Skundas Nr. 1S-483-312/2012

    Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                          2.12.3.; 2.12.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

dalyvaujant pareiškėjai I. Z.,

teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjos I. Z. (toliau tekste - pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės 2011 m. gruodžio 19 d. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012 m. kovo 7 d. nutarimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje R. P. (R. P.) atžvilgiu 2011 m. kovo 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 164 str. dėl vengimo išlaikyti pareiškėjos I. Z. ir R. P. nepilnametį sūnų J. P. P., gim. 2000 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatyto nusikaltimo požymių, t. y. nenustačius, jog įtariamasis tyčia nevykdo pareigos išlaikyti vaiką (konstatuota, kad įtariamasis minėtos pareigos nevykdo dėl objektyvių priežasčių - dėl pajamų stokos, nes ilgą laiką niekur nedirbo, dėl nesėkmingos darbo paieškos tarpininkaujant Darbo biržai).

Nesutikdama su minėtu nutarimu, pareiškėja pateikė skundą aukštesniajam prokurorui. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras 2012 m. kovo 7 d. pareiškėjos skundo pagrindu priimtame nutarime konstatavo, kad dirbdamas, R. P. išlaikymą teikė reguliariai, nedirbdamas registruodavosi Darbo biržoje, todėl byloje nepakanka duomenų apie tai, kad įtariamasis tyčia vengia (vengdavo) teikti išlaikymą. Taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad įtariamasis tyčia nesistengia įsidarbinti tam, kad nereikėtų mokėti išlaikymo.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu prokuroro 2012 m. kovo 7 d. nutarimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Savo sprendimą teisėjas motyvavo tuo, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog netekęs darbo, įtariamasis iš karto registruodavosi Darbo biržoje, dalyvaudavo jos organizuojamose aktyviose darbo paieškos priemonėse, kėlė kvalifikaciją, dalyvaudavo pokalbiuose dėl darbo, tačiau įsidarbinti nepavykdavo dėl to, kad darbdaviai pasirinkdavo kitus, jų manymu, tinkamesnius kandidatus. Pareiškėjos išsakomas abejones dėl įtariamojo tyčinio vengimo įsidarbinti paneigia ir ta aplinkybė, kad UAB „Trikampis žiedas“ įtariamasis įsidarbino savarankiškai. Vien tai, kad darbo sutartį su UAB „Sigreta“ įtariamasis nutraukė pagal DK 127 straipsnį, nelaikytina tyčiniu vengimu dirbti, kadangi nedelsiant po darbo santykių nutraukimo, įtariamasis užsiregistravo Darbo biržoje ir dalyvavo jos organizuojamose darbo paieškos priemonėse.

Skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu pareiškėja parodė, jog vaiko J. P. P., gim. 2000 m. gruodžio 7 d., tėvas R. P., a/k (duomenys neskelbtini) netrukus po vaiko gimimo ne tik nustojo teikti jam būtiną išlaikymą, bet ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydamas savo tėvystę vaiko atžvilgiu, tačiau atlikus DNR tyrimus paaiškėjo, kad jo ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl teismas R. P. ieškinį atmetė. Dėl vaikui J. P. priklausančio išlaikymo priteisimo pareiškėja buvo priversta kreiptis į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą, kuris priėmė sprendimą iš vaiko tėvo (skolininko) R. P., vaiko išlaikymui priteisti po 125,00 Lt per mėnesį. R. P. geranoriškai šio teismo sprendimo nevykdė, todėl pareiškėja buvo priversta kreiptis į antstolius, ir tik po to iš R. P. darbovietės vaiko išlaikymui gaudavo po 125,00 Lt per mėnesį. Skunde pažymima, kad tuo metu R. P. dirbo AB  „Lietuvos geležinkeliai“ mašinisto padėjėju, taigi, profesiją jis turi, tačiau dėl girtuokliavimo prarado darbą, po to ilgą laiką nedirbo, dėl ko vaikas išlaikymo iš jo vėl negaudavo. Vėliau iš R. P. darbovietės vaiko išlaikymui pareiškėja gavo vienkartinę sumą, sudarančią apie 800,00 Lt, ir tai buvo paskutinis kartas, kai iš R. P. buvo gautas išlaikymas sūnui.

Kalbėdama apie teismo nutartyje nurodytus ir analizuojamus vėlesnius laikotarpius, pradedant nuo 2002 m. kovo 12 d. iki pat 2009 m. sausio 15 d., kuriais, anot teismo, iš R. P. taip pat būdavo išieškomos lėšos vaikui išlaikyti, pareiškėja pabrėžia, kad, kaip nurodyta pirmiau, tuo metu priteistas išlaikymo dydis vaikui sudarė vos 125,00 Lt per mėnesį, tad šios sumos dydis kurį laiką skolininko R. P. pasipriešinimo nekėlė. Situacija iš esmės pasikeitė po to, kai R. P. nusprendė apskritai išvengti pareigos teikti išlaikymą vaikui, todėl 2008 metais jis kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti priteistą 125,00 Lt per mėnesį išlaikymą vaikui iki nesąžiningos ir neprotingos sumos - po 100 Lt per mėnesį. Tačiau teismas ne tik kad atmetė jo ieškinį, bet ir patenkino pareiškėjos priešieškinį ir iš R. P. (pastarajam visiškai netikėtai) priteistą išlaikymą vaikui ne tik kad nesumažino bet priešingai, pradedant nuo 2008 m. lapkričio 19 d., padidino iki 300 Lt per mėnesį. Tuomet R. P. supratęs, kad gauti jam palankaus teismo sprendimo nepavyks, sugalvojo kitą veikimo planą. Ignoruodamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, pradėjo labai aktyviai veikti, kad įgyvendinti savo siekius - vaiko išlaikymui neskirti nė cento. Skunde pažymima, kad dar teismo posėdžio metu R. P. begėdiškai prisipažino pareikšdamas, kad su pareiškėjos prašymu neterminuotai apriboti jo tėvo valdžią vaiko atžvilgiu sutinkantis ir nori, kad vaikas kaip įmanoma greičiau būtų įvaikintas, nes tokiu atveju, jam išnyks pareiga mokėti vaikui išlaikymą

Skunde teigiama, jog faktai patvirtina, kad jau 2009 metais sausio mėnesį R. P. savo noru, pagal Lietuvos Respublikos DK 127 str. 1 d. nutraukė darbo santykius su UAB „Sigreta“, ką įrodo šios bendrovės 2009 m. balandžio 16 d. išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pažymima, kad iš šios pažymos turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjos teigimas apie skolininko pasitraukimą iš darbo savo noru, nesant jokioms svarbioms priežastims, yra teisingas ir pagrįstas, be to, šis dokumentas patvirtina ir kitų pareiškėjos (pirmiau išdėstytų) teiginių tikrumą, jog nedelsiant po to, kai teismo sprendimu iš R. P. priteistas vaikui išlaikymas buvo padidinta, pastarasis ir pradėjo dėti visas pastangas bei naudoti įvairius būdus tam, kad vaiko išlaikymui pareiškėja negautų jokių lėšų. Dėl išdėstytų priežasčių teismo nutarties argumentas, jog ,,... tai, kad darbo sutartį su UAB „Sigreta“ įtariamasis nutraukė pagal DK 127 straipsnį (beje, ikiteisminio tyrimo byloje pareiškėjos nurodomos UAB „Sigreta“ 2009- 04-16 pažymos nepavyko aptikti), nelaikytina tyčiniu vengimu dirbti...“ pripažintinas nepagrįstu, neteisingu ir nesąžiningu.

Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys dokumentai, laikytina nepagrįsta teismo nutarties išvada, kaip prieštaraujanti visiems kitiems bylos dokumentams, jog R. P. jam siūlomų darbų nevengė, tačiau potencialūs darbdaviai esą parinkdavo kitus kandidatus. Be to, teismo nutartyje ir pabrėžiama, jog sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisykle, baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių, tačiau toliau pateikdamas priimtos teismo nutarties argumentus, teismas nurodyta taisykle nesivadovauja, kadangi byloje nėra nustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių R. P. jau eilę metų nevykdo pareigos išlaikyti vaiką. Nėra abejonių, kad jis piktnaudžiauja jam suteiktu bedarbio statusu, juo naudodamasis piktybiškai nededa jokių pastangų rasti bent kokį darbą, gauti nors kiek pajamų ir tokiu būdu siekti bent iš dalies įvykdyti teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, padengti didžiulį įsiskolinimą, kuris 2012 m. vasario 1 dienai sudaro 7062,19 Lt, kas pasitvirtina 2012 m. vasario 24 d. antstolio pareiškėjai pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Pareiškėja nurodo, kad jos finansinė situacija yra labai sunki, kadangi ji nedirba daugiau nei du metai, turi labai rimtų sveikatos sutrikimų, todėl net įsidarbinusi ateityje, pilnu etatu dirbti negalės dėl nurodytų objektyvių priežasčių. Vaikas J. P. taip pat turi rimtų sveikatos problemų, kadangi prieš kelis metus jam diagnozuota mažakraujystė, be to, vaiką ilgą laiką vargina galvos skausmai, dėl ko jam diagnozuota G44.1, jis ne kartą buvo hospitalizuotas, o 2011 metais jam atsirado dar ir kardiologinių problemų. Visų šių ligų gydymui pareiškėja turi skirti labai daug lėšų (vaistams, vitaminams, maisto papildams), o paskirtas vaikui specialus maitinimas būtinas ir šiuo metu. Maža to, š. m. kovo - balandžio mėn. vaikas po patirto smegenų sutrenkimo (sumuštas bendraklasių) buvo gydomas sanatorijoje, po to jam paskirtas gydymas pas psichologą, kurio konsultacija kainuoja daugiau nei 100,00 Lt. Be to, jam būtina ilgą laiką vartoti labai brangų preparatą „Tanakan N60“, kurio vieneto kaina – 55,00 Lt. Tuo tarpu, valstybės teisėsaugos institucijos ir jų pareigūnai, kurie turėtų apginti pareiškėjos vaiko prioritetines teises bei teisėtus interesus gauti teismo sprendimu priteistą iš skolininko R. P. išlaikymą, dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių, visiškai nepagrįstai patikėjo pastarojo melagingais paaiškinimais apie jo nesėkmingas pastangas įsidarbinti ir tokiu būdu pateisino jo tyčinį vengimą mokėti vaikui priklausantį išlaikymą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Lietuvos Respublikos BK 164 str. esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-7-68/2009). Kaip yra nurodyta skundžiamoje nutartyje, šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.

Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, R. P. pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. birželio 28 d. sprendimą ir pakeistą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimą buvo įpareigotas mokėti lėšas I. Z. ir jo bendro sūnaus J. P. P. išlaikymui.

Įtariamasis laikotarpiais nuo 1998 m. rugpjūčio 27 d. iki 2000 m. lapkričio 20 d., nuo      2001 m. sausio 22 d. iki 2001 m. balandžio 4 d., nuo 2002 m. kovo 12 d. iki 2005 m. spalio 4 d. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Neries geležinkelio riedmenų gamykla“, laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 21 d. iki 2007 m. rugpjūčio 17 d. - UAB „Trikampis žiedas“, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 7 d. iki 2009 m. sausio 15 d. - UAB „Sigreta“ (b. l. 130).

Teritorinėje darbo biržoje įtariamasis buvo registruotas laikotarpiais nuo 2005 m. spalio 7 d. iki 2006 m. balandžio 20 d., nuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. birželio 19 d., nuo 2009 m. sausio 28 d. iki šiol (b. l. 139). Įtariamojo darbo laikotarpiais būdavo išieškomos lėšos jo nepilnamečiui sūnui išlaikyti (b. l. 25, 50, 51, 64), tuo tarpu, nedarbo laikotarpiais įtariamasis dalyvaudavo darbo paieškose, kėlė kvalifikaciją, siekė įsidarbinti keliose bendrovėse, tačiau įsidarbinti nepavyko, darbdaviams pasirinkus kitus kandidatus (b. l. 139, 141).

Atsižvelgiant į pateiktų duomenų analizę, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nėra vieno iš esminių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str., sudėties požymių - kaltininko tyčios, t. y. tyčinio vengimo įsidarbinti ir teikti vaikui išlaikymą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjos skunde nurodomi argumentai, susiję su įtariamojo savanorišku išėjimu iš darbo UAB „Sigreta“. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, įtariamasis, išėjęs iš darbo UAB „Sigreta“ iš karto užsiregistravo teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo. Vien ta aplinkybė, jog įtariamasis išėjo iš darbo savo noru, nesudaro pagrindo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (48 str.) įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą, šią teisę turi ir įtariamasis. Kadangi išėjęs iš darbo UAB „Sigreta“, R. P. užsiregistravo darbo biržoje, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra laikytina tyčiniu vengimu dirbti ir išlaikyti nepilnametį vaiką.

Pažymėtina, jog pareiškėja savo skunde nurodo, kad R. P. jam siūlomų darbų nevengė, tačiau potencialūs darbdaviai esą parinkdavo kitus kandidatus, bet pateikia klaidingą šių aplinkybių interpretaciją. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, R. P. teritorinė darbo birža pateikdavo rekomendacijas pamėginti įsidarbinti potencialiose darbovietėse, tarp kurių yra įvardinta UAB „Pyragėlis“, UAB „Saugos tarnybos paslaugos (STP)“, UAB „Gusto namai“ (b. l. 139-141). Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad tokios rekomendacijos įsidarbinti potencialioje darbovietėje, kuriai tuo metu yra reikalingas darbuotojas, teikiamos ne vienam teritorinėje darbo biržoje registruotam asmeniui, o būsimas darbdavys renkasi darbuotoją iš kelių kandidatų. Tai, kad R. P. nebuvo pasirinktas ir įdarbintas minėtose uždarosiose akcinėse bendrovėse, nerodo jo tyčios išvengti įsidarbinimo, nes šios aplinkybės, t. y. kad potencialus darbdavys pasirinktų įdarbinti būtent R. P., nuo jo nepriklauso.  Pažymėtina ir tai, kad sunki finansinė pareiškėjos padėtis, taip pat negali būti įtariamojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. sąlyga. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, paties įtariamojo finansinė padėtis nėra gera, jo šeimai yra mokama socialinė pašalpa, kito turto įtariamasis neturi (b. l. 121, 137). Todėl konstatuotina, jog įtariamasis nevengė mokėti išlaikymo sūnui J. P. P., o įsiskolinimas susidarė dėl svarbios priežasties, t. y. paties įtariamojo patiriamo piniginių lėšų trūkumo, nepavykstant susirasti darbo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 str.,     442 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

pareiškėjos I. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                            Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė