Civilinė byla Nr. e2-240-1141/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02302-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d. 

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,

sekretoriaujant Inai Jokst, Ramunei Milčiūtei,

vertėjaujant Alicijai Stančinskai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ vadovui D. Š. (D. S.) ir ieškovės advokatui Nerijui Plėdžiui,

atsakovei S. D., atsakovo J. D. (J. D.) atstovui advokatui Karoliui Ušinskui,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balta sodyba“ ieškinį atsakovams S. D. ir J. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Balta sodyba“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų S. D. ir J. D.(J. D.) (toliau kartu – ir atsakovai) solidariai 2 378,50 Eur turtinės žalos atlyginimui. Ieškinys priimtas 2021 m. rugpjūčio 2 d. rezoliucija.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 0106). Ieškovė taip pat nurodė, kad 2021 m. liepos 9 d. atsakovų nurodymu ir jiems dalyvaujant, be ieškovės sutikimo, ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 rytinėje dalyje buvo atliekami paviršinio grunto kasimo darbai panaudojant traktorių „Bobcat“ ir vikšrinį ekskavatorių (toliau – ir speciali technika) ir ieškovei padaryta turtinė žala, t. y. sugadintas visas ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 rytinės dalies landšaftas – savavališkai nukasta dalis ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 paviršinio grunto, pakeista ieškovei priklausančio vandens telkinio (kūdros) kranto linija, sugadinta žemės paklotė (ieškovei priklausanti veja), taip pat buvo pašalinti ir galimai perkelti žemės sklypus toje vietoje skiriantys 2021 m. liepos 4 d. specialisto sužymėti riboženkliai, o ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 ribose pastatyta neteisėta tvora. Ieškovė paaiškino, kad jai padaryta turtinė žala šiuo atveju pasireiškia ieškovės išlaidomis dėl atsakovų neteisėtų veiksmų padarinių šalinimo, t. y. ieškovė priversta patirti nuostolius dėl Žemės sklypo Nr. 0106 minėtos dalies sutvarkymo ir grąžinimo į buvusią padėtį (žemės lygio ir kūdros kranto linijos sugrąžinimas į buvusią padėtį, vejos atsodinimas, sugadinto landšafto sutvarkymas). Ieškovė nurodė, kad dėl to kreipėsi į specializuotą įmonę, kuri nustatė, kiek kainuos darbai, kuriuos yra būtina atlikti, kad būtų pašalinti atsakovų neteisėtų veiksmų padariniai. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 1 996,50 Eur nuostolių dėl atsakovų neteisėtų veiksmų padarinių šalinimo, 242 Eur nuostolių dėl antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo ir 140 Eur nuostolių dėl pakartotinio ribų paženklinimo vietoje (iš viso 2 378,50 Eur).

3.       Atsakovė S. D. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad ieškinyje minimas tvenkinys yra iškastas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 0850). Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė leido atlikti ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 dalyje, besiribojančioje su atsakovės Žemės sklypu Nr. 0850, tam tikrus ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 dalies priežiūros darbus. Šie darbai buvo vykdomi ilgiau nei vienerius metus ir tik ieškovei atsisakius sudaryti Žemės sklypo Nr. 0106 dalies pardavimo atsakovei sandorį, ieškovė pareiškė, kad atsakovė neteisėtai atliko ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 dalies tvarkymo darbus. Atsakovė nurodė, kad ieškovei ne tik nebuvo padaryta žala, bet buvo atlikti ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 pagerinimo darbai, todėl atsakovams negali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nėra patyrusi jokių išlaidų, todėl patirtos žalos faktas neįrodytas. Atsakovė nurodė, kad labiau tikėtina yra tai, jog ieškovės ieškinys yra kerštas dėl to, kad atsakovė atsisakė įsigyti ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 dalį pakeistomis pardavimo sąlygomis, o ne realus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdas.

4.       Ieškovė dublike (atsiliepime į atsakovės S. D. atsiliepimą) pažymėjo, kad sutikimo darbams Žemės sklype Nr. 0106 niekada jokia forma nebuvo davusi. Jei atsakovė S. D. mano, kad pagerino ieškovės Žemės sklypą Nr. 0106, tai nereiškia, kad taip ir yra. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovai, be ieškovės sutikimo atlikdami neteisėtus veiksmus ieškovės Žemės sklype Nr. 0106, pažeidė ieškovės teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti minėtą sklypą ir juo disponuoti. Ieškovas nurodė, kad atsakovų veiksmus vertina kaip Žemės sklypo Nr.             0106  dalies paviršiaus sužalojimą, kas laikytina turtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovė pastebėjo, kad į jos Žemės sklypo Nr. 0106 ribas patenka kūdros kranto linija, kuri buvo pastumta nukasant į kūdrą dalį ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 grunto. Dėl to ieškovei teko iš naujo atstatinėti Žemės sklypo Nr. 0106 ribas (atstatant savavališkai pašalintus riboženklius) ir dėl to patirti nuostolių. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė S. D. niekada neatsisakė pirkti dalies ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106, ji visada reikalavo šią dalį parduoti, tačiau ieškovė nebuvo suinteresuota to daryti.

5.       Atsakovas J. D. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei konkretaus žalos dydžio. Atsakovas paaiškino, kad nei vienas iš atsakovų neturėjo jokio pagrįsto ir logiško suinteresuotumo gadinti daiktą, kurį atsakovė S. D. ketino įsigyti. Ginčo Žemės sklypo Nr. 0106 dalis yra priešais tvenkinį, priešais S. D. priklausančią sodybą, todėl S. D. buvo ir yra suinteresuota, kad ši Žemės sklypo Nr.             0106 dalis būtų sutvarkyta ir vizualiai atrodytų išvaizdžiai (patraukliai). Atsakovas taip pat pastebėjo, kad tokius pat darbus, kurie ieškinyje nurodyti kaip žala, ieškovė pati intensyviai vykdo Žemės sklype Nr. 0106. Atsakovas paaiškino, kad buvo atlikti Žemės sklypo Nr.      0106 dalies, esančios šalia tvenkinio, tvarkymo (lyginimo) darbai ir šie darbai buvo vykdomi su ieškovės atstovų sutikimu. Atsakovas taip pat paaiškino, kad buvo atlikti ne tik minėti tvarkymo darbai, bet ir į ieškovės Žemės sklypą Nr. 0106 buvo atvežtas papildomas juodžemis. Atsakovas pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. rugsėjo 17 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-357-(14.48.79.) (toliau – 2021 m. rugsėjo 17 d. aktas), kuriame konstatavo, kad visi riboženkliai yra, jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nėra.

6.       Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovai palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovė S. D. ir atsakovo J. D. atstovas teismo posėdžiuose palaikė atsiliepimų argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl ginčo esmės

7.       Byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės taikymo. 

8.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

9.       Ieškovė žalą kildina iš atsakovų deliktinės atsakomybės, t. y. iš to, kad dėl atsakovų kaltės buvo sugadintas ieškovės turtas (savavališkai nukasta dalis ieškovės Žemės sklypo Nr.       0106 paviršinio grunto, sugadinta ieškovei priklausanti veja, pakeistas Žemės sklypo Nr.   0106 rytinės dalies kraštovaizdis). Atsakovų solidarią atsakomybę ieškovė kildina iš to, kad nurodyti veiksmai buvo atlikti abiejų atsakovų valia. Ieškovė nurodė, kad patyrė šią žalą: 1 996,50 Eur nuostolių dėl atsakovų veiksmų padarinių šalinimo (darbų, kuriuos būtina atlikti šalinant padarinius, kaina); 242 Eur nuostolių dėl antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo; 140 Eur nuostolių dėl pakartotinio sklypų ribų paženklinimo vietoje (iš viso 2 378,50 Eur). Atsakovai su pareikštu reikalavimu nesutinka. Atsakovų nuomone, ieškovė neįrodė deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų. 

Dėl neteisėto veikimo

10.       Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovė S. D. yra greta ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 esančio Žemės sklypo Nr. 0850 savininkė. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. liepos mėnesį ieškovės Žemės sklype Nr. 0106 atsakovų iniciatyva buvo vykdomi tam tikri darbai. Ieškovė nurodė, kad sutikimo tam nebuvo davusi, todėl buvo pažeista privati nuosavybė. Atsakovai nurodė, kad turėjo sutikimą atlikti tam tikrus ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 dalies priežiūros darbus. Be to, atsakovė S. D. atsiliepime pastebėjo, kad tokie darbai vyko ne vieną dieną, o buvo tęstinio pobūdžio (vyko ilgiau nei vienerius metus).

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Tai, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokole Nr. 1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad pagal Konstituciją kiti asmenys turi nepažeisti savininko nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu; nuosavybės subjektui, savininkui, yra konstituciškai garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių ir kad valstybė užtikrintų jo nuosavybės teisių gynimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

12.       Atsakovai byloje iš esmės neginčijo ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, kad 2021 m. liepos 9 d. ieškovei priklausančio Žemės sklypo Nr. 0106 dalyje su specialia technika buvo vykdomi tam tikri žemės darbai. Sprendžiant dėl to, ar tokie darbai gali būti vertinami kaip atsakovų neteisėtas (pažeidžiantis Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalį bei Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį) veikimas, teisiškai reikšminga tai, ar ieškovė buvo davusi sutikimą šiems darbams atlikti. Atsakovo J. D. atsiliepime nurodyti argumentai, kad atsakovė S. D. galėjo pagrįstai tikėtis, jog ta dalis žemės sklypo, kurioje vyko darbai, jai bus parduota, kaip ir atsakovų argumentai, kad vykdytais darbais buvo pagerinta ieškovės žemės sklypo būklė, nagrinėjamu atveju vertinant savininko nuosavybės teisių pažeidimą teisinės reikšmės neturi. Pastarasis atsakovų argumentas (dėl sklypo pagerinimo) teisiškai reikšmingas būtų sprendžiant dėl kitos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos – žalos atsiradimo.

13.       Ieškovės vadovo D. Š. (D. S.) paaiškinimai ir liudytojos O. P. (O. P.) parodymai patvirtino atsakovės S. D. paaiškinimus, kad tam tikri darbai ieškovės sklype atsakovų iniciatyva buvo vykdomi ne tik 2021 m. liepos 9 d., bet ir anksčiau, t. y. ieškovės vadovas D. Š. ir O. P., prisistačiusi kaip ieškovės akcininkė ir darbuotoja, veikianti pagal įgaliojimą, iš esmės patvirtino, kad kai buvo jų ir greta gyvenančių atsakovų santykiai geri, dalyje ieškovei priklausančio Žemės sklypo Nr. 0106 buvo nedraudžiama atsakovams atlikti tam tikrus darbus (šienauti, pjauti medžius, krūmus, kt.) (2022 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 15–17 min.; 2022 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 3 min.). Visgi, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga tai, ar 2021 m. liepos mėnesį situacija dėl ieškovės sutikimo nebuvo pasikeitusi.

14.       Į bylą ieškovės pateiktas ieškovės vadovo 2021 m. gegužės 31 d. rusų kalba rašytas pranešimas atsakovei S. D., kuriame nurodoma, kad žemės neparduoda, o apie pakrantės pardavimą niekada nebuvo kalbos, taip pat nurodoma, kad „dėl tų pačių rietenų“ tęsėsi konfliktas ir bendravimas nustojo, dabar praėjo daugiau nei pusmetis ir be sugadintų santykių pasikeitė ir situacija rinkoje. Tas pats įrodymas pateiktas į bylą ir atsakovės S. D., kurios vertimas iš esmės sutampa su ieškovės pateiktu pranešimo vertimu tik nurodyta, kad tęsėsi konfliktas „ta pačia šuniška tema“ ir bendravimas nustojo. Visgi, iš atsakovės S. D. pateikto susirašinėjimo su ieškovės vadovu matyti, kad derybos dėl žemės pardavimo vyko ir po 2021 m. gegužės 31 d. Paskutiniai susirašinėjimai pateikti 2021 m. birželio 10 d., iš kurių matyti, kad buvo nesutariama dėl perkamo-parduodamo žemės ploto. Duomenų apie pasiektą susitarimą dėl žemės pardavimo byloje nėra. Priešingai, iš paskutinio į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovės vadovas pasitraukė iš susirašinėjimo grupės, nurodęs „<...> Gerbiamos damos, užteks draskytis liežuviais <...>“. Taigi, iš į bylą pateiktų įrodymų labiau tikėtina, kad 2021 m. birželio mėnesį derybos dėl žemės pardavimo atsakovams nutrūko, santykiai tarp besiderėjusių pusių buvo įtempti, ieškovo vadovo buvo vertinami kaip konfliktiški ir tokiais buvo vertinami jau kurį laiką (bent pusmetį iki tol). Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pirmieji konfliktai įvyko dar 2020 m. viduryje ir galiausiai visai nustota bendrauti ir net nustota sveikintis (2022 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 58 min., 1 val. 9 min.). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovai 2021 m. liepos mėnesį negalėjo pagrįstai manyti, jog vis dar turi sutikimą vykdyti tam tikrus darbus ieškovei nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype Nr. 0106. Be to, byloje yra duomenys, kad ieškovės vadovas 2021 m. liepos 2 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl turto prievartavimo. Pareiškime ieškovės vadovas nurodė, kad 2021 m. birželio 10 d. girdint žmonai O. iš kaimyno išgirdo grasinimus „jums čia negyventi“, „vaikščiok ir žvalgykis per petį“. Pareiškime policijai ieškovės vadovas nurodė, kad jaučia baimę dėl saugumo, paaiškino, kad abu kaimynai – tiek S. D., tiek ir J. D. turi teistumus, o J. yra sėdėjęs kalėjime (duomenys neskelbtini). Nors byloje yra duomenys, kad 2021 m. liepos 12 d. policija priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtą pareiškimą, tačiau iš šio nutarimo turinio matyti, kad policijos pareigūnai su atsakovu J. D. dėl ieškovės vadovo paduoto pareiškimo dėl turto prievartavimo 2021 m. liepos 9 d. susisiekė telefonu ir J. D. policijos pareigūnams nurodė, kad santykiai su kaimynais D. Š. ir jo sugyventine O. šiuo metu yra konfliktiški. Taigi, akivaizdu, kad 2021 m. liepos 9 d. jau ir atsakovas J. D. santykius su ieškovės vadovu vertino kaip konfliktiškus.

15.       Papildomai teismas pažymi, kad į bylą yra pateiktas antstolio Vitalio Milevičiaus (toliau – antstolis) 2021 m. liepos 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame, be kita ko, konstatuota faktinė aplinkybė, kad ieškovės vadovas STOP juosta aptvėrė ieškovės sklypo fragmentą, besiribojantį su kaimyniniu sklypu bei į žemę įkasė ženklą su užrašu „Pašaliniams eiti draudžiama“. Kaip liudytoja apklausta O. P. teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. liepos pradžioje pakvietė matininką, kad būtų išmatuotos ir nustatytos aiškios sklypo ribos tvoros statymui, nes buvo konfliktas su kaimynais (2022 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 53–55 min.). Į bylą taip pat pateiktas antstolio 2021 m. liepos 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame, be kita ko, konstatuota faktinė aplinkybė, kad „nukastas viršutinis dirvos sluoksnis“. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad minėti darbai vyko ne anksčiau nei 2021 m. liepos 9 d. Taigi, ieškovei priklausančiame Žemės sklype Nr.         0106  (jo dalyje) dalyvaujant atsakovams buvo nukastas viršutinis dirvos sluoksnis po tai, kai ieškovės sklypo dalis besiribojanti su kaimyniniu sklypu buvo aptverta STOP juosta ir įkastas ženklas, jog pašaliniams eiti draudžiama. Liudytoja O. P. teismo posėdyje nurodė, kad iš pradžių paprašė atsakovų stabdyti darbus, bet abu labai grubiai išvarė ją ir ji išėjo, nes nesijautė saugiai, tada apie 9.30 val. ji paskambino iš savo telefono Nr. 8 626 61606 policijai, kuri atvažiavo apie 11 val. (2022 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 55–56 min.). Į bylą pateiktas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad iš telefono Nr. 8 626 61606 buvo užregistruotas pranešimas 2021 m. liepos 9 d. 9 val. 25 min. Taigi, atsakovų argumentai, susiję su tuo, kad 2021 m. liepos 9 d. darbai ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106  dalyje buvo vykdomi, nes atsakovai turėjo žodinį ieškovės vadovo sutikimą, atsižvelgiant į visas aptartas faktines aplinkybes, teismo atmetami kaip nepagrįsti. Teismas vertina šiuos argumentus kaip atsakovų gynybinę poziciją. 2021 m. birželio 10 d. nutrūkus deryboms dėl Žemės sklypo Nr. 0106 dalies pirkimo, esant įtemtiems santykiams tarp atsakovų ir ieškovės vadovo, atsakovų suderintų veiksmų dėka 2021 m. liepos 9 d. su specialia technika vykdyti žemės kasimo darbai (nukasant viršutinį dirvos sluoksnį) ieškovei priklausančio Žemės sklypo Nr. 0106 dalyje teismo vertinami kaip Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo pažeidimas, t. y. vertinami kaip atsakovų neteisėti veiksmai.

Dėl žalos fakto

16.       Kaip minėta, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad buvo padaryta tokia žala: savavališkai nukasta dalis ieškovės sklypo paviršinio grunto, pakeista besiribojančios kūdros kranto linija, sugadinta žemės paklotė (ieškovei priklausanti veja), taip pat buvo pašalinti ir galimai perkelti žemės sklypus šioje vietoje skiriantys 2021 m. liepos 4 d. specialisto sužymėti riboženkliai, o ieškovės sklypo ribose pastatyta neteisėta tvora. Atsakovai iš esmės neginčijo faktinės aplinkybės dėl nukasto paviršinio grunto, tačiau šiuos veiksmus atsakovai vertino ne kaip žalą, o kaip naudą, t. y. žemės sklypo pagerinimą (išlyginimą). Ieškovė su tokiais atsakovės argumentais nesutiko, pažymėdama, kad tokiu būdu ieškovės turtas (žemės sklypo dalis) buvo sužalotas, o turto sužalojimas yra žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

17.       Antstolio konstatuota faktinė aplinkybė, kad „nukastas viršutinis dirvos sluoksnis“ neabejotinai reiškia, kad dalies žemės ieškovės Žemės sklype Nr. 0106 nebebuvo, tai iš esmės reiškia, kad nukastoje vietoje po minėtų darbų nebebuvo ir žolės. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis. Taigi, nagrinėjamu atveju dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė neteko dalies savo turto – viršutinio žemės sklypo (jo dalies) sluoksnio. Liudytoja O. P. teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. liepos 9 d. buvo nukasta apie 4,5 arų ploto nuo 10 iki 40 cm paviršinis gruntas su žole, kuris buvo sustumtas į tvenkinį, kad padidinti jo krantą (2022 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 1 min.). Kad nukastas viršutinis dirvos sluoksnis (ar jo dalis) buvo išverčiamas į tvenkinį patvirtina ir į bylą pateikta vaizdo medžiaga. Atsižvelgdamas į visas aptartas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad 2022 m. liepos mėnesį vykdyti aptarti žemės darbai yra žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

18.       Atsakovų argumentai, susiję su tuo, kad buvo atlikti ieškovės Žemės sklypo Nr. 0106 dalies pagerinimo darbai, atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovo J. D. prie atsiliepimo pridėtoje 2019 m. rugsėjo 24 d. fotonuotraukoje matyti tvenkinys ir aplink jį esanti žemė. Atsakovė S. D. teismo posėdžio metu, atsakydama į ieškovės atstovo klausimą, ar tvenkinio kairėje pusėje matyti ginčo vieta, kur vyko darbai, atsakė „taip“ (2021 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 48 min.). Iš minėtos fotonuotraukos matyti, kad prie tvenkinio iš kairės pusės auga žolė, keletas medelių, žemės paviršius galimai nėra idealiai lygus, tačiau vaizdas atrodo natūraliai, tvarkingai. Taigi, atsakovų argumentai, susiję su 2021 m. liepos mėnesį atliktu ieškovės sklypo gerinimu, teismo vertinami kaip gynybinė pozicija, ypač atsižvelgiant į tai, kad darbų atlikimo metu santykiai tarp gretimuose sklypuose gyvenusių atsakovų ir ieškovės vadovo bei O. P. jau kurį laiką (apie pusmetį) buvo įtempti, o darbų atlikimo metu net konfliktiški (kaip minėta, 2021 m. liepos 9 d. atsakovas J. D. kalbėjo su policijos pareigūnais dėl ieškovės vadovo pareiškimo dėl turto prievartavimo, darbai buvo O. P. filmuojami, kviečiama policija). Dėl atsakovų argumentų, susijusių su ieškovės sklypo pagerinimo darbais, teismas papildomai pažymi, kad būtent žemės sklypo savininkas turi teisę spręsti, koks kraštovaizdis (landšaftas) jam yra gražus: natūralus ar dirbtinai sulygintas, ar su natūraliai augančia pieva, ar užsėta veja ir pan., todėl tik žemės sklypo savininkas (šiuo atveju ieškovė) gali geriausiai įvertinti atliktų žemės darbų (nukasto viršutinio dirvos sluoksnio) pasekmes. Kaip minėta, ieškovė šiuos darbus vertina kaip žalą jos sklypui ir teismas tokią ieškovės poziciją pripažįsta pagrįsta.

Dėl priežastinio ryšio ir kaltės

19.       CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 35 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-320-916/2019 71 punktą; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019 36 punktą). Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

20.       Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), t. y. asmuo yra kaltas, jeigu jis žinojo arba galėjo (turėjo) žinoti, kad veikia neteisėtai. Neatsargumas paprastai yra skirstomas į didelį neatsargumą, t. y. elgesį, pasireiškiantį veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo, dėmesingumo reikalavimų, nebūtų atlikęs, ir paprastą neatsargumą, pasireiškiantį nekonkrečių bendro pobūdžio normų elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu. Kaltė civilinėje teisėje suprantama objektyviai, kaip žalą sukėlusio asmens elgesio išorinis vertinamas pagal objektyviuosius elgesio standartus. Paties asmens t. y. subjektyvusis savo veiksmų bei kilusių pasekmių vertinimas nėra svarbus, svarbiausia nustatyti, ar elgesys atitinka minėtus objektyvius elgesio standartus – elgtis atidžiai, rūpestingai, apgalvotai, įvertinus galimą riziką, kaip bonus pater familias. Kaltas asmens elgesys yra suprantamas kaip nesugebėjimo užtikrinti reikiamo apdairumo, atidumo ir rūpestingumo, kuris buvo būtinas tose konkrečiose sąlygose. Pažymėtina, jog kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, apibūdinantys požymiai yra išreiškiami per asmens valią, supratimą, žinojimą, sąmoningumą.

21.       Taigi, nagrinėjamu atveju reikia nustatyti ar atsakovai veikė kaip sumanūs ir rūpestingi žmonės, kurie taip pat būtų veikę tomis pačiomis aplinkybėmis (vertinamas atsargumas) bei, ar jų žinios ir turimi įgūdžiai aptartoje konkrečioje situacijoje buvo tokie, kurie leistų veikti atsargiai, atidžiai, apgalvojant galimas rizikas. Atsižvelgiant į atsargų elgesį, visuotinai priimtina, kad reikalaujamo laipsnio atidus elgesys turi būti nustatytas kaip pusiausvyra tarp rūpestingumo pareigos ir tikėtinos rizikos (kuomet padidėja pavojus, turi didėti ir atsargumas). Vadinasi, rizikos laipsnį lemia tikimybė, jog gali kilti žala bei būsimų nuostolių dydis, jų svarba. Žmogus, veikdamas tam tikrose situacijose turi suvokti savo veiksmų rizikingumo pobūdį, galimas pasekmes. Kiekvieno žmogaus veiksmai gali būti tam tikra prasme rizikingi, tačiau kartais ši rizika yra labai maža, kad protingas asmuo jos turėtų bandyti išvengti, kartais ji akivaizdi ir didelė, priklausomai nuo konkrečios situacijos.

22.       Šiuo aspektu teismas pažymi, kad atidus, sumanus asmuo turi imtis tų atsargumo priemonių, mažinančių jo veikos rizikingumą, jeigu yra protingai tikėtina, jog dėl tam tikrų jo veiksmų trečiajam asmeniui gali kilti žala. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti atsakyta į klausimą, ar atsakovai galėjo protingai numanyti, kad dėl jų veiksmų ieškovei kils reali grėsmė patirti nurodomą žalą.

23.       Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovai, jeigu jie būtų elgęsi kaip protingi ir apdairūs asmenys, būtų galėję savo neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalą atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, atsakovai byloje iš esmės neginčijo, o preziumuojamos kaltės nepaneigė.

Dėl žalos dydžio

24.       Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

25.       Tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju – ieškovei). Ieškovė leistinais įrodymais (2021 m. liepos 28 d. sąmata) pagrindė prašomą priteisti žalos dydį.

26.       Atsakovai, nesutikdami su į bylą pateiktu žalos nustatymu, nurodė, kad sąmatą išrašiusio asmens giminaitis su ieškove susijęs darbo santykiais, sąmatai trūksta aiškumo. Teismo posėdyje liudytoja O. P. nurodė, kad sąmatą pasirašiusio UAB „Technokas“ atstovas (direktorius N. (N.) K.) buvo atvažiavęs į vietą, atliko matavimus. Liudytoja, atsakydama į atsakovo J. D. atstovo klausimą, nurodė, kad N. K. brolis dirba pas ieškovę pagalbiniu darbininku puse etato (2022 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 8–10 min.). Teismo vertinimu vien ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad UAB „Technokas“ direktorius atliko netikslius skaičiavimus vietoje, sąmatoje pateikė neteisingus duomenis dėl  to, kiek ir ko reikia pažeisto ploto vejos atstatymui, taip pat nereiškia, kad sąmatoje nurodytos prekių ir paslaugų kainos neatitinka rinkos kainų. Į bylą pateiktas minėtai įmonei (UAB „Technokas“) 2021 m. liepos 30 d., t. y. po dviejų dienų nuo sąmatos išrašymo, išduotas kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę minėtai įmonei būti ypatingojo statinio statybos rangovu. Ši aplinkybė neleidžia teismui abejoti sąmatą išrašiusios bendrovės kvalifikacija.

27.       Į bylą pateikta T. M. 2022 m. vasario 3 d. pasirašyta ekspertinė nuomonė nepaneigia UAB „Technokas“ sąmatoje nurodytos informacijos, kad 4,5 arų vejos atstatymo išlaidos siekia 1 996,50 Eur. Šiuo aspektu teisiškai reikšminga tai, kad T. M., surašęs savo nuomonę, apžiūros vietoje neatliko (nuomonės įžanginė dalis). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. M. nurodė, kad jo nuomonė, tam tikros išvados, prielaidos buvo padarytos tik iš fotonuotraukų, nurodė, kad jam nežinomas nei koks žemės plotas sklype buvo nukastas, nei koks žemės gylis buvo nukastas (2022 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 19, 21, 32 min.). Nors ekspertinėje nuomonėje nurodyta, kad sąmatoje nurodytas 8 val. laikas sklypui lyginti su vikšriniu mini krautuvu yra žymiai per didelis, tačiau šią nuomonę pateikęs T. M. teismo posėdžio metu pripažino, jog nevertino nukasto žemės sluoksnio tūrio, nes vien tik iš nuotraukų to neįmanoma padaryti (2022 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 5 min.). Neturint šių duomenų, negalima daryti pagrįstos išvados, kad sklypui išlyginti turėtų užtekti iki vienos valandos laiko (kaip nurodė nuomonę pateikęs T. M.). Liudytoju apklaustas T. M. paaiškino, kad planiravimui reikia kvadratūros, o ne gylio, tačiau šiuo aspektu reikšminga tai, kad UAB „Technokas“ direktorius, nuvykęs į vietą, nustatė, kad reikia ne tik juodžemio, bet ir grunto. Tai reiškia, kad vikšrinio mini krautuvo darbo laikas (8 val.) sąmatoje vertintas atsižvelgiant į tai, kad 4,5 a plote reikėtų paskirstyti ne tik 40 m3 juodžemio, bet ir 40 m3 grunto (pagal UAB „Technokas“ rašytinį paaiškinimą, iš viso 80 m3). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad UAB „Technokas“ parengtos preliminarios sąmatos duomenys T. M. pasirašytoje eksperto nuomonėje nėra paneigti. Atsakovas J. D., kaip minėta, atsiliepime nurodė, kad į Žemės sklypą Nr. 0106 buvo atvežtas papildomas juodžemis. Šiuos argumentus palaikė ir atsakovė S. D. Vis dėlto jokių šiuos atsakovų teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą nebuvo pateikta, todėl ieškovės prašomas priteisti nuostolių dėl atsakovų veiksmų padarinių šalinimo dydis (1 996,50 Eur) teismo nevertinamas kaip toks, kuris lems ieškovės nepagrįstą praturtėjimą atsakovų sąskaita. Tai, kad faktiškai iki šiol nebuvo atlikti darbai, nurodyti žalos apskaičiavimo dokumente (sąmatoje), kaip teisingai pastebėjo ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, teisinės reikšmės neturi, nes, kaip minėta žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu.

28.       Ieškovė, be kita ko, prašė priteisti 140 Eur nuostolių dėl pakartotinio Žemės sklypo Nr.       0106 ribų ženklinimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad dalies Žemės sklypo Nr. 0106 paviršinis dirvos sluoksnis (jo dalis) buvo verčiamas į šalia esantį tvenkinį prie kranto linijos, ieškovės argumentai, susiję su ieškovės žala atstatant Žemės sklypo Nr. 0106 ribas, pripažintini pagrįstais. Tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vyriausiasis specialistas po dviejų mėnesių (2021 m. rugsėjo 17 d.) patikrinęs Žemės sklypą Nr. 0106, rado riboženklius, nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jų atstatymo ir su tuo susijusių nuostolių (žala). Šiuo aspektu teisiškai reikšminga tai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas 2021 m. liepos 16 d., t. y. anksčiau nei NŽT aktas. Minėtame antstolio protokole konstatuota, kad prie tvenkinio yra įkasti oranžinės spalvos ženklai, kurie yra būdingi geodeziniams ženklams, kai kurie ženklai visiškai ištraukti (pridėtos fotonuotraukos). Taigi, ieškovės prašymas priteisti riboženklių atstatymo nuostolius, yra pagrįstas ir tenkintinas.

29.       Ieškovė taip pat prašė priteisti ieškovės patirtas išlaidas (242 Eur) už antstolio 2021 m. liepos 16 d. ginčo teritorijoje konstatuotas faktines aplinkybes. Šis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo pridėtas prie ieškinio, kuriuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė kreipėsi į teismą. Minėtu protokolu ieškovė įrodinėjo jos žemės sklypui padarytos žalos aplinkybę. Taigi, šios išlaidos yra ieškovės tiesioginiai nuostoliai, patirti prieš kreipiantis į teismą ir pristirtini prie bylinėjimosi išlaidų, kaip ir 200 Eur dydžio užstatas ieškovės 2022 m. balandžio 22 d. sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą liudytojo T. M. liudijimo išlaidoms padengti. Atitinkamai jos priteistinos iš atsakovų ne solidariai, o lygiomis dalimis.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų bylinėjimosi išlaidų

30.       Apibendrindamas tai, kas buvo nurodyta, teismas konstatuoja, kad byloje ieškovė įrodė žalos atsiradimą ir priežastinis ryšį tarp žalos ir atsakovų neteisėto veikimo. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei priteistina solidariai iš abiejų atsakovų 2 136,50 Eur (1 996,50 Eur + 140 Eur) dydžio žala. 

31.       Ieškovės ieškinyje taip pat buvo prašoma iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pareiškimą ieškovė 2021 m. liepos 30 d. sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio. Be to, ieškovė Advokato profesinei bendrijai „Meidas ir Juzukonis“ 2021 m. liepos 13 d. sumokėjo 5 000 Eur kaip avansinį mokėjimą už teisines paslaugas. Ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu į bylą pateikė avansinę sąskaitą ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, iš kurios matyti, kad ieškinio parengimui ir su tuo susijusioms paslaugoms advokatas Nerijus Plėdys paskyrė 19 val. laiko, dubliko parengimui 10 val. laiko, pasirengimui bylos nagrinėjimui ir atstovavimui teismo posėdžiuose dar 5 val. laiko.

32.       Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, civiliniam procesui tinkamai vesti ir jam keliamiems tikslams pasiekti – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, svarbu, kad būtų sudarytos prielaidos gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Atstovaudami asmeniui tokią pagalbą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

33.       Ieškinį tenkinus visiškai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis. Iš viso ieškovei priteistinos 5 496 Eur (54 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui + 5 000 Eur išlaidos advokatui + 200 Eur išlaidos liudytojui + 242 Eur išlaidos antstoliui) dydžio bylinėjimosi išlaidos. 

34.       Teismas patyrė byloje 17,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balta statyba“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Balta sodyba“ (juridinio asmens kodas 303023587) solidariai iš atsakovų S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. D. (J. D.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 136,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 50 ct) žalos atlyginimui.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovės „Balta sodyba“ (juridinio asmens kodas 303023587) iš atsakovės S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 748 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovės „Balta sodyba“ (juridinio asmens kodas 303023587) iš atsakovo ir J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 748 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 8,63 Eur (aštuonis eurus 63 ct) teismo (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 8,63 Eur (aštuonis eurus 63 ct) teismo (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų atlyginimui.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                          Enrika Janušonienė