Administracinė byla Nr. eI-1234-595/2019

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03973-2018-6

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m.  gegužės  20  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dalyvaujant trečiam suinteresuotam asmeniui I. Š.,  dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

                Pareiškėja M. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT)  2018-10-24 sprendimą Nr. lSS-2173-(7.5.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2018-03-14 skundą, patikslintą 2018-10-09 prašymu, ir priimti dėl jo sprendimą pagal teisės aktų reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad pareiškėja 2001 metais iš  trečiojo suinteresuoto asmens yra įgijusi teisę atkurti nuosavybės teises (toliau - Nuosavybės teisės) į buvusios savininkės R. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos 0,2 ha žemės (toliau - Žemė) dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje. NŽT Skyrius informavo pareiškėją, kad ne jai, o I. Š. (Trečiajam suinteresuotam asmeniui) 2016-04-26 NŽT sprendimu Nr. 49S-166- (14.49.3.) (toliau - 2016-04-26 sprendimas) yra suteiktas naujas žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus mieste, ir 2016-08-08 NŽT Skyriaus įsakymu Nr. 49VI-1386-(14.49.2.) (toliau - 2016-08-08 įsakymas) pareiškėja  yra išbraukiama iš eilės. Pareiškėjos vertinimu 2016-04-26 sprendimu bei 2016-08-08 įsakymu yra padaryta klaida. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja 2018-03-14 skundu kreipėsi į NŽT dėl klaidos ištaisymo, tačiau nurodo, kad iki pat šiol klaida nėra ištaisyta ir 2018-03-14 skundas NŽT direktoriaus nėra išnagrinėtas, t. y. NŽT direktorius iki pat šio skundo pateikimo teismui dienos nėra priėmęs jokio sprendimo dėl 2018-03-14 skundo. Nurodo, kad pareiškėja gavo tik NŽT Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjos, atliekančios direktoriaus pavaduotojo funkcijas, J. M. pasirašytą 2018-04-13 raštą Nr. lSS-760-(7.59 E) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau - Raštas 1), kuriame nurodyta, kad 2018-03-14 skunde nurodytas NŽT Skyriaus 2016-08-19 raštas Nr. 49SF-1737-(14.49.104.) yra teisėtas ir nenaikintinas, nes notariškai patvirtinta nuosavybės teisių perleidimo sutartis nuosavybės teisių perėmėjams nesuteikia teisės vėl pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. ir dar kartą gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą.  Pažymi, kad NŽT Skyriaus raštas (2016-08-19 raštas Nr. 49SF- 1737-(14.49.104.) 2018-03-14 skundu net ir nėra skundžiamas, laikant jį tiesiog informacinio pobūdžio raštu. Tuo tarpu dėl nei vieno iš 3 (trijų) 2018-03-14 skundu skundžiamų sprendimų Raštu 1 nieko nenuspręsta ir iki pat šio skundo pateikimo teismui dienos iš esmės nėra gauta jokio NŽT direktoriaus sprendimo, kuris būtų priimtas pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisykles (toliau – Taisyklės).  Atsižvelgdama į tai, pareiškėja 2018-10-09 prašymu pakartotinai kreipėsi į NŽT direktorių, patikslindama 2018-03-14 skundą, kuriuo patikslino, kad 2018-03-14 skundu yra skundžiamas ne NŽT Skyriaus informacinio pobūdžio raštas dėl kurio priimtas Raštas 1, o 2016-08-08 įsakymas, 2016-04-26 sprendimas dalyje dėl pareiškėjos ir kad dėl jų vis dar nėra gauta jokio NŽT direktoriaus sprendimo pagal Taisykles, taip pat kad 2016-04-26 sprendimu ir 2016-08-08 įsakymu visiškai neteisėtai ir nepagristai buvo nuspręsta naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste suteikti ne pareiškėjai, o I. Š., apie tai pareiškėjos prieš tai net neinformuojant ir netgi išbraukiant iš eilės.

Nurodo, kad 2018-10-25 gautas ne NŽT direktoriaus, o NŽT direktoriaus pavaduotojo A. B. pasirašytas 2018-10-24 raštas Nr. lSS-2173-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau - Raštas 2), kuriuo atsisakoma išnagrinėti 2018-03-24 skundą, patikslintą 2018-10-09. Skunde nurodoma, kad pagal Taisyklių 20 punktą, jeigu skundo nagrinėjimo metu asmuo patikslina (papildo) skundą arba iš esmės suformuluoja naujus reikalavimus, skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikslinto (papildyto) skundo gavimo dienos, taip pat pagal Taisyklių 8 punktą kai pakartotinis skundas nenagrinėjamas, Tarnyba per 5 darbo dienas nuo pakartotinio skundo gavimo Tarnyboje dienos praneša asmeniui, kodėl jo skundas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką, o šiuo atveju Raštas 2 gautas gerokai vėliau po 2018-10-09 prašymo pateikimo, t. y. 2018-10-25. 

Pažymi, kad apskritai jokio NŽT direktoriaus sprendimo nei dėl 2018-03-14 skundo, nei dėl 2018-10-09 nėra gauta, nors abu jie adresuoti būtent NŽT direktoriui.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT, ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir atsakovas)  atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą  (e.b.l.133-137).

Atsiliepime nurodė, kad   analizuojant pareiškėjos atstovo tiek 2018-03-14 skundą, tiek 2018-10-19 skundą, nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, grindžiančių reikalavimus, o teisės turėjimas yra grindžiamas tais pačiais faktiniais duomenimis, todėl pakartotinai 2018-10-19 pateiktame skunde nėra aplinkybių leidžiančių abejoti skundžiamo rašto pagrįstumu dalyje dėl Įsakymo ir 2016-04-26 Sprendimo panaikinimo. Mano, kad vien asmens nesutikimas su atsakymu negali būti pagrindu pakartotinai nagrinėti skundą.

Atkreipia dėmesį,  kad pareiškėja dėl aplinkybių išdėstytų 2018-03-14 skunde ir 2018-10-19 skunde yra kreipusi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018-01-18 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-03-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-147- 552/2018 pirmosios instancijos sprendimo paliko nepakeistą.

2018-10-19 skundo dalyje, kurioje pareiškėja prašo pateikti duomenis apie likusios neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei Nacionalinė žemės tarnyba pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto skyriui, kuris 2018-11-05 raštu Nr. 49SJ-309- (14.49.105.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir dokumento kopijų pateikimo“ motyvuotai atsakė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 52 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, o pagal 4 straipsnio 4 dalį - vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Vilniaus miesto skyrius pabrėžė, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl Vilniaus miesto skyrius neturi teisinio pagrindo vertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigoti šią instituciją suformuoti grąžintiną (-us) natūra laisvą (-us) (neužstatytą (-us)) žemės sklypą (-us) buvusio (duomenys neskelbtini) rėžimo kaimo ribose.

Nurodo, kad Vilniaus miesto skyrius pakartotinai atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad 2015 m. sausio 13 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-162 “Dėl žemės grąžinimo natūra” pareiškėja buvo informuota apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. A51-104630/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje suprojektavimo“, kuriame nurodyta, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.

Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimdama skundžiamą raštą pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir paliko nenagrinėtą 2018-10-09 skundą, kadangi į skunde nurodytas aplinkybes Nacionalinė žemės tarnyba išsamiai atsakė 2018-04-14 raštu, todėl reikalavimas panaikinti Skundžiamą raštą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakartotinai atsakyti į pareiškėjos 2018-03-14 skundą, patikslintą 2018-10-09 skundu, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Trečias suinteresuotas asmuo I. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 95-98).

Atsiliepime nurodo, kad nei NŽT, nei NŽT Vilniaus miesto skyrius jokios klaidos nuosavybės teisių atkūrimo procese nepadarė.  Nurodo, kad jis ir pareiškėja 2001-07-03 sudarė sutartį, kurios pagrindu jis perleido pareiškėjai teisę į dalį nuosavybes teise išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą. Jam grąžintino žemės sklypo plotas buvo 0,8720 ha, tuo tarpu, jis perleido turimą teisę tik į 0,20 ha ploto. Nurodo, kad jis turėjo teisę gauti likusią žemės sklypo ploto dalį (0,670 ha), kurią ir gavo. Pareiškėja tuometinio Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-23 sprendimu Nr. 2.4-01-7222 (0,0829 ha) ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-25 sprendimu Nr. 2.4-01-7814 (0,0003 ha) gavo 2 (du) žemės sklypus. Pareiškėjos nuosavybės teisės vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo atkurtos - dalį jų atkuriant natūra, o likusią dalį išmokant piniginę kompensaciją.

        Suinteresuoto asmens vertinimu pareiškėjos skundo dalyką iš esmės sudaro NŽT sprendimai, kurie yra išvestiniai iš anksčiau priimtų NŽT sprendimų. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-08-08 įsakymu Nr. 49VĮ-1386-(14.49.2.) (toliau - ir Įsakymas) pareiškėja buvo išbraukta iš piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę eilės. Pareiškėja Skundu ir prašo ištaisyti būtent šią klaidą.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja dėl Įsakymo su skundu jau ir anksčiau kreipėsi tiek į NŽT, tiek į teismą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3861-426/2018 pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Įsakymo ir 2018 m. liepos 13 d. NŽT sprendimo panaikinimo netenkino, pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 25 d. bei yra galiojanti ir nenuginčyta. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad pareiškėjos skundo dalykas, iš esmės, yra ne NŽT 2018 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 49S-18-(14.49.3.) ar NŽT 2018 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. 1SS-2173-(7.5.), tačiau Įsakymas, dėl kurio teismas jau yra priėmęs galutinį sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Pareiškėja nenurodo jokių naujų aplinkybių, taip pat nepateikia jokių naujų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą procesą atnaujinti ar priimti kitokio pobūdžio sprendimą pareiškėjos atžvilgiu.

Teismas

k o n s a t a t u o j a:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2018-10-24 sprendimo Nr. lSS-2173-(7.5.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos išnagrinėti pareiškėjos 2018-03-14 skundą.

Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. 

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2001-07-03 nuosavybės teisių perleidimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 6-to notarų biuro notarės D. Š., registro Nr. 1-10219, trečias suinteresuotas asmuo I. Š. pareiškėjai M. B. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 0,20 ha ploto žemės sklypą iš I. Š. grąžintino 0,8720 ha ploto žemės sklypo, priklausiusio   R. Š. ir M. Š. (e.b.l. 21).

Nacionalinės žemės tarnybos 2016-04-26 sprendimu Nr. 49S-166-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui I. Š.“ pretendentui I. Š. perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai (toliau - 2016-04-26 Sprendimas) (e.b.l. 28-29).

2016-08-08 Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-1386-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ pakeitimo“ (toliau - Įsakymas) pareiškėja buvo išbraukta iš eilės gauti žemės sklypą individualiai statybai (e.b.l. 38-39).

Vilniaus miesto skyrius 2016-08-19 raštu Nr. 49SF-1737-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ informavo Pareiškėją apie priimtą Įsakymą.

2017-09-26 gautas Pareiškėjos atstovo prašymas dėl informacijos suteikimo apie Pareiškėjai vykdomą nuosavybės teisių atkūrimo eigą.

Vilniaus miesto skyrius 2017-10-20 raštu Nr. 49SF-370-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pateikė atsakymą į 2017-09-26 prašymą, papildomai nurodydama, kad apie priimtą Įsakymą bei informavo, kad Vilniaus miesto skyrius parengė sprendimo projektą atkurti Pareiškėjai nuosavybės teises atlyginant pinigais už likusią neatkurtą 0,1168 ha bei pakvietė pareiškėją susipažinti su minėtu sprendimo projektu (e.b.l. 146-148).

Vilniaus miesto skyrius 2017-12-04 raštu Nr. 49SJ-501-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau - 2017-12-04 raštas) pateikė atsakymą į pareiškėjos atstovo 2017-10-10 prašymą, kuriuo prašoma atsakyti dėl Įsakymo priėmimo motyvų, dar kartą pakartodama Įsakymo priėmimo pagrindą (e.b.l. 22-23).

Nacionalinės žemės tarnybos 2018-01-11 sprendimu Nr. 49S-18-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. B.“ pretendentei M. B. atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais (e.b.l. 115-116).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018-01-17 raštu Nr. 49SF-113-(14.49.104.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo išsiuntimo“ registruota pašto siunta išsiuntė minėtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjai atlyginant pinigais (e.b.l. 119).

Pareiškėjos atstovas 2018-03-14 skundu „Dėl 2017-12-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimo Nr. 49SJ-501-(14.49.105), 2016-08-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymo Nr. 49VĮ-1386- (14.49.2), kartu su 2016-04-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 49S-166-(14.49.3), panaikinimo, prašant ištaisyti padarytą klaidą“ (toliau - 2018-03-14 skundas) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių su prašymu panaikinti 2016-04-26 Sprendimą, Įsakymą bei 2017-12-04 raštą (e.b.l. 166-169).

Nacionalinė žemės tarnyba 2018-04-13 raštu Nr. lSS-760-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau - 2018-04-14 raštas) išnagrinėjo pareiškėjos atstovo skundą, nurodydama, kad Vilniaus miesto skyriaus priimti sprendimai teisėti ir todėl nėra pagrindo jų panaikinimui (e.b.l.170-172).

Pareiškėjos atstovas 2018-10-09 prašymu  „(Prie 2018-03-14 skundo, reg. Data -2018-03-15, Nr. 1G1-547) kuo skubiau išnagrinėti pareiškėjos skundą ir jį tenkinti bei ištaisyti padarytą klaidą, panaikinant skundžiamus nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016-08-08 įsakymą Nr. 49VĮ-1386-(14.49.2), 2016-04-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-166-(14.49.3) dalyje dėl pareiškėjos, taip pat pateikti informaciją“ (toliau  - 2018-10-09 prašymas), kuriuo pareiškėja prašo tinkamai išnagrinėti jos 2018-03-14 skundą ir priimti sprendimą, ištaisant padarytas klaidas taip pat papildomai prašo pateikti informaciją  dėl likusios pareiškėjai neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei (e.b.l. 173-179).

Nacionalinė žemės tarnyba 2018-10-24 raštu Nr. lSS-2173-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau - Skundžiamas raštas) išnagrinėjo pareiškėjos 2018-10-09 prašymą, konstatuodama, kad pareiškėjos atstovas 2018-10-09 raštu iš esmės kreipiasi dėl analogiškų reikalavimų, dėl kurių tiek Nacionalinė žemės tarnyba 2018-04-13 raštu Nr. lSS-760-(7.5.), tiek Vilniaus miesto skyrius 2017-10-20 raštu Nr. 49SJ-370-(14.49.105.) yra išsamiai atsakiusios, todėl dalyje dėl Įsakymo ir 2016-04-26 Sprendimo panaikino 2018-10-09 prašymas paliktas nenagrinėtas, kitoje minėto prašymo dalyje, kurioje pareiškėjos atstovas prašo pateikti duomenis dėl likusios pareiškėjai neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei, buvo atsakyta Skundžiamu raštu bei Vilniaus miesto skyriaus 2018-11-05 raštu Nr. 49SJ-309-(14.49.105.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir dokumentų kopijų pateikimo“ (e.b.l. 173-179).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (3 dalis). Aptarto įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo išnagrinėjus asmens prašymą (skundą) turinys, jei atitinkami specialieji aktai nenustato išimčių, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (LVAT 2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-174/2007, LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007 ir kt.).

Nors pareiškėjas nurodo, kad jis iš viso nėra gavęs tinkamų atsakymų į 2018-03-14 skundą bei jo papildymą 2018-10-09 prašymu, tačiau bylos medžiaga paneigia jo nurodomas aplinkybes.

Į pareiškėjo 2018-03-14 skundą yra motyvuotai atsakyta Nacionalinė žemės tarnybos 2018-04-13 raštu Nr. lSS-760-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame aiškiai išdėstyti motyvai, kodėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjo nurodytų sprendimų. Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, raštas yra pasirašytas direktoriaus pavaduotojo. Todėl konstatuotina, kad raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas skundą dėl netinkamo skundų išnagrinėjimo grindžia Išankstinių ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ 30 punkto pažeidimais. Tačiau pažymėtina, kad ginčo atveju pareiškėjo skundų nagrinėjimui buvo taikomos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.

Viešojo administravimo įstatymo    14 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir  asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo  14 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš aptariamoje normoje įtvirtintų skundo nenagrinėjimo pagrindų matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016­-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo  14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Įvertinus pareiškėjos 2018-10-09  skundo turinį ir ankstesnio 2018-03-14 skundo turinį, spręstina, kad pateikti skundai grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, nebuvo nurodyti, todėl laikytini tapačiais. Pareiškėjos 2018-10-09 skunde iš esmės buvo keliami tie patys reikalavimai, klausimai ir prašymai, kurie Nacionalinės žemės tarnybos 2018-04-13 raštu Nr. lSS-760-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ jau buvo išnagrinėti bei pateiktas atsakymas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos 2018-10-24 raštas Nr. lSS-2173-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo atsakovė informavo pareiškėją, jog pakartotinai pareiškėjos skundo dėl Įsakymo ir 2016-04-26 Sprendimo panaikino palieka nenagrinėtą yra teisėtas bei pagrįstas. 2018-10-19 skundo dalyje, kurioje pareiškėja prašo pateikti duomenis dėl likusios neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei Nacionalinė žemės tarnyba pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto skyriui, kuris 2018-11-05 raštu Nr. 49SJ-309- (14.49.105.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir dokumento kopijų pateikimo“ motyvuotai atsakė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 52 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, o pagal 4 straipsnio 4 dalį - vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Vilniaus miesto skyrius pabrėžė, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl Vilniaus miesto skyrius neturi teisinio pagrindo vertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigoti šią instituciją suformuoti grąžintiną (-us) natūra laisvą (-us) (neužstatytą (-us)) žemės sklypą (-us) buvusio (duomenys neskelbtini) rėžimo kaimo ribose.

Vilniaus miesto skyrius pakartotinai atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad 2015 m. sausio 13 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-162 “Dėl žemės grąžinimo natūra” pareiškėja buvo informuota apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. A51-104630/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini)  rėžinio kaimo teritorijoje suprojektavimo“, kuriame nurodyta, kad buvusio(duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.

Kitoje minėto prašymo dalyje, kurioje pareiškėjos atstovas prašė pateikti duomenis dėl likusios pareiškėjai neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei, buvo atsakyta Skundžiamu raštu bei Vilniaus miesto skyriaus 2018-11-05 raštu Nr. 49SJ-309-(14.49.105.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir dokumentų kopijų pateikimo“.

Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2018-03-14 skundą, patikslintą 2018-10-09 šiuo atveju  negali būti tenkinamas, nes teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundai yra tinkamai išnagrinėti ir pareiškėja apie tai informuota. Teismas sutinka su atsakovo bei trečio asmens argumentais, kad pareiškėja dėl aplinkybių išdėstytų 2018-03-14 skunde ir 2018-10-19 skunde, t. y. Įsakymo ir 2016-04-26 Sprendimo panaikinimo, yra kreipusi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018-01-18 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-03-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-147- 552/2018 pirmosios instancijos sprendimo paliko nepakeistą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašo priteisti  iš pareiškėjos 363 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (e.b.l. 113). 

        Trečiojo suinteresuoto asmens patirtos 363 Eur atstovavimo išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius, laikytinos pagrįstomis, būtinomis ir realiomis, todėl jos priteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos skundą atmesti.

          Priteisti iš pareiškėjos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo suinteresuoto asmens I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius Januška

 Jolita Rasiukevičienė

  Vita Valeckaitė