Civilinė byla Nr. e2-108-911/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00665-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5. 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tilta“ atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

atsakovės užtarusiosios akcinės bendrovės „Pajūrio grindys“ atstovui advokato padėjėjui Domui Gružauskui

nedalyvaujant tretiesiems asmenims L. N. ir V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tilta“ ieškinį atsakovei UAB „Pajūrio grindys“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys L. N., V. N..

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 34 997,44 Eur nuostolių atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove UAB „Pajūrio grindys“ (rangovas) 2019 metų gegužės 20 dieną pasirašė sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo savo darbo jėga ir medžiagomis atlikti statybos rangos darbus, pagal sutarties priedą ir kituose sutarties dokumentuose (projektinėje dokumentacijoje ir kt.) bei perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Atsakovė pagal sutartį atliko šiuos statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelkbtini), Klaipėdos mieste: pagrindų paruošimas, šlifavimas, išlyginamojo sluoksnio įrengimas, nuolydžių formavimas, trapų įrengimas ir grindų dangos įrengimas. Darbai buvo baigti 2019 metų rugsėjo 18 dieną. Ieškovas sumokėjo už atliktus darbus už 4 873,11 Eur su PVM. Praėjus metams laiko po atliktų darbų, paaiškėjo defektai: grindų danga pradėjo keisti spalvą, atsirado įvairių dydžių juodos spalvos dėmės. Atsakovas apie atsiradusius atliktų darbų trūkumus atsakovą informavo raštu: 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. spalio 10 d., 2020 m. lapkričio 15 d., 2020 m. gruodžio 15 d., 2021 m. sausio 11 d bei 2021 m. sausio 29 d., o taip pat ir keletą kartų telefonu. Buvo atvykę ir atsakovės atstovai apžiūrėti situacijos vietoje, tačiau nurodė, kad nežino, dėl ko atsirado defektai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nereagavo į ieškovės prašymus ištaisyti atliktų darbų trūkumus, jai buvo pasiūlyta atvykti ir demontuoti dangą, sienų plyteles, grindjuostes, duris, korpusinius baldus, vonios įrangą, įrengti naują dangą ir naujai sumontuoti visą demontuotą įrangą, priešingu atveju ieškovė nurodė, kad turės defektus šalinti savo lėšomis, vėliau reikalus nuostolių atlyginimo. Atsakovės atstovas tik 2022 metų gegužės mėnesį atvyko į objektą. Susitikimo metu buvo aptariama, kokius defektus ir kaip reikia ištaisyti. Atsakovė aiškino, kad defektai atsirado dėl drėgmės arba yra kaltas dangos gamintojas, nurodė, kad dangos defektai atsirado todėl, kad per didelis pagrindo drėgnumas. Ieškovas su tokia išvada nesutiko, nes pagal dangos ir klijų technines specifikacijas, tokia danga gali būti naudojama tiek vonioje, tiek katilinėje ir kitose patalpose. Be to, atsakovė nei prieš darbų pradžią, nei atlikus darbus nepateikė jokių eksploatacijos instrukcijų. Atsakovė nurodė, kad kreipsis į dangos gamintoją ir tada spręs, ką toliau daryti. Objekto apžiūros metu rangovo atstovas paprašė leisti demontuoti dalį grindų dangos, kurią galėtų pateikti dangos gamintojui, įvertinimui. Ieškovė leido demontuoti dangą ir vietoje demontuotos dangos savo sąskaita pateikė naują grindų dangą įrengimui. 2022 m. liepos 13 d. atsakovas atsiuntė dangos gamintojo 2022 m. liepos 4 d. atsakymą į pretenziją. Kokio turinio raštas buvo pateiktas gamintojui, ieškovei nėra žinoma. Pagal gamintojo pateiktą atsakymą, galima daryti išvadą, jog danga įrengta netinkamai ir neatitinka dangos įrengimo instrukcijos nuostatų: danga įrengta ant drėgnų grindų (rangovas pats atliko matavimus, pats vykdė visus pasiruošiamuosius darbus, apie netinkamas sąlygas užsakovo neinformavo); netinkamai padaryti dangos nuolydžiai, kadangi dušų zonose vanduo per ilgai laikosi ant dangos arba iš vis nuo jos nenubėga. Atsakovė pakeitė dangą dušo zonoje, tačiau dangoje vėl atsirado dėmės, kitose patalpose dangos nelygumai, pūslės. Ieškovė, susipažinusi su gamintojo atsakymu į pretenziją, 2022 m. liepos 15 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę ir pasiūlė jai dar kartą kreiptis į gamintoją, pateikiant jai visą informaciją, susijusią su defektais ir pasiūlant gamintojo atstovui pačiam įvertinti defektus objekte, nes pavienės dėmės dangoje yra daugelyje patalpų, ne tik šlapiose patalpose (vonios kambariuose), danga pūslėta ir po danga kažkas auga tik vienoje patalpoje, kur dangą rangovas įrengimo metu buvo demontavęs, išmirkęs vandenyje, nuvalęs klijus ir vėl suklijavęs, šlapiose patalpose (dušų zonose) ir visur kitur nuolydžius formavo rangovas, todėl reikalinga įvertinti, kur nuolydžiai suformuoti netinkamai. Taip pat įvertinti tą aplinkybę, kad išpylus šlapią išlyginamąjį sluoksnį ir suformavus nuolydžius, danga buvo klijuojama sekančią dieną. Po to rangovas daugiau jokių veiksmų nesiėmė, jokių atsakymų nepateikė. Tada ieškovė, nesulaukusi iš atsakovės jokių veiksmų, pati kreipėsi tiesiai į gamintoją, prašydama įvertinti situaciją, tačiau gamintojas nurodė tiesiogiai kreiptis į dangą pardavusį ir įrengusį rangovą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per protingą terminą nepašalino savo atlikto darbo defektų, ieškovė 2022 m. gruodžio 23 d. surašė defektinį aktą ir kreipėsi į UAB „Intero LT“, kuri paskaičiavo, kad trūkumų pašalinimas ieškovui kainuos 34 997,44 Eur. Teigia, kad darbus atsakovė atliko nekokybiškai ir sąmoningai vengia šiuos trūkumus ištaisyti ir pašalinti. Patalpos nėra tinkamos naudoti pagal jų paskirtį, nes drėksta, atsiranda pelėsis, neestetiška išvaizda.

2.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad ieškinį reiškia ieškovė kaip užsakovė pagal šalių sudarytą rangos sutartį, nes garantiniu laikotarpiu gali pasinaudoti tik sutarties šalis.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog nėra kalta dėl ieškovės nurodomų defektų atsiradimo. Pabrėžė, jog tiek atsakovė, tiek grindų dangos gamintojas nurodė ieškovei, kad fiksuoti trūkumai galėjo atsirasti tik dėl per drėgno betono pagrindo. Ieškovė grindų įrengimo darbus atliko vasarą, kai betono pagrindas buvo sausas ir tinkamas tokių darbų atlikimui, be to, ieškovė į atsakovę dėl defektų kreipėsi praėjus nemažai laiko, vadinasi grindų danga buvo įrengta kokybiškai ir iš pradžių ieškovė pretenzijų neturėjo. Atsakovės atstovas nuvyko į objektą ir nuėmęs grindjuostę pamatavo betono dangos drėgmę, kuri (kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo) kelis kartus viršija gamintojo nurodomas normas. Ginčo objektas yra akivaizdžiai veikiamas gamtos reiškinių, t. y. dėl nekokybiškai įrengtų pamatų ir/ar gruntinio vandens drėgmė skverbiasi į pastato konstrukcijas. Grindų įrengimas vyko vasaros laikotarpiu, kai oras ir žemė buvo sausi, tuo pačiu ir betono pagrindas objekte buvo sausas, drėgmė leistinose normose. Atėjus drėgniems orams pastato konstrukcijos (tuo pačiu grindų betoninis pagrindas) akivaizdžiai yra drėgnas, dėl ko po grindų danga atsirado pūslės, danga vietomis pakeitė spalvą, nes nuolatos iš apačios yra veikiama drėgmės. Atsakovė nėra atsakinga už nekokybiškai įrengtas objekto pastato konstrukcijas ir/ar netinkamai parinktą pastato vietą. Ieškovė turi kreiptis ne į atsakovę, o į pastato pamatus ir grindis įrengusius asmenis.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, name atsiradę defektai nėra sąlygoti netinkamai vykdytos rangos sutarties.

5.       Tretieji asmenys L. N. ir V. N. į bylą pateikė pranešimą, kad palaiko ieškinį ir atsiliepimo neteiks (el. b., 3 t., b. l. 86).

6.       Teismo posėdyje trečiasis asmuo L. N. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dalyvavo kuomet ekspertas S. Mitkus atlikinėjo pirmąją ekspertizę objekte, rodė ekspertui per laiką paaiškėjusius defektus, todėl nesupranta, kodėl ekspertas ekspertizės atlikimo metu pripažino, kad darbai atlikti su trūkumais, tačiau eksperto išvadoje pripažino, jog statybos rangos darbai atlikti be defektų ir netrukdo naudotis objektu pagal paskirtį. Paaiškino, kad 2020 m. rangovas pakeitė grindų dangą dušo kabinoje, 2021 m. žadėjo pakeisti dangą katilinėje, tačiau ją pasikeitė patys. Paaiškino, kad šiame name yra gyvenama nuo 2019 m.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmetamas.

7.       Bylos įrodymais nustatyta, kad 2019 metų gegužės 20 d. ieškovė (užsakovas) su atsakove UAB „Pajūrio grindys“ (rangovas) pasirašė sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo savo darbo jėga ir medžiagomis atlikti statybos rangos darbus, pagal sutarties priedą ir kituose sutarties dokumentuose (projektinėje dokumentacijoje ir kt.) bei perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Atsakovė pagal sutartį atliko šiuos statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.: pagrindų paruošimas, šlifavimas, išlyginamojo sluoksnio įrengimas, nuolydžių formavimas, trapų įrengimas ir grindų dangos įrengimas (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas (toliau – el. b. l., 1 t., b. l. 6-9).

8.       Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims L. N. ir V. N. (el. b., 1 t., b. l. 147-148), kuriems nuosavybės teise priklauso ir sklype esantis pastatas – gyvenamasis namas (el. b., 3 t., b. l. 73-75).

9.       Atsakovė apie atsiradusius atliktų darbų trūkumus atsakovą informavo el. paštu: 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. spalio 10 d., 2020 m. lapkričio 15 d., 2020 m. gruodžio 15 d., 2021 m. sausio 11 d bei tų 2021 m. sausio 29 d. (el. b., 1 t., 13, 16-39).

10.       Dėl ieškovės nurodytų defektų atsakovė pateikė užklausą grindų dangos gamintojui dėl atsiradusių dėmių ir grindų spalvos keitimo, kuris pateikė atsakymą, kad tokio tipo dėmes atsiranda kuomet PVC grindys ilgesnį laiką yra veikiamos drėgno/šlapio grindų pagrindo, taip gali atsitikti, nes grindys buvo sumontuotos joms neišdžiūvus arba ant grindų yra per ilgai palikto stovinčio vandens (ypač atsižvelgiant į tai, kad, panašu, jog didelė dalis grindų yra vonios kambaryje), kuris galėjo prasiskverbti tarp lentų, taip sudarant galimybę drėgmei kauptis po grindimis ir atsirasti pelėsiui, taip pat paaiškinta apie PVC grindų priežiūros priemones, jog ant grindų negalima pilti vandens, ant grindų negalima palikti balų (stovinčio vandens), o dėmes, žymes ir išsiliejusias medžiagas reikia kuo greičiau nuvalyti (el. b., 1 t., b. l. 42-43)

11.       2022 m. gruodžio 23 d. ieškovė surašė defektinį aktą Nr. 1 bei parengė lokalinę sąmatą Nr. S001, kurioje bendra defektų šalinimo kaina nurodyta 34 997,44 Eur (el. b., 1 t., b. l. 10-12).

12.       2023 m. gegužės 19 d. nutartimi byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė, pavedus ją atlikti teismo ekspertui Sigitui Mitkui. Teismo ekspertui Sigitui Mitkui pavesti atsakyti į klausimus :1. Ar UAB „Pajūrio grindys“ atlikti statybos darbai yra su trūkumais? 2. Jei yra darbų defektų, kokia yra esančių darbų defektų atsiradimo priežastis? 3. Jei yra darbų defektų, kokia yra defektų šalinimo kaina? 4. Ar objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengta danga yra 100 % atspari vandeniui, neįgerianti ir nepraleidžianti drėgmės? 5. Ar dangai keliamos specifinės eksploatavimo ar įrengimo sąlygos? 6. Ar objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tinkamai įrengtas cementinis išlyginamasis sluoksnis? 7. Ar šlapiose patalpose (vonios kambariai, katilinė, virtuvės zona) danga priklijuota hidroizoliaciniais klijais? 8. Ar panaudotos medžiagos dangos įrengimui atitinka gamintojo instrukcijas, nurodymus (išlyginamasis sluoksnis, klijai ir pan.)? 9. Ar grindų danga įrengta pagal gamintojo instrukcijas, nurodymus? 10. Ar pagal atliktų darbų aktą (sąmatą prie sutarties) panaudotas klijų kiekis atitinka gamintojo nurodytas išeigas grindų dangos įrengimui? 11. Ar pagal gamintojo pateiktą dangos įrengimo instrukciją numatyta palikti tarpelius tarp grindų lentelių? 12. Ar danga atspari UV poveikiui?

13.       2023 m. birželio 27 d. teismo ekspertas Sigitas Mitkus ekspertizės akte Nr. 23-38, kuriame ekspertas padarė šias išvadas pagal teismo nutartyje suformuluotus klausimus: 1) UAB „Pajūrio grindys“ atliktų statybos darbų rezultato trūkumų nenustatyta; 2) Pastato apžiūros metu nustatyta nedidelių dėmių, kurios įprastai naudojant patalpas nesimato arba sunkiai matosi, todėl, eksperto vertinimu, nelaikytinos defektais. Teismo ekspertizės metu nebuvo galimybės nustatyti šių dėmių atsiradimo priežasčių. Iš civilinės bylos medžiagos matosi, kad šios dėmės atsirado po darbų perdavimo-priėmimo, t. y. po grindų dangos įrengimo. Kadangi dėmių grindų įrengimo metu nebuvo, teismo eksperto vertinimu, šios dėmės galėjo būti kitų, vėliau atliktų statybos darbų ar naudojimo padarinys; 3) Darbų defektų nenustatyta; 4) Grindų dangos gamintojas nurodo, kad ši grindų dangos savybė nėra nustatoma ir deklaruojama. Tačiau priežiūros instrukcijoje nurodyta, kad ant dangos patekęs vanduo turi būti nedelsiant pašalinamas (danga nusausinama, nušluostoma). Todėl daroma išvada, kad įrengta grindų danga nėra 100% atspari vandens poveikiui; 5) Dangai yra keliamos specifinės naudojimo sąlygos: valyti sausu būdu, galima naudojant drėgną šluostę, naudojant specialų pH neutralų ploviklį. Rekomenduojama naudoti gamintojo BerryAlloc vinilinių grindų ploviklį, kadangi kiti plovikliai gali turėti medžiagų, kurios gali pažeisti grindų paviršių. Nevalyti šlapiai ar su vandens garais. Ant grindų dangos negalima tiesti kilimų, kurių sudėtyje yra gumos, kaučiuko. Naudojant grindinę vėsinimo sistemą, turi būti įrengtas rasos taško jutiklis; 6) Tyrimo metu nenustatyta, kad galimi dangos trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamo cementinio išlyginamojo sluoksnio įrengimo; 7) Sutartyje dangos klijavimui buvo numatyti vienos rūšies klijai – UZIN KE 2000 S. Šie klijai nėra hidroizoliaciniai (klijai nėra skirti naudoti kaip hidroizoliacinis sluoksnis). Civilinėje byloje nėra duomenų apie dviejų rūšių klijų panaudojimą. Todėl daroma išvada, kad šlapiose patalpose (vonios kambariai, katilinė, virtuvės zona) danga nėra priklijuota hidroizoliaciniais klijais. Pažymėtina, kad tiriamuoju atveju naudoti hidroizoliacinius klijus nėra būtinumo; 8) Grindų danga yra lygi, nustatyti grindų dangos defektai nėra susiję su išlyginamojo sluoksnio įrengimu, todėl daroma išvada, kad išlyginamasis sluoksnis atitinka gamintojo instrukcijas, nurodymus. Panaudoti klijai yra universalūs, tinkami vinilinių grindų dangų klijavimui, tinkami naudoti vandeniu šildomų grindų sistemose, todėl daroma išvada, kad klijai atitinka gamintojo instrukcijas, nurodymus. Panaudotų statybinių medžiagų neatitikčių gamintojo instrukcijoms nenustatyta; 9) Dangos įrengimo nuokrypių nuo gamintojo instrukcijos nenustatyta; 10) Faktiškai panaudoto klijų kiekio nustatyti nėra galimybės. Pagal klijų gamintojo pateiktus normatyvus turėjo būti panaudota 30,0 – 46,7 kg klijų, o atliktų darbų akte (sąmatoje prie sutarties) yra nurodyta, kad panaudota 56 kg klijų. Todėl daroma išvada, kad atliktų darbų akte nurodytas didesnis panaudotų klijų kiekis negu apskaičiuotas pagal gamintojo pateikiamus normatyvus; 11) Pagal gamintojo pateiktą dangos įrengimo instrukciją turi būti paliekami tarpeliai tarp dangos ir sienų, tarpelių tarp atskirų grindų lentelių gamintojas palikti nenurodo; 12) Danga nėra atspari UV (ultravioletinių spindulių) poveikiui. Gamintojas deklaruoja, jog danga yra gana atspari šviesai, tačiau ne didžiausios atsparumo klasės. Pažymėtina, kad nė vienas statybos produktas nėra atsparus UV spinduliams neribotą laiką, visos statybinės medžiagos veikiamos UV spindulių, daugiau ar mažiau blunka/ keičia spalvą (el. b., 2 t., b. l. 2-40).

14.       2023 m. lapkričio 13 d. byloje buvo paskirta pakartotinė statybos techninės veiklos ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui Sergiejui Kovui. Teismo ekspertui pavesta atsakyti į klausimus: 1) Ar UAB „Pajūrio grindys“ atlikti statybos darbai yra su trūkumais? 2) Jei yra darbų defektų, kokia yra esančių darbų defektų atsiradimo priežastis? 3) Jei yra darbų defektų, kokia yra defektų šalinimo kaina? 4) Ar objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengta danga yra 100 % atspari vandeniui, neįgerianti ir nepraleidžianti drėgmės? 5) Ar dangai keliamos specifinės eksploatavimo ar įrengimo sąlygos? 6) Ar objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tinkamai įrengtas cementinis išlyginamasis sluoksnis? 7) Ar šlapiose patalpose (vonios kambariai, katilinė, virtuvės zona) danga priklijuota hidroizoliaciniais klijais? 8) Ar panaudotos medžiagos dangos įrengimui atitinka gamintojo instrukcijas, nurodymus (išlyginamasis sluoksnis, klijai ir pan.)? 9. Ar grindų danga įrengta pagal gamintojo instrukcijas, nurodymus? 10) Ar pagal atliktų darbų aktą (sąmatą prie sutarties) panaudotas klijų kiekis atitinka gamintojo nurodytas išeigas grindų dangos įrengimui? 11.Ar pagal gamintojo pateiktą dangos įrengimo instrukciją numatyta palikti tarpelius tarp grindų lentelių? 12.Ar danga atspari UV poveikiui?

15.       2023 m. gruodžio 28 d. teismo ekspertas Sergiejus Kovas į bylą pateikė ekspertizės aktą Nr. TEA-30/2023-12-28. Jame ekspertas padarė šias išvadas: 1) UAB „Pajūrio grindys“ atlikti statybos darbai yra su trūkumais; 2) Defektų atsiradimo priežastis – netinkamai atlikti darbai; 3)Defektų atsiradimo priežastis – dalis panaudotų medžiagų negalėjo būti naudojamos (be atitikties deklaracijų); 4) Defektų atsiradimo priežastis – objekte ant grindų betono pagrindo nepanaudota hidroizoliacija; 5) Darbų defektų šalinimo kaina yra 30796,84 Eur; 6) Ar objekte įrengta danga yra 100 proc. atspari vandeniui, neįgerianti ir nepraleidžianti drėgmės, nurodė, kad kategorišką, motyvuotą atsakymą galima teikti tik turint pateiktą dangos eksploatacinių savybių deklaraciją; 7) Dangai nekeliamos specifinės eksploatavimo ar įrengimo sąlygos; 8) Objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tinkamai įrengtas cementinis išlyginamasis sluoksnis, išskyrus patalpoje plane pažymėtoje numeriu 13; 9) Šlapiose patalpose (vonios kambariai, katilinė, virtuvės zona) danga priklijuota ne hidroizoliaciniais klijais; 10) Nesant pateiktų gamintojų instrukcijų, nurodymų nėra galimybės atsakyti ar panaudotos medžiagos dangos įrengimui atitinka gamintojo instrukcijas, nurodymus; 11) Grindų danga įrengta nesilaikant dalies gamintojo instrukcijų, nurodymų; 12) Pagal sąmatą prie sutarties panaudotas klijų kiekis neviršija viešai prieinamuose aprašymuose nurodytas klijų išeigas grindų dangos įrengimui. Pagal sąmatą prie sutarties panaudotas klijų kiekis viršija Vadove nurodytas klijų išeigas grindų dangos įrengimui; 13) Pagal gamintojo pateiktą dangos įrengimo instrukciją, nenumatyta palikti tarpelius tarp grindų lentelių; 15) Dangos atsparumas UV poveikiui nustatyta tvarka nenustatinėjamas (el. b., 2 t., b. l. 113-169).

16.       2024 m. birželio 11 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, dalyvaujant ieškovės UAB „Tilta“ atstovams: advokatei Gražinai Mauručaitienei, L. N., D. M., atsakovės UAB „Pajūrio grindys“ atstovui advokato padėjėjui Domui Gružauskui, teismo ekspertui Sergiejui Kovui reziumuota šiuo metu objekte esanti situacija ir likę defektai: svetainėje prie didžiojo lango grindų dangos spalva pakitusi, virtuvėje yra dėmė ir tarpas. Katilinė sutvarkyta, grindys išimtos. Koridoriuje sujungimai yra užsirietę į viršų. Pagrindiniame kambaryje pakitusi grindų spalva (dėmė) prie lango geltona dėmė, vonios kambaryje dušo kabinoje prie trapo pajuodavę, prie vonios pageltonavę, prie rankšluosčio yra dėmės geltonos ir už vonios durų geltona. Miegamajame palei lovą tarpai, prie sienos, ten, kur yra gėlė, ties „plintusu“ pakitusi spalva po užuolaida. Kitame vonios kambaryje trapas su tarpais, klijai ar glaistas netinkamos spalvos. Prie vonios yra išlindę klijai tarpuose, vaiko kambaryje – dėmė (el. b., 3 t., b. l. 77-81).

17.       Teismo posėdžių metu ekspertas Sigitas Mitkus palaikė pateiktą išvadą, papildomai paaiškino, kad jo nuomone ekspertas S. Kovas neturi tinkamos kvalifikacijos atlikti tokio pobūdžio ekspertizę, kokią yra pateikęs į šią bylą, nes nėra duomenų, kad jis gali sudaryti statybos sąmatos paskaičiavimus. Darbams buvo suteikta 5 metų garantija, bet gali būti ir natūralus nusidėvėjimas.

18.       Teismo posėdžio metu teismo ekspertas Sergiejus Kovas palaikė savo teismui pateiktą ekspertizės aktą, tvirtino, kad yra kvalifikuotas atlikti ekspertizę ir parengti lokalizuotą sąmatą. Nurodė, kad jo manymu, defektai name yra iš esmės atsiradę dėl name neįrengto ar netinkamai įrengto hidroizoliacijos sluoksnio. Taip pat atkreipė dėmesį, kad rangovas (atsakovė) į bylą nėra pateikusi statybos darbams naudotų medžiagų atitikties deklaracijų, todėl nebuvo galima tinkamai atsakyti į dalį ekspertizės klausimų, nes jos yra privalomos. 

Dėl ieškovės reikalavimo 

19.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 34 997,44 Eur darbų trūkumų pašalinimui. Prašymą grindžia šalių 2019 m. gegužės 20 d. sudaryta rangos sutartimi (toliau – rangos sutartis) dėl rangos darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir jos priedu „sąmata“, kurioje nurodyti konkretūs objekte (gyvenamajame name) atliktini darbai. Sutarties 5.10 punktu atsakovė (rangovas) suteikė garantinį terminą – 5 metus, paslėptiems darbams – 10 metų; tyčia paslėptiems darbų defektams – 20 metų.

20.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis numato, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

21.       Ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės 34 997,44 Eur sumą trūkumų pašalinimui grindžia CK 6.697 straipsniu, reglamentuojančiu darbų kokybės garantiją, t. y., kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį.

22.       Ieškovė nurodė, kad pagal rangos sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti šiuos darbus: pagrindų paruošimas, šlifavimas, išlyginamojo sluoksnio įrengimas, nuolydžių formavimas, trapų įrengimas ir grindų dangos įrengimas. Pažymėtina, kad sąmatoje įvardinti šie darbai: pagrindo ruošimas, šlifavimas, išlyginamosios masės liejimas iki 3 mm storiu, vinilinių lentelių klijavimas, grindjuosčių tvirtinimas, transportas, papildomos išlaidos (el. b., 1 t., b. l. 9). Ieškovės teigimu, praėjus metams po darbų atlikimo paaiškėjo defektai grindų danga pradėjo keisti spalvą, atsirado įvairių dydžių juodos spalvos dėmės, šiuos atsiradusius pakitimus vertina kaip rangos sutarties defektus, paaiškėjusius garantiniu laikotarpiu.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas).

24.        Be kokybės garantijos pagal įstatymą, CK išskiria ir sutartinę kokybės garantiją, kitaip dar vadinamą komercine garantija (statybos rangos santykius reglamentuojančio CK 6.697 straipsnio 2 ir 3 dalys, atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.664 straipsnis). Sutartinė garantija gali apimti sąlygas, susijusias su prekės ir (ar) paslaugų kokybe, įskaitant darbų rezultato kokybės garantinį terminą, garantijos galiojimo ar įgyvendinimo sąlygas bei sąlygas, susijusias su teisių įgyvendinimo būdais. Tais atvejais, kai įstatymas nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, šis terminas yra privalomas pagal įstatymą (CK 6.698 straipsnis).

25.       Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663, 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis).

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi su ieškove sudarytos sutarties 5.10 punkto nuostatomis, teigia, kad šalys rangos sutartyje nustatė, jog statybos darbams yra taikoma sutartinė garantija. Ieškovė nurodė, kad rangos darbai buvo baigti 2019 metų rugsėjo 18 dieną, ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2023 m. vasario 1 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmą kartą ieškovės atstovas į atsakovę dėl rangos sutarties defektų atsiradimo kreipėsi 2020 m. rugsėjo 1 d. (L. N. el. laiškas atsakovei el. b., 1 t., b. l. 34). Taigi terminas nurodytas šalių sudarytos rangos sutarties 5.10 punkte nėra praleistas. 

27.       Byloje nėra duomenų, kad rangos sutartimi atliktų darbų perdavimo metu ieškovė reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, vadinasi priimdama atsakovės pagal sutartį atliktus darbus, jų priėmimo metu ieškovė aiškių trūkumų nenustatė, darbų trūkumai paaiškėjo garantiniu laikotarpiu (CK 6.698 straipsnio 1 dalis). Kurį laiką tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl paaiškėjusių defektų, tačiau šalims neradus bendro sprendimo bei nesutarus dėl defektų kilimo priežasties 2022 m. gruodžio 23 d., ieškovė surašė defektinį aktą Nr. 1 bei parengė defektų šalinimo sąmatą, kuria ir grindžia ieškiniu prašomą priteisti sumą (el. b., 1 t., b. l. 10, 12). Byloje nustatytos aplinkybės ieškovės reikalavimą atsakovei leidžia kvalifikuoti kaip pareikštą dėl defektų, kurie paaiškėjo per garantinį terminą.

28.       Visų pirma, rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą reguliavimas suponuoja, kad ši pareiga nėra neterminuota – ji galioja ir turi būti įgyvendinama tam tikrą laiką. Pagal Statybos įstatymo aktualios redakcijos 41 straipsnio 1 dalį statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą terminą, numatantį, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

29.       Antra, rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą ypatumai nulemia ir deliktinės atsakomybės sąlygų taikymo ypatumus. Pareiga garantuoti kokybę pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Šis ypatumas lemia, kad asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia šios rangovo pareigos pažeidimu (šiuo atveju ieškovė), turi įrodyti tik defektų faktą, tuo tarpu atsakovė turi įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę.

30.       Trečia, rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą ypatumai lemia ir teisių gynimo būdus, taikytinus rangovui pažeidus šią pareigą. Pagal CK 6.281 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo būdą ir dydį deliktinės atsakomybės atveju, 1 dalį, priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Rangos sutartiniuose santykiuose pareigos garantuoti statinio kokybę įstatymo nustatytą garantinį terminą pažeidimo atveju užsakovo teisių gynimo būdus nustato CK 6.664 straipsnis, reglamentuojantis darbų kokybės garantinį terminą ir pareigos garantuoti kokybę per garantinį terminą pažeidimo pasekmes. Atitinkamai CK 6.664 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Šie teisių gynimo būdai atitinka ir žalos atlyginimo natūra, nustatytos CK 6.281 straipsnio 1 dalyje, esmę.

31.       Nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti byloje defektų faktą, o atsakovė aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę. Atsakovė įrodinėjo aplinkybes, susijusias su ieškovės veiksmais eksploatuojant statinį, taip pat teigė, kad objektas yra veikiamas gamtos reiškinių ir dėl nekokybiškai įrengtų pamatų ir/ar gruntinio vandens drėgmė nuolat skverbiasi į pastato konstrukcijas, o ieškovė savo ruožtu teigė, kad rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai, naudotos netinkamos medžiagos (klijai netinkami tos rūšies darbams atlikti, nepanaudota hidroizoliacija), kas ir nulėmė defektų atsiradimą. 

32.       Siekiant išsiaiškinti defektų kilimo priežastis byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė bei pakartotinė teismo ekspertizė statybos techninės veiklos ekspertizė. Byloje pateiktame teismo eksperto S. Mitkaus 2023 m. birželio 27 d. ekspertizės akte Nr. 23-38 padaryta išvada, kad UAB „Pajūrio grindys“ atliktų statybos darbų rezultato trūkumų nenustatyta. Pastato apžiūros metu nustatyta nedidelių dėmių, kurios įprastai naudojant patalpas nesimato arba sunkiai matosi, todėl, eksperto vertinimu, nelaikytinos defektais. Tuo tarpu teismo ekspertas S. Kovas 2023 m. gruodžio 28 d. ekspertizės akte Nr. TEA-30/2023-12-28 padarė išvadą, kad UAB „Pajūrio grindys“ atlikti statybos darbai yra su trūkumais; defektų atsiradimo priežastis - netinkamai atlikti darbai; dalis panaudotų medžiagų negalėjo būti naudojamos (be atitikties deklaracijų); objekte ant grindų betono pagrindo nepanaudota hidroizoliacija.

33.       CPK 218 straipsnis numato, jog eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

34.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020; 2020-04-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35.       Teismas byloje atliktą ekspertizę bei pakartotinę ekspertizę vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat remdamasis 2024-06-11 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu užfiksuotomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgia į ekspertizių išvadų atlikimo laiką bei į byloje esančius įrodymus. Teismas atkreipia dėmesį, jog abi ekspertizės yra atliktos praėjus daugiau kaip 3 metams nuo pirmų ieškovės įvardintų defektų atsiradimo dienos. Vertindamas teismo ekspertų išvadas, kurios yra visiškai skirtingos, teismas vadovaujasi teismo eksperto S. Mitkaus 2023-06-27 teismo ekspertizės aktu. Teismas visiškai sutinka su teismo eksperto S. Mitkaus išvada, jog pastato apžiūros metu nustatyta nedidelių dėmių, kurios įprastai naudojant patalpas nesimato arba sunkiai matosi, todėl, teismo eksperto, vertinimu, nelaikytinos defektais. Teismo ekspertas taip pat nurodė dėl grindų dangos vonios patalpoje grindų dangos lentelių spalvos pokyčiai matosi tik įdėmiai žiūrint į grindų dangą tam tikru kampu. Normaliai naudojant patalpą spalvų pokyčiai nesimato (sunkiai matosi). Teismo eksperto vertinimu, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti šiuos spalvos pokyčius defektais. Tai galėtų būti laikoma natūraliu nusidėvėjimu (2 b. t., 27 b. l.). Teismas pritaria išvadai, jog vertinant grindų dangos kokybę negali būti taikomi reikalavimai nustatomi naujai grindų dangai, taip pat atsižvelgtina ir į natūralaus nusidėvėjimo faktą. Teismas pažymi, kad objektas, kuriame, ieškovės teigimu, garantinio laikotarpio metu paaiškėjo statybos rangos sutarties atlikimo defektai yra gyvenamasis namas, kuriame nuo pat statybos rangos sutarties darbų pabaigos iki šiol gyvena tretieji asmenys kartu su mažamečiais vaikais, todėl natūralu, kad jis nuolat yra naudojamas ir natūraliai dėvisi. Trečiasis asmuo L. N. teismui nurodė, kad jo šeima name gyvena 5 metus. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovei vykdant statybos rangos darbus ieškovė būtų nustačiusi defektus (darbų trūkumus).

36.       Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog vykdant statybos rangos darbus, jokie atsakovės statybos darbų trūkumai nebuvo fiksuojami, atlikti darbai buvo priimti, name yra gyvenama 5 metus ir juo naudojamasi pagal paskirtį. Taip pat sutiktina su teismo eksperto S. Mitkaus teismo ekspertizės akte Nr. 23-38 padaryta išvada, kad įtaką grindų dangos kokybei galėjo padaryti vanduo (drėgmė) dviem atvejais: 1) palikus ilgesnį laiką nenuvalytą vandenį ant grindų; atsiradus kondensatui dėl nesuveikusios (netinkamai veikusios) grindų šildymo-vėsinimo sistemos rasos taško kontrolės. Pažymėtina, kad atsakovė, būdama rangove, nėra atsakinga už grindų dangos priežiūrą, tinkamą valymą pagal gamintojo instrukcijas ir su gamintojo rekomenduotomis priemonėmis po jos įrengimo. Teismo ekspertas S. Mitkus ekspertizės akte taip pat nurodė, kad blogo LVT lentelių prisiklijavimo ir grublėtumo susidarymo priežastis yra netinkamai atlikti statybos darbai. Į klijus ar ant klijuojamų paviršių galėjo patekti dulkių, nešvarumų, netinkamai paruošti klijai, netinkama klijų kokybė ar pan. Tačiau teismo eksperto vertinimu, nustatyta aplinkybė nelaikytina defektu. Dėl nustatytų aplinkybių įprastai naudojant nėra patiriami jokie nepatogumai. Normaliai naudojant pastatą grublėtumas nesimato, netrukdo saugiai vaikščioti. Nors sukibimas toje vietoje yra silpnesnis, pavojaus, kad normaliai naudojant grindis danga garantiniu laikotarpiu atsiklijuos – nėra (labai mažai tikėtina) (2 b.t., 18 b. l.). Taip pat teismas atkreipia dėmesį į teismo eksperto S. Mitkaus paminėtą aplinkybę, jog vadovaujantis gamintojo instrukcija negalima ant grindų dangos tiesti kilimų, kurių sudėtyje yra gumos, kaučiuko. Iš minėto teismo eksperto ekspertizės akte esančių objekto fotonuotraukų nustatyta, kad objekte yra naudojami kilimai, kurių medžiagos sudėties nustatyti teismo ekspertas neturėjo galimybės, tačiau tikėtina, kad kilimo sudėtyje yra gumos ar kaučiuko ir dėl to grindų danga svetainėje ties kilimu patamsėjo. Teismo ekspertas S. Mitkus pagrįstai konstatavo, jog sutartyje nebuvo nustatyti reikalavimai galimam grindų dangos spalvos pokyčiui, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, reglamentuojamų statybos produktų sąraše, eksploatacinių savybių deklaracijoje, taip pat nėra nurodyta reikalavimų grindų dangos spalvos pokyčiui. Gamintojo instrukcijoje nurodytas grindų dangos atsparumas šviesai: grindų danga nėra absoliučiai atspari šviesai (2 b.t., 24 b. l.).

37.       Įvertinęs teismo ekspertų padarytas išvadas, išdėstytas teismo ekspertizės aktuose, bei vizualiai įvertinęs gyvenamajame name ieškovės bei trečiojo asmens nurodomus defektus išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinyje nurodyti defektai, atsiradę name, yra netrukdantys naudotis objektu pagal paskirtį. Nors ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas atsakovei dėl netinkamos rangos darbų kokybės garantinio laikotarpio metu, tačiau vertinant bylos aplinkybių kontekste šie defektai vertintini kaip mažareikšmiai, kurių didžioji dalis (vonios kambariuose, drabužinėje, miegamajame, svetainės grindų danga) akivaizdžiai vizualiai nesimato, dalis jų matosi tik labai įdėmiai žiūrint į grindų dangą, tam tikru kampu. Grindų danga gyvenamajame name yra šviesios spalvos, o dėmės yra gelsvos spalvos, kurios vizualiai susilieja. Neatmetama tikimybė, kad dėmės, ypač vonios kambaryje netoli dušo kabinos, galėjo susiformuoti nuo naudojantis dušo kabina patekusio ant grindų vandens, laiku jo nenuvalius. Svetainėje prie lango esanti dėmė rožinės spalvos, teismo vertinimu, taip pat galėjo susidaryti ir nuo saulės UV spindulių, kadangi ta vieta yra labai saulėta, o taip pat galėjo susidaryti ir nuo tam tikrų skysčių išpylimo ar netinkamos buitinės chemijos valant grindis panaudojimo. Pažymėtina ir tai, kad grindų danga nėra atspari UV poveikiui, gamintojas deklaravo, kad danga yra gana atspari šviesai, tačiau ne didžiausios atsparumo klasės. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu trečiojo asmens L. N. paaiškinimai dėl dalies defektų, siekiant išsiaiškinti kaip jie pasireiškė bei kada buvo pastebėti buvo nekonkretūs. Taip pat teismas vertindamas į bylą pateiktas ekspertų išvadas vadovaujasi eksperto S. Mitkaus ekspertizės akte padaryta išvada, kad: „praktiškai visos apdailos medžiagos (dažai, medis, laminatas ir t.t.) dėl ultravioletinių spindulių poveikio, senėjimo ar kontakto su kitomis medžiagomis keičia spalvą. Yra žinoma, kad patraukus baldus matosi skirtingas sienų, grindų ir lubų išblukimas. Tai laikoma įprastu nusidėvėjimu, nebent nustatoma, kad spalvos pokytis yra didesnis, negu numatytas Sutartyje arba normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose“ (2 b.l., 24 b.l.). Pažymėtina ir tai, jog ieškovės nurodyti atsakovės atliktų rangos darbų trūkumai buvo nustatyti objektą jau perdavus eksploatuoti bei intensyviai naudojantis darbų rezultatu, dalis defektų, kaip teigė trečiasis asmuo L. N., jau yra pašalinti savarankiškai ir jų nebuvo galima užfiksuoti išvažiuojamojo teismo posėdžio metu – pavyzdžiui, katilinėje, kurioje, kaip nurodė, L. N. grindų danga yra pakeista. 

38.       Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas (CPK 178, 183).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima sumas, sumokėtas ekspertams, o taip pat išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas ir kt.

40.       Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo atmestas, todėl yra pagrindas atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovė UAB „Pajūrio grindys“ į bylą pateikė duomenis, jog patyrė 1 960 Eur išlaidas teisinei (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti (el. b., 2 t., 77-83, 3 t., b. l. 89-91), 500 Eur išlaidas už teismo ekspertų dalyvavimą teismo posėdyje (el. b., 3 t., b. l. 1-4, 2 t., b. l. 187-190), taip pat sumokėjo 3 630 už byloje eksperto S. Mitkaus atliktą ekspertizę (t. 1, 119-120 b. l.). Taigi iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė iš viso šioje byloje patyrė 6 090 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismui atmetus ieškinį šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41.       Teismas šioje byloje nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“, juridinio asmens kodas 142151650, 6 090 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio grindys“, juridinio asmens kodas 302841670, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                        Kristina Serdiukienė