.       Bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                                                                            Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                        Vilija Mikuckienė

                                                                                                                             Neringa Švedienė