Civilinė byla Nr. e2S-1760-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19656-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai civilinėje byloje Nr. e2-1736-1085/2020 2020 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo įpareigojo atsakovę S. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos užbaigti paveldėjimo procedūrą pagal Kauno miesto 13-ajame notarų biure pradėtą paveldėjimo bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į R. P. ir A. M. P. palikimą bei įregistruoti daiktines teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą valstybės įmonėje Registrų centre.

2.       Atsakovė S. B. 2021 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė pareiškimu prašė teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo priimtą 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1736-1085/2020 ir priimti kitą sprendimą atmetant ieškovo K. R. P. 2019 m. lapkričio 11 d. ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. priėmęs ieškovo ieškinį, kuriuo buvo prašoma atsakovę įpareigoti atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisių ir daiktinių teisių įregistravimu, žinodamas, kad ieškovo 2019 m. gruodžio 3 d. ieškinys turi trūkumų, t. y. neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, nenurodė ieškovui pašalinti trūkumus, ir taip buvo pažeistos procesinės teisės normos. Civilinėje byloje yra įrodymų, koks buvo teismo procesinių dokumentų teikimo būdas ir kad jie nebuvo įteikti atsakovei, nes nėra pristatančio procesinius dokumentus asmens teismui grąžintos pažymos, kurioje nurodytas pranešimas apie įteiktus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, todėl teisme nebuvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškovo ieškinį. Priimtas sprendimas už akių yra niekinis, nes pažeistos procesinės teisės normos ir tai yra grubus procesinės teisės pažeidimas.

3.       Ieškovas atsiliepimu prašo teismo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo pačiu adresu yra registruota
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) buveinė, kuriai vadovauja atsakovė. Šiuo adresu siunčiamų dokumentų atsakovė nepriimdavo/neatsiimdavo nei vienoje tarp šalių vykusioje byloje. Vertinant tokį atsakovės elgesį, reikšmingas 2020 m. liepos 27 d. antstolės R. P. aktas, kuriame fiksuota, kad antstolei nuvykus įteikti procesinių dokumentų atsakovės gyvenamosios vietos adresu, ten buvę asmenys antstolės neįsileido į kiemą (vartai buvo užrakinti), ją ignoravo, tiesiogiai atsisakė bendradarbiauti, todėl antstolė padarė išvadą, kad atsakovė sąmoningai nepriima dokumentų. Atsakovei sąmoningai nesidomėjus civiline byla Nr. e2-1736-1085/2020 ir teismui net tris kartus siuntus procesinius dokumentus jos gyvenamosios ir darbovietės adresu, kurių atsakovė neatsiėmė, teismas pagrįstai laikė dokumentus įteiktais praėjus 30 dienų po teismo pranešimo palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovei nepateikus atsiliepimo per teismo nustatytą terminą, buvo pagrįstai priimtas sprendimas už akių.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi netenkino atsakovės S. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, konstatavęs, kad:

1.1.                        Atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai (priežastys), dėl kurių nebuvo laiku teismui pateiktas atsiliepimas į ieškinį yra tik atsakovės gynybinė pozicija. Atsakovei skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK nustatyta tvarka, atsakovė svarbių atsiliepimo nepateikimo priežasčių bei jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovė taip pat nenurodė konkrečių procesinės teisės normų, kurios jos nuomone buvo pažeistos, dėl ko priimtas sprendimas už akių yra niekinis. Teismas akcentavo, kad buvo rūpestingas, ėmėsi visų objektyviai būtinų papildomų priemonių dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei. Neįteikus procesinių dokumentų ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (Kaunas, (duomenys neskelbtini)), procesiniai dokumentai buvo išsiųsti į atsakovės darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas pažymėjo, kad remiantis viešai skelbiamais duomenimis (www.rekvizitai.lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra S. B., todėl išsiuntus procesinius dokumentus atsakovės darbovietės adresu, ji, kaip įmonės vadovė, turėjo pareigą domėtis įmonės vardu siunčiama korespondencija ir, gavusi pranešimą apie įmonei skirtų procesinių dokumentų gavimą, pasirūpinti jų atsiėmimu;

1.2.                        Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, t. y. atsakovė nepateikė duomenų, kad ji po savo tėvų R. P. ir A. M. P. mirties palikimo nepriėmė. Be to, kartu su pareiškimu taip pat nėra pateikti įrodymai, kad atsakovė savo paveldėjimo teises perleido kitiems asmenims, kad kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kad jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir ji savo nuosavybės teises yra įregistravusi Nekilnojamojo turto registre. Todėl teismas laikė, kad, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, pagrįstai priėmė 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą už akių.

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. papildoma nutartimi priteisė ieškovui K. R. P. iš atsakovės S. B. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad ieškovas 2021 m. birželio 17 d., vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2021 m. liepos 13 d. byloje buvo gautas prašymas priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias patyrė naudodamasis kvalifikuota teisine pagalba surašant atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kartu su prašymu buvo pateiktas 2021 m. liepos 13 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1104405, patvirtinantis turėtas 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Tačiau šių išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant 2021 m. liepos 19 d. nutartį, todėl teismas šių išlaidų priteisimo klausimą išsprendė naudodamasis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto papildomo sprendimo instituto pagalba.

III.       Atskirųjų skundų teisiniai argumentai

6.       Atskiraisiais skundais atsakovė S. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, o taip pat – panaikinti papildomą nutartį, kuria ieškovui yra priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atskiruosius skundus grindžia šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nepriimdavo siunčiamų dokumentų;

1.2.                        Ieškovo teismui pateiktas ieškinys neatitiko CPK 135 straipsnio reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas vietoje to, kad įpareigotų ieškovą pašalinti trūkumus, išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą už akių;

1.3.                        Atsakovė, priėmusi tėvų R. P. ir A. M. P. palikimą, turi teisę laisvai juo disponuoti, t. y. kada nori ir kam nori perleisti paveldėjimo teises, parduoti ar dovanoti paveldėtą turtą. Tuo tarpu ieškovas siekia, kad atsakovė įregistruotų šį turtą savo vardu, kad galėtų šio turto atžvilgiu inicijuoti apribojimų taikymą ir tokiu būdu užkirsti atsakovei kelią laisvai savo nuožiūra tvarkytis su paveldėjimu;

1.4.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tokiu būdu suteikdamas ieškovui „teisę pasipinigauti“.

7.       Atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9.       Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui už atsiliepimo į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, parengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

11.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis turėjo teisę priimti sprendimą už akių, o atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, su apeliantės argumentais negali sutikti. 

12.       Pirmiausia, pažymėtina, kad pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas, be kita ko, tuo atveju, jeigu šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jai ieškinio su priedais nuorašai ir teismo pranešimas apie jos pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį buvo siunčiami 2021 m. gruodžio 4 d., 2021 m. gruodžio 30 d., 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. vasario 6 d. tiek kaip fiziniam asmeniui, tiek jos darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje, remiantis viešai skelbiamais duomenimis (www.rekvizitai.lt), atsakovė užima įmonės vadovės pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinius dokumentus atsakovei buvo bandoma įteikti tiek ieškovo ieškinyje nurodytu, tiek atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos, tiek atsakovės darbovietės adresais, kurie yra iš esmės sutampantys. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo imtasi visų objektyviai būtinų papildomų priemonių dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei, tačiau atsakovė nei kaip fizinis asmuo, nei kaip juridinio asmens vadovė, teismo siunčiamų dokumentų neatsiėmė pašte per siuntų saugojimo terminus. Todėl atsakovės argumentas, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji nepriimdavo siunčiamų dokumentų, neturi teisinės reikšmės. Tokių įrodymų ieškovas neprivalo teismui pateikti, juolab, kad tokių įrodymų jis pateikti objektyviai net ir negalėtų, kadangi teismo procesinius dokumentus atsakovei siuntė teismas, o ne ieškovas. Todėl, ieškovui sutinkant, kad teismas priimtų sprendimą už akių, jeigu būtų CPK 285 straipsnyje nurodyti pagrindai (ieškovo 2020 m. balandžio 14 d. prašymas; DOK-44691), pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai tokį sprendimą priėmė.

13.       Nors apeliantė tvirtina, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes ieškovo ieškinys neatitiko CPK 135 straipsnio reikalavimų, nei pareiškime, nei atskirajame skunde nenurodė kokių konkrečiai trūkumų, jos nuomone, turėjo ieškovo ieškinys. Teismui nenustačius jokių ieškinio trūkumų, jis pagrįstai buvo priimtas ir išnagrinėtas.

14.       Sutiktina su atsakovės argumentu atskirajame skunde, kad ji turi teisę laisvai disponuoti tėvų palikimu, kurį yra priėmusi, tačiau šis argumentas neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimą už akių. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui jokių dokumentų, kurie leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės teikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė iš esmės nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas akivaizdžiai neteisingas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė iš esmės nepagrindė nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų, kurioms esant teismas turėtų sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.

16.       Atsakovė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį, kuria yra priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui už atsiliepimo į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šios nutarties motyvais, neturi pagrindo abejoti skundžiamos papildomos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

17.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išnagrinėjus bylą ir priimant teismo sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Jeigu teismas sprendime (bylą užbaigiančioje nutartyje) neišsprendžia kokių nors bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar paskirstymo klausimo, toks teismo procesinio sprendimo trūkumas gali būti ištaisytas naudojantis papildomo sprendimo institutu (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas teismui 2021 m. birželio 17 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas 2021 m. liepos 13 d. teismui pateikė prašymą dėl 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovės S. B.. Tačiau 2021 m. liepos 19 d. nutartimi teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės S. B. pareiškimą, neišsprendė ieškovo K. R. P. bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 277 straipsnio nuostatas ir pagrįstai priėmė papildomą nutartį, kuria išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

19.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašytos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atsakovės pareiškimą parengimą, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.16 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio už advokato padėjėjo suteiktą pagalbą (485,57 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą papildoma nutartimi.

20.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o taip pat teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurias naikinti ar keisti atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirieji skundai yra atmetami, o skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamų nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas