Administracinė byla Nr. I-2666-414/2016

                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00343-2016-3

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                   2016 m. gegužės 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui M. G., nedalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 18900 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2014-03-06 iki 2014-09-03 ir nuo 2014-11-11 iki 2015-11-20 Kauno tardymo izoliatoriuje buvo apgyvendintas patalpose, kuriose buvo  per mažas vienam asmeniui tenkantis plotas. Prašė atsižvelgti į tai, kad mažam kameros plote turėjo tilpti trys dviejų aukštų lovos-gultai, tualetas su sienele nuo kameros, praustuvė, trys spintelės, stalas su dviem suoliukais, buitiniai reikmenys ir 5-6 asmenų asmeniniai daiktai. Dėl to nebuvo galimybės pajudėti ar pasimankštinti, trūkdavo oro, negalėjo normaliai miegoti, jautė depresiją, tapo irzlus ir nervingas. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas, ir Kauno TI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-03-06 iki 2015-11-20 apie 84 proc. kalinimo Kauno TI laiko pareiškėjui M. G. teko daugiau nei 3,6 kv. m. ploto. Pripažino, kad pareiškėjas atskirais laikotarpiais buvo laikomas netenkinant teisės aktuose nustatyto ploto normatyvo, tačiau tai susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo rėžimo reikalavimais. Kauno TI negali atsisakyti priimti siunčiamus asmenis motyvuodamas perpildymu, todėl kamerų perpildymas nuo Kauno TI valios nepriklauso ir atsakovo tyčios dėl perpildymo nėra. Pareiškėjas nepateikia įrodymų savo patirtiems išgyvenimams, sveikatos sutrikimams pagrįsti, psichologo konsultacija jo skundo argumentų nepatvirtina. Kauno TI naudoja priemones sušvelninti ar kompensuoti neigiamus mažo ploto, judėjimo suvaržymo ir kitus su laisvės apribojimu susijusius veiksnius. Pareiškėjas galėjo naudotis teise pasivaikščioti kieme, pasinaudoti kiemeliais su sporto įranga, teniso kambariu, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, koplyčia, Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų, medicinos specialistų pagalba. Išreiškė nuomonę, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai M. G. atžvilgiu buvo teisėti, o pareiškėjo skundo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos kompensavimas, o siekis uždirbti pinigų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI.

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2014-03-06 iki 2014-09-03 ir nuo 2014-11-11 iki 2015-11-20 (b. l. 12-23).

Pareiškėjas iš esmės prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau - ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Todėl pareiškėjo argumentai, kad Kauno TI laikomam vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau nei 5 kv. m. gyvenamojo ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI atskirais laikotarpiais buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpas Nr. 167, Nr. 221, Nr. 325, Nr. 207, Nr. 240, Nr. 349. Laikotarpiais nuo 2014-03-06 iki 2014-03-12; nuo 2014-03-14 iki 2014-03-17; nuo 2014-04-01 iki 2014-04-17; 2014-05-13; nuo 2014-05-22 iki 2014-05-27; nuo 2014-06-12 iki 2014-06-16; nuo 2014-11-13 iki 2014-11-16; nuo 2015-01-10 iki 2015-01-11; nuo 2015-01-16 iki 2015-01-19, nuo 2015-02-13 iki 2015-02-16; nuo 2015-05-14 iki 2015-05-18; nuo 2015-05-22 iki 2015-06-04 M. G. laikomas kamerose Nr. 167, Nr. 325, Nr. 207, kuriose, kartu su pareiškėju buvo laikomi kiti asmenys ir vienam asmeniui teko mažiau nei teisės aktuose numatytas minimalus vienam asmeniui būtinas plotas. Todėl konstatuotina, kad atskirais laikotarpiais pareiškėjas, Kauno TI pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą vienam asmeniui turintį tekti 3,6 kv. m. minimalų plotą, buvo laikomas 63 dienas. Be to, pažymėtina, kad atskirais laikotarpiais M. G. 33 nepilnas dienas buvo laikomas Kauno TI kamerose mažesniuose plotuose nei teisės aktuose nustatyta norma.

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą kameros turi būti aprūpintos baldais ir privalomu inventoriumi. Todėl teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog kamerose esantys baldai ir privalomas inventorius dar labiau apribojo pareiškėjo judėjimo kameroje galimybes. Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu 63 pilnas dienas ir 33 nepilnas dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam privalėjo būti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkanti kameros ploto norma.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl per mažo jam tenkančio gyvenamojo ploto jam ne tik sumažėjo galimybė pajudėti ar pasimankštinti, trūkdavo oro, bet ir jautė depresiją, tapo irzlus ir nervingas.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 95 punktą suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingą darbą ar kitą tikslingą veiklą. Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos (Vidaus tvarkos taisyklių 96 p.). Atsakovo į bylą pateikti dokumentai: Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b. l. 25-27), Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 28-31), Naudojimosi biblioteka taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-85 (b. l. 32-33), Naudojimosi skaitykla taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1-30 (b. l. 34-35), Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-280 (b. l. 36-37), patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas Kauno TI direktoriaus nustatyta tvarka turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, naudotis sportine įranga, lankytis bibliotekoje, skaitykloje, sporto kambaryje, kompiuterių klasėje, t. y. užsiimti veikla už kameros ribų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, jog būdamas Kauno TI jis pabaigė pagrindinio ugdymo 9 klasę ir mokėsi 10 klasėje.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas buvo konsultuojamas gydytojo psichiatro, tačiau psichozės, depresijos požymių nebuvo pastebėta. Gydytojų įrašai Asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad jis ginčo laikotarpiu į medikus kreipėsi, skųsdamasis bendro pobūdžio susirgimais, buvo nurodęs, kad nervinasi dėl teismo ir nuosprendžio (b. l. 48-68). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Minėti bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo laikymas pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą privalomą vienam asmeniui turėjusią tekti 3,6 kv. m. ploto normą pareiškėjui sukėlė  ilgalaikius sveikatos sutrikimus, pastebėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tačiau teismas taip pat negali pripažinti pagrįstu atsakovo argumento, kad Kauno TI už nepakankamą kameros plotą pareiškėjui pilnai kompensavo, suteikdama galimybę užsiimti veikla už kameros ribų, dalyvauti užimtumo programose. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. neužtikrinimas teisės aktuose nustatytos gyvenamojo ploto normos yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, jog atitinkamais periodais (nenuolatinai) pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto (3,6 kv. m.) normą ir dėl to patyrė neigiamų fizinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą. Todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtų išgyvenimų pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą bei turi teisę į žalos atlyginimą. Aplinkybė, kad Kauno TI administracijos veiksmuose (neveikime) nėra tyčios, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Kauno TI buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600,00 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti M. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 600,00 (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                           Rimantas Giedraitis