Civilinė byla Nr. e2A-243-467/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00971-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taming“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Taming“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Alkesta“ 55 084,95 Eur skolos, 16 728,38 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 8,5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. tarp šalių buvo sudaryta prekybos sutartis Nr. 08.22/KS-25 (toliau – ir Sutartis) dėl prekių tiekimo. Nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. ieškovė pateikė prekių ir suteikė paslaugų atsakovei pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitų išrašymo dienos, kaip tai yra numatyta Sutarties 4.1 punkte. Atsakovės atstovo I. K. pasirašyti krovinių važtaraščiai pagal kiekvieną iš atsakovės neapmokėtą ieškovės PVM sąskaitą faktūrą įrodo tinkamą važtaraščiuose ir ieškovės PVM sąskaitose faktūrose detalizuotų prekių pristatymą atsakovei. Taip pat ieškovė pateikė atsakovės parašais patvirtintas atsakovės neapmokėtas ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. ieškovei yra pateikusi pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą, kuriuo pripažino 55 084,95 Eur skolą ieškovei.
3. Neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą ir deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (po kryžminio patikrinimo neatitikimų nėra) ir nėra grąžintos ieškovei kaip išrašytos be pagrindo. Remiantis Sutarties 5.2 punktu, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną pirkėja (atsakovė) įsipareigojo mokėti pardavėjai (ieškovei) 0,2 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,5 proc. (nustatyta vadovaujantis Europos centrinio banko internetinio puslapio http://www.ecb.europa.eu /mopo/implement/omo/html/top_history.en.html duomenimis), ieškovei iš atsakovės priteistinos 8,5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės ieškovei 55 084,95 Eur skolą, 16 728,38 Eur palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas bei 8,5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 29 d.) iki Kauno apygardos tesimo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1392-657/2022 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovės ieškovei 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 1 303 Eur žyminio mokesčio sumą.
5. Teismas nustatė, kad Sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog prekių kaina ir asortimentas yra nurodomi kainynuose ir išrašomose PVM sąskaitose faktūrose. Ieškovė papildomai pateikė komercinius pasiūlymus su kainomis už prekes, nurodytas ieškovės su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose; atsakovė pasirašė jai pateiktus pasiūlymus, važtaraščius, sąskaitas faktūras. Sutarties 3.1 numato, kad jeigu pirkėja (atsakovė) negauna sutartų prekių per keturias darbo dienas arba prekės nepristatomos ilgiau nei vieną darbo dieną nuo atskirai šalių sutarto termino pabaigos, pirkėja (atsakovė) privalo apie tai pranešti raštu pardavėjai (ieškovei). Negavus tokio pranešimo laikoma, jog prekės pirkėjos (atsakovės) gautos ne vėliau nei paskutinę prekių pristatymo termino dieną.
6. Teismo vertinimu, byloje pateikti važtaraščiai, sąskaitos faktūros, komerciniai pasiūlymai įrodo, kad ieškovė atsakovei perdavė prekes šalių sutartomis kainomis, nurodytomis sąskaitose faktūrose. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie kitas su ieškove sudarytas sutartis, teismas atsakovės argumentus, jog minėti rašytiniai įrodymai nėra susiję su Sutartimi, atmetė kaip nepagrįstus. Be to, atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl jos užsakytų, bet nepristatytų prekių, kaip nurodyta Sutarties 3.1 punkte, nereiškė pretenzijų dėl gautų sąskaitų faktūrų bei jų negrąžino ieškovei, jei tokios sąskaitos buvo išrašytos be pagrindo. Priešingai, kaip matyti iš atsakovės 2022 m. rugpjūčio 16 d. pranešimo ieškovei apie nemokumo proceso inicijavimą, atsakovė pripažino, jog buhalterinės apskaitos duomenimis RUAB „Alkesta“ 2022 m. rugpjūčio 12 d. skolinga ieškovei 55 084,95 Eur.
7. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei 55 084,95 Eur sumos už parduotas pagal Sutartį prekes, todėl šią sumą priteisė iš atsakovės. Taip pat priteisė 16 728,38 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. liepos 27 d. pagal Sutarties 5.2 punktą ir CK 6.210 straipsnį, 40 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą bei 8,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė RUAB „Alkesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Taming“ ieškinį atmesti arba, netenkinus pirmojo reikalavimo ir ieškovei priteisus pagrindinę skolą, sumažinti ieškovei priteistas sutartines ir procesines palūkanas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. 16 728,38 Eur palūkanų priteisimas pažeidžia atsakovės, kaip nemokios bendrovės, kreditorių interesus, taip pat viešąjį interesą bei leidžia ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovės apskaičiuotos ir prašomos priteisti palūkanos sudaro trečdalį pagrindinės ieškovės prašomos priteisti skolos dydžio. Ieškovės taikytiną palūkanų normą konvertavus į metinę palūkanų normą gaunama neprotingai didelė, net 73 proc. dydžio metinė palūkanų norma.
8.2. Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Ieškovės taikytos 0,2 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti sumažintos.
8.3. Atsakovė tiek iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek ją iškėlus negalėjo ir negali nė vienam iš savo kreditorių suteikti prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu ir su visais savo kreditoriais atsiskaitymus privalo atlikti aiškiai įtvirtinta eiliškumo tvarka. Ieškovė piktnaudžiavo savo, kaip kreditorės, teisėmis ir siekė reikalavimą pasitvirtinti teismine tvarka, tokiu būdu apeidama kitų atsakovės kreditorių reikalavimus. Ieškovės reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo tenkinimas pažeidė tiek atsakovės, tiek jos kreditorių, tiek viešąjį interesą.
9. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti; skirti atsakovei 1 000 Eur dydžio baudą (arba kitą protingo dydžio baudą) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1–2 dalies nuostatas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
9.1. Atsakovė siekia ne patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o tik atitolinti sprendimo įsiteisėjimą ir iš naujo nagrinėti tą patį ginčą, remiantis tais pačiais argumentais, atsikirtimais bei klaidinimais, kuriuos jau pateikė ir nurodė bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.
9.2. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė raštu nepateikė prašymo mažinti palūkanas kaip nepagrįstai dideles ir (ar) pan.
9.3. Atsakovė nepateikė ir nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo pažeidimų ir nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų.
9.4. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas savaime nepanaikina atsakovės prievolių kreditoriams, tarp jų – ieškovei, nesuteikia teisės mažinti sutartas palūkanas iki pageidaujamos sumos. CK 6.206 straipsnyje nustatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.
9.5. Sutartį ieškovė ir atsakovė sudarė laisva valia ir būdamos verslininkais. Todėl atsakovei buvo suvokiamos ir žinomos neatsiskaitymo su ieškove pasekmės.
9.6. Ieškovė yra atsakovės kreditorė, o atsakovė yra ieškovės skolininkė, todėl argumentai, kad teismo sprendimas pažeidžia jos kreditorių interesus – nelogiški ir neteisingi. Atsakovė yra nesąžininga šalis, todėl negali remtis įstatyme nustatytomis garantijomis, kurios skirtos teisėtai besielgiantiems asmenims.
9.7. Atsakovė neteisingai aiškina netesybų ir prievolės pagal sutartį sumokėti sutartas palūkanas už pavėluotą įvykdyti prievolę atsiskaityti paskirtį. Kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktas).
9.8. Minimalių nuostolių dydis nustatomas abiejų šalių valia, joms pasirašant sutartį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916/2017).
9.9. Dėl priteistos 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų bei priteistų 8,5 proc. metinių procesinių palūkanų atsakovė nieko nepasisako, tačiau vis tiek prašo panaikinti ir šią sprendimo dalį, kas patvirtina jos nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą.
9.10. Atsakovė piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, sąmoningai teikia nepagrįstą apeliacinį skundą (procesinį dokumentą teismui), siekdama sukelti nepatogumų ieškovei, papildomas bylinėjimosi išlaidas, dėl to atsakovei turi būti paskirta bauda.
9.11. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nuolatos teikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą, atitolinti sprendimo priėmimą ir skolos iš apeliantės priteisimą. Tai patvirtina apeliantės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas patenkino ieškovės ieškinį dėl skolos, palūkanų išieškojimo, išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 55 084,95 Eur skolos, 16 728,38 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išsiieškojimo išlaidų bei 8,5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą. Apeliaciniame skunde apeliantė reiškia du alternatyvius reikalavimus: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti tiek dėl pagrindinės skolos, tiek dėl palūkanų priteisimo; netenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti ieškovei priteistas sutartines palūkanas ir procesines palūkanas. Pirmąjį reikalavimą dėl priteistos pagrindinės skolos apeliantė grindžia iš esmės vienintele aplinkybe – kad atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl su kreditoriais turi atsikaityti laikydamasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo ir negali nė vienam iš savo kreditorių (taip pat ir ieškovei) suteikti prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu. Be kita ko, apeliantė ginčija ir pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas sutartines bei procesines palūkanas, kurios, ieškovės manymu, yra neprotingai didelės, tačiau dėl priteistos 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų bei 8,5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo apeliantė argumentų nenurodo. Ieškovė teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neprašė mažinti sutartinių palūkanų, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas savaime nepanaikina apeliantės prievolių kreditoriams. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik tais klausimais, kurie yra keliami šalių procesiniuose dokumentuose – apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį.
Dėl pagrindinės skolos (ne)priteisimo
13. Byloje nėra ginčo, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1392-657/2022 atsakovei UAB „Alkesta“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 25 d.). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog atsakovė yra skolinga UAB „Taming“ 55 084,95 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas šalių 2021 m. rugpjūčio 22 d. sudarytos prekybos sutarties Nr. 08.22/KS-25 pagrindu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė skolą būtų sumokėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei pagrįstai priteisė 55 084,95 Eur skolą.
14. Apeliantė nurodo, kad ieškovės reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo tenkinimas pažeidė tiek atsakovės, tiek jos kreditorių, tiek viešąjį interesą, kadangi iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir ją iškėlus apeliantė negalėjo ir negali nė vienam iš savo kreditorių suteikti prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu ir su visais kreditoriais atsiskaitymus privalo atlikti įstatyme aiškiai įtvirtinta eiliškumo tvarka.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad restruktūrizavimas, kaip ir bankrotas, yra specifinis procesas savo paskirtimi ir esme. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Viešojo intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia padarinius, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme (šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio nuostatos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
16. CPK 163 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. JANĮ 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Teismai perduoda civilines bylas nemokumo bylą iškėlusiam teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 29 straipsnio 3 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės priteisimo į teismą kreipėsi 2022 m. liepos 29 d., t. y. dar iki restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo; nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje priimta 2022 m. spalio 6 d., todėl šiuo atveju restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimas, priešingai nei teigia atsakovė, savaime nepanaikino apeliantės prievolių ieškovei, o tik nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos sustabdė išieškojimą iš siekiančios restruktūrizuotis įmonės, jos turto realizavimą, atitinkamai netesybų ir palūkanų už juridinio asmens prievoles skaičiavimą. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovės reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo tenkinimas pažeidė atsakovės, jos kreditorių ar viešąjį interesą.
Dėl sutartinių netesybų dydžio sumažinimo (ne)pagrįstumo
18. CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, jog neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 4 dalyje, kuri apibrėžia deliktinę atsakomybę, nustatytas pagrindinis sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo kriterijus – deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018 22 punktas).
19. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas nelaiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Minėta, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. prekybos sutarties Nr. 08.22/KS-25 5.2 punkte šalys susitarė, jog atsakovė už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną įsipareigoja mokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovė prašo jas mažinti, remdamasi teismų praktika.
20. Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus, pavyzdžiui, dėl laidavimo (CK 6.76–6.89 straipsniai) arba rankpinigių (CK 6.98–6.100 straipsniai), pasinaudoti daikto sulaikymo teise (CK 6.69 straipsnis) ir kt. Kreditorius, be kita ko, turi galimybę naudotis dar dviem Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Nors netesybos ir palūkanos artimos savo paskirtimi ir siekiamais tikslais, tačiau turi ir esminių skirtumų, dėl kurių šie civilinės teisės institutai negali būti tapatinami.
21. Palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, įtvirtinančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šio dydžio palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018 21 punktas).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 16 728,38 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. liepos 27 d. pagal Sutarties 5.2 punktą bei CK 6.210 straipsnį.
23. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatyme nurodytas palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).
24. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką teismo teisė mažinti palūkanas ar netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl palūkanų išreikšta šalių valia ir draudimas sumažinti palūkanas (netesybas) žemiau tikrosios nuostolių sumos. Nagrinėjamoje byloje Sutartis buvo sudaryta šalių laisva valia. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra lygiavertės sutarties šalys, patirtį turintys verslo subjektai. Atsakovė nepateikė duomenų, jog Sutartį būtų sudariusi prisijungimo būdu ar Sutarties 5.2 punkto sąlyga jai būtų siurprizinė, ar kad ji būtų bandžiusi derėtis dėl kitokio dydžio palūkanų ar neturėjusi realios galimybės derėtis dėl 0,2 proc. dydžio palūkanų sumažinimo.
25. Teisėjų kolegija pažymi ir teisingai nurodo ieškovė, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme neprašė mažinti kompensacines palūkanas, kaip nepagrįstai dideles ar neprotingas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, teismas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti sutartimi nustatytų netesybų (šiuo atveju – palūkanų) mažinimo klausimo ir kištis į sutartimi suderintą šalių valią, nebent šalių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Tokio akivaizdumo, negali pagrįsti vien Sutartyje nustatytas procentinis palūkanų dydis.
26. CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą grįsti skundą aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Tai lemia, jog tokie (pirmosios instancijos teisme nenurodyti) argumentai nevertintini ir apeliaciniame procese. Apeliacinis teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliacinės kontrolės funkciją, t. y. apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pagal CPK 110, 142, 227 straipsnių nuostatas atsakovo teikiami atsiliepimas į ieškinį ir triplikas (atsakovo atsiliepimas į dubliką) turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.
Dėl procesinių palūkanų
28. Ieškovei skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 8,5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 29 d.) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 punktas) iki Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1392-657/2022 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Alkesta“ įsiteisėjimo dienos.
29. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Restruktūrizavimo byla atsakovei UAB „Alkesta“ iškelta (2022 m. lapkričio 15 d.) iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (2022 m. lapkričio 28 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą nuo bylos iškėlimo teisme iki Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1392-657/2022 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Alkesta“ įsiteisėjimo dienos.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo
30. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
31. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
32. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, kad apeliantė sąmoningai pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą, vilkina bylos nagrinėjimą ir skolos iš apeliantės priteisimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomi atsakovės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, jog nepatenkinto apeliacinio skundo pateikimas, prašymai stabdyti bylos nagrinėjimą patys savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino šalių sudarytos Sutarties nuostatas ir taikė materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
35. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tačiau ieškovė įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
36. Ieškovė UAB „Taming“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (pateikė 2023 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NLX-2023-006 už teisines paslaugas ir 2023 m. sausio 9 d. Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymą). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų (2 698,50 Eur), ieškovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ (juridinio asmens kodas 249672710) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Taming“ (juridinio asmens kodas 302611783) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taming“ prašymo dėl baudos skyrimo atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Asta Radzevičienė
Alma Urbanavičienė