Civilinė byla Nr. 2A-88-390/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 36.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TPP“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1612-835/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimai verslo plėtrai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TPP“ dėl skolos,

Teismas,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1210,00 Lt skolą, 871,20 Lt delspinigių, 90,18 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 715,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (65,00 Lt žyminis mokestis ir 650,00 Lt už teisines paslaugas). Nurodė, kad šalys 2011-03-16 pasirašė atlygintinų paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo paruošti projektą paramai gauti. Projektas buvo paruoštas tinkamai, kokybiškai ir sutartyje numatytais terminais, dėl jo atsakovė pretenzijų neturėjo. Atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. SVP-110302, kuri iki šios dienos neapmokėta. Pagal sutarties 5 punktą, atsakovei praleidus mokėjimo terminus, ieškovė įgijo teisę skaičiuoti 0,4 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 871,20 Lt. Ieškovė savo darbą atliko nepažeisdama sutarties sąlygų, o atsakovė, nesumokėjusi už atliktas paslaugas, pažeidė prievolę atsiradusią sutarties pagrindu, todėl iš jos priteistina 1210,00 Lt skolos, 871,20 Lt delspinigių, 90, 18 Lt palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 1210,00 Lt skolą, 871,20 Lt delspinigius, 90,18 Lt palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2171,38 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,00 Lt žyminį mokestį ir 650,00 Lt už advokato teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad ieškovė sutartyje numatytas paslaugas atliko laiku, kokybiškai ir tinkamai, parengė projektą ir jį pateikė darbo biržai su tikslu paramai gauti (b. l. 13-17). Jokių pretenzijų dėl projekto savalaikiškumo ar kokybės atsakovė nepareiškė. Atsakovė ieškovei apmokėjimui 2011-04-06 pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVP110302 (b. l. 12), pagal kurią atsakovė privalo sumokėti 1000,00 Lt be PVM, tačiau ši sąskaita neapmokėta iki šiol. Teismas pripažintino, kad atsakovė savo įsipareigojimo pilnai neįvykdė ir taip pažeidė prievolę atsiradusią sutarties pagrindu ir liko skolinga ieškovei 1000,00 Lt be PVM. Teismas nurodė, kad abi šalys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje ir laisva valia pasirinkę sutarties sąlygas, todėl, teismo vertinimu, ieškovės prašomi 0,4 proc. delspinigiai už dieną nėra per dideli, o taip pat neprieštarauja šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Esant šioms aplinkybėms teismas ieškinį tenkino pilnai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

              Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „TPP“ prašo dalinai panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, dalinai patenkinant ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, iš atsakovės priteisiant 217,80 Lt delspinigių; priteisti 71 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Apeliantas nesutinka su delspinigių suma ir nurodo, kad sutartyje nustatyti delspinigiai yra neprotingai dideli. Esant mokestinėms nepriemokoms valstybė už laiku nemokamus mokesčius, atsižvelgiant į infliaciją, taiko 0,06-0,07 % dydžio delspinigius. Ieškovė reikalauja 0,4 % delspinigių. Delspinigiai už 180 kalendorinių dienų sudaro 72 %, tai daugiau negu pusė ieškovo reikalaujamos skolos. Šiuo atveju netesybos per metus sudarytų beveik 150 %. Nurodo, kad neginčija, jog šalys sutiko su tokio dydžio delspinigiais ir tai įtvirtino sutartyje, tačiau sutartyje numatyti delspinigiai tik dėl vienos priežasties – užtikrinti ieškovės teisę gauti likusius pinigus, kadangi paskutinė pinigų dalis sumokama, kai pasirašoma sutartis su trečiuoju asmeniu ir gaunami projektiniai pinigai. Šiuo atveju sutartyje numatyti tikslai nebuvo pasiekti, atsakovė rizikavo ir dalį pinigų sumokėjo už darbą, nors rezultatas nebuvo pasiektas. Ieškovė niekuo nerizikavo, gavo dalį pinigų ir dar pritaikė neprotingai didelius delspinigius.

              Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių argumentų:

              Atsakovei praleidus sutartyje numatytus mokėjimo terminus, ieškovė pagal sutarties 5 punktą įgijo teisę skaičiuoti 0,4 % dydžio delspinigius nuo nepamokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuris saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

              Sutarties šalys verslininkai, todėl tarp jų sudarytai sutarčiai netaikytinos vartojimo sutarčių nuostatos. Sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas.

              Sutarties 5 punkto nuostata dėl netesybų dydžio nėra panaikinta ir šalims turi privalomąją galią. Atsakovė šios sutarties sąlygos kaip nesąžiningos neginčija. Duomenų, kad atsakovė buvo verčiama sudaryti sutartį joje nurodytomis sąlygomis, byloje nėra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

              Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl delspinigių dydžio pagrįstumo.

              Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsniai). Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji – skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių; skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamąją funkciją. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų gali būti mažinamos jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ ir UAB „TPP“ 2011-03-16 sudarė atlygintinų paslaugų sutartį, kuria UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ įsipareigojo paruošti „Vietinių užimtumo iniciatyvų projektą UAB „TPP“ veiklos plėtra ir modernizavimas“ ir paraišką Alytaus darbo biržai, paramai pagal šį projektą gauti, taip pat atstovauti UAB „TPP“ darbo biržoje ir kitose institucijose, siekiant projekto įgyvendinimo (sutarties 1 p., b.l. 10). UAB „TPP“ įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 2.1 p.). Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad UAB „TPP“ lauku nesumokėjus UAB „Sprendimai verslo plėtrai“ už suteiktas konsultavimo paslaugas, skaičiuojami delspinigiai, lygūs 0,4 proc. už dieną, skaičiuojant nuo 2.1 sutarties punkte numatyto mokesčio sumos. Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad atsakovė UAB „TPP“ neįvykdė sutarties 2.1.1 punkte numatytos pareigos, t.y. nesumokėjo ieškovei 1000 Lt (plius PVM) nėra. Paskaičiuota sutartinių netesybų suma sudaro 871,20 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje įrodyti turi šalys. Apeliantė, nesutikdama su teismo priteistų netesybų dyžiu teigia, kad delspinigiai už 180 kalendorinių dienų sudaro 72 %, tai daugiau negu pusė ieškovo reikalaujamos skolos. Tačiau vien abstraktus nurodymas, kad reikalaujami delspinigiai sudaro daugiau negu pusė reikalaujamos skolos yra nepakankamas pagrindas pripažinti pažeidimą, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą sumažinti teismo priteistą netesybų dydį. Apeliantė įrodinėdama protingą netesybų dydį taip pat remiasi valstybės už laiku nemokamus mokesčius taikomu 0,06-0,07 % delspinigių dydžiu. Konstatuotina, kad priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Juo labiau, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 str.) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 str. 2 d.). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia prieštaravimo protingumo, sąžiningumo principams ir sąžiningai verslo praktikai. Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad abi atlygintinų paslaugų sutarties šalys yra juridiniai asmenys, profesionalūs rinkos dalyviai, sutarties sąlygos nustatytos šalių laisva valia, sutartiniai įsipareigojimai neįvykdyti pakankamai ilgą laiko tarpą (atsakovė turėjo pareigą sumokėti sutartimi sulygtą mokestį iki 2011-04-29, tačiau šios pareigos neįvykdė daugiau nei metus laiko). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju netesybos yra akivaizdžiai per didelės, o jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ( C K 1. 5 straipsnis).

Vadovaujantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

              Apeliacinį skundą atmesti.

              Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                     Algimantas Kukalis