Civilinė byla Nr. 2A-1535-254/2012;

                                       Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 121.14., 121.18.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių S. B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-163-831/2012 pagal ieškovių V. B., veikiančios savo bei nepilnametės dukters I. B. interesais, ir S. B. ieškinius atsakovams A. M. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

ieškovė V. B., veikianti savo ir nepilnametės dukters I. B. vardu, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (I t. b. l. 76-77) ir prašė solidariai iš atsakovų A. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti ieškovės naudai 2 227,84 Lt turtinės ir 3 200,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei solidariai I. B. naudai 3 000,00 Lt neturtinės žalos.

Ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t. b. l. 78-79) ir prašė priteisti iš atsakovų A. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 3 000,00 Lt neturtinės žalos.

Nurodė, kad 2011-01-14 įvykusio eismo įvykio metu ieškovės V. B. vairuojamas automobilis susidūrė su iš šalutinio į pagrindinį kelią išvažiavusiu atsakovo A. M. vairuojamu automobiliu. Įvykio metu buvo sužalota ieškovė, jos dukros S. bei I. B. ir vyras R. B.. Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros 2011-03-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio l dalyje, požymių, ir nutarta ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK pareigūnams spręsti klausimą dėl eismo įvykį sukėlusio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Ieškovė neturi duomenų apie tai ar atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka. Kadangi dukros buvo nepilnametės ir pajamų neturėjo, visas savo bei jų gydymo, slaugos, priežiūros ir kt. išlaidas apmokėjo ieškovė. Kadangi tiek jos pačios, tiek ir dukrų gydymas bei reabilitacija truko pakankamai ilgą laiką, ieškovė patyrė materialinių išlaidų, kurios jai nėra atlygintos. Visų patiriamų išlaidų patvirtinančių dokumentų ieškovė nerinko, nes tuo metu jai labiausiai rūpėjo šeimos narių ir jos pačios sveikata, todėl pirko visus gydytojų išrašytus vaistus, važiavo į reabilitaciją ir masažus. Kadangi atsakovo vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dalį patirtų išlaidų ieškovei atlygino draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Likusi dalis išlaidų – 2 227,84 Lt, kuri buvo išleista vaistams, medicininiams tyrimams, kelionėms pas gydytojus ir kt., – liko neatlyginta. Be to, dėl atsakovo A. M. sukelto autoįvykio tiek ieškovė, tiek jos dukros patyrė kiekviena po 4 000,00 Lt neturtinės žalos. Kadangi dalį neturtinės žalos ieškovėms atlygino draudimo bendrovė (o būtent ieškovei 800,00 Lt, o dukroms po 1 000,00 Lt kiekvienai), kita dalis – 3 200,00 Lt ieškovei, bei po 3 000,00 Lt dukroms – teismo turėtų būti priteista iš atsakovų, kadangi tarp A. M. neteisėtų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovė sau bei dukrai I. padarytą neturtinę žalą vertina po 4 000,00 Lt, kadangi dėl autoįvykio jos patyrė sveikatos sužalojimus, ieškovei buvo sumušta krūtinė ir dešinysis žąstas, dukrai I. buvo konstatuotas kairio kelio sąnario raiščių patempimas, kairio peties sąnario sumušimas. S. B. buvo konstatuotas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas, kraujosruva dešinio žasto srityje. Ieškovės patyrė didžiulį išgąstį, stresą, nemalonius išgyvenimus, kentė ir iki šiol kenčia skausmą sumušimų vietose, išgyvena nuolatinį nerimą ir baimę dėl savo sveikatos būklės ateityje, dėl to dar tenka gerti nuskausminamuosius bei raminamuosius vaistus. I. B., kuri yra onkologinis ligonis, sveikata po patirtų traumų bei streso ženkliai pablogėjo, todėl teko papildomai vartoti vaistų. Nemalonius išgyvenimus bei diskomfortą ieškovė patiria dar ir dėl to, jog dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo vairuoti automobilio, todėl teko prašyti kitų asmenų, kad jas vežiotų pas gydytojus, nuvežtų apsipirkti į Vilkaviškį ir pan. Samdyti kitus asmenis reikėjo ir dėl to, jog ieškovės šeimai priklausantis automobilis buvo sugadintas nepataisomai, o kitam įsigyti neturėjo lėšų.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinius atmetė. Teismas konstatavo, kad AB „Lietuvos Draudimas“ ieškovei V. B. kompensavo 953,86 Lt (iš jų 800,00 Lt neturtinės žalos), I. B. 1 091,05 Lt (iš jų 1 000,00 Lt neturtinės žalos), S. B. 1 104,97 Lt (iš jų 1 000,00 Lt neturtinės žalos) žalos atlyginimo. Teismui pateiktuose dokumentuose (I t. b. l. 11, 13-14, 16-17) nurodoma, kad V. B. nebuvo kompensuota 1 669,36 Lt, iš kurių 169,19 Lt vaistai, kurie buvo kompensuoti R. B., 340,17 kelionės išlaidų, kurių kuro pirkimo čekiai buvo pridėti prie S. B. gydymo bei kelionės dokumentų bei 1 160,00 Lt, kurios nebuvo pagrįstos kuro pirkimo čekiais. I. B. nekompensuota vaistai, gydymas nepagrįsti gydytojų paskyrimais ir (ar) nesiejami su eismo įvykio 2011-01-14 sužalojimo gydymu, čekiai su neįskaitoma data, kvitai be vaistų pavadinimų bei susiję su sužalojimo gydymu vaistai, kurie buvo kompensuoti R. B.. Viso nekompensuota čekių už kurą 460,98 Lt, iš kurių 163,98 Lt kompensuota R. B., 104,97 Lt S. B., 91,05 Lt I. B.. Taip pat 21,99 Lt už stiklo ploviklį. Viso nekompensuota suma 558,48 Lt. S. B. nekompensuota 558,48 Lt, iš kurių 460,98 Lt vaistai, gydymas nepagrįsti gydytojų paskyrimais ir (ar) nesiejami su eismo įvykio 2011-01-14 sužalojimo gydymu, čekiai su neįskaitoma data, kvitai be vaistų pavadinimų bei susiję su sužalojimo gydymu vaistai, kurie buvo kompensuoti R. B.. 21,99 Lt už stiklo ploviklį, kelionės išlaidos nepagrįstos medicininiais dokumentais. Bendra nekompensuotų išlaidų sumą – 2 786,32 Lt. Bendra ieškovei V. B. bei jos atstovaujamai nepilnametei I. B. nekompensuota išlaidų suma – 2 227,84 Lt.

Teismas nurodė, kad jam nebuvo pateikti jokie papildomi duomenys, paneigiantys gydytojų ekspertų išvadose nurodytus skaičiavimus. Be to išvadose nurodoma, kad dalis nekompensuotų išlaidų yra kompensuota kitiems įvykio metu nukentėjusiems šeimos nariams ir tokiu būdu išminusuoti iš ieškovei V. B. bei jos atstovaujamajai kompensuotų lėšų, todėl neaišku, kokia iš tikrųjų išlaidų suma šeimai nebuvo faktiškai kompensuota. Teismui nepateikti jokie šias išlaidas patvirtinantys pirminiai dokumentai, todėl ieškinys dalyje dėl 2 227,84 Lt turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Teismas neabejojo, kad ieškovės dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė dvasinį sukrėtimą, fizinį ir moralinį skausmą, pripažino, kad eismo įvykio metu jos patyrė kūno sužalojimus bei su tuo susijusius dvasinius išgyvenimus, tačiau atkreipė dėmesį, kad eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, atsakovo padaryta veika yra neatsargi. Todėl teismas mano, kad prašoma priteisti 4 000,00 Lt suma vienam nukentėjusiajam asmeniui neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismo nuomone atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti konkrečioje šios bylos situacijoje yra adekvatu neturtinių teisių ir interesų pakenkimo mastui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniais skundais ieškovės S. B. ir V. B., veikianti savo ir nepilnametės dukters I. B. interesais, prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinius patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė S. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pažeidė CPK 6.263 straipsnio 2 dalį, nes ieškovei padaryta neturtinė žala ir jos mastas teismo buvo vertinami tik pagal formalius kriterijus, t. y. pagal teismo med. specialisto išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto ir nusikalstamos veikos, kuri įvertinta kaip neatsargi, pobūdį. Teismas visiškai neatsižvelgė į veikos pasekmes ir tolimesnį gydymąsi, patirtus nepatogumus, emocinę būseną ir pan. Apeliantė jai padarytą neturtinę žalą vertina iš viso 4 000,00 Lt, nes dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didelį išgąstį, stresą, nemalonius išgyvenimus, iki šiol kenčia skausmą sumuštose vietose, dėl ko buvo priversta nustoti lankyti šokių būrelį, kurį lankė kelerius metus, jaučia nuolatinį nerimą ir baimę dėl savo sveikatos būklės ateityje. Dėl šių aplinkybių, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta 1 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo kompensacija visiškai neatitinka apeliantės pažeistų neturtinių teisių ir interesų pažeidimo masto, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Apeliantė V. B., veikianti savo bei nepilnametės dukters I. B. interesais, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo pateikti jokie papildomi duomenys, nuneigiantys gydytojų ekspertų išvadose nurodytus skaičiavimus, nes teismo posėdžių metu ji pateikė dokumentus, patvirtinančius savo ir jos nepilnametės dukters sveikatos būklę, gydymą, atliktus tyrimus ir pan. Su pradiniu ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, kad tuo metu dar nepilnametėms abiem apeliantės dukroms buvo atlygintos tik išlaidos už kurą, tačiau už vaistus, medikamentus joms atlyginta nebuvo;
2. teismui pateikti pirminių išlaidas patvirtinančių dokumentų neturėjo galimybės, nes jie buvo pateikti AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“, sumokėdama tik už vaistus, susijusius su sužalojimų gydymu, neatsižvelgė į tai, kad visoms apeliantėms patirti sužalojimai turėjo ir šalutinių pasekmių (nervinė įtampa, peršalimas, onkologine liga sergančios I. stresas ir būklės pablogėjimas), todėl kai kurių vaistų pirkimas ne pagal gydytojų paskyrimus negali būti pagrindu nelaikyti šių išlaidų turtine žala, nes nors ir pirkti ne pagal gydytojo receptą, jie buvo neatsiejamai susiję su autoįvykio pasekmėmis, pvz. vaistai nuo skausmo, vaistai nerimui mažinti, vaistai nuo kosulio, kurie buvo reikalingi įvykio metu susimušus krūtinę ir po to persišaldžius. Todėl apeliantei turėtų būti kompensuotos visos išlaidos pagal draudimo bendrovei pateiktus čekius. Tai, kad ant kai kurių čekių neaiškiai matosi pirkimo data, nėra apeliantės kaltė, nes jie buvo išduoti vaistinėje. Apeliantė nurodo, kad jai turėtų būti atlyginta ir už magnetinio rezonanso tyrimą, kurį buvo priversta atlikti dėl nuolatinių stuburo skausmų po patirtų sužalojimų, ir už kelionės išlaidas pas gydytojus į Vilkaviškį, Kauną, Druskininkus;
3. teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pažeidė CPK 6.263 straipsnio 2 dalį, nes ieškovei padaryta neturtinė žala ir jos mastas teismo buvo vertinami tik pagal formalius kriterijus. Teismas visiškai neatsižvelgė į apeliantei ir jos nepilnametei dukrai padarytą neturtinę žalą bei jos mastą, nes iš byloje esančių dokumentų ir apeliantės paaiškinimų akivaizdu, jog atsižvelgiant į gydymosi namuose, lankymosi pas gydytojus, atliktų tyrimų, procedūrų ir t. t. trukmę bei dažnumą, tikėtina, jog padarytas sveikatos sutrikdymas turėtų būti vertinamas kaip nesunkus. Prašymo dėl pakartotinio ekspertizės skyrimo tikslu perkvalifikuoti sveikatos sutrikdymo laipsnį apeliantė ikiteisminio tyrimo eigoje nepateikė, nes tam neturėjo lėšų ir pirmiausia rūpinosi dukterų ir savo sveikata. Atsižvelgiant į nurodytą, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos visiškai neatitinka apeliantės ir jos dukterų pažeistų neturtinių teisių ir interesų pažeidimo masto, teisingumo ir protingumo kriterijų. Apeliantė jai ir jos dukrai I. padarytą neturtinę žalą vertina iš viso 4 000,00 Lt, nes dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didelį išgąstį, stresą, nemalonius išgyvenimus, iki šiol kenčia skausmą sumuštose vietose, jaučia nuolatinį nerimą ir baimę dėl savo sveikatos būklės ateityje, yra priverstos iki šiol vartoti raminamuosius ir nuskausminamuosius vaistus. Be to, po įvykio ženkliai pablogėjo I., sergančios onkologine liga, sveikata, ji tapo jautresnė, nervingesnė, todėl tenka dažniau lankytis pas gydytojus, važiuoti į sanatoriją, vartoti papildomų vaistų.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas A. M. prašo apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad visos pagrįstos apeliančių išlaidos buvo atlygintos sumokant draudimo išmokas. Iš skundų argumentų nėra aišku, kokia išlaidų suma šeimai nebuvo kompensuota. Be to, byloje nėra pateikti išlaidas patvirtinantys pirminiai dokumentai.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinių skundų netenkinti. Į apeliantės S. B. apeliacinį skundą nurodo, kad teismo medicinos ekspertų yra konstatuota, jog dėl ginčo eismo įvykio ieškovės patyrė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl iš esmės neginčijant jų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, apeliančių prašoma po 4 000,00 Lt neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė pagal formuojamą teismų praktiką. Į apeliantės V. B. apeliacinį skundą papildomai nurodo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog onkologine liga sergančios I. sveikata ženkliai pablogėjo būtent po eismo įvykio, nes jai, atsižvelgiant į ligos tipą, nuolat reikalingi vienokie ar kitokie medikamentai. Šios apeliantės teiginiai, kad jai ir jos dukrai buvo padaryti sunkesni sveikatos sutrikdymai, nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-01-14 įvykusio eismo įvykio metu ieškovės V. B. vairuojamas automobilis susidūrė su iš šalutinio į pagrindinį kelią išvažiavusiu atsakovo A. M. vairuojamu automobiliu. Įvykio metu nežymius sveikatos sužalojimus patyrė ieškovė ir jos sutuoktinis R. B. bei jų dukros nepilnametė I., gim. (duomenys neskelbtini) ir S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl turtinės ir neturtinės žalos, o S. B. tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu teismo sprendimu buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl 2227,84 Lt turtinės žalos nurodant, kad teismui nebuvo pateikti jokie papildomi duomenys, nuneigiantys gydytojų ekspertų išvadose nurodytus skaičiavimus. Be to išvadose nurodoma, kad dalis nekompensuotų išlaidų yra kompensuota kitiems įvykio metu nukentėjusiems šeimos nariams ir tokiu būdu išminusuoti iš ieškovei V. B. bei jos atstovaujamai nepilnametei I. B. kompensuotų lėšų. Teismas konstatavo, kad jam liko neaišku, kokia iš tikrųjų išlaidų suma šeimai nebuvo kompensuota realiai, nes nebuvo pateikti jokie šias išlaidas patvirtinantys pirminiai dokumentai.

Kolegija sprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Būtent tinkamas ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovės ieškinį, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė ieškinyje nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų jos reikalavimą dėl 2227,84 Lt turtinės žalos atlyginimo, t.y. nenurodė kuriam žalą patyrusiam asmeniui, kada ir kokie vaistai bei medicininiai tyrimai buvo skirti, kokias kiekvienas asmuo dėl to turėjo išlaidas, kas šias išlaidas patvirtina, nekonkretizavo aplinkybių dėl kelionių, kuro išlaidų ir kitų išlaidų, sudarančių ieškinio dalyką. Ieškinyje tik apibendrintai buvo nurodyta, kad ieškovė prašo priteisti draudimo bendrovės neatlygintas išlaidas. Ieškovė prie ieškinio pateikė atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pranešimus dėl nuostolių atlyginimo, prie kurių buvo pridėtos gydytojo eksperto išvados. Tačiau išvadose dėl ieškovės V. B., I. B. ir S. B. (I t., b.l. 11, 13, 16) yra nurodyta, kad nekompensuojama visa eilė išlaidų vaistams, kadangi jie buvo kompensuoti R. B.. Dėl pateiktų kuro čekių išvadoje dėl ieškovės V. B. yra nurodyta, kad jie kartojasi su S. B. pateiktais dokumentais (b.l. 11). I. B. išvadoje nurodyta, kad dalis išlaidų už kurą kompensuota R. B. ir S. B. (b.l. 14), o išvadoje dėl pastarosios, kad dalis išlaidų kompensuota I. B. (b.l. 17). Ieškovės sutuoktinis R. B. nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu, nors pagal ieškovės pateiktas gydytojo eksperto išvadas, jam buvo kompensuota dalis ieškovės prašomos priteisti jai turtinės žalos, kurią patyrė dėl dukterų gydymo, atlyginimo (CPK 47 str.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teismui priėmus ieškinį su trūkumais ir jų nepašalinus pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, liko neatskleista bylos esmė, todėl teismo sprendimas panaikintinas ir byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime teismas taip pat konstatavo, kad jam liko neaišku, kokia iš tikrųjų išlaidų suma šeimai nebuvo kompensuota realiai. Bylą nagrinėjant teisme atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas taip pat pareiškė, kad jam nėra suprantama, kokių išlaidų ieškovei jie neatlygino (b.l. 121), t.y. dėl kokių išlaidų neatlyginimo kilo ginčas, kuomet jos nebuvo detalizuotos ieškinyje.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kolegija konstatuota, kad nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokioms byloms, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai). Šiuo atveju teismas nuostolių dydį turėjo nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Ieškovės prie ieškinio pateiktos gydytojo eksperto išvados yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, kuriuos teismas turėjo vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nebuvo nepateikti jokie išlaidas patvirtinantys pirminiai dokumentai. Tačiau CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis CPK 159 straipsnyje nustatyta pareiga rūpintis kiek galima išsamesniu bylos aplinkybių ištyrimu, manydamas, jog byloje esančių įrodymų neužtenka, kad būtų išaiškintos visos su ja susijusios aplinkybės ir sudarytos sąlygos priimti teisingą sprendimą, turėtų pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų ir nurodyti, dėl kurių bylos aplinkybių reikia papildomos medžiagos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dokumentus, patvirtinančius išlaidų dydį pateikė atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, o šie buvo vertinami gydytojo eksperto. Teismas turėjo pasiūlyti atsakovei šiuos dokumentus pateikti teismui, o pastarasis turėjo pareigą pats juos ištirti ir įvertinti, kuomet gydytojo eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, gautų atsakovės iniciatyva. Teismas netenkino ieškovių prašymo (b.l. 121) išreikalauti medicininius duomenis iš šeimos gydytojos, Vilkaviškio ligoninės, Kauno medicinos universiteto klinikų, UAB „Medėja“ tuo pagrindu, kad prašomi išreikalauti duomenys aptarti gydytojo eksperto išvadose. Tokie motyvai duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kuomet gydytojo eksperto išvadoms nepagrįstai suteikė didesnę galią bei atsisakė išreikalauti ir betarpiškai ištirti ir įvertinti įrodymus, patvirtinančius esmines bylos aplinkybes (CPK 14, 176, 185 str.). Byloje kilo abejonių dėl galimybės įvertinti medicininius dokumentus teisme (b.l. 121), tačiau prireikus išnagrinėti byloje kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos žinių, gali būti skiriama ekspertizė (CPK 212 str.) arba reikšmingos bylai aplinkybės, ypač ieškovei nurodžius, kad dukra I. serga liga, kuri paūmėjo dėl patirto sveikatos sutrikdymo ir dėl to buvo būtina skirti papildomai vaistus, nustatinėjamos kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.).  

Ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė aplinkybėmis, susijusiomis su gydymu ir reabilitacija, kitais apribojimais, patirtais dėl sveikatos sutrikdymo, kurie užfiksuoti medicininiuose dokumentuose. Teismui nepagrįstai atsisakius juos išreikalauti ir įvertinti, dėl šio procesinės teisės pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir neturtinės žalos atlyginimo dalyje. Kadangi šis reikalavimas byloje glaudžiai susijęs su reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl panaikintina sprendimo dalis ir dėl neturtinės žalos atlyginimo bei perduotina byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                    Dalė Burdulienė

Raimondas Buzelis

Jolita Cirulienė