Pranešėja R. Majauskienė Byla Nr.1A-560-120/06
Teisėja L. Deksnienė Procesinio
sprendimo
kategorija:
2.4.6.4.1.;2.4.6.3.2.;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U
O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas 2007 m. gruodžio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės,
teisėjų: Romualdo Lincevičiaus,Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai
Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei
Vidai Kabečienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį
skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas
kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nubaustas 3 (trejiems )
metams 6 (šešeriems) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 214 str. 1 d. - 1
( vieneriems) metams laisvės atėmimo, pagal
BK 302 str. 1 d. už R.
M. asmens tapatybės kortelės
laikymą - 6 (šešiems ) mėnesiams laisvės
atėmimo, už A.
Z. vairuotojo pažymėjimo laikymą - 4 ( ketveriems ) mėnesiams laisvės atėmimo, už A. G. socialinio
draudimo pažymėjimo laikymą - 4 ( ketveriems) mėnesiams laisvės atėmimo, už R. K. neįgaliojo pažymėjimo
laikymą - 4 ( ketveriems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63
str. 4 d., iš dalies bausmes sudėjus, galutinė subendrinta bausmė paskirta
4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant
pataisos namuose.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
n u s t a t ė :
S.
M. nuteistas už tai, kad:
2007 m. vasario 17 d. apie 16 val., Ruklio g. prie namo
Nr. 2, Rukloje, Jonavos rajone, peiliu grasindamas tuoj pat
panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusį P. Š., pagrobė svetimą P. Š. priklausantį
turtą - 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną "S. E. 3220".
Be to, jis nuo 2006 metų, sausio mėnesio (tikslus laikas
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Ruklos miestelyje radęs svetimus
fizinių asmenų dokumentus - mokėjimo instrumentą - AB "Hansabankas"
"V. E." mokėjimo kortelę Nr. 4483 0810 0815
4575 išduotą Š. S. vardu, asmens tapatybės kortelę Nr. 10314218, išduotą 2003 m. birželio 5 d. Jonavos rajono policijos komisariato migracijos poskyryje
R. M. vardu, vairuotojo pažymėjimą Nr. KH070937 išduotą 93 m. liepos 1 d. Kelių policijos Kauno ETAS A. Z. vardu, 2005 m. birželio 27 d. S. J. skyriuje A. G. vardu išduotą socialinio
draudimo pažymėjimą Nr. SD 1216044 bei 2006 m. kovo 27 d.
Kauno antrajame teritoriniame skyriuje R. K. vardu
išduotą neįgaliojo pažymėjimą NP Nr.
0004940, (visų jų radimo Jonavos rajone, Ruklos
miestelyje, tikslios vietos ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenustatytos),
iki 2007 m. vasario 23 d. 13.45 val., t. y. iki jų radimo kratos metu dienos, Jonavos rajone, Rukloje, Ruklio g. 7-64 neteisėtai juos
laikė.
Skundu nuteistasis prašo teismo nuosprendį
pakeisti. Dėl jam inkriminuoto plėšimo jį išteisinti, nes nukentėjusio P. Š. jis neapiplėšė, smurto prieš jį vevartojo ir peiliu
negrasino, o dėl svetimų dokumentų laikymo paskirtas bausmes prašo sušvelninti,
nes tikslo juos neteisėtai laikyti, neturėjo ir laikė tik todėl, kad buvo
užmiršęs, jog juos rado. 2007 m. vasario 17 d. susitikimo su nukentėjusiuoju P. Š. neneigia ir nurodo, kad nukentėjusysis jam pardavė
neveikiantį mobilaus ryšio telefoną, tad susitikimo su juo metu jis prašė
nukentėjusį sugrąžinti jam už neveikiantį telefoną sumokėtus pinigus.
Nukentėjusysis pinigų neturėjo ir kaip užstatą davė jam savo mobilaus ryšio
telefoną. Jis nukentėjusio netampė, nestumdė ir jam negrasino. Liudytojų,
mačiusių, kad nukentėjusiajam būtų grasinta, kad jis būtų buvęs stumdomas ar
tampomas, taip pat nėra. Jo namuose rastas ir paimtas peilis nėra susijęs su
grasinimu P. Š.. Liudytoja M. Š. yra
buvusi jo namuose, tad tik čia ji ir galėjo matyti tokį peilį. Dėl pas jį
rastų dokumentų laikymo apeliantas kaltės neginčija. Nurodo, kad, nežinodamas,
kur gyvena jų savininkai, grąžinti savininkams dokumentus negalėjo ir,
pasidėjęs juos namuose, užmiršo, todėl, prašo atsižvelgus į tai, jog jis
išlaiko tris mažamečius vaikus, sušvelninti jam paskirtą bausmę.
N. S. Magomaev apeliacinis skundas
tenkinamas iš dalies. Nuosprendis, dalyje dėl
apelianto pripažinimo kaltu už neteisėto A. Z. ir A. G. dokumentų laikymą, naikintinas, o bausmė mažintina.
Nukentėjusio P. Š. teigimu,
apeliantas, kurį tuo metu jis pažinojo iš matymo, neleisdamas praeiti ir
stumdydamas, reikalavo iš jo 140 lt arba telefono už neva jo draugui, pravarde
Kosmosas, parduotą neveikiantį telefoną. Nepaklusus jo reikalavimui, išsitraukė
atlenkiamą peiliuką ir, neatidavus telefono, pagrasino jį pribaigti.
Išsigandęs, jo reikalavimui pakluso ir telefoną atidavė. Šie nukentėjusio
parodymai viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo
pastovūs ir nekito, tad teismas pagrindo netikėti šiais nukentėjusio
parodymais, neturėjo. To paties pasakyti apie apelianto parodymus, negalimą.
Apklausiamas įtariamuoju 2007 m. vasario 19 d., apeliantas teigė, kad 2006 m. vasarą nukentėjusysis P. Š. pirko iš jo mobilaus ryšio telefoną, bet už
nupirktą telefoną 140 lt jam nesumokėjo ir pradingo, todėl jis, sutikęs
nukentėjusį 2007 m. vasario 17 d., pareikalavo skolos. Nukentėjusysis tuo metu
pinigų neturėjo, todėl davė jam užstatą – savo mobilaus ryšio telefoną. Tos pat
apklausos pabaigoje apeliantas parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti, kad, 2006 m. vasaros pabaigoje ne nukentėjusysis, bet jis iš nukentėjusio už 140 lt nusipirko mobilaus
ryšio telefoną. Parsinešęs, pamatė, kad telefonas neveikia, todėl, susitikęs
nukentėjusį 2007 m. vasario 17 d., pareikalavo sugrąžinti 140 lt. (b.l.
138-139). 2007 m. liepos 2 d., duodamas parodymus teisme (b.l. 220-221),
apeliantas teigė, kad, iš nukentėjusio telefoną pirko jis, bet pinigus už
telefoną nukentėjusiam sumokėjo jo draugas. Kadangi jo draugo šiuo metu nėra,
tai už draugą iš nukentėjusio grąžinti pinigus reikalavo jis. Duotų parodymų
nepastovumas rodo, kad teismas pagrįstai apelianto parodymus vertino kritiškai.
Esant nepastoviems parodymams, apelianto duotais parodymais gali būti tikima
tik tiek, kiek jie neprieštarauja faktinei bylos medžiagai.
Nukentėjusysis telefono pardavimo apeliantui
faktą neigia. Faktiniai bylos duomenys apelianto teiginių, jog jis 2006 m. vasarą iš nukentėjusio pirko neveikiantį mobilaus ryšio telefoną, ne tik kad nepatvirtina,
bet ir paneigia. 2007 m. vasario 22 d. pažyma apie asmenis, kirtusius LR
valstybinę sieną, rodo, kad nukentėjusysis 2005 m. spalio 27 d. iš Lietuvos išvyko, o atgal sugrįžo tik 2006 m. lapkričio 7 d. (b.l. 35). Akivaizdu, kad , 2006 m. vasarą nukentėjusio Lietuvoje nebuvo ir parduoti mobilaus
ryšio telefono negalėjo. Vadinasi, apeliantas, teigdamas, jog 2006 m. vasarą jo draugas nukentėjusiam už parduotą mobilaus ryšio telefoną sumokėjo 140 lt, sako
netiesą.
Nukentėjusio parodymai rodo, kad,
reikalaudamas mobilaus ryšio telefono arba 140 lt, apeliantas ne tik jį stumdė
bei grasino jam smurtu, bet ir išsitraukęs iš kišenės lenktinį peiliuką,
grasino juo. Kad įvykio dieną apeliantas su savimi lenktinį peiliuką turėjo,
patvirtina ir liudytojos M. Š. parodymai bei daiktų ir
kitų objektų parodymų atpažinti protokolas. Pagrindo abejoti šiais
nukentėjusio P. Š. parodymais, nėra. Tai, kad apelianto
sulaikymo metu, peilio pas jį nebuvo, nukentėjusio ir liudytojos M. Š. parodymų niekiniais nedaro. Mobilaus ryšio telefonas
iš nukentėjusio atimtas buvo apie 16 val., o apeliantas sulaikytas buvo tik
18.30 val. Nuo 16 val. iki 18.30 val apeliantas lenktinį peiliuką bare rodė
liudytojai M. Š.. Turėjo jis ir galimybę sugrįžti į
namus, nes po to jis buvo matytas jo gyvenamos vietos laiptinėje, tad,
žinodamas, jog dėl paimto mobilaus ryšio telefono tuoj atvyks policija
(apeliantui apie tai pasakė liudytoja M. Š.), jis turėjo
realią galimybę palikti peiliuką namuose, kur šis ir buvo surastas.
Nukentėjusio stumdymas, grasinimas jam smurtu ir peiliu rodo, kad svetimą turtą
apeliantas pagrobė panaudojęs peilį, tad šią jo nusikalstamą veiką teismas
pagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d.
2007 m. vasario 23 d. kratos
protokolu konstatuota, kad be peilio, nuteistojo gyvenamojoje vietoje kratos
metu buvo rasti ir įvairūs kitiems asmenims, t.y. Š. S., R. M., A. Z. A.
G. bei R. K. priklausantys dokumentai. Dokumentais
laikomi tiek oficialūs, tiek ir ir privatūs materialių teisinių faktų
liudijimai, tiek nustatantys piliečių asmenybę, tiek ir suteikiantys tam tikras
teises bei teisėtus interesus. Neteisėtu dokumentų laikymu kėsinamasi ir į
nustatytą dokumentų tvarkymo teisę. Pas apeliantą rasti buvo penkių asmenų
vardais išduoti asmeniniai dokumentai. Dokumento laikymu įstatymas laiko jo
pastovų ar laikiną turėjimą savo žinioje, nepriklausomai nuo jo turėjimo laiko
trukmės. Įstatymai, atskirai rastų dokumentų laikymo, nereglamentuoja, tad šiuo
atveju yra taikytinos bendros radinio laikymą reglamentuojančios normos.
Liudytojo A. Z. parodymai,
duoti apeliacinės instancijos teisme, rodo, kad 2006 m. vasarą per Jonines jis buvo užpultas ir sumuštas jam nepažįstamų asmenų. Užpuolikų tarpe
apelianto nebuvo. Po muštynių jis pasigedo vairuotojo pažymėjimo ir savo
automobilio dokumentų, tad 2006 m. rugpjūčio 4 d. jis įšsiėmė naują vairuotojo
pažymėjimą. Apelianto gi teigia, A. Z. vairuotojo
pažymėjimą prie baro „Arnas“, esančio Ruklos miestelyje, radęs 2006 m. vasaros pabaigoje ir, parsinešęs jį, pasidėjo pas save namuose. Duomenys iš policijos
konstatuoja, kad 2006 m. per Jonines iš A. Z. pagrobtas
vairuotojo pažymėjimas nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d., t.y. nuo rugpjūčio mėnesio
pradžios, nebegaliojo, nes tą dieną, t.y. 2006 m. rugpjūčio 4 d., nukentėjusiam A. Z. buvo išduotas naujas vairuotojo
pažymėjimas. Vasaros laikas baigiasi pasibaigus rugpjūčio mėnesiui. Vadinasi, 2006 m. vasaros pabaigoje, apeliantas surado jau nebegaliojantį A. Z. vardu
išduotą vairuotojo pažymėjimą. Negaliojančio dokumento laikymas tiesioginio
apeliantui inkriminuoto nusikaltimo objekto, šiuo konkrečiu atveju A. Z. teisių ir jo teisėtų interesų, nepažeidė, nes,
nebegaliojantis vairuotojo pažyėjimas teisių, vairuoti transporto priemonę
nesuteikia, todėl šio negaliojančio dokumento laikymas nėra neteisėtas ir
baudžiamąja prasme ši veika nėra nusikalstama. Nesant BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objekto,
apelianto veikoje nėra ir šio nusikaltimo sudėties, todėl dėl nebegaliojančio A. Z. vairuotojo pažymėjimo laikymo S. M. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios šio
nusikaltimo požymių.
BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka pagarsinti
liudytojo R. M. parodymai rodo, kad apeliantas jį vežė į
Gaižiūnus. Išlipdamas iš apelianto automobilio, jis jame paliko piniginę,
kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė ir jo sugyventinės Š.
S. vardu išduotą „Hansa“ banko mokėjimo kortelė. Apelianto teigimu, po R. M. vežimo į Gaižiūnus, automobilyje jis rado piniginę su R. M. tapatybės kortele ir Š. S. vardu
išduotą banko mokėjimo kortelę. Rastus dokumentus jis parsinešė į namus ir
pasidėjo. Savininkams negrąžino, nes nežinojo, kur juos rasti. CK 4.62 str. radiniu laiko pamestą daiktą, kurio savininkas
nežinomas. Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu
jis yra žinomas. Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo
per savaitę nuo radinio radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai
perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti. Šiuo konkrečiu
atveju abu apelianto rasti dokumentai buvo galiojantys. Asmens tapatybės
kortelė – tai dokumentas, patvirtinantis jo turėtojo, šiuo konkrečiu atveju R. M., asmenybę ir LR pilietybę. „Hansa“ banko mokėjimo
kortelė „V. E.“ suteikė teisę Š. S. turėti
ir disponuoti jos turimomis piniginėmis lėšomis banke. Nežinodamas, kur rasti
šių dokumentų savininkus, laikydamas šiuos dokumentus pas save ir, per
įstatymo nustatytą laiką neinformuodamas apie jų radimą policijos, apeliantas
savo veiksmais pažeidė R. M. bei Š. S. teises
ir teisėtus interesus, normalią oficialių dokumentų naudojimo ir tvarkymo
tvarką. Apeliantas pripažįsta supratęs, jog jis laiko svetimus, t.y. šių asmenų
dokumentus. Tokį jo supratimą patvirtina ir jo veiksmai atlikti tuoj pat po
dokumentų radimo. O būtent: juos radęs apeliantas ne tik parsinešė į namus ir
nepranešė apie jų radimą policijai, bet ir išėmęs juos iš piniginės laikė, o
pačią piniginę išmetė. Vadinasi, jis jų grąžinti ir nesiruošė. Akivaizdu, kad
šiais savo veiksmais apeliantas identifikavo save, kaip šių daiktų (asmens
tapatybės kortelės ir mokėjimo instrumto) turėtoją. Neteisėtas dokumento ir
mokėjimo instrumento laikymas – tai pastovus ar laikinas svetimų dokumentų ar
mokėjimo instrumento turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo
laiko trukmės, tad šioje apelianto veikoje yra BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d.
sudėtys ir kaltu dėl šių nusikalstamų veikų jis pripažintas pagrįstai.
BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka pagarsinti
liudytojo A. G. parodymai rodo, kad 2006 m. rugpjūčio mėn. viduryje jam išėjus iš baro jis buvo užpultas dviejų nepažįstamų vaikinų ir iš
jo buvo ištraukta piniginė, kurioje buvo jo pasas, banko kortelė, donoro
kortelė, Sodros pažymėjimas ir pažyma apie deklaruotą
vietą. Tarpe užpuolikų apelianto nebuvo. Pasą ir Sodros pažymėjimą
A. G. nedelsiant išsiėmė naujus. Vadinasi, nuo naujų
dokumentų gavimo, prarastieji nebegaliojo. Apelianto teigimu, A.
G. Sodros pažymėjimą jis rado Rūklos miestelyje prie
namo Nr. 13. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu konkretus Sodros pažymėjimo radimo laikas, nenustatytas.
Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu tokio laiko nenurodė. Bylos nagrinėjimo
teisme metu, teismas to taip pat nesiaiškino. Duodamas parodymus apeliacinės
instancijos teisme, apeliantas mano, šiuos dokumentus radęs 2006 m. vasarą. Faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad apelianto surastas A. G. vardu
išduotas Sodros pažymėjimas, jo laikymo pas apeliantą
metu tebegaliojo, nėra. Išdavus A. G. naują
Sodros pažymėjimą, pamestasis neteko galios. Nenustačius, kad apelianto
surastas A. G. vardu išduotas Sodros pažymėjimas
tebegaliojo jo laikymo pas apeliantą metu, nėra galimybės ir teigti, kad
laikydamas surastąjį Sodros pažymėjimą apeliantas pažeidė
A. G. teises ir teisėtus interesus, t.y. laikė juos
neteisėtai. Nebegaliojančio dokumento laikymas jo savininko teisių bei teisėtų
interesų nepažeidžia ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia ir negali būti
laikomas neteisėtu, todėl ir šioje dalyje apeliantas pagal BK 302 str. 1 d.
išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka pagarsinti
liudytojo R. K. parodymai rodo, kad 2006 m. lapkričio mėn. pradžioje Rūklos miestelyje jis pametė neįgaliojo pažymėjimą. Apelianto
teigimu, 2006 m. vasarą R. K. savo neįgaliojo pažymėjimą
pats paliko jo automobilyje. Duomenų, kad R. K. pamestas
neįgaliojo pažymėjimas nebegaliotų, nėra, tad apeliantas, laikydamas šį
dokumentą pas save ir, įstatymo nustatytu laiku neinformuodamas apie jo radimą
policijos, savo veiksmais pažeidė R. K. teises ir
teisėtus interesus, nes R. K. iki šio dokumento grąžinimo
jam dienos, nebegalėjo naudotis jam įstatymais suteiktomis neįgaliojo teisėmis.
Apeliantas neneigia supratęs, jog šio asmens dokumentą jis laiko neteisėtai.
Akivaizdu, kad apeliantas identifikavo save, kaip šio daikto (dokumento)
turėtoją. Neteisėtas dokumento laikymas – tai pastovus ar laikinas svetimo
dokumento turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jo turėjimo laiko trukmės,
tad šioje apelianto veikoje taip pat yra BK 302 str. 1 d. sudėtis ir kaltu dėl
šios nusikalstamos veikos jis pripažintas pagrįstai.
Apelianto padarytas plėšimas priskiriamas sunkių nusikaltimų
kategorijai ir įstatymas už jo padarymą numato laisvės atėmimo iki 7 metų
bausmę. Apeliantas charakterizuojamas neigiamai, ne kartą baustas
administracine tvarka. BK 61 str. įpareigoja teismą, skiriamos bausmės dydį
skaičiuoti nuo josios vidurkio. Apelianto atsakomybę nei sunkinančių, nei
lengvinančių aplinkybių, nenustatyta, tad už kvalifikuotą plėšimą bausmės
vidurkiui lygios bausmės trukmės t.y. 3 m. 6 mėn. . laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nėra aiškiai per grižta bausmė. Įvertinus
tai, kad dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 str. 1 d. apeliantas
išteisintinas, jam paskirtoji bausmė, švelnintina. R. M. ir Š. S. dokumentai buvo rasti
vienu metu ir vienoje vietoje, t.y. R. M. piniginėje, tad
bausmės, paskirtos už R. M. asmens tapatybės kortelės bei
Š. S. mokėjimo instrumento laikymus sudaro idealiąją
nusikaltimų sutaptį ir todėl jos turėjo būti subendrintos BK 63 str. 5 d. 1 p.
tvarka. Bausmės, paskirtos apeliantui už A. Z., R. M. ir Š. S. dokumentų laikymus yra
žymiai mažesnės, nei įstatymų sankcijose nustatytos bausmės vidurkis ir nėra
aiškiai per griežtos.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,
n u s p r e n d ė :
S. M. apeliacinį
skundą tenkinti iš dalies.
2007 m. liepos 20 d.
Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį S. M. pripažinimo kaltu pagal BK 302 str. 1 d. dėl A. Z. ir A. G. dokumentų neteisėto
laikymo, panaikinti ir S. M. dėl
šių nusikalstamų veikų, išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šių
nusikaltimų požymių.
Teismo nuosprendžiu S. M. paskirtas bausmes, pagal BK 302 str. už neteisėtą R. M. dokumentų laikymą ir pagal BK 214 str. 1 d. už
neteisėtą Š. S. mokėjimo instrumento laikymą BK 63 str. 5
d. 1 p. tvaka subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti vienerius
metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. tvarka šią
subendrintą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su bausmėmis, teismo paskirtomis S. M. pagal BK 180 str. 2
d. už plėšimą bei 302 str. 1 d. už neteisėtą R. K. dokumento
laikymą ir galutinę subendrintą bausmę paskirti trejus metus devynerius
mėnesius laisvės atėmimo.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti
nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė teisėja Regina
Majauskienė
Teisėjai : Romusldas
Lincevičius
Algerdas
Urbšys