LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,

nuteistajai L. M.,

nuteistosios gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt, t. y. 3 012 Eur) dydžio bauda (dėl UAB ,,S“ apgaulingo apskaitos tvarkymo), 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 90 MGL (11 700 Lt, t. y. 3 388 Eur) dydžio bauda (dėl UAB ,,F“ apgaulingo apskaitos tvarkymo). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. M. paskirta subendrinta 100 MGL, t. y. 13 000 Lt (3 765 Eur), dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir M. M., N. J., A. L., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria L. M. nuteista pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt, t. y. 3 012 Eur) dydžio bauda (dėl UAB ,,S“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) bei paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3 765 Eur) dydžio bauda. L. M. išteisinta pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,F“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) paskirta 90 MGL (11 700 Lt, t. y. 3 388 Eur) dydžio bauda sumažinta iki 35 MGL (4 550 Lt, t. y. 1 317 Eur).

Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio, kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

L. M. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su M. M., vykdydama veiklą UAB „F“ vardu sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „F“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokesčius už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. sausio 2 d., būtent:

laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. sausio 2 d., būdama UAB „F“ (ankstesnis pavadinimas UAB „L“) (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini)) savininke ir direktore, turėdama teisę atstovauti šiai įmonei, veikdama vieninga tyčia su nusikalstamos veikos organizatoriumi M. M., žinodama, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas) ji atsakinga už UAB „F“ Buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama), 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės-finansinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus), 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) nuostatas, pažeisdama Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 su vėlesniais pakeitimais 2004 m. spalio 27 d., 2007 m. gruodžio 19 d.) 16 punkto (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai) ir 17 punkto (kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną pajamų ir išlaidų orderį) reikalavimus, suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydama nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „F“ veiklą, ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, sąmoningai leido kilti šiems nusikalstamiems padariniams, savo parašu patvirtindama UAB „F“ vardu išrašytus dokumentus, vykdydama M. M. nurodymus ir kartu su juo 2007 m. vasario 5 d. organizuodama UAB „F“ buhalterinės apskaitos tvarkymą per buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę UAB „DB“                    (įm  k. (duomenys neskelbtini), reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), sąmoningai neužtikrino būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo, t. y. neužtikrino UAB „F“ 2007 m. vasario 5 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. kasos knygos, 2007 m. atliktų turto (pinigų, gautinų skolų) inventorizacijų duomenų, dalies pinigų apskaitos dokumentų (kasos pajamų bei išlaidų orderių) tvarkymo, dėl to:

UAB „F“ buhalterinėje apskaitoje nepakako grynųjų pinigų išlaidų apskaitos dokumentų už 822,14 Lt (2007 m. vasario 28 d. – 90,50 Lt, 2007 m. balandžio 30 d. – 641,60 Lt, 2007 m. gegužės 31 d. – 45 Lt, 2007 m. liepos 31 d. – 45,04 Lt, įrašyti 2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. kasos registre (iš didžiosios knygos) dėl atsiskaitymo su atskaitingu asmeniu L. K.);

UAB „F“ buhalterinėje apskaitoje nepakako pirkėjo „MD“ grynųjų pinigų apskaitos dokumentų ne mažiau kaip už 127 110 Lt (kasos registre nurodyti kasos pajamų orderiai ir sumos, gautos už paslaugas iš UAB „MD“: 2007 m. vasario 14 d. – 5 000 Lt, 2007 m. birželio 5 d. – 10 000 Lt, 2007 m. birželio 13 d. – 10 000 Lt, 2007 m. birželio 19 d. – 10 000 Lt, 2007 m. birželio 21 d. – 35 000 Lt) ir 57 110 Lt, 2007 m. gruodžio mėn. orderiu įrašytų kasos knygoje ties žodžiais „L. K. iš UAB „MD“, t. y. iš viso už 70 000 Lt.

2007 m. spalio 1–31 d. kasos knygoje apskaitytas 99 489,67 Lt 2007 m. spalio 1 d. pinigų likutis, o 2007 m. kasos registre apskaitytas 10 3150,53 Lt 2007 m. rugsėjo 30 d. pinigų likutis kasoje, t. y. 3 660,86 Lt, mažesnis;

2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. kasos registre apskaitytas 86 148,07 Lt 2007 m. gruodžio 31 d. pinigų likutis neatitinka 52 825,85 Lt pinigų likučio, apskaityto kasos knygoje. Pagal 2007 m. gruodžio 31 d. bankų išrašus einamojoje sąskaitoje AB SEB banke buvo 20 033,45 Lt, o einamojoje sąskaitoje AB banke „Hansabankas“ buvo 0,00 Lt. UAB „F“ 2007 m. balanse nurodytas pinigų likutis kasoje ir einamojoje sąskaitoje 71 204 (52 825,85 + 20 033,45) Lt atitinka 2007 m. gruodžio 31 d. kasos ir einamosios sąskaitos išraše nurodytą apskaitytą pinigų likutį, tačiau neatitinka kasos registre apskaityto pinigų likučio – 86 148,07 Lt. Taip pat bendrovės 2007 m. balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos – 409 799 Lt, o didžiosios knygos gautinų skolų registruose – 377 788,61 Lt (pirkėjų registre nurodyto 371 604,15 Lt ir gautino PVM registre nurodytos skolos 6 184,46 Lt);

2007 m. gruodžio 31 d. pinigų likutis – 52 825,85 Lt, apskaitytas UAB „F“ kasos knygoje (ir 2007 m. balanse), bei 86 148,07 Lt pinigų likutis, apskaitytas kasos registre, nepatvirtintas inventorizacijos duomenimis, balanse ir registruose nurodytos skirtingos gautinos sumos nepatvirtintos tarpusavio skolų suderinimo raštais;

prie UAB „F“ kasos išlaidų orderių 2007 m. gruodžio 28 d. Nr. 29, 2007 m. gruodžio 27 d. Nr. 28, išrašytų L. K. (dabartinė pavardė M.) atsiskaityti su tiekėju UAB „S“, kaip išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti: UAB „S“ kasos pajamų orderių kvitai kartu su kasos pajamų orderiais skirtingais Nr.: serija SPU 2007 m. gruodžio 28 d. kvitas Nr. 00157 bei orderis Nr. 24 – 36 770 Lt, 2007 m. gruodžio 27 d. kvitas Nr. 00158 bei orderis Nr. 23 – 50 000 Lt, iš viso 86 770 Lt. Šie kasos išlaidų orderiai neįrašyti bendrovės „F“ 2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. kasos registre, tačiau įrašyti 2007 m. gruodžio mėn. kasos knygoje. Tiekėjo UAB „S“ kasos pajamų orderių kvitai (serija SPU 2007 m. gruodžio 28 d. kvitas Nr. 00157 bei orderis Nr. 24 – 36 770 Lt, 2007 m. gruodžio 27 d. kvitas Nr.00158 bei orderis Nr. 23 – 50 000 Lt, iš viso 86 770 Lt) neįrašyti bendrovės „F“ tiekėjo UAB „S“ registre bei skolų tiekėjams registre, t. y. UAB „F“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos 2007 m. gruodžio mėnesio ūkinės finansinės operacijos pagal kasos išlaidų orderius, išrašytus  bendrovės darbuotojai L. K. už 86 770 Lt, kurios fiksuotos tik kasos knygoje, mažinant 2007 m. gruodžio 31 d. kasoje apskaitytą pinigų likutį. Kaip išlaidas patvirtinantys dokumentai bendrovėje liko UAB „S“ bendrovės „F“ vardu įforminti kasos pajamų orderiai su kvitais už 86 770 Lt, pagal kuriuos taip pat nefiksuotos operacijos (įsipareigojimų mažinimas tiekėjui) bendrovės „F“ tiekėjo „S“ registre ir pagal įformintus pinigų išmokėjimo dokumentus (bendrovės „F“ kasos išlaidų orderius Nr. 28, Nr. 29) atskaitingo asmens bendrovės darbuotojos L. K. registre. Įmonės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos 2007 m. gruodžio mėnesio ūkinės finansinės operacijos pagal kasos išlaidų orderius, išrašytus bendrovės darbuotojai L. K. už 86 770 Lt, kurios fiksuotos tik kasos knygoje, mažinant 2007 m. gruodžio 31 d. kasoje apskaitytą pinigų likutį; dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokesčius už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. sausio 2 d

Kasaciniu skundu L. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį (dėl UAB ,,F“ apgaulingo apskaitos tvarkymo) ir bylą nutraukti, arba perkvalifikuoti jos veiką į BK 223 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Kasatorės teigimu, abiejų instancijų teismų priimti sprendimai, kuriais ji nuteista, yra nepagrįsti, teismai iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį), neteisingai įvertino surinktus įrodymus, dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.

Kasatorės nuomone, ji nėra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, be to, byloje nėra nustatyti jos veiksmai, numatyti šio straipsnio dispozicijoje.

Kasatorė nurodo, kad pagrindžiant jos kaltę nuosprendyje iš esmės yra perrašytas kaltinamasis aktas, neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir prieštaraujantis teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Nuosprendyje teigiama, kad L. M., veikdama netiesiogine tyčia, sąmoningai neužtikrino įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo, patikrinimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, jų registrų, sąmoninga apgaulingai organizavo ir nevykdė reikalaujamos buhalterinės apskaitos, tačiau kitoje nuosprendžio dalyje pripažįstama, kad tokius veiksmus atliko M. M. . Nuosprendžiuose pripažįstama, kad M. M. buvo faktinis įmonės vadovas, visas funkcijas atliko būtent jis, jokios bendros veiklos tvarkant buhalterinę apskaitą tarp jo ir kasatorės nebuvo. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausta daug liudytojų, susijusių su įmonių veikla, buhalterinės apskaitos tvarkymu. Nei vienas iš jų nepatvirtino, kad L. M. būtų atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su dokumentų tvarkymu, jų pateikimu. Kasatorė nurodo, kad M. M. jau buvo kelių įmonių savininkas ir teigė negalintis būti naujų įmonių, apie kurias kalbama nuosprendyje, vadovas, todėl jo prašymu nuteistoji tapo kelių įmonių akcininke ir direktore. Visus įmonių reikalus tvarkė M. M., nuteistoji buvo pasirašiusi įgaliojimus jam veikti šių įmonių vardu, pati visiškai nesidomėjo jų veikla, nes apie tai nieko neišmano ir jokio intereso užsiiminėti jų veikla neturėjo, visiškai pasitikėjo M. M., kuris šioje srityje jau turėjo patirties. Teismas pripažino, kad įmonių veiklą vykdė M. M., jis organizavo ir vykdė buhalterinės apskaitos tvarkymą, pavesdamas ją tvarkyti tuo užsiimančioms bendrovėms. Kasatorė jokių veiksmų šiais klausimais neatliko, jai nebuvo žinoma, gerai ar blogai tvarkoma apskaita, jai niekas tokių duomenų nepateikė ir neinformavo, o ji pati tuo nesidomėjo, buvo įsitikinusi, kad jokių problemų nėra. Kasatorė nurodo žinojusi, kad aptariamų įmonių buhalterinę apskaitą tvarko M. M. pasamdytos šios srities įmonės, ji yra pasirašiusi ant jo pateiktų dokumentų (byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jos pasirašyti dokumentai būtų buvę suklastoti); pati jokių buhalterinių dokumentų netvarkė, jokiais įmonės buhalteriniais dokumentais nedisponavo, niekam jų nepateikinėjo, nes jų neturėjo.

Kasatorė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-41/2012, 2K-363/2014) yra išaiškinęs, kad BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. O įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Kasatorės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių teismų teiginius, kad ji neužtikrino turto, inventorizacinių, pinigų apskaitos duomenų tvarkymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą šioje byloje už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą privalėtų atsakyti ją tvarkiusi specializuota buhalterinės apskaitos paslaugas teikusi įmonė, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta ir buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės nebuvo patrauktos atsakomybėn. Teismas, konstatavęs, kad L. M., veikdama su M. M., sąmoningai suklaidino buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę UAB „DB“, neįvardijo, kokiais konkrečiais veiksmais tai buvo padaryta. Kasatorė pažymi, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės nėra pareiškusios jai jokių pretenzijų dėl klaidinimo, nes ji su jomis neturėjo jokių reikalų. Be to, darydamas išvadą, kad L. M. veiksmai kvalifikuotini kaip tarpinės vykdytojos, apeliacinės instancijos teismas išėjo iš kaltinimo ribų, nes pareikštame kaltinime tokių teiginių nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas tokius skundo argumentus, rėmėsi specialisto išvada Nr. 5-1/117 ir specialistės L. Noskovos paaiškinimais, tačiau tai, kasatorės teigimu, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo pozicijai šiuo klausimu. Teismas atmetė nuteistosios skundą, visiškai nesigilindamas į šio nusikaltimo subjektyviuosius požymius ir į tai, kad buhalterinė apskaita buvo organizuota, kad tai atliko M. M., o tvarkė ją UAB „DB“. Paneigdamas buhalterinę apskaitą tvarkiusių įmonių kaltę teismas nurodė, kad nėra nustatyta, jog šių įmonių darbuotojai žinojo ir suprato, kad buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai. Tačiau, kasatorės teigimu, iš nuosprendyje išvardijamų jai inkriminuotų buhalterinės apskaitos trūkumų (kasos registras nepasirašytas atsakingo asmens, atskiri orderiai neįrašyti į asmens knygą, kasos likučių neatitikimai daugeliu atveju, atskirų dokumentų trūkumas 2007–2008 metais ir t. t.), matyti, kad šiuos ir kitus duomenis turėjo apskaitą tvarkiusi įmonė, jais disponavo ir juos tvarkė, todėl negalėjo nežinoti apie esamas problemas. Tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kasatorė nuteista už turėtą statusą, t. y. kad formaliai buvo įmonės akcininkė ir direktorė, Buhalterinės apskaitos įstatymą ir BK 222 straipsnį kasatorei teismai pritaikė mechaniškai, o tai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

Kasatorės teigimu, šioje byloje teismai tiksliai neišsiaiškino, objektyviai neištyrė visų nusikaltimo aplinkybių, nuosprendžiuose panaudojo trafaretinius šablonus, kurie neturi jokio ryšio su realia situacija byloje. Teismai visą dėmesį skyrė objektyviesiems požymiams ir visiškai nekreipė dėmesio į subjektyviuosius – nusikaltimo padarymo motyvą ir tikslą, kuriuos būtina įrodyti teisminio nagrinėjimo metu. Apgaulingos apskaitos tikslas yra nemokėti mokesčių, sumokėti mažiau ar jų išvengti. Kasatorės teigimu, jos veikoje nustatyta jokių savanaudiškų ar kitokių tikslų,  neįvardintas nusikaltimo motyvas. Vien ši aplinkybė, pasak kasatorės, kelia rimtų abejonių nuosprendžio teisėtumu. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).

Kasatorės nuomone, šiuo atveju galbūt galima pripažinti, kad jos veika atitinka BK 223 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (visiškas neveikimas, įsitikinus, kad nėra jokių problemų buhalterinėje apskaitoje), tačiau pagal BK 95 straipsnio l dalies 1 punktą (2003m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) dėl jai inkriminuoto laikotarpio (2007 m. liepos 5 d.–2008 m. sausio 2 d.) yra suėjęs senaties terminas. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su tokiu jos veiksmų kvalifikavimu.

Nuteistosios L. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuosprendžių surašymo taisyklių pažeidimo

Kasatorė nurodo, kad, abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 305 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neišsiaiškino ir objektyviai neištyrė visų nusikaltimo aplinkybių, pažeidė in dubio pro reo principą, apkaltinamajame nuosprendyje iš esmės perrašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad nuteistosios skunde išdėstyti deklaratyvūs, jokiais teisiniais argumentais nepagrįsti teiginiai apie teismų padarytus BPK pažeidimus prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK įtvirtintų reikalavimų, nuosprendyje pateikė išsamius jų vertinimo motyvus, įrodymais pagrįstas išvadas dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino byloje esančius duomenis ir, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai nurodė, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria L. M. nuteista dėl apgaulingo UAB „F“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, palieka galioti nepakeistą. Teismų pripažintos įrodytomis faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Toks įrodymų vertinimas ir nuosprendžių turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnyje ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiami teismų sprendimai priimti iš esmės pažeidžiant kasatorės nurodytas ar kitas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo L. M.

Kasatorė nurodo, kad nuteisdami ją pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – ji nėra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas, be to, byloje nėra nustatyti jos veiksmai, numatyti šio straipsnio dispozicijoje.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „F“ ūkinės–finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti 2012 m. rugsėjo 5 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 5-1/117, kurioje konstatuota, kad dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokesčių už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. sausio 2 d. Šie duomenys patvirtina esant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Neigdama savo kaltę dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, L. M. nurodo, kad UAB „F“ vadove ji buvo paskirta tik formaliai, faktiškai įmonei vadovavo ir visą jos veiklą vykdė M. M.. Be to, UAB „F“ buhalterinę apskaitą pagal sudarytas sutartis tvarkė atitinkamos įmonės, kurios, kasatorė nuomone, ir turėtų atsakyti pagal įstatymus.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, jis gali būti pripažintas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju. Tokiais atvejais pripažįstamos situacijos, kai apgaulingai apskaitai vesti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, Nr. 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. sausio 2 d. UAB „F“ direktore buvo L. M., o šios įmonės buhalterinę apskaitą atskirais laikotarpiais pagal sudarytas sutartis tvarkė UAB „DB“ ir UAB „D“. Byloje apklausti šių įmonių darbuotojai nurodė, kad UAB „F“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal jos atstovų pateikiamus dokumentus, tačiau apskaitos nebuvo įmanoma tinkamai sutvarkyti, nes dokumentų trūkdavo, apie tai M. M. buvo informuojamas. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, į tai, kad įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui pateikiamus dokumentus, o už jų pateikimo organizavimą atsakingas įmonės vadovas, teismai pagrįstai neįžvelgė UAB „DB“ ir UAB „D“ darbuotojų kaltės dėl apgaulingo UAB „F“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai atkreipė dėmesį į M. M. vaidmenį UAB „F“ valdyme, pripažino, jog jis buvo faktinis įmonės vadovas ir nuteisė jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau tai, kad dėl apgaulingo UAB „F“ buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltu buvo pripažintas ir M. M., nuteistosios L. M. atsakomybės dėl šios veikos nepašalina. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad L. M., būdama įmonės vadove, žinojo ir suvokė, jog UAB „F“ buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai, veikdama bendrai su M. M., neužtikrino tinkamo UAB „F“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nors nesiekė, tačiau sąmoningai leido kilti baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams, t. y. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Nėra pagrindo sutikti su kasatorės teiginiais, kad teismai nepagrįstai nustatė jos kaltę, nes įmonės veikla ji nesidomėjo ir apie ją nieko nežinojo. Teismų priimtuose nuosprendžiuose nuteistosios tyčios turinys išsamiai išanalizuotas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. M. suvokė savo, kaip įmonės vadovės, pareigas ir atliko šį statusą atitinkančius aktyvius veiksmus: kartu su M. M. kreipėsi dėl UAB „F“ buhalterinės apskaitos tvarkymo į atitinkamas įmones, pasirašė dėl to sutartį, atvykdavo pasirašyti dokumentų. Be to teisėjų kolegija pažymi, kad, tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Taigi, tapdama UAB „F“ direktore, L. M. prisiėmė visas su šiuo statusu susijusias pareigas bei įsipareigojo tinkamai jas vykdyti, todėl, pripažindami ją BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoja, teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini ir kasatorės argumentai, kad jos veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 223 straipsnį. Konstatavus, kad nusikalstamą veiką L. M. padarė netiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nėra pagrindo jos veiką pripažinti aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuris padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2011).

Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė BK 222 straipsnio 1 dalį, nes kasatorės veiksmuose nenustatė šio nusikaltimo padarymo motyvo ir tikslo. Teismų praktikoje pažymima, kad nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Tik tokiu atveju, nenustačius BK straipsnio dispozicijoje nurodyto veikos motyvo ar tikslo, konstatuojama, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos arba kad padarė kitą veiką, nereikalaujančią atitinkamo motyvo ar tikslo. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo tikslai yra savanaudiški, pvz., siekis išvengti mokesčių, tačiau BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje tikslai ir motyvai nėra įvardyti, jie nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, todėl jų nenustatymas byloje neužkerta kelio asmens veiką kvalifikuoti pagal šią normą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas L. M. pritaikytas tinkamai – jos veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Atmesti nuteistosios L. M. kasacinį skundą.