Administracinė byla Nr. AS-73-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02432-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja A. A. 2020 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą, skunde nurodydama, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo įtvirtintais nustatymais, išvardytais 2020 m. birželio 10 d. rašte Nr. (123E)7R-3358 (toliau – ir Raštas), pažeidė jos teisę kreiptis į teismą (galimybės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kontekste).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Teisingumo ministerija pareiškėjos atžvilgiu nepriėmė atitinkamo sprendimo ir netaikė jai jokių poveikio priemonių, Raštas yra informacinio pobūdžio.

Pareiškėja atskirajame skunde prašė panaikinti 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir priteisti jai 5 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi tenkino pareiškėjos atskirąjį skundą, t. y. panaikino 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad, byloje nesant pareiškėjos kreipimųsi, į kuriuos jai atsakyta Raštu, taip pat nesant jokių kitų dokumentų, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti dėl pareiškėjai Raštu galbūt sukeliamų teisinių pasekmių, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. lapkričio 6 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas, įvertinęs skunde ir atskirajame skunde pareikštus reikalavimus, nurodė pareiškėjai (1) aiškiai suformuluoti, ko ji reikalauja (apsispręsti, ar ji prašo įvertinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ar priteisti neturtinės žalos atlyginimą), (2) pagal suformuluotą reikalavimą patikslinti faktinį pagrindą (jei prašoma sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, turi būti nurodytos aplinkybės, reikšmingos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui; jei prašoma neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta tvarka, būtina nurodyti / įrodyti neteisėtus veiksmus, neturtinę žalą ir priežastinį ryšį tarp jų), taip pat
(3) konkrečiai nurodyti patirtos turtinės žalos dydį (pagrįsti šį dydį įrodymais) bei neturtinės žalos pobūdį ir dydį. Be to, pareiškėja įpareigota pateikti teismui kreipimųsi į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, kuriuos išnagrinėjus buvo priimtas Raštas, kopijas bei žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą arba motyvuotą (įrodymais pagrįstą) prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku atsiuntė teismui, manytina, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą
2 ir 3 lapus bei 2020 m. spalio 21 d. teismo nutartį.

Pareiškėja kitu 2020 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku atsiuntė teismui prašymą (prašymo paskutinį lapą), kuriame yra reikalavimas priteisti iš Teisingumo ministerijos 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pažymą apie jai skirtą socialinę pašalpą, taip pat pareiškėjos 2020 m. liepos 27 d. kreipimąsi į Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką ir Lietuvos Respublikos Prezidentą.

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui įvairius dokumentus, įskaitant raštą dėl skundo trūkumų šalinimo. Rašte pareiškėja reiškė pretenzijas dėl Teisingumo ministerijos nustatytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo tvarkos (dėl teisinės pagalbos nesuteikimo bylose dėl garbės ir orumo pažeidimų, dėl to, kad visiškai nemokama teisinė pagalba gali būti teikiama tik dviem kitoms byloms (šiuo metu sumažino iki vienos), dėl suteiktos teisės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai spręsti apie bylų perspektyvumą bei kreiptis į bet kokį advokatą dėl nuomonės pateikimo, dėl nustatyto nepateisinamai ilgo laiko advokatui keisti), akcentuodama, jog dėl pareiškėjos nesugebėjimo pačiai tinkamai parengti skundus ir ieškinius, teismai atsisakė dalį jų priimti, o kiti procesiniai dokumentai priimti nekokybiški ir galbūt dėl to sprendimai priimami ne jos naudai. Pareiškėja dėl užkirsto kelio savo pažeistas teises ginti teisme, pasitelkiant kvalifikuotą teisinę pagalbą, patyrė turtinę ir neturtinę žalą (neturtinė žala pasireiškė tuo, kad pareiškėja jautė dvasinius išgyvenimus, turi gyventi nepagrįstai įžeista, apšmeižta, pažeminta ir negalėdama įrodyti savo tiesos). Pareiškėja manė, jog priežastinis ryšys tarp jos patirtos neturtinės žalos bei neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų aiškus. Pareiškėja nurodė dėl turtinės žalos prašysianti spręsti paskirto teisininko. Pareiškėja prašė priteisti iš Teisingumo ministerijos neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. lapkričio 30 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja pirminiame skunde teismui nurodė, kad Teisingumo ministerija Raštu atsakė į jos keliamus klausimus dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau patikslintame skunde teismo prašo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų teisinių paslaugų. Pareiškėja įpareigotina aiškiai nurodyti skundo reikalavimus (ar prašoma panaikinti Raštą). Jei prašoma tik žalos atlyginimo, tai pareiškėja įpareigotina aiškiai nurodyti instituciją, iš kurios prašoma priteisti neturtinę žalą, ir šios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Iš šių pareiškėjos reikalavimų nėra aišku, iš kurios institucijos (Teisingumo ministerijos ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) pareiškėja prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja taip pat įpareigota aiškiai išdėstyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjos, teigiančios, kad ji dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu. Pareiškėja turi pateikti vientisą patikslintą skundą, kuriame būtų teisingai nurodytos administracinės bylos proceso šalys (pareiškėjas, atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys) ir juos identifikuojantys išsamūs duomenys; konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; pareiškėjos reikalavimas (pareiškėjos formuluojamas reikalavimas turėtų atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2–5 p. nurodytus galimus priimti teismo sprendimus); pareiškėjos pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja 2020 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku atsiuntė teismui patikslintą skundą, prašymą įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjai nemokamą teisinę pagalbą arba palaukti, kol jai bus galimybė tokią pagalbą gauti, taip pat įvairias teismų nutartis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė pareiškėjos A. A. skundą laikyti nepaduotu.

Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjos vardu surašytas patikslintas skundas. Minėtas patikslintas skundas nepasirašytas originaliu parašu arba jam prilyginamu elektroniniu parašu. Pareiškėjos surašytuose ir originaliuose procesiniuose dokumentuose nenurodytas joks jos elektroninio pašto adresas ir duomenys apie tai, kad teismui procesiniai dokumentai bus teikiami elektroniniu paštu. Teismas akcentavo ABTĮ nuostatas, numatančias, kad jei skundas siunčiamas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, ne vėliau kaip per 3 dienas turi būti pateiktas skundo originalas (23 str. 7 d.), ir pažymėjo, kad elektroninis paštas negarantuoja adresato ar besikreipiančio asmens tapatybės nustatymo ir / ar jo parašo autentiškumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėja per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, todėl yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III.

Pareiškėja A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, įpareigoti teisėją nagrinėti jos skundą.

Pareiškėja pažymi, kad teismas priėmė anksčiau teiktus jos dokumentus ir apie dokumentų pateikimo būdą neužsiminė pakartotinai nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja dokumentus teismui išsiuntė 2020 m. lapkričio 30 d., dėl dokumentų gausos tik keletas jų buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 1 d. Pareiškėja dokumentų originalus teismui fiziškai pristatė
2020 m. gruodžio 2 d. (įdėjo į teismo pašto dėžutę). Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepaisė jos prašymo palaukti, kol jai bus suteikta kvalifikuoto teisininko pagalba.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Akcentuotina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti (iki 2020 m. lapkričio 30 d.), o skundžiamoje
2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėja per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, ir todėl nutarė skundą laikyti nepaduotu. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2020 m. lapkričio
13 d. nutarties turinį, nesutinka su joje padarytomis išvadomis.

Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja niekada nebuvo suformulavusi reikalavimo panaikinti Raštą. Pareiškėja materialųjį reikalavimą teismui pirmą kartą suformulavo atskirajame skunde, prašydama priteisti 5 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Patikslintame skunde, gautame 2020 m. lapkričio 9 d., pareiškėja sukonkretino savo reikalavimą, nurodydama, jog prašo priteisti iš Teisingumo ministerijos neturtinės žalos atlyginimą, prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma – 5 000 Eur. Toks skundo reikalavimas suformuluotas aiškiai ir suprantamai.

Pareiškėja tiek pirminiame skunde, tiek atskirajame skunde, tiek patikslintame skunde neteisėtais veiksmais laikė būtent Teisingumo ministerijos veiksmus, t. y. Teisingumo ministerijos priimtus aktus („nurodymus“, „praktiką“), susijusius su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo tvarka ir sąlygomis. Pareiškėja nekvestionavo individualių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, patirtos neturtinės žalos tiesiogiai nesiejo su minėtos įstaigos veiksmais. Atsižvelgiant į tai, subjektas, iš kurio prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir, atitinkamai, atsakovas nagrinėjamoje byloje yra aiškus, juolab kad pareiškėja atsakovą – Teisingumo ministeriją buvo įvardijusi ir pirminiame skunde, ir atskirajame skunde. Nors pareiškėja nebuvo nurodžiusi Teisingumo ministerijos adreso ir kontaktinių duomenų, atsižvelgiant į atsakovo nagrinėjamoje byloje ypatybes (valstybės institucija, kurios duomenys yra vieši ir kuri turi susikūrusi paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje (toliau – ir LITEKO VEP posistemis)), tai neturėjo sudaryti kliūčių teismui informuoti atsakovą apie pareiškėjos inicijuojamą administracinę bylą ir siųsti jam procesinius dokumentus. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad teismas, nustatęs, jog skundas paduotas netinkamam atsakovui, turi teisę pareiškėjo sutikimu pats jį pakeisti tinkamu atsakovu (ABTĮ
53 str.). Dėl šių priežasčių aplinkybė, jog pareiškėja patikslintame skunde tinkamai nenurodė atsakovo, nepripažintina esmine kliūtimi priimti nagrinėti tokį skundą.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja nekonkretizavo, kokiuose konkrečiai Teisingumo ministerijos priimtuose aktuose įtvirtintos nuostatos, pareiškėjos nuomone, nepagrįstai ir neteisėtai kliudančios jai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tokiu būdu sukeliančios jai neturtinę žalą. Kita vertus, pastaroji aplinkybė nelaikytina užkertančia kelią priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Klausimas, ar Teisingumo ministerija atliko pareiškėjos nurodytus neteisėtus veiksmus
(t. y. nustatė jos nurodytas taisykles, ribojimus valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti ir šios taisyklės, ribojimai buvo nustatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) bei ar tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtos neturtinės žalos (jei tokia buvo) egzistuoja pakankamas priežastinis ryšys, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Be to, administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nagrinėjant iš esmės (jeigu jos skundas bus priimtas), pareiškėja, siekdama pagrįsti savo reikalavimą, turės teisę teikti papildomus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus (ABTĮ 52 str. 2 d.), taip pat, susipažinusi su atsiliepimu į skundą, tikslinti, keisti skundo pagrindą ar dalyką (ABTĮ 50 str. 3 d.). Taigi, minėtas skundo trūkumas nėra esminė kliūtis pradėti administracinę bylą pagal tokį skundą.

Dėl procesinių dokumentų teikimo teismui būdo teisėjų kolegija pažymi, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu (žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu
Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 p.), o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP), adresu www.e.teismas.lt (Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 4 p.).

Pareiškėja, siekdama pašalinti skundo trūkumus, nurodytus 2020 m. lapkričio 13 d. nutartyje, 2020 m. gruodžio 1 d. (el. laiške nurodyta data) elektroniniu paštu pateikė teismui įvairius dokumentus. Pareiškėja atskirajame skunde tvirtina, jog ji 2020 m. gruodžio 2 d. į teismo pašto dėžutę įdėjo dokumentų originalus, tačiau byloje nėra duomenų apie šių dokumentų gavimą. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė CD laikmeną, kurioje buvo nuoroda į duomenų saugyklą internete, konkrečiai – saugykloje esantį vaizdo įrašą, įkeltą 2020 m. gruodžio 21 d. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip į voką ir vėliau į pašto dėžutę įdedami ranka rašyti dokumentai, tačiau dėl kameros judėjimo sunku įžiūrėti, kokie tai dokumentai, taip pat nėra objektyvių duomenų apie vaizdo įrašo padarymo datą, todėl šie duomenys neįrodo pareiškėjos teiginių apie dokumentų originalų pateikimą teismui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad jau yra nustatyti teisinis ir faktinis pagrindai skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, išsamiau netiria šių aplinkybių.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, klausimą dėl skundo priėmimo perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė