Civilinė byla Nr. e2A-1065-565/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03257-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.3.1.20. 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2021 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei T. R. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės T. R. 3 247,62 Eur negrąžintą paskolą, 430,82 Eur palūkanas, 244,20 Eur administravimo mokestį, 21 proc. sutartines (pelno) palūkanas už negrąžintą paskolą nuo 2020 m. spalio 29 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, tai yra iki 2022 m. lapkričio 10 d., kaip negautas pajamas/nuostolius, 305,89 Eur sutarties sudarymo mokestį, 59,09 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2019 m. gruodžio 3 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei suteikė 3 845 Eur paskolą (3 500,87 Eur paskola ir 344,13 Eur sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo pagal grafiką grąžinti paskolą, mokėti palūkanas, sutarties sudarymo ir administravimo mokesčius. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė nuo 2020 m. spalio 29 d. vienašališkai nutraukė sutartį. 

3.       Atsakovė negrąžino 3 247,62 Eur paskolos, nesumokėjo 430,82 Eur sutartinių (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki paskolos sutarties nutraukimo, 244,20 Eur administravimo mokesčio, 305,89 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Iš atsakovės taip pat turi būti priteistos 21 proc. sutartinės (pelno) palūkanos už negrąžintą paskolą nuo 2020 m. spalio 29 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, tai yra iki 2022 m. lapkričio 10 d., kaip ieškovės negautos pajamos/nuostoliai, taip pat 59,09 Eur delpsinigiai.

4.       Atsakovė T. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovės T. R. 3 247,62 Eur negrąžintą paskolą, 430,82 Eur sutartines (pelno) palūkanas, 244,20 Eur administravimo mokestį, 305,89 Eur sutarties sudarymo mokestį, 59,09 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (4 287,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 346,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

6.1.                      ieškovė 3 845 Eur paskolą atsakovei suteikė elektroniniu būdu per internetinę skolinimo platformą finbee.lt. Ieškovė pervedė visą paskolos sumą į atsakovės asmeninę banko sąskaitą. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti sutarties sudarymo mokestį, paskolos grąžinimo įmokas, administravimo mokestį bei visus kitus mokesčius pagal sutartį, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, t. y. nesilaikė paskolos grąžinimo terminų, nesumokėjo sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio, neinformavo apie aplinkybes, įtakojusias tinkamą įsipareigojimų vykdymą, nereagavo į raginimus sumokėti skolą, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punktu, vienašališkai nutraukė sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 3 247,62 Eur negrąžintą kreditą, 430,82 Eur sutartines (pelno) palūkanas nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. spalio 28 d., 244,20 Eur administravimo mokestį, 305,89 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 59,09 Eur delspinigius;

6.2.                      teismas nurodė, jog sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 5.3, 7.1, 8.11 punktai, kuriuose nurodyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos sumos išmokėjimo paskolos gavėjui dienos iki dienos, kuomet visa paskola yra faktiškai sugrąžinama skolintojams; sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys) ir kasacinio teismo praktikai. Teismas nurodė, jog ieškovei jau priteistos 430,82 Eur iki sutarties nutraukimo paskaičiuotos sutartinės (pelno) palūkanos, todėl ieškinio reikalavimą dėl 21 proc. sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą nuo 2020 m. spalio 29 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos teismas atmetė;

6.3.                      teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti 726 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti yra neproporcingai didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, ginčas nėra sudėtingas, byla nedidelės apimties, išnagrinėta priimant sprendimą už akių, todėl jas sumažino iki 250 Eur. Teismas, iš esmės patenkinęs visus materialius ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė ieškovės sumokėtą 96 Eur žyminį mokestį.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

7.       Ieškovė UAB „Finansų bitė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl 21 proc. sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 21 proc. sutartines (pelno) palūkanas už negrąžintą paskolą (3 247,62 Eur), skaičiuojamas nuo 2020 m. spalio 29 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. lapkričio 10 d., kaip negautas pajamas/nuostolius. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1.                      vien tik aplinkybė, kad paskolos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, nepanaikina ieškovės teisės reikalauti priteisti kaip nuostolius (negautas pajamas) tas palūkanas, kurias atsakovė būtų turėjusi sumokėti, jei sutartis dėl jos pažeidimo nebūtų buvusi nutraukta;

7.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, ir todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, tačiau kreditorius tokiu atveju įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020);

7.3.                      ieškovė nagrinėjamu atveju prašo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir iš jos priteisti negautas pajamas, kurias sutartyje numatytų 21 proc. dydžio mokėjimo (pelno) metinių palūkanų forma ji būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai ir laiku vykdžiusi paskolos sutartį ir sutartis būtų galiojusi visą numatytą laikotarpį. Vien dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė paskolos sutartį ir ji buvo nutraukta anksčiau termino, atsakovė neturi pagrindo išvengti paskolos sutartyje nurodyto dydžio palūkanų kompensavimo atsakovei ir skolintojams pareigos, kurią ji būtų turėjusi, jeigu paskolos sutartis būtų vykdoma tinkamai. Atsakovė negali sutaupyti ar gauti kitokios naudos iš savo neteisėtų veiksmų – savalaikio paskolos sutarties neįvykdymo, o ieškovė ir skolintojai negali patirti nuostolių (negautų pajamų) dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų.

8.       Atsakovė T. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė T. R. 2019 m. gruodžio 3 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kredito sutartis), kuria ieškovė atsakovei suteikė 3 845,00 Eur paskolą (3 500,87 Eur paskola ir 344,13 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių terminui (iki 2022 m. lapkričio 10 d.) su 21 proc. metinėmis mokėjimo (pelno) palūkanomis, o atsakovė įsipareigojo periodinėmis įmokomis grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas, sutarties sudarymo ir tarpininkavimo mokesčius. Atsakovė šių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. spalio 14 d. išsiuntė atsakovei raginimą vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, t. y. per 14 dienų sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Nustatytu terminu atsakovei nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, ieškovė nuo 2020 m. spalio 29 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. 

13.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, atsakovei nevykdant Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų ir ieškovei nutraukus su atsakove sudarytą Kredito sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, kurias sudaro pagal Kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kurį Kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta).

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

15.       Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

16.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinų pelno palūkanų procentine išraiška (metinė palūkanų norma – 21 proc.), kurių mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal Paskolos grąžinimo grafike nurodytą dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarką (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1–5.4 punktai). Šalys Kredito sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. lapkričio 10 d. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (21 proc. metines palūkanas) suteikė atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Kredito sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) 2020 m. spalio 29 d. nutraukė Kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei gavo sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kurį Kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

18.       Apeliantė prašo priteisti 21 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 247,62 Eur) nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki Kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. lapkričio 10 d.). Toks ieškovės negautų pajamų skaičiavimas yra ydingas, kadangi Kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų.

19.       Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pažymėtina, kad šalių sudarytos Kredito sutarties bendrosios dalies 2.2.5 punkte taip pat buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino.

20.       Dėl šios priežasties negautos pajamos turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo apeliantė, bet nuo per konkretų mėnesį nepadengto kredito likučio sumos. Visos šios sumos yra aiškiai nurodytos Paskolos grąžinimo grafike pateiktoje dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarkoje (pirma įmoka 2019 m. gruodžio 10 d., paskutinė įmoka 2022 m. lapkričio 10 d.).

21.       Ieškovė nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 10 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 21 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos (pradedant skaičiuoti nuo sumos, esančios tarp 11-12 Paskolos grąžinimo grafiko eilučių), tačiau nuo ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. spalio 29 d. – 2 690,20 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 10 d. – 2 659,20 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 10 d. – 2 577,10 Eur; nuo 2021 m. sausio 10 d. –      2 492,94 Eur; nuo 2021 m. vasario 10 d. – 2 406,66 Eur; nuo 2021 m. kovo 10 d. – 2 318,22 Eur;  nuo 2021 m. balandžio 10 d. – 2 227,56 Eur; nuo 2021 m. gegužės 10 d. – 2 134,62 Eur; nuo 2021 m. birželio 10 d. – 2 039,35 Eur; nuo 2021 m. liepos 10 d. – 1 941,69 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 1 841,58 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. – 1 738,96 Eur; nuo 2021 m. spalio 10 d. – 1 633,76 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 10 d. – 1 525,92 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 10 d. – 1 415,37 Eur; nuo 2022 m. sausio 10 d. – 1 302,05 Eur; nuo 2022 m. vasario 10 d. – 1 185,38 Eur; nuo 2022 m. kovo 10 d. – 1 066,80 Eur; nuo 2022 m. balandžio 10 d. – 944,73 Eur; nuo 2022 m. gegužės 10 d. – 819,60 Eur; nuo 2022 m. birželio 10 d. – 691,32 Eur; nuo 2022 m. liepos 10 d. – 559,82 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 425,02 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. – 286,84 Eur; nuo 2022 m. spalio 10 d. – 145,19 Eur). Taigi yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), skaičiuojamas nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Kredito sutarties termino pabaigos nuo pagal Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti aukščiau šioje nutartyje nurodyto vartojimo kredito likučio (skaičiavimo principas: negrąžintas kredito likutis eurais x 21 proc. / 100 proc. / 12 mėnesių, kadangi palūkanų norma yra lygi pasirinktai metinių palūkanų normai, padalytai iš 12 mėnesių). Tokiu būdu atsakovei išlieka teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino.

22.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui, nutraukusiam sutartį, teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo (negautų pelno palūkanų forma), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, skaičiuojamas pagal aukščiau šioje nutartyje nurodytą tvarką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

24.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pareiškusi turtinius reikalavimus, nurodydama, jog jie reiškiami bendrai 4 287,62 Eur sumai, tačiau reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), konkrečia suma neįvertino – negautas pajamas prašė priteisti procentine išraiška. Taigi šis ieškovės reikalavimas neįtakojo patenkintų / atmestų reikalavimų skaičiavimo proporcijos, todėl nėra pagrindo šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas perskirstyti.

25.       Ieškovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 24 Eur dydžio žyminį mokestį. Kitų įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, ieškovei (apeliantei) iš atsakovės priteisiama 24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Finansų bitė“ (juridinio asmens kodas 304051511) 3 247,62 Eur negrąžinto kredito; 430,82 Eur sutartinių palūkanų; 244,20 Eur administravimo mokesčio; 305,89 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 59,09 Eur delspinigių; 21 proc. metinių palūkanų dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 10 d.), nuo pagal Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. spalio 29 d. – 2 690,20 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 10 d. – 2 659,20 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 10 d. – 2 577,10 Eur; nuo 2021 m. sausio 10 d. – 2 492,94 Eur; nuo 2021 m. vasario 10 d. – 2 406,66 Eur; nuo 2021 m. kovo 10 d. – 2 318,22 Eur;  nuo 2021 m. balandžio 10 d. – 2 227,56 Eur; nuo 2021 m. gegužės 10 d. – 2 134,62 Eur; nuo 2021 m. birželio 10 d. – 2 039,35 Eur; nuo 2021 m. liepos 10 d. – 1 941,69 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 1 841,58 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. – 1 738,96 Eur; nuo 2021 m. spalio 10 d. – 1 633,76 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 10 d. – 1 525,92 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 10 d. – 1 415,37 Eur; nuo 2022 m. sausio 10 d. – 1 302,05 Eur; nuo 2022 m. vasario 10 d. – 1 185,38 Eur; nuo 2022 m. kovo 10 d. – 1 066,80 Eur; nuo 2022 m. balandžio 10 d. – 944,73 Eur; nuo 2022 m. gegužės 10 d. – 819,60 Eur; nuo 2022 m. birželio 10 d. – 691,32 Eur; nuo 2022 m. liepos 10 d. – 559,82 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 425,02 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. – 286,84 Eur; nuo 2022 m. spalio 10 d. – 145,19 Eur); 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (4 287,62 Eur) sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 346,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovės T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Finansų bitė“ (juridinio asmens kodas 304051511) 24 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta Burdulienė

           Jadvyga Mardosevič

                Neringa Švedienė