Civilinė byla Nr. e2S-106-357/2019

                                Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07534-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankas, dėl prievolės vykdymo tvarkos ir terminų nustatymo, dėl kreditoriaus priešpriešinių prievolių pažeidimo, civilinės atsakomybės skolininkui netaikymo/atleidimo, kreditoriaus įpareigojimo susilaikyti nuo išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti veiksmus, kuriais AB Šiaulių bankas savavališkai nusirašė lėšas nuo UAB „Kretingalės mėsa“ banko sąskaitų, neteisėtais, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, grąžinant UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB Šiaulių banką į būklę, kuri buvo iki savavališko lėšų nurašymo; pripažinti, kad AB Šiaulių bankas pažeidė savo priešpriešines prievoles pagal Kreditavimo sutartis ir netinkamai bendradarbiavo su UAB „Kretingalės mėsa“; nustatyti ieškovei neįvykdytos prievolės atsakovei vykdymo tvarką; netaikyti ieškovei civilinės atsakomybės už Kredito sutarčių numatytais terminais neįvykdymą; atleisti visiškai/iš dalies ieškovę nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo; išreikalauti iš AB Šiaulių bankas UAB „Kretingalės mėsa“ kreditavo bylos medžiagą, AB Šiaulių bankas vidaus taisykles ir su jomis susijusius dokumentus, panaikinti atsakovės sprendimus ieškovės atžvilgiu, kurie neatitiko AB Šiaulių bankas vidaus tvarkos taisyklių, o atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą skirti baudą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti AB Šiaulių bankui imtis šių veiksmų – kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal nutrauktas Kredito sutartis išieškojimo, atlikimo. Nurodė, kad, tuo atveju, jeigu teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai pasireikštų tuo, kad atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu galėtų pradėti išieškojimo iš įkeisto ieškovės turto ar laiduotojų turto procesą ir išieškojus skolą, priverstinai realizavus ieškovės turtą, nebūtų aktualūs kredito sutartyse numatytų kredito grąžinimo terminų pratęsimo klausimai, nes, perleidus realizuotą turtą trečiajam (sąžiningam) asmeniui, restitucijos taikymas natūra bus nebeįmanomas, nes iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalaujamas nekilnojamasis daiktas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.                      Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

4.                      Teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir, teismo vertinimu, pritaikius minėtas apsaugos priemones, kurios yra laikinos, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas.

5.                      Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog pritaikius ieškovės prašomas priemones, tačiau vėliau atmetus jos reikalavimus, atsakovė jokių didesnių neigiamų padarinių nepatirtų ir galės kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolos išieškojimo. Tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimas netektų jokios teisinės prasmės, ir tai galbūt lems net tik papildomą ginčą tarp šalių, ir padidins šalių atstovavimo išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.                      Atskiruoju skundu atsakovė AB Šiaulių bankas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.                      Ieškovės reikalavimas atidėti kredito įmokų grąžinimo terminą jau buvo išnagrinėtas teisme ir atmestas kaip nepagrįstas, būtent su šiuo reikalavimu yra siejamas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiti ieškovės reikalavimai taip pat yra susiję su jau išnagrinėtomis bylomis. Todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas tuo pagrindu, kad jis pareikštas pakartotinai reiškiamo reikalavimo, jau išnagrinėto teismuose, pagrindu.

6.2.                      Ieškovės įsiskolinimas atsakovei viršija 3 milijonus eurų ir yra pradelstas. Atsakovė jau laimėjo prieš ieškovę bylą dėl kredito įmokų grąžinimo termino atidėjimo. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimas analogiško reikalavimo atveju reikštų neproporcingą atsakovės teisių apsunkinimą.

7.                      Ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.       Atskirojo skundo motyvai apie tai, kad atsakovė būtų pajėgi įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, atsižvelgiant į jo kaip banko statusą turinčio subjekto stabilią finansinę padėtį, neturi reikšmės, kadangi šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra konservacinė.

7.2.       Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba apskritai pasidaryti neįmanomas, nes atsakovei pradėjus išieškojimo iš įkeisto ieškovės turto procedūrą ir išsiieškojus skolą (ar jos dalį), teismo sprendimu nustatyti neįvykdytos prievolės mokėjimo tvarką netektų prasmės – priverstinai realizavus įkeistą turtą, perleidus šį realizuotą turtą trečiajam asmeniui, restitucijos taikymas natūra taptų nebeįmanomas, be to, būtų sužlugdyta ieškovės veikla, todėl ieškinio reikalavimų nagrinėjimas taptų beprasmis.

7.3.       Atsakovės atskirojo skundo teiginys, jog ieškinys neatitinka prima facie reikalavimo, nepagrįstas, kadangi teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

8.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9.                      Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.                      Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

11.                      Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

12.                      Nagrinėjamu atveju ieškinyje suformuluotus reikalavimus ieškovė tikėtina pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, taip pat kartu su ieškiniu pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Tačiau tai, ar iš tiesų ieškovės ieškinys yra pagrįstas – bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai pagrindė savo reikalavimus atsakovams. Tai reiškia, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

13.                      Pažymėtina, kad preliminarus ieškovės pareikštų reikalavimų vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011)

14.                      Antroji sąlyga būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Šią grėsmę sprendimo įvykdymui ieškovė iš esmės grindė tuo, jog atsakovė šios bylos nagrinėjimo metu galėtų pradėti išieškojimo iš įkeisto ieškovės turto ar laiduotojų turto procesą ir išieškojus skolą, priverstinai realizavus ieškovės turtą, nebūtų aktualūs kredito sutartyse numatytų kredito grąžinimo terminų pratęsimo klausimai, nes, perleidus realizuotą turtą trečiajam (sąžiningam) asmeniui, restitucijos taikymas natūra bus nebeįmanomas, nes iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalaujamas nekilnojamasis daiktas.

15.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, o proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė.

16.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė jokių didesnių neigiamų padarinių nepatirtų, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimas netektų jokios teisinės prasmės, ir tai gali lemti papildomą ginčą tarp šalių, ir padidinti šalių atstovavimo išlaidas, negali būti laikomi pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sąlygotų atsakovės nuostolius, nes kaip teisingai nurodė atsakovė atskirajame skunde, ieškovės įsiskolinimas atsakovei viršija 3 milijonus eurų ir yra pradelstas, o atsakovė jau yra laimėjusi bylą prieš ieškovę dėl kredito įmokų grąžinimo termino atidėjimo. Taigi tol, kol galiojantis atsakovės reikalavimas nėra nuginčytas, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neproporcingai pažeistų atsakovės kaip išieškotojos teises.

17.                      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šios bylos nagrinėjimo stadijoje akivaizdžiai yra neproporcingas, pažeidžia teisingumo bei sąžiningumo principus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                Rasa Bartašienė