Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-04-05][nuasmenintas sprendimas byloje][A-2244-1062-2018].docx
Bylos nr.: A-2244-1062/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 atsakovas
Kategorijos:
Socialinė apsauga
Socialinė apsauga
Socialinė apsauga
Socialinė parama šeimoms, vaikams ir nepasiturintiems gyventojams
Socialinė parama šeimoms, vaikams ir nepasiturintiems gyventojams

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2244-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01883-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

  1. Pareiškėja R. A. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 6–9) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. A1-922 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ (toliau – ir Įsakymas).
  2. Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Miesto ūkio departamento Būsto skyriui 2003 m. birželio 25 d. pateikė prašymą ir buvo įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. 53-5-3113 pareiškėjai pranešė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (toliau – ir Įstatymas), ji Sąraše pagal prašymo pateikimo datą yra 170-a bei kvietė iki 2015 m. lapkričio 9 d. atvykti į Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrių Nuomos administravimo poskyrį pasirinkti socialinį būstą.
  3. Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. 53-5-3113, vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Al-1399, pareiškėjai pasiūlė pasinaudoti 24,96 Eur per mėnesį (vienam asmeniui ar šeimos nariui) būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija.
  4. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. 53-1382 pareiškėjai pranešė, kad vadovaujantis Įstatymu 2016 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. Al-922 pareiškėja yra išbraukta iš Sąrašo. Išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėja nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Toks vertinimas, pareiškėjos manymu, yra formalus ir neatitinka valstybės principinių nuostatų užtikrinant socialiai pažeidžiamos grupės asmenų teises ir interesus. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, pažeidė ne tik pareiškėjos, kaip socialiai remtinos, teisę įsigyti būstą, bet ir Įstatymo deklaruotus principus. Akivaizdu, kad atsakovas nesiekia pareiškėjos naudai pakeisti susidariusią situaciją, nes niekada su ja nesusiekė ir nepriminė, kad jai reikalinga pateikti trūkstamus dokumentus. Be to, atsakovas, kaip valstybės institucija, turi didesnio rūpestingumo kriterijus ir turi jais vadovautis, nesiimti tokių drastiškų veiksmų, kaip išbraukimoSąrašo. Laukiančiųjų eilėje socialiniam būstui įsigyti ar išsinuomoti materialinė padėtis jau savaime yra sunki, nes būtent apibrėžto, Įstatyme nustatyto dydžio metinių pajamų gavimas yra viena sąlygų teisei į socialinį būstą įgyti. Be to, teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti turi būti vertinama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste.
  5. Pareiškėja teigė, jog ji nepiktnaudžiauja savo teisėmis ir jai suteikta teise gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti naudojasi sąžiningai, t. y. nuo prašymo pateikimo dienos – 2003 m. birželio 25 d., ji yra įrašyta į Sąrašą paramai gauti būstui įsigyti ar išsinuomoti. Iki atsakovo skundžiamo sprendimo priėmimo savo įsipareigojimus vykdė, visuomet laiku pateikdavo visus reikiamus dokumentus, t. y. 13 metų buvo sąžininga, tuo tarpu atsakovas tik dėl formalaus pažeidimo išbraukė pareiškėją iš Sąrašo. Atsakovas tokiu būdu paneigė socialinio būsto paskirtį ir formuoja ydingą socialinę politiką. Atsakovas pažeidė bendradarbiavimo, kooperavimosi principą ir elgėsi nesąžiningai, nesikreipė į pareiškėją, kad būtų laiku pristatytas reikiamas dokumentas – turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija. Taigi akivaizdu, kad atsakovas, būdamas savivaldos institucija ir vykdydamas paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti valstybės politiką, pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus paramai gauti būstui įsigyti ar išsinuomoti.
  6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b. l. 32–36) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  7. Atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte yra įtvirtinta, jog asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Pareiškėja praleido Įstatyme nustatytą terminą deklaracijai pateikti, ir, būdama lygi kitiems deklaracijų nepateikusiems asmenims ar šeimoms, buvo išbraukta iš eilės socialiniam būstui gauti, t. y. buvo pritaikytas lygiateisiškumo principas, neišskiriant ir neprivilegijuojant pareiškėjos kitų dėl šios priežasties iš eilės socialiniam būstui gauti išbrauktų asmenų atžvilgiu. Panaikinus Įsakymą, pareiškėjai būtų suteikta privilegijuota padėtis kitų asmenų atžvilgiu, kurie, vadovaujantis Įstatymu, laiku nepateikę Gyventojų turto deklaracijos, buvo išbraukti iš Sąrašo. Vadovaujantis socialinio teisingumo principu, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas. Pareiškėja nepateikė iki Įstatyme nustatytos datos turto deklaracijos, dėl ko jos pajamų ir turto nebuvo galima įvertinti, todėl ji ir buvo išbraukta iš Sąrašo.
  8. Pareiškėjos keliamas reikalavimas susisiekti su visais asmenimis, esančių eilėje būstui gauti, kai tokių asmenų Sąraše šiuo metu eilės būstui gauti laukia 3 355 asmenys, ir priminti apie jiems aktualių teisės aktų reikalavimus būtų nelogiškas ir reikalaujantis nepagrįstų atsakovo laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Nepriklausomai nuo to, jog Kauno miesto savivaldybė, kaip ir kitos institucijos, neturi jokios pareigos informuoti apie norminius teisės aktus, informacija apie tai, kad nuo 2015 metų sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, asmenys, išsinuomoję savivaldybės socialinį būstą bei pageidaujantys tokį būstą išsinuomoti, privalo iki einamųjų metų gegužės 1 dienos deklaruoti turtą, bei apie tai, kad to nepadarę asmenys bus išbraukti iš Sąrašo, buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse ir Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje: 2015 m. kovo 17 d., 2016 m. balandžio 1 d. paskelbta kaunas.lt, 2015 m. balandžio 1 d. dienraštyje „Kauno diena“, 2016 m. balandžio 23 d. savaitraštyje „Laikinoji sostinė“. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta informacija buvo skelbiama viešai ir visiems prieinama, pareiškėja neturi jokio teisinio pagrindo teigti, jog šių aplinkybių nežinojo, o juo labiau, jog apie viešai skelbiamų teisės aktų nuostatas turėjo būti asmeniškai informuota, nes teisės aktai nenumato tokios informavimo procedūros.
  9. Savivaldybė, vadovaudamasi didesnio rūpestingumo kriterijais, 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 53-5-3853 ir 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. 53-5-896, nors pagal įstatymus ir neprivalėdama asmeniškai informuoti pareiškėjos, vis dėlto pakartotinai asmeniškai informavo pareiškėją apie tai, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į Sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant pajamas). Asmenys ir šeimos, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš Sąrašo bus išbraukiami. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Įstatyme įtvirtintu pasirinkimo principu pareiškėjai buvo siūloma išsinuomoti socialinį būstą (2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. 53-5-3113 pasiūlyti 7 socialiniai būstai) arba pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija (2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 53-5-3853), tačiau pareiškėja jai pateiktų pasiūlymų atsisakė. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja ir iki išbraukimo iš Sąrašo turėjo realias galimybes bei teisę išsinuomoti socialinį būstą, tačiau jų savo noru pati atsisakė, todėl remtis tuo, kad jai, kaip pažeidžiamiausios visuomenės grupės narei, nebuvo suteikta teisė į socialinės paramos rūšį – socialinio būsto nuomą – negali.
  10. Atsakovas vadovavosi CK 1.117 straipsnio 6 dalimi ir pažymėjo, kad Įstatymas nenumato galimybės atnaujinti terminą Gyventojų turto deklaracijai pateikti, todėl manė, kad ir teismo tvarka jis negali būti pakeičiamas.

 

II.

 

  1. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjos R. A. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A1-922 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ dalį dėl pareiškėjos R. A. (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.
  2. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dalies dėl pareiškėjos R. A. (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukimo iš Sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Būsto skyriui 2003 m. birželio 25 d. pateikė prašymą ir buvo įrašyta į Sąrašą.
  4. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. 53-5-869 „Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos ir gyvenamosios vietos deklaracijos“ asmeniškai informavo pareiškėją apie tai, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į Sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant pajamas). Asmenys ir šeimos, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš Sąrašo bus išbraukiami.
  5. Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2016 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A1-922 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ 1 punktu pareiškėją (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukė iš Sąrašo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2016 m. liepos 17 d. raštu Nr. 53-5-1382 apie tai informuota. Išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėja nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.
  6. Teismas pažymėjo, kad paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Įstatymas (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (1 str.). Teismas vadovavosi nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 7 punktu, 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir pažymėjo, kad minėtų Įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad asmenys, pretenduojantys į socialinio būsto nuomą, privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas).
  7. Teismas rėmėsi Įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, šio straipsnio 7 dalies 9 punktu, 22 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo faktines aplinkybes įvertinus aptartų teisės nuostatų kontekste, darytina išvada, kad Įsakymo dalis dėl pareiškėjos R. A. (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukimo iš Sąrašo neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamo motyvuotumo reikalavimo (akte nepateikta nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai), nes jame nėra nurodyti pagrindiniai faktai (pareiškėja metinę pajamų deklaraciją už 2015 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė 2016 m. balandžio 7 d.), argumentai ir įrodymai, pagrindžiantys išbraukimo priežastį – pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėja nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, kuri nurodyta informacinio pobūdžio rašte. Nagrinėjamu atveju ginčijamame akte nemotyvavus ir nepaaiškinus, kaip buvo nustatytos faktinės aplinkybės (pajamų deklaracijos pateikimo laikas, aplinkybės ir jų vertinimas, pareiškėjos paaiškinimai), susijusios su pareiškėjos išbraukimu iš Sąrašo, teismas negalėjo visapusiškai bei objektyviai patikrinti, kiek teisėtas bei pagrįstas yra prašomas panaikinti Įsakymas. Teismas pripažino, kad Įsakymu pareiškėjai taikyta poveikio priemonė, neįvertinus pareiškėjos pateiktos pajamų deklaracijos, buvo nemotyvuota ir galimai neproporcinga.
  8. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams, viešojo administravimo subjekto (Kauno miesto savivaldybės administracijos) priimto individualaus administracinio akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamo akto dalį, t. y. Įsakymo dalį dėl pareiškėjos R. A. (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukimo iš Sąrašo, nepagrįstu, neteisėtu ir ją panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

 

III.

 

  1. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 92–97), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas neteisingai aiškino Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013 ir 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010) ir pažymi, kad skundžiamas aktas priimtas remiantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu ir pareiškėja pripažino, jog nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2015 metus. Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nes Įsakymo motyvai buvo nurodyti pareiškėjai siųstame Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 11 d. rašte Nr. 53-5-1382.
    2. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis ne tik Viešojo administravimo įstatymo, tačiau ir Įstatymo nuostatomis. Priimant Įsakymą, buvo vadovaujamasi ir Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Šiuo atveju buvo pritaikytas lygiateisiškumo principas ir pareiškėja, kaip ir kiti asmenys, neįvykdę Įstatymo reikalavimų, buvo išbraukta iš Sąrašo. Pareiškėja iki nustatyto termino nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, todėl jos pajamų ir turto nebuvo galima įvertinti, tuo tarpu parama būstui įsigyti ir išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms vadovaujantis socialinio teisingumo principu, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas.
    3. Atsakovas, nors ir neprivalėdamas, tačiau veikdamas atidžiai ir rūpestingai, 2016 m. kovo 31 d. raštu asmeniškai informavo pareiškėją apie tai, kad ji privalo deklaruoti turtą, kad asmenys ir šeimos nedeklaravę turto bus išbraukiami iš Sąrašo.
    4. Vadovaujasi ABTĮ 56, 80 ir 86 straipsnių nuostatomis ir pažymi, kad teismas pažeidė proceso teisės normas ir netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei juos ištyrė nevisapusiškai. Byloje buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtino, kad pareiškėja pavėluotai pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, todėl teismas turėjo tai įvertinti. Todėl išvada, jog teismas negali visapusiškai ir objektyviai patikrinti, kiek teisėtas ir pagrįstas Įsakymas, nepagrįsta.
  2. Pareiškėja R. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 100–101), kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  3. Atsiliepime pažymi, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Savivaldybės administracijos direktoriui įstatymo suteikta diskrecijos teisė priimti teisės aktus nėra absoliuti ir turi būti realizuojama įstatymų nustatytose ribose, nepažeidžiant asmenų, kurių atžvilgiu priimti individualūs administraciniai aktai, teisių bei teisėtų lūkesčių. Administracinio sprendimo teisinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

  1. Ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A1-922, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Pareiškėja ginčija Įsakymo dalies dėl pareiškėjos R. A. (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukimo iš Sąrašo teisėtumą ir pagrįstumą.
  2. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai R. A. Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2015 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 53-5-3853 „Pasiūlymas pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija“ inter alia (be kita ko) paryškintu tekstu nurodė, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į Sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant pajamas). Šiame rašte taip pat paryškintu tekstu buvo nurodyta, kad asmenys ir šeimos, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš Sąrašo bus išbraukiami (b. l. 21–22). Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. 53-5-869 „Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos ir gyvenamosios vietos deklaracijos“ asmeniškai informavo pareiškėją apie tai, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į Sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant pajamas). Šiame rašte taip pat paryškintu tekstu buvo nurodyta, kad asmenys ir šeimos, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš Sąrašo bus išbraukiami (b. l. 38).
  3. Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2016 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A1-922 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ 1 punktu pareiškėją (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukė iš Sąrašo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus 2016 m. liepos 17 d. raštu Nr. 53-5-1382 pareiškėja apie tai informuota. Išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėja nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.
  4. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pripažino, kad Įsakymo dalis dėl pareiškėjos R. A. (eil. Nr. (duomenys neskelbtini)) išbraukimo iš Sąrašo neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamo motyvuotumo reikalavimo (akte nepateikta nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai), nes jame nėra nurodyti pagrindiniai faktai (pareiškėja metinę pajamų deklaraciją už 2015 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė 2016 m. balandžio 7 d.), argumentai ir įrodymai, pagrindžiantys išbraukimo priežastį – pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėja nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, nurodyti informacinio pobūdžio rašte.
  5. Taigi šiuo atveju pirmiausiai vertintina, ar pirmosios instancijos teismo išvada, jog Įsakymo dalis naikintina kaip nemotyvuota, buvo pagrįsta.
    1. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).
    2. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (pvz., 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015).
    3. Įvertinus skundžiamos Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A1-922 „Dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ (b. l. 16), dalies turinį kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. 53-1382 (b. l. 17), kuriuo pareiškėjai pranešta, kad vadovaujantis Įstatymu, 2016 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. A1-922 pareiškėja yra išbraukta iš Sąrašo, išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėja nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, darytina išvada, jog jame yra nurodytas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamas sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo – Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktas. Įsakyme taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.
    4. Vertinant minėtų aktų turinį kartu su dviem faktais Kauno miesto savivaldybės padalinys – administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2015 m. gruodžio 3 d.  raštu Nr. 53-5-3853 bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. 53-5-869 „Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos ir gyvenamosios vietos deklaracijos“ raštu asmeniškai informavo pareiškėją apie tai, kad asmenys ir šeimos, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš Sąrašo bus išbraukiami, darytina išvada, jog pareiškėjai skundžiamo Įsakymo, kuriuo ji išbraukta iš Sąrašo, motyvacija turėjo būti pakankamai aiški – pareiškėja išbraukta iš Sąrašo dėl to, kad laiku nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.
  6. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas nurodė pagrindinius faktus ir argumentus bei teisinį pagrindą, kuriuo rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Nekyla abejonių, jog administracinio sprendimo (šiuo atveju – ginčijamo Įsakymo) priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija buvo žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir pareiškėjai, kurios atžvilgiu jis priimtas. Byloje pateikta Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, užpildyta pareiškėjos, tačiau ji pateikta 2016 m. liepos 13 d., t. y. po skundžiamo Įsakymo (2016 m. liepos 7 d.) priėmimo.
  7. Šiuo atveju ginčijamo Įsakymo turinys nesutrukdė pareiškėjai pasinaudoti ir teise į teisminę gynybą – skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja išdėstė aiškias nesutikimo su priimtu Įsakymu aplinkybes, iš kurių matyti, jog pareiškėja aiškiai suprato Įsakymo priėmimo pagrindą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl skundžiamo Įsakymo dalies neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, nepagrįsta.
  8. Konstatavus, jog nebuvo pagrindo panaikinti Įsakymo dalį kaip nemotyvuotą, vertintini pareiškėjos argumentai dėl Įsakymo dalies teisėtumo iš esmės.
  9. Skundžiamas Įstatymas priimtas remiantis 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.
  10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja iki kitų metų gegužės 1 dienos nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos už 2015 metus. Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija pateikta 2016 m. liepos 13 d., t. y. po skundžiamo Įsakymo (2016 m. liepos 7 d.) priėmimo. Tai, kad bylos medžiagoje yra pareiškėjos pateikta metinė pajamų deklaracija su spaudu: gauta 2016 m. balandžio 7 d. (b. l. 5557) nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės, nes byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašte Nr. 27.4-40-4E)RD,  kuriuo buvo atsakyta į 2017 m. kovo 22 d. paklausimą, nurodoma, kad R. A. 2016 m. liepos 13 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (forma FR0001) už 2015 metus ataskaitinį laikotarpį. Taigi ši būtina ataskaita pateikta jau po to, kai pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.
  11. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių: asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 38 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių; asmens be šeimos, gyvenančio kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 32 VRP dydžių ir turtas – 56 VRP dydžių. Vadinasi, Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos patikimas savivaldybei nėra formalus veiksmas, bet susijęs su joje esančios informacijos įvertinimu, siekiant patikrinti, ar asmuo dar tebeturi teisę į paramą būstui. Taigi Kauno savivaldybė turėjo įvertinti ne tik pajamų deklaraciją, kuri yra reikšminga ir kitais, ne tik teisės į paramą būstui išsinuomoti tikslais, bet turėjo pareigą tiksliai įvertinti ir turto deklaraciją, kurios, kaip minėta, pareiškėja iki Kauno miesto savivaldybei priimant ginčijamą sprendimą nustatytu laiku nepateikė.
  12. Minėta, kad pagal Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktą, asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.
  13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamą Įsakymą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ­– pareiškėjos skundą atmesti.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos R. A. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

 

 

                                                                                                  Irmantas Jarukaitis

 

 

                                                                                                  Ramutė Ruškytė


Paminėta tekste:
  • CK1 1.117 str. Termino apibrėžimas