ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. balandžio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Retiva“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-723-797/2021 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nuomlitas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „SB Trade“ ieškinį atsakovui L. S., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Laitom WORKS“, uždarajai akcinei bendrovei „Retiva“, T. P. dėl netesybų priteisimo ir atsakovo L. S. priešieškinį ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nuomlitas“, uždarajai akcinei bendrovei „SB Trade“, T. P. dėl sutarties nuostatos pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nuomlitas“ ir UAB „SB Trade“ pareiškė ieškinį atsakovui L. S., tretiesiems asmenims UAB „Laitom WORKS“, UAB „Retiva“, T. P. dėl netesybų priteisimo. Teismo prašė ieškovės UAB „SB Trade“ naudai priteisti iš atsakovo L. S. 20000 Eur netesybas; ieškovės UAB „Nuomlitas“ naudai priteisti iš atsakovo L. S. 20000 Eur netesybas; ieškovių naudai iš atsakovo priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovių naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       A. L. S. pareiškė priešieškinį ieškovėms UAB „Nuomlitas“, UAB „SB Trade“, T. P. dėl sutarties nuostatos pripažinimo negaliojančia. Teismo prašė pripažinti 2018-06-29 akcininkų sutarties 4.1 p. nuostatą „Šalys įsipareigoja, pačios ar per trečiuosius asmenis, nevykdyti tokios pačios veiklos kaip bendrovė 10 (dešimt) metų nuo šios sutarties pasirašymo“, negaliojančia ab initio; priteisti iš ieškovių lygiomis dalimis turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu nuspręsta ieškinį ir priešieškinį atmesti; priteisti valstybei iš ieškovių UAB ,,Nuomlitas“, UAB ,,SB Trade“ ir atsakovo L. S. po 7,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

4.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas L. S. ir trečiasis asmuo UAB „Retiva“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo nutarta šalims nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, bei šioje dalyje atsakovui L. S. iš ieškovių UAB „Nuomlitas“ ir UAB „SB Trade“ lygiomis dalimis priteisti iš viso 17464,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. priteisti atsakovo naudai po 8732,14 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos ieškovės – UAB „Nuomlitas“ ir UAB „SB Trade“); jeigu teismas nutartų, jog trečiajam asmeniui UAB „Retiva“ apmokėjus už atsakovą bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti priteisiamos UAB „Retiva“ – prašo trečiajam asmeniui UAB „Retiva“ iš ieškovių UAB „Nuomlitas“ ir UAB „SB Trade“ lygiomis dalimis priteisti iš viso 17464,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. priteisti trečiajam asmeniui UAB „Retiva“ po 8732,14 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos ieškovės – UAB „Nuomlitas“ ir UAB „SB Trade“); priteisti atsakovui L. S. ir trečiajam asmeniui UAB „Retiva“ lygiomis dalimis iš kiekvienos ieškovės bylinėjimosi išlaidas. patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1.                      Iš sprendimo rezoliucinės bei motyvacinės dalies darytina išvada, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, kadangi visi ieškovių reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Sprendimu buvo pripažinta, jog ieškovės apskritai neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu pagal akcininkų sutarties 4.1 ir 4.2 punktus. Be to, buvo konstatuota, kad atsakovas nepažeidė akcininkų sutarties 4.1 ir 4.2 punktų nuostatų, todėl 40000 Eur dydžio netesybos iš atsakovo nebuvo priteistos. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, ir tinkamai taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, taip pat CPK 98 straipsnio 1 dalį.

4.2.                      Priešieškinį atsakovas teikė tik kaip vieną iš daugelio gynybos priemonių nuo jam pareikšto nepagrįsto ieškinio, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl nekonkuravimo susitarimų nuginčijimo. Vien tai, kad nedidelė dalis atsakovo gynybos argumentų (priešieškinis) sprendimu buvo atmesta, negali būti pagrindu išvis nepriteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų, nes tai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Kadangi ieškinys inter alia buvo grindžiamas akcininkų sutarties 4.1 punkto (nekonkuravimo įsipareigojimo) tariamu pažeidimu, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ne tik įrodinėjo, jog tokio pažeidimo nėra, tačiau papildomai priešieškiniu prašė pripažinti akcininkų sutarties 4.1 punkto nekonkuravimo nuostatą negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvams. Jeigu ne ieškinys ir ieškovių procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai, atsakovas nebūtų teikęs priešieškinio, siekdamas visomis teisėtomis priemonėmis gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Priešieškinio pareiškimas atsakovo gynybos argumentų nedidelės dalies pateikimas kita teisine forma (priešieškinio forma). Toks išlaidų susidarymo priežastingumas Lietuvos civilinio proceso teorijoje ir teismų praktikoje laikomas kaip teisiškai reikšmingas, nustatant, kam turėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos pagal „priežasties“ teoriją.

4.3.                      Atmesdamas tiek ieškinį, tiek priešieškinį, bei nepagrįstai spręsdamas nepriteisti šalims bylinėjimosi išlaidų, teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies normų. Vien tai, kad teismas nustatė, jog ieškovės apskritai neturi reikalavimo teisės pagal pareikštą ieškinį atsakovo atžvilgiu, rodo, kad ieškovės piktnaudžiavo teise kreiptis į teismą. Atsakovas ne kartą savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad į teismą ieškovės kreipėsi, siekdamos ne apginti savo tariamai pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o dėl kitų tikslų – norėdamos sukelti kuo daugiau nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan. Tai, kad ieškinys buvo atmestas ir kitais motyvais, ieškovėms neįrodžius akcininkų sutarties 4.1 ir 4.2 punktų nuostatų pažeidimo, tik patvirtina, kad ieškovių elgesys, reiškiant nepagrįstą ieškinį, nebuvo sąžiningas. Be to, civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės teikė pavėluotus prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo bei jų išreikalavimo (pvz. 2021-07-08 prašymai dėl papildomų įrodymų prijungimo; 2021-07-12 prašymas išreikalauti įrodymus), nors tokius prašymus turėjo galimybę pateikti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Toks elgesys laikytinas proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų pažeidimu. Atsakovas buvo priverstas rengti papildomus atsikirtimus į tokius nepagrįstus prašymus, rinkti paneigiančius įrodymus, tokiu būdu didinant ir taip nemažas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo elgesys atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį, nes priešieškinį atsakovas reiškė pagrįstai, siekdamas paneigti ieškovių procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus. Priešieškinis buvo pateiktas kartu su tripliku, taigi nepažeidžiant įstatyme nustatytų reikalavimų. Atsakomybė ir kaltė dėl proceso, dėl visų šiame procese susidariusių bylinėjimosi išlaidų tenka ieškovėms. Atsakovas aktyviai ir sąžiningai gynėsi nuo jam reiškiamų nepagrįstų ieškinio reikalavimų ir dubliko kontrargumentų, todėl pareiškė priešieškinį. Teismas nepagrįstai neįvertino šių procesinių aplinkybių, priešieškinio atsiradimo priežasčių, nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies, todėl dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo yra neteisingai išspręsta byla.

4.4.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad dėl priešieškinio atmetimo nėra pagrindo priteisti atsakovui ir trečiajam asmeniui visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, atskyrus bylinėjimosi išlaidų dalį, susijusią su priešieškinio parengimu, atsakovui ir trečiajam asmeniui turi būti priteistos likusios bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į ieškinį, tripliko, procesinių prašymų, rašytinių paaiškinimų rengimu, pasirengimu bei atstovavimu teismo posėdžiuose.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės UAB „Nuomlitas“, UAB „SB Trade“, trečiasis asmuo UAB „Laitom WORKS“ prašo: apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1.                      Teismas sprendimu atmetė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, tad nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai.

5.2.                      Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo priešieškinis buvo pareikštas kaip viena iš „daugybės“ gynybos nuo pareikšto ieškinio priemonių, pripažintinas nepagrįstu ir teisiškai nereikšmingu.

5.3.                      Tvirtindami, jog atsakovas buvo apsisprendęs veikti aktyviai, todėl gynėsi nuo ieškinio, reikšdamas priešinį reikalavimą, apeliantai siekia šių atsakovo atliktų aktyvių veiksmų padarinius perkelti ieškovėms. Apeliacinio skundo argumentas, kad priešieškinio pateikimą „inspiravo“ ir „išprovokavo“ ieškovės, atmestinas kaip nepagrįstas.

5.4.                      Vien ta aplinkybė, kad pareikšti ieškinio reikalavimai buvo atmesti, negali būti vertinama kaip ieškovių nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo teise faktas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tokių faktų nenustatė ir sprendime jų nekonstatavo.

5.5.                      Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės teismui teikė tik tokius įrodymus ir prašymus, kuriuos: 1) pateikti poreikis ir galimybė atsirado bylos nagrinėjimo iš esmės procese; 2) pasiūlė pateikti teismas, tikslindamas šalių įrodinėjimo pareigą. Dėl įrodymų pateikimo ieškovės negavo pirmosios instancijos teismo pastabų, dėl šios priežasties taip pat nei karto nebuvo atidėtas teismo posėdis. Taigi nėra jokio pagrindo teiginiams, kad ieškovės tariamai pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus ar savo veiksmais vilkino bylos nagrinėjimą. Taigi, nors byla buvo pradėta pagal ieškovių ieškinį, kuris buvo atmestas, pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovių nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl nebuvo pagrindo taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 4 dalyje.

5.6.                      Apeliaciniu skundu reiškiamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš jų atskyrus dalį, susijusią su priešieškinio parengimu. Tokia galimybė įstatyme nenumatyta. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kurį teismas išnagrinėjo kartu su ieškovių ieškiniu. Ieškovės gynėsi nuo pareikšto priešieškinio, teikė atsiliepimą, paaiškinimus, pasisakė dėl priešieškinio argumentų teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą, taigi šioje dalyje byla buvo išspręsta ieškovių naudai. Ne tik atsakovas, bet ir ieškovės, taip pat trečiasis asmuo UAB „Laitom WORKS“ šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, tokiu atveju ieškovams ir trečiajam asmeniui taip pat turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atmestu atsakovo priešieškiniu. Tokiu būdu bylinėjimosi išlaidų skirstymas reikštų matematinius skaičiavimus, išrenkant ir vertinant šalių patirtų su ieškiniu ar priešieškiniu susijusių bylinėjimosi išlaidų sumas, kurių galutinis rezultatas būtų naudingas tai šaliai, kuri bylinėjimosi išlaidų patyrė daugiau. Apeliantų siūlomas bylinėjimosi išlaidų skirstymas pripažintinas prieštaraujančiu įstatymui ir neprotingu, o nereikalingais skaičiavimais būtų nepagrįstai gaišinamas teismo laikas.

5.7.                      Ieškinio ir priešieškinio institutų teisinė prigimtis lemia, kad tiek pagal ieškinį, tiek pagal priešieškinį nagrinėjamos reikšmingos susijusios aplinkybės. Civilinės bylos procesas yra vienas ir vientisas, nepriklausomai nuo to, ar byloje yra pareikštas priešieškinis. Dėl šios priežasties pareikšto apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pripažintinas nepagrįstu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo ir trečiojo asmens (apeliantų) apeliacinis skundas netenkintinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

7.       Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

8.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutarta šalims nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.

10.       Atsakovas ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde pažymėjo, jog iš sprendimo rezoliucinės bei motyvacinės dalies darytina išvada, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, kadangi visi ieškovių reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, ir tinkamai taikyti CPK 93 straipsnio 1 dalį, taip pat CPK 98 straipsnio 1 dalį.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovių ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti, tad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendimas buvo priimtas vienos iš šalių (šiuo atveju atsakovo) naudai.

12.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

13.       Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.

14.       Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalautų, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

15.       Apeliantai skunde nurodė, jog atmesdamas tiek ieškinį, tiek priešieškinį, bei nepagrįstai spręsdamas nepriteisti šalims bylinėjimosi išlaidų, teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies normų. Atsakovas ne kartą savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad į teismą ieškovės kreipėsi, siekdamos ne apginti savo tariamai pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o dėl kitų tikslų – norėdamos sukelti kuo daugiau nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan. Tai, kad ieškinys buvo atmestas ir kitais motyvais, ieškovėms neįrodžius akcininkų sutarties 4.1 ir 4.2 punktų nuostatų pažeidimo, tik patvirtina, kad ieškovių elgesys, reiškiant nepagrįstą ieškinį, nebuvo sąžiningas. Be to, civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės teikė pavėluotus prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo bei jų išreikalavimo (pvz. 2021-07-08 prašymai dėl papildomų įrodymų prijungimo; 2021-07-12 prašymas išreikalauti įrodymus), nors tokius prašymus turėjo galimybę pateikti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Toks elgesys laikytinas proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų pažeidimu. Atsakovas buvo priverstas rengti papildomus atsikirtimus į tokius nepagrįstus prašymus, rinkti paneigiančius įrodymus, tokiu būdu didinant ir taip nemažas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo elgesys atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį, nes priešieškinį atsakovas reiškė pagrįstai, siekdamas paneigti ieškovių procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus. Atsakomybė ir kaltė dėl proceso, dėl visų šiame procese susidariusių bylinėjimosi išlaidų tenka ieškovėms, o atsakovas aktyviai ir sąžiningai gynėsi nuo jam reiškiamų nepagrįstų ieškinio reikalavimų ir dubliko kontrargumentų, todėl pareiškė priešieškinį.

16.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

17.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

18.       Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

19.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

20.       Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino siekį užkirsti kelią šalims gauti atlyginimą tų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado arba padidėjo dėl šalių nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

21.       Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Nuomlitas“ ir UAB „SB Trade“ pareiškė ieškinį atsakovui L. S., tretiesiems asmenims UAB „Laitom WORKS“, UAB „Retiva“, T. P. dėl netesybų priteisimo. Teismo prašė ieškovės UAB „SB Trade“ naudai priteisti iš atsakovo L. S. 20000 Eur netesybas; ieškovės UAB „Nuomlitas“ naudai priteisti iš atsakovo L. S. 20000 Eur netesybas; ieškovių naudai iš atsakovo priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovių naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovėms nustatytas 7 d. terminas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus (pateikti ieškinio priedus su vertimu į lietuvių kalbą). 2020 m. gruodžio 23 d. teismui buvo pateikti visi ieškinio priedai, į kurių turinį įtraukti užsienio kalba parengtų dokumentų vertimai. Ieškovių ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2020 m. gruodžio 28 d. Gavus atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Retiva“ atsiliepimą į ieškovių ieškinį, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartimi nutarta nustatyti, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. 2020 m. vasario 4 d. ieškovių bei trečiojo asmens atstovei išsiųstas atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimas, 2020 m. vasario 3 d. teismo nutartis, kuria ieškovėms buvo nustatytas 14 d. terminas nuo atsiliepimo įteikimo dienos pateikti teismui dubliką. 2021 m. vasario 17 d. teisme buvo gautas ieškovių atstovės prašymas dėl termino pateikti dubliką pratęsimo; 2021 m. vasario 18 d. teismo rezoliucija prašymas tenkintas, terminas dublikui pateikti pratęstas iki 2021 m. kovo 4 d. Ieškovių dublikas teisme gautas 2021 m. kovo 5 d. 2021 m. balandžio 6 d. teisme buvo gautas atsakovo priešieškinis ieškovėms UAB „Nuomlitas“, UAB „SB Trade“, T. P. dėl sutarties nuostatos pripažinimo negaliojančia. Atsakovas teismo prašė pripažinti 2018-06-29 akcininkų sutarties 4.1 p. nuostatą „Šalys įsipareigoja, pačios ar per trečiuosius asmenis, nevykdyti tokios pačios veiklos kaip bendrovė 10 (dešimt) metų nuo šios sutarties pasirašymo“, negaliojančia ab initio; priteisti iš ieškovių lygiomis dalimis turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. balandžio 8 d. teismo rezoliucija priešieškinis buvo priimtas, ieškovėms, tretiesiems asmenims nustatytas 14 d. terminas atsiliepimams pateikti. 2021 m. balandžio 26 d. teisme buvo gautas ieškovių bei trečiojo asmens atsiliepimas į atsakovo priešieškinį. 2021 m. birželio 15 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovių bei trečiojo asmens atstovė dalyvavo. 2021 m. liepos 8 d. teisme buvo gautas ieškovių bei trečiojo asmens atstovės prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo, gavus atsakovo nuomonę, teismo rezoliucija teikti procesiniai dokumentai buvo priimti. 2021 m. liepos 12 d. teisme buvo gautas ieškovių bei trečiojo asmens atstovės prašymas išreikalauti rašytinius įrodymus, tačiau 2021 m. liepos 27 d. vykusiame teismo posėdyje atstovė prašymo atsisakė. 2021 m. liepos 13 d., 19 d., 22 d. teisme buvo gauti ieškovių bei trečiojo asmens atstovės teikti rašytiniai paaiškinimai, kurie teismo buvo priimti ir išsiųsti atsakovui bei tretiesiems asmenims susipažinti. 2021 m. liepos 27 d. vykusiame teismo posėdyje tenkintas ieškovės bei trečiojo asmens atstovės prašymas dėl papildomų duomenų pateikimo ir atstovė įpareigota pateikti duomenis iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. 2021 m. liepos 29 d. teisme buvo gautas ieškovių bei trečiojo asmens atstovės prašymas priimti papildomus įrodymus, pateikti papildomi duomenys išsiųsti atsakovo bei trečiojo asmens atstovui. 2021 m. rugpjūčio 18 d. teisme buvo gautas ieškovių bei trečiojo asmens atstovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, teismas prašymą tenkino. 2021 m. rugsėjo 13 d. teisme buvo gautas ieškovių bei trečiojo asmens atstovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovės ligos, teismui pateikta informacija apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neprieštaravo. 2022 m. spalio 22 d. teisme gautas ieškovių bei trečiojo asmens atstovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovės ligos, teismui pateikta informacija apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neprieštaravo. 2021 m. lapkričio 12 d. teisme buvo gautas ieškovių bei trečiojo asmens atstovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovės bei jos šeimos nario ligos, teismui pateikta informacija apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus, nurodyta, jog įsipareigojama kitame teismo posėdyje užtikrinti tinkamą ieškovių ir trečiojo asmens atstovavimą (ligos situacijai nepasikeitus, teisė atstovauti bus perduota kitam atstovui). Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas prašė klausimą dėl teismo posėdžio atidėjimo spręsti teismo nuožiūra. 2021 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta.

22.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, taip pat CPK 5 straipsniu, pažymėtina, jog asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama.

23.       Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ieškovės, manydamos, jog jų teisės yra pažeistos, kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Atsakovas su ieškovių pareikštais reikalavimais nesutiko, pareiškė priešieškinį. Šalys teikė teismui procesinius dokumentus, papildomus įrodymus. Civilinė byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius (trys teismo posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovių bei trečiojo asmens atstovės ligos, pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys prašymuose atidėti teismo posėdžius nurodytas aplinkybes). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje nenustatyta, kad ieškovės būtų reiškusios nepagrįstus prašymus, vilkinusios procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusios savo procesines teises, dėl kurių būtų atsiradusios nebūtinos ir nepagrįstos šalių bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, ieškovės civilinės bylos nagrinėjimo procese elgėsi apdairiai ir rūpestingai, procesinius veiksmus atliko operatyviai, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl jų negalima pripažinti kaltomis dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo ieškovių procesinį elgesį vertinti kaip netinkamą, kas turėtų sukelti joms papildomų turtinių pasekmių, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

24.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Nagrinėjamu atveju tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra atmesti, todėl šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko joms pačioms. Nenustačius ieškovių nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 4 dalyje.

25.       Apeliantai apeliaciniame skunde akcentavo, jog priešieškinį atsakovas teikė tik kaip vieną iš daugelio gynybos priemonių nuo jam pareikšto nepagrįsto ieškinio, tad vien tai, kad nedidelė dalis atsakovo gynybos argumentų (priešieškinis) sprendimu buvo atmesta, negali būti pagrindu išvis nepriteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų, nes tai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Toks išlaidų susidarymo priežastingumas Lietuvos civilinio proceso teorijoje ir teismų praktikoje laikomas kaip teisiškai reikšmingas, nustatant, kam turėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos pagal „priežasties“ teoriją.

26.       Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021). Pagal CPK nuostatas pareikšti priešieškinį yra atsakovo procesinė teisė, kuria atsakovas gali ir nesinaudoti, o savo reikalavimus ieškovui pareikšti ieškiniu savarankiškoje civilinėje byloje įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-823/2021).

27.       Nagrinėjamu atveju atsakovas savo nuožiūra naudojosi teise į teisminę gynybą, savo nuožiūra sprendė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų priešieškiniu, turėjo galimybę naudotis ir laisvai naudojosi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į teisminę gynybą, t. y. pats sprendė visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Tad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog priešieškinio pateikimą nulėmė nepagrįsti ieškinio reikalavimai ir dubliko kontrargumentai.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog CPK nuostatose įtvirtinti du atvejai, kuriems esant bylinėjimosi išlaidos šalims gali būti paskirstomos vadovaujantis priežasties teorija. Pirma, pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį tokia galimybė nustatyta kaip bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtis bylose, užbaigtose priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, jei teismas nustatytų, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių teismas turi aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai). Antra, remiantis priežasties teorija bylinėjimosi išlaidos taip pat turi būti paskirstomos tuo atveju, kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. tais atvejais, kai taikyti bendrąją CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindu laikomas proceso šaliai palankaus sprendimo dėl ginčo esmės priėmimas, nėra galimybės (CPK 94 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

29.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nenustačius netinkamo (nesąžiningo) ieškovių procesinio elgesio, kuris būtų atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, taikyti byloje bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį nebuvo pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas ir trečiasis asmuo šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32.       Ieškovės UAB „SB Trade“, UAB „Nuomlitas“ ir trečiasis asmuo UAB „Laitom WORKS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktas 2022 m. kovo 10 d. prašymas dėl teisinių paslaugų priteisimo, kuriame prašoma patirtas teisinių paslaugų išlaidas priteisti trečiojo asmens UAB „Laitom WORKS“ naudai; 2022 m. vasario 12 d. sąskaita už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios suma 2758,80 Eur; 2022 m. vasario 23 d. „Swedbank“ AB mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 2758,80 Eur sumos sumokėjimą už advokatės teisines paslaugas.

33.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

34.       Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo) turinį, apimtis, byloje, apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir trečiajam asmeniui UAB „Laitom WORKS“ iš atsakovo L. S. ir trečiojo asmens UAB „Retiva“ priteistina po 1379,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Laitom WORKS“ (į. k. 304862663) iš atsakovo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens UAB „Retiva“ (į. k. 304850497) po 1379,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                       Birutė Simonaitienė