Civilinė byla Nr. e2-1059-776/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06846-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.11; 3.4.1.11.4.3.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

nedalyvaujant ieškovės UAB „APSAGA“ atstovui,

nedalyvaujant atsakovui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 
UAB „APSAGA“ ieškinį atsakovui V. Ž., dėl skolos priteisimo.  

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė UAB „APSAGA“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 425 straipsnio nustatyta tvarka prašydama priteisti iš atsakovo V. Ž. 190,25 Eur skolą,
255,40 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. preliminariu sprendimu (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-14070-776/2019) teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo V. Ž. ieškovei UAB „APSAGA“ 190,25 Eur skolą, 255,40 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,00 Eur žyminį mokestį ir 302,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

3.       Atsakovas V. Ž. 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistų delspinigių dydį iki 12,36 Eur, bendrą priteistą sumą iki 202,61 Eur ir procesines palūkanas nuo 8 iki 6 procentų bei priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nuo 302,50 Eur iki 100,00 Eur. Atsakovas savo prieštaravimus visų pirma grindė ta aplinkybe, kad priteisti delspinigiai, atsižvelgiant į tai, kad sutartį jis sudarė kaip vartotojas prisijungimo būdu su stipresniąja šalimi, neturint jokios galimybės koreguoti numatytus delspinigius, yra neproporcingai ir neprotingai dideli, delspinigių suma viršija skolos sumą, todėl, atsakovo nuomone, priteista delspinigių suma už 6 mėnesius neturėtų viršyti 6,5 procentų nuo priteistos sumos. Atsakovas taip pat reikalavo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį 139,03 Eur sumos delspinigiams, apskaičiuotiems nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2019 m. vasario 17 d., bei 22,74 Eur sumos delspinigiams, apskaičiuotiems nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. kovo 17 d. Atsakovas pažymėjo, kad šalių sudarytas sandoris nelaikytinas komerciniu sandoriu Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo prasme, o yra vartojimo sandoris, todėl priteisiant procesines palūkanas turi būti taikomas 6 procentų palūkanų dydis. Atsakovas taip pat nesutiko su prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu, nes, atsakovo nuomone, advokatas sugaišo nedaug laiko rengdamas standartinį ieškinį beveik be individualizuotos informacijos.

4.       Ieškovė UAB „APSAGA“ atsiliepime su atsakovo prieštaravimais nesutiko, prašė atsakovo skundžiamą preliminaraus sprendimo dalį palikti nepakeistą bei galutiniu sprendimu priteisti papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, kaip žemės ūkio verslu užsiimantis subjektas, nėra laikytinas vartotoju, nes ginčo sandoriu atsakovas įsigijo didelius kiekius žymėto dyzelino, kurį leidžiama naudoti tik žemės ūkio veiklai vykdyti, bei, būdamas įsiregistravęs pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, nurodydamas PVM mokėtojo kodą. Ieškovė taip pat nesutiko, kad sutartis su atsakovu buvo sudaryta prisijungimo būdu ir ieškovė negali būti laikoma stipresniąja šalimi, nes, prieš pasirašant sutartį, sutartis su atsakovu buvo derinama ir individualiai aptariama. Ieškovės nuomone, sutartyje numatytas netesybų dydis yra protingo dydžio bei atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas dėl delspinigių nėra suėjęs, nes atsakovo jam išrašytų sąskaitų neapmokėjimas, su kuriuo yra siejamas netesybų taikymas, yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki pat šios dienos. Ieškovės teigimu, atsakovas nėra laikytinas vartotoju, atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį ir vykdo ūkinę veiklą, kad gautų pajamų (pelno), verčiasi ūkine veikla, tenkindamas ne savo asmeninius, o ūkininko ūkio, kaip ūkio subjekto, poreikius, todėl sudarytas sandoris dėl prekių tiekimo yra komercinis ir turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas palūkanų dydis. Ieškovė nurodė, kad nėra pagrindo mažinti išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes jo neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių.

5.       Ieškovas V. Ž. patiekė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo į prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad palaiko savo argumentus, nurodytus prieštaravimuose.

Preliminarus sprendimas pakeistinas.

6.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „APSAGA“ su atsakovu V. Ž. 2015 m. birželio 11 d. sudarė sutartį Nr. 0611-1996/K, pagal kurios nuostatas šalys susitarė, kad ieškovė parduos degalus ir prekes atsakovui, fiksuojant įsigyjamų prekių kiekį ir kainą magnetinėmis kortelėmis, o atsakovas atitinkamai įsipareigojo juos iš ieškovės priimti ir apmokėti sutartyje numatytomis sąlygomis. Šalys ginčo sutarties 3.5. papunktyje susitarė, kad laiku neatsiskaitęs atsakovas moka 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ginčo sutarties 3.5. papunktyje taip pat numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja apmokėti už pirktus degalus ir prekes iki einamo mėnesio 15 dienos. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 30 d. išrašė
556,12 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą serija APC Nr. 0118272, kurios apmokėjimo terminas buvo iki 2018 m. spalio 15 d., ir 2018 m. spalio 31 d. išrašė 134,13 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą serija APC Nr. 0119060, kurios apmokėjimo terminas buvo iki 2018 m. lapkričio 15 d. Atsakovas 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo ieškovei 150,00 Eur, 2019 m. kovo 18 d. sumokėjo 150,00 Eur, 2019 m. gegužės 12 d. sumokėjo 200,00 Eur ir atsiskaitė su ieškove tik iš dalies bei liko skolingas 190,25 Eur sumą. Ieškovė apskaičiavo atsakovui 255,40 Eur delspinigius. Ginčo dėl pagrindinės skolos sumos nėra, t. y. atsakovas neginčija, kad yra susidaręs 190,25 Eur įsiskolinimas ieškovei. Todėl preliminarus sprendimas dėl pagrindinės skolos sumos nekeistinas. Nors atsakovas savo sutartinės civilinės atsakomybės neginčija, tačiau nesutinka su ginčo sutartimi šalių nustatytu delspinigių dydžiu, prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti delspinigius, nesutinka su procesinių palūkanų dydžiu bei mano, kad prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės.

7.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas neįvykdė ginčo sutarties nustatytais terminais ir dėl to byloje nėra ginčo.

8.       Kaip minėta, atsakovas 2019 m. vasario 18 d. sumokėjo ieškovei 150,00 Eur, t. y. 125 dienas pavėlavo apmokėti 556,12 Eur sumos 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija APC Nr. 0118272, todėl ieškovė už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2019 m. vasario 17 d. apskaičiavo 139,03 Eur delspinigius nuo neapmokėtos 556,12 Eur sumos. Atsakovas 2019 m. kovo 18 d. sumokėjo 150,00 Eur ir ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. kovo 17 d. apskaičiavo 22,74 Eur delspinigius nuo likusios nepamokėtos 406,13 Eur sumos. Atsakovas 2019 m. gegužės 12 d. sumokėjo 200,00 Eur ir ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. gegužės 11 d. apskaičiavo 28,17 Eur delspinigius nuo likusios nepamokėtos 256,12 Eur sumos. Atsakovui atlikus minėtus mokėjimus, ieškovė apskaičiavo, kad skola pagal 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija APC Nr. 0118272 sudaro 56,12 Eur ir už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. spalio 11 d. nuo šios sumos apskaičiavo 17,17 Eur delspinigius. Ieškovė už 134,13 Eur sumos įsiskolinimą, susidariusį pagal 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija APC Nr. 0119060, apskaičiavo 48,29 Eur delspinigius, nurodydama, kad jie apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. spalio 11 d., tačiau tik už 180 dienų.

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismas gali mažinti netesybas skolininko prašymu arba savo iniciatyva. Skolininko prašymas mažinti netesybas, be kitų atvejų, gali būti pareikštas teikiant atsiliepimą ar kitos formos atsikirtimus į kreditoriaus teisme pareikštą reikalavimą priteisti netesybas. Toks prašymas turi būti argumentuotas, jame turi būti pagrįsta, kodėl kreditoriaus prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, pateikti nurodytus argumentus patvirtinantys įrodymai. Tik esant argumentuotam skolininko reikalavimui mažinti netesybas, kyla kreditoriaus pareiga, atsikertant į skolininko argumentus, įrodyti, kad netesybų dydis pagrįstas, jos atitinka kreditoriaus nuostolius ar kitus turtinius praradimus. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

10.       Nagrinėjamu atveju atsakovas atliko mokėjimus po ginčo sutartyje nustatyto termino, į sumokėtas sumas buvo atsižvelgta apskaičiuojant delspinigius. Todėl tuo pagrindu, kad atsakovas įvykdė dalį prievolės po prievolės įvykdymo termino, teismas mažinti netesybų neturi teisės. Atsakovas savo teiginį apie nepagrįstai dideles netesybas iš esmės grindžia tuo, kad jos viršija pagrindinę skolą, bei tuo, kad ginčo sutartį jis sudarė kaip vartotojas prisijungimo būdu su stipresniąja šalimi, neturint jokios galimybės koreguoti numatytus delspinigius.  

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertintina pagal konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

12.       Teismo vertinimu, pagrindo mažinti netesybas kaip neprotingai dideles taip pat nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Ginčo sutarties objektas (degalų ir prekių pirkimas) suponuoja, jog ginčo sutarties tikslas nebuvo susijęs su atsakovo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sutartį atsakovas sudarė kaip ūkininkas, PVM mokėtojas. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnis 29 dalį PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, PVM sąskaitose faktūrose nurodytas įsigytų degalų kiekis (710 l ir 170 l) ir rūšis (žymėtas dyzelinas) buvo naudojamas atsakovo, kaip registruoto ūkio subjekto – ūkininko, veikloje, bet negalėjo būti skirtas atsakovo šeimos buitiniams poreikiams, nesusijusiems su vertimusi ūkininkavimu. Atsakovas yra įsiregistravęs PVM mokėtoju ir sudarydamas ginčo sutartį tą nurodė, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad atsakovas nelaikytinas vartotoju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 2 dalies prasme, o ginčo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl atsakovo argumentai, kad ginčo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolei turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios vartotojų apsaugą, yra nepagrįsti. Sutiktina su ieškove, kad ginčo sutartis sudaryta ne prisijungimo būdu, kaip nurodė ieškovė, ginčo sutarties tekstas su atsakovu buvo derintas ir individualiai aptartas, todėl nelaikytina, kad atsakovas neturėjo jokios galimybės derėtis dėl delspinigių dydžio.

13.       Taip pat atmestini atsakovo teiginiai, kad delspinigių dydis yra neprotingai didelis vien dėl to, kad delspinigiai viršiją pagrindinę skolą. Akivaizdu, kad atsakovui nesumokėjus už prekes pagal ginčo sutartį per joje nustatytą terminą, ieškovė patiria nuostolių dėl negalėjimo naudotis pinigais. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ginčo sutartis sudaryta dėl naftos produktų pirkimo, yra pagrįstas pagrindas įtvirtinti didesnį netesybų dydį – 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (kas sudaro 73 procentus metinių palūkanų). Teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, kad 0,2 procento dydžio delspinigiai yra jos minimalūs nuostoliai.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

15.       Kadangi atsakovas prašo taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, ieškinio senatis taikytina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

16.       Kaip minėta, ieškovė apskaičiavo 139,03 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2019 m. vasario 17 d., 22,74 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. kovo 17 d., 28,17 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. gegužės 11 d., 17,17 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. spalio 11 d. ir 48,29 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. spalio 11 d., tačiau tik už 180 dienų. Teismo skaičiavimu, taikant ieškinio senatį, už įsiskolinimą pagal 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija APC Nr. 0118272 delspinigiai už 180 dienų iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo sudaro 30,99 Eur (nuo 256,12 Eur sumos už 27 dienas delspinigiai sudaro 13,82 Eur ir nuo 56,12 Eur sumos už 153 dienas delspinigiai sudaro 17,17 Eur, t. y. iš viso 30,99 Eur). Už įsiskolinimą pagal 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija APC Nr. 0119060 delspinigiai apskaičiuoti už 180 dienų ir sudaro 48,29 Eur. Todėl, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistini 79,28 Eur delspinigiai (48,29 Eur + 30,99 Eur).

17.       Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, ūkio subjektas (skolininkas), praleidęs pagal komercinę sutartį atliktino mokėjimo terminą, privalo mokėti kreditoriaus naudai palūkanas, apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, o pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma.

18.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. Kaip minėta, atsakovas prekes iš ieškovės įsigijo savo ūkiui, yra ūkininkas, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.4 straipsnio prasme yra laikomas verslininku, o ginčo sutartis laikytina komercine sutartimi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo prasme. Todėl atsakovės mokėtinų procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanų dydis. 

19.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2019 m. lapkričio 8 d. Fiksuotoji palūkanų norma 2019 m. liepos 1 d. buvo 0,00 procentai. Todėl nuo 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovei iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 269,53 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

20.       Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 7 dalis).

21.       Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 8,00 Eur žyminio mokesčio ir 302,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė taip pat prašo priteisti 242,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, susidariusias dėl atsiliepimo į prieštaravimus parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismas apskaičiavęs nustatė, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 7, 8.2, 8.5 punktuose nustatyto dydžio (1 289,00 Eur x 2,5 + 1 289,00 Eur x 0,85 = 4 318,15 Eur). Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad šios išlaidos turėtų būti sumažintos iki 100,00 Eur.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 60 procentų. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 4,80 Eur žyminis mokestis ir 326,70 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

23.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 430 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „APSAGA“, kodas 175781368, 190,25 Eur (vieno šimto devyniasdešimties eurų 25 ct) skolą, 79,28 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 28 ct) delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 269,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4,80 Eur (keturių eurų 80 ct) žyminį mokestį ir 326,70 Eur (trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 70 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėjas                        Erminijus Baziulis