Civilinė byla Nr. 2-509-476/2020

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00952-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.6.1.3.6.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 30 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko atstovui direktoriui A. B.,

atsakovo UAB „Raseinių statyba“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šančių autoservisas“ ieškinį atsakovui UAB „Raseinių statyba“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo AAS BTA „Baltic Insurance Company“ Lietuvoje veikiantis per AAS „Baltic Insurance Company“ filialą.

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Raseinių statyba“ 2032,17 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas UAB „Šančių autoservisas“ ieškinyje ir ieškovo atstovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nuo 2003 metų vykdo techninės pagalbos paslaugas Kauno apskrityje ir kituose rajonuose. Taip pat vykdo priverstinio transporto priemonių nuvežimo veiklą. Ieškovas, vykdydamas minėtą veiklą, vadovaujasi tarp jo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. lapkričio 13 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi.

2016 m. gruodžio 22 d. iš policijos ieškovas gavo pranešimą, pagal kurį ieškovas turėjo per 1 val. atvykti į avarijos vietą ir pašalinti eismo įvykio pasekmes. Įvykio priežastis buvo rūkas dėl kurio buvo labai prastas matomumas. Į UAB „Raseinių statyba“ transporto priemonę Mercedes Benz 1314, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas automobilis, todėl atsakovo automobilis nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio. Šalinti šio įvykio pasekmes ieškovui buvo sudėtinga, automobilis buvo toli nuo kelio apie 50 metrų, buvo išmuštas galinis automobilio tiltas, buvo tamsu, pašalinti eismo įvykio pasekmes truko 8 val. Į įvykio vietą atvažiavo du techninės pagalbos automobiliai, kurių vienas priklauso ieškovui, kitas buvo subrangovo UAB „Vakarų amatininkai“, su kuriuo ieškovas yra sudaręs sutartį dėl sunkiosios technikos nuomos. Už suteiktas paslaugas buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Sunkiosios technikos nuomos įkainiai yra dideli. Tokią techniką paruošti darbui užtrunka maždaug 1 val. Po eismo įvykio atsakovo transporto priemonė buvo toli nuo kelio, todėl minėtą techniką teko perstatyti tris kartus. Tokia technika yra nuomojama tik su vairuotoju-operatoriumi, kuris išmano savo darbą. Kartu eismo įvykio vietoje dirbo ir darbininkas, kuris atliko visus kitus darbus, pvz kablio prikabinimo, todėl, šiuo atveju, įvykio vietoje dirbo du žmonės. Buvo sprendžiamas klausimas, kur dėti ištrauktą iš griovio atsakovo automobilį. Vairuotojas ir keleiviai buvo išvežti į ligoninę, atsakovo atstovai, šalinant eismo įvykio padarinius, neatvyko. Policijos nurodymu, atsakovo automobilis buvo transportuotas į ieškovui priklausančią saugojimo aikštelę, esančią Raseiniuose, Vilniaus g. 3C. Priverstinio sulaikymo aktas surašytas nebuvo, policija priverstinai nesulaikė atsakovo transporto priemonės, nes jos vairuotojas nebuvo eismo įvykio kaltininkas, jis buvo nukentėjęs, todėl jokių nurodymų, kad atsakovo automobilis turi būti priverstinai sulaikytas nebuvo surašyta. Kaltininko automobilis buvo nugabentas į Kauną, dėl kaltininko automobilio buvo surašytas priverstinio nuvežimo aktas. Atsakovo automobilis galėjo būti ir nesulaikytas, tačiau jokios informacijos, kur dėti automobilį nebuvo, todėl jis ir buvo transportuotas į ieškovo saugojimo aikštelę. Ieškovas suteikė paslaugas atsakovo transporto priemonei, todėl atsakovas sumokėjęs už suteiktas paslaugas ieškovui kaip nukentėjusysis galėjo reikalauti kaltininko regreso tvarka atlyginti už sumokėtas paslaugas. Ieškovas atliko darbus atsakovo transporto priemonei, todėl jis negali reikalauti eismo įvykio kaltininko atlyginti išlaidas  už atsakovui atliktus darbus. Dėl įkainių gali nurodyti, kad prie sutarties yra priedai, kuriuose numatyti papildomų darbų atlikimo įkainiai. Papildomi darbai sutartyje nenumatyti. Priedo prie 2014 m. lapkričio 13 d. sutarties dėl papildomų darbų aprašyme ir sąraše numatyti įkainiai už papildomas, sutartyje nenurodytas paslaugas. Kokios bus darbų kainos, galima apskaičiuoti tik nuvykus į įvykio vietą ir įvertinus darbų atlikimo sąlygas. 2019 m. ieškovui kreipusis į teismą, atsakovas sumokėjo 1178,40 Eur, todėl neatlyginta suma už suteiktas paslaugas yra 2032,17 Eur. Delspinigius ieškovas skaičiavo nuo pradinės sumos, nes dalį pinigų atsakovas sumokėjo tik ieškovui pareiškus reikalavimą teisme. Delspnigius skaičiavo už 180 dienų, 0,2 proc., nes tokie delspinigiai nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje. Eismo įvykio kaltininkas atsiskaitė tik už savo transporto priemonės transportavimą ir saugojimą. 2014 m. lapkričio 13 d. sutartyje numatyti tik tam tikri darbai, o į bylą pateiktas priedas nėra prie šios sutarties, tačiau jis numato įkainius už papildomų, sutartyje nenumatytų darbų atlikimą. UAB „Vakarų amatininkai“ 2016 m. gruoio 22 d. išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą už sprecialios technikos nuomą, kurios suma yra 1200 Eur be PVM. 2017 m. sausio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje detalizuoti atlikti darbai. 150 Eur paskaičiuota už išvykimo iš bazės paslaugą. Kadangi važiavo du techninės pagalbos automobiliai, todėl ir kaltininkui buvo atskirai paskaičiuota 150 Eur suma už technikos išvykimą iš bazės. Taip pat sąskaitoje paskaičiuotos 2 žmonių darbo valandos šalinant eismo įvykio pasekmes. 450 Eur paskaičiuota už atsakovo transporto priemonės ištraukimą bei 350 Eur už atsakovo transporto priemonės palydą į saugojimo aikštelę. 2014 m. lapkričio 13 d. sutartimi, pateikta į bylą, šiuo atveju vadovautis nereikia, nes atsakovo transporto priemonė nebuvo priverstinai transportuota. Sąskaitoje nurodyta techninės pagalbos automobilio prastova, tai yra 1 val. buvo laukiama kol atsakovo transporto priemonė bus paruošta transportavimui. Į kaltininką kreiptis už šių patirtų išlaidų priteisimą ieškovas negali, nes jis atliko darbus ir atsakovo transporto priemonei, todėl išlaidas patirtas už atsakovo transporto priemonės ištraukimą, transportavimą ir saugojimą, prašo priteisti būtent iš atsakovo.

Atsakovas UAB „Raseinių statyba“ atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovas advokatas Evaldas Skurvydas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nėra eismo įvykio kaltininkas. Visi darbai, kuriuos ieškovas atliko buvo atlikti nesuderinus su atsakovu. Apie eismo įvykį buvo pranešta draudimo bendrovei. Draudimo bendrovė, neturėdama tokių dokumentų, kurie yra civilinėje byloje, pervedė tam tikrą sumą už automobilio transportavimo paslaugas. Ieškovas išrašė nepagrįstai didelę sąskaitą už atliktus darbus. Atsakovas pateikė pranešimą ieškovui apie tai, kad draudimo bendrovė yra pervedusi 1178,40 Eur sumą. Prašė, kad tokiai sumai ieškovas išrašytų sąskaitą faktūrą, kurią atsakovas būtų apmokėjęs iš karto tik gavus sąskaitą, tačiau ieškovas to nepadarė, todėl atsakovas minėtos sumos ieškovui iš karto nepervedė. Dabar yra tokia situacija, kad ieškovui atsakovas pervedė 1178,40 Eur, tačiau šiai sumai išrašytos PVM sąskaitos faktūros nėra iki šiol. 2017 m. sausio 4 d. PVM sąskaita faktūra buvo grąžinta ieškovui, nes atsakovas šios sąskaitos-faktūros, kaip išrašytos nepagrįstai, nepripažįsta. Atsakovas nėra eismo įvykio kaltininkas, todėl nebuvo pagrindo priverstinai nuvežti atsakovo transporto priemonę. Iki šiol neaišku, kodėl ieškovas ėmėsi tokių veiksmų nesuderinęs su atsakovu. Pagal teisinį reglamentavimą, transporto priemonė turėjo būti palikta tokioje vietoje, kad netrukdytų eismui, tačiau buvo padaryta kitaip. Ieškovas, suteikęs tokias paslaugas, dėl jų atlyginimo, turėtų kreiptis į eismo įvykio kaltininką, nes jam kyla deliktinė atsakomybė. Be to, įstatymas numato, kad tokias išlaidas reikia reikalauti iš kaltininko, o ne nukentėjusiojo. Dabar gaunasi tokia situacija, kad atsakovas nėra eismo įvykio kaltininkas. Draudimo bendrovė išmokėjo tam tikrą sumą, kuri buvo pervesta ieškovui. Jei ieškovas mano, kad nuostoliai nebuvo padengti visiškai, turi kreiptis į eismo įvykio kaltininką. Atsakovui nėra aišku, kodėl jis nebūdamas eismo įvykio kaltininku, turi mokėti papildomas sumas, kurių nepripažįsta ir vėliau regreso tvarka prisiteisti iš kaltininko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra eismo įvykio kaltininkas, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti reiškiamas atsakovui. Be to, sutarties tarp ieškovo ir atsakovo nėra, jokie įkainiai tarp šalių nebuvo suderinti, darbų atlikimo eiga nebuvo suderinta, kokios apimties veiksmai turi būti atlikti nebuvo suderinta, ieškovas viską padarė savo iniciatyva. Ieškovas ieškinį grindė 2014 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovo ir Šiaulių AVPK sudaryta sutartimi pagal kurią teikė paslaugas. Atsakovas nėra šios sutarties šalimi, todėl atsakovui šios sutarties nuostatos  nėra privalomos. Ši sutartis reglamentuoja ieškovo ir Šiaulių AVPK tarpusavio santykius. Šios bylos kontekste minėta sutartis ir joje nustatyti įkainiai galėtų būti kaip matas vertinant kokios galėtų būti tų paslaugų kainos. Atsakovui parašius atsiliepimą į ieškinį ir nurodžius kokios galėtų būti paslaugų kainos pagal minėtą sutartį, ieškovas, piktnaudžiaudamas savo padėtimi, pateikė 2014 m. sausio 25 d. priedą iš kitos sutarties. Akivaizdu, kad tai nėra minėtos sutarties priedas, todėl šiuo priedu byloje vadovautis negalima. Netgi jei ieškovas galėtų kažko reikalauti, tai maksimali suma būtų 203,18 Eur, nes tokia suma galima pagal sutartyje numatytus įkainius - 4.1.1. ir 4.1.2. punktuose numatytą nuvežimą, pervežimą bei saugojimą. Svarbu pažymėti ir tai, kad sutarties 8 punktas numato, kad „paslaugų teikėjas neturi teisės reikalauti nei iš paslaugos gavėjo, nei iš kitų asmenų atlyginti jokių kitų, nei numatyta šioje sutartyje, išlaidų. Visos su sutartyje paslaugos tiekėjo prievolėmis susijusios įmanomos išlaidos yra įskaitytos į paslaugų įkainius, nurodytus 4.1. ir 4.2. papunkčiuose.“ Ieškovas taip pat pateikė UAB „Vakarų amatininkai“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nėra pridėta įrodymų, kad ši sąskaita ieškovo buvo apmokėta, nėra pridėta jokių atliktų darbų akto pagal ką paskaičiuota ši suma. Žiūrint į sutartį, pagal kurią UAB „Vakarų amatininkai“ atliko darbus, matyti, kad valandinis technikos įkainis yra 70 Eur įskaitant PVM, tačiau sąskaita išrašyta 1200 Eur sumai. Tokiu atveju reikštų, kad sunkioji technika dirbo 17 val., nors ieškovas teigia, kad buvo dirbta tik 8 val. Tuo tarpu matyti, kad ieškovas skaičiuoja visiškai nepagrįstas sumas. Ieškovas nepagrįstai reikalauja pinigų, kurie jam nepriklauso. Ieškovo ieškinyje išdėstyti argumentai, kad atsakovas pervesdamas ieškovui 1178,40 Eur sumą pripažįsta ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą yra nepagrįstas, kadangi atsakovas pervesdamas pinigus aiškiai nurodė, kad suma pervedama ne pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą, nes atsakovas jos nepripažįsta. Su ieškovo paskaičiuotais delspinigiais atsakovas taip pat nesutinka, nes tam, kad būtų galima reikalauti delspinigių, turi būti sutartinis arba įstatyminis pagrindas. Šiuo atveju nėra nei vieno nei kito. Įstatymas nenumato, kad tokio pobūdžio bylose būtų galima reikalauti delspinigių. Delspinigiai nenumatyti ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kuris reglamentuoja transporto priemonių nuvežimą, reiškia, įstatyminio pagrindo delspinigių skaičiavimui taip pat nėra. Be to, kaip jau minėta, ieškovo ir atsakovo jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas reikalauja priteisti delspinigius iš atsakovo. Ieškovo pozicija, kad delspinigių reikalauja pagal prierašą, esantį PVM sąskaitoje faktūroje, visiškai nepagrįsta, nes sąskaita yra ieškovo vienašališkai surašytas dokumentas, kuris jokių pareigų atsakovui nesukuria ir negali būti vertinamas kaip susitarimas dėl delspinigių mokėjimo. Todėl ieškovo delspinigių įskaitymas iš atsakovo pervestos 1178,40 Eur sumos yra visiškai nepagrįstas. Maksimali suma į kurią gali pretenduoti ieškovas yra 203,18 Eur. Faktiškai ieškovui jau yra sumokėta 1178,40 Eur, todėl yra permoka ir jei teismas nustatytų, kad buvo permokėta už transporto priemonės transportavimo darbus, ieškovui atsirastų pareiga grąžinti tą permoką.

Trečiojo asmens AAS BTA „Baltic Insurance Company“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka. 2020 m. sausio 20 d. teisme gautas trečiojo asmens prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

                Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovo UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ ir Šiaulių apskrities VPK buvo sudaryta Viešojo pirkimo sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. 40-IL-6809, kurios nuostatomis ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 7-13). Ieškovas UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ 2017 m. sausio 4 d. išrašė atsakovui UAB „Raseinių statyba“ PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas (išvykimas iš bazės, darbas po autoįvykio, darbas kelyje, techninė pagalba, saugojimo paslaugos, techninės pagalbos automobilio prastova), sąskaitos suma su PVM 2360,71 Eur. Sąskaitos apmokėjimo terminas 2017 m. sausio 5 d. Sąskaitoje nurodyta, kad neapmokėjus sąskaitos iki nurodytos datos bus skaičiuojami delspinigiai 0,2% (b. l. 14). Iš bylos šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. ieškovas siuntė atsakovui priminimą dėl 2017 m. sausio 4 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo. 2017 m. sausio 3 d. UAB „Raseinių statyba“ įgaliojo vyr. mechaniką A. Ž. atsiimti transporto priemonę Mercedes Benz 1314, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš saugojimo aikštelės (b. l. 17). 2017 m. sausio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariatas išdavė leidimą neatlygintinai grąžinti sunkvežimį Mercedes Benz 1314, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko UAB „Raseinių statyba“ įgaliotam asmeniui A. Ž. (b. l. 35). UAB „Turtuvos grupė“ 2018 m. vasario 15 d. pranešimu ragino UAB „Raseinių statyba“ per penkias darbo dienas padengti įsiskolinimą, susidariusį neapmokėjus 2017 m. sausio 4 d. PVM sąskaitos faktūros (b. l. 19). UAB „Raseinių statyba“ atsakydama į 2018 m. vasario 15 d. UAB „Turtuvos grupė“ pranešimą, nurodė, kad įmonė neužsakė transportavimo paslaugų iš UAB „Šančių autoservisas ir Ko“, o 2017 m. sausio 4 d. PVM sąskaita – faktūra nėra įtraukta į įmonės apskaitą ir UAB „Raseinių statyba“ šios sąskaitos nepripažįsta (b. l. 21). 2018 m. vasario 27 d. draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė UAB „Raseinių statyba“ atsakymą dėl žalos administravimo veiksmų, kuriame nurodė, kad atsižvelgus į rinkoje vyraujančias kainas už transporto priemonės Mercedes Benz 1314, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gelbėjimo/transportavimo darbus buvo priskaičiuota ir išmokėta 1178,40 Eur suma (b. l. 33-34). 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. 29 UAB „Raseinių statyba“ kreipėsi į UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ nurodydami, kad draudimo bendrovė išmokėjo 1178,40 Eur transportavimo išlaidų, todėl prašė išrašyti PVM sąskaitą – faktūrą minėtai sumai (b. l. 32). 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. 123 UAB „Raseinių statyba“ pakartotinai kreipėsi į UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ nurodydami, kad draudimo bendrovė išmokėjo 1178,40 Eur transportavimo išlaidų, todėl pakartotinai prašė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą minėtai sumai. Taip pat nurodė, kad atliktas mokėjimas yra ne pagal 2017 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą ir nereiškia jos pripažinimo, kadangi UAB „Raseinių statyba“ minėtos sąskaitos nepripažįsta kaip išrašytos nepagrįstai (b. l. 30). 2019 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymu UAB „Raseinių statyba“ pervedė UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ 1178,40 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – skolos apmokėjimas pagal 2019 m. spalio 21 d. raštą Nr. 123 (b. l. 29). 2014 m. rugsėjo 1 d. tarp UAB „Vakarų amatininkai“ ir  UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ buvo sudaryta techninės pagalbos automobilio (virš 7,5 tonos keliamosios galios) nuomos sutartis Nr. 14/08/25-1, kuria šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja, esant poreikiui, išnuomoti Techninės pagalbos automobilį, kuris atvyks per protingai trumpą laiką, bet ne vėliau kaip 3 val. nuo iškvietimo momento (b. l. 52). 2016 m. gruodžio 22 d. UAB „Vakarų amatininkai“ išrašė UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ PVM sąskaitą faktūrą už keleivinio autobuso Mercedes Benz 1314, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvertimą ir evakuavimą iš eismo įvykio vietos Raseiniuose, kurios suma su PVM 1452 Eur (b. l. 53).

Dėl atsakovo pareigos atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidas

Byloje tarp ieškovo UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ ir atsakovo UAB „Raseinių statyba“ kilo ginčas dėl pareigos atlyginti išlaidas susijusias su atsakovui priklausančios tranporto priemonės Mercedes Benz 1314, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimu ir saugojimu po eismo įvykio.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad 2016 m. gruodžio 22 d. įvykus eismo įvykiui, policijos nurodymu, ieškovas likviduodamas avarijos padarinius, atsakovui priklausančią transporto priemonę ištraukė iš griovio, likvidavo jo padarytą žalą, o sunkvežimį transportavo ir saugojo. Ginčo, kad atsakovas nėra atsakingas už įvykusį eismo įvykį, byloje nėra, tačiau ieškovo teigimu, likviduojant eismo įvykio vietą atsakovo UAB „Raseinių statyba“ transporto priemonei buvo suteiktos paslaugos, todėl būtent atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas.

Atsakovas su tokiais ieškovo argumentais nesutiko teikdamas, kad jis nėra atsakingas už įvykusį eismo įvykį, todėl visas išlaidas susijusias su eismo įvykio padarinių šalinimu, tarp jų ir atsakovui priklausančios transporto priemonės transportavimu ir saugojimu, turi atlyginti eismo įvykio kaltininkas.

Atsižvelgiant į šalių argumentus, teismui sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą būtina nustatyti ar eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui kyla pareiga atlyginti išlaidas, kilusias šalinant eismo įvykio padarinius.

Ieškovo teigimu, nagrinėjimu atveju, transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto policijos pareigūnai nesurašė, kadangi policijos pareigūnai atsakovo automobilio priverstinai nesulaikė, nes jos vairuotojas nebuvo eismo įvykio kaltininkas, jis buvo nukentėjęs, tačiau teismas su ieškovo argumentu, kad transporto priemonė nebuvo priverstinai transportuota, sutikti neturi pagrindo. 

Pagal Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 5-V-200 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas) 3 punkto nuostatos numato, kad Policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, kai: jei transporto priemonė trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius (aprašo 3.2.1. punktas); transporto priemonės savininkas (valdytojas) atsisako patraukti į kitą vietą transporto priemonę arba kai transporto priemonės stovėjimo vietoje nėra savininko (valdytojo). Transporto priemonės nerekomenduojama nuvežti, jei jos savininkas (valdytojas) atvyksta iki transporto priemonė perduodama vilkiko vairuotojui ir patraukia ją iš stovėjimo vietos. Tuo atveju, jei transporto priemonė yra nuvežama priverstinai, yra pildomas nustatytos formos aktas. Atsižvelgiant į Lietuvos Policijos generalinio komisaro patvirtinto aprašo nuostatas, darytina išvada, priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra taikomas visais atvejais, kai eismo įvykio vietoje nėra transporto priemonės savininko (valdytojo) ar kito asmens atstovaujančio savininką. 

Taigi, nors nagrinėjamoje byloje priverstinis transporto priemonės nuvežimo aktas nebuvo pildomas, tačiau iš eismo įvykio metu susidariusios situacijos, atsižvelgiant į tai, kad kilo būtinybė pašalinti eismo įvykio padarinius bei tai, kad juos šalinant transporto priemonės savininko (valdytojo) ar kito asmens atstovaujančio savininką (atsakovą) nebuvo, leidžia pagrįstai manyti, kad nagrinėjamoje situacijoje, toks aktas, transportuojant atsakovui priklausantį sunkvežimį Mercedes Benz, turėjo būti surašomas. Tai, kad transporto priemonė buvo nuvežta priverstinai patvirtina ir byloje esantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 12 d. išduota pažyma neatlygintinai grąžinti atsakovui priklausančią transporto priemonę iš saugojimo aikštelės.

Pažymėtina tai, kad sprendžiant atsakovo pareigos atlyginti išlaidas, susidariusias dėl eismo įvykio padarinių šalinimo, būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos, galiojusios eismo įvykio padarymo metu, nuostatas, kurios be kita ko, reglamentuoja ir transporto priemonės priverstinį nuvežimą. 

Šio įstatymo 33 straipsnis nustato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus (1 dalis). Šio įstatymo 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

To paties įstatymo 2 dalyje numatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į kitą vietą iš vietų, kuriose leidžiama transporto priemonėms stovėti, jei trukdo šias vietas valyti ir tvarkyti savivaldybės vykdomosios institucijos prašymu arba jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito. Šioje dalyje numatytais atvejais transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu. 

Atsakovo teigimu, jam priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o šalinant avarijos padarinius. Kaip jau minėta, ginčo dėl to, kad atsakovo transporto priemonės vairuotojas S. Š. nėra eismo įvykio kaltininkas, byloje nėra. Byloje nesant duomenų, kad S. Š., eismo įvykio metu vairavęs atsakovui UAB “Raseinių statyba” priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz 1314, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ar iškarto po jo pažeidė KET ar kitų teisės aktų reikalavimus, sukėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei ar jo vairuojama transporto priemonė trukdė saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį atsakovas UAB „Raseinių statyba“ privalo atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Aplinkybę, kad atsakovas neturi pareigos atlyginti minėtų išlaidų patvirtina ir Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę, kuriame nurodyta „neatlygintinai grąžinti sunkvežimį Mercedes Benz 1314, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko UAB „Raseinių statyba“ įgaliotam atstovui A. Ž.“.

Iš byloje esančių įrodymų yra pagrindas spręsti, kad atsakovo transporto priemonė priverstinai nuvežta buvo vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pagrindu (likviduojant avarijos vietą), o įstatyme aiškiai reglamentuota, kad tokiu atveju priverstinai nuvežus transporto priemonę, jos savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu. Kitoks teisinio reglamentavimo aiškinimas, teismo manymu, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. 

Dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių tarp šalių egzistavimo

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui suteikė paslaugas, paslaugas atsakovas gavo. Už paslaugų suteikimą atsakovui apmokėjimui 2017 m. sausio 4 d. buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyti atlikti darbai bei jų sąmata, todėl atsakovas turi prievolę atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugans šalinant eismo įvykio padarinius. 

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu; pagal atlygintinų paslaugų sutartį teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018). Kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šių sąlygų nustatymas: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

        Nors ieškovas teigia, kad tarp šalių egsistavo atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, tačiau teismas sutinka su atsakovo atsiliepime ir atsakovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, kad atsakovas jokios paslaugos iš ieškovo neužsakė, sutarties tarp ieškovo ir atsakovo dėl atlygintinų paslaugų teikimo nebuvo, nes jokie įkainiai, darbų atlikimo apmintis ir eiga tarp šalių suderinti nebuvo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovas, ieškovas visus darbus atliko policijos nurodymu, nes eismo įvykio vietoje atsakovo atstovo nebuvo. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Raseinių statyba“ negalėjo tiesiogiai daryti įtakos nei ieškovo UAB „Šančių autoservisas” ir Ko, nei policijos pareigūnų veiksmams šalinant eismo įvykio padarinius bei nuvežant atsakovo transporto priemonę saugojimui, nei jį saugant. Todėl teismas sprendžia, kad šių asmenų veiksmai priverstinai nuvežant transporto priemonę bei vėliau reikalaujant atlyginti priverstinio nuvežimo išlaidas, negali sukelti atsakovui neigiamų pasekmių. Duomenų, kad atsakovas buvo informuotas apie eismo įvykį byloje nėra. Atsakovui nebuvo žinoma nei apie įvykusį eismo įvykį, nei apie avarijos vietoje atliekamus darbus. Atsakovas negalėjo tartis su ieškovu ir dėl atliekamų darbų, jų apimties ar kainų, todėl akivaizdu, kad atsakovo valia dėl atlygintinų paslaugų teikimo, nagrinėjamu atveju, išreikšta nebuvo. Neesant atsakovo valios sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

        Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuluojamą praktiką bei į tai, kas išdėstyta, ieškovo argumentai, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai atmestini kaip nepagrįsti, o ieškovo vienašališkai surašyta ir į bylą pateikta PVM sąskaita-faktūra už atliktus darbus, negali patvirtinti atlygintinų paslaugų santykių tarp šalių egzistavimo.

        Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto susiformavus teismo vidiniam įsitikinimui, padarė išvadą, kad atlygintinų paslaugų teikimo santykiai tarp ginčo šalių neegzistavo, o atsakovo UAB „Raseinių statyba“ transporto priemonė priverstinai nuvežta buvo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl atsakovas neturi prievolės atlyginti ieškovui transportavimo ir saugojimo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas „Raseinių statyba“ pateikė į bylą įrodymus, kad už teisinės pagalbos suteikimą byloje patyrė 2368,56 Eur išlaidas (b. l. 67, 68), kurias apmokėjo 2019 m. gruodžio 11 d., ką patvirtina į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas. Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos jo patirtos 2368,56 Eur bylinėjimosi išlaidos.

        Teismas šioje byloje patyrė 11,62 Eur su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų. Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybės naudai priteistina 11,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo UAB „Šančių autoservisas ir Ko“ ieškinį atmesti. 

        Priteisti iš ieškovo UAB „Šančių autoservisas ir Ko“, įmonės kodas 135786941, atsakovo UAB „Raseinių statyba“, įmonės kodas 172310471, naudai 2368,56 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Šančių autoservisas ir Ko“, įmonės kodas 135786941, 11,62 Eur (vienuolika eurų, 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą - 5660. Sumokėjus nurodytas sumas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                Irena Narbutienė