Civilinė byla Nr. e2A-443-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00037-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Jadvygos Mardosevič ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Langų parkas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Langų parkas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MINESTAS“ dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais ir skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė DNT TURTAS.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Langų parkas“ (toliau – ir ieškovė, ar subrangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      Pripažinti negaliojančiais atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MINESTAS“ (toliau – ir atsakovė, ar generalinė rangovė) 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. atliktus vienašališkus reikalavimo dėl tariamai patirtų 156 000 Eur nuostolių atlyginimo įskaitymus (toliau – ir įskaitymai) į ieškovės reikalavimus dėl 111 219,13 Eur ir 7 214,94 Eur už atliktus statybos darbus sumokėjimo.

1.2.                      Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 118 434,07 Eur skolą už atliktus statybos darbus, 4 333,44 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 26 d. ieškovė su atsakove sudarė Užsakymo atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Subrangos sutartis), kurios pagrindu įsipareigojo už 221 636,13 Eur su PVM atlikti aliuminio gaminių (virtinų) ir priedų gamybos bei montavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys). Pagal Subrangos sutarties 4.1 papunktį, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 70 000 Eur avansą ir šį savo įsipareigojimą įvykdė 2021 m. gegužės 31 d. Pagal Subrangos sutarties 2.1 papunktį ieškovė turėjo sukomplektuoti, pagaminti ir sumontuoti užsakytus gaminius per 4 mėnesius nuo avanso sumokėjimo momento. Subrangos sutarties sudarymo metu buvo planuojama, jog angas vitrinų projektavimo ir montavimo darbams atlikti atsakovė paruoš 2021 m. liepos mėn., o ieškovė darbus spės atlikti iki 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tokiu būdu išvengdama montavimo darbams trukdančio lietingo ir vėjuoto periodo vėlų rudenį ir žiemą. Dėl atsakovės vėlavimo atlikti Statinio statybos darbus, galimybė ieškovei iš dalies pradėti aliuminio gaminių (vitrinų) projektavimą atsirado tik 2021 m. rugpjūčio mėn., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo Subrangos sutarties sudarymo. Ieškovė langų projektavimo darbus nuo 2021 m. rugpjūčio vidurio pradėjo atlikinėti etapais, t. y. prisiderinant prie to, kokius statinio aukštus atsakovė yra pastačiusi, kokias angas yra įrengusi ir pan.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad pagal Subrangos sutartį ieškovė perdavė atsakovei atliktų darbų iš viso už 221 636,14 Eur su PVM, kuriems taikomas atvirkštinis PVM (atsakovės mokėtina suma sudarė 183 170,36 Eur be PVM), o taip pat atliko papildomų statybos darbų už 5 263,71 Eur su PVM, kuriems atvirkštinis PVM netaikomas (atsakovės mokėtina suma sudarė 5 263,71 Eur su PVM), ir, kurių kaina nebuvo įtraukta į Subrangos sutarties kainą. Kadangi atsakovė buvo sumokėjusi 70 000 Eur avansą, bendra atsakovės mokėtina suma už ieškovės atliktus statybos darbus sudarė 118 434,07 Eur.

4.       Ieškovė paaiškino, kad vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymų atsakovė neturėjo priešpriešinės apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę , t. y. atsakovės reikalavimas tariamai dėl ieškovės kaltės atsakovės patirtų 156 000 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Vienašališki atsakovės reikalavimo dėl tariamai patirtų 156 000 Eur nuostolių atlyginimo įskaitymai į ieškovės reikalavimus dėl 111 219,13 Eur ir 7 214,94 Eur dydžio sumų už atliktus statybos darbus buvo atlikti nesant visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnyje įtvirtintų įskaitymo sąlygų. Atsakovė neturėjo priešpriešinės apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę, o tai reiškia, jog tokie įskaitymai yra neteisėti ir dėl to pripažintini negaliojančiais. Be to, įrodymų, galinčių objektyviai patvirtinti atsakovės reikalavimą dėl patirtų 156 000 Eur nuostolių atlyginimo, nebuvo būtent įskaitymų atlikimo metu 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d.

5.       Ieškovė nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Dėl ieškovės reikalavimų atsakovei sumokėti 111 219,13 Eur ir 7 214,94 Eur už atliktus statybos darbus pagrįstumo nebuvo abejonių ir (ar) ginčų, o atsakovės reikalavimas į ieškovę dėl 156 000 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Atsakovė nepateikė pirminio trečiojo asmens reikalavimo į atsakovę pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, taip pat neįrodė, kad būtent ieškovės vėlavimas atlikti langų montavimo darbus pagal Subrangos sutartį buvo vienintelė ir tiesioginė atsakovės įsipareigojimų trečiajam asmeniui neįvykdymo ir delspinigių mokėjimo priežastis. Be to, atsakovei buvo žinoma ieškovės pozicija dėl atsakovės reikalavimo atlyginti tariamai patirtus 156 000 Eur nuostolius nepagrįstumo, tačiau, nepaisant to, atsakovė vis tiek atliko vienašalius nurodytų reikalavimų įskaitymus.

6.       Ieškovė nurodė, kad pripažinus 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. vienašališkai atsakovės atliktus reikalavimo dėl tariamai patirtų 156 000 Eur nuostolių atlyginimo įskaitymus į ieškovės reikalavimus dėl 111 219,13 Eur ir 7 214,94 Eur dydžio sumų už atliktus statybos darbus sumokėjimo negaliojančiais, laikytina, kad atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi prievolės atsiskaityti už vitrinų (langų) projektavimo ir montavimo darbus Subrangos sutartį. Pagal Subrangos sutartį ieškovė perdavė atsakovei atliktų darbų iš viso už 221 636,14 Eur su PVM, kuriems taikomas atvirkštinis PVM (atsakovės mokėtina suma sudaro 183 170,36 Eur be PVM), o taip pat atliko papildomų statybos darbų už 5 263,71 Eur su PVM, kuriems atvirkštinis PVM netaikomas (atsakovės mokėtina suma sudaro 5 263,71 Eur su PVM), ir, kurių kaina nebuvo įtraukta į Subrangos sutarties kainą. Kadangi atsakovė buvo sumokėjusi 70 000 Eur avansą, bendra atsakovės skola už atliktus statybos darbus pagal Subrangos sutartį, kurią ieškovės reikalauja priteisti iš atsakovės sudaro 118 434,07 Eur.

7.       Ieškovė nurodė, kad pagal Subrangos sutarties 5.1 papunktį, atsakovė, laiku neatsiskaičiusi už atliktus darbus, įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną atsiskaityti uždelstą dieną. Kadangi atsakovė nesilaikė Subrangos sutartyje numatytų atsiskaitymo terminų, ji iš viso turėtų sumokėti 4 333,44 Eur delspinigius. Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi mokėti ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinio dalį. Pripažino negaliojančiu atsakovės UAB MINESTAS 2022 m. rugpjūčio 22 d. atlikto priešpriešinių reikalavimų su ieškove UAB „Langų parkas“ įskaitymo dalį, kuria įskaityta ieškovės prievolė atlyginti atsakovės 1 434,07 Eur nuostolių dalį. Priteisti ieškovei iš atsakovės 1 434,07 Eur skolą, 52,49 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 486,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 39 844,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovė, atlikusi įskaitymą, privalėjo įrodyti įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat atsakovė turėjo pareigą įrodyti ieškovės neteisėtus veiksmus, pagrįsti patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės nuostolių atsiradimo, o ieškovė turėjo įrodinėjimo pareigą paneigti kaltės prezumpciją.

10.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė atliko darbus praleidusi Subrangos sutartyje nustatytą jų atlikimo terminą. Teismas pažymėjo, kad ne kartą posėdžių metu siūlė byloje šalims skirti statybos ekspertizę siekiant nustatyti, kokios įtakos ieškovės atliekami darbai turėjo Statinio statybų užbaigimo terminui, tačiau šalys tokia procesine teise nepasinaudojo. Teismas nustatė, kad šalys skirtingai aiškina aplinkybes, kada turėjo būti įvykdyta Subrangos sutartis ir dėl kokių priežasčių užsitęsė jos vykdymas. Nėra ginčo, kad ieškovė darbus pagal Subrangos sutartį pabaigė 2021 m. gegužės pradžioje.

11.       Teismas nustatė, kad šalys nebuvo raštu pratęsusios Subrangos sutarties vykdymo termino. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojo E. V. parodymus, darė labiau tikėtiną išvadą, kad šalys suderino Subrangos sutarties vykdymo grafiką, pagal kurį ieškovė turėjo atlikti darbus iki 2021 m. spalio 31 d.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė Subrangos sutartį dėl darbų atlikimo statomame penkių aukštų Statinyje. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų, liudytojų R. R. (toliau – R. R.), E. V., ieškovės subrangovės UAB „Aliuteam“ vadovo D. Š. (toliau – D. Š.) ir atsakovės statybos darbų vadovo K. V. (toliau – K. V.) parodymų teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė darbus turėjo atlikti etapais, nes fasadines vitrinas galima montuoti ir segmentais. Tai patvirtina ir grafike numatyti langų ir fasadinių vitrinų montavimo darbų atlikimo įvairiuose Statinio aukštuose etapai. Teismas nurodė, kad ieškovė langų (vitrinų), kurie buvo įstiklinti 2021 m. spalio–lapkričio mėnesiais, vientisas aliuminines vitrinų prispaudimo juostas, „L“ formos skardos lankstinius ir apdailos dangtelius pradėjo montuoti tik 2022 m. sausį ir šiuos darbus tebevykdė 2022 m. vasarį. Aliuminio lankstinius ieškovė iš UAB „Technical lnsulation Services“ įsigijo pasibaigus sutartam darbų atlikimo terminui, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 19 d. Po 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovė atliko gipso kartono plokščių montavimo ir vitrinų apdirbimo gipskartonio plokštėmis darbus, taip pat priešgaisrinių durų montavimo ir vidaus apdailos darbus. Ieškovės vitrinų stiklinimo ir vitrinų sandarinimo darbai buvo vykdomi nuo 2022 m. sausio 18 d. iki vasario mėnesio pabaigos, todėl UAB „Fasta“ negalėjo pradėti fasado šiltinimo ir apdailos darbų iki 2021 m. sausio 18 d. ir užbaigti anksčiau nei 2022 m. kovo mėnesį.

13.       Teismas nurodė, kad atsakovė visus Statinio konstrukcijų darbus turėjo atlikti iki 2021 m. rugsėjo, tačiau tuo metu buvo pastatyti 4 statinio aukštai ir 4 savaitėmis buvo vėluojama atlikti mūro darbai 5 Statinio aukšte. Pagal statybos darbų žurnalo duomenis, atsakovė 2021 m. spalio 8 d. užbaigė Statinio 5 aukšto perdangos mūro darbus, 2021 m. spalio 22 d. – 5 aukšto mūro darbus. Pagal grafiką nustatyta, kad ieškovė turėjo pradėti langų ir fasadinės vitrinos rėmų montavimo darbus 2021 m. rugpjūčio 34 savaitę, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23–29 d., tačiau atsakovės pateiktos 2021 m. rugpjūčio 24 d. fotografijos bei ieškovės pildyto statybų žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai patvirtina, kad darbai buvo pradėti tik 2021 m. rugsėjo 11 d., vėluojant beveik 2 savaites.

14.       Teismas nustatė, kad iki 2021 m. spalio pabaigos buvo sumontuotos visos aliuminio vitrinos dviejose Statinio pusėse, kuriose buvo numatyta langinė sistema, ir Statinio fasadas šioje dalyje buvo paruoštas apšiltinimo ir fasado apdailos darbams, o per 2021 m. gruodį ieškovė baigė Statinio fasadinės sistemos konstrukcijos apšiltinimo ir sandarinimo darbus, taip pat sumontavo stumdomas duris. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu raštu nesikreipė dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, nors ieškovė buvo nuolat raginama atlikti darbus, kurie nebuvo atlikti laiku. Rangovė 2021 m. spalio 20 d. raštu ieškovei pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 10 d. įvykdyti visus darbus pagal Subrangos sutartį ir perduoti darbų rezultatus, įspėjo, kad, per nustatytą terminą ieškovei neįvykdžius Subrangos sutarties, ji bus priversta imtis kitų savo teisių gynimo priemonių. Atsakovė ieškovei rašte išaiškino, kad netinkamas ieškovės pareigų vykdymas reiškia, kad atsakovė negalės laiku įvykdyti pareigų savo užsakovui, suplanavusiam pajamų iš Statinio patalpų nuomos gavimą, trečiasis asmuo savo praradimus prašys kompensuoti iš atsakovės, kuri, atlyginus nuostolius, įgis teisę jų kompensavimo reikalauti iš ieškovės, ir pabrėžė, kad kuo ilgiau ieškovė vėluos atlikti darbus, tuo didesni bus atsakovės nuostoliai. Ieškovės vadovas 2021 m. lapkričio 4 d. atsakovei siųstame darbų atlikimo grafike nurodė neužbaigtus darbus ir žadėjo juos užbaigti iki 50 savaitės – 2021 m. gruodžio 19 d., bet jie buvo užbaigti dar 4 mėnesiais vėliau. Teismas nustatė, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 15 d. pakartotiniame pranešime dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ieškovei nurodė, kad 2021 m. spalio 20 d. raštu nustatė ieškovei papildomą terminą darbams atlikti, ir įspėjo apie pasekmes, tačiau visi darbai neatlikti, dalis darbų atlikti netinkamai. Pabrėžė, kad statybos techninis prižiūrėtojas negali tinkamai vykdyti savo funkcijų, nes ieškovė nepildo statybos darbų žurnalo ir nėra pateikusi darbo projekto, pagal kurį vykdo gaminių montavimą. Taip pat atsakovė pakartojo, kad, patyrusi nuostolių ar sumokėjusi trečiajam asmeniui netesybas, pareikalaus jų iš ieškovės, itin vėluojančios atlikti darbus ir sudariusios kliūtis užbaigti Statinio darbus. Rašte Rangovė pareikalavo iš ieškovės ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 16 d. statybos darbų žurnale atlikti visus įrašus, susijusius su visais Statinio atliktais darbais, ir perduoti Rangovei ieškovės parengtą darbo projektą dėl Subrangos sutartyje numatytų gaminių montavimo, taip pat imtis visų reikalingų priemonių (įskaitant papildomos darbo jėgos pasitelkimą) tam, kad darbai būtų nedelsiant užbaigti.

15.       Teismas nustatė, kad ieškovė užpildė statybos darbų žurnalą vėliau, nei pradėjo darbus, – tik 2021 m. gruodžio pradžioje, jame užfiksavo 2021m. rugsėjo–lapkričio mėnesių darbus. 2021 m. gruodžio 22 d. ieškovė perdavė statybos darbų žurnalą statybos techniniam prižiūrėtojui T. K., jis žurnalą grąžino 2022 m. sausio 17 d. su pridėtomis pastabomis, kad neturėjo galimybių patikrinti atliktų statybos darbų, kad ieškovė nesilaikė statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos, ir žurnalo įrašuose ir paslėptų darbų aktuose nepasirašė, nes nebuvo įmanoma patikrinti prieš kelis mėnesius atliktų ieškovės darbų kokybės ir medžiagų kiekių. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais negalėjo pildyti statybos darbų žurnalo, bandė perduoti atliktus darbus ar negalėjo susisiekti su statybos techniniu prižiūrėtoju. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėja, kad statybos techninio prižiūrėtojo pastabos yra nepagrįstos, neobjektyvios ar prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teismas įvertino, kad nurodytos aplinkybės reikšmingos nagrinėjamam ginčui tuo aspektu, kad ieškovės statybos darbų žurnalas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpildytas vėliau nei faktiškai buvo atlikti darbai 2021 m. rudenį, todėl darbų atlikimo laikas nustatytinas kompleksiškai vertinant visus byloje esančius įrodymus, ne tik statybos darbų žurnalo įrašus, tačiau ir elektroninį statybos dalyvių susirašinėjimą, byloje esančias Statinio statybos eigos nuotraukas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų parodymus.

16.       Teismas įvertino, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė atsisakė priimti ir pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus, neturi esminės teisinės reikšmės, nes 2022 m. gegužės 12 d. buvo surašytas statybos užbaigimo aktas, t. y. Statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti pagal visus projektinius sprendinius. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus aktais perduodamų darbų kiekis ir jų perdavimo laikas, vertinant ieškovės vėlavimo atlikti subrangos darbus priežastis.

17.       Teismas konstatavo, kad pagrindinė ir esminė ieškovės darbų dalis buvo atlikta iki 2021 m. sausio 31 d., per 2021 m. vasarį užbaigtas paskutinių 9 kv. m vitrinų montavimas (1,5 proc.) ir 140 kv. m vėjo juostų klijavimas (11 proc.) ir padaryta didžioji dalis stiklo atitvarų (83 proc.). Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduota nežymi dalis darbų, kuri esminės įtakos Statinio perdavimui ir eksploatavimui neturėjo.

18.       Teismas konstatavo, kad ieškovė iki 2021 m. spalio 22 d. galėjo atlikti darbus (konstrukcijos, stiklinimas, šiltinimas, sandarinimas) visose Statinio fasado ašyse, išskyrus esančias virš terasos šiaurinėje ir vakarinėje pusėse ir penktame Statinio aukšte.

19.       Teismas iš statybos darbų žurnalo įrašo, atsakovės pateiktų Statinio nuotraukų, ieškovės medžiagų užsakymo dokumentų nustatė, kad ieškovė darbus atliko atsilikdama nuo grafiko. Ieškovė tik 2021 m. lapkričio 25 d. iš SIA „Stiklu centrs“ gavo reikalingus stiklo paketus. Be to, 2021 m. lapkričio 26 d. montuojant langus (vitrinas) V-9 (Statinio 4, 5 aukštų vakarinis fasadas (ašys F-A)) nebuvo sumontuotos vientisos aliumininio vitrinų prispaudimo juostos ir apdailos dangteliai.

20.       Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad ieškovė per 2021 m. gruodį užbaigė Statinio fasadinės sistemos konstrukcijos apšiltinimo ir sandarinimo darbus, t. y. buvo visiškai paruoštos dvi Statinio fasado dalys fasado apšiltinimo ir apdailos darbams atlikti. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina kitokias faktines aplinkybes. Teismas konstatavo, kad fasado šiltinimo darbai priklausė nuo ieškovės atliekamų darbų.

21.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ieškovei vėluojant, atsakovei nebuvo kliūčių atlikti kitus darbus Statinyje. Teismas nurodė, kad ieškovės darbai priklausė nuo atsakovės atliekamų Statinio mūro darbų, o nuo ieškovės darbų, kurie susiję su Statinio langų sumontavimu ir užsandarinimu, – kiti su Statinio fasadu ir pasato viduje atliekami darbai (fasado apšiltinimo, elektros, priešgaisrinės apsaugos, vidaus apdailos ir t. t.). Ieškovei vėluojant atlikti langų montavimo darbus, kiti subrangovai negalėjo anksčiau atlikti ir užbaigti savo darbų dalies.

22.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, rašytinę ir vaizdo medžiagą, konstatavo, kad ieškovė negalėjo įvykdyti visų darbų iki 2021 m. spalio 22 d. dėl atsakovės kaltės, nes tik tuo metu buvo užbaigti 5 aukšto perdangos ir mūro darbai, tačiau ji galėjo vykdyti darbus kituose keturiuose penkiaaukščio Statinio aukštuose ir baigti darbus iki 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigos, tai patvirtina ir pačios ieškovės rengtas darbų grafikas, kuriame numatyta visus darbus atlikti per 4 mėnesius, ir ieškinyje duoti paaiškinimai, kad iš bendro 4 mėnesių Subrangos sutarties vykdymo termino ieškovė buvo numačiusi 1 mėnesį medžiagų gavimui, 1 mėnesį gaminių pagaminimui ir 2 mėnesius visiems montavimo, stiklinimo ir sandarinimo darbams, tiek liudytojo E. V. 2025 m. sausio 14 d. duoti parodymai ir liudytojo K. V. parodymai.

23.       Teismas nustatė, kad ieškovės darbai ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. vėlavo dėl ieškovės medžiagų užsakymo pateikimo laiko, ieškovės darbo pajėgumų trūkumo ir jų paskirstymo, ieškovės subrangovų pasirinkimo ir jų įsipareigojimų vykdymo tempo, per ilgai užtrukusio langų montavimo, per vėlai patvirtinto langų sandarinimo projekto ir langų užsandarinimo, dėl ko negalėjo būti atliekami Statinio fasado ir kiti darbai, t. y. dėl ieškovės netinkamai organizuojamų darbų pagal Subrangos sutartį.

24.       Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad atsakovė realiai nuostolių nepatyrė, ir situacija dėl trečiojo asmens apskaičiuotų ir atsakovės sumokėtų 156 000 Eur netesybų, kuriuos atsakovė gavo atgal iš trečiojo asmens kaip mokėjimą pagal 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 117 520,54 Eur be PVM, ir 2022 m. gegužės 10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 38 479,46 Eur be PVM, už atliktus darbus, buvo sąmoningai sumodeliuota taip, kad atsakovė, atlikusi įskaitymus su ieškovei mokėtinomis sumomis už darbą, išvengtų atsiskaitymo su atsakove. Teismas vertino, kad aplinkybė, kad 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės trečiajam asmeniui nurodytų sumokėti kainų suma sutampa su atsakovės trečiajam asmeniui sumokėtų delspinigių suma, nepatvirtina, jog jos buvo išrašytos be teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas nurodė, kad ieškovės teiginys, kad atsakovė nuostolių nepatyrė, nes sumokėjo trečiajam asmeniui 156 000 Eur delspinigius ir gavo iš trečiojo asmens tokią pat 156 000 Eur sumą už darbus, yra nepagrįstas, nes atsakovė turėjo teisę gauti mokėjimą už rangos darbus, taip pat pareigą už Subrangos sutarties pažeidimą dėl termino įvykdyti prievoles praleidimo, kuris buvo realus, sumokėti trečiajam asmeniui sutartyje nustatytas netesybas. Abi prievolės yra piniginės, tačiau priešpriešinės ir jų pagrindai yra skirtingi. Teismas konstatavo, kad atsakovė, sumokėjusi trečiajam asmeniui netesybas pagal Rangos sutartį, patyrė 156 000 Eur nuostolius.

25.       Teismas nurodė, kad atsakovė atliko vienašalius įskaitymus, kuriais atsakovė pagal Subrangos sutartį į už ieškovės atliktus darbus mokėtinos kainos 118 434,07 Eur dalį įskaitė į savo reikalavimą dėl 156 000 Eur dydžio patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovė nurodė, kad prisiėmusi atsakomybę už savo darbų vėlavimą ir dėl to atsiradusius nuostolius – 37 565,93 Eur dydžio netesybų sumą, trečiojo asmens apskaičiuotą už pirmąjį iš keturių mėnesių, t. y. 2021 m. lapkričio mėnesį, o netesybų dalis, apskaičiuota už 91 kalendorinę dieną nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (91 d. × 1 300 Eur), yra ieškovės vėlavimo vykdyti Subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pasekmė, todėl teismas vertino, kad ginčo išsprendimui aktualus būtent šis laikotarpis. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad nėra įrodyta, kad būtent ieškovės atliekamų darbų vėlavimas buvo priežastis, dėl ko atsakovė sumokėjo 156 000 Eur dydžio delspinigius trečiajam asmeniui. Priešingai, būtent ieškovės vėlavimas atlikti darbus buvo kliūtis užbaigti Statinio fasado ir šiltinimo darbus bei pereiti prie darbų atlikimo Statinio viduje.

26.       Teismas įvertino, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovė galėjo nutraukti Subrangos sutartį su ieškove, samdyti kitus surbrangovus, nepagrįstai perkelia savo pačios atsakomybę pagal jos sudarytą Subrangos sutartį laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus atsakovei, t. y. pati ieškovė galėjo ir turėjo laiku imtis tokių priemonių. Teismas nustatė, kad atsakovė nuolat ragino ieškovę, ieškovės darbuotojai žadėdavo, bet neįvykdydavo savo įsipareigojimų.

27.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovės netesybos trečiajam asmeniui yra 0,1 proc. nuo visos 2020 m. spalio 12 d. rangos sutarties (toliau – ir Rangos sutartis) Statinio statybos kainos – 1 300 000 Eur, o ieškovės civilinė atsakomybė pagal Subrangos sutartį su atsakove yra daug mažesnė – 0,02 proc. delspinigių nuo laiku ieškovės neatliktų 183 170,36 be PVM darbų vertės. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nelemia ieškovės civilinės atsakomybės apimties sprendžiant dėl atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo. Netesybos įskaitomos į nuostolius, jei jų suma yra didesnė. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko reikalauti iš ieškovės ne delspinigių pagal Subrangos sutartį, bet patirtų 156 000 Eur nuostolių atlyginimo ir ji turi teisę reikalauti visiško nuostolių atlyginimo.

28.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ji nesuprato ir negalėjo įvertinti savo civilinės atsakomybės dydžio ir numatyti, kokio dydžio žalą gali sukelti atsakovei ir kokius nuostolius atsakovė gali patirti dėl ieškovės vėlavimo, nes tik gavusi atsiliepimą į ieškinį sužinojo, kokie buvo atsakovės įsipareigojimai trečiajam asmeniui pagal Rangos. Teismas nurodė, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, kad tiek trečiojo asmens vadovė rašė laiškus ieškovei dėl jos netinkamo įsipareigojimų vykdymo, tiek atsakovė 2021 m. spalio 20 d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. raštais įspėjo ieškovę, kad dėl vėlavimo atlikti darbus jai gali būti taikoma atsakomybė ir patirtų nuostolių bus reikalaujama iš ieškovės. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog raštuose nebuvo įvertintas nuostolių dydis, nekeičia situacijos vertinimo, nes ieškovė – verslininkė, savo srities profesionalė, ne pirmą kartą atliekanti tokio pobūdžio darbus, turėjo galimybes išsiaiškinti visą reikiamą informaciją iš atsakovės ar tiesiogiai iš trečiojo asmens ir įvertinti, kokia jos vėlavimo atlikti darbus rizika ir galimos pasekmės. Teismas konstatavo, kad  ieškovė nepaneigė jos kaltės prezumpcijos.

29.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ginčijamų atsakovės įskaitymų atlikimo metu egzistavo visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl atsakovės 2022 m. balandžio 7 d. patirtų nuostolių (netesybų) dalies už vėlavimą atlikti darbus laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė turėjo teisę tik į 117 000 Eur nuostolių atlyginimą, nes dalį atsakomybės už patirtus nuostolius prisiėmė pati, ir, 2022 m. balandžio 22 d. įskaičiusi 111 219,13 Eur sumą, 2022 m. rugpjūčio 4 d. turėjo teisę įskaityti tik 5 780,87 Eur dalį savo nuostolių, konstatavo, kad atsakovės įskaitymo dalis dėl 1 434,07 Eur ieškovės prievolės atlyginti nuostolius yra nepagrįsta (7 214,94 Eur – 5 780,87 Eur), neteisėta ir panaikintina.

30.       Teismas įvertino, kad atsakovės 2022 m. balandžio 22 d. įskaitymas dėl 111 219,13 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. įskaitymo dalis dėl 5 780,87 Eur mokėtinų sumų už ieškovės atliktus darbus į atsakovės nuostolių atlyginimą yra teisėti, nes byloje nustatyta, kad abi šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, įskaityti reikalavimai yra priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti, todėl atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovės 2022 m. balandžio 22 d. įskaitymą dėl 111 219,13 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. įskaitymo dalį dėl 5 780,87 Eur.

31.       Teismas nustatė, kad ieškovė atliko darbus, kurių vertė 118 434,07 Eur, kurie buvo atsakovės faktiškai priimti ir naudojami, ir turėjo teisę į jų apmokėjimą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei atlikus įskaitymus atsakovės prievolė sumokėti 117 000 Eur skolą pasibaigė: i) 2022 m. balandžio 22 d. pasibaigė prievolė sumokėti 2022 m. sausio 31 ir 2022 m. vasario 28 d. sąskaitose nurodytą 111 219,13 Eur sumą; ii) 2022 m. rugpjūčio 25 d. atsakovės atliktu teisėtu ir pagrįstu 5 780,87 Eur sumos įskaitymu pasibaigė ieškovės prievolė sumokėti už darbus ieškovei pagal 2022 m. vasario 28 d. sąskaitą, 5 263,71 Eur sumos, ir 517,16 Eur dalis prievolės sumokėti už darbus pagal 2022 m gegužės 10 d. sąskaitą, 1 951,23 Eur sumos.

32.       Teismas konstatavo, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei pagal Subrangos sutartį už atliktus darbus pagal 2022 m. rugpjūčio 4 d. ieškovės su vienašališkai pasirašytu darbų priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti darbai yra faktiškai priimti, pateiktą 2022 m gegužės 10 d. sąskaitą 1 434,07 Eur dalies, kurią turėjo sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 4 d., todėl nurodyta skola priteistina iš atsakovės ieškovei. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 52,49 Eur delspinigių ir  6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

33.       Teismas nustatė, kad proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (1,2 proc.) ieškovė turi teisę į 25,37 Eur žyminio mokesčio ir 443,01 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų atlyginimą, t. y. iš viso į 468,38 Eur. Atitinkamai atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidas, kurios yra proporcingos atmestų ieškinio reikalavimų daliai (98,8 proc.), t. y. 40 313,08 Eur. Teismas, įskaitęs šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nusprendė priteisti atsakovei iš ieškovės 39 844,70 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

34.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį patenkinti:

34.1.                      Pripažinti negaliojančiais atsakovės 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. atliktus vienašališkus reikalavimo dėl tariamai patirtų 156 000 Eur nuostolių atlyginimo įskaitymus į ieškovės reikalavimus dėl 111 219,13 Eur ir 7 214,94 Eur dydžio sumų už atliktus statybos darbus sumokėjimo.

34.2.                      Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 118 434,07 Eur skolą už atliktus statybos darbus, 4 333,44 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36 917,85 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, 1 896,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

34.3.                      Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

35.        Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                      Tam, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodytų turėjusi priešpriešinį įskaitytiną reikalavimą dėl 156 000 Eur nuostolių atlyginimo ieškovės atžvilgiu, turėjo būti nustatytos ieškovės civilinės atsakomybės dėl atsakovės patirtų nuostolių – trečiajam asmeniui sumokėtų delspinigių – sąlygos, t. y. pagal įrodinėjimo pareigos pasiskirstymą atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti patyrusi žalą (nuostolius), ieškovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių (tarp atsakovės atlikto delspinigių trečiajam asmeniui mokėjimo ir ieškovės neteisėtų veiksmų – vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį), o ieškovė – paneigti savo kaltės prezumpciją. Atsakovė turėjo įrodyti, kad ji nebūtų vėlavusi ir būtų Rangos sutartyje numatytus darbus atlikusi laiku (iki 2021 m. spalio 31 d.), jei ne ieškovės vėlavimas atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį. Tačiau pasisakydamas dėl ginčo esmės, pirmosios instancijos teismas konstatavo tikrovės neatitinkančią aplinkybę, esą atsakovė nurodė, kad yra prisiėmusi atsakomybę už savo darbų vėlavimą ir dėl to atsiradusius nuostolius – 37 565,93 Eur dydžio netesybų sumą, trečiojo asmens apskaičiuotą už pirmąjį iš keturių mėnesių, t. y. 2021 m. lapkričio mėnesį. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nuo pat to momento, kuomet atliko nagrinėjamoje byloje ginčytus įskaitymus iki pat baigiamųjų kalbų laikėsi pozicijos, jog ieškovė yra kalta ir atsakinga dėl visos atsakovės trečiajam asmeniui sumokėtos 156 000 Eur sumos.

35.2.                      Atsakovės versija, esą jos trečiajam asmeniui sumokėtų netesybų dalis, priskaičiuota už 91 kalendorinę dieną (nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.) yra ieškovės vėlavimo vykdyti Subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pasekmė, o likusią sumokėtų netesybų dalį (37 565,93 Eur) atsakovė kaip nuostolius esą prisiėmė sau, buvo iškelta tik atsakovės atstovo baigiamosios kalbos metu. Dėl šių priežasčių ieškovė net neturėjo galimybės tinkamai apsiginti nuo tokios naujai suformuotos atsakovės pozicijos ir iš esmės naujų faktinių aplinkybių, kas yra akivaizdus proceso šalių lygiateisiškumo principo, o taip pat ir šalių rungimosi principo pažeidimas. Skundžiamame sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės dėl ginčo esmės apie tariamą atsakovės atsakomybės už savo darbų vėlavimą ir dėl to atsiradusių nuostolių dalies prisiėmimą, yra tas pagrindas, nuo kurio pirmosios instancijos teismas sukonstravo ir ginčijamame sprendime išdėstė motyvaciją, kad ieškovė yra atsakinga už likusią tariamų atsakovės nuostolių dalį, nors bylos nagrinėjimo metu teismas tokių aplinkybių dėl tokio atsakovės įvykdyto nuostolių „padalinimo“ netyrė ir nevertino. Be to, tokiu atveju atsakovės nurodyta tariamai prisiimta 37 565,93 Eur nuostolių suma net negalėjo būti laikoma atsakovės nuostoliais, jei šią netesybų sumą trečiajam asmeniui ji mokėjo dėl savo pačios neteisėtų veiksmų.

35.3.                      Pirmosios instancijos ignoravo patį įvykių kontekstą, kuriam esant buvo formuojamos vienos ar kitos ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės, ir sąlygos, kurios nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos (nebuvo ginčijamos), ir kurioms esant buvo vykdoma Subrangos sutartis, t. y. Statinio statybos procese dalyvavę asmenys, jų sąsajos ir interesai siekiant vienokių ar kitokių tikslų: i) trečiasis asmuo buvo ir tebėra nuolatinis atsakovės atliekamų darbų trečiasis asmuo, kurio užsakymu atsakovė yra pastačiusi (rekonstravusi) arba šiuo metu statanti iš viso septynis objektus; ii) T. K., atlikęs techninio prižiūrėtojo funkcijas Statinio statybos metu, yra buvęs atsakovės vadovas, esamas komercijos direktorius bei faktinis akcininkas, 50 proc. akcijų valdantis per savo motiną, taip pat kartu su dabartiniu atsakovės vadovu ir akcininku A. E. (toliau – A. E.) netiesiogiai (per savo motiną) valdantis 50 proc. UAB „Žemaitijos pramogos“ akcijų, tiesiogiai – UAB „Vaduja“ ir UAB „TT projektai“ akcijas; iii) Statinio apšiltinimo ir fasado apdailos darbus atlikusi UAB „Fasta“ yra ir kituose atsakovės objektuose samdomas subrangovas; iv) advokatų profesinė bendrija „ETB Legal“, atstovavusi atsakovės interesus nagrinėjamoje byloje, teikė teisines paslaugas tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui, ir atstovauja abiejų įmonių interesus; v) buvęs ieškovės darbuotojas (projektų vadovas) ir parodymus kaip liudytojas nagrinėjamoje byloje davęs E. V. buvo ir anksčiau pažįstamas su trečiojo asmens vadove J. P. (toliau – J. P.). Visos šios faktinės aplinkybės ir nurodytų asmenų sąsajos sudarė pagrindą daryti išvadas, kad: i) buvo (tebėra) didžiulis trečiojo asmens pasitikėjimas atsakove, nes trečiasis asmuo kaip trečiasis asmuo perleido atsakovei savo turimą statybos priežiūros ir kontrolės funkciją – pasamdė su atsakove kaip generaliniu rangovu susijusį techninį prižiūrėtoją; ii) realios ir objektyvios techninės priežiūros statant Statinį, kuomet techniniu prižiūrėtoju buvo su generaliniu rangovu susijęs asmuo, faktiškai nebuvo – arba buvo tokia, kokios reikėjo trečiajam asmeniui ir (ar) atsakovei; iii) dėl nepriklausomos techninės priežiūros nebuvimo taip pat nebuvo jokios objektyvios kontrolės (medžiagų sunaudojimo, statybos darbų kiekių patikrinimo, paslėptų darbų patikrinimo ir pan.), nebuvo poreikio nei pačiai atsakovei, nei kitiems subrangovams laiku (eigoje) pildyti statybos darbų žurnalus, paslėptų darbų aktus ir pan. (pildomi vėliau, atgalinėmis datomis); iv) trečiasis asmuo, generalinis rangovas, techninis prižiūrėtojas, o taip pat ir susiję (užsakymais suinteresuoti) subrangovai, turėdami bendrą interesą ir tikslą, turėjo galimybę veikti suderintai ir vieningai, t. y. kas nagrinėjamu atveju iš esmės ir įvyko sukonstruojant bei pritaikant civilinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu; v) advokatų profesinė bendrija „ETB Legal“ galėjo pagelbėti (ir pagelbėjo) siekiant bendrų abiejų savo klientų atsakovės ir trečiojo asmens interesų; vi) atsakovės, trečiojo asmens techninio prižiūrėtojo T. K. tarpusavyje surašytų dokumentų turinys ir jų sudarymo aplinkybės turėjo būti vertinamos itin atsargiai ir kritiškai, kadangi, siekdami bendrų interesų ir nebūdami nepriklausomi, jie galėjo sukurti bet kokį dokumentą ir (ar) imituoti tam tikrą santykį tam, jog pagrįstų jiems reikalingą poziciją, kas iš esmės ir įvyko nagrinėjamoje byloje; vii) taip pat itin atsargiai ir kritiškai turėjo būti vertinami ir byloje liudytojais apklaustų K. V., E. V. ir T. L. (toliau – T. L.) parodymai, kadangi kiekvienas jų turėjo tam tikrų interesų duoti atsakovės pozicijai palankius parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. spalio vidurio santykiai tarp ieškovės, iš vienos pusės ir atsakovės kartu su trečiuoju asmeniu, iš kitos pusės jau buvo tapę kon?iktiški, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti įvykių kontekstą, kuriam esant buvo formuojamos vienos ar kitos ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės. Tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes konstatavo ir išvadas padarė tokiu būdu, tarsi visos šios nagrinėjamoje byloje įrodytos sąsajos tarp atsakovės ir trečiojo asmens bei jų naudai veikusių asmenų, neegzistuotų, o atsakovė ir trečiasis asmuo nebūtų turėję bendro intereso veikti prieš ieškovę, kad išskirtinai ji būtų laikoma atsakinga dėl Statinio statybos darbų vėlavimo.

35.4.                      Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ne kartą posėdžių metu siūlė byloje šalims skirti statybos ekspertizę siekiant nustatyti, kokios įtakos ieškovės atliekami darbai turėjo Statinio statybų užbaigimo terminui, tačiau būtent atsakovė, siekdama pagrįsti ieškovės ginčytų įskaitymų teisėtumą, turėjo pareigą įrodyti ieškovės neteisėtus veiksmus, pagrįsti patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės nuostolių atsiradimo. Atsakovė turėjo įrodyti ieškovės vėlavimo įvykdyti Subrangos sutartį laikotarpį, kuris nulėmė atsakovės vėlavimą įvykdyti Rangos sutartį ir jo pareigą už atitinkamą laikotarpį mokėti trečiajam asmeniui delspinigius.

35.5.                      Tiek Statinio statybos proceso metu, tiek ieškovės nagrinėjamoje byloje ginčytų įskaitymų atlikimo metu ir netgi šios bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovė visuomet laikėsi pozicijos, jog ieškovė pagal Subrangos sutarties 2.1 papunktį turėjo sukomplektuoti, pagaminti ir sumontuoti užsakytus gaminius per keturis mėnesius nuo avanso sumokėjimo momento (2021 m. gegužės 31 d.), t. y. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė niekuomet nebuvo nurodžiusi apie kokius nors pagrindus nurodytam terminui pratęsti. Ir tik bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovė ėmėsi laikytis pozicijos, jog 2021 m. liepos 26 d. siųstame darbų atlikimo gra?ke su ieškovė buvo sutarusi Subrangos sutarties įvykdymo terminą pratęsti iki 2021 m. spalio 31 d. Savo galutinę poziciją dėl Subrangos sutarties įvykdymo termino atsakovė suformavo baigiamųjų kalbų metu, kai ėmė dėstyti iki tol byloje nenaudotus argumentus, esą ji prisiėmė atsakomybę už 2021 m. lapkričio mėnesį kilusius nuostolius sumokant netesybas trečiajam asmeniui, dėl to reikalavimų ieškovei atlyginti 37 565,93 Eur patirtų nuostolių dalies nereiškė, kas iš esmės reiškia, kad, atsakovės vertinimu, Subrangos sutarties įvykdymo terminas suėjo 2021 m. lapkričio 30 d., nors tokia atsakovės pozicija nebuvo išdėstyta jokiuose į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Tokia nenuosekli ir manipuliatyvi atsakovės pozicija dėl su ieškove sudarytos Subrangos sutarties įvykdymo termino pažeidimo buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog šios Subrangos sutarties įvykdymo terminas suėjo 2021 m. lapkričio 30 d.

35.6.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė ir ieškovė nesudarė jokių rašytinių susitarimų dėl Subrangos sutarties įvykdymo termino pratęsimo, tačiau, vertindamas šį faktą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė ne dėl ieškovės kaltės vėlavo įvykdyti Rangos sutartį iki 2021 m. spalio 31 d. (pagal statybos darbų žurnalo įrašus tik 2021 m. spalio 22 d. užbaigė Statinio penktojo aukšto perdangos įrengimo ir sienų mūro darbus). Nepaisant to, atsakovė, reaguodama į savo pačios vėluojamus atlikti Statinio statybos darbus, jokia forma nepakoregavo (nenukėlė) ieškovės atliktinų darbų terminų, nors būtent atsakovė turėjo būti labiausiai suinteresuota naujų aktualių darbų vykdymo terminų nustatymu. Priešingai, atsakovė aiškino, kad ieškovė Subrangos sutarties įvykdymo terminą pažeidė dar nuo 2021 m. rugsėjo 30 d., ir tik dėl bylos nagrinėjimo eigoje nustatytų atsakovės pozicijai nepalankių aplinkybių buvo priversta pripažinti, kad ieškovė neturėjo galimybių objektyviai įvykdyti Subrangos sutarties per joje nustatytą terminą (iki 2021 m. rugsėjo 30 d.), kadangi tik 2021 m. spalio pabaigoje buvo užbaigti Statinio penktojo aukšto perdangos montavimo ir mūro darbai, kas aiškiai patvirtino atsakovės nesąžiningumą.

35.7.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, siekdama nustatyti galimą Subrangos sutarties įvykdymo terminą, rėmėsi ieškovės darbuotojo E. V. el. paštu siųstais 2021 m. liepos 9 d. „pirminiu kalendoriniu darbų vykdymo gra?ku“, kuriame buvo numatoma statybos darbus atlikti iki 2021 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. liepos 26 d. „darbų vykdymo gra?ku“, kuriame buvo numatoma statybos darbus atlikti iki 2021 m. spalio 31 d. Atsakovės pozicijai palankius parodymus davę liudytojai E. V. ir K. V. teigė, jog galutinai tarp šalių buvo suderintas būtent 2021 m. liepos 26 d. „darbų vykdymo gra?kas“ (darbų pabaiga – 2021 m. spalio 31 d.), nors tokiems teiginiams patvirtinti nebuvo nei rašytinių įrodymų, nei atsakovės deklaruojamų konkliudentinių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė labiau tikėtiną išvadą, kad šalys suderino būtent Subrangos sutarties vykdymo gra?ką, pagal kurį ieškovė turėjo atlikti darbus iki 2021 m. spalio 31 d. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada grįsta tik prielaidomis. Be to, pirmosios instancijos teismo vertimas, kad galutinai tarp šalių buvo suderintas būtent 2021 m. liepos 26 d. „darbų vykdymo gra?kas“ (darbų pabaiga – 2021 m. spalio 31 d.) bei šalys jo laikėsi ar stengėsi laikytis, vertintinas kritiškai ir dėl to, jog pati atsakovė itin vėlavo atlikti tuos statybos darbus, nuo kurių priklausė galimybė pradėti langų ir fasadinių vitrinų matavimą, gamybą ir montavimą (tik 2021 m. spalio pabaigoje atsakovė užbaigė Statinio penktojo aukšto perdangos montavimo ir sienų mūro darbus, t. y. atsakovė paruošė visas reikalingas angas fasadinės sistemos vitrinoms matuoti, gaminti ir montuoti). Tai, kad šiame gra?ke visų vitrinų rėmų montavimas buvo numatytas iki 2021 m. rugsėjo 38 savaitės, reiškia, kad bent dvi savaitės iki jų montavimo turėjo būti skirtos vitrinų rėmų gamybai, o tai reiškia, kad atsakovė turėjo būti iki to momento (2021 m. rugsėjo pradžios) paruošusi visas angas fasadinės sistemos vitrinoms matuoti, t. y. pabaigęs visus Statinio perdangų įrengimo ir sienų mūro darbus. Ieškovės darbuotojo E. V. el. paštu siųsti grafikai negalėjo būti laikomi Subrangos sutarties priedais ir (ar) jos sudėtine dalimi, kadangi jie nebuvo pasirašyti atsakingų asmenų.

35.8.                      Pirmosios instancijos teismas daro nepagrįstą prielaidą, esą iš atsakovės atstovo paaiškinimų, liudytojų R. R., E. V., subrangovės UAB „Aliuteam“ vadovo D. Š. ir atsakovės statybos darbų vadovo K. V. parodymų darytina dar viena „labiau tikėtina išvada“, kad ieškovė darbus turėjo atlikti etapais, nes fasadines vitrinas galima montuoti ir segmentais. Tai esą patvirtina ir 2021 m. liepos 26 d. siųstame gra?ke numatyti langų ir fasadinių vitrinų montavimo darbų atlikimo įvairiuose Statinio aukštuose etapai. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl atmetė ieškovės paaiškinimus, jog ieškovės niekuomet nebuvo įsipareigojusi statybos darbus pagal Subrangos sutartį atlikti etapais taip, kad fasadinės vitrinos būtų montuojamos segmentais. Šalys Subrangos sutartyje nesusitarė, kad ieškovė savo darbus vykdys vienokiais ar kitokiais etapais, t. y. montuos fasadines aliuminio vitrinas dalimis (segmentais), ir šią išvadą paneigiančių įrodymų nagrinėjamoje byloje nebuvo. Iš 2021 m. liepos 4 d. ir 2021 m. liepos 26 d. darbų vykdymo gra?kų matyti, jog kiekviena fasadinė vitrina buvo planuojama montuoti pilna apimtimi, t. y. jei kuri nors fasadinė vitrina turėjo būti montuojama per kelis Statinio aukštus, tai jos montavimas konkrečią savaitę buvo numatytas būtent per tuos visus Statinio aukštus, kuriuose ji ir turėjo būti sumontuota. Be to, fasadinių vitrinų montavimas segmentais apima tik pačių vitrinų rėmų segmentų dalinį montavimą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad šešios fasadinės vitrinos (V9, V5, V8, V7, V4 ir V10) iš aštuonių pagal projektinę medžiagą turėjo būti matuojamos, gaminamos ir montuojamos įskaitant ir Statinio penktąjį aukštą, kas reiškia, jog jų visų viršutinės kraštinės turėjo būti sujungtos į vieną bendrą konstrukciją. Nesant pilnai pastatyto Statinio penktojo aukšto (galimybių nustatyti altitudes ir išmatuoti angas), nebuvo galimybės nei pilnai pagaminti ir sumontuoti fasadinių vitrinų (V9, V5, V8, V7, V4 ir V10) pilnos apimties rėmo, nei pilnai jo suveržti, nei nustatyti tikslių faktinių matmenų stiklo paketams užsakyti. Nesant pilnai pastatyto Statinio penktojo aukšto, ieškovė galėjo atlikti ir atliko tik per visus aukštus einančių šešių fasadinių vitrinų rėmų gamybą ir montavimą segmentais, tačiau tol, kol atsakovė pilnai neužbaigė Statinio penktojo aukšto perdangos įrengimo ir sienų mūro darbų, ieškovė neturėjo galimybės padaryti jokių kitų darbų, susijusių su šešių fasadinių vitrinų montavimu (stiklinimo, sandarinimo ir kt.).

35.9.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė visus Statinio konstrukcijų darbus turėjo atlikti iki 2021 m. rugsėjo, tačiau tuo metu buvo pastatyti keturi statinio aukštai ir keturiomis savaitėmis buvo vėluojama atlikti mūro darbus penktajame Statinio aukšte, yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Viena vertus, pateikta Statinio 2021 m. rugsėjo 16 d. nuotrauka patvirtina tik faktinę Statinio būklę tuo metu, kada ji buvo už?ksuota, tačiau niekaip negali patvirtinti laikotarpio, kurį atsakovė vėlavo atlikti pagal Rangos sutartį įsipareigotus atlikti statybos darbus, t. y. kokią darbų apimtį pagal Rangos sutartį turėjo būti atlikusi atsakovė. Atsižvelgiant į tai, jog Rangos sutartyje buvo numatyta visus Statinio statybos darbus baigti iki 2021 m. spalio 31 d., Statinio penktojo aukšto perdangų įrengimo ir statybos darbus atsakovė baigė tik 2021 m. spalio pabaigoje, pagal 2021 m. liepos 26 d. siųstą gra?ką ieškovė planavo langų ir fasadinių vitrinų montavimo darbus atlikti per dešimt savaičių ir, pagal atsakovės kviestų liudytojų parodymus toks gra?kas tariamai buvo atsakovės „priimtas“, atsakovės vadovas A. E. susirašinėjime per programėlę „Viber“ trečiojo asmens vadovei J. P. buvo nurodęs, kad realus terminas Statinio statybos darbams užbaigti yra du mėnesiai po langų sumontavimo, vadinasi pagal Statinio būklę 2021 m. spalio pabaigoje, atsakovei idealiu atveju reikėjo dar mažiausiai keturių mėnesių Statinio darbams baigti.

35.10.                      Iš darbų atlikimo gra?ko prie Rangos sutarties nebūtų buvę jokių kliūčių nustatyti, kada atsakovė buvo įsipareigojusi trečiajam asmeniui baigti visų Statinio aukštų perdangų įrengimo ir sienų mūro darbus, kokį laikotarpį atsakovė atsiliko nuo šio gra?ko tuo metu, kai 2021 m. spalio pabaigoje baigė Statinio penktojo aukšto perdangų įrengimo ir sienų mūro darbus, kada pagal šį gra?ką buvo planuojamas ieškovės įsipareigotų atlikti darbų atlikimas ir koks buvo numatytas šių darbų atlikimo laikotarpis, kokie buvo numatyti tų darbų (Statinio fasado apšiltinimo ir apdailos), kurie priklausė nuo ieškovės atliktų darbų, atlikimo terminai ir kt. Atsakovė nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, esą ji su trečiuoju asmeniu nebuvo sudariusi darbų atlikimo gra?ko kaip priedo prie Rangos sutarties, kas buvo daugiau nei abejotina tokios apimties objekto statybos procese. Atsakovė sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės ir nuo teismo prie Rangos sutarties sudarytą darbų atlikimo gra?ką, nes tokio gra?ko pateikimas būtų pabloginęs atsakovės procesinę poziciją dėl ieškovės tariamo vėlavimo kaip vienintelės priežasties, dėl kurios atsakovė pavėlavo iki 2021 m. spalio 31 d. atlikti statybos darbus pagal Rangos sutartį ir dėl to mokėjo delspinigius trečiajam asmeniui. Dėl to, jog atsakovė nepateikė teismui darbų atlikimo gra?ko kaip priedo prie Rangos sutarties, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog 2021 m. spalio pabaigoje pagal faktinę atliktų darbų apimtį atsakovė buvo daugiau nei keturiais mėnesiais atsilikusi nuo Rangos sutarties įvykdymo termino, kad šiuos darbus būtų užbaigęs laiku (2021 m. spalio 31 d.). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pasirėmė deklaratyviais atsakovės darbuotojo ir suinteresuoto atsakovės pozicijai palankius parodymus teikti K. V. parodymais apie tariamą vieno mėnesio atsilikimą, o tai patvirtina pirmosios instancijos teismo pozicijos nepagrįstumą.

35.11.                      Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė buvo numačiusi 2 mėnesius medžiagų gavimui ir gaminių gamybai bei 2 mėnesius visiems montavimo, stiklinimo ir sandarinimo darbams, tačiau ieškovė nei ieškinyje, nei kituose savo procesiniuose dokumentuose nedavė paaiškinimų, kad iš bendro 4 mėnesių Subrangos sutarties vykdymo termino buvo numačiusi vieną mėnesį medžiagų gavimui, vieną mėnesį gaminių pagaminimui ir du mėnesius visiems montavimo, stiklinimo ir sandarinimo darbams.

35.12.                      Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad vertinant ieškovės įskaitytų nuostolių laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., yra reikšmingos darbų vėlavimo priežastys būtent šiuo laikotarpiu, tačiau teismas ne tik nepagrindė, kuo šios vėlavimo priežastys yra reikšmingos skundžiamam sprendimui priimti, tačiau pats jokių vėlavimo priežasčių faktiškai nenustatinėjo, o tiesiog sprendimo 37–50 punktuose perrašė į nagrinėjamą bylą teiktų atsakovės procesinių dokumentų ištraukas, nepateikdamas net nuorodų į bylos medžiagą. Toks nepaaiškinamai vienpusiškas pirmosios instancijos teismo elgesys skundžiamame sprendime iš atsakovės 2024 m. lapkričio 27 d. rašytinių paaiškinimų ir iš atsakovės atstovo rašytinės baigiamosios kalbos versijos perrašant tam tikrus teiginius ir juos nurodant kaip pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir (ar) išvadas, yra negebėjimas ar nenoras pačiam nepriklausomai nuo vienos ar kitos proceso šalies įvertinti situaciją ir padaryti savo išvadas. Skundžiamo sprendimo 37–50 punktuose išdėstytos aplinkybės ir motyvai negali būti vertinami kaip objektyvi pirmosios instancijos teismo pozicija ir yra aiški teismo pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 5 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

35.13.                      Skundžiamo sprendimo 37–50 punktuose išdėstytos tariamos darbų vėlavimo priežastys teisiškai nereikšmingos, nes, net šioms priežastims pasitvirtinus, jos neturi įtakos galimam Subrangos sutarties įvykdymo termino ir jo pažeidimo nustatymui, nes ieškovė savo įsipareigojimus pagal Subrangos sutartį įvykdė tada, kada juos įvykdė faktiškai, o jei dėl to pažeidė Subrangos sutarties įvykdymo terminą, tai visiškai nesvarbu dėl kokių priežasčių tai įvyko. Tačiau skundžiamo sprendimo 37–50 punktuose išdėstytos tariamos darbų vėlavimo priežastys sudaro pagrindą spekuliuoti ieškovės galimybėmis įvykdyti Subrangos sutartį iki įsivaizduojamo termino ir daryti hipotetines prielaidas, kada ieškovė būtų galėjusi atlikti darbus, jei tokių „priežasčių“ būtų nebuvę.

35.14.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas momentą nuo kurio galėjo būti laikoma, kad ieškovė pažeidė Subrangos sutarties įvykdymo terminą ir vėlavo atlikti tam tikrą dalį statybos darbų, turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes: i) Subrangos sutarties 2.1 papunktyje buvo numatyti atvejai, kuomet sutartas keturių mėnesių terminas darbams atlikti gali būti atidedamas, t. y. jei gaminiuose daromi projektiniai pakeitimai ir (ar) trečiasis asmuo nesudarė sąlygų montavimo darbams atlikti (vėlavo angų paruošimas, darbų fronto pridavimas, brėžinių derinimas ir kt.); ii) 2021 m. rugsėjo pradžioje atsakovei atlikus pirmų keturių Statinio aukštų perdangų įrengimo ir sienų mūro darbus, ieškovei buvo sudaryta galimybė atlikti fasadinių vitrinų V1 ir V2 rėmų bei langų V3 ir V6 rėmų montavimo darbus (išskyrus vieną V6 langą Statinio penktajame aukšte); iii) atsakovė tik 2021 m. spalio pabaigoje baigė Statinio penktojo aukšto perdangos įrengimo ir sienų mūro darbus (paruošė visas reikalingas angas fasadinės sistemos vitrinoms matuoti, gaminti ir montuoti); iv) net šešios fasadinės vitrinos (V9, V5, V8, V7, V4 ir V10) iš aštuonių pagal projektinę medžiagą turėjo būti matuojamos, gaminamos ir montuojamos įskaitant ir Statinio penktąjį aukštą, o tai reiškia, jog jų visų viršutinės kraštinės turėjo būti sujungtos į vieną bendrą konstrukciją, todėl galimybė pradėti jų matavimo, gamybos ir montavimo darbus pilna apimtimi buvo sudaryta 2021 m. spalio pabaigoje.

35.15.                      Atlikti darbus pagal Subrangos sutartį pirmosios instancijos teismo nurodytu terminu iki 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos buvo iš principo neįmanoma. Maksimali galimų atlikti darbų apimtis, kurią, įvertinus atsakovės vėlavimą, ieškovė galėjo atlikti iki 2021 m. lapkričio pabaigos, buvo visų fasadinių vitrinų rėmų sumontavimas (langai vakarinėje ir šiaurinėje fasado pusėje buvo sumontuoti dar 2021 m. rugsėjį) ir visų stiklo paketų sudėjimas, ką faktiškai ieškovė ir įvykdė. Tai paaiškinama tuo, jog tik tuomet, kai yra turimi pilnos apimties fasadinių vitrinų rėmų (ne jų segmentų) matmenys yra užsakomi stiklo paketai (pagaminto stiklo paketo dydžio koreguoti yra neįmanoma, todėl pagal projektinius matmenis juos užsakyti yra pernelyg rizikinga), o stiklinimas gali būti pradėtas tik tada, kai yra pilnai sumontuojami ir suveržiami fasadinių vitrinų rėmai. Tačiau vien paprastų stiklo paketų gamyba užtrunka iki trijų savaičių, emalitinių stiklo paketų – iki šešių savaičių, kas pirmosios instancijos teismui ne kartą buvo akcentuota bylos nagrinėjimo metu teikiant paaiškinimus žodžiu.

35.16.                      Per 2021 m. lapkritį ieškovei įstiklinus visas fasadines vitrinas, nuo 2021 m. gruodžio pradžios Statinys buvo pilnai užsandarintas (jei dalis stiklo paketų buvo gauti brokuoti – vietoje jų rėmų angos laikinai užsandarintos standžiuoju polistireniniu putplasčiu (Styrodur), o trūkstami stiklo paketai sudėti per 2021 m. gruodį ir 2022 m. sausį, todėl atsakovei ir kitiems subrangovams buvo sudaryta galimybė atlikti tuos vidaus apdailos darbus, kuriems įtakos gali turėti į Statinio vidų per angas langams patenkantis vanduo. Tuo tarpu, skundžiamu sprendimu nustatytu terminu iki 2021 m. lapkričio pabaigos užbaigti dar ir Statinio fasadinės sistemos konstrukcijos apšiltinimo – sandarinimo bei apdailos darbus buvo objektyviai neįmanoma. Atitinkamai, per 2021 m. gruodį ieškovė baigė Statinio fasadinės sistemos konstrukcijos apšiltinimo – sandarinimo darbus, taip pat sumontavo stumdomas duris, t. y. buvo pilnai paruoštos likusios dvi Statinio fasado dalys fasado šiltinimo ir apdailos darbams atlikti. Ieškovė neneigia, kad pilnai visų darbų pagal Subrangos sutartį iki 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo užbaigusi, t. y. buvo likusi dalis nebaigtų Statinio fasadinės sistemos konstrukcijos apdailos darbų ir pan., nes oro sąlygos atlikti tokius darbus žiemos periodu buvo sudėtingos. Tačiau, išdėstyti argumentai aiškiai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas geriausiu atveju galėjo konstatuoti, kad visus darbus pagal v ieškovė galėjo atlikti iki 2021 m. gruodžio pabaigos, tačiau jokiu būdu ne iki 2021 m. lapkričio pabaigos.

35.17.                      Subrangos sutarties 2.1 papunktyje buvo numatyti atvejai, kuomet sutartas keturių mėnesių terminas darbams atlikti gali būti atidedamas, t. y. jei gaminiuose daromi projektiniai pakeitimai ir (ar) trečiasis asmuo nesudarė sąlygų montavimo darbams atlikti (vėlavo angų paruošimas, darbų fronto pridavimas, brėžinių derinimas ir kt.). Nepaisant to, kad atskirų ieškovės pranešimų atsakovei dėl termino darbams atlikti atidėjimo nebuvo siųsta, tačiau aplinkybės dėl atsakovės vėlavimo atlikti Statinio statybos darbus, sudarė pagrindą atidėti Subrangos sutarties įvykdymo terminą mažiausia dviem, o daugiausia – trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2021 m. spalio pabaigos, t. y. to momento, kuomet atsakovė baigė Statinio penktojo aukšto perdangos montavimo ir sienų mūro darbus bei pilnai paruošė angas visų fasadinių vitrinų matavimo, gamybos ir montavimo darbams atlikti. Įvertinus tai, jog atsakovė į bylą nepateikė savo paties vykdytų darbų gra?ko, kaip priedo prie Rangos sutarties su trečiuoju asmeniu, ieškovės vitrinų rėmų montavimo, stiklinimo ir apdailos darbus planavo atlikti esant palankioms oro sąlygoms (2021 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje), tačiau visos sąlygos šiuos darbus pradėti sudarytos tik nuo 2021 m. spalio pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti maksimalų trijų mėnesių darbų atidėjimo terminą, t. y. iki 2022 m. sausio 31 d.

35.18.                      Atsižvelgiant į tai, jog Rangos sutartyje buvo numatyta Statinio statybos darbus pabaigti iki 2021 m. spalio 31 d., tačiau 2021 spalio pabaigoje buvo baigti tik Statinio perdangų įrengimo ir sienų mūro statybos darbai, buvo akivaizdu, kad atsakovė ženkliai atsilieka nuo darbų atlikimo gra?ko ir vėluoja atlikti šio Statinio statybos darbus. Todėl atsakovei buvo reikalinga paslėpti tikrąsias vėlavimo priežastis ir surasti kitą tokio vėlavimo priežastį, kam labiausiai tiko ieškovė vien dėl to, kad pagal jos darbų atlikimo tempą ir jų atlikimo būdą (fasadinių vitrinų rėmų montavimą segmentais tose vietose, kur tai buvo galima padaryti, ir laukiant, kol bus galima pradėti visus gamybos ir montavimo darbus pilna apimtimi), asmeniui, nežinančiam tokių darbų atlikimui reikalingų sąlygų, pakankamai įtikinamai atrodė, jog darbus atlikti vėluoja būtent ieškovė, o dėl to vėluoja ir visų kitų statybos darbų atlikimas. Didelis pasitikėjimas atsakove leido trečiąjį asmenį įtikinti, kad dėl vėlavimo baigti Statinio statybą didžiąja dalimi yra kalta būtent ieškovė. Atitinkamai, dėl to ir pačiam trečiajam asmeniui kilo poreikis siekti, jog ieškovė dėl to nukentėtų ?nansiškai, t. y. ieškovei būtų pritaikyta tokia atsakomybės forma ir dydis, kad ji pasirodytų pakankama tariamai pažeistiems atsakovės trečiojo asmens interesams patenkinti. Tai, kad atsakovės nuostoliai arba pagrindas 156 000 Eur delspinigiams sumokėti 2022 m. balandžio pradžioje buvo kuriamas dirbtinai, patvirtino šios nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Trečiajam asmeniui ir atsakovei bei jų atstovams modeliuojant atsakovės patirtus nuostolius, buvo ieškoma paprastumo turint vienintelį tikslą – ne pritaikyti netesybas atsakovės atžvilgiu už praleistą darbų atlikimo terminą, bet įgyti pagrindą nesumokėti ieškovei už atliktus darbus likusios mokėtinos sumos.

35.19.                      Atsakovės „nuostoliai“ arba trečiajam asmeniui sumokėti 156 000 Eur delspinigiai buvo sukonstruoti dirbtinai. Faktinės nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė ir trečiasis asmuo papildomai susitarė, kad trečiojo asmens naudai sumokėti delspinigiai turi būti atsakovei grąžinti – tai buvo padaryta per trečiojo asmens mokėjimus už atliktus darbus. Tai reiškia, jog atsakovė ne tik nepatyrė nuostolių, bet formaliai taip pat gavo visą naudą iš ieškovės įskaitymo, t. y. atsakovė iš trečiojo asmens atgavo visus sumokėtus delspinigius per mokėjimus už atliktus darbus ir tuo pačiu įgijo pagrindą ieškovei už darbus nemokėti 118 434,07 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nuostolių nepatyrė – sumokėjo trečiajam asmeniui 156 000 Eur delspinigių sumą ir gavo iš trečiojo asmens tokią pat 156 000 Eur sumą už atliktus darbus. Piniginių lėšų gavimo ir mokėjimo pagrindai šiuo atveju skyrėsi, taip pat nagrinėjamoje byloje nebuvo jokių galimybių faktiškai patikrinti, ar atsakovės 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (38 479,46 Eur be PVM) buvo išrašyta už realiai atliktus statybos darbus, ar ne. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos pridėtame akte nurodyti darbai buvo apsimestiniai siekiant sukurti pagrindą reikalingam 38 479,46 Eur sumokėtų delspinigių likučio kompensacijos mokėjimui.

35.20.                      Atsakovė neįrodė, jog delspinigius trečiajam asmeniui mokėjo išskirtinai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, t. y., dėl to, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp delspinigių trečiajam asmeniui mokėjimo ir ieškovės neteisėtų veiksmų. Byloje nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovė trečiajam asmeniui sumokėti 156 000 Eur delspinigiai buvo paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Vis dėlto, baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas pakeitė savo procesinę poziciją ir nurodė naujas byloje neatskleistas ir netirtas aplinkybes, esą ieškovė yra atsakinga tik už tą trečiojo asmens sumokėtų netesybų dalį (118 434,07 Eur), kuri buvo paskaičiuota už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., kaip ieškovės vėlavimo vykdyti Subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pasekmę, o už likusią sumokėtų netesybų dalį (37 565,93 Eur) atsakovė esą buvo atsakinga pati. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasirėmė šia naująja dėl ieškovės kaltės atsakovės patirtų nuostolių (118 434,07 Eur) versija ir nurodė, jog ginčo išsprendimui yra aktualus laikotarpis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., tačiau faktiškai atlikdamas priežastinio ryšio tarp atsakovės patirtų nuostolių ir ieškovės neteisėtų veiksmų vertinimą, skundžiamame sprendime niekaip neįvertino šio delspinigių skaičiavimo laikotarpio pasikeitimo ir tariamos ieškovės civilinės atsakomybės dėl atsakovės patirtų nuostolių apimties sumažinimo.

35.21.                      Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių, kad ir be ieškovės vėlavimo atsakovė nebūtų iki 2022 m. vasario 28 d. pabaigusi Statinio pagal Rangos sutartį, dėl to ieškovė negalėjo būti laikoma atsakinga dėl atsakovės patirtų nuostolių. Atsakovė vėlavo atlikti statybos darbus pagal Rangos sutartį iki 2021 m. spalio 31 d., kadangi tik 2021 m. spalio pabaigoje pabaigė Statinio penktojo aukšto perdangos montavimo ir sienų mūro darbus (paruošė reikalingas angas fasadinės sistemos vitrinoms matuoti, gaminti ir montuoti). Šis atsakovės vėlavimas nebuvo susijęs su ieškovės atliekamais statybos darbais ir įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį vykdymu. Atsakovė į bylą nepateikė darbų vykdymo gra?ko pagal Rangos sutartį, kuris nagrinėjamoje byloje būtų padėjęs pakankamai tiksliai nustatyti atsakovės vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Rangos sutartį laikotarpį, o pagal atsakovės atsilikimą nuo gra?ko, 2021 m. spalio 31 d. likusių neatliktų darbų apimtį bei gra?ke nurodytą trukmę jiems atlikti, nustatyti momentą, kuomet atsakovė potencialiai galėjo užbaigti viso Statinio statybos darbus. Minėtų aplinkybių neatskleidimas dėl atsakovės kaltės pagal contra spoliatorem prezumpciją aiškintinas būtent atsakovės nenaudai, t. y. pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti maksimalų įmanomą atsakovės vėlavimo atlikti darbus (atsilikimo nuo darbų vykdymo gra?ko) terminą.

35.22.                      Tai, kad atsakovė vėlavo atlikti statybos darbus pagal Rangos sutartį iki 2021 m. spalio 31 d. ir tai nebuvo susiję su ieškovės atliekamais statybos darbais ar jo vėlavimu, patvirtina tai, jog 2021 m. gruodžio–2022 m. balandžio mėnesiais atsakovė vis dar tebeatlikinėjo eilę statybos darbų, numatytų pradinėje Rangos sutarties sąmatoje, kuriuos turėjo būti užbaigęs iki 2021 m. spalio 31 d., nors jų atlikimo galimybė nuo ieškovės atliekamų aliuminio vitrinų montavimo ir sandarinimo darbų visiškai nepriklausė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl 2021 m. gruodžio 1 d.–2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu atsakovės atliktų darbų, kurių atlikimas nepriklausė nuo ieškovės, įtakos priežastiniam ryšiui patvirtinti ar paneigti. Tas faktas, jog atsakovė iki pat 2022 m. balandžio pabaigos vėlavo atlikti tuos statybos darbus pagal Rangos sutartį, kurių atlikimas niekaip nepriklausė nuo ieškovės atliekamų darbų aliuminio vitrinų montavimo ir sandarinimo darbų, vadinasi ieškovės aliuminio vitrinų montavimo ir sandarinimo darbų atlikimas tuo metu, kada jie buvo faktiškai atlikti (vėluojant ar nevėluojant), nebuvo ta priežastimi, dėl kurios atsakovė mokėjo delspinigius trečiajam asmeniui.

35.23.                      Tas faktas, kad atsakovė 2022 m. vasarį–balandį papildomai atlikinėjo ir Statinio vidaus apdailos darbus pagal nuomininkės UAB „InMedica“ pageidavimus, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad trečiajam asmeniui, sudariusiam 2021 m. birželio 30 d. sutartį dėl Statinio nuomos Nr. (duomenys neskelbtini) su nuomininke UAB „InMedica“ iš esmės tapo nebeaktualu, ar Statinio statybos darbai pagal sustambintą objektinę sąmatą bus atlikti iki 2021 m. spalio 31 d. ar vėliau kartu su vidaus apdailos darbais (iki 2022 m. vasario ar kovo pabaigos). Tai, kad atsakovė „vėluodama“ atlikinėjo ir Statinio bendrastatybinius darbus, ir „nevėluodama“ papildomus vidaus apdailos darbus, iš esmės paaiškina tai, kodėl atsakovė tik 2022 m. vasario–balandžio mėn. atlikinėjo didelę dalį nuo ieškovės niekaip nepriklausiusių statybos darbų, numatytų pradinėje Rangos sutarties sąmatoje, kurie turėjo būti užbaigti iki 2021 m. spalio 31 d., o kliūčių atlikti šiuos darbus anksčiau nebuvo.

35.24.                      Atsakovės vadovas A. E. 2021 m. rugsėjį susirašinėjime per programėlę „Viber“ trečiojo asmens vadovei J. P. buvo nurodęs, kad realus terminas Statinio statybos darbams užbaigti yra du mėnesiai po langų sumontavimo. Įvertinus atsakovės vėlavimą ir penktojo aukšto perdangos įrengimo ir sienų mūro darbų užbaigimą 2021 m. spalio pabaigoje, darbų apimtis, kurią ieškovė galėjo maksimaliai atlikti iki 2021 m. lapkričio pabaigos, buvo visų fasadinių vitrinų rėmų sumontavimas (langai vakarinėje ir šiaurinėje fasado pusėje buvo sumontuoti 2021 m. rugsėjį) ir visų stiklo paketų sudėjimas, ką faktiškai ieškovė ir įvykdė. Tai paaiškinama tuo, jog tik tuomet, kai yra turimi pilnos apimties fasadinių vitrinų rėmų (ne jų segmentų) matmenys yra užsakomi stiklo paketai. Stiklo paketai fasadinėms vitrinoms V9 ir V10 buvo užsakyti 2021 m. spalio 27 d., o dėl paprastų stiklo paketų trečiojo asmens pageidavimu pakeitimo į emalitinius buvo pagaminti ir pristatyti ieškovei tik 2021 m. lapkričio 25 d. Todėl, tuo atveju, jei per 2021 m. gruodį ieškovė būtų pabaigusi ne tik fasadinių vitrinų konstrukcijos apšiltinimo – sandarinimo, bet ir jų apdailos darbus, t, y. būtų pabaigusi visus darbus pagal Subrangos sutartį, pagal pačios atsakovės vadovo duotą paaiškinimą trečiojo asmens vadovei J. P. visi likusieji Statinio statybos darbai būtų buvę užbaigti tik dar po dviejų mėnesių, t. y. 2022 m. vasario 28 d. Vadinasi, net ir tuo idealiu atveju, jei ieškovė nuo pilno darbų fronto perėmimo 2021 m. spalio pabaigoje būtų pilnai įvykdžiusi Subrangos sutartį per du mėnesius (iki 2021 m. gruodžio 31 d.), t. y. tam tikra ieškovės atliekamų darbų dalis nebūtų nusikėlusi į 2022 m. sausį–vasarį, atsakovė vis tiek būtų turėjusi „pareigą“ mokėti trečiajam asmeniui delspinigius už vėlavimą atlikti statybos darbus pagal Rangos sutartį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., kas paneigia priežastinį ryšį tarp atsakovės tariamai patirtų nuostolių ir galimo ieškovės vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Rangos sutartį dar iki to momento, kuomet ieškovė įgijo galimybę pilna apimtimi vykdyti savo įsipareigojimus pagal Subrangos sutartį, plačiau netyrė aplinkybių dėl tuo metu likusios neatliktos atsakovės darbų apimties ir per kokį laikotarpį juos buvo įmanoma pabaigti, taip pat neatsižvelgė į tai, kad šios aplinkybės byloje buvo neatskleistos būtent dėl pačios atsakovės procesinio elgesio ir strategijos slepiant įrodymus.

35.25.                      Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ieškovei vėluojant atlikti langų montavimo darbus, kiti subrangovai negalėjo anksčiau atlikti ir užbaigti savo darbų dalies ir, jog ieškovės vėlavimas atlikti darbus buvo kliūtis užbaigti Statinio fasado ir šiltinimo darbus bei pereiti prie darbų atlikimo Statinio viduje, yra abejotini ir grįsti ne faktiniu atsakovės ar kitų subrangovų (ne)galėjimu atlikti vienus ar kitus darbus arba konkrečiomis ieškovės sudarytomis kliūtimis tokiems darbams atlikti, o paprasčiausiu darbų atlikimo eiliškumu. Todėl teismo teiginys, kad „kitų subrangovų negalėjimo anksčiau atlikti ir užbaigti savo darbų dalies dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių“ negali patvirtinti vien tik faktas, jog kažkokios savo darbų dalies tam tikru metu galimai nebuvo atlikusi ieškovė – tokiai išvadai yra reikalingi papildomi įrodymai ir aplinkybės.

35.26.                      Pirmosios instancijos nustatytas 2021 n, gruodžio 1 d. prasidėjęs ieškovės vėlavimas negali reikšti, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atsakovė ar kiti subrangovai iš viso negalėjo vykdyti Statinio statybos darbų, nes tai akivaizdžiai paneigia tiek statybos darbų žurnalai, tiek įvairūs atliktų darbų aktai, tiek aibė į bylą atsakovės pateiktų fotonuotraukų. Jeigu ieškovė vėlavo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį, nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatytas ieškovės neteisėtų veiksmų sąlygotas vėlavimo laikotarpis ir jo sukeltos pasekmės, t. y. tai, kokie konkrečiai Statinio statybos darbai ir kokį laikotarpį buvo sustabdyti dėl ieškovės vėluojamų atlikti statybos darbų, ir, kiek konkrečiai nusikėlė sustabdytų (negalėtų atlikti) darbų užbaigimo momentas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl to, kokį laikotarpį dėl ieškovės kaltės buvo galimai trukdoma atlikti statybos darbus atsakovei ar kitiems subrangovams, o jei dėl ieškovės tariamai „vėluojamų“ atlikti statybos darbų buvo sustabdyti kiti statybos darbai – kiek truko toks „sustabdymo“ laikotarpis. Tik nustačius tokius laikotarpius būtų buvę galima konstatuoti, kad egzistuoja priežastinis ryšys ir ieškovė yra atsakinga už konkretų Statinio statybos darbų vėlavimo laikotarpį ir už šį laikotarpį trečiojo asmens priskaičiuotus delspinigius, kuriuos sumokėjo atsakovė ir dėl to patyrė nuostolius.

35.27.                      Byloje nebuvus įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė ir (ar) jo samdyti kiti subrangovai buvo įsipareigoję ir buvo pasiruošę atlikti statybos darbus anksčiau, nei juos atliko faktiškai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo teigti, kad galimai pavėluotai atlikti ieškovės statybos darbai sutrukdė atsakovei ar kitiems jos samdomiems subrangovams atlikti kitus Statinio statybos darbus anksčiau. Be to, nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo įmanoma nustatyti, kada „anksčiau“ turėjo prasidėti atsakovės ar kitų jos samdomų subrangovų darbų atlikimas, t. y. kada dėl ieškovės kaltės „atidėti“ ar „vėliau atlikti“ statybos darbai buvo suplanuoti atlikti. Nesant įrodymų apie tai, jog dėl vieno statybos proceso dalyvio laiku neatliktų statybos darbų, kiti statybos proceso dalyviai, kurie buvo įsipareigoję ir pasiruošę atlikti statybos darbus anksčiau, sustabdė savo darbų atlikimą, įformino darbuotojų prastovas, buvo priversti laukti ir pan., pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė, UAB „Fasta“ ar kiti subrangovai negalėjo atlikti savo darbų dalies dėl to, jog atitinkamos darbų dalies nebuvo atlikusi ieškovė, tėra tik patvirtinimas apie darbų atlikimo eiliškumą, o ne „trukdymo“ ar vėlavimo atlikti paskesnius statybos darbus įrodymas.

35.28.                      Nepagrįstai pirmosios instancijos tesimas kaip nereikšmingą ieškovės civilinės atsakomybės dydžiui vertina faktą, jog atsakovės trečiajam asmeniui mokėtinos sutartinės netesybos yra 0,1 proc. nuo visos Rangos sutarties kainos (1 300 000 Eur) arba 1 300 Eur per dieną, o ieškovės atsakovei mokėtinos sutartinės netesybos yra daug mažesnės – 0,02 proc. nuo laiku neatliktų darbų vertės (183 170,36 Eur) arba daugiausia 36,63 Eur per dieną. Skirtingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės trečiajam asmeniui ir ieškovės atsakovei mokėtinų netesybų dydžio skirtumas buvo reikšmingas sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtų tariamų nuostolių. Atsakovė neskaičiavo ir netaikė ieškovei Subrangos sutartyje numatytų netesybų. Vadinasi, jei atsakovė su trečiuoju asmeniu Rangos sutartyje susitarė, jog atsakovės mokėtini delspinigiai sudaro 0,1 proc. nuo visos sutarties kainos (1 300 000 Eur arba 1 300 Eur per dieną), tai nereiškia, jog visas šis atsakovės rizika prisiimtas įsipareigojimas turėtų būti perkeltas ieškovei, kaip subrangovei. Juolab kad byloje buvo įrodyta, kad tik atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį nagrinėjamoje byloje ieškovė sužinojo, jog atsakovė pagal Rangos sutarties 3.2 papunktį buvo įsipareigojusi pabaigti Statinio statybos darbus iki 2021 m. spalio 31 d., kokio dydžio delspinigiai atsakovei buvo numatyti šioje sutartyje ir už kokį laikotarpį jie buvo paskaičiuoti.

35.29.                      Ieškovės pagal Subrangos sutartį įsipareigotų atlikti darbų kaina sudarė 183 170,36 Eur be PVM, atsakovė pagal Rangos sutartį vėlavo laiku pabaigti Statinio statybos darbus, nesusijusius su ieškovės atliktais langų ir fasadinių vitrinų montavimo darbais, todėl net ir statybos darbų atlikimo terminus pažeidusiai ieškovei dėl priežastinio ryšio stokos nebuvo pakankamo priežastinio ryšio perkelti visus tariamus atsakovės nuostolius trečiajam asmeniui sumokėtų netesybų, paskaičiuotų nuo visos statybos darbų pagal Rangos sutartį kainos (1 300 000 Eur), forma. Pagal kasacinio teismo praktiką nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl teisinio priežastinio ryšio ir ieškovės argumentų šiuo klausimu. Teisinį priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų (vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį) ir atsakovės patirtų tariamų nuostolių (delspinigių trečiajam asmeniui mokėjimo) paneigia tai, jog ieškovė statybos proceso eigoje niekuomet nežinojo, ar tikrai atsakovė vėluoja atlikti Statinio statybos darbus pagal prisiimtus įsipareigojimus trečiajam asmeniui, o jei vėluoja – tuomet kada šis vėlavimas prasidėjo ir kiek užtruko bei kokias pasekmes gali sukelti. Ieškovė, elgdamasi kaip protinga ir apdairi, neturėjo galimybės numatyti kokio dydžio žalą atsakovei gali sukelti ir kokius nuostolius ji gali patirti dėl galimo ieškovės vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį, kas taip pat paneigia ir teisinio priežastinio ryšio dėl atsakovės patirtų nuostolių egzistavimą.

35.30.                      Iki to momento, kol atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį nagrinėjamoje byloje, ieškovei nebuvo žinomas Rangos sutarties su trečiuoju asmeniui turinys, atsakovė nebuvo atskleidusi ieškovei nei Statinio statybos terminų, nei savo atsakomybės už šių terminų pažeidimą dydžio. Be to, atsakovė sąmoningai slėpė šias aplinkybes nuo ieškovės – nenurodė jų nė viename iš savo siųstų pranešimų, nors ieškovė savo siųstuose pranešimuose ne kartą akcentavo, jog nėra įrodymų, kokie konkrečiai buvo Statinio statybos darbų terminai, kokia buvo atsakovės atsakomybės trečiajam asmeniui apimtis ir netesybų dydžiai, už kokį laikotarpį netesybos buvo paskaičiuotos ir pan.

35.31.                      Tuo atveju, jei, vis dėlto, būtų prieita išvados, kad ieškovė vėlavo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį, šis vėlavimas laiku neatliktų darbų apimtimi ir jų sukeltomis pasekmėmis negalėjo būti laikomas tokiu esminiu, jog ieškovės kaltė galėtų apimti visą atsakovės sumokėtų 156 000 Eur delspinigių sumą, paskaičiuotą nuo visos Rangos sutarties kainos, kadangi Statinio statybos proceso metu nebuvo už?ksuota jokių reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, jog dėl ieškovės kaltės buvo trukdoma atlikti statybos darbus atsakovei ar kitiems subrangovams, tam tikti statybos darbai būtų buvę sustabdyti būtent dėl ieškovės tariamai „vėluojamų“ atlikti statybos darbų, būtų įformintos prastovos dėl ieškovės laiku neatliktų darbų ir pan. Nuo 2021 m. spalio vidurio santykiai tarp ieškovės iš vienos pusės ir atsakovės kartu su trečiuoju asmeniu iš kitos pusės jau buvo tapę kon?iktiški, o atsakovė ir trečiasis asmuo laikėsi vieningos pozicijos ir veikė bendrai dėl Statinio statybos darbų vėlavimo kaltindami išskirtinai tik ieškovę. Nepaisant to, kad ieškovė gali būti vertinama kaip verslininkas ir savo srities profesionalas, ji neturėjo jokių galimybių gauti informaciją ir (ar) dokumentus iš atsakovės ar iš trečiojo asmens dėl galimo vėlavimo atlikti darbus rizikos ir galimų pasekmių, jei atsakovė ir trečiasis asmuo akivaizdžiai siekė tokių aplinkybių ieškovei neatskleisti. Subrangos sutarties vykdymo metu atsakovė buvo akivaizdžiai nesąžininga, nes pavyzdžiui, 2021 m. spalio 20 d. raštu dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo kaltino ieškovę praleidus darbų atlikimo terminą ir nustatė terminą ieškovei baigti visus darbus iki 2021 m. lapkričio 10 d., nors pati 2021 m. spalio 20 d. dar net nebuvo pastačiusi penktojo aukšto, taip pat ėmėsi reikalauti ieškovei perdavinėti tarpinius darbų rezultatus, tačiau iš pradžių juos reikalavo suderinti su techninio prižiūrėtojo pareigas ėjusiu atsakovės darbuotoju ir faktiniu akcininku T. K., nors pati atsakovė ar jo samdomi subrangovai faktiškai naudodavosi atliktų darbų rezultatu atlikdami kitus statybos darbus, o vėliau nepriėmė ieškovės darbų nei pagal vieną ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą. Todėl tai, kad atsakovė nė karto ieškovei nenurodė nei Statinio statybos terminų, nei savo atsakomybės už šių terminų pažeidimą dydžio, nei kitų sąlygų, tai buvo daroma specialiai sąmoningai tam, kad ieškovė turėtų kuo mažiau galimybių apsiginti nuo atsakovės reikalavimo atlyginti tariamus nuostolius.

35.32.                      Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės argumentų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl 156 000 Eur nuostolių nepasisakė. Kritiškai vertinami pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad trečiasis asmuo iš atsakovės pareikalavo netesybų už keturis mėnesius, atsakovė 2022 m. kovo 14 d. susitarimu susitarė, kad sumokės netesybas, užbaigs darbus iki 2021 m. kovo 31 d. ir netesybos daugiau nebus skaičiuojamos, todėl tai, kad netesybos ir nebuvo skaičiuojamos, nors Statinys buvo užbaigtas tik 2022 m. gegužės 12 d. reiškia, jog atsakovė vedė derybas ir sustabdė netesybų skaičiavimą – išvengė dar didesnių nuostolių, kurie galėjo atsirasti. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2022 m. kovo 14 d. susitarimu nesusitarė, jog už vėlesnį vėlavimo užbaigti statybos darbus laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. papildomos netesybos atsakovei nebebus taikomos. 2022 m. kovo 14 d. susitarimo 4 ir 5 punktuose yra aiškiai nurodoma, kad netesybos nebus skaičiuojamos tik tuo atveju, jei atsakovė iki 2022 m. balandžio 10 d. sumokės 156 000 Eur delspinigius ir iki 2022 m. kovo 31 d. visiškai užbaigs visus statybos darbus pagal Rangos sutartį. Tas faktas, kad Statinio statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas tik 2022 m. gegužės 12 d. reiškė, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo užbaigti visus statybos darbus iki 2022 m. kovo 31 d., todėl trečiasis asmuo turėjo teisę skaičiuoti netesybas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. Tai, kad trečiasis asmuo nebereikalavo iš atsakovės netesybų už vėlavimo atlikti statybos darbus laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. buvo ne atsakovės ir trečiojo asmens derybų dėl atsakovės atsakomybės netesybų forma apimties sumažinimo rezultatas, o tokių netesybų ?ktyvumą ir nuostolių imitavimą patvirtinantis atsakovės ir trečiojo asmens elgesys, kadangi tuo atveju, jei jos būtų buvusios paskaičiuotos, nebebuvo pakankamo ir bent jau iš dalies logiško pagrindo pareikalauti jų atlyginimo atsakovės patirtų nuostolių forma. Atsakovė 2022 m. kovo 14 d. susitarime dėl netesybų mokėjimo ir darbų užbaigimo be jokių derybų ir ginčų sutiko su visa trečiojo asmens pareikalauta 156 000 Eur suma ir ją sumokėjo 2022 m. balandžio 7 d. Be to, atsakovė neinformavo ieškovės apie trečiojo asmens 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. kovo 1 d. raštų dėl delspinigių skaičiavimo ir sumokėjimo gavimą, apie 2022 m. kovo 14 d. susitarimo dėl netesybų mokėjimo ir darbų užbaigimo sudarymą, apie ketinimą mokėti 156 000 Eur delspinigius, o 2022 m. balandžio 22 d. raštu informavo ieškovę, jog nurodyto dydžio delspinigių suma jau yra sumokėta. Ieškovė net neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos ir argumentų dėl 156 000 Eur delspinigių mokėjimo pagrįstumo, nebuvo pasitelktas į pagalbą siekiant sumažinti atsakovės nuostolius arba jų visiškai nepatirti. Atsakovė turėjo turėti interesą sumokėti kuo mažiau delspinigių, turėjo pagrindą reikalauti juos sumažinti, nes didžioji dalis statybos darbų buvo atlikta, o delspinigiai buvo aiškiai per dideli, nei kasacinio teismo praktikoje nustatyti minimalūs nuostoliai (palūkanos arba 0,02 proc.), tačiau savo noru sumokėjo visą reikalautą 156 000 Eur delspinigių sumą.

35.33.                      Net darant prielaidą, jog buvo pagrindas trečiajam asmeniui reikalauti iš atsakovės delspinigių dėl vėlavimo atlikti statybos darbus, o vėlavimas įvyko išskirtinai dėl ieškovės laiku neatliktų darbų, atsakovė, nepasinaudojusi netesybų mažinimo pagrindais, nekėlusi ginčo dėl delspinigių dydžio, visą delspinigių sumą mokėdamas vien dėl savo paties intereso nesugadinti dalykinių santykių su trečiuoju asmeniu ir išsaugoti pasitikėjimą bei galimybę gauti nuolatines pajamas, pažeidė sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus ir tokiu būdu savo veiksmais iki maksimumo padidino dėl potencialaus ieškovės prievolės pažeidimo atsiradusią žalą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėjęs išvados, jog atsakovė patyrė 156 000 Eur nuostolius išskirtinai dėl ieškovės laiku neatliktų darbų, turėjo pagrindą CK 6.259 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu sumažinti hipotetinę ieškovės prievolę atlyginti žalą tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakinga pati atsakovė, t. y. tiek, kiek teismas vertintų sumokėtas netesybas kaip neprotingai dideles. Tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo visiškai deklaratyviu teiginiu, esą teismų praktikoje nėra konstatuota, kad 0,1 proc. dydžio netesybos nuo sutarties vertės tarp verslininkų, ypač statybos rangos bylose, yra neprotingai didelės.

35.34.                      Nesant nustatytų ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovas neturėjo priešpriešinio 156 000 Eur patirtų nuostolių reikalavimo į ieškovą, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas pripažinti atsakovo atliktus vienašališkus įskaitymus negaliojančiais. Tuo atveju, jei ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos ir būtų nustatytos, tai atsakovo priešpriešinio reikalavimo dydis patyrus nuostolius dėl savo paties kaltės liktų neapibrėžtas, nes hipotetinė ieškovo prievolė atlyginti žalą esant visoms nustatytoms ieškovo civilinės atsakomybės sąlygoms, vis tiek būtų mažintina pagal CK 6.259 straipsnio 2 dalį tokiu nuostolių dydžiu, už kurį yra atsakingas pats atsakovas, t. y. tiek, kiek teismas vertintų atsakovo sumokėtas netesybas kaip neprotingai dideles. Net ir tuo atveju, jei būtų prieita išvados, jog ieškovui visgi tenka prievolė kažkokia apimtimi atlyginti nuostolius atsakovui (kompensuoti dalį trečiajam asmeniui sumokėtų delspinigių), skundžiami įskaitymai vis tiek turėtų būti pripažintini negaliojančiais, o šalių ginčas dėl dalies atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo nagrinėtinas atskiroje civilinėje byloje.

35.35.                      Pripažinus atsakovės atliktus įskaitymus negaliojančiais, laikytina, kad atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi savo prievolės atsiskaityti su ieškove už vitrinų (langų) projektavimo ir montavimo darbus pagal Subrangos sutartį. Tokiu būdu iš atsakovės priteistina visa skola už ieškovo atliktus statybos darbus, sudaranti 118 434,07 Eur. Šios mokėtinos sumos atsakovė neginčijo, jos pagrįstumą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Kadangi pagal Subrangos sutarties 5.1 papunktį, atsakovė laiku neatsiskaičiusi už atliktus darbus, buvo įsipareigojusi mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną atsiskaityti uždelstą dieną ir nesilaikė Subrangos sutartyje numatytų atsiskaitymo terminų, iš jos priteistina 4 333,44 Eur delspinigių, o taip pat procesinės palūkanos.

35.36.                      Ieškovė nekvestionuoja, kad šalys nagrinėjamoje byloje patyrė pakankamai dideles bylinėjimosi išlaidas ir iš esmės sutinka su tuo, jog tokio dydžio išlaidos, šalių atstovų vertinimu yra adekvačios bylos apimčiai, tačiau, ieškovės vertinimu, tai vis tiek neatleido pirmosios instancijos teismo nuo pareigos patikrinti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atitiktį maksimaliems užmokesčio dydžiams, patvirtintiems Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atitikties Rekomendacijose nustatytiems kriterijams, pažeidė CPK 98 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio..

36.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

36.1.                      Ieškovė, subjektyviai iškraipydama atsakovės įrodinėjimo pareigos paskirstymo turinį, nepagrįstai teigia, kad atsakovė byloje neva privalėjo įrodyti ne tik ieškovės neteisėtus veiksmus (vėlavimą atlikti Subrangos sutartimi turėtus atlikti darbus ne dėl atsakovės kaltės ar objektyvių aplinkybių), patirtą žalą (trečiajam asmeniui sumokėtus delspinigius) ir priežastinį ryšį tarp jų, bet ir tai, kad atsakovė būtų visiškai laiku įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal Rangos sutartį, jei ne ieškovės vėlavimas pagal Subrangos sutartį. Ieškovės bandymas suabsoliutinti jos pačios byloje netiksliai akcentuotą klausimą – ar atsakovės vėlavimas atlikti darbus iki Rangos sutartyje numatyto termino pabaigos (2021 m. spalio 31 d.) buvo sąlygotas išimtinai tik ieškovės vėlavimo – yra nepagrįstas ir manipuliatyvus.

36.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta kiek ieškovės netinkamas ir neproporcingai ilgas darbų vykdymas pagal Subrangos sutartį (kai faktiškai darbai truko ne 4 mėnesius, kaip nurodyta Subrangos sutartyje, o net 11 mėnesių) objektyviai prisidėjo prie bendro Statinio statybos darbų vėlavimo, trikdė nuoseklią Statinio statybos proceso eigą ir tapo priežastimi, dėl kurios atsakovė vėlavo atlikti Rangos sutartimi įsipareigotus darbus daugiau nei 4 mėnesius ir dėl to buvo priversta mokėti netesybas trečiajam asmeniui. Atsakovė byloje neprivalėjo įrodyti, kad tik ieškovė yra vienintelė atsakinga už visus atsakovės patirtus nuostolius. Ieškovė ir jos atstovai puikiai suprato, kad nagrinėjamos bylos dalykas apsiriboja tik atliktų įskaitymų bendrai 118 434,07 Eur sumai teisėtumo vertinimu, todėl neapima visos atsakovės patirtų 156 000 Eur nuostolių sumos. Todėl, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, atsakovė neprivalėjo įrodinėti, kad už visą Rangos sutarties vykdymo vėlavimo laikotarpį, už kurį trečiasis asmuo pareikalavo delspinigių, atsakomybė tenka išimtinai ieškovei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo tik tai, ar ieškovės aplaidumo nulemtas vėlavimas buvo pakankamai reikšminga priežastis, nulėmusi atsakovei trečiojo asmens paskaičiuotų delspinigius, iš kurių dalį už paskutinius tris – 2021 m. gruodžio, 2022 m. sausio ir vasario mėn. – atsakovė įskaitė kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ieškovės atžvilgiu.

36.3.                      Atsakovė niekada neneigė faktinės aplinkybės, kad ji pati vėlavo baigti savo dalį darbų – būtent Statinio penktojo aukšto perdangos (baigta 2021 m. spalio 12 d.) ir sienų mūrijimo darbus (baigti 2021 m. spalio 22 d.), dėl to ieškovė iki 2021 m. spalio 31 d. objektyviai negalėjo baigti darbų visa apimtimi 5 Statinio aukšte. Vis dėlto, byloje buvo įrodyta, kad iki Statinio 5-ojo aukšto perdangos statybos užbaigimo 2021 m. spalio 8 d. ieškovei nebuvo kliūčių vykdyti darbus žemesniuose Statinio aukštuose ir tokius darbus atlikti iki galo, o likusius darbus Statinio 5 aukšte baigti iki 2021 m. lapkričio 30 d. Ieškovės teiginiai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė prisiėmė atsakomybę už likusią neįskaitytą dalį nuostolių, yra nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai, atsakovės elgesys ir gynybinė pozicija patvirtino, jog likusios įskaitymais nepadengtos delspinigių sumos, kaip nuostolių, atsakovė iš ieškovės nei prieš bylos iškėlimą, nei bylos nagrinėjimo metu, nereikalauja, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šį aspektą visame bylos kontekste. Todėl ieškovės bandymas atsakovės poziciją pateikti kaip tariamą faktinių aplinkybių iškraipymą, iš tiesų tėra sąmoningas bandymas manipuliuoti bylos medžiaga.

36.4.                      Nors ieškovė teigia, kad atsakovė iki pat baigiamųjų kalbų neva nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ieškovė yra atsakinga už visą 156 000 Eur delspinigių sumą, atsakovės sumokėtą trečiajam asmeniui, tačiau po antrojo 2022 m. rugpjūčio 25 d. siųsto pranešimo, kuriuo ieškovei buvo įskaityta po 2022 m. balandžio 22 d. pirminio įskaitymo 111 219,13 Eur sumai likusi 44 780,87 Eur reikalavimo dalis (įskaitant 7 214,94 Eur ieškovei mokėtiną sumą už darbus), ir pareikalauta likusią 37 565,93 Eur nuostolių sumą sumokėti iki 2022 m. rugsėjo 30 d., jokių aktyvių veiksmų pastarojo reikalavimo įgyvendinimui nebuvo imtasi ir tokiam atsakovės reikalavimui pareikšti jau yra suėjusi ieškinio senatis. Ši faktinė aplinkybė objektyviai patvirtina, jog atsakovė savo „neveikimu“ pripažino savo dalinę atsakomybę dėl likusios trečiajam asmeniui sumokėtų delspinigių dalies ir niekada nepretendavo į visos 156 000 Eur sumos išsireikalavimą iš ieškovės.

36.5.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo laikė ieškovę vienintele atsakinga už Rangos sutarties darbų vėlavimą. Tokia ieškovės pozicija neatitinka nei 2022 m. kovo 1 d. trečiojo asmens siųsto pranešimo, nei 2022 m. kovo 14 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovės sudaryto susitarimo turinio. Nors ieškovės cituojamuose dokumentuose ir buvo nurodyta, kad darbų atlikimo vėlavimą lėmė subrangovo, atsakingo už langų ir durų gamybą bei montavimą, netinkamas įsipareigojimų vykdymas, tačiau kartu buvo pažymėta ir tai, kad už šio subrangovų (ieškovės) veiksmus yra atsakinga pati atsakovė, kaip generalinė rangovė, remiantis CK 6.650 straipsnio 3 dalimi bei Rangos sutarties 3.7 papunkčiu. Taigi, trečiasis asmuo jokia forma neišreiškė ieškovės deklaruojamos pozicijos, jog ji yra atsakinga už visą rangos darbų vėlavimą. Priešingai – ieškovės cituojamuose dokumentuose yra pabrėžta generalinio rangovo, t. y. atsakovės, pareiga užtikrinti visų Rangos sutartimi nustatytų darbų tinkamą ir savalaikį atlikimą, nepriklausomai nuo to, kuris iš atsakovės pasitelktų subrangovų konkrečiai neįvykdė savo įsipareigojimų.

36.6.                      Atmestini kaip nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti ieškovės išvedžiojimai dėl 2024 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovo deklaruoto svarstymo reikšti priešieškinį ir tokio priešieškinio nepareiškimo priežasčių. Visų pirma, atsakovės atstovo 2024 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu išsakyta intencija atsakovei svarstyti reikalavimo dėl likusios 37 565,93 Eur nuostolių sumos priteisimo galimybę negali būti vertinamas kaip atsakovės procesinis įsipareigojimas tokį reikalavimą būtinai pateikti. Antra, nors atsakovė teoriškai galėjo reikšti priešieškinį išnagrinėtoje byloje, ar savarankišką ieškinį atskiroje byloje, ji tokia savo teise per daugiau nei trejus metus nepasinaudojo, nes nematė tam pagrindo. Trečia, viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodinėjo, kad ieškovės vėlavimas buvo pagrindinė priežastis tik 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. įskaitytų 118 434,07 Eur dalies nuostolių atsiradimui. Nei viename procesiniame dokumente atsakovė nenurodė ir neteigė, kad ieškovė yra atsakinga už visą atsakovės trečiajam asmeniui sumokėtų 156 000 Eur delspinigių sumą. Taigi, ieškovės teiginiai, kad atsakovė tariamai tik per baigiamąsias kalbas pakeitė poziciją ir ėmė teigti, jog po atliktų įskaitymų likusios nuostolių dalies atsiradimo rizika prisiėmė sau, vėlgi tėra tik tuščios ir nepagrįstos interpretacijos.

36.7.                      Ieškovė nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl to, kad tariamai nė viename atsakovės procesiniame dokumente ar su jais pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra net užuominos apie tai, jog atsakovė būtų prisiėmusi atsakomybę už 2021 m. lapkričio mėn. trečiojo asmens pareikalautų delspinigių sumą, o ieškovės atlygintinais nuostoliais neva laikoma tik ta trečiajam asmeniui sumokėtų netesybų dalis, kuri susidarė už 2021 m. gruodžio–2022 m. vasario mėn. laikotarpį. Nors tokia atsakovės pozicija ir nebuvo expressis verbis (tiesiogiai) išdėstyta nei viename iš atsakovės procesinių dokumentų, tačiau atsakovės nuoseklus procesinis elgesys objektyviai patvirtino, kad šios sumos priteisimo atsakovė iš ieškovės nereikalavo sąmoningai, taip prisiimdama dalinę atsakomybę už vėlavimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui. Ieškovės dėstomi kaltinimai dėl tariamo atsakovės procesinės pozicijos keitimo yra absoliučiai nepagrįsti, o atsakovės atstovo baigiamojoje kalboje išsakyti argumentai negali būti laikomi nei siurpriziniais, nei pažeidžiančiais proceso šalių lygiateisiškumo ar rungimosi principus.

36.8.                      Pirmosios instancijos teismas išsamiai vertindamas, ar kiekvienas atsakovės atliktas įskaitymas atskirai buvo proporcingas tik tiems nuostoliams, kuriuos sąlygojo ieškovės neteisėti veiksmai, ir toks vertinimas, kaip tai įpareigoja teismų pareiga ex officio (pagal pareigas) tikrinti įskaitymų teisėtumą, būtų buvęs atliktas nepriklausomai nuo to, ar atsakovė būtų papildomai paaiškinusi savo procesinio elgesio motyvus dėl likusios neįskaitytos delspinigių dalies nereikalavimo. Atsakovės trečiajam asmeniui sumokėta ir iš ieškovės nepareikalauta 37 565,93 Eur delspinigių suma yra realūs ir finansine išraiška pagrįsti atsakovės finansiniai praradimai, kuriuos ji sąmoningai prisiėmė sau, nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nebereikalaudama šios sumos sumokėjimo iš ieškovės. Taigi, atsakovė byloje betarpiškai įrodė, kad ieškovės ginčijami įskaitymai buvo atlikti teisėtai ir tik ta apimtimi, kiek atsakovės finansiniai praradimai objektyviai buvo nulemti ieškovės neteisėtų veiksmų.

36.9.                      Ieškovė kaltindama kitus statybos dalyvius ir nurodydama prielaidas apie tai, kaip jie (ne)būtų veikę vienu ar kitu atveju, bando nukreipti dėmesį nuo faktų, kad pati ieškovė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų nepildė statybos darbų žurnalo, 2021 m. rugsėjo–spalio mėnesiais darbus patikėjusi savo pasirinktai subrangovei UAB „Alliuteam“ statybvietėje pasirodydavo tik epizodiškai, dėl darbų atlikimo patikrinimo į statybos techninį prižiūrėtoją 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais nei karto nesikreipė ir kasmėnesinių (tarpinių) atliktų darbų aktų 2021 metais atsakovei apskritai neteikė. Įrodymų, kurie liudytų priešingas faktines aplinkybes, ieškovė taip pat nepateikė, nes tokie įrodymai paprasčiausiai neegzsituoja.

36.10.                      Nors apeliaciniame skunde ieškovė kartoja teismo sprendimo 3.3 papunktyje jau aptartas aplinkybes, kad atsakovė trečiojo asmens užsakymu yra atlikusi rangos darbus ne viename objekte, tačiau tai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškovės skundžiamų atsakovės atliktų įskaitymų sąlygų ir ieškovės civilinės atsakomybės už atsakovės patirtų nuostolių dalį. Jokios teisės normos nedraudžia tiems patiems asmenims bendradarbiauti vykdant kelis skirtingus statybos projektus. Aplinkybė, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu po Statinio statybos užbaigimo vėliau sudarė kitas statybos rangos sutartis dėl darbų kituose objektuose atlikimo, nėra joks ieškovės pateikiamų deklaracijų apie piktavališkus trečiojo asmens ir atsakovės susitarimus, nukreiptus prieš ieškovę, įrodymas.

36.11.                      Apeliaciniame skunde ieškovės kartojamos ir teismo sprendime jau įvertintos aplinkybės apie statybos techninio prižiūrėtojo T. K. tariamą šališkumą, pagrįstą jo ryšiais su atsakove ar su ja susijusiais juridiniais asmenimis, taip pat tėra spekuliatyvūs bandymai diskredituoti Statinio statybos techninę priežiūrą atlikusį asmenį, neturint tam objektyvių įrodymų. Vien faktas, kad Statinio techninis prižiūrėtojas T. K. buvo susijęs su atsakove, savaime nepanaikina jo kaip techninio prižiūrėtojo kompetencijos ar nešališkumo. Ieškovė byloje nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad techninė priežiūra vykdant Statinio statybos darbus būtų buvusi atlikta netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar, kad būtų trukdžiusi ieškovei vykdyti Subrangos sutartimi turėtus atlikti darbus.

36.12.                      Pati ieškovė pripažįsta, kad statybos darbų žurnalą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės darbų vadovas R. R. užpildė „iš atminties“ atgaline data. Ieškovė interesą, kad statybos techninis prižiūrėtojas patikrintų ieškovės atliktus darbus išreiškė po kelių mėnesių nuo faktinės ieškovės darbų pradžios. Tuo tarpu statybos techninis prižiūrėtojas apie statybos darbų atlikimą turi būti informuotas iš karto po jų atlikimo taip sudarant galimybę darbų rezultatus operatyviai patikrinti. Ieškovė, darbų eigoje statybos techniniam prižiūrėtojui nesudariusi galimybės tikrinti savo atliktų darbų, be pagrindo piktinasi tuo, kad statybos techninis prižiūrėtojas, baigiantis 2021 m. gruodžio mėnesiui gavęs atgaline data ieškovės surašytą statybos darbų žurnalą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog neįmanoma patikrinti ieškovės 2021 m. rugsėjį–lapkritį atliktų darbų kokybės ir kiekių. Todėl pačiai ieškovei kaip statybų srities profesionalei tenka jos neatsakingo ir neteisėto elgesio padariniai.

36.13.                      Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nepagrįstai bando sumenkinti liudytojais byloje apklaustų Statinio fasado šiltinimo ir apdailos darbus atlikusios UAB „Fasta“ vadovo T. L., atsakovės darbų vadovo K. V. ir ypač savo pačios buvusio projektų vadovo E. V. parodymus, remdamasi tikrovės neatitinkančiais teiginiais apie jų tariamus ryšius su trečiojo asmens vadove, priklausomumą nuo atsakovės ir tariamą šališkumą. Tokie ieškovės bandymai sumenkinti liudytojais byloje apklaustų asmenų parodymus neatitinka įstatymo nustatytų įrodymų vertinimo principų.

36.14.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesureikšmino spekuliatyvių ieškovės kaltinimų dėl tariamo „dirbtinio atsakomybės konstravimo“, nes visos faktinės aplinkybės byloje – įskaitant Subrangos sutartį ir jos priedus – darbų grafikus, rašytinius atsakovės įspėjimus, raginimus, vykdytą komunikaciją raštu ir liudytojų parodymus – įrodo, kad pagrindine Statinio statybos darbų užbaigimo vėlavimo priežastimi buvo būtent ieškovės netinkamas prievolių vykdymas. Ieškovė niekada nebuvo įgijusi teisės pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2022 m. vasario mėnesio pabaigos ar dar vėlesnio termino, kaip ji bandė teigti. Ieškovė nevykdydama Subrangos sutarties eilę kartų buvo atsakovės ir trečiojo asmens raginta didinti pajėgumus bei įspėta apie galimas nesavalaikio Subrangos sutarties įvykdymo pasekmes. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė ar trečiasis asmuo „veikė išvien prieš ieškovę“ – jų vienintelis bendras interesas buvo Statinio statybos užbaigimas laiku, o tai, kad šis tikslas nebuvo pasiektas, reikšmingai lėmė būtent ieškovės neveiklumas.

36.15.                      Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad ji įgijo teisę į Subrangos sutarties vykdymo termino pratęsimą mažiausiai dviem, o daugiausia – trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 22 d. kai atsakovė baigė Statinio penktojo aukšto mūro darbus ir pilnai paruošė angas vitrinų ir langų montavimui. Ieškovė niekada neįgijo ir negalėjo tikėtis įgyti teisės į Subrangos sutarties vykdymo termino pratęsimą mažiausiai dviem, o daugiausia – trims mėnesiams, skaičiuojant nuo paskutinių darbų frontų perdavimo 2021 m. spalio 22 d., nes vadovaujantis Subrangos sutarties 2.1 papunkčiu, šios sutarties vykdymo terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo avanso gavimo momento, o ieškovė įsipareigojo darbus pagal Subrangos sutartį vykdyti etapais ir tai pasitelkdama subrangovą UAB „Alliuteam“ bandė daryti, tik labai nesėkmingai. Atsižvelgiant į tai, ieškovė galėjo tikėtis įgyti ir faktiškai įgijo teisę į darbų termino pratęsimą 2 mėnesiams (iki 2021 m. lapkričio 30 d.), skaičiuojant jį nuo Subrangos sutartyje nustatyto darbų termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 30 d.).

36.16.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovė negalėjo įvykdyti visų darbų iki 2021 m. spalio 22 d. dėl atsakovės kaltės, nes tik tuo metu buvo užbaigti 5-ojo aukšto perdangos ir mūro darbai, tačiau iki 2021 m. spalio 22 d. ieškovė galėjo ir privalėjo vykdyti darbus kituose keturiuose penkiaaukščio Statinio aukštuose ir galėjo visus darbus užbaigti vėliausiai iki 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigos, t. y. per papildomas 6 savaites nuo likusių darbų frontų Statinio 5 aukšte perdavimo. Vien tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde reiškia nesutikimą su tokiomis teismo išvadomis ir toliau pateikia kitokį jų vertinimą, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas laikyti nepagrįstomis.

36.17.                      Šiuo atveju būtent ieškovei, aiškinančiai, jog darbų Subrangos sutartyje numatytu terminu ji negalėjo atlikti ne dėl savo kaltės ir dėl to įgijo teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą, teko pareiga įrodyti, jog jokių darbų konkrečiu laikotarpiu ji negalėjo atlikti būtent dėl tam tikrų atsakovės, kaip užsakovės, veiksmų (neveikimo) ar kitų dėl nuo ieškovės nepriklausančių objektyvių aplinkybių. Kitaip tariant, ieškovei pripažinusiai, kad ji vėlavo atlikti Subrangos sutartimi nustatytus darbus, teko pareiga įrodyti, kad: i) jai nebuvo sudarytos galimybės darbų pradėti 2021 m. rugpjūčio 2 d., kaip tai buvo numatyta pirminiame ieškovės siųstame 2021 m. liepos 9 d. grafike, arba 2021 m. rugpjūčio 23 d., kaip buvo numatyta šalių suderintame 2021 m. liepos 26 d. grafike; ii) ieškovė nesitarė ir ne dėl jos priklausančių priežasčių iki 2021 m. spalio 22 d. negalėjo darbų atlikti etapais žemesniuose Statinio aukštuose; iii) jeigu ieškovė 2021 m. liepą būtų perėmusi visus darbų frontus (ko ji negalėjo tikėtis sudarydama Subrangos sutartį), ji būtų spėjusi gauti visas reikiamas medžiagas ir stiklo paketus, o taip pat turėjusi pakankamus pajėgumus visus gaminių montavimo, šiltinimo ir sandarinimo darbus atlikti per deklaruojamą dviejų mėnesių laikotarpį. Tokių aplinkybių, kaip ir fakto, kad buvo įgijusi teisę į Subrangos sutartimi nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimą dviejų ar trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant jį nuo Statinio 5-ojo aukšto mūro darbų užbaigimo ir likusių darbų frontų perdavimo (2021 m. spalio 22 d.), ieškovė neįrodė.

36.18.                      Vadovaujantis ieškovės pildyto statybos darbų žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašais, laikotarpiu nuo darbų pradžios (2021 m. rugsėjo 13 d.) iki 2021 m. spalio 6 d. ieškovė (tiksliau – jos pasitelktas subrangovas UAB „Aliuteam“, kurio darbo pajėgumus sudarė 2–3 darbuotojų komanda) darbus atliko tik epizodiškai, o nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. jokių faktinių darbų atlikimo ieškovė apskritai nefiksavo. Byloje liudytoju apklaustas ieškovės projektų vadovas E. V. aiškiai nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais ieškovei nors ir buvo sudarytos sąlygos vykdyti darbus, tačiau ieškovė nebuvo pasiruošusi atlikti darbų 2021 m. liepos 26 d. šalių suderintame grafike numatytais tempais, nes strigo arba buvo atidedamas užsakytų medžiagų pristatymas, ieškovė neturėjo darbo jėgos, gamybinių pajėgumų, o organizaciniai prioritetai buvo nukreipti į kitų pradėtų statybos objektų pabaigimą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu net nebandė įrodyti aplinkybės, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė anksčiau iš karto būtų perdavusi visus darbų frontus, ieškovė būtų pajėgusi ir sugebėjusi iki 2021 m. spalio 31 d. baigti visus jai pavestus darbus.

36.19.                      Apeliaciniame skunde ieškovė selektyviai cituodama atsakovės siųstų raštų atskiras pastraipas pati sau prieštaraudama teigia, jog atsakovė tariamai visada laikėsi pozicijos, kad ieškovė Subrangos sutartimi turimus atlikti darbus turėjo atlikti iki Subrangos sutarties 2.1 papunktyje numatyto termino pabaigos – 2021 m. rugsėjo 30 d., o tokių darbų neatlikimą iki nurodyto termino laikė Subrangos sutarties pažeidimu. Tokios ieškovės dėstomos deklaracijos nekoreliuoja nei su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl 2021 m. liepos 26 d. kalendorinio darbų grafiko, kuriuo darbų atlikimo terminas dar prieš jų atlikimo pradžią buvo pratęstas iki 2021 m. spalio 31 d., nei su tame apeliaciniame skunde ieškovės cituojamu 2021 m. spalio 20 d. atsakovės siųstu raštu, kuriuo ieškovei Subrangos sutartimi turimų atlikti darbų terminas buvo dar kartą pratęstas iki 2021 m. lapkričio 10 d.

36.20.                      Ieškovė darbus pagal Subrangos sutartį privalėjo atlikti laikantis šalių suderinto 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafiko, t. y. iki 2021 m. spalio 31 d. Dėl atsakovės 2021 m. spalio mėnesį baigtų Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbų ieškovė įgijo teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą iki 2021 m. lapkričio 30 d. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė, veikdama atidžiai ir rūpestingai, galėjo Subrangos sutartyje nurodytus darbus atlikti iki 2021 m. lapkričio 30 d., tačiau ieškovė taip neveikė, kas lėmė atsakovės patirtus nuostolius. Apeliaciniame skunde dėstoma ieškovės nuomonė dėl atsakovės pozicijos tariamo (ne)nuoseklumo, nekeičia esminio fakto, jog ieškovė, nuo 2021 m. gruodžio 1 d. vėluodama atlikti Subrangos sutartimi įsipareigotus darbus ir trukdydama kitų Statinio statybos darbų vykdymui, teismo sprendimu buvo pagrįstai pripažinta atsakinga už 117 000 Eur dydžio atsakovės nuostolių dalį.

36.21.                      Teismas tinkamai įvertino tiek ieškovės pasyvumą vykdant darbus ir laiku atsakovės neinformuojant apie kliūtis darbų vykdymui ir jų reikšmę, tiek atsakovės darbų, susijusių su Statinio 5-uoju aukštu, vykdymo įtaką ieškovės darbų atlikimo terminui. Šiuo atveju susitarimo dėl ieškovės deklaruojamo darbų atlikimo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. (ar 2022 m. sausio 31 d.) nebuvo, o ieškovė, darbus pradėjusi tik 2021 m. rugsėjo 11 d. ir galėjusi be apribojimų dirbti pirmuose 4-iuose Statinio aukštuose, neįrodė, jog turėjo teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą 2–3 mėnesiams skaičiuojamiems nuo 2021 m. spalio 22 d. (nors Subrangos sutartimi visus darbus buvo įsipareigojusi atlikti per 4 mėnesius nuo avanso gavimo).

36.22.                      Tiek Subrangos sutartį suderinimui, tiek 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. liepos 26 d. kalendorinius darbų vykdymo grafikus parengė ir atsakovei pateikė būtent ieškovė. Atsakovė, susipažinusi su pirminiu 2021 m. liepos 9 d. grafiku, jo nepatvirtino ir pateikė pastabas, dėl ko ieškovės projektų vadovas E. V. parengė antrąjį, patikslintą 2021 m. liepos 26 d. grafiką, kuriam atsakovės vadovas pastabų nebereiškė. Tokiu būdu ieškovė ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais patvirtino 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafiką, kurio įsipareigojo laikytis. Šias aplinkybes patvirtino tiek liudytojais apklausti E. V. ir K. V., tiek ir šalių veiksmai.

36.23.                      Apeliaciniame skunde ieškovė, nekreipdama dėmesio į pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus ir byloje esančius įrodymus, toliau aiškina, jog skirtumo tarp 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. liepos 26 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. darbų atlikimo grafikų reikšmės esą nėra, nes jų nepasirašė šalių atstovai, jie buvo siųsti tik el. paštu ir dėl visų jų jokių prieštaravimų ar patvirtinimų iš atsakovės nebuvo gauta. Ieškovė, teikdama 2021 m. liepos 9 d. darbų atlikimo grafiką, siekė nustatyti 2021 m. lapkričio 30 d., kaip darbų pagal Subrangos sutartį baigimo terminą. 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafiką ieškovės projektų vadovas rengė dėl to, kad atsakovė ieškovei nurodė nesutinkanti su ieškovės pageidavimu darbų atlikimo terminą pratęsti iki 2021 m. lapkričio 30 d. 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafikas, numatantis Subrangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą iki 2021 m. spalio 31 d., buvo ieškovei ir atsakovei priimtinas kompromisas. Atsakovė niekada nepatvirtino, kad sutinka su ieškovės vadovo pateiktu 2021 m. lapkričio 4 d. darbų atlikimo grafiku siūlomais darbų atlikimo terminais. Remiantis tokiais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog ieškovė ir atsakovė suderino vienintelį – 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafiką, pagal kurį ieškovė turėjo atlikti darbus iki 2021 m. spalio 31 d. Konkrečių faktų ir įrodymų, kurie paneigtų tokią pirmosios instancijos teismo išvadą ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė.

36.24.                      Ieškovės vadovo R. G. (toliau – R. G.) teiktas 2021 m. lapkričio 4 d. darbų atlikimo grafikas tėra melagingų ieškovės pažadų įrodymas. Ieškovės vadovas 2021 m. lapkričio 4 d. darbų atlikimo grafiku žadėjo Subrangos sutartį visiškai įvykdyti iki 2021 m. gruodžio 19 d., tačiau šių pažadų negalėjo ir nė neketino vykdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė net 2022 m. sausio–vasario mėn. pirko darbams atlikti reikalingas medžiagas (pvz., skardos lankstinius, naudotus tik 2022 m. sausio–vasario mėnesiais vykdytus darbus, dėl kurių strigo subrangovės UAB „Fasta“ įsipareigojimų vykdymas; statramsčius ir stiklo lakštus Statinio 4-ojo aukšto balkono stiklinių atitvarų montavimui; net dalį medžiagų iš Reynaers ir stiklo paketų).

36.25.                      Aplinkybė, kad atsakovė Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo darbus baigė 2021 m. spalio 8 d. (Statinio 5-ojo aukšto išorinių sienų mūrijimą – 2021 m. spalio 22 d.), priešingai nei apeliaciniame skunde bando aiškinti ieškovė, nepaneigia 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafiko galiojimo ir juo nustatytų sąlygų reikšmės. Ši su atsakovės darbais susijusi aplinkybė neatleido ieškovės nuo pareigos darbus pradėti pagal 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafiką ir visus galimus pagal Subrangos sutartį atlikti darbus vykdyti pagal atitinkamą grafiką. Ieškovė pranešimo, kad negali vykdyti darbų atsakovei nepateikė ir dirbo pagal tai, kaip buvo pasirengusi ir pajėgi, t. y. nesilaikant su atsakove sutartų sąlygų. Toks pačios ieškovės elgesys paneigia ieškovės apeliaciniame skunde dėstomus aiškinimus apie Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbus kaip kliūtį vykdyti bet kokius darbus pagal Subrangos sutartį.

36.26.                      Iki Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbų pabaigos ieškovė buvo atlikusi tik dalį suplanuotų darbų, ir ši apimtis akivaizdžiai buvo ženkliai mažesnė nei ta, kurią ieškovė objektyviai galėjo bei privalėjo atlikti laikydamasi 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafiko. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad iki minėtų atsakovės darbų Statinio 5-ajame aukšte baigimo ieškovė galėjo būti pilnai užbaigusi darbus visuose keturiuose žemesniuose aukštuose. Nepaisant to, ieškovė to nepadarė ir, kaip rodo faktiniai duomenys, nebuvo nei pasirengusi, nei pajėgi laiku – iki 2021 m. lapkričio pabaigos – užbaigti visus Subrangos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus.

36.27.                      2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafike vitrinų rėmų, stiklo paketų, apdailų ir kitų darbų atlikimas buvo numatytas atskirose Statinio dalyse (etapais), o ne visame Statinyje iš karto. Todėl apeliaciniame skunde ieškovės kartojami neįrodyti pareiškimai, grindžiamus leitmotyvu, kad neva ieškovei turėjo būti sudarytos sąlygos dirbti iš karto visame Statinyje (bet kurioje jo dalyje), nepaneigia ieškovei nepalankių teismo sprendimo išvadų.

36.28.                      Esant darbų atlikimo grafikui, darbų vykdymo metu gali atsirasti objektyvių kliūčių laikytis darbų grafike nustatytų terminų, tačiau dėl to darbų atlikimo grafikas savaime nenustoja galioti, o subrangovui nėra leidžiama į darbų grafiką apskritai nekreipti jokio dėmesio. Nagrinėjamu atveju egzistavo kliūtys dalies ieškovės darbų pagal 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafiką atlikimui, tačiau tai nereiškė, jog ieškovė įgijo teisę į bet kokios trukmės papildomą terminą darbų atlikimui (tuo labiau – papildomą terminą darbams, kurių neatliko dėl savo kaltės), todėl teismo išvada, kad ieškovė turėjo laikytis 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafiko, numatančio darbų baigimą 2021 m. spalio 31 d., ir išvada, kad dalies darbų ieškovė negalėjo atlikti iki Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbų baigimo, tarpusavyje neprieštarauja ir viena kitos nepaneigia. Tai, kad 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafikas nebuvo pasirašytas, nepaneigia atitinkamo grafiko galiojimo ir teisinės reikšmės vykdant Subrangos sutartį. 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafikas buvo parengtas ieškovei atstovavusio projektų vadovo E. V. ir suderintas su atsakovės vadovu.

36.29.                      Ieškovė darbų neatliko nei per Subrangos sutartyje nustatytą terminą (per 4 mėnesius nuo avanso sumokėjimo (avansas sumokėtas 2021 m. gegužės 31 d.), nei per 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafike nurodytą terminą (iki 2021 m. spalio 31 d.). Ieškovė neįrodė, kad dėl Statinio 5-ojo aukšto perdangos ir išorinių sienų mūro darbų įgijo teisę į darbų atlikimo pratęsimą ilgesniam nei 1 mėnesio terminui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl atsakovės kaltės ieškovė 23 mėnesius apskritai negalėjo vykdyti darbų pagal Subrangos sutartį. Nei Subrangos sutartyje, nei 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafike, nei jokiame ieškovės siųstame el. laiške ar rašte nebuvo nurodyta, kad visi darbų frontai ieškovei turi būti perduoti iš karto. Bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai – pačios ieškovės rengti darbų atlikimo grafikai –patvirtina, kad darbai turėjo būti vykdomi etapais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat pačios ieškovės projektų vadovo E. V. duoti parodymai patvirtino, kad frontų dalinis perdavimas pagal atskiras Statinio ašis, darbų vykdymas etapais bei tokio darbų organizavimo reali galimybė buvo šalių aiškiai suderinta, faktiškai įgyvendinta ir objektyviai pagrįsta, todėl ieškovės bandymai neigti pareigą vykdyti darbus etapais yra nepagrįsti ir faktiškai paneigti.

36.30.                      Statinio 5-ojo aukšto išorinių sienų mūrijimo darbai (įskaitant angas) buvo baigti 2021 m. spalio 22 d., tačiau stiklo paketus V4, V-5, V-7, V-7*, V-8, V-8*, be kita ko, montuotus Statinio 5-ajame aukšte ieškovė užsakė anksčiau – 2021 m. spalio 8 d., todėl ieškovės aiškinimai apie negalėjimą užsakyti stiklo paketų iki Statinio 5-ojo aukšto statybos užbaigimo nesuderinami su tuo, jog stiklo paketus pati ieškovės užsakinėjo iki Statinio 5-ojo aukšto statybos užbaigimo. Be to, iš prie 2024 m. lapkričio 27 d. atsakovės rašytinių paaiškinimų pridėtos 2021 m. spalio 13 d. fotografijos matyti, kad rėmai stiklo paketų V-5, V-7, V-7*, V-8, V-8* Statinio 2-4 aukštuose yra sumontuoti. Taigi, Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbai nebuvo aplinkybė, dėl kurios ieškovė nebūtų galėjusi dirbti. Pati ieškovė neteigia, jog nesant užbaigtų su Statinio 5-uoju aukštu susijusių darbų, ieškovė apskritai negalėjo atlikti jokių darbų. Ieškovė kalba tik apie visišką jos darbų užbaigimą atsakovei atlikus darbus, susijusius su Statinio 5-uoju aukštu. Tai, kad ieškovė iki Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų išmūrijimo galėjo atlikti didžiąją dalį visų darbų, tačiau dėl savo kaltės to nepadarė, buvo esminė bylos aplinkybė, kurią atsakovė betarpiškai įrodė.

36.31.                      Ieškovė neįrodinėjo, kad darbų pagal Subrangos sutartį negalėjo atlikti dėl bet kokių Statinio statybos darbų vėlavimo. Ieškovė rėmėsi tik atsakovės vykdytų darbų, susijusių su Statinio 5-ojo aukšto konstrukcijomis, vėlavimu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės dubliko 15 punkte esančioje fotografijoje užfiksuotą Statinio statybos situaciją 2021 m. rugsėjo 16 d. ir atsakovės darbų vadovo K. V. duotus parodymus, teisingai konstatavo, kad 2021 m. rugsėjį Statinio 5-ojo aukšto visų konstrukcijų statyba nebuvo užbaigta ir vėluojant tokie darbai buvo baigti 2021 m. spalio mėnesį. Teismas nustatė, kad atitinkamų atsakovės darbų neužbaigimas buvo trukdis atlikti visą likusią dalį ieškovės darbų. Būtent šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – vėlavimo atlikti darbus pagal Subrangos sutartį.

36.32.                      Užsakovo ir generalinio rangovo suderintas darbų grafikas kaip toks nesuteikia jokių papildomų teisių subrangovui. Subrangovo darbų vykdymo pradžią ir eigą reglamentuoja subrangovo ir generalinio rangovo sudaryta Subrangos sutartis ir darbų atlikimo grafikas (jeigu toks yra). Sprendžiant dėl subrangovo vėlavimo atlikti darbus, svarbu ne tai, ar generalinis rangovas atsilieka nuo su užsakovu sutarto termino, nurodyto generalinės rangos sutartyje ar darbų grafike. Esminę reikšmę turi tai, ar generalinio rangovo vėlavimas vykdyti įsipareigojimus užsakovui yra kliūtis subrangovo darbų vykdymui. Todėl net jeigu darbų grafikas pagal Rangos sutartį būtų egzistavęs ir atsakovė būtų vėlavusi atlikti tokiame darbų grafike nurodytus darbus, nebuvusius kliūtimi ieškovės darbams, tai per se (savaime) nebūtų atleidę ieškovės nuo pareigos laikytis 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafiko ar savaime suteikę teisės į darbų atlikimo termino pratesimą.

36.33.                      Spręsdamas dėl atsakovės nuostolių, patirtų laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. dėl trečiajam asmeniui sumokėtų delspinigių, teismas pagrįstai išskyrė ieškovės vėlavimo vykdyti Subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus priežastis kaip lemiamą veiksnį vertinant ieškovės neteisėtų veiksmų egzsitavimo faktą. Ieškovės vėlavimo priežasčių analizė buvo būtina siekiant objektyviai įvertinti ginčo esmę ir šalių dalinės atsakomybės pasiskirstymą. Tuo tarpu ieškovė, apsiribodama deklaratyviu teismo išvadų neigimu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė nė vieno pagrįsto teisinio ar faktinio argumento, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti aktualiu kokį nors kitą laikotarpį ar kodėl būtent ieškovės siūlomas laikotarpis būtų reikšmingas sprendžiant šalių atsakomybės klausimą šioje byloje. Vien dėl to, kad teismas sprendime citavo atsakovės 2024 m. lapkričio 27 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus (rašytinę baigiamąją kalbą), kurie buvo tiesiogiai pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei objektyviais faktais ir tai, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje vadovavosi įrodymais pagrįstais atsakovės argumentais, savaime nepaneigia teismo sprendimo motyvų pagrįstumo ar teismo nepriklausomumo, priešingai – tai rodo, kad teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktų įrodymų visetą. Tai, jog ieškovė nevykdė įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atliko nuoseklią aplinkybių, liudijančių ieškovės sutartinių pareigų nevykdymą, analizę ir vertinimą, nereiškia teismo sprendimo nepagrįstumo. Teismas įvertino visas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir konkrečiais motyvais pagrindė savo išvadas. Dėl to ieškovės kaltinimai teismui dėl sprendimo tariamo nemotyvavimo „savais argumentais“ neturi jokio objektyvaus pagrindo.

36.34.                      Ieškovė tendencingai ir nepagrįstai bando hiperbolizuoti Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūro darbų užbaigimo 2021 m. spalį reikšmę Subrangos sutarties vykdymui. Pasak ieškovės, tik baigus Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūro darbus buvo paruoštos visos angos fasadinės sistemos vitrinoms matuoti, gaminti ir montuoti. Anot ieškovės, fasadinės vitrinos V4, V-5, V-7, V-8, V-9, V-10 pagal projektinę medžiagą turėjo būti matuojamos, gaminamos ir montuojamos įskaitant ir Statinio 5-ąjį aukštą, todėl galimybė pradėti jų matavimo, gamybos ir montavimo darbus pilna apimtimi buvo sudaryta tik 2021 m. spalio pabaigoje.

36.35.                      Tai, kad baigus Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūro darbus, atsirado visos angos, į kurias turėjo būti montuojami langai (vitrinos), nereiškia, jog ieškovė negalėjo ir pagal Subrangos sutartį bei 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafiką neprivalėjo darbų atlikti tose Statinio dalyse, kuriose angos buvo jau 2021 m. rugsėjo pradžioje, t. y. 4-iuose Statinio aukštuose. Bylos medžiaga rodo, kad iki Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūro darbų užbaigimo ieškovė sugebėjo sumontuoti dalies langų ir vitrinų rėmus ir net stiklo paketus. Tačiau iki 2021 m. spalio 31 d. ieškovės atliktų darbų kiekis dėl pačios jos kaltės buvo gerokai per mažas tam, kad ji operatyviai (per 2021 m. lapkritį) užbaigtų darbus, kurių objektyviai negalėjo atlikti dėl Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūro darbų neužbaigimo.

36.36.                      Priešingai nei teigia ieškovė, visų darbų iki 2021 m. lapkričio 30 d. jai nebuvo įmanoma atlikti ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl nuo pačios ieškovės priklausančių priežasčių (savalaikio medžiagų neužsakymo, darbo jėgos neturėjimo ir pan.). Ieškovė, nuo 2021 m. rugsėjo pradžios galėdama nekliudomai vykdyti visus darbus Statinio 1-4 aukštuose, 2021 m. rugsėjo–spalio mėnesiais iš esmės dirbo tik vakarais (po darbo valandų) arba savaitgaliais. Ieškovė iki 2021 m. spalio 31 d. atliko kur kas mažiau darbų nei galėjo ir privalėjo atlikti, todėl 2021 m. lapkritį atlikinėjo darbus, kuriuos galėjo atlikti 2021 m. rugsėjo–spalio mėnesiais.

36.37.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad tik tada, kai turimi pilnos apimties fasadinių vitrinų rėmų matmenys, gali būti užsakomi stiklo paketai. Iš ieškovės rengtų aliuminio – stiklo fasado brėžinių matyti, kad Statinio vitrinoms V-5, V-7, V-7*, V-8 ir V-8* skirti stiklo paketai nebuvo vienas monolitinis stiklo paketas, einantis per kelis Statinio aukštus. Vitrinoms V-5, V-7, V-7*, V-8 ir V-8* skirti stiklo paketai pagal savo matmenis buvo skirti sumontuoti konkretaus Statinio aukšto konkrečioje angoje. Dėl to tam, kad galėtų užsakyti stiklo paketus vitrinoms V-5, V-7, V-7*, V-8 ir V-8* ieškovei nereikėjo laukti iki visų Statinio 5-ojo aukšto konstrukcijų statybos pabaigos 2021 m. spalio 22 d. Šį faktą patvirtina tai, kad stiklo paketus vitrinoms V-5, V-7, V-7*, V-8 ir V-8* ieškovė užsakė 2021 m. spalio 8 d. 2021 m. spalio 8 d. ieškovė nebuvo ir dėl Statinio 5-ojo aukšto išorinių sienų mūro darbų neužbaigimo negalėjo būti baigusi vitrinų V-5, V-7, V-7*, V-8 ir V8* rėmų montavimo, tačiau tai, priešingai dabartiniams ieškovės aiškinimams, nebuvo jokia kliūtis stiklo paketų užsakymui. Taigi, ieškovė turėjo objektyvią galimybę visus stiklo paketus užsakyti, gauti iš tiekėjo SIA „Stiklu centrs“ ir sumontuoti ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 30 d. Ieškovės abstraktūs ir neįtikinami aiškinimai apie stiklo paketų gamybos laiką nepaneigia fakto, jog stiklo paketų Ieškovė laiku neužsakė ir nesumontavo dėl savo kaltės.

36.38.                      Nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės ieškovės aiškinimai apie visų stiklo paketų sumontavimą 2021 m. gruodį ir 2022 m. sausį. Bylos duomenimis nustatyta, kad stiklo paketus ieškovė baigė montuoti tik baigiantis 2022 m. vasariui. Įrodymų, kad stiklo paketai buvo brokuoti dėl tiekėjo (o ne dėl pačios ieškovės) kaltės Ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovei savalaikiai neatlikus stiklo paketų montavimo, 2021 m. lapkričio paskutinėmis dienomis didelis kritulių vandens kiekis pateko į Statinio vidų. Tai lėmė, jog Statinyje esančių patalpų įrengimo darbus (sienų tinkavimo, gipso kartono montavimą, šildomų grindų įrengimą, elektros instaliacijos montavimą ir kt.) reikėjo stabdyti iki kritulių vandens pašalinimo ir patalpų konstrukcijų išdžiovinimo. Dėl to Statinio patalpų įrengimo darbų atlikimas užsitęsė ir kainavo daugiau, nes drėgmės, atsiradusios dėl kritulių vandens patekimo į Statinį, šalinimui reikėjo naudoti šildytuvus, drėgmės surinkėjus ir patirti jų eksploatavimo išlaidas.

36.39.                      Ieškovė neįrodė, kad Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūro darbai ieškovės darbams būtų turėję tokią įtaką, jog būtų pagrindas darbų atlikimo terminą pratęsti ilgiau nei iki 2021 m. lapkričio 30 d. Ieškovė nepateikė nuoseklaus ir logiško paaiškinimo, kodėl darbų atlikimo terminas turėjo būti pratęstas būtent 2 ar net 3 mėnesiams. Ieškovė siekia legalizuoti terminą, kurį Subrangos sutartyje nurodytų darbų nevykdė ir negalėjo vykdyti dėl savo kaltės.

36.40.                      Ieškovės, šiurkščiai pažeidusios Subrangos sutartį, nuosekliai nepagrįstas siekis įteisinti darbų vėlavimą laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. negalėjo būti pagrindas teismui ignoruoti faktus, liudijančius, jog būtent dėl pačios ieškovės kaltės darbai pagal Subrangos sutartį nebuvo baigti iki 2021 m. lapkričio 30 d. ir buvo vykdomi dar kelis mėnesius taip trukdant Statinio statybos eigai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės neteisėtus veiksmus – ieškovės vėlavimą laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atlikti Subrangos sutartyje numatytus darbus, buvusius dalimi atsakovės įsipareigotų atlikti Statinio statybos darbų ir kartu sąlyga kitų Statinio statybos darbų atlikimui.

36.41.                      Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovės ir trečiojo asmens „vienos kitai sumokėtų 156 000 Eur sumų sutapimo faktas“ tikrovėje neegzistuoja. Trečiasis asmuo atsakovei už Statinio statybos darbus sumokėjo virš 2 mln. Eur ir byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės išvedžiojimus apie tai, kad esą trečiasis asmuo iš atsakovės gautą 156 000 Eur delspinigių sumą, nedelsdamas ar kažkada vėliau grąžino atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymais, o ne ieškovės prielaidomis ir spėlionėmis, teisingai nusprendė, jog ieškovės teiginiai dėl atsakovės nuostolių nepagrįstumo bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

36.42.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktų visumą, pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad 2022 m. balandžio 1 d. atsakovės trečiajam asmeniui išrašytose PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų sumokėti darbų kainų suma sutampa su atsakovės trečiojo asmens sumokėtų delspinigių suma, nepatvirtina, jog atitinkamos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos be teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė turėjo teisę gauti mokėjimą už darbus ir kartu pareigą už Rangos sutarties pažeidimą dėl termino įvykdyti prievoles praleidimo sumokėti trečiajam asmeniui netesybas.

36.43.                      Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Subrangos sutartis buvo sudaryta, nes tuometinis ieškovės projektų vadovas E. V. ir trečiojo asmens vadovė buvo pažįstami ir kad esą E. V., norėdamas įsiteikti trečiojo asmens vadovei, duodavo pažadus, kurie neatitiko ieškovės galimybių, tačiau Subrangos sutartį pasirašė ne buvęs ieškovės projektų vadovas E. V., o pats ieškovės direktorius R. G.. Būtent ieškovės vadovas pateikė 2021 m. lapkričio 4 d. darbų atlikimo grafiką ir žadėjo darbų pagal Subrangos sutartį užbaigimą iki 2021 m. gruodžio 19 d. Po to ieškovės vadovas žadėjo darbų užbaigimą iki 2022 m. sausio 21 d. Taigi, ieškovė, reikšdama kaltinimus E. V., sąmoningai ignoruoja aplinkybių visumą ir nutyli jai nepalankius faktus.

36.44.                      Dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo ieškovė per 2021 m. lapkričio mėnesį negalėjo baigti visų darbų ir ilgą laiką vykdė darbus, kuriuos jau galėjo būti atlikusi iki atsakovės darbų, susijusių su Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir sienų mūru, įvykdymo. Byloje esantys duomenys liudija, jog nuo 2021 m. spalio 22 d. nesant jokių kliūčių iš atsakovės pusės, ieškovė darbus, susijusius su langų ir vitrinų montavimu ir sandarinimu, tebevykdė net 2022 m. vasarį. Taigi, ieškovė, darbus Subrangos sutartimi įsipareigojusi atlikti per 4 mėnesius nuo avanso gavimo, langų ir vitrinų montavimo ir sandarinimo darbus vykdė 6 mėnesius, o visus darbus pagal Subrangos sutartį baigė tik 2022 m. gegužę, t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo ieškovės darbų pradžios.

36.45.                      Ieškovės argumentai, kad esą atsakovė įtikino trečiąjį asmenį nepagrįstai apkaltinti ieškovę vėlavimu atlikti darbus pagal Subrangos sutartį, yra nepagrįsti. Trečiojo asmens vadovė, būdama suinteresuota operatyviu Statinio statybos darbų atlikimu ir galimybės gauti pajamas iš Statinio nuomos įgijimu, atidžiai sekė Statinio statybos eigą. Trečiojo asmens vadovė matė, jog ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį, ir savo pretenzijas tiesiogiai teikė ieškovei. Trečiasis asmuo turėjo teisę iš atsakovės, kaip generalinės rangovės atsakingos už Statinio statybos subrangovus, pagal Rangos sutartį reikalauti netesybų ir šia teise pasinaudojo. Atsižvelgus į tai, ieškovės aiškinimai, jog trečiasis asmuo netesybų iš atsakovės pareikalavo siekiant, kad finansiškai nukentėtų ieškovė, prasilenkia su realybe ir logika. Trečiasis asmuo negalėjo pritaikyti ir ieškovės atžvilgiu nepritaikė jokių finansinių sankcijų. Be to, ieškovės aiškinimų, jog atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad netesybų pagal Rangos sutartį iš atsakovės bus pareikalauta ir kad jos bus sumokėtos tik siekiant pareikšti reikalavimus ieškovei, nepatvirtinta jokie patikimi ir objektyvūs įrodymai.

36.46.                      Nors ieškovė pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose dėstė pasisakymus apie statybos techninio prižiūrėtojo T. K. ir atsakovės ryšius, tačiau įrodymų, kad statybos techninis prižiūrėtojas T. K. savo funkcijų tinkamai nevykdė ar kad ieškovė darbų negalėjo atlikti dėl statybos techninio prižiūrėtojo T. K. kaltės, ieškovė taip ir nesugebėjo pateikti. Vien ieškovės deklaruojami ryšiai savaime neįrodė jokių neteisėtų techninio prižiūrėtojo T. K. veiksmų ieškovės atžvilgiu.

36.47.                      Atsakovės teisininkai taip pat nesukūrė ieškovės vėlavimo atlikti darbus pagal Subrangos sutartį. Ieškovės vėlavimas atlikti darbus yra realus faktas. Pačios ieškovės aplaidus ir neatsakingas požiūris į pareigų, kylančių iš Subrangos sutarties, vykdymą lėmė ieškovės vėlavimą atlikti darbus ir iš to atsiradusias pasekmes – Statinio statybos užsitęsimą ir atsakovės reikalavimus ieškovei dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

36.48.                      Ieškovės argumentai, kad trečiasis asmuo ir atsakovė turėjo tikslą ne pritaikyti netesybas atsakovės atžvilgiu už praleistą Statinio statybos darbų atlikimo terminą, bet įgyti pagrindą nesumokėti ieškovei už atliktus darbus likusios mokėtinos sumos, yra objektyviai niekuo nepagrįstos subjektyvios interpretacijos.

36.49.                      Įskaitymas esant jo atlikimo sąlygoms yra teisėtas prievolės pasibaigimo pagrindas. Atsakovė savo ir ieškovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko esant įskaitymo sąlygoms. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė ne neteisėtai išvengė prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, o tokią prievolę užbaigė teisėtu pagrindu – įskaitymu – taip padengdama dėl ieškovės sutartinių pareigų netinkamo vykdymo (tinkamai ir laiku atlikti Subrangos sutartyje numatytus statybos rangos darbus) patirtų nuostolių dalį. Vien atsakovės ir ieškovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nereiškia, jog trečiasis asmuo įgijo teisę neatlygintinai gauti langų (vitrinų) montavimo ir kitų ieškovės atliktų darbų rezultatus. Atsakovė, turėdama priešpriešinį reikalavimą ieškovei ir atlikusi įskaitymą, užbaigusį savo prievolę mokėti ieškovei už Subrangos sutartyje numatytus darbus, neprivalėjo trečiajam asmeniui „padovanoti“ ieškovės pagal Subrangos sutartį pavėluotai atliktų darbų rezultatų. Atsakovė turėjo teisę iš trečiojo asmens gauti atlyginimą už Subrangos sutartyje numatytus darbus, nes jie buvo pagal Rangos sutartį atsakovės įvykdytų įsipareigojimų dalis.

36.50.                      Atsakovė trečiajam asmeniui išrašytos 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priešpriešinių reikalavimų įskaitymo neatliko. Atsakovė atliko ne savo ir trečiojo asmens priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo data neturėjo jokios reikšmės tam, kad atsakovė, pagal Rangos sutartį trečiajam asmeniui 2022 m. balandžio 7 d. sumokėjusi delspinigius, galėtų atlikti savo ir ieškovės priepriešinių reikalavimų įskaitymą.

36.51.                      Ieškovė, aiškindama, jog atsakovė nepatyrė nuostolių, privalėjo įrodyti, jog trečiasis asmuo 156 000 Eur atsakovei sumokėjo be pagrindo, t. y. ieškovė privalėjo įrodyti, kad 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos tik formaliai pateisinti 156 000 Eur sumokėjimą, nors faktiškai darbai nebuvo atlikti. Ieškovė šios jai tekusios įrodinėjimo pareigos neįvykdė apsiribodama pareiškimais, kad tokių aplinkybių ji tiesiog negalinti įrodyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, negalėdamas savo sprendimo grįsti prielaidomis ir spėlionėmis, neturėjo priežasties ieškovės aiškinimų apie atsakovės nuostolių nebuvimą laikyti pagrįstais.

36.52.                      Priešingai nei aiškina ieškovė, siekianti išvengti civilinės atsakomybės, atsakovė neprivalėjo įrodyti ir byloje neturėjo būti nustatyta, kad atsakovės nuostoliai sumokėjus netesybas trečiajam asmeniui atsirado išskirtinai dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti pareigas pagal Subrangos sutartį. Atsakovė turėjo įrodyti ir įrodė, kad ieškovės objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstas vėlavimas atlikti darbus buvo reikšminga priežastis, lėmusi Statinio statybos užsitęsimą ir atsakovės netesybų trečiajam asmeniui už Statinio statybos neužbaigimą laiku mokėjimą. Pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad faktinis priežastinis ryšys gali būti įvairaus pobūdžio: gali būti akivaizdu, kad žalingi padariniai kilo tik dėl skolininko veiksmų, bet galimi ir atvejai, kai skolininko veiksmai esmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tačiau nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Taigi, ieškovė jos pačios pasisakymais priežastinio ryšio klausimu patvirtina savo pozicijos apie būtinybę nustatyti, jog ieškovės neteisėti veiksmai buvo išskirtinė (vienintelė) atsakovės nuostolių priežastis, nepagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nesant ieškovės neteisėtų veiksmų tokie nuostoliai, kuriuos patyrė atsakovė, nebūtų atsiradę, t. y. be ieškovės esminio vėlavimo atlikti darbus, trukdžiusio kitiems statybos dalyviams ir lėmusio Statinio statybos užsitęsimą, atsakovė 156 000,00 Eur dydžio nuostolių nebūtų patyrusi.

36.53.                      Tam, kad atsirastų ieškovės civilinė atsakomybė, ieškovės vėlavimas atlikti darbus neturėjo būti vienintelė Statinio statybos užsitęsimo priežastis. Šioje byloje esminę reikšmę turi ne tai, ar Statinio statyba būtų vėlavusi nesant ieškovės vėlavimo atlikti darbus, nurodytus Subrangos sutartyje, o tai, kiek dėl ieškovės esminio vėlavimo atlikti darbus užsitęsė Statinio statyba. Byloje nustatyti faktai rodo, kad ieškovė smarkiai vėlavo atlikti darbus ir šių darbų nesavalaikis atlikimas buvo sąlyga kitų Statinio statybos darbų atlikimui, kas reiškia ieškovės vėlavimo vykdyti darbus sukeltą grandininę reakciją (kitų Statinio statybos darbų pradžios ir pabaigos nusikėlimą). Taigi, Statinio statyba užsitęsė ne tik dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, bet ir to vėlavimo įtakos Statinio statybos procesui. Ieškovės aiškinimai, kad net be ieškovės vėlavimo atsakovė iki 2022 m. vasario 28 d. nebūtų užbaigusi Statinio statybos darbų pagal Rangos sutartį, iš esmės yra prielaidos ir spėlionės, kuriomis teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo pagrindo remtis.

36.54.                      Atsakovės vėlavimas vykdyti Statinio statybos darbus savaime nereiškia, jog ieškovė gali tikėtis būti atleidžiama nuo bet kokios atsakomybės už darbų atlikimo termino nesilaikymą. Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo darbai buvo užbaigti 2021 m. spalio 8 d., o Statinio 5-ojo išorinių sienų mūrijimo darbai – 2021 m. spalio 22 d. Šių darbų atlikimas priešingai nei aiškina ieškovė, nebuvo jokia kliūtis ieškovei įsipareigotus darbus vykdyti Statinio 1-4 aukštuose ir juos atlikti iki 2021 m. spalio pabaigos. To ieškovė nepadarė ir byloje neįrodė, kad darbų Statinio 1-4 aukštuose iki 2021 m. spalio pabaigos negalėjo atlikti dėl atsakovės kaltės.

36.55.                      Nors ieškovė reikalavo Rangos sutartyje nurodyto darbų atlikimo grafiko, tačiau atsakovė minėto grafiko negalėjo pateikti, nes jis niekada neegzistavo. Atsakovė turėjo vadovautis Rangos sutartyje nurodytu galutiniu darbų atlikimo terminu – 2020 m. spalio 31 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovės paaiškinimai dėl Rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimo grafiko neegzistavimo neatitiko tikrovės.

36.56.                      Atsakovė pateikė susistemintus visų statybos dalyvių statybos darbų žurnalų įrašus (ir atliktų darbų aktus, iš kurių matyti, kad po 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovė, subrangovė UAB „Fasta“ ir kiti subrangovai vykdė tik tuos darbus, kurių negalėjo atlikti dėl ieškovės vėlavimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir savalaikio Statinio neužsandarinimo.

36.57.                      Bylos medžiaga (trečiojo asmens ir nuomininkės UAB „InMedica“ nuomos sutarties sąlygos, UAB „InMedica“ reikalavimai patalpų įrengimui, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, liudytojų parodymai ir kt.) patvirtina, kad atsakovė buvo įsipareigojusi ir atliko papildomus darbus (įrengė Statinyje esančias patalpas pagal UAB „InMedica“ reikalavimus). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokių darbų atlikimas nesusijęs su ieškovės ir atsakovės ginču, nes delspinigius atsakovė sumokėjo už Statinio statybos darbų, nurodytų Rangos sutarties objektinėje sąmatoje, neatlikimą iki 2021 m. spalio 31 d.

36.58.                      Aplinkybė, kad atsakovė išsaugojo Subrangos sutartį (jos nenutraukė) nėra priežastis mažinti ieškovės atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė nepagrįstai siekia atsakovei perkelti pačios ieškovės atsakomybę pagal Subrangos sutartį, nes pati ieškovė galėjo ir turėjo laiku imtis priemonių, reikalingų tinkamai įvykdyti Subrangos sutartį.

36.59.                      Tam, kad atsirastų subrangovo atsakomybė už vėlavimą atlikti darbus ir tuo sukurtas kliūtis kitiems subrangovams, priešingai nei aiškina ieškovė, nebuvo nebūtinas oficialus kitų subrangovų prastovų įforminimas, generalinio rangovo apmokėjimas už tokias prastovas, statybos darbų sustabdymas, generalinio rangovo sutarties su vėluojančiu darbus atlikti subrangovu nutraukimas, nutrauktą sutartį pakeičiančios Subrangos sutarties sudarymas ar panašios aplinkybės.

36.60.                      Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės neatliktų darbų kaip kliūties kitiems darbams yra pagrįstos darbų atlikimo technologiniu eiliškumu ir logika. Darbų atlikimo technologinis eiliškumas yra pakankamas pagrindas konstatuoti vėluojančio subrangovo atsakomybę, kai tokio subrangovo (šiuo atveju ieškovės) darbai yra sąlyga kitų subrangovų darbui. Esant darbų atlikimo technologiniam eiliškumui, pirmiau būtinų atlikti darbų neatlikimas savaime reiškia negalimumą atlikti vėlesnius darbus. Ieškovės darbų neatlikimas reiškė kitų subrangovių, kurių darbai susiję su ieškovės darbais, negalėjimą atlikti darbų tol, kol ieškovė neatliks savųjų darbų (kartu – viso Statinio statybos užsitęsimą dėl ieškovės prievolių nevykdymo nusikeliant kitų subrangovių (atsakovės) darbų užbaigimui).

36.61.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė galėjo Subrangos sutartyje nurodytus darbus atlikti iki 2021 m. lapkričio 30 d. ir, kad dėl vėlavimo atlikti darbus ieškovė yra atsakinga už trečiojo asmens atsakovei už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. priskaičiuotus delspinigius. Nors ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. kitos subrangovės ir atsakovė vykdė Statinio statybos darbus, tačiau minėtu laikotarpiu ieškovė darbus pagal Subrangos sutartį vykdė vėluodama ir toliau trukdydama kitiems Statinio statybos darbams, o kitos subrangovės ir atsakovės tuo pačiu laikotarpiu ir vėliau vykdė Statinio statybos darbus, kurių dėl ieškovės neatliktų darbų anksčiau negalėjo įvykdyti.

36.62.                      Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės vėlavimas atlikti darbus buvo kliūtis kitų Statinio statybos darbų atlikimui ir jog Rangos sutarties objektinėje sąmatoje nurodyti darbai ir Statinio patalpų įrengimo darbai buvo vykdomi dar porą mėnesių po to, kai 2022 m. vasarį ieškovė baigė visus su langų ir vitrinų montavimu, skardos lankstinių montavimo ir priešvėjinės izoliacijos klijavimo susijusius darbus. Statinio statybos darbai buvo užbaigti tik 2022 m. gegužės mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokius įrodymus ir faktus, teisingai nusprendė, jog ieškovei tenka atsakomybė už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atsakovės trečiajam asmeniui sumokėtus delspinigius, t. y. ši atsakovės nuostolių dalis priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės neteisėtais veiksmais. Aplinkybė, kad ieškovė sistemingai byloje esančius jai nepalankius įrodymus ignoruoja ir kelia bylai perteklinius klausimus, ieškovės apeliacinio skundo argumentų nepaverčia pagrįstais.

36.63.                      Apeliaciniame skunde dėstomi ieškovės pasisakymai apie tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėta, ar kitos subrangovės (atsakovė) vienu ar kitu metu buvo pasirengusios atlikti darbus, įsigijusios medžiagas ir pan., neturi reikšmės, kai darbai negalėjo būti vykdomi dėl Ieškovės įsipareigojimų nevykdymo, kas byloje įrodyta.

36.64.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai apibendrino Statinio statybos darbų eiliškumą ir ieškovės darbų reikšmę kitų Statinio statybos darbų atlikimui. Ieškovė, reikšdama nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis, neaiškina, kad tokie darbai kaip Statinio fasado šiltimas ar Statinio fasado apdailos plokščių montavimas galėjo būti pradėti ir užbaigti ar jog tokie darbai kaip Statinio vidaus apdailos, elektros instaliacijos, įvairių sistemų, jautrių atmosferos veiksniams, montavimo ir kt. darbai galėjo būti atlikti iki galo ieškovei neatlikus Subrangos sutartyje nurodytų darbų ir neužsandarinus Statinio.

36.65.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės darbų atlikimas buvo būtina sąlyga eilės kitų Statinio statybos darbų atlikimui niekaip neprieštarauja faktui, jog ieškovė galėjo ir privalėjo darbus pagal Subrangos sutartį atlikti etapais. Tai savo elgesiu (vykdydama darbus iki atsakovės darbų, susijusių su Statinio 5-ojo aukšto perdanga ir sienų mūrų, užbaigimo) patvirtino pati ieškovė. Teismas konstatavo, kad Statinio 5-ojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbai turėjo įtakos ieškovės darbams, tačiau tik tiems, kurie turėjo būti atlikti Statinio 5-ajame aukšte.

36.66.                      Delspinigių pagal Rangos sutartį ir Subrangos sutartį dydžių skirtumas niekaip nepaneigia priežastinio ryšio tarp ieškovės vėlavimo atlikti darbus ir atsakovės patirtų nuostolių. Ieškovė, kalbėdama apie Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-41-516/2024, sąmoningai nutyli, jog rangovas iš tiekėjo netesybų pavidalu gavo didžiąją dalį nuostolių, patirtų sumokant delspinigius generalinei rangovei (1 360 000 Eur iš 2 163 061,70 Eur). Šiuo atveju ieškovė sutiktų sumokėti tik kelis tūkstančius delspinigių pagal Subrangos sutartį, nors yra atsakinga už 117 000 Eur atsakovės nuostolių dalį. Ieškovė atsakovės nuostolius, patirtus mokant netesybas trečiajam asmeniui už Statinio statybos vėlavimą, turi atlyginti dėl to, kad egzistuoja visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos ir visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), o ne todėl, kad Rangos sutartyje yra nurodytos didesnės netesybos nei Subrangos sutartyje. Tuo tarpu ieškovė, vien kalbėdama apie delspinigių pagal Subrangos sutartį už vėlavimą atlikti darbus dydį ir jų mokėjimą, per se pripažįsta savo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Atsakovė iš ieškovės nereikalavo pagal Subrangos sutartį paskaičiuotų delspinigių, nes jų nepakanka atsakovės patirtiems nuostoliams atlyginti. Todėl aplinkybė, kad iš ieškovės, iš esmės neprieštaraujančios delspinigių pagal Subrangos sutartį mokėjimui, nebuvo pareikalauta atitinkamų delspinigių, nepaneigia ieškovės atsakomybės už atsakovės nuostolius. Ieškovė buvo pripažinta atsakinga už 117 000 Eur atsakovės nuostolių dalį, o ne visus 156 000 Eur atsakovės mokant netesybas trečiajam asmeniui patirtus nuostolius.

36.67.                      Nors ieškovė nurodo, kad subrangovo galėjimas numatyti nuostolius, atsirandančius generaliniam rangovui dėl subrangovo vėlavimo atlikti darbus, reiškia subrangovo žinojimą apie konkrečias generalinio rangovo ir užsakovo sutarties sąlygas (darbų atlikimo terminą, netesybų dydį), tačiau ieškovė nenurodė nei teisės normos, nei teismų praktikos, pagal kurią teisinio priežastinio ryšio tarp subrangovo vėlavimo atlikti darbus ir generalinio rangovo nuostolių egzistavimas konstatuojamas tik tada, kai subrangovas žino generalinio rangovo ir užsakovo sutarties sąlygas, numatančias darbų atlikimo terminą ir delspinigių dydį. Ieškovės bandymai aiškinti, jog subrangovas, tik iš anksto žinojęs apie generalinio rangovo ir užsakovo sutarties sąlygas, numatančias darbų atlikimo terminą ir delspinigių dydį, gali būti laikomas turėjusiu galimybę numatyti žalos generaliniam rangovui atsiradimą dėl subrangovo vėlavimo atlikti darbus, nesuderinami su civilinės atsakomybės paskirtimi.

36.68.                      Atsakovės patirti nuostoliai yra faktiniu ir teisiniu ryšiu susiję su ieškovės vėlavimu atlikti darbus, buvusius dalimi Statinio statybos darbų. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstoma nenuosekli pozicija priežastinio ryšio ir kitų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų klausimu tik patvirtina, jog teismas pagrįstai ieškovę pripažino atsakinga už 117 000 Eur atsakovės nuostolių, atsiradusių už vėlavimą užbaigti Statinio statybos darbus sumokėjus netesybas trečiajam asmeniui.

36.69.                      Ieškovė turėjo suprasti ir suprato, jog jos vėlavimas atlikti darbus pagal Subrangos sutartį sukels pasekmes. Ieškovė yra savo srities profesionalė, ji ta pačia veikla, susijusia su langų (vitrinų) gamybos ir montavimo darbais, užsiima daugiau kaip 15 metų. Ieškovė, pagal Subrangos sutartį veikdama kaip subrangovė, atsižvelgdama į jos patirtį turėjo suvokti ir suvokė, jog atsakovė turi įsipareigojimų trečiajam ir galėjo numatyti, jog atsakovės įsipareigojimų trečiajam asmeniui įvykdymas yra užtikrintas (pvz., netesybomis). Netesybos už vėlavimą atlikti darbus yra statybos srityje įprastas dalykas. Ieškovė, būdama patyrusia verslininke, veikiančia statybos srityje, galėjo numatyti ir neabejotinai numatė, jog atsakovė, įsipareigojusi statybos darbus atlikti per konkretų terminą, už vėlavimą užbaigti Statinio statybą trečiojo asmens atžvilgiu yra prisiėmusi pareigą mokėti netesybas. Vien dėl to ieškovės pasisakymai apie byloje nustatytas aplinkybes, neva paneigiančias ieškovės kaltės prezumpciją, neturi jokio pagrindo.

36.70.                      Ieškovė nenurodė nei teisės normos, nei teismų praktikos, pagal kurią subrangovo atsakomybė už generalinio rangovo nuostolius, dėl subrangovo kaltės atsiradusius sumokėjus netesybas užsakovui, atsiranda tik tada, jeigu subrangovas iš anksto žinojo generalinio rangovo ir užsakovo sutarties sąlygas. Todėl apeliacinio skundo dėstomi ieškovės pasisakymai, jog ji, iki atsiliepimo į ieškinį gavimo nežinojusi Rangos sutarties turinio, Statinio statybos darbų atlikimo termino ar už tokio termino pažeidimą numatyto delspinigių dydžio, niekaip nepaneigia Ieškovės atsakomybės už 117 000 Eur atsakovės nuostolių sumą.

36.71.                      Ieškovės aiškinimai, kad atsakovė slėpė Rangos sutartį ir jos sąlygas nuo ieškovės, yra nepagrįsti. Ieškovė, suprasdama, kad ne Rangos sutarties sąlygos, o būtent Subrangos sutarties sąlygų nesilaikymas turi esminę reikšmę ieškovės civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu atsirasti, iš atsakovės niekada nereikalavo Rangos sutarties pateikimo. To nedariusi ieškovė apeliaciniame skunde žarsto nepagrįstus ir ieškovės kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo nepaneigiančius kaltinimus atsakovei dėl tariamo Rangos sutarties slėpimo.

36.72.                      Tai, kad ieškovė darbus reikšmingai pavėlavo atlikti, yra objektyvus faktas. Darbus ieškovė baigė vėluodama daugiau kaip 6 mėnesius. Ieškovė neįrodė Subrangos sutarties sąlygų, nustatančių darbų atlikimo terminą, pažeidimą pateisinančių aplinkybių egzistavimo. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės neneigė, kad jos darbų atlikimas buvo sąlyga kitų Statinio statybos darbų atlikimui (pvz., Statinio fasado šiltinimo ir apdailos, Statinio viduje atliekamiems darbams, jautriems krituliams ir kitiems atmosferos veiksniams (pvz., elektros, vidaus apdailos ir kt.)). Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kurie liudija, kad dėl Ieškovės vėluojamų atlikti darbų UAB „Fasta“ ir kitų subrangovų darbų vykdymas nusikėlė, kas lėmė Statinio statybos darbų užsitęsimą. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus ir ieškovės atsikirtimus nuosekliai įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė yra atsakinga ne už visus atsakovės patirtus nuostolius (156 000 Eur), o tik už jų proporcingą dalį – 117 000 Eur).

36.73.                      Ieškovės argumentai dėl nesąžiningumo Subrangos sutarties vykdymo metu nepaneigia ieškovės kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo. Tai, kad atsakovė iki nuostolių atsiradimo ieškovei nepateikus prašymo pateikti informaciją apie Rangos sutartyje nurodytą Statinio statybos terminą ir delspinigių už vėlavimą užbaigti Statinio statybą dydį, tokios informacijos ieškovei neteikė, priešingai nei aiškinama apeliaciniame skunde, nėra sąmoningo veikimo prieš ieškovę įrodymas.

36.74.                      Vien tai, kad teismo sprendime nėra pakartoti ieškovės teiginiai dėl atsakovės kaltės ar kad ieškovė pripažinta atsakinga už dalį atsakovės nuostolių, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas tokių ieškovės teiginių ir atsakovės kaltės klausimo neanalizavo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovė trečiajam asmeniui sumokėjo 156 000 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., ir atsakovės poziciją, nusprendė, jog atsakovei atsakomybė tenka už pirmąjį Statinio statybos vėlavimo mėnesį (2021 m. lapkritį), už kurį priskaičiuotų delspinigių suma – 39 000 Eur. Tuo tarpu už likusią atsakovės nuostolių dalį – 117 000 Eur delspinigių, atsakovės sumokėtų trečiajam asmeniui, teismas pagrįstai ir motyvuotai atsakinga pripažino ieškovę. Tik dėl to, kad, ieškovės nuomone, ji neturėtų būti laikoma atsakinga už jokią atsakovės nuostolių dalį, pirmosios instancijos teismo sprendimas nenustoja būti pagrįstas ir teisėtas.

36.75.                      Pagal 2022 m. kovo 14 d. Susitarimą trečiasis asmuo turėjo teisę (o ne pareigą) reikalauti netesybų iš atsakovės, jeigu Rangos sutartyje (darbų sąmatoje) numatyti darbai nebus atlikti iki 2022 m. kovo 31 d. Subrangos sutarties šalis gali pasirinkti reikalauti ar ne netesybų iš sutartinę prievolę pažeidusios kitos sutarties šalies. Sutarties šalies nesinaudojimas teise reikalauti netesybų savaime nėra joks neteisėtas veiksmas ar kokio kito neteisėto veiksmo įrodymas. Statytoja, įvertinusi tai, kad atsakovė nevengė pripažinti savo kaip generalinės rangovės atsakomybės už pasitelktą subrangovą (ieškovę), atsižvelgdama į atsakovės pagal 2022 m. kovo 14 d. Susitarimą sumokėtą delspinigių sumą ir žinodama, kad Rangos sutartyje nurodyti darbai ir didžioji dalis papildomų darbų, skirtų Statinyje esančių patalpų pritaikymui nuomininko UAB „InMedica“ poreikiams, iki 2022 m. kovo pabaigos buvo atlikti, papildomų reikalavimų dėl netesybų atsakovei nereiškė. Taigi, 2022 m. kovo 14 d. Susitarimo sudarymas ir trečiojo asmens pareikalautų netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. sumokėjimas sudarė sąlygas išvengti tiek didesnių atsakovės nuostolių, tiek atsakovės papildomų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo pateikimo ieškovei. Tai, kad atsakovė, kaip generalinė rangovė, būdama atsakinga už subrangovus ir neužtikrinusi Statinio statybos užbaigimo su trečiuoju asmeniu sutartu laiku, sudarė 2022 m. kovo 14 d. Susitarimą ir trečiajam asmeniui sumokėjo pagal Rangos sutartį priskaičiuotus delspinigius nėra ir negali būti laikoma veiksmais, pagal CK 6.259 straipsnį didinančiais atsakovės nuostolius. Be to, aplinkybė, kad atsakovė sudarė 2022 m. kovo 14 d. Susitarimą ir trečiajam asmeniui sumokėjo delspinigius už vėlavimą užbaigti Statinio statybos darbus, niekaip nepatvirtina trečiojo asmens ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad ieškovei, nebuvusiai Rangos sutarties šalimi ir neigusiai Subrangos sutarties pažeidinėjimą, nebuvo žinoma apie visus trečiojo asmens ir atsakovės tarpusavio raštus (pasirašytus dokumentus), neįrodo atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų.

36.76.                      Atsakovė, sumokėdama netesybas trečiajam asmeniui, veikė pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovė tokiu elgesiu apsaugojo tiek save nuo didesnių išlaidų tenkinant papildomus trečiojo asmens reikalavimus, tiek ieškovę nuo naujų atsakovės reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo, įvertinęs atsakovės sąžiningumą, pretenzijų dėl netesybų už 2022 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesio dalį atsakovei nereiškė, nors, kaip rodo byloje esantys dokumentai, minėtu laikotarpiu ieškovė darbų pagal Subrangos sutartį dar nebuvo atlikusi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog teismų praktikoje nėra nurodyta, kad 0,1 proc. dydžio netesybos nuo sutarties, sudarytos tarp statybos srityje veikiančių verslininkų, vertės tarp verslininkų, savaime laikytinos neprotingai didelėmis. Tuo tarpu ieškovės aiškinimai, kad pagal kasacinio teismo praktiką delspinigiai negali būti didesni nei 0,02 procento neturi nieko bendro su tikrove. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

36.77.                      Priešingai nei aiškina ieškovė, teismas jokia forma nekonstatavo, kad atsakovė 156 000 Eur nuostolius patyrė išskirtinai dėl ieškovės laiku neatliktų darbų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė yra atsakinga už 117 000 Eur dydžio atsakovės patirtų nuostolių dalį. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės atsakomybės už atsiradusius nuostolius sprendė ir teisingai nustatė atsakovei tenkančių nuostolių dalį. Ieškovė savo siekį apskritai išvengti atsakomybės už Subrangos sutarties savalaikį neįvykdymą ir to sukeltas pasekmes bando pagrįsti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-736-330-2022, ir nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-41-516-2024, tačiau šie Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai nepatvirtina, kad Subrangos sutarties šalis, netinkamai vykdžiusi savo prievoles ir tuo sutrukdžiusi didesnio masto darbų vykdymui, gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės apskritai.

36.78.                      Ieškovei neįrodžius pagrindo pagal CK 6.259 straipsnio 2 dalį ieškovės atsakomybę mažinti dar labiau, ieškovės pareiškimai apie tariamai akivaizdžius pagrindus ieškovės atsakomybės mažinimui yra deklaratyvūs ir nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo. CK 6.259 straipsnis reglamentuoja skolininko sutartinės atsakomybės mažinimą, kai egzistuoja kreditoriaus kaltė. Tam, kad būtų pagrindas dėl kreditoriaus kaltės mažinti skolininko sutartinę atsakomybę, pirmiausiai turi egzistuoti visos skolininko civilinės atsakomybės sąlygos. Iš to seka, kad ieškovė, pasisakydama dėl galimo CK 6.259 straipsnio taikymo ir keldama atsakovės kaltės klausimą, faktiškai pripažįsta savo civilinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimą. Taigi, ieškovė pasisakymais apie atsakovės kaltę, paneigia savo pačios aiškinimus apie jos civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą. Tai patvirtina, kad teismas teisingai nusprendė dėl ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ir ieškovės pareigos atlyginti 117 000 Eur dydžio atsakovės nuostolių dalį.

36.79.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistavo visos sąlygos, būtinos teisėtam ir pagrįstam atsakovės reikalavimo dėl 117 000 Eur nuostolių ir tokio pat dydžio ieškovės reikalavimo dėl sumokėjimo už darbus įskaitymui. Vien tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde kartoja pirmosios instancijos teisme dėstytus pasisakymus apie ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų tariamą neegzistavimą ar atsakovės priešpriešinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nebuvimą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Atsakovė turėjo teisę atlikti 2022 m. balandžio 22 d. įskaitymą pilna apimtimi ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. atlikto įskaitymo dalį, nes egzistavo visos tokių atliktų įskaitymų sąlygos. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo už darbus ir atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negalėjo būti įskaityti. Teismas teisingai pažymėjo, kad reikalavimas dėl mokėjimo už darbus ir reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo gali būti įskaitytas ir toks įskaitymas pripažįstamas teismų praktikoje. Tuo tarpu ieškovės pageidavimai, kad atsakovės atlikti įskaitymai bet kokiu atveju būtų pripažinti negaliojančiais ir kad ieškovės atsakomybės už atsakovės nuostolius būtų sprendžiamas atskiroje byloje, nesuderinami nei su aktualia teismų praktika, nei su civilinio proceso tikslais.

36.80.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Subrangos sutarties vykdymo metu atsakovė ir ieškovė viena kitos atžvilgiu tapo apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų kreditoriumi ir skolininku, t. y. buvo visos CK 6.130 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos priešpriešinių reikalavimų, kurių bendra suma 117 000 Eur, įskaitymams atlikti. Ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės atliktų priešpriešinių reikalavimų įskaitymų tariamo nepagrįstumo.

36.81.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Ieškovė neginčija, kad byla yra didelės apimties, pirmosios instancijos teisme rengta daug procesinių dokumentų ir teikta įrodymų, vyko ilgos trukmės posėdžiai. Civilinė byla yra sudėtinga dėl joje spręstų aktualių klausimų kiekio ir kompleksiškumo ((sub)rangos sutarties (ne)vykdymas, atsakomybė už sutarties pažeidimus, civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimas, įskaitymo sąlygos ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės įvertinęs bylos medžiagos apimtį, bylos šalių atstovų darbo apimtį, patirtas darbo laiko sąnaudas ir bylos sudėtingumą, bylos šalių išlaidas teisinėms paslaugoms laikė proporcingomis ir pagrįstomis, todėl teismas, teisingai įvertinęs reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė 39 844,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

38.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

39.       Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies – pripažinta negaliojančia atsakovės 2022 m. rugpjūčio 22 d. atlikto priešpriešinio reikalavimo dalis ir priteista ieškovei iš atsakovės skola, delspinigiai bei procesinės palūkanos.

Dėl ginčo esmės ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

40.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą pripažinti atsakovės atliktus vienašališkus 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. įskaitymus neteisėtais ir priteisti jai iš atsakovės 118 434,07 Eur skolą už atliktus statybos darbus pagal Subrangos sutartį, 4 333,44 Eur delspinigius bei 6 proc. procesines palūkanas.

41.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat buvus CK 6.130 straipsnio 1 dalies nustatytas įskaitymo sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai, o ne jį ginčijančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018).

42.       Taigi, remiantis aptarta teismų praktika, ieškovei skundžiant atsakovės atliktus įskaitymus, būtent atsakovė turėjo procesinę naštą įrodyti, kad realiai egzistuoja jos reikalavimo teisė ieškovei, kurios pagrindu atlikti ieškovės kvestionuojami įskaitymai, taip pat ir CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo sąlygas.

43.       Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ji, kaip generalinė rangovė, dėl ieškovės, kaip subrangovės, sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, neįvykdžiusi savo pareigų trečiajam asmeniui (užsakovui), buvo priversta sumokėti 156 000 Eur dydžio delspinigius trečiajam asmeniui ir tokiu būdu patyrė 156 000 Eur nuostolius. Šiuo pagrindu atsakovė atliko minėtų netesybų ir už darbus ieškovei mokėtinų sumų įskaitymus. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, įskaitydama ieškovės reikalavimus už atliktus statybos darbus sumokėjimo, neturėjo priešpriešinės apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę t. y. atsakovės reikalavimas dėl ieškovės kaltės atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo buvo visiškai nepagrįstas. 

44.       Taigi, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad tarp šalių ginčas kilo dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo ir to nulemto teisinių pasekmių – ieškovės civilinės atsakomybės – taikymo.

45.       CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties šaliai nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį, atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018, 20 punktas, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 56, 58 punktai).

46.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Subrangos sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023, 47 punktas).

47.       Taigi, šiuo atveju sutartinės civilinės atsakomybės taikymui ir, atitinkamai, įskaitymo teisėtumo pagrindimui, atsakovė turi įrodyti tris ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.245 straipsnis), nuostolius (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, toliau teisėjų kolegija pasisako dėl šių bylai reikšmingų aplinkybių, jų vertinimo.

Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų

48.       Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, įvykdymo termino praleidimu. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

49.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 12 d. UAB „Danta“ (dabar – UAB „DNT turtas“) ir atsakovė sudarė Rangos sutartį dėl Statinio statybos rangos darbų. Pagal Rangos sutarties 3.2 papunktį, atsakovė įsipareigojo baigti visus darbus ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 31 d. Atsakovė pažeidusi Rangos sutarties 3.2 papunktyje nustatytą terminą įsipareigojo mokėti trečiajam asmeniui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo visos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną (2 t., b. l. 131–145). Rangos sutarties vykdymo metu tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2021 m. gegužės 26 d. Užsakymo atlikimo sutartis (Subrangos sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagaminti gaminius ir suteikti paslaugas, numatytas Subrangos sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) (aliuminio gaminių sąmata ir aliuminio konstrukcijų brėžiniai), o atsakovė įsipareigojo apmokėti ir priimti juos pagal šią sutartį. Priede Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas gaminių ir darbų aprašymas: i) aliuminio vitrinos; ii) aliuminio gaminių montavimas, montavimo medžiagos; iii) gaminių pristatymas; iv) gaminių montavimui, stiklinimui kėlimo ir kita technika; v) garo (vėjo) „Siga“ izoliacinės juostos; v) garo (vėjo) „Siga“ izoliacinių juostų klijavimas; vi) emalitinės zonos šiltinimo medžiagos; vii) emalitinės zonos šiltinimo vata darbai; viii) skardos lankstiniai fasadinėms vitrinoms iš išorės; ix) fasadinės sistemos vitrinų skardinimas iš išorės; x) automatinė slankiojančių durų pavara Dorma; xi) grūdinto (laminuoto) stiklo atitvarai su nerūdijančio plieno statramsčiais, porankiu; xii) stiklo atitvarų montavimas (1 t., b. l. 27). Pagal Subrangos sutarties 2.1 papunktį, gaminiai, kurie nurodyti Subrangos sutartyje, komplektuojami, pagaminami ir sumontuojami per 4 mėn. Nurodytas terminas skaičiuojasi nuo avansinės įmokos gavimo dienos. Atlikimo terminas atidedamas, jeigu: gaminiuose buvo daromi projektiniai pakeitimai; užsakovas nesudarė sąlygų montavimo darbams (vėlavo angų paruošimas, darbų fronto pridavimas, brėžinių derinimas ir kita); trukdė meteorologinės ar kitos sąlygos; nebuvo vykdomas 4.1 ar 4.2 papunkčiai. Pagal Subrangos sutarties 4.1 papunktį, Subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimui atsakovė sumoka ieškovei avansą 70 000 Eur per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo (1 t., b. l. 24–26). Avansas pagal sudarytą Subrangos sutartį sumokėtas 2021 m. gegužės 31 d., todėl ieškovė turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Subrangos sutartį iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

50.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė atliko darbus praleidusi Subrangos sutartyje nustatytą jų atlikimo terminą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad buvo pagrindas atidėti Subrangos sutarties įvykdymo terminą mažiausia dviem, o daugiausia – trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2021 m. spalio pabaigos, t. y. to momento, kuomet atsakovė baigė Statinio penktojo aukšto perdangos montavimo ir sienų mūro darbus bei pilnai paruošė angas visų fasadinių vitrinų matavimo, gamybos ir montavimo darbams atlikti. Be to, įvertinus tai, jog vitrinų rėmų montavimo, stiklinimo ir apdailos darbus buvo planuojama atlikti esant palankioms oro sąlygoms (2021 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje), o visos sąlygos šiuos darbus pilnai pradėti sudarytos tik nuo 2021 m. spalio pabaigos, aptariamu atveju turėjo būti taikomas maksimalus trijų mėnesių darbų atidėjimo terminas, t. y. iki 2022 m. sausio 31 d. Ieškovės vertinimu, tik tie statybos darbai, kuriuos ieškovė atliko 2022 m. vasarį ir 2022 m. gegužę galėjo būti vertinami kaip atlikti praleidus Subrangos sutartyje nurodytą keturių mėnesių darbų atlikimo terminą, t. y. nuo 2022 m. vasario 1 d. galėjo būti konstatuojamas ieškovės veiksmų neteisėtumas dėl vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį.

51.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės parengtą 2021 m. liepos 26 d. darbų grafiką, duotus paaiškinimus, liudytojo E. V. ir liudytojo K. V. parodymus, nusprendė, kad nors ieškovė negalėjo įvykdyti visų darbų iki 2021 m. spalio 22 d. dėl atsakovės kaltės, nes tik tuo metu buvo baigti penktojo aukšto perdangos ir mūro darbai, tačiau ji galėjo vykdyti darbus kituose keturiuose penkiaaukščio pastato aukštuose ir užbaigti darbus iki 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos.

52.       Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Apeliantės įsitikinimu: i) atsakovė turėjo įrodyti ieškovės vėlavimo įvykdyti Subrangos sutartį laikotarpį, kuris, atitinkamai, nulėmė atsakovės vėlavimą įvykdyti Rangos sutartį ir jos pareigą už atitinkamą laikotarpį mokėti trečiajam asmeniui delspinigius; ii) bylos nagrinėjimo metu atsakovė ėmėsi laikytis iki tol nedeklaruotos pozicijos, jog 2021 m. liepos 26 d. siųstame darbų atlikimo gra?ke su ieškove buvo sutarta Subrangos sutarties įvykdymo terminą pratęsti iki 2021 m. spalio 31 d., o baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad Subrangos sutarties vykdymo terminas suėjo 2021 m. lapkričio 30 d.; iii) teismas teisingai nurodė, kad atsakovė ir ieškovė nesudarė jokių rašytinių susitarimų dėl Subrangos sutarties įvykdymo termino pratęsimo, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ne dėl ieškovės kaltės vėlavusi įvykdyti Rangos sutartį iki 2021 m. spalio 31 d., nepakoregavo (nenukėlė) ieškovės atliktinų darbų terminų; iv) pirmosios instancijos teismo išvada, kad „labiau tikėtina“, jog šalys suderino būtent 2021 m. liepos 26 d. Subrangos sutarties vykdymo grafiką, pagal kurį ieškovė darbus turėjo atlikti iki 2021 m. spalio 31 d. yra grįsta tik prielaidomis, juolab kad, pirminis 2021 m. liepos 9 d. grafikas numatė, kad darbų pabaiga – 2021 m. lapkričio 30 d.; be to, ieškovės darbuotojo E. V. el. paštu siųsti 2021 m. liepos 9 d. „pirminis kalendorinis darbų vykdymo gra?kas“ ir 2021 m. liepos 26 d. „darbų vykdymo gra?kas“ negalėjo būti laikomi Subrangos sutarties priedais ir (ar) jos sudėtine dalimi, kadangi jie nebuvo pasirašyti atsakingų asmenų (šalių atstovų); v) nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė darbus turėjo atlikti etapais; šalys Subrangos sutartyje nesusitarė, kad ieškovė savo darbus vykdys vienokiais ar kitokiais etapais, t. y. montuos fasadines aliuminio vitrinas dalimis (segmentais); vi) teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė visus Statinio konstrukcijų darbus turėjo atlikti iki 2021 m. rugsėjo, tačiau tuo metu buvo pastatyti keturi statinio aukštai ir keturiomis savaitėmis buvo vėluojama atlikti mūro darbus penktajame pastato aukšte; 2021 m. spalio pabaigoje pagal faktinę atliktų darbų apimtį atsakovė buvo daugiau nei keturiais mėnesiais atsilikusi nuo Rangos sutarties įvykdymo termino; vii) ieškovė nei ieškinyje, nei kituose savo procesiniuose dokumentuose neteikė paaiškinimų, kad iš bendro keturių mėnesių Subrangos sutarties vykdymo termino buvo numačiusi vieną mėnesį medžiagų gavimui, vieną mėnesį gaminių pagaminimui ir du mėnesius visiems montavimo, stiklinimo ir sandarinimo darbams; viii) teismas iš atsakovės procesinių dokumentų perrašė tam tikrus teiginius ir juos naudojo kaip savo nustatytas faktines aplinkybes ir (ar) išvadas, tačiau tokios išdėstytos aplinkybės ir motyvai negali būti vertinami kaip objektyvi pirmosios instancijos teismo pozicija ir yra aiškus teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą pažeidimas. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliacinio skundo argumentais.

53.       Visų pirma, apeliaciniame skunde teigiama, kad nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė Subrangos sutartimi turimus atlikti darbus turėjo atlikti iki Subrangos sutarties 2.1 papunktyje numatyto termino pabaigos (2021 m. rugsėjo 30 d.), tačiau vėliau poziciją pakeitė, kad Subrangos sutarties įvykdymo terminas suėjo 2021 m. lapkričio 30 d. Apeliantės vertinimu, tokia nenuosekli atsakovės pozicija dėl Subrangos sutarties įvykdymo termino pažeidimo buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad atsakovė neįrodė, jog šios Subrangos sutarties įvykdymo terminas suėjo 2021 m. lapkričio 30 d. Tokie apeliantės argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja byloje esančių faktinių aplinkybių visumai. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas darbų atlikimo terminas dar prieš jo atlikimo pradžią buvo pratęstas 2021 m. liepos 26 d. Aliuminio langų, fasadų montavimo darbų vykdymo grafiku, kuriame numatyta, jog darbų pabaiga – 2021 m. spalio 31 d. (43 savaitę) (2 t., b. l. 21). Be to, 2021 m. spalio 20 d. susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens atstovai, buvo nustatyta eilė Subrangos sutarties vykdymo termino pažeidimų (2 t., b. l. 32–33), dėl to 2020 m. spalio 20 d. raštu atsakovė pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 10 d. įvykdyti visus darbus ir perduoti darbų rezultatą (2 t., b. l. 35–37). Ieškovė pastabų tiek dėl 2021 m. spalio 20 d. susirinkimo metu nustatytų trūkumų, tiek dėl reikalavimo atlikti darbus pagal sutartį iki 2021 m. lapkričio 10 d. neišreiškė. Priešingai, 2021 m. spalio 21 d. el. laišku ieškovės atstovas informavo apie planuojamus atlikti darbus (2 t., b. l. 34). Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė sutiko tiek su užfiksuotais terminų trūkumais, tiek su nustatytu 2021 m. lapkričio 10 d. terminu visiems darbams pagal Subrangos sutartį atlikti. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ieškovė buvo įgijusi teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą iki 2021 m. lapkričio 30 d., nes atsakovė 2021 m. spalio mėn. baigė Statinio penktojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbus. Tai patvirtino ir 2024 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės atstovas E. V., kuris nurodė, kad, įvertinus ieškovės pareiškimus, kad perdavus visus darbų frontus, montavimo darbai truktų apie 2 mėn., taip pat tai, kad iki visiško darbų fronto perdavimo ieškovė buvo atlikusi 50–60 proc. langinės ir fasadinės konstrukcijos įrengimo darbų, taip pat vertinant statybos darbų žurnalų įrašus, kad per pirmas dvi lapkričio savaites ieškovė baigė visą fasadinės dalies konstruktyvą, objektyviai Subrangos sutarties įvykdymo termino pabaiga galėjo būti 2021 m. lapkričio mėn. pabaigoje (2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 val. 29 min. 1 sek. iki 5 val. 30 min. 19 sek.). Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad darbų atlikimo eigoje Subrangos sutarties šalys savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad Subrangos sutarties įvykdymo terminas baigiasi 2021 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovės dėstomi argumentai dėl atsakovės procesinės pozicijos, susijusios su Subrangos sutarties įvykdymo termino pratęsimu, keitimo yra nepagrįsti ir nesudaro aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo.

54.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo tikrovės neatitinkančią aplinkybę, esą atsakovė prisiėmė atsakomybę už savo darbų vėlavimą ir dėl to atsiradusius nuostolius – 37 565,93 Eur dydžio netesybų sumą, trečiojo asmens apskaičiuotą už pirmąjį iš keturių mėnesių, t. y. 2021 m. lapkričio mėn. Apeliantė paaiškino, kad priešingai nei nurodė teismas, atsakovė nuo pat to momento, kuomet atliko nagrinėjamoje byloje ginčytus įskaitymus, iki pat baigiamųjų kalbų laikėsi pozicijos, jog ieškovė yra kalta ir atsakinga dėl visos atsakovės trečiajam asmeniui sumokėtos 156 000 Eur sumos, o versija, kad atsakovė dalį nuostolių sumos (37 565,93 Eur) prisiėmė sau buvo iškelta tik atsakovės atstovo baigiamosios kalbos metu. Dėl to, ieškovė neturėjo galimybės tinkamai apsiginti nuo tokios naujai suformuotos atsakovės pozicijos ir iš esmės naujų faktinių aplinkybių, kas yra akivaizdus proceso šalių lygiateisiškumo principo, o taip pat ir šalių rungimosi principo pažeidimas.

55.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovė baigiamųjų kalbų metu nurodė naujas faktines ginčo aplinkybes, dėl kurių ieškovė neturėjo galimybės pasisakyti. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ieškovė buvo įgijusi teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą iki 2021 m. lapkričio 30 d., nes atsakovė 2021 m. spalio mėn. baigė Statinio penktojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbus (žr. šios nutarties 53 punktą). Tai reiškia, kad atsakovė laikė, jog dėl jos pačios vėlavimo atlikti Statinio penktojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbus, ieškovė negalėjo baigti Subrangos sutartyje numatytų darbų 2021 m. liepos 26 d. grafike nustatytu terminu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė yra atsakinga tik už dalį (nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.) atsakovės patirtų nuostolių (156 000 Eur), atsiradusių kaip Rangos sutarties netinkamo vykdymo pasekmė. Vien tai, kad atsakovė baigiamųjų kalbų metu konkrečiai įvardijo nuostolių sumą (37 565,93 Eur), už kurios atsiradimą ji pati yra atsakinga, nelemia išvados, kad atsakovė rėmėsi naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo šalių išdėstytos (pateiktos) šalių procesiniuose dokumentuose ar paminėtos bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė atliko įskaitymus iš viso už 118 434,07 Eur (111 219,13 Eur + 7 214,94 Eur = 118 434,07 Eur) (1 t., b. l. 124–125; 152–153), o tai reiškia, kad liko nepadengtas 37 565,93 Eur (156 000 Eur – 118 434,07 Eur = 37 565,93 Eur) atsakovės patirtų nuostolių (trečiajam asmeniui sumokėtų delspinigių) dydis, kurio atsakovė neprašė nei priteisti, nei pati įskaitė. Vien tai, kad 2024 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad galimai pareikš priešieškinį ieškovei dėl neatlygintos nuostolių sumos priteisimo, neturi esminės reikšmės, nes bylos nagrinėjimo metu toks priešieškinis nebuvo pareikštas, be kita ko, nebuvo užvesta ir jokia kita byla dėl dalies nuostolių atlyginimo. Trečia, pati ieškovė, pareiškusi reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. atliktus vienašališkus įskaitymus į ieškovės reikalavimus dėl 111 219,13 Eur ir 7 214,94 Eur sumų už atliktus statybos darbus sumokėjimo, apibrėžė savo reikalavimo ribas. Tokiu būdu ieškovė turėjo suprasti, kad atsakovė įskaityta suma (118 434,07 Eur) sudarė tik dalį atsakovės patirtų nuostolių (156 000 Eur). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovės baigiamojoje kalboje išdėstyti argumentai pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ar rungimosi principus.

56.       Antra, nors apeliantės vertinimu, pati atsakovė, reaguodama į savo vėluojamus atlikti Statinio statybos darbus pagal Rangos sutartį, turėjo pakoreguoti (nenukelti) ieškovės atliktinų darbų pagal Subrangos sutartį terminų, tačiau vien tai, kad šalys nesudarė rašytinių Subrangos sutarties įvykdymo termino pratęsimo sutarčių, ar tai, jog atsakovė teikiamuose dokumentuose nebuvo nurodžiusi, kad Subrangos sutarties įvykdymo terminas pratęsiamas, nesudaro pagrindo teigti, kad Subrangos sutarties terminas nebuvo pratęstas iki 2021 m. lapkričio 30 d.

57.       Be to, ir pati ieškovė, matydama, kad susidariusi situacija neleidžia jai atlikti Subrangos sutartyje numatytų darbų pagal grafike nustatytus terminus, turėjo veikti aktyviai ir prašyti darbų atlikimo termino pratęsimo. Vis dėlto, byloje nenustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę (generalinę rangovę) ar trečiąjį asmenį (statytoją) informuodama apie tai, kad dėl atsakovės vėlavimo baigti penktojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbus, ji negalės baigti aliuminio langų, fasadų montavimo darbų pagal nustatytą grafiką.

58.       Trečia, apeliantės teigimu teismo išvada, kad šalys suderino 2021 m. liepos 26 d. gra?ką pagal kurį ieškovė turėjo atlikti darbus iki 2021 m. spalio 31 d. yra grįsta tik prielaidomis, nes nebuvo nei rašytinių įrodymų, nei konkliudentinių veiksmų, kurie patvirtintų tokią šalių valią. Tačiau byloje esančių duomenų visuma paneigia šiuos jos argumentus.

59.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė rengė ir atsakovei siuntė Aliuminio langų, fasadų montavimo darbų vykdymo grafikus: i) 2021 m. liepos 9 d. grafiką, pagal kurį darbų pabaiga numatyta 2021 m. lapkričio 30 d. (47 savaitę) (2 t., b. l. 19); ii) 2021 m. liepos 26 d. grafiką, pagal kurį darbų pabaiga numatyta 2021 m. spalio 31 d. (43 savaitę) (2 t., b. l. 21); iii) 2021 m. lapkričio 4 d. grafiką, pagal kurį darbų pabaiga numatyta 2021 m. gruodžio mėn. (50 savaitę) (2 t., b. l. 45). Tiek 2021 m. liepos 9 d., tiek 2021 m. liepos 26 d. grafikai buvo skirti apibrėžti visų ieškovės atliktinų darbų pagal Subrangos sutartį procesą, o 2021 m. lapkričio 4 d. grafikas sudarytas, atsižvelgus į 2021 m. spalio 20 d. Statinio generalinės rangovės ir subrangovų susirikimo metu nurodytą įpareigojimą (2 t., b. l. 32), t. y. pagal tai, kokia tuo metu buvo faktinė Statinio statybos darbų situacija (kiek darbų buvo atlikta ir kiek neatlikta).

60.       Nors apeliantė teigia, kad nėra nei rašytinių įrodymų, nei konkliudentinių veiksmų, kurie patvirtintų, kad Subrangos sutarties šalys suderino 2021 m. liepos 26 d. gra?ką, pagal kurį ieškovė turėjo atlikti darbus, tačiau byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, susipažinusi su ieškovės pateiktu preliminariu 2021 m. liepos 9 d. grafiku, jo nepatvirtino (2 t., b. l. 18) ir dėl to ieškovė pateikė pakoreguotą 2021 m. liepos 26 d. grafiką (2 t., b. l. 20), kurio atsakovė nekvestionavo. Taigi, laikytina, kad šalys susitarė, kad ieškovė darbus atliks pagal 2021 m. liepos 26 d. gra?ką. Jokių duomenų apie tai, kad šalys susitarė vykdyti Subrangos sutartį vadovaujantis kitu grafiku, ar kitomis sąlygomis, byloje nenustatyta. Atsižvelgus į tai, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šalys suderino 2021 m. liepos 26 d. grafiką, pagal kurį ieškovė turėjo atlikti darbus iki 2021 m. spalio 31 d.

61.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo teiginiais, kad ieškovės pateikti grafikai buvo tik ieškovės numatytų atlikti statybos darbų prognozė. Subrangos sutarties 2.1 papunktyje buvo aiškiai apibrėžtas įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį atlikimo terminas (4 mėnesiai), taip pat nurodytos sankcijos už Subrangos sutarties nevykdymą (5.2 papunktis), o grafike buvo konkrečiai įtvirtinta, koks darbas, kurią savaitę turi būti atliktas, neviršijant Subrangos sutartyje nurodyto galutinio termino. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, Aliuminio langų, fasadų montavimo darbų vykdymo grafikas buvo ne ieškovės numatytų atlikti statybos darbų prognozė, o šalių suderintas dokumentas, kuriame nustatytas kiekvieno ieškovės atliktino darbo pagal Subrangos sutartį atlikimo momentas (terminas). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačiame grafike nurodyta, kad jis yra priedas Nr. (duomenys neskelbtini) prie Subrangos sutarties. 

62.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Subrangos sutarties vykdymo metu dėl objektyvių aplinkybių gali atsirasti kliūčių Subrangos sutartį vykdyti pagal nustatytą grafiką nereiškia, kad Subrangos sutarties terminas nustoja galioti ar tokio grafiko nereikia laikytis. Šiuo atveju vien tai, kad atsakovė vėlavo atlikti tuos statybos darbus, nuo kurių priklausė ieškovės galimybė pradėti langų ir fasadinių vitrinų matavimą, gamybą ir montavimą, priešingai nei nurodo ieškovė, nepaneigia šalių valios ir nustatyto termino iki kurio ieškovė turėjo atlikti visus darbus pagal Subrangos sutartį, taip pat nereiškia, kad ieškovė galėjo atlikti darbus neatsižvelgdama į jokius terminus.

63.       Nors 2021 m. liepos 26 d. grafikas nepasirašytas, tačiau tai nepaneigia jo teisinės reikšmės. Minėta, kad šį grafiką parengė ir atsakovei nusiuntė ieškovės projektų vadovas E. V.. 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. V. paaiškino, kad pakoreguotą 2021 m. liepos 26 d. grafiką nusiuntė atsakovei, iš jos pastabų negavo, todėl laikė, kad tai yra šalių tarpusavyje suderintas darbų atlikimo grafikas, kuriuo ieškovė turi vadovautis atlikdama šį projektą. Nors grafikas nebuvo pasirašytas, tačiau jis visoms šalims tiko (2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 4 min. 58 sek. iki 1 val. 5 min. 24 sek.; nuo 1 val. 10 min. 56 sek. iki 1 val. 11 min. 20 sek.). Be to, kaip matyti iš byloje pateikto 2021 m. liepos 26 d. el. laiško, E. V. 2021 m. liepos 26 d. grafiką, be kita ko, siuntė ir ieškovės vadovui R. G. (2 t., b. l. 20). Duomenų, kad kuri nors iš šalių būtų prieštaravusi 2021 m. liepos 26 d. grafikui, byloje nenustatyta. Taigi nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad 2021 m. liepos 26 d. grafikas jo suderinimo metu atitiko Subrangos sutarties šalių valią.

64.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal 2021 m. liepos 26 d. grafiką, ieškovė turėjo pradėti darbus (Langų V3, V6 rėmų montavimą; langų V6 rėmų montavimą; fasadinės vitrinos V2 rėmų montavimą; fasadinės vitrinos V4 rėmų montavimą) 2021 m. rugpjūčio paskutinę savaitę (34 sav.), tačiau byloje pateiktas ieškovės Statybos darbų žurnalas patvirtina, kad darbai buvo pradėti tik 2021 m. rugsėjo 11 d. (1 t., b. l. 62–66). Taigi, ieškovė jau pradėdama darbus, nepaisė 2021 m. liepos 26 d. grafike išdėstyto termino. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovė, ieškovė 2021 m. lapkričio 4 d. el. laiške nurodydama, kad 2021 m. lapkričio 4 d. grafikas parengtas atsižvelgiant į stiklo paketų ir kitų gaminių gavimo terminus (2 t., b. l. 44), faktiškai pripažino, kad 2021 m. lapkričio pradžioje, jau pasibaigus 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafike nurodytam darbų atlikimo terminui, ieškovė dar neturėjo visų įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį įvykdymui reikalingų stiklo paketų ir kitų gaminių. Taigi, tai, kad darbų vykdymo eigoje paaiškėjo, kad darbų pagal 2021 m. liepos 26 d. grafiką įvykdyti nepavyks ir buvo pateiktas naujas 2021 m. lapkričio 4 d. darbų atlikimo grafikas, kuriame numatyta darbų vykdymo pabaiga – 2021 m. gruodžio mėn. (50 sav.), papildomai patvirtina, kad ieškovė, darbų pagal 2021 m. liepos 26 d. grafiką laiku neatliko ir darbus atliko vėluodama, tačiau net ir šis, ieškovės įvardintas „realiu“, grafikas, nebuvo įvykdytas, nes ieškovė darbus pagal Subrangos sutartį pabaigė 2022 m. gegužės mėn.

65.       Ketvirta, apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė darbus turėjo atlikti etapais. Apeliantė nurodė, kad šalys Subrangos sutartyje nesusitarė, kad ieškovė savo darbus vykdys etapais, t. y. montuos fasadines aliuminio vitrinas dalimis (segmentais). Kiekviena fasadinė vitrina buvo planuojama montuoti pilna apimtimi, t. y. jei kuri nors fasadinė vitrina turėjo būti montuojama per kelis pastato aukštus, tai jos montavimas konkrečią savaitę buvo numatytas būtent per tuos visus pastato aukštus, kuriuose ji ir turėjo būti sumontuota. Fasadinių vitrinų montavimas segmentais apima tik pačių vitrinų rėmų segmentų dalinį montavimą. Anot apeliantės, nagrinėjamu atveju šešios fasadinės vitrinos (V9, V5, V8, V7, V4 ir V10) iš aštuonių pagal projektinę medžiagą turėjo būti matuojamos, gaminamos ir montuojamos įskaitant ir pastato penktąjį aukštą, kas reiškia, jog jų visų viršutinės kraštinės turėjo būti sujungtos į vieną bendrą konstrukciją, todėl nesant pilnai pastatyto pastato penktojo aukšto (galimybių nustatyti altitudes ir išmatuoti angas), nebuvo jokios galimybės nei pilnai pagaminti ir sumontuoti fasadinių vitrinų (V9, V5, V8, V7, V4 ir V10) pilnos apimties rėmo, nei pilnai jo suveržti, nei nustatyti tikslių faktinių matmenų stiklo paketams užsakyti.

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. liepos 26 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. darbų atlikimo grafikai (2 t., b. l. 19, 21, 45) patvirtina, kad darbai pagal Subrangos sutartį turėjo būti vykdomi etapais – ieškovė langų ir fasadinių vitrinų rėmų montavimą, langų ir fasadinių vitrinų stiklų montavimą bei fasadinių vitrinų apdailų montavimą kiekvieną kalendorinę savaitę turėjo atlikti skirtingose Statinio ašyse ir palaipsniui konkrečiuose aukštuose, pradedant nuo Statinio pirmojo aukšto ir atitinkamus etapus baigti, nepaisant to, kad nėra baigta Statinio 5-jo aukšto konstrukcijų statyba. Nei Subrangos sutartyje, nei kituose byloje pateiktuose šalių dokumentuose nėra duomenų, kad ieškovė darbus būtų galėjusi vykdyti tik tada, kai įrengtos visos Statinio perdangos ir išmūrytos sienos. Šią išvadą, be kita ko, patvirtina ir byloje esantys Statinio fasado brėžiniai bei objekto statybos darbų etapų fotonuotraukos (2 t., b. l. 58–68), kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė galėjo vykdyti darbus atskirose fasado ašyse ir nesant visų penkių Statinio aukštų. Vakarinėje pastato fasado ašyje (F-A) pirmuose trijuose aukštuose esanti langinė sistema V3 ir V6, sujungta su šiaurinėje Statinio fasado ašyje (5-1) esančia vitrina V1 (išsidėsčiusia 1–3 aukštuose), buvo atskirta virš trečiojo aukšto esančia perdanga, kuri tapo įrengtos lauko terasos (atvirojo balkono) dalimi. Rytinėje Statinio fasado pusėje (ašys A-F) ieškovė nuo rugpjūčio mėnesio galėjo atlikti pirmojo aukšto vitrinos V2 konstrukcijų montavimo, stiklinimo ir sandarinimo darbus, o 2021 m. rugsėjo mėnesį iki 4 aukšto montuoti vitrinas pietinėje fasado pusėje (ašys 1–6) (žr. skundžiamo sprendimo 41 punktą). Apeliantė objektyvių duomenų, kurie paneigtų minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą nepateikė. Be to, 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. V. paaiškino, kad Statinio statybos etapai buvo suskirstyti pagal tai, jog Statinys buvo statomas nuo pirmo iki penkto aukšto, iš pradžių turėjo montuoti tuos langus ir vitrinas, kurie buvo iki trečiojo aukšto, o vėliau, atsiradus 4–5 aukštams, likusias vitrinas nuo 2–5 aukšto. Vitrinų rėmus turėjo pradėti gaminti ir montuoti iš karto, kai tik buvo įrengtos Statinio perdangos, ir sudarytos sąlygos atlikti matavimus. Planas buvo eiti etapais ir atlikti darbus pagal paruoštus frontus. Paruoštas frontas vitrinai, kuri yra nuo 2 iki 5 aukšto, reiškia, kad stovi pastoliai ar kita kėlimo technika, išpiltos perdangos. Jeigu vitrina yra nuo 2 iki 5 aukšto paruoštu frontu iš dalies galima laikyti situaciją, kai 5 aukšto nėra, nes visuose kituose aukštuose darbus atlikti galima (2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 37 min. 48 sek. iki 44 min. 10 sek.). Taigi, nurodytų aplinkybių visuma paneigia apeliantės argumentus, kad tarp šalių nebuvo susitarta darbus vykdyti etapais.

67.       Nors apeliantė teigia, kad kiekviena fasadinė vitrina buvo montuojama pilna apimtimi, todėl nesant pilnai pastatyto pastato penktojo aukšto (galimybių nustatyti altitudes ir išmatuoti angas), nebuvo galimybės pagaminti ir sumontuoti fasadinių vitrinų (V9, V5, V8, V7, V4 ir V10) pilnos apimties rėmo, tačiau tokie apeliantės argumentai nelaikytini pagrįstais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Statinio išorinių sienų mūrijimo darbai (įskaitant angas) buvo baigti 2021 m. spalio 22 d. (6 t., b. l. 187–190), tačiau 2021 m. spalio 8 d. ieškovė avansu apmokėjo už stiklo paketų V4, V-5, V-7, V-7*, V-8, V-8*, kurie, be kita ko, montuojami Statinio penktajame aukšte, užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įvykdytas 2021 m. lapkričio 10 d. (7 t., b. l. 84–87, 113). Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad ieškovė ne tik galėjo, bet ir faktiškai užsakė dalies stiklo paketų, montuojamų penktajame aukšte, gaminius dar iki Statinio penktojo aukšto statybos užbaigimo. Duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes, byloje nenustatyta. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovė darbus turėjo atlikti etapais, nes fasadines vitrinas buvo galima montuoti ir segmentais.

68.       Penkta, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė vėlavo atlikti mūro darbus penktajame Statinio aukšte tik keturiomis savaitėmis. Ieškovės nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Rangos sutartyje buvo numatyta visus Statinio statybos darbus baigti iki 2021 m. spalio 31 d., į tai, kad pastato penktojo aukšto perdangų įrengimo ir statybos darbus atsakovė baigė tik 2021 m. spalio pabaigoje, į tai, jog pagal 2021 m. liepos 26 d. siųstą gra?ką ieškovė planavo langų ir fasadinių vitrinų montavimo darbus atlikti per dešimt savaičių, į tai, jog atsakovės vadovas A. E. susirašinėjime per programėlę „Viber“ trečiojo asmens vadovei J. P. buvo nurodęs, kad realus terminas pastato statybos darbams užbaigti yra du mėnesiai po langų sumontavimo, turėtų būti vertinama, kad pagal Statinio būklę 2021 m. spalio pabaigoje, atsakovei idealiu atveju reikėjo dar mažiausiai keturių mėnesių Statinio darbams užbaigti. Anot ieškovės, šiuo atveju visas abejonės dėl atsakovės vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Rangos sutartį ir atsilikimą nuo sutarto darbų atlikimo gra?ko būtų išsklaidę tai, jei atsakovė būtų pateikusi darbų atlikimo gra?ką.

69.       Teisėjų kolegija su minėtais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Visų pirma, apeliantės išdėstyti argumentai, kad atsakovei idealiu atveju reikėjo mažiausiai keturių mėnesių Statinio darbams užbaigti yra nieko nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl remiantis jais negalima daryti išvados dėl tokio fakto buvimo. Antra, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad darbų grafikas pagal Rangos sutartį nebuvo sudarytas. Įrodymų, kurie paneigtų atsakovės teiginius, kad darbų grafikas pagal Rangos sutartį neegzistuoja, į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo nuspręsti, jog atsakovė siekė nuslėpti aktualius bylai duomenis. Trečia, ieškovės samprotavimai apie tai, ką galėtų patvirtinti neegzistuojantis atsakovės darbų grafikas pagal Rangos sutartį, nepaneigia pačios ieškovės neteisėtų veiksmų, šiai vėluojant atlikti darbus pagal Subrangos sutartį. Ketvirta, atsakovė vėlavo atlikti Statinio penktojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbus, dėl to ieškovei buvo pratęstas terminas jos įsipareigojimams pagal Subrangos sutartį įvykdymui iki 2021 m. lapkričio mėn. Sutiktina su atsakovės teiginiais, kad toks terminas buvo proporcingas ir pakankamas, nes pagal 2021 m. liepos 26 d. grafiką ieškovė visus darbus turėjo atlikti per 10 savaičių. Vis dėlto, ieškovė darbų nepabaigė ne tik iki 2021 m. lapkričio mėn., bet ir dar kelis mėnesius (iki 2022 m. gegužės mėn.). Taigi, nors atsakovė vėlavo atlikti Statinio penktojo aukšto perdangos įrengimo ir išorinių sienų mūrijimo darbus, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovei idealiu atveju reikėjo dar mažiausiai keturių mėnesių Statinio darbams užbaigti ir ieškovė galėjo ignoruoti Subrangos sutartyje apibrėžtus darbų atlikimo terminus (CPK 185 straipsnis).

70.       Šešta, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino pačių įvykių konteksto, Statinio statybos procese dalyvavusių asmenų sąsajų, jų interesų veikti prieš ieškovę, kad ši būtų laikoma atsakinga dėl Statinio statybos darbų vėlavimo. Apeliantės įsitikinimu, teismas ignoravo tai, kad: i) trečiasis asmuo buvo ir tebėra nuolatinis atsakovės atliekamų darbų užsakovas, kurio užsakymais atsakovė yra pastačiusi arba šiuo metu statanti iš viso septynis objektus, t. y. trečiasis asmuo yra vienas pagrindinių atsakovės užsakovų, su kuriuo itin svarbus gerų santykių palaikymas tokiu būdu užsitikrinant nuolatines pajamas statant statinius; ii) T. K., atlikęs techninio prižiūrėtojo funkcijas Statinio statybos metu, yra buvęs atsakovės vadovas, esamas komercijos direktorius bei faktinis akcininkas; iii) Statinio apšiltinimo ir fasado apdailos darbus atlikusi UAB „Fasta“ yra ir kituose atsakovės objektuose samdomas subrangovas; iv) advokatų profesinė bendrija „ETB Legal“, atstovavusi atsakovės interesus nagrinėjamoje byloje, teikė teisines paslaugas tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui ir atstovauja abiejų bendrovių interesus; v) buvęs ieškovės darbuotojas (projektų vadovas) ir parodymus kaip liudytojas nagrinėjamoje byloje davęs E. V. buvo ir anksčiau pažįstamas su trečiojo asmens vadove J. P.. 

71.       Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma, vien tai, jog trečiasis asmuo buvo nuolatinis atsakovės atliekamų darbų užsakovas, kad šalys bendradarbiauja statybos sektoriuje, nesuponuoja išvados dėl jų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Antra, tai, kad Statinio techninis prižiūrėtojas T. K. buvo susijęs su atsakove, savaime neįrodo to, kad nebuvo realios ir objektyvios Statinio techninės priežiūros. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių techninio prižiūrėtojo nekompetenciją ar sistemiškus, neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdant Statinio techninę priežiūrą. Trečia, tai, kad Statinio apšiltinimo ir fasado apdailos darbus atlikusi UAB „Fasta“ yra ir kituose atsakovės objektuose samdomas subrangovas neturi esminės reikšmės vertinant ieškovės kvestionuojamus įskaitymus ar ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas. Ketvirta, apeliantės deklaratyvūs samprotavimai, kad užsakovas, generalinis rangovas, techninis prižiūrėtojas, o taip pat ir susiję (užsakymais suinteresuoti) subrangovai veikė suderintai ir vieningai sukonstruojant bei pritaikant civilinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Penkta, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad tai, jog advokatų profesinė bendrija „ETB Legal“ atstovavusi tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens interesus galėjo pagelbėti (ir pagelbėjo) siekiant bendrų abiejų savo klientų atsakovės ir trečiojo asmens interesų. Apeliantė nenurodė ir nepaaiškino kokie konkretūs advokatų veiksmai turėtų suponuoti išvadą dėl jų intencijos pakenkti ieškovei, todėl vien subjektyvi, niekuo nepagrįsta nuomonė, negali lemti išvados dėl tam tikro fakto buvimo ar nebuvimo. Šešta, tai, kad ieškovės buvęs darbuotojas (projektų vadovas) E. V., kuris anksčiau buvo pažįstamas su trečiuoju asmeniu, teikė byloje paaiškinimus apie ginčo situaciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo parodymai buvo tendencingi kuriai nors bylos šaliai. Liudytojo E. V. parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir iš esmės atitiko byloje esančius duomenis. Be to, vien tai, kad byloje apklausti liudytojai, tarp jų ir E. V., davė parodymus, kurie buvo nepalankūs ieškovei, negali lemti išvados, kad tokie liudytojo parodymai nepatikimi, juolab kad byloje apklaustų liudytojų parodymai vertintini visų byloje ištirtų aplinkybių visumoje. Septinta, apeliantės samprotavimai, kad atsakovės vadovas ir akcininkai A. E., Statinio statybos techninis prižiūrėtojas T. K. bei trečiojo asmens vadovė J. P. savo iniciatyva byloje neteikė paaiškinimų kaip proceso dalyvių atstovai, savaime nepaneigia byloje konstatuotų aplinkybių dėl atsakovės pozicijos pagrįstumo, juolab kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė juos būtų prašiusi apklausti bylos nagrinėjimo metu.

72.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųsto teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aplinkybes, reikšmingas ieškovės civilinei atsakomybei (ne)kilti, o vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas neapsisakė dėl visų ieškovės nurodytų argumentų ar neįvertino visų jos į bylą pateiktų įrodymų, taip pat nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo turinio ydingumo. Priešingai, spręsdamas ginčą teismas neturi pasisakyti dėl visų be išimties šalių nurodytų argumentų, o detalus jų neaptarimas nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą nemotyvuotu ar netinkamai motyvuotu. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu (t. y. savaime sudarančiu pagrindą jam panaikinti) tik tada, kai sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – yra neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė teisės normas, kuriomis vadovavosi, aptarė reikšmingus įrodymus, kurie sudarė pagrindą jam nuspręsti, kad atsakovė įrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas ir atitinkamai įskaitymo pagrįstumą.

73.       Septinta, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas perrašė tam tikrus teiginius iš atsakovės 2024 m. lapkričio 27 d. rašytinių paaiškinimų ar atsakovės atstovo baigiamosios kalbos, todėl skundžiamo sprendimo 37–50 punktuose išdėstytos tariamos darbų vėlavimo priežastys yra pateiktos teismui pačiam tinkamai neįvertinus situacijos, nėra objektyvios ir motyvuotos. 

74.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 37–50 punktuose išdėstytų argumentų, pirmosios instancijos teismo išvados buvo priimtos įvertinus ir ištyrus byloje esančių duomenų visumą bei išklausius byloje apklaustų šalių bei liudytojų parodymus: skundžiamo sprendimo 37 punkto išvados priimtos įvertinus ieškovės pildyto statybos darbų žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus ir atsakovės pateiktas Statinio nuotraukas, 2021 m. rugsėjo 15 ir 16 d. elektroninius laiškus, Statinio 2021 m. rugsėjo 17 d. ir 2021 m. spalio 5 d. nuotraukas, 2021 m. spalio 20 d. Statinio statybos dalyvių susirinkimo protokolu ir 2021 m. spalio 28 d. atsakovės raštu, vadovaujantis atsakovės bei liudytojų K. V., D. Š. parodymais; skundžiamo sprendimo 38 punkto išvados priimtos įvertinus 2022 m. vasario 21 d. fotografijas; skundžiamo sprendimo 39 punkto išvados priimtos įvertinus 2021 m. rugsėjo 27 d. ir 2021 m. spalio 6 d. Statinio fotografijas bei ieškovės darbų grafiką; skundžiamo sprendimo 40 punkto išvados priimtos įvertinus ieškovės darbų grafiką bei 2021 m. spalio 8 d. ieškovės užsakymą; skundžiamo sprendimo 41 punkto išvados priimtos įvertinus 2021 m. gruodžio 20 d. pateiktus E. V. Statinio fasado brėžinius bei subrangovės UAB „Aliuteam“ vadovo D. Š. parodymais; skundžiamo sprendimo 42 punkto išvados priimtos vadovaujantis statybos darbų žurnalo išrašu, 2021 m. spalio 13 d. ir 2021 m. spalio 26 d. Statinio fotonuotraukomis, ieškovės medžiagų užsakymo dokumentais, ieškovės darbų atlikimo grafiku; skundžiamo sprendimo 43 punkto išvados padarytos įvertinus Statinio 2021 m. lapkričio 5 d. ir 9 d. fotografijas bei statybos darbų žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus; skundžiamo sprendimo 44 punkto išvados padarytos atsižvelgus į statybos darbų žurnalą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 23 ir 26 d. fotonuotraukas ieškovės darbų atlikimo grafiką, duomenis iš SIA „Stiklu centrs“; skundžiamo sprendimo 45 punkto išvada padaryta atsižvelgus į teismo posėdžio metu ištirtus vaizdo įrašus; skundžiamo sprendimo 46 punkto išvados padarytos atsižvelgus į 2021 m. gruodžio 2 ir 28 d. bei 2022 m. sausio 4 ir 18 d. Statinio fotonuotraukas, duomenis iš SIA „Stiklu centrs“; skundžiamo sprendimo 47 punkto išvada padaryta įvertinus 2022 m. sausio 11 d. Statinio fotonuotrauką; skundžiamo sprendimo 48 punkto išvados padarytos atsižvelgus į ieškovės, atsakovės liudytojų E. V., K. V. ir UAB „Fasta“ vadovo T. L. paaiškinimus; skundžiamo sprendimo 49 punkto išvados padarytos atsižvelgus į liudytojų R. R. bei E. V. bei atsakovės parodymus; skundžiamo sprendimo 50 punkto išvados paremtos Subrangos sutartimi, langų (vitrinų) sandarinimo brėžiniu, liudytojo T. L. paaiškinimais, 2022 m. sausio 25 d. Statinio fotonuotrauka, statybos darbų žurnalu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, skundžiamo sprendimo 37–50 punktuose išdėstyti argumentai buvo paremti visapusišku byloje esančių duomenų ir apklaustų liudytojų ištyrimu ir įvertinimu, todėl vien tai, kad dalis pirmosios instancijos teismo išvadų formuluočių yra panašios į šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo situaciją ar, kad teismo padarytos išvados nėra objektyvios ir motyvuotos.

75.       Apeliantė, be kita ko, nurodė, kad ginčijamo sprendimo 37–50 punktuose išdėstytos darbų vėlavimo priežastys 2021 m. lapkričio 1 d.–2022 m. vasario 28 d. laikotarpiu yra teisiškai nereikšmingos, nes ieškovė savo įsipareigojimus pagal Subrangos sutartį įvykdė tada, kada juos įvykdė faktiškai, o jei dėl to pažeidė Subrangos sutarties įvykdymo terminą, tai visiškai nesvarbu dėl kokių priežasčių tai įvyko. Be to, apeliantės įsitikinimu, konstatavimas, kad ieškovė galėjo užbaigti darbus pagal Subrangos sutartį iki 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigos, savo esme yra tik prielaida. 

76.       Vertindama minėtus apeliantės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Taigi, ieškovė, pažeidusi Subrangos sutarties sąlygą dėl darbų atlikimo per Subrangos sutartyje numatytą 4 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 31 d., turi atsakyti atsakovei už jos patirtus nuostolius, susijusius su tokiu ieškovės Subrangos sutarties termino pažeidimu.

77.       Teisėjų kolegija pažymi, 2021 m. liepos 26 d. šalių suderintu grafiku Subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pabaiga nustatyta 2021 m. spalio 31 d. Net ir pratęsus Subrangos sutartimi nustatytą terminą, ieškovė darbus pradėjo atlikti tik nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. ir galėjo iki pat 2021 m. spalio 22 d. (2021 m. spalio mėn. atsakovė atliko penktojo aukšto perdangos ir mūro darbus) vykdyti 1–4 aukšto darbus (ir juos pabaigti), o 2021 m. spalio 22 d. atsakovei atlikus mūro darbus, ieškovė galėjo pabaigti likusius darbus Statinio penktajame aukšte. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, nusprendė, kad nurodytas terminas (iki 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos) buvo pakankamas baigti visus darbus pagal Subrangos sutartį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai, kad trečiasis asmuo 156 000 Eur delspinigių sumą skaičiavo už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. bei atsižvelgus į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog dėl darbų pagal Subrangos sutartį vėlavimo buvo kalta pati atsakovė, nagrinėjamos bylos kontekste, priešingai nei teigia ieškovė, buvo svarbu nustatyti konkrečias aplinkybes, ar ieškovė vėlavo atlikti Subrangos sutartyje nurodytos darbus, jei taip, nuo kada vėlavo ir kokios tokio vėlavimo priežastys.

78.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatė ieškovės neteisėtus veiksmus dėl to, kad negalėjo laiku įvykdyti darbus pagal Subrangos sutartį, nustatė to priežastis, konstatavo, kad ieškovė galėjo užbaigti darbus pagal Subrangos sutartį iki 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos, todėl yra atsakinga už laikotarpiu 2021 m. gruodžio 1 d.–2022 m. vasario 28 d. atsakovės patirtus nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad atlikti darbus pagal Subrangos sutartį iki 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigos buvo iš principo neįmanoma, ar, kad atsakovei nepateikus jos pačios vykdyto darbų grafiko, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti maksimalų trijų mėnesių darbų atidėjimo terminą (iki 2022 m. sausio 31 d.) yra paremti tik subjektyviu vertinimu ir bandymu pagrįsti savo netinkamą Subrangos sutarties vykdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek Subrangos sutartimi, tiek šalių suderintu 2021 m. liepos 26 d. grafiku ieškovė darbus pagal Subrangos sutartį turėjo įvykdyti per 4 mėn., tačiau įvertinus tai, kad ieškovė darbus turėjo pradėti vykdyti 2021 m. rugpjūčio mėn. (nors pradėjo tik 2021 m. rugsėjo 11 d.) visus darbus pabaigė tik 2022 m. gegužės mėn., t. y. per 7 mėnesius. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė galėjo užbaigti darbus pagal Subrangos sutartį iki 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos yra paremta byloje esančių duomenų ir apklaustų liudytojų parodymais, kurių apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepaneigė. Todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nepateikdama priešingų objektyvių duomenų, nėra pagrindo konstatuotų išvadų vertinti kitaip.

79.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegijos nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisingai konstatavo ieškovės veiksmų neteisėtumą – vėlavimą laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atlikti Subrangos sutartyje numatytus darbus.

Dėl atsakovės patirtų nuostolių

80.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, sumokėjusi trečiajam asmeniui netesybas pagal Rangos sutartį patyrė 156 000 Eur nuostolius.

81.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė dėl tariamo ieškovės vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį jokių nuostolių nepatyrė, nes sumokėjusi trečiajam asmeniui 156 000 Eur delspinigius, ji atgavo iš trečiojo asmens tokią pat 156 000 Eur sumą kaip apmokėjimą už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad atsakovė, sumokėjusi trečiajam asmeniui netesybas pagal Rangos sutartį, patyrė 156 000 Eur nuostolius, visiškai neįsigilino į kontekstą, kuriam esant buvo konstruojami tariami atsakovės nuostoliai, į juos tariamai patvirtinančių dokumentų formą ir sudarymo aplinkybes, atsakovės ir trečiojo asmens elgesį bei tikrąją valią. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

82.       Visų pirma, kaip matyti iš Rangos sutarties 10.1 papunkčio, darbų kaina bei visų kitų su jais susijusių sutartyje numatytų rangovo įsipareigojimų vykdymo kaina yra lygi 1 300 000 Eur (be PVM). Pagal Rangos sutarties 3.2 papunktį, atsakovė įsipareigojo užbaigti visus darbus ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 31 d. Atsakovė, pažeidusi Rangos sutarties 3.2 papunktyje nustatytą terminą, įsipareigojo mokėti trečiajam asmeniui 0,1 proc. delspinigius nuo visos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną (Rangos sutarties 12.5 papunktis) (2 t., b. l. 131–145). Statinys buvo baigtas 2022 m. gegužės 12 d. Trečiasis asmuo 2022 m. kovo 1 d. raštu iš atsakovės pareikalavo iki 2022 m. kovo 15 d. sumokėti 156 000 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (2 t., b. l. 148–149). Atsakovė su trečiuoju asmeniu pasirašė 2022 m. kovo 14 d. susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. balandžio 10 d. trečiajam asmeniui sumokėti 156 000 Eur delspinigius, užbaigti darbus iki 2022 m. kovo 31 d. (2 t., b. l. 150–151). Atsakovė 2022 m. balandžio 7 d. sumokėjo trečiajam asmeniui 156 000 Eur delspinigius (3 t., b. l. 164).

83.       Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė trečiajam asmeniui išrašė: i) 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (117 520,54 Eur be PVM) už 2022 m. balandžio mėn. atliktus bendrastatybinius darbus – aliuminio fasado konstrukcijų paruošimą ir montavimą, kurie buvo priimti Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2022 m. balandžio mėn. (4 t., b. l. 92–93); ii) 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (38 479,46 Eur) už 2022 m. gegužės mėn. atliktus darbus – angokraščių suklijavimą, tinkavimą, sienų metalinio karkaso įrengimą ir kt., kurie buvo priimti Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) už 2022 m. gegužės mėn. (4 t., b. l. 100–101). 

84.       Nors apeliantė teigia, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė grąžinti atsakovei šios sumokėtą 156 000 Eur nuostolių sumą per trečiojo asmens mokėjimus atsakovei už šios atliktus darbus pagal 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu buvo dirbtinai kuriamas pagrindas atsakovės sumokėtiems 156 000 Eur delspinigiams grąžinti, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka:

84.1.                      Tai, kad 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytų atsakovės atliktų dalies darbų suma (117 520,54 Eur + 38 479,46 Eur = 156 000 Eur) yra lygi atsakovės sumokėtai delspinigių sumai (156 000 Eur) nelemia išvados, kad 156 000 Eur suma buvo grąžinta atsakovei pagal šios trečiajam asmeniui išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Minėta, kad tiek darbai pagal 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek pagal 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduoti atsakovės ir priimti trečiojo asmens atliktų darbų aktais (žr. šios nutarties 93 punktą). Taigi, tiek 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos už realiai atliktus ir trečiajam asmeniui perduotus Statinio statybos darbus, kurie tapo sudėtine Statinio dalimi, todėl nepaisant to, kad trečiasis asmuo reikalavo 156 000 Eur delspinigių atlyginimo, atsakovė turėjo teisę reikalauti sumokėti už faktiškai priimtus darbus. Atsižvelgus į tai, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos be teisinio ar faktinio pagrindo.

84.2.                      Apeliantė teigia, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo pateikti jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų atsakovės atliktų dalies darbų suma (117 520,54 Eur + 38 479,46 Eur = 156 000 Eur) yra lygi atsakovės sumokėtai delspinigių sumai (156 000 Eur), todėl vienintelis racionalus tokio sutapimo paaiškinimas yra tas, jog tikroji (faktinė) PVM sąskaitų faktūrų paskirtis buvo būtent 156 000 Eur grąžinimas atsakovei. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė teismui 2024 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, išsamiai pagrindė 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)išrašymo aplinkybes (6 t., b. l. 39–65). Vien tai, kad ieškovė nesutinka su atsakovės pateiktų argumentų turiniu, juos ignoruoja, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė nepagrindė PVM sąskaitų faktūrų teisėtumo ir pagrįstumo.

84.3.                      Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2022 m. balandžio 1 d. ieškovė dar nebuvo pilnai atlikusi visų statybos darbų (6 m grūdinto-laminuoto stiklo atitvarų (balkono turėklų) buvo sumontuoti 2022 m. gegužės mėn. pradžioje), tačiau pagal 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo datą ir 2022 m. balandžio 1 d. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2022 m. balandžio mėn. atsakovė perdavė trečiajam asmeniui visus ieškovės atliktus darbus, įskaitant ir visus sumontuotus stiklo atitvarus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tam, kad atsakovė trečiajam asmeniui už langų (virtinų) gamybų ir montavimą galėtų išrašyti 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (117 520,54 Eur be PVM sumai) jai nereikėjo laukti 2022 m. gegužės mėn., nes pagal Subrangos sutartį buvo numatyta konkreti ieškovės darbų kaina (183 170,36 Eur be PVM). Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. gegužės 31 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 70 000 Eur avansą. Taigi, už ieškovės darbus pagal Subrangos sutartį likusi mokėtina suma sudarė 113 170,36 Eur (183 170,36 Eur – 70 000 Eur = 113 170,36 Eur). Ieškovė už papildomus darbus, susijusius su langų (vitrinų) ir durų gamyba bei montavimu 2022 m. vasario 28 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 350,18 Eur be PVM sumai (1 t., b. l. 108). Tai reiškia, kad 2022 m. balandžio mėn. pradžioje atsakovė galėjo įvertinti ir pateikti trečiajam asmeniui apmokėjimui dokumentus, susijusius su visais darbais, atliktais Subrangos sutarties pagrindu, t. y. atsakovės išrašyta ir trečiojo asmens priimta 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisėta ir pagrįsta. O aplinkybė, kad ieškovė, vėluodama atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį, dar 2022 m. balandžio mėn. nebuvo baigusi visų darbų pagal Subrangos sutartį, neturėjo įtakos galutinei subrangos sutartyje nurodytų darbų kainai.

84.4.                      Nepagrįsti ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta atgaline data. Apeliantės argumentas, kad PVM sąskaitos faktūros numeryje esantis skersas brūkšnelis „/“ ir po jo einantis vieneto ženklas patvirtina, kad šios sąskaitos išrašymo metu jau egzistavo tuo pačiu numeriu atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), yra apeliantės deklaratyvi nuomonė, nepagrįsta objektyviais įrodymais. Juolab kad, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ženklas „/“ buvo naudotas eilės kitų PVM sąskaitų faktūrų numeriuose. Pavyzdžiui, atsakovė trečiajam asmeniui išrašė 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitas faktūras, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visos minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į Išrašomų sąskaitų faktūrų registrą, o tai reiškia, kad yra galiojančios ir teisėtos (4 t., b. l. 107). Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, nėra pagrindo nuspręsti, kad PVM sąskaitos faktūros numeryje esantis skersas brūkšnelis „/“ pats savaime reiškia, kad 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta atgaline data.

84.5.                      Apeliantė teigia, kad 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymą atgaline data, be kita ko, patvirtina ir tai, kad duomenys PVM sąskaitų faktūrų registrui už atitinkamą kalendorinį mėnesį privalo būti pateikti iki kito mėnesio dvidešimtos dienos, o tai, apeliantės vertinimu, reiškia, kad atsakovė, 2022 m. gegužės pradžioje išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) vis dar turėjo galimybę šią PVM sąskaitą faktūrą laiku įtraukti į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie apeliantės hipotetinio pobūdžio pasvarstymai yra paremti tik prielaidomis, kurie nepatvirtina to, kad 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta atgaline data.

84.6.                      Apeliantė nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymas 2022 m. balandžio 1 d. buvo svarbus, nes 2022 m. vasarį–kovą vienašaliais atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais ieškovė iš esmės buvo perdavusi atsakovei visus atliktus darbus (išskyrus 6 m stiklo atitvarų sumontavimą), todėl būtų buvę sunkiai paaiškinamas atsakovės elgesys, jei ji pirmiau būtų sumokėjusi trečiajam asmeniui 156 000 Eur delspinigius (2022 m. balandžio 7 d.), pareiškusi ieškovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo (2022 m. balandžio 12 d.), atlikusi pirmąjį vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (2022 m. balandžio 22 d.), tačiau tik po to (2022 m. gegužės pradžioje) būtų perdavusi ieškovės atliktus darbus trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės dėstoma pozicija apie tai, kodėl 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymas būtent 2022 m. balandžio 1 d. atsakovei buvo svarbus yra paremtas tik pačios ieškovės subjektyviu vertinimu apie tam tikrų aplinkybių (ne)buvimą. Kita vertus, atsakovės trečiajam asmeniui išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo data (2022 m. balandžio 1 d.) neturėjo reikšmės priešpriešinių reikalavimų įskaitymui, nes atsakovė minėtos PVM sąskaitos faktūros pagrindu priešpriešinių reikalavimų įskaitymo negalėjo atlikti ir neatliko, kadangi atsakovė, sumokėjusi trečiajam asmeniui delspinigius pagal Rangos sutartį, įgijo teisę atlikti savo ir ieškovės, o ne savo ir trečiojo asmens priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

84.7.                      Tai, kad 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (117 520,54 Eur be PVM) trečiasis asmuo nepateikė AB Šiaulių bankui ir ją padengė ne iš banko suteikto kredito, o iš asmeninių lėšų, nepatvirtina, kad tokia PVM sąskaita faktūra neegzistavo, ar, kad ji buvo išrašyta atgaline data. Byloje nėra ginčo, kad Statinio statyba buvo finansuojama tiek iš skolintų, tiek iš nuosavų trečiojo asmens piniginių lėšų. Kaip pagrįstai pastebėjo atsakovė, 2022 m. balandžio pradžioje AB Šiaulių bankas kredito limitą trečiajam asmeniui padidino 400 000,00 Eur suma, o tai reiškia, kad iš gautų 400 000,00 Eur apmokėjus 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (287 784,27 Eur be PVM), neliko pakankamai lėšų apmokėti 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (117 520,54 Eur be PVM). Dėl to iš šio kredito limito buvo padengtos atsakovės vėliau išrašytos 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (62 830 Eur be PVM) ir 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (50 000 Eur be PVM) (3 t., b. l. 165). Be to, tai, kad trečiasis asmuo su atsakove pagal 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą iš savo lėšų atsiskaitė tik 2022 m. gegužės 17 d. taip pat nepatvirtina, kad minėta PVM sąskaita faktūra išrašyta atgaline data.

84.8.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nesivadovavo pačių nustatyta Rangos sutarties 10.1 papunktyje nustatyta ?ksuota ir galutine statybos darbų kaina (1 300 000 EUR be PVM), kas sudarė galimybę paslėpti 156 000 Eur delspinigių sumos grąžinimą atsakovei per trečiojo asmens mokėjimus už atliktus statybos darbus ir medžiagas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Rangos sutarties 10.1 papunktį, darbų kaina bei visų kitų su jais susijusių sutartyje numatytų rangovo įsipareigojimų vykdymo kaina yra lygi 1 300 000 Eur (be PVM). Tai reiškia, kad Rangos sutartimi atsakovė už 1 300 000 Eur įsipareigojo atlikti konkrečius Statinio statybos darbus, o trečiasis asmuo mokėti atsakovei tik už realiai atliktus ir pateiktus Statinio statybos darbus. Atsižvelgus į tai, apeliantės teiginiai apie „paslėptą“ 156 000 Eur delspinigių sumos grąžinimą atsakovei per trečiojo asmens mokėjimus už atliktus statybos darbus ir medžiagas yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o vien subjektyviu situacijos vertinimu, kurio pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

85.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvada, kad vien tai, kad 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų atsakovės atliktų dalies darbų suma (117 520,54 Eur + 38 479,46 Eur = 156 000 Eur) sutampa su trečiojo asmens pareikalauta sumokėti delspinigių suma (156 000 Eur) nepatvirtina, kad nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos be pagrindo ar, kad minėtuose atliktų darbų aktuose nurodyti darbai nebuvo atlikti. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė faktiškai jokių nuostolių nepatyrė, privalėjo įrodyti, kad 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos už kokius nors neatliktus (menamus) darbus. Atsižvelgusi į tai, kad apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos formaliai, už faktiškai neatliktus darbus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovė turėjo teisę gauti mokėjimą už rangos darbus, taip pat pareigą už sutarties pažeidimą dėl termino įvykdyti prievoles praleidimo, kuris buvo realus, sumokėti užsakovei sutartyje nustatytas netesybas, kad abi prievolės yra piniginės, tačiau priešpriešinės ir jų pagrindai yra skirtingi.

86.       Antra, apeliantė teigia, kad Subrangos sutartis buvo sudaryta buvusio ieškovės darbuotojo (projektų vadovo) E. V. pažinties su trečiojo asmens vadove J. P. dėka ir E. V. buvo suinteresuotas įsiteikti trečiojo asmens vadovei ir dažnu atveju sutikdavo su jos keliamais nepagrįstais lūkesčiais ieškovės atžvilgiu, o tai lėmė tai, kad E. V. veiksmai ir duoti pažadai ieškovei ne visuomet sutapdavo su objektyvia situacija, realiomis ieškovės galimybėmis ir (ar) atsakovės sudarytomis sąlygomis tokius pažadus įvykdyti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu tokie deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti apeliantės teiginiai nepateisina ieškovės netinkamo Subrangos sutarties vykdymo ir terminų atlikti darbus nesilaikymo. Be to, kaip matyti iš Subrangos sutarties turinio, ne E. V., o būtent ieškovės direktorius R. G. pasirašė Subrangos sutartį, sutiko su Subrangos sutarties atlikimo terminais ir kitomis sąlygomis. Be kita ko, pats ieškovės direktorius R. G. trečiojo asmens vadovei siuntė 2021 m. lapkričio 4 d. darbų atlikimo grafiką (2 t., b. l. 44), o trečiojo asmens vadovė rašė el. laiškus R. G. ir teikė paklausimus dėl vykdomų darbų (2 t., b. l. 30, 39, 40, 67–71). Taigi, nors ieškovė apeliaciniame skunde reiškia kaltinimus darbuotojui E. V., tačiau nurodytų aplinkybių visuma paneigia minėtus ieškovės teiginius.

87.       Trečia, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovės ir trečiojo asmens veiksmai buvo nukreipti prieš ieškovę, šiems sąmoningai siekiant, kad ieškovė nukentėtų finansiškai. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovei, vėluojant atlikti darbus pagal Rangos sutartį, buvo nuspręsta dirbtinai perkelti jos civilinę atsakomybę ieškovei, įtikinant trečiąjį asmenį, jog dėl vėlavimo užbaigti Statinio statybą didžiąja dalimi yra kalta ieškovė, tačiau tokie deklaratyvūs, ieškovės samprotavimais grįsti argumentai nepatvirtina jokių sąmoningų atsakovės ir trečiojo asmens veiksmų, nukreiptų į ieškovę. Šiuo atveju trečiasis asmuo turėjo teisę pagal Rangos sutartį reikalauti netesybų iš atsakovės, kaip generalinės rangovės, ir šia savo teise pasinaudojo ir tai niekaip nepagrindžia nei trečiojo asmens, nei atsakovės siekio, kad finansiškai nukentėtų ieškovė.

88.       Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pagal Subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo aliuminio-stiklo gaminius (langus, duris, vitrinas, stiklinius atitvarus ir kt.) pagaminti, sukomplektuoti ir Statinyje sumontuoti per 4 mėnesius nuo 70 000 Eur avanso sumokėjimo dienos. Avansas sumokėtas 2021 m. gegužės 31 d., todėl ieškovė privalėjo atlikti visus darbus iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Vis dėlto, ieškovė tik 2021 m. liepos 9 d. atsakovei pateikė pirminį kalendorinį darbų atlikimo grafiką, kuriame nepaisydama Subrangos sutartyje nustatyto 4 mėnesių termino, siekė nustatyti ilgesnį Subrangos sutarties vykdymo terminą – iki 2021 m. lapkričio pab.) (2 t., b. l. 18–19). Atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktu pirminiu kalendoriniu darbų atlikimo grafiku, ieškovė 2021 m. liepos 26 d. pateikė naują darbų atlikimo grafiką, kuriame nurodytas darbų atlikimo pagal Subrangos sutartį terminas – iki 2021 m. spalio 31 d., o langų ir vitrinų rėmų montavimo darbai turėjo būti pradedami 2021 m. 34 savaitę, t. y. rugpjūčio paskutinę savaitę (2 t., b. l. 20–21). Tai, be kita ko, reiškia, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ieškovė jau turėjo būti pagaminusi aliuminio fasado konstrukcijas ir užsakiusi stiklo paketus, tačiau kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo, ieškovė ne kartą buvo įspėjama apie netinkamą Subrangos sutarties vykdymą, taip pat apie tai, kad dėl ieškovės nevykdomų darbų negali būti atliekami kiti Statinio fasado įrengimo darbai (2 t., b. l. 22, 23–26). 2021 m. spalio 20 d. įvyko Statinio dalyvių susirinkimas, kurio metu konstatuota eilė ieškovės neatliktų ar netinkamai atliktų darbų (2 t., b. l. 32–33). Ieškovė pretenzijų dėl nustatytų trūkumų ar neatliktų darbų nereiškė, priešingai, sekančią dieną po susirinkimo el. laišku informavo, kada planuoja atlikti darbus (2 t., b. l. 34). Be to, 2021 m. spalio 20 d. atsakovė ieškovei pateikė pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (2 t., b. l. 35–37). 2021 m. spalio 27 d. ieškovės atstovas el. laišku, t. y. likus 4 dienoms iki 2021 m. liepos 26 d. darbų atlikimo grafike nurodyto visų darbų atlikimo termino pabaigos, nurodė, kad egzistuoja kliūtys laiku įvykdyti Subrangos sutartyje nurodytus darbus laiku (2 t., b. l. 38). Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pati ieškovė vėlavo atlikti darbus, nereagavo į teikiamus raštus ir pretenzijas bei trukdė kitiems subrangovams vykdyti Statinio statybos darbus, todėl apeliantės teiginiai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nusprendė dirbtinai perkelti jos civilinę atsakomybę ieškovei, neatitinka tikrovės.

89.       Ketvirta, teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad atsakovės nuostoliai arba pagrindas 156 000 Eur delspinigiams sumokėti 2022 m. balandžio pradžioje buvo kuriami dirbtinai:

89.1.                      Nors apeliantė nurodo, kad 2022 m. balandžio mėn. pradžioje trečiasis asmuo įgijo galimybę disponuoti papildomai AB Šiaulių banko suteiktu 400 000 Eur kredito limitu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės nepatvirtina tai, kad atsakovės nuostoliai buvo kuriami dirbtinai.

89.2.                      Apeliantės teiginiai, kad 2022 m. balandžio mėn. pradžioje jau buvo galimybė delspinigius pagal Rangos sutartį skaičiuoti už pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 2021 m. lapkričio 1 d.) ir priskaičiuoti tokią sumą, kad po įskaitymo ieškovei nebereikėtų nieko mokėti, iš esmės neatitinka tikrovės, nes trečiasis asmuo delspinigius pagal Rangos sutartį už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. iš atsakovės pareikalavo 2022 m. kovo 1 d. (2 t., b. l. 148–149).

89.3.                      Tai, kad pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2022 m. sausio 31 d. LP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 28 d. LP Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 28 d. LP Nr. (duomenys neskelbtini) bei vienašališkai pasirašytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus už 2021 m. rugsėjo–2022 m. sausio mėn., už 2022 m. vasario mėn., atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškove, nepatvirtina nei atsakovės ir trečiojo asmens veiksmų neteisėtumo, nei dirbtinai kuriamų nuostolių. Be to, ieškovės hipotetiniai teiginiai, kad jau 2022 m. balandžio mėn. pradžioje, turėdama 117 220,88 Eur reikalavimą į ieškovę, galėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, taip pat niekaip nepatvirtina, kad atsakovės ir trečiojo asmens veiksmai buvo nukreipti pakenkti atsakovei.

89.4.                      Ieškovė nurodė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui reikėjo suskubti įvykdyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iki galimo ieškovės kreipimosi į teismą, todėl 156 000 Eur delspinigius atsakovė trečiajam asmeniui sumokėjo 2022 m. balandžio 7 d., t. y. kitą dieną po to, kai trečiasis asmuo iš AB Šiaulių banko suteikto kredito limito 2022 m. balandžio 6 d. sumokėjo atsakovei 287 784,27 Eur pagal 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovei buvo sukurta galimybė sumokėti 156 000 Eur delspinigius. Pažymėtina, kad pagal 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė gavo pajamas už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą už 2022 m. kovo mėn. (už gipso kartono įrengimą, vidaus apdailą pakabinamų lubų įrengimą, laiptinės apdailą ir kt.) (4 t., b. l. 44–46), t. y. atsakovė gavo apmokėjimą už faktiškai atliktus darbus. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui delspinigius kitą dieną po to, kai gavo iš trečiojo asmens mokėjimą už faktiškai atliktus statybos darbus nepatvirtina atsakovės ar trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, ar tai, kad atsakovei buvo sukurta galimybė sumokėti trečiajam asmeniui delspinigius.

89.5.                      Atmestini kaip neatitinkantys tikrovės ieškovės samprotavimai, kad 156 000 Eur delspinigių mokėjimui pagrįsti trečiasis asmuo išrašė 2022 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neregistruotina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarkomose registruose, todėl galėjo būti išrašoma bet kokia atgaline data. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 28 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta atsakovei kartu su 2022 m. kovo 1 d. trečiojo asmens raštu „Dėl vėlavimo atlikti darbus“ (2 t., b. l. 147–149), todėl nėra pagrindo abejoti, kad sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta būtent 2022 m. vasario 28 d., t. y. paskutinę laikotarpio, už kurį reikalaujama sumokėti delspinigius dieną.

89.6.                      Nors apeliantė nurodo, kad 2022 m. vasario 28 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo data pasirinkta pagal trečiajam asmeniui ir atsakovei priimtiną delspinigių sumą, tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, delspinigių suma nebuvo pasirinkta, o buvo apskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 12.5 papunkčiu, skaičiuojant 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo visos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Darbų kaina, nurodyta Rangos sutarties 10.1 papunktyje – 1 300 000 Eur. Kadangi laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. trunka 120 dienų, todėl trečiasis asmuo pagrįstai paskaičiavo 156 000 Eur (1 300 000 Eur × 0,1 proc. ÷ 100 proc. × 120 dienų = 156 000 Eur) delspinigių sumą iš atsakovės už laiku neatliktus darbus pagal Rangos sutartį.

89.7.                      Ieškovė, kaip vieną iš aplinkybių, kuri patvirtina, kad atsakovės nuostoliai buvo kuriami dirbtinai, nurodė ir tai, kad, jos vertinimu, nėra logiška, jog 2022 m. vasario 28 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo terminas būtų iki 2022 m. balandžio 10 d. (sekmadienio). Vis dėlto, šios ieškovės abejonės yra nepagrįstos, nes pagal CK 1.121 straipsnio 2 dalį, jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

89.8.                      Kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 8 d. rašto, trečiasis asmuo įspėjo atsakovę, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. už vėlavimą atlikti darbus bus skaičiuojamos Rangos sutarties nustatytos netesybos, o reikalavimas sumokėti priskaičiuotus delspinigius bus pateiktas atskiru raštu (2 t., b. l. 146). Sutiktina su atsakovės argumentais, kad delspinigių reikalavimas (jų įskaitymas) kiekvieną mėnesį kelia pavojų, kad, net jeigu nekils Rangos sutarties šalių konfliktas, rangovas patirs apyvartinių lėšų trūkumą ir darbų vykdymas sutriks, t. y. užsakovas kasmėnesiniais delspinigių reikalavimais (įskaitymais) gali pakenkti savo interesams. Tuo tarpu užsakovo reikalavimo dėl delspinigių pareiškimas, kai didžioji dalis darbų yra atlikta, tačiau yra pakankamai už darbus nesumokėtų sumų, iš kurių įskaitymu gali būti padengtas reikalavimas dėl delspinigių, atitinka rūpestingo užsakovo interesus, nes galimos rizikos yra mažesnės. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, tai, kad trečiasis asmuo 2021 m. lapkričio 8 d. informavo atsakovę apie skaičiuojamus delspinigius, tačiau iki pat 2022 m. vasario 28 d. nepareikalavo sumokėti ir neįskaitydavo paskaičiuotų delspinigių dalies į už atliktus darbus mokėtinas sumas, nepatvirtina trečiojo asmens neteisėtų veiksmų.

89.9.                      Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad trečiojo asmens 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. kovo 1 d. raštai dėl delspinigių skaičiavimo ir sumokėjimo nebuvo siunčiami el. paštu, o buvo įteikti asmeniškai pasirašytinai atsakovės vadovui A. E., todėl galėjo būti (ir buvo) surašyti atgalinėmis datomis. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad atsakovės ir trečiojo asmens komunikacija vyko įvairiais būdais (tiek žodžiu (susirinkimo metu), tiek el. paštu, tiek raštu, tiek per „Viber“ programėlę ir pan.), todėl vien tai, kad 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. kovo 1 d. raštai dėl delspinigių skaičiavimo ir sumokėjimo buvo įteikti asmeniškai atsakovės vadovui nesudaro pagrindo teigti, kad šie raštai buvo surašyti atgalinėmis datomis.

89.10.                      Ieškovės argumentai, kad atsakovė turėjo reikalauti sumažinti trečiojo asmens prašomus sumokėti delspinigius, nes tokie delspinigiai buvo aiškiai didesni nei kasacinio teismo praktikoje numatyti minimalūs nuostoliai (įstatyminės palūkanos arba 0,02 proc.), atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie ieškovės teiginiai neatitinka kasacinio teismo praktikos aiškinančios, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).

89.11.                      Nors apeliantė teigia, kad atsakovė nepagrįstai neinformavo ieškovės apie trečiojo asmens 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. kovo 1 d. raštus dėl delspinigių skaičiavimo, dėl 2022 m. kovo 14 d. susitarimo dėl netesybų sumokėjimo ir darbų užbaigimo sudarymą, tačiau atsakovė neprivalėjo teikti ieškovei trečiojo asmens jai pateiktų dokumentų ir reikalavimų. Be to, pati ieškovė, tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės el. laiškais ir raštais buvo raginama atlikti darbus laiku, nevilkinti darbų, taip pat buvo įspėta apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes.

89.12.                      Apeliantės teiginiai, kad atsakovė slėpė nuo ieškovės delspinigių apskaičiavimo pagrindus ir tvarką yra niekuo nepagrįsti subjektyvūs teiginiai. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų reikalavusi atsakovės pateikti duomenis, kurių pagrindu buvo sumokėta 156 000 Eur delspinigių suma.

90.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, konstatuoja, kad vien apeliantės deklaratyvūs pasvarstymai ar bendro pobūdžio abejonės dėl tam tikrų dokumentų reikšmės, atsakovės ar trečiojo asmens pateiktų dokumentų surašymo datos, delspinigių dydžio ir kitų aplinkybių nepatvirtina, kad atsakovės nuostoliai arba pagrindas 156 000 Eur delspinigiams sumokėti 2022 m. balandžio pradžioje buvo kuriami dirbtinai.

91.       Šešta, nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo siekė ne pritaikyti netesybas atsakovės atžvilgiu už praleistą darbų atlikimo terminą, bet įgyti pagrindą nesumokėti ieškovei už atliktus darbus likusios mokėtinos sumos:

91.1.                      Nors apeliantė teigia, kad pagal atsakovės atliktų darbų aktų turinį sudėtinga nustatyti, kurie jos atlikti darbai buvo įtraukti į sustambintą Rangos sutarties sąmatą, o kurie – ne, nes 2022 m. vasario mėn. faktinė Rangos sutarties kaina buvo didesnė (pagal atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras susidarė mažiausiai 1 889 304,42 Eur be PVM), tačiau kaip matyti iš 2022 m. kovo 1 d. trečiojo asmens rašto „Dėl vėlavimo atlikti darbus“, 156 000 Eur delspinigiai atsakovei buvo paskaičiuoti už tuos darbus, kurie nebuvo atlikti pagal Rangos sutartį (2 t., b. l. 147–149). Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų įsipareigojusi iki 2021 m. spalio 31 d. atlikti papildomus darbus, todėl nėra pagrindo vertinti, kad delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už kitus nei Rangos sutartyje numatytus ir laiku neatliktus darbus.

91.2.                      Nors trečiasis asmuo nereikalavo netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. (statybos užbaigimo momentas), tačiau toks trečiojo asmens pasirinkimas nereiškia, kad atsakovės patirti nuostoliai už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. yra nerealūs ar nepagrįsti. Pagal 2022 m. kovo 14 d. susitarimą, jeigu Rangos sutartyje numatyti darbai nebus atlikti iki 2022 m. kovo 31 d., trečiasis asmuo turėjo teisę, bet ne pareigą kreiptis dėl papildomų netesybų, todėl vien tai, kad trečiasis asmuo nereikalavo netesybų nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d., nepaneigia atsakovės patirtų netesybų dydžio ar jų pagrindu atlikto vienašalio įskaitymo.

91.3.                      Apeliantės teiginiai, kad 156 000 Eur delspinigių sumokėjimo procedūra buvo pernelyg sklandi, nes atsakovė be jokių derybų ar ginčų geranoriškai sumokėjo trečiajam asmeniui visą delspinigių sumą, nepaneigia sudaryto 2022 m. kovo 14 d. susitarimo teisėtumo bei nepatvirtinta atsakovė ir trečiasis asmuo siekė ne pritaikyti netesybas atsakovės atžvilgiu už praleistą darbų atlikimo terminą.

91.4.                      Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė prieš sumokėdama 156 000 Eur delspinigius, neinformavo jos apie trečiojo asmens reikalavimus bei nesudarė galimybės išdėstyti savo argumentų, tačiau, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, ieškovė, teikdama tokius argumentus, nepaaiškino, kaip konkrečiai ji, būdama atsakinga tiek už savo darbų vėlavimą, tiek trukdymą kitų Statinio statybos darbų vykdymui, būtų padėjusi atsakovei.

91.5.                      Apeliantės argumentai, kad joks protingas asmuo, net ir siekiantis išsaugoti teisinių santykių tęstinumą ir galimus būsimus užsakymus įprastomis sąlygomis, su tokia mokėtinų delspinigių suma, kuri sudarė net 12 proc. nuo visos sutarties kainos (1 300 000 Eur), nebūtų sutikęs, yra paremti tik subjektyviu situacijos vertinimu. Minėta, kad Rangos sutartimi, kuri sudaryta 2020 m. spalio 2 d., atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl taikytino 0,1 proc. delspinigių dydžio, todėl susiklosčius situacijai ir atsakovei vėluojant atlikti darbus pagal Rangos sutartį, ši elgėsi sąžiningai ir sumokėjo trečiajam asmeniui 156 000 Eur delspinigius.

91.6.                      Nors tiek atsakovę, tiek trečiąjį asmenį atstovauja tos pačios advokatų profesinės bendrijos „ETB Legal“ teisininkai, tačiau, jau minėta anksčiau (žr. šios nutarties 71 punktą), tai nereiškia nei atsakovės, nei trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų. Apeliantės teiginiai, kad visi delspinigių skaičiavimą ir mokėjimą pagrindžiantys dokumentai buvo ruošti tų pačių teisininkų ir atitiko iš anksto suplanuotus bendrus interesus sukurti dirbtinius nuostolius bei tikslą juos įskaitant kaip priešpriešinį reikalavimą išvengti atsiskaitymo už atliktus darbus su ieškove, yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti tik prielaidomis, kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis.

91.7.                      Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad trečiasis asmuo nepaaiškino ir neįrodinėjo, kokių nuostolių dėl atsakovės vėlavimo atlikti Statinio statybos darbus iki 2021 m. spalio 31 d. jis patyrė, juolab kad, 2021 m. birželio 30 d. trečiojo asmens ir UAB InMedica sudaryta sutartis dėl pastato nuomos Nr. (duomenys neskelbtini) jokių neigiamų pasekmių dėl pastato perdavimo terminų nenumatė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas; 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 48 punktas). Taigi, atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką, Rangos sutartyje nustatytos netesybos laikytinos minimaliais trečiojo asmens nuostoliais, kurių jam nereikia papildomai įrodinėti.

91.8.                      Nors atsakovė nereikalavo iš ieškovės delspinigių pagal Subrangos sutartį už laiku neatliktus statybos darbus, tačiau tai nepaneigia atsakovės teisės reikalauti iš ieškovės nuostolių atlyginimo, kuriuos atsakovė sumokėjo Rangos sutarties pagrindu.

91.9.                      Apeliantė argumentai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo sukūrė mechanizmą, kuriuo ieškovė net neturėtų galimybės sukliudyti tokį mechanizmą įgyvendinti ir tiesiog būtų pastatyta prieš faktą, jog reikės atlyginti nuostolius, yra deklaratyvaus pobūdžio, subjektyvi, niekuo nepagrįsta jos nuomonė, todėl atmestina (CPK 185 straipsnis). 

92.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, nusprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė ir trečiasis asmuo siekė ne taikyti netesybas atsakovės atžvilgiu, o įgyti pagrindą nesumokėti ieškovei už atliktus darbus. Apeliantės argumentai iš esmės paremti tik subjektyviu situacijos vertinimu, kuriuo remiantis teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

Dėl priežastinio ryšio

93.       Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

94.       Aiškindamas CK 6.247 straipsnio normą, kasacinis teismas yra nurodęs kad joje reglamentuojamas priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas).

95.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovės, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

96.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp nustatytų neteisėtų ieškovės veiksmų, vykdant Subrangos sutartį (dėl vėlavimo atlikti darbus pagal Subrangos sutartį), ir atsakovei atsiradusių nuostolių (delspinigių sumos dalies, kuri sumokėta trečiajam asmeniui už vėlavimą atlikti darbus pagal Rangos sutartį), konstatavo, kad ieškovės sutartinių įsipareigojimų tinkamas nesilaikymas buvo pagrindinė atsakovės nuostolių atsiradimo priežastis.

97.       Apeliantė nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad delspinigius trečiajam asmeniui mokėjo išskirtinai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp delspinigių trečiajam asmeniui mokėjimo ir ieškovės neteisėtų veiksmų. Apeliantės nuomone, byloje yra pakankamai faktinių aplinkybių, kad ir be ieškovės vėlavimo atsakovė nebūtų iki 2022 m. vasario 28 d. pilnai užbaigusi Statinio statybos darbų pagal Rangos sutartį, dėl to ieškovė negalėjo būti laikoma atsakinga dėl atsakovės patirtų nuostolių: i) atsakovė vėlavo atlikti statybos darbus pagal Rangos sutartį iki 2021 m. spalio 31 d., kadangi tik 2021 m. spalio pabaigoje baigė Statinio penktojo aukšto perdangos montavimo ir sienų mūro darbus (paruošė reikalingas angas fasadinės sistemos vitrinoms matuoti, gaminti ir montuoti) ir šis atsakovės vėlavimas nebuvo niekaip susijęs su ieškovės atliekamais statybos darbais ir įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį vykdymu; ii) teismas neįvertino atsakovės vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Rangos sutartį dar iki to momento, kuomet ieškovė įgijo galimybę pilna apimtimi vykdyti savo įsipareigojimus pagal Subrangos sutartį, plačiau netyrė aplinkybių dėl tuo metu likusios neatliktos atsakovės darbų apimties ir per kokį laikotarpį juos buvo įmanoma pilnai užbaigti, taip pat neatsižvelgė į tai, kad šios aplinkybės byloje buvo neatskleistos būtent dėl pačios atsakovės procesinio elgesio ir strategijos slepiant įrodymus (neteikiant į bylą darbų vykdymo pagal Rangos sutartį grafiko); iii) pagal trečiojo asmens sudarytą 2021 m. birželio 30 d. sutartį dėl pastato nuomos Nr. (duomenys neskelbtini) su nuomininke UAB InMedica, kurios pagrindu nuomininkė išsinuomojo visą Statinį, trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs ne vėliau kaip 2022 m. vasario 1 d. išsiųsti nuomininkei kvietimą priimti pastatą nuomai, todėl manytina, kad ši data buvo nustatyta 2021 m. birželio 30 d. šalims įvertinus prognozuojamą atsakovės vėlavimą užbaigti statybos darbus pagal Rangos sutartį, t. y. prognozuotas keturių mėnesių vėlavimas, kuris, vėlgi, niekaip nebuvo susijęs su ieškovės atliekamais statybos darbais ir įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį vykdymu; iv) dėl to, jog ieškovė galimai vėlavo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį, atsakovė nepatyrė jokių realių papildomų išlaidų – nei ji, nei kiti statybos procese dalyvavę subrangovai neįformino savo darbuotojų prastovų, kurias būtų reikėję atsakovei kompensuoti, nebuvo jokio medžiagų pabrangimo, atsakovė neieškojo alternatyvių medžiagų tiekėjų ar fasadinių vitrinų montuotojų, neinicijavo Subrangos sutarties nutraukimo ir pan.; v) pirmosios instancijos teismo nustatytas 2021 m. gruodžio 1 d. prasidėjęs ieškovės vėlavimas negali reikšti, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atsakovė ar kiti subrangovai iš viso negalėjo vykdyti Statinio statybos darbų, nes tai akivaizdžiai paneigia tiek statybos darbų žurnalai, tiek įvairūs atliktų darbų aktai, tiek aibė į bylą atsakovės pateiktų fotonuotraukų; vi) nebuvo įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė ir (ar) jos samdyti kiti subrangovai buvo įsipareigoję ir buvo pasiruošę atlikti statybos darbus anksčiau, nei juos atliko faktiškai, o šiuos anksčiau suplanuotus darbus sukliudė atlikti būtent ieškovė; vii) sprendime nenurodyta jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo argumentų ar išvadų dėl to, kokiu laikotarpiu dėl ieškovės vėlavimo pailgėjo Statinio statybos darbų termino trukmė.

98.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių egzistavimo.

99.       Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Rangos sutarties 3.2 papunktį, atsakovė įsipareigojo baigti visus darbus ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 31 d. Atsakovei laiku nebaigus Statinio statybos, trečiasis asmuo už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. suskaičiavo 156 000 Eur delspinigius. Tame tarpe ieškovė pagal Subrangos sutartį įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atlikti visus jai pavestus darbus. Minėtas terminas 2021 m. liepos 26 d. grafiku pratęstas iki 2021 m. spalio 31 d., vėliau iki 2021 m. lapkričio 30 d. (žr. šios nutarties 53 punktą). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė darbų nustatytu terminu pagal Subrangos sutartį nebaigė, t. y. ieškovė visus darbus pagal Subrangos sutartį baigė tik 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje–gegužės mėn. pradžioje. Taigi, ieškovei vėluojant atlikti subrangos darbus pagal Subrangos sutartį ir juos baigus tik 2022 m. gegužės mėn. pradžioje, atsakovė, būdama generaline rangove, negalėjo įvykdyti Rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nei iki 2021 m. spalio 31 d., nei iki 2022 m. vasario 28 d.

100.       Antra, nors atsakovė neneigė, kad vėlavo atlikti Statinio penktojo aukšto išorinių sienų mūrijimo darbus, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesuponuoja išvados, kad ieškovė gali būti atleista nuo jos pačios atsakomybės už Subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą (termino nesilaikymą). Byloje nenustatyta, kad laikotarpiu iki 2021 m. spalio 31 d. egzistavo kliūtys ieškovei atlikti darbus Statinio 1–4 aukštuose. Tačiau įvertinus tai, kad Statinio penktojo aukšto perdangos darbai buvo baigti 2021 m. spalio 8 d., išorinių sienų mūrijimo darbai – 2021 m. spalio 22 d., vertintina, kad ieškovė galėjo baigti visus darbus pagal Subrangos sutartį iki 2021 m. lapkričio 30 d.

101.       Nors ieškovė teigia, kad atsakovei nepateikus darbų vykdymo grafiko pagal Rangos sutartį, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją, t. y. pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti maksimalų įmanomą atsakovės vėlavimo atlikti darbus (atsilikimo nuo darbų vykdymo gra?ko) terminą, tačiau viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė deklaravo, kad minėto grafiko negali pateikti, nes jis neegzistuoja. Kaip jau minėta šios nutarties 69 punkte, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovės teiginius, kad darbų grafikas pagal Rangos sutartį neegzistuoja, todėl nėra pagrindo nuspręsti, jog atsakovė siekė nuslėpti aktualius bylai duomenis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas; 2023 kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023). Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo pateikė statybos darbų žurnalus, iš kurių turinio galima įvertinti konkrečių darbų, atliktų Statinyje, atlikimo laiką ir kt. (5 t., b. l. 1–359). Taigi, atsakovei tvirtinant, kad darbų vykdymo grafikas pagal Rangos sutartį nebuvo sudarytas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktų duomenų visetu, o ne taikė ieškovės nurodytą maksimalų įmanomą atsakovės vėlavimo atlikti darbus (atsilikimo nuo darbų vykdymo gra?ko) terminą.

102.       Trečia, apeliantės įsitikinimu, tai, jog atsakovė vėlavo atlikti statybos darbus pagal Rangos sutartį iki 2021 m. spalio mėn. ir tai nebuvo niekaip susiję su ieškovės atliekamais statybos darbais ar jo vėlavimu, patvirtina tai, jog 2021 m. gruodžio–2022 m. balandžio mėn. atsakovė vis dar tebeatlikinėjo eilę statybos darbų, numatytų pradinėje Rangos sutarties sąmatoje, kuriuos turėjo būti užbaigusi iki 2021 m. spalio 31 d., nors jų atlikimo galimybė nuo ieškovės atliekamų aliuminio vitrinų montavimo ir sandarinimo darbų visiškai nepriklausė.

103.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad 2021 m. gruodžio–2022 m. balandžio mėn. atsakovė vis dar atlikinėjo statybos darbus, tačiau kaip matyti iš atsakovės pateikto susisteminto visų statybos dalyvių statybos darbų žurnalų įrašo (6 t., b. l. 187–190) bei atliktų darbų aktų (5 t., b. l. 1–359), nuo 2021 m. gruodžio mėn. atsakovė ir kiti jos pasitelkti subrangovai vykdė tuos darbus, kurie nebuvo atlikti dėl to, kad ieškovė vėlavo užsandarinti Statinį, nes tai lėmė didelio kritulių kiekio patekimą į Statinio vidų, Statinio konstrukcijų permirkimą: nuo 2021 m. gruodžio mėn. atsakovė atliko: gipskartonio pertvarų jungimo, priešgaisrinių ir priešdūminių durų įrengimo, vitrinų apdirbimo gipskartonio plokštėmis ir kitus darbus; subrangovai UAB „Šildymo sprendimai“, UAB „Elblicas“ ir UAB „Tobula instaliacija“ atliko: įvadinio paskirstymo ir priešgaisrinio skydų surinkimą ir įrengimą; šilumos punkto skydo sumontavimą ir surinkimą; priešgaisrinės sistemos įrengimą; ortakyno sistemos montavimą; priešgaisrinio vandentiekio vamzdyno ir sausvamzdžio įrengimą; šildymo sistemos (modulio, vamzdynų) įrengimą, pajungimą, izoliavimą; dūmų detektorių, judesio daviklių ir apsaugos sirenų montavimą; kompozitinių lizdų montavimą; neįgaliųjų iškvietimo sistemos įrengimą ir kitus darbus; subrangovė UAB „Fasta“ atliko: fasado fenolio putų šiluminės izoliacijos įrengimą; parapeto apatinio sluoksnio klijavimą, viršutinio sluoksnio klijavimą; stogo garo izoliacijos įrengimą; nuolydžio formavimą; šiluminę izoliaciją; apatinį dangos klijavimą; terasos viršutinio sluoksnio klijavimą; aliuminio profilių T ir L montavimą prie kraštinių; aliuminio kompozitinės plokštės klijavimą prie aliuminio profilių ir kitus darbus. Tai, kad Statinio patalpose buvo šlapia, Statinio konstrukcijos buvo permirkusios ir jas reikėjo džiovinti patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos bei duomenys, kad tam, jog atsakovė išdžiovintų Pastate esančias patalpas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 m. sausio mėn. nuomojosi drėgmės surinktuvus ir šildytuvus (3 t., b. l. 139–155). Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad dėl iškritusio didelio kiekio kritulių pateikimo į Statinį ir dėl to permirkusių konstrukcijų, atsakovė ir kiti subrangovai turėjo galimybę kokybiškai atlikti darbus anksčiau nei 2021 m. gruodžio–2022 m. balandžio mėn. Taigi, dėl Statinio tinkamo neužsandarinimo, 2021 m. gruodžio–2022 m. balandžio mėn. atsakovė ir kiti subrangovai vis dar atlikinėjo statybos darbus, nes dėl kritulių patekimo į Statinį ir jame buvusios drėgmės buvo reikalinga stabdyti darbus, pašalinti vandenį ir išdžiovinti Statinio patalpų konstrukcijas.

104.       Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Rangos sutartimi atsakovė trečiajam asmeniui už 1 300 000 Eur be PVM įsipareigojo atlikti konkrečius Statinio statybos darbus, nurodytus prie Rangos sutarties pridėtoje darbų sąmatoje (6 t., b. l. 66–68). Kaip matyti iš Rangos sutarties objektinės sąmatos turinio, atsakovė neįsipareigojo už 1 300 000 Eur be PVM kainą atlikti bet kokius su Statinio statyba susijusius darbus, tame tarpe ir trečiojo asmens surastos nuomininkės UAB InMedica reikalavimus, susijusius su Statinio statyba, patalpų įrengimu ir pan. Trečiojo asmens ir UAB InMedica sudarytos 2021 m. birželio 30 d. nuomos sutarties (3 t., b. l. 87–103) sąlygų įgyvendinimui tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryti papildomi susitarimai dėl Statinio vidaus apdailos ir kitų papildomų darbų atlikimo. Atsakovė triplike nurodė, kad su trečiuoju asmeniu susitarė, kad ji papildomai atliks Statinio patalpų įrengimą pagal trečiojo asmens ir UAB InMedica suderintas sąlygas ir šie darbai bus atlikti laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Taigi, Rangos sutarties objektinėje sąmatoje buvo numatyti darbai, kurių atlikimas reikalingas tam, kad Statinį pripažinti baigtu, o Statinio patalpų įrengimo darbai pagal nuomininkės UAB InMedica reikalavimus galėjo būti atliekami tik po to, kai buvo atlikti darbai, numatyti Rangos sutarties objektinėje sąmatoje. Taigi, viena vertus, tai, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus pagal Subrangos sutartį ir kai kurių darbų vykdymas užsitęsė iki 2022 m. gegužės mėn., turėjo reikšmės atsakovės įsipareigojimams siekiant operatyviai įvykdyti papildomus darbus UAB InMedica. Kita vertus, papildomų darbų, nenumatytų Rangos sutarties objektinėje sąmatoje, atlikimas (jų atlikimo terminas) neturi reikšmės sprendžiamam ginčui, nes delspinigius atsakovė sumokėjo už laiku neatliktus statybos darbus, kurie buvo nurodyti Rangos sutarties objektinėje sąmatoje.

105.       Ketvirta, Statybos darbų žurnaluose užfiksuoti įrašai patvirtina, kad iki Subrangos sutarties sudarymo (2021 m. gegužės 26 d.) atsakovė buvo baigusi Statinio 1 aukšto sienų mūrijimo darbus ir 2 aukšto perdangos betonavimo darbus (5 t., b. l. 1–359; 6 t., b. l. 187–190). Tai reiškia, kad ieškovė po 2021 m. gegužės 31 d. gauto avanso, turėjo užsakyti reikalingas medžiagas ir pagaminti gaminius pagal jų technines specifikacijas, suderintas Subrangos sutartimi. Nors ieškovė Subrangos sutarties vykdymo eigoje pateikė 2021 m. liepos 26 d. Aliuminio langų, fasadų montavimo darbų vykdymo grafiką (2 t., b. l. 21), kuriame numatyta darbų pradžia rugpjūčio mėn. ketvirtąją savaitę (34 sav.), tačiau ieškovė, nepaisydama pačios apibrėžto termino, dalies pagamintų gaminių montavimo darbus pradėjo tik 2021 m. rugsėjo 11 d. ir iki 2021 m. rugsėjo 17 d. sumontavo 4 aliuminio langus (ašyje A, tarp ašių 2–3 (2–5 aukštai – AB Swedbank pusėje)), aliuminio vitrinų konstruktyvą (ašyje A, tarp ašių F-A, 1–3 aukštai (kiemo pusėje)) bei fasadines konstrukcijas (V-7, 7*, 8, 8* ašyje 6, tarp ašių B-E montavimas (2–5 a.) (duomenys neskelbtini). pusėje). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakovė buvo baigusi Statinio 4 aukšto sienų mūrijimo darbus ir 2021 m. rugsėjo 27 d. pradėjo perdangos įrengimo darbus 5 aukšte, kuriuos baigė 2021 m. spalio 8 d. O tai reiškia, kad jau 2021 m. rugsėjo 2 d. ieškovė galėjo vykdyti įsipareigojimus pagal Subrangos sutartį Statinio 1–4 aukštuose. Be to, kaip matyti iš Statybos darbų žurnaluose užfiksuotų įrašų, ieškovė iki 5 aukšto perdangos įrengimo (2021 m. spalio 8 d.) buvo atlikusi dalies fasadinių konstrukcijų montavimo darbus: V-2 ašyje 5, tarp ašių B-E (1 aukštas, (duomenys neskelbtini). pusė); V-1 ašyje F, tarp ašių 5-2 ir ašyje 5, tarp ašių E-F montavimas (1 aukštas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). Ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. jokių darbų Statinyje neatliko, o tai atitinkamai lėmė kitų subrangovų, kurių darbų atlikimas priklausė nuo ieškovės atliekamų darbų eigos, darbų trukmę, nes, pvz., UAB „Fasta“ galėjo atlikti fasado šiltinimo darbus tik tose Statinio fasado ašyse, kuriose ieškovė buvo atlikusi vitrinų konstrukcijų montavimo darbus.

106.       Apeliantės teigimu, atsakovės vadovo A. E. 2021 m. rugsėjo mėn. susirašinėjimas su trečiojo asmens vadove J. P. per programėlę „Viber“ patvirtina, kad realus terminas Statinio statybos darbams baigti buvo du mėnesiai po langų sumontavimo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokie apeliantės argumentai yra deklaratyvūs, nes „Viber“ programėlėje nurodyta formuluotė „po langų 2 mėn.“ reiškia ne tik langų sumontavimą, bet ir visus kitus darbus pagal Subrangos sutartį. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė pagal Subrangos sutartį turėjo: pateikti aliuminio vitrinas; atlikti aliuminio gaminių montavimą; pristatyti gaminius; pateikti garo (vėjo) „Siga“ izoliacines juostas ir jas suklijuoti; pateikti emalitinės zonos šiltinimo medžiagas ir atlikti emalitinės zonos šiltinimo vata darbus; pateikti skardos lankstinius fasadinėms vitrinoms iš išorės bei atlikti fasadinės sistemos vitrinų skardinimo darbus iš išorės; pateikti automatinę slankiojančių durų pavarą Dorma; pateikti grūdinto (laminuoto) stiklo atitvarus su nerūdijančio plieno statramsčiais, porankiu ir atlikti stiklo atitvarų montavimą (1 t., b. l. 27). Šiuo atveju statybos darbų žurnaluose užfiksuoti įrašai patvirtina, kad ieškovė tokius darbus kaip akmens vatos dėjimas zonose, kur sudėti emalitiniai stiklai, varčių montavimas, skardos lankstinių montavimas vitrinose pradėjo vykdyti tik nuo 2022 m. sausio 20 d. (5 t., b. l. 1–359; 6 t., b. l. 187–190). Atsižvelgus į tai, kad ieškovė minėtus darbus pradėjo atlikti tik 2022 m. sausio 20 d., nors visus Subrangos sutartyje nurodytus darbus Statinio 1–4 aukštuose galėjo atlikinėti jau 2021 m. rugsėjo 2 d., nesutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad neegzistavo priežastinio ryšio tarp jos atliekamų darbų vėlavimo ir atsakovės sumokėtų delspinigių. Be kita ko, kaip minėta, būtent tokių darbų kaip skardos lankstinių montavimas, vientisų aliumininių vitrinų prispaudimo juostų ir priešvėjinės juostos neužklijavimas lėmė tai, kad Statinys nebuvo visiškai sandarus ir dėl to į jį pateko didelis kritulių kiekis ir tiek atsakovė, tiek kiti subrangovai (pvz., UAB „Fasta“) negalėjo vykdyti savo darbų ir objektyviai negalėjo darbų baigti iki ieškovės nurodomo termino – 2022 m. vasario 28 d. (žr. šios nutarties 103 punktą).

107.       Penkta, nors apeliantė teigia, kad tol, kol atsakovė neatliko penktojo aukšto perdangos įrengimo ir sienų mūro darbų, ieškovė negalėjo užsakyti stiklo paketų, nes tai galima atlikti tik turint pilnos apimties fasadinių vitrinų rėmų (ne jų segmentų) matmenis, tačiau, kaip jau buvo nustatyta šios nutarties 77 punkte, stiklo paketus V-4, V-5, V-7 (V-7*), V-8 (V-8*), kurie, kaip matyti iš pateiktų fasadų brėžinių (2 t., b. l. 58–66), buvo skirti Statinio penktajam aukštui, buvo užsakyti dar 2021 m. spalio 8 d. Taigi, tai, kad ieškovė faktiškai užsakė dalies stiklo paketų, montuojamų penktajame aukšte, gaminius dar iki Statinio penktojo aukšto statybos užbaigimo, paneigia jos argumentus, kad tik turint pilnos apimties fasadinių vitrinų rėmų (ne jų segmentų) matmenis, buvo galima užsakyti stiklo paketų (CPK 185 straipsnis).

108.       Šešta, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai, kad realų atsakovės darbų pagal Rangos sutartį atlikimo terminą ir tuo pačiu priežastinio ryšio tarp atsakovės tariamai patirtų nuostolių ir ieškovės neteisėtų veiksmų nebuvimą patvirtina ir tai, kad pagal trečiojo asmens ir UAB InMedica sudarytą 2021 m. birželio 30 d. sutartį dėl pastato nuomos trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs ne vėliau kaip 2022 m. vasario 1 d. išsiųsti nuomininkei kvietimą priimti Statinį nuomai. Minėta, kad Rangos sutartis buvo sudaryta 2020 m. spalio 12 d., t. y. tada, kai nebuvo sudaryta nuomos sutartis ir nebuvo pateiktas reikalavimas pritaikyti Statinio patalpas nuomininkės reikmėms. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad 2021 m. birželio 30 d. nuomos sutartyje buvo apibrėžtas ir Rangos sutarties terminas. Be to, trečiasis asmuo su atsakove susitarė, kad ši papildomai atliks Statinio patalpų įrengimo darbus.

109.       Septinta, apeliantės teigimu, jeigu ieškovės vėlavimas buvo toks esminis, dėl kurio stojo visi Statinio statybos darbai ir atsakovei toks darbų stabdymas kainuodavo po 1 300 Eur per dieną, atsakovės sprendimas neinicijuoti Subrangos sutarties nutraukimo, neieškoti kitų alternatyvių fasadinių vitrinų montuotojų, yra sunkiai paaiškinimas. Teisėjų kolegija, vertindama minėtus ieškovės apeliacinio skundo teiginius, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad ieškovė buvo nuolat raginama atlikti darbus pagal Subrangos sutartį, tačiau, nepaisant daugybės pažadų, ieškovė savo pareigų tinkamai neįvykdė. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nepagrįstai siekia atsakovei perkelti savo atsakomybę pagal Subrangos sutartį, nors pati ieškovė galėjo ir turėjo laiku imtis priemonių, reikalingų tinkamai įvykdyti Subrangos sutartį. Taigi, minėti ieškovės argumentai dėl alternatyvių subrangovų paieškos ar Subrangos sutarties nutraukimo, neatitinka sąžiningumo principų.

110.       Aštunta, apeliantės teigimu, prieš teismui konstatuojant, kad dėl ieškovės vėlavimo atlikti langų montavimo darbus, kiti subrangovai negalėjo anksčiau atlikti ir užbaigti savo darbų dalies, Statinio statybos procese turėjo būti kažkokia forma už?ksuotos to pasekmės. Vis dėlto, tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta. Sutiktina su atsakovės nuomone, kad tam, kad atsirastų subrangovo atsakomybė už vėlavimą atlikti statybos darbus, nebūtinas oficialus kitų subrangovų prastovų įforminimas, generalinio rangovo apmokėjimas už tokias prastovas, statybos darbų sustabdymas, generalinio rangovo sutarties su vėluojančiu darbus atlikti subrangovu nutraukimas, nutrauktą sutartį pakeičiančios subrangos sutarties sudarymas ar panašios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje pateiktų duomenų visuma (darbų atlikimo grafikai, statybos darbų žurnalai, šalių susirašinėjimas ir kt.) leido teismui įvertini Statinio statybos procesą ir jo eigą bei nuspręsti dėl ieškovės laiku neatliktų darbų įtakos kitiems Statinio statybos procese dalyvavusiems subrangomams, kurių darbai buvo susiję su ieškovės darbais ir kurie objektyviai negalėjo būti įvykdyti.

111.       Devinta, apeliantės teigimu, jeigu ieškovė vėlavo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį, nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatytas ieškovės neteisėtų veiksmų sąlygotas vėlavimo laikotarpis ir jos sukeltos pasekmės, nes tik nustačius tokius laikotarpius būtų buvę galima konstatuoti, kad egzistuoja priežastinis ryšys ir ieškovė yra atsakinga už konkretų Statinio statybos darbų vėlavimo laikotarpį ir už šį laikotarpį trečiojo asmens priskaičiuotus delspinigius, kuriuos sumokėjo atsakovė ir dėl to patyrė nuostolius.

112.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovei tenka atsakomybė už laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atsakovės trečiajam asmeniui sumokėtus delspinigius. Teismas nustatė, kad: i) darbus ieškovė 2021 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atlikdavo epizodiškai, dažniausiai savaitgaliais, nes dirbo ir kituose objektuose, sumontavo langų rėmus; 2021 m. rugsėjo 11 d. Statinio 1–3 aukštuose vakariniame fasade (ašyse F-A) ieškovė sumontavo langų rėmus, kitą savaitę objekte nedirbo ir vakarinio fasado 1–3 aukštuose nesuklijavo priešvėjinės izoliacijos juostos, kas trukdė pradėti Statinio fasado šiltinimo darbus (žr. skundžiamo sprendimo 37 punktą); ii) pagal 2021 m. rugsėjo 17 d. ir 2021 m. spalio 5 d. nuotraukas, 2021 m. spalio 20 d. Statinio statybos dalyvių susirinkimo protokolą ir 2021 m. spalio 28 d. atsakovės raštą ieškovei, ieškovė nebuvo pašalinusi kliūčių Statinio fasado šiltinimo ir kitiems UAB „Fasta“ įsipareigotiems darbams atlikti, taip pat neparengė langų sandarinimo, vėjo ir garso izoliacijos plėvelių sandarinimo mazgus (žr. skundžiamo sprendimo 37 punktą); iii) langų (vitrinų) V-2 rėmai Statinio rytinio fasado (ašys A-F) 1-ajame aukšte buvo pradėti montuoti 2021 m. rugsėjo 17 d., vėluojant daugiau kaip 10 dienų, – pagal grafiką jie turėjo būti atlikti 2021 m. rugsėjo 6–12 dienomis (žr. skundžiamo sprendimo 42 punktą); iv) 2021 m. spalio 13 d. Statinio 2–4 aukštuose šiauriniame fasade (ašys 6-5) tuo metu nebuvo pradėti langų (vitrinų) V-4 rėmų montavimo darbai, kurie pagal grafiką turėjo būti pradėti 2021 m. rugpjūčio pabaigoje; Statinio 4-ajame aukšte šiauriniame fasade taip pat nebuvo atlikti langų (vitrinų) V-10, V-10* ar V-10** rėmų montavimo darbai ir jie pagal grafiką vėlavo mėnesį (žr. skundžiamo sprendimo 42 punktą); v) 2021 m. spalio 26 d. 4-ajame aukšte vakariniame fasade (ašys F-A) ieškovė nebuvo pradėjusi langų (vitrinų) V-9 rėmų montavimo darbų, nors pagal grafiką tokie darbai turėjo būti pradėti 2021 m. rugsėjo 6 d. (žr. skundžiamo sprendimo 42 punktą); vi) ieškovė stiklo paketus langams V-6 (V-6x), skirtus Statinio vakariniam fasadui, užsakė 2021 m. spalio 27 d., 2021 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. ir juos gavo 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais; 2021 m. spalio pabaigoje ieškovė nebuvo atlikusi priešvėjinės izoliacijos klijavimo darbų (žr. skundžiamo sprendimo 38 punktas); vii) 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovė nebuvo atlikusi vitrinų V-7, V-7*, V8, V-8* montavimo darbų Statinio rytinėje pusėje tarp ašių 2–5, nors pagal grafiką nurodyti darbai turėjo būti pradėti 2021 m. rugsėjo 20 d.; tokie darbai buvo atliekami 2021 m. spalio 6 d. ir iki 2021 m. spalio 13 d. nebuvo užbaigti, kaip ir langų (vitrinų) rėmai Statinio 1–3 aukštuose šiauriniame fasade (ašys 5–1), kurie buvo atlikti netinkamai dėl ieškovės matavimo klaidų ir jie buvo atlikti iš naujo (žr. skundžiamo sprendimo 39 punktą); viii) ieškovė iki 2021 m. spalio 22 d. galėjo atlikti darbus (konstrukcijos, stiklinimas, šiltinimas, sandarinimas) visose Statinio fasado ašyse, išskyrus esančias virš terasos šiaurinėje ir vakarinėje pusėse ir penktame pastato aukšte (žr. skundžiamo sprendimo 41 punktą); ix) ieškovė 2021 m. lapkritį Statinio 1–4 aukštuose tebevykdė aliuminio profilių (langų (vitrinų) rėmų ir stiklo paketų montavimą; ieškovė 2021 m. lapkričio 12 d. vykdė langų (vitrinų) V-1 (Statinio 1–3 aukštų šiaurinis fasadas (ašys 5-1)) stiklinimą; 2021 m. lapkričio 23 d. trūko 4 stiklo paketų; 2021 m. lapkričio 26 d. stiklo paketai liko prispausti laikinais laikikliais, t. y. ieškovė iš karto nesumontavo vientisų aliumininio vitrinų prispaudimo juostų ir apdailos dangtelių; langų (vitrinų) V-9 (Statinio 4, 5 aukštų vakarinis fasadas (ašys F-A)) rėmų montavimo darbus ieškovė galėjo pradėti tik 2021 m. lapkričio 26 d.; ieškovė tik 2021 m. lapkričio 25 d. iš SIA „Stiklu centrs“ gavo reikalingus stiklo paketus; 2021 m. lapkričio 26 d. montuojant langus (vitrinas) V-9 (Statinio 4, 5 aukštų vakarinis fasadas (ašys F-A)) nebuvo sumontuotos vientisos aliumininio vitrinų prispaudimo juostos ir apdailos dangteliai (žr. skundžiamo sprendimo 44 punktą); x) stiklo paketus iš SIA „Stiklu centrs“ ieškovė užsakė 2021 m. gruodį, 2022 m. sausį ir 2022 m. vasarį; 2021 m. gruodžio 2 ir 28 d. Statinio rytiniame fasade (ašys A-F) nebuvo sumontuoti visi stiklo paketai; trūkstami langų (vitrinų) V-9 (Statinio 5 aukšto vakarinis fasadas (ašys F-A)) stiklo paketai buvo sumontuoti tik baigiantis 2022 m. vasariui (žr. skundžiamo sprendimo 46 punktą); xi) 2022 m. sausio 11 d. ieškovė Statinio 1–3 aukštuose šiauriniame fasade (ašys 5-1) nebuvo sumontavusi vientisų aliumininio vitrinų prispaudimo juostų, skardos lankstinių ir užklijavusi priešvėjinės juostos; xii) ieškovė langų (vitrinų), kurie buvo įstiklinti 2021 m. spalio–lapkričio mėnesiais, vientisas aliuminines vitrinų prispaudimo juostas, „L“ formos skardos lankstinius ir apdailos dangtelius pradėjo montuoti tik 2022 m. sausį ir šiuos darbus tebevykdė 2022 m. vasarį (žr. skundžiamo sprendimo 48 punktą); xiii) ieškovės vitrinų stiklinimo ir vitrinų sandarinimo darbai buvo vykdomi nuo 2022 m. sausio 18 d. iki vasario mėnesio pabaigos (žr. skundžiamo sprendimo 49 punktą); xiv) 2022 m. sausio 25 d. ieškovė Statinio 1–3 aukštuose šiauriniame fasade (ašys 5-1) nebuvo sumontavusi vientisų aliumininio vitrinų prispaudimo juostų, skardos lankstinių ir užklijavusi priešvėjinės juostos; ieškovė vitrinų sandarinimo darbus rytiniame fasade (ašys A-P) pradėjo tik 2022 m. sausio 28 d. (žr. skundžiamo sprendimo 50 punktą); xv) ieškovė stiklinius atitvarus sumontavo ir visus darbus užbaigė tik 2022 m. gegužę (žr. skundžiamo sprendimo 53 punktą).

113.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ieškovės darbų vėlavimo trukmę ir priežastis; žr. šios nutarties 112 punktą), taip pat įvertino, kad dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, Statinio statyba užsitęsė (ieškovei nesumontavus vientisų aliumininių vitrinų prispaudimo juostų ir skardos lankstinių, UAB „Fasta“ negalėjo atlikti aliuminio kompozito plokščių montavimo darbus; ieškovei neužsandarinus pastato, į jį pateko daug kritulių, dėl to atsakovė tik 2021 m. gruodžio 1 d. galėjo atlikti gipso kartono plokščių montavimo ir vitrinų apdirbimo gipskartonio plokštėmis darbus, taip pat priešgaisrinių durų montavimo ir vidaus apdailos darbus; subrangovės UAB „Elblicas“ ir UAB „Tobula instaliacija“ negalėjo pradėti elektros instaliacijos ir priešgaisrinių sistemų modulių montavimo, nes elektros darbai negali būti atliekami atvirame kritulių veikiamame pastate, kurio patalpos buvo permirkusios; ieškovės vitrinų stiklinimo ir vitrinų sandarinimo darbai buvo vykdomi nuo 2022 m. sausio 18 d. iki vasario mėnesio pabaigos, todėl UAB „Fasta“ negalėjo pradėti fasado šiltinimo ir apdailos darbų iki 2021 m. sausio 18 d. ir užbaigti anksčiau nei 2022 m. kovo mėnesį) (žr. skundžiamo sprendimo 48, 49 punktus) bei pagrįstai konstatavo, kad būtent ieškovės atliekamų darbų vėlavimas objektyviai trukdė vykdyti Statinio statybos darbus.

114.       Dešimta, nors apeliantė teigia, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė ir (ar) jos samdyti kiti subrangovai buvo įsipareigoję ir buvo pasiruošę atlikti statybos darbus anksčiau, nei juos atliko faktiškai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie įrodymai neturi esminės reikšmės bylos ginčui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Statinio statybos proceso metu darbai buvo atliekami tokia tvarka – statomas mūras, montuojami ir sandarinami langai, sandarinamas (šiltinamas) fasadas ir tik po to atliekami visi kiti darbai. Taigi, ieškovės darbai priklausė nuo atsakovės atliekamų pastato mūro darbų, o nuo ieškovės darbų, kurie susiję su pastato langų sumontavimu ir užsandarinimu – kiti su pastato fasadu ir pasato viduje atliekami darbai (fasado apšiltinimo, elektros, priešgaisrinės apsaugos, vidaus apdailos ir t. t.) (žr. skundžiamo sprendimo 52 punktą). Nors apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo aprašytą Statinio statybos darbų atlikimo eiliškumą, tačiau nepateikia objektyvių paaiškinimų, kaip turėtų būti atliekami su pastato fasadu ir pasato viduje atliekami darbai, kai ieškovė nebuvo atlikusi darbų, kurie susiję su pastato langų sumontavimu ir užsandarinimu. Taigi, nagrinėjamu atveju Statinio statyba užsitęsė ieškovei reikšmingai vėluojant atlikti savo darbus pagal Subrangos sutartį (ieškovė visus darbus užbaigė tik 2022 m. gegužę), todėl kiti subrangovai negalėjo anksčiau atlikti ir užbaigti savo darbų dalies.

115.       Vienuolikta, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės teiginiams, kad delspinigių pagal Rangos sutartį ir Subrangos sutartį dydžių skirtumas nepaneigia priežastinio ryšio tarp ieškovės vėlavimo atlikti darbus ir atsakovės patirtų nuostolių. Ieškovė turi atlyginti atsakovės nuostolius dėl to, kad egzistuoja visos jos civilinės atsakomybės sąlygos, be kita ko, ir visiško nuostolių atlyginimo principas. Apeliantės argumentai, kad atsakovės trečiajam asmeniui ir ieškovės atsakovei mokėtinų netesybų dydžių skirtumas yra reikšmingas, nepaneigia atsakovės teisės reikalauti nuostolių pagal Rangos sutartį atlyginimo. Be to, nors ieškovė teigia, kad Subrangos sutartyje nurodyti darbai sudarė tik dalį atsakovės pagal Rangos sutartį sudariusių darbų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nebuvo pripažinta atsakinga už visus atsakovės nuostolius (156 000 Eur), o už dalį (117 000 Eur).

116.       Dvylikta, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai nepasisakė dėl teisinio priežastinio ryšio. Apeliantės vertinimu, teisinį priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų (vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį) ir atsakovės patirtų nuostolių (delspinigių trečiajam asmeniui mokėjimo) paneigia tai, jog ieškovė statybos proceso eigoje niekuomet nežinojo, ar tikrai atsakovė vėluoja atlikti Statinio statybos darbus pagal prisiimtus įsipareigojimus trečiajam asmeniui, o jei vėluoja – tuomet kada šis vėlavimas prasidėjo ir kiek užtruko bei kokias pasekmes gali sukelti.

117.       Minėta, kad nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti ieškovės, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. šios nutarties 95 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, kad egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių vėlavimu atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį, ir atsakovei atsiradusių nuostolių. Ieškovė, būdama subrangove ir pasirašiusi Subrangos sutartį su atsakove (generaline rangove) žinojo, kad Statinys statomas trečiojo asmens (statytojo) užsakymu. Atitinkamai, ieškovė, dirbdama statybų sektoriuje ne vienerius metus, galėjo suprasti ir suprato, kad jos vėlavimas atlikti Subrangos sutartyje numatytus darbus suponuos atsakovės, kaip generalinės rangovės atsakomybę ir pareigą mokėti netesybas pagal pagrindinę Rangos sutartį Statinio statytojui (trečiajam asmeniui). Pritartina atsakovės argumentams, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovė nežinojo konkrečių dalykų (pvz., iki kada Statinio darbai pagal Rangos sutartį turėjo būti atlikti ar kt.) tai nepaneigia teisinio priežastinio ryšio tarp ieškovės vėlavimo atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį ir atsakovės patirtų nuostolių, kuriuos ši sumokėjo trečiajam asmeniui, kaip netesybas už Rangos sutarties netinkamą vykdymą.

118.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės darbų neatlikimas laiku reiškė reikšmingą Statinio statybos užsitęsimą ir atsakovės pareigos mokėti delspinigius trečiajam asmeniui atsiradimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, kad delspinigių dalį (117 000 Eur) trečiajam asmeniui sumokėjo išskirtinai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės sutartinių įsipareigojimų tinkamas nesilaikymas buvo pagrindinė atsakovės nuostolių atsiradimo priežastis.

Dėl ieškovės kaltės

119.       Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. 

120.       Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-378/2024).

121.       Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, todėl CK 6.258 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas tokios verslininko atsakomybės be kaltės ribojimas. Pagal minėtą normą, neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Ši norma įtvirtina vadinamąją nuostolių numatymo doktriną. Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, tai minėta doktrina skirta griežtos atsakomybės poveikiui sušvelninti ir protingai verslininko atsakomybei riboti, kad ji neprarastų kompensacinio pobūdžio. Dėl to nurodytos CK 6.256 straipsnio 4 dalies ir 6.258 straipsnio 4 dalies normos visuomet taikomos kartu, t. y. verslininkas atsako be kaltės tik už tokio dydžio nuostolius, kuriuos jis galėjo protingai numatyti. Kitoks aiškinimas paneigtų civilinės atsakomybės kompensacinį pobūdį ir sudarytų prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 34 punktas).

122.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės kaltė dėl dalies atsakovės 156 000 Eur nuostolių, patirtų šią sumą sumokant trečiajam asmeniui kaip netesybas dėl Statinio statybos vėlavimo, preziumuojama, todėl ieškovė savo kaltės prezumpciją turėjo paneigti.

123.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji nesuprato arba galėjo nesuprasti, jog jos vėlavimas atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį gali sukelti atsakovei tokio pobūdžio nuostolius, kokius ji nagrinėjamoje byloje įrodinėjo patyrusi, t. y. 156 000 Eur ar 117 000 Eur delspinigių sumokėjimą trečiajam asmeniui, nes atsakovė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė Rangos sutartį su trečiuoju asmeniu. Be to, šis vėlavimas negalėjo būti laikomas tokiu esminiu, jog ieškovės kaltė galėtų apimti visą atsakovės sumokėtų 156 000 Eur delspinigių sumą, paskaičiuotą nuo visos Rangos sutarties kainos. Nors pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos ieškovės argumentus, nurodydamas, kad tiek trečiojo asmens vadovė rašė laiškus ieškovei dėl jos netinkamo įsipareigojimų vykdymo, tiek atsakovė 2021 m. spalio 20 d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. raštais įspėjo ieškovę, kad dėl vėlavimo atlikti darbus jai gali būti taikoma atsakomybė ir patirtų nuostolių, tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta, nes tai, kad atsakovė nė karto ieškovei nenurodė nei Statinio statybos terminų, nei savo atsakomybės už šių terminų pažeidimą dydžio, nei kitų sąlygų, tai buvo daroma specialiai sąmoningai tam, kad ieškovė turėtų kuo mažiau galimybių apsiginti nuo atsakovės reikalavimo atlyginti tariamus nuostolius. Todėl ieškovė, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, net ir vėluodama atlikti statybos darbus pagal Subrangos sutartį, nesuprato ir neturėjo jokios galimybės suprasti, kad būtent dėl tokio „vėlavimo“ atsakovė sumokės trečiajam asmeniui 156 000 Eur delspinigius, priskaičiuotus už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., kad paneigia ieškovės kaltę dėl tokių atsakovės nuostolių.

124.       Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliacinio skundo argumentais.

125.       Visų pirma, ieškovė, būdama verslininkė (savo srities profesionalė), turėjo ir galėjo suprasti, kad vėlavimas atlikti Statinio subrangos darbus tiesiogiai įtakos atsakovės, kaip generalinės rangovės įsipareigojimą trečiajam asmeniui laiku atlikti darbus pagal Rangos sutartį. Ieškovė taip pat galėjo numanyti ir numanė, kad už laiku neatliktus darbus atsakovė trečiajam asmeniui turės mokėti netesybas. 

126.       Atsakovė 2021 m. spalio 20 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ buvo įspėta, kad „<...> netinkamas UAB „Langų parkas“ sutartinių įsipareigojimų vykdymas reiškia, jog UAB „Minestas“ negalės laiku įvykdyti savo pareigų užsakovui, suplanavusiam pajamų iš Pastato patalpų nuomos gavimą ir prisiėmusiam pareigas Pastato patalpų nuomininkų atžvilgiu. Užsakovas, negalėdamas vykdyti savo įsipareigojimų Pastato patalpų nuomininkams ir gauti pajamų iš nuomos, patirtų praradimų kompensavimo pareikalaus iš UAB „Minestas“, neįvykdžiusios sutarties su užsakovu. UAB „Minestas“, atlyginusi užsakovo patirtus nuostolius, įgis teisę atlyginant užsakovo nuostolius patirtų išlaidų kompensavimo reikalauti iš UAB „Langų parkas“. <...>“ (2 t., b. l. 35–37). Be to, ieškovei 2021 m. gruodžio 15 d. pakartotiniu pranešimu „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ buvo nurodyta, kad „<...> UAB „Minestas“, patyrusi išlaidų atlyginant Pastato statybos užsakovo nuostolius ir / ar sumokėjusi užsakovui netesybas už vėlavimą užbaigti darbus, jų atlyginio pareikalaus iš UAB „Langų parkas“, itin vėluojančios atlikti darbus ir savo netinkamų pareigų vykdymu sukūrusios kliūtis Pastato statybos darbų užbaigimui. <...>“ (2 t., b. l. 54–57). Taigi, ieškovė buvo įspėta dėl netinkamo Subrangos sutarties vykdymo pasekmių, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė turėjo visas galimybes išsiaiškinti visą reikiamą informaciją iš atsakovės ar tiesiogiai iš trečiojo asmens ir įvertinti, kokia jos vėlavimo atlikti darbus rizika ir galimos pasekmės (žr. skundžiamo sprendimo 64 punktą). 

127.       Antra, tai, kad ieškovė nežinojo Rangos sutarties turinio, Statinio statybos darbų atlikimo termino ar už termino nesilaikymą numatyto delspinigių dydžio, neeliminuoja atsakovės kaltės dėl laiku neatliktų ir neperduotų darbų, atitinkamai ir dėl jos atsakomybės už 117 000 Eur atsakovės nuostolių sumą. Minėta, kad ieškovė buvo įspėta dėl netinkamo Subrangos sutarties vykdymo pasekmių (žr. šios nutarties 126 punktą), todėl, būdama rūpestinga, galėjo veikti aktyviai ir išsiaiškinti konkrečias Rangos sutarties sąlygas. Taigi, kaip pagrįstai savo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovė, ieškovė, tiek nevykdydama Subrangos sutarties tiek nesidomėdama galimomis to pasekmėmis, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.

128.       Trečia, ieškovės teiginiai, kad atsakovė sąmoningai slėpė nuo ieškovės Rangos sutartį laikytini deklaratyviais. Byloje nepateikti įrodymai ar bent tikėtini duomenys, kad atsakovė siekė slėpti nuo ieškovės Rangos sutartį ar jos sąlygas. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reikalavusi atsakovę pateikti Rangos sutartį, teiravusi dėl Rangos sutarties terminų ir pan.

129.       Ketvirta, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės vėlavimas atlikti darbus pagal Subrangos sutartį negali būti laikomas tokiu esminiu, jog ieškovės kaltė galėtų apimti visą atsakovės sumokėtų 156 000 Eur delspinigių sumą, paskaičiuotą nuo visos Rangos sutarties kainos. Visų pirma, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovę atsakingą ne už visus atsakovės patirtus nuostolius (156 000 Eur), o tik už dalį (117 000 Eur). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal Subrangos sutartį turėjo įvykdyti iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (vėliau buvo pratęsta iki 2021 m. spalio 31 d. ir iki 2021 m. lapkričio 30 d.), tačiau ieškovė visus darbus baigė tik 2022 m. gegužės mėn. Atitinkamai toks ieškovės vėlavimas turėjo tiesioginės įtakos ir visų kitų Statinio rangos darbų atlikimui ir atitinkamai galutiniam Statinio statybos darbų terminui, nes tik atlikus langų montavimo darbus, toliau buvo galima atlikti Statinio viduje atliekamus darbus, taip pat Statinio fasado šiltinimo ir apdailos darbus.

130.       Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei, pažeidusiai Subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tenka atsakomybė už 117 000 Eur atsakovės nuostolių, patirtų mokant delspinigius trečiajam asmeniui už Statinio statybos užsitęsimą, t. y. ieškovė savo kaltės prezumpcijos nepaneigė.

Dėl atsakovės kaltės ir atlygintinų nuostolių mažinimo

131.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės argumentų, patvirtinančių pačios atsakovės kaltę dėl 156 000 Eur nuostolių. Be to, apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja atsakovės veiksmus sudarant 2022 m. kovo 14 d. susitarimą „Dėl netesybų mokėjimo ir darbų užbaigimo“. Apeliantė nurodė, kad tas faktas, kad Statinio statybos užbaigimo aktas buvo išduotas tik 2022 m. gegužės 12 d., reiškė, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo užbaigti visus statybos darbus iki 2022 m. kovo 31 d., todėl trečiasis asmuo turėjo teisę skaičiuoti netesybas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. Tai, jog trečiasis asmuo nebereikalavo iš atsakovės netesybų už vėlavimo atlikti statybos darbus laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d., buvo ne atsakovės ir trečiojo asmens derybų dėl atsakovės atsakomybės netesybų forma apimties sumažinimo rezultatas, o tokių netesybų ?ktyvumą ir nuostolių imitavimą patvirtinantis atsakovės ir trečiojo asmens elgesys, kadangi tuo atveju, jei jos būtų buvusios paskaičiuotos, nebebuvo pakankamo ir bent jau iš dalies logiško pagrindo pareikalauti jų atlyginimo atsakovės patirtų nuostolių forma. Apeliaciniame skunde ieškovė, be kita ko, nurodė, kad atsakovė 2022 m. kovo 14 d. susitarime „Dėl netesybų mokėjimo ir darbų užbaigimo“ be jokių derybų ir ginčų sutiko su visa trečiojo asmens pareikalauta 156 000 Eur suma ir ją sumokėjo 2022 m. balandžio 7 d., nors turėjo turėti interesą sumokėti kuo mažiau delspinigių, turėjo pagrindą reikalauti juos sumažinti, nes didžioji dalis statybos darbų buvo atlikta, o delspinigiai buvo aiškiai per dideli. Atsakovė, nepasinaudojusi netesybų mažinimo pagrindais, nekėlusi ginčo dėl delspinigių dydžio, visą delspinigių sumą mokėdama vien dėl savo pačios intereso nesugadinti dalykinių santykių su trečiuoju asmeniu ir išsaugoti pasitikėjimą bei galimybę gauti nuolatines pajamas, pažeidė sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus ir tokiu būdu savo veiksmais iki maksimumo padidino dėl potencialaus ieškovės prievolės pažeidimo atsiradusią žalą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pagrindą CK 6.259 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu sumažinti hipotetinę ieškovės prievolę atlyginti žalą tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakinga pati atsakovė, t. y. tiek, kiek teismas vertintų sumokėtas netesybas kaip neprotingai dideles. 

132.       Teisėjų kolegija minėtus apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

133.       Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės atsakomybės dalį dėl susidariusių 156 000 Eur delspinigių. Tai yra, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje pateikti įrodymai yra pakankami išvadai, kad ieškovės sutartinių įsipareigojimų tinkamas nesilaikymas buvo pagrindinė atsakovės 156 000 Eur nuostolių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., atsiradimo priežastis (žr. skundžiamo sprendimo 68 punktą), taip pat tai, kad atsakovė prisiėmė savo atsakomybę už pirmąjį Statinio statybos vėlavimo mėnesį (2021 m. lapkritį) (žr. skundžiamo sprendimo 76 punktą), nusprendė, kad atsakovė turėjo teisę reikalauti iš ieškovės 117 000 Eur nuostolių atlyginimo už likusią atsakovės nuostolių dalį, atsakovės sumokėtą trečiajam asmeniui. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovę pripažino atsakinga tik už dalį jos patirtų nuostolių, nereiškia, kad teismas nesigilino į ieškovės argumentus dėl atsakovės kaltės.

134.       Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2022 m. kovo 14 d. sudarė susitarimą „Dėl netesybų mokėjimo ir darbų užbaigimo“. Iš 2022 m. kovo 14 d. susitarimo turinio nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo už darbų neatlikimą iki Rangos sutarties nustatyto termino pabaigos trečiajam asmeniui ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 10 d. sumokėti 156 000 Eur dydžio delspinigius, priskaičiuotus nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (susitarimo 1, 2 punktai). Susitarimo 3 punktu trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovei per susitarimo 2 punkte numatytą terminą sumokėjus susitarimo 1 punkte nurodytą delspinigių sumą, atsakovės atžvilgiu nereikš reikalavimų dėl jokių kitų netesybų ir nuostolių, atsiradusių dėl vėlavimo atlikti darbus laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Susitarimo 4 punktu atsakovė įsipareigojo imtis visų reikiamų priemonių, reikalingų tam, kad darbai būtų užbaigti iki 2022 m. kovo 31 d. Susitarimo 5 punktu, šalys nustatė, kad darbus užbaigus per šio susitarimo 4 punkte numatytą terminą, trečiasis asmuo iš atsakovės, per susitarimo 2 punkte numatytą terminą sumokėjusio šio susitarimo 1 punkte nurodytą delspinigių sumą, nereikalaus jokių kitų netesybų mokėjimo ar nuostolių atlyginimo (2 t., b. l. 150–151).

135.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl 2022 m. kovo 14 d. susitarimo reikšmės mažinant nuostolius. Nors apeliantė teigia, kad tokiu susitarimu atsakovė nesiekė sumažinti patirtų nuostolių dydžio, nevedė derybų dėl mažesnės netesybų sumos, vis dėlto, 2022 m. kovo 14 d. susitarimo turinys patvirtina, kad būtent tik dėl to, kad atsakovė iki nurodyto termino sumokėjo trečiajam asmeniui 156 000 Eur delspinigius, šis įsipareigojo atsakovės atžvilgiu nereikšti reikalavimų dėl jokių kitų netesybų ir nuostolių, atsiradusių dėl vėlavimo atlikti darbus laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Be to, nepaisant to, kad Statinys buvo baigtas tik 2022 m. gegužės 12 d., trečiasis asmuo netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. neskaičiavo, todėl kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, laikytina, kad atsakovė vedė derybas ir sustabdė netesybų skaičiavimą – išvengė dar didesnių nuostolių, kurie galėjo atsirasti.

136.       Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad tai, jog trečiasis asmuo nereikalavo iš atsakovės nuostolių už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. patvirtina netesybų ?ktyvumą ir nuostolių imitavimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tai, kad trečiasis asmuo nepasinaudojo savo teise reikalauti iš atsakovės netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. savaime nepatvirtina jo ar atsakovės neteisėtų veiksmų, netesybų fiktyvumo ar nuostolių imitavimo. Šiuo atveju būtent pats trečiasis asmuo galėjo nuspręsti, ar jam pasinaudoti 2022 m. kovo 14 d. susitarime numatyta teise reikalauti papildomų netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 12 d., ar ne.

137.       Nors apeliantė teigia, kad atsakovė, nekeldama netesybų mažinimo klausimo ir visą delspinigių sumą sumokėdama trečiajam asmeniui, pažeidė sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, nes savo veiksmais iki maksimumo padidino dėl ieškovės prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, tačiau tokie ieškovės argumentai nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Priešingai, atsakovė, būdama generaline rangove ir atsakinga už Statinio statybos procesą, atitinkamai ir pasitelktus subrangovus, elgėsi sąžiningai prisiimdama atsakomybę ir sumokėdama netesybas trečiajam asmeniui už Rangos sutarties pažeidimus, o ne vengdama sumokėti, ginčydama reikalaujamą priteisti delspinigių dydį ir pan.

138.       Trečia, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu, kad egzistavo CK 6.259 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybų mažinimo pagrindas, todėl atsakovei, sumokėjusiai visą 156 000 Eur reikalaujamą sumą, turi tekti su tuo susijusios finansinės pasekmės.

139.       Žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi, kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Tačiau kai skolininkas nurodo aplinkybes, pagrindžiančias kreditoriaus kaltę, šiam tenka pareiga jas paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, 52 punktas).

140.       Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė 2022 m. kovo 14 d. susitarimą „Dėl netesybų mokėjimo ir darbų užbaigimo“, kurio pagrindu atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui 156 000 Eur delspinigius, savaime neįrodo, kad atsakovė tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie nuostolių padidėjimo. Šiuo atveju atsakovės nuostolių atsiradimą ir jų dydį lėmė (didžiąja dalimi) ieškovės vėlavimas atlikti darbus pagal Subrangos sutartį, o ne atsakovės ir trečiojo asmens sudarytas 2022 m. kovo 14 d. susitarimas ar delspinigių sumokėjimas. 

141.       Tai, kad apeliantei nebuvo pranešta apie atsakovei teiktus trečiojo asmens raštus, susijusius su reikalaujamais delspinigiais pagal Rangos sutartį ar 2022 m. kovo 14 d. susitarimo sudarymą, ar tai, jog ieškovė nebuvo pasitelkta į „pagalbą“ siekiant sumažinti susidariusius nuostolius, niekaip nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų ar kaltės dėl viso susidariusių nuostolių dydžio, ar tai, kad buvo pagrindas mažinti delspinigių dydį. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė ne kartą raštu buvo įspėta, kad jos neatsakingas požiūris į Subrangos sutarties vykdymą ir sutartų sąlygų nesilaikymas gali lemti didelius atsakovės nuostolius.

142.       Nors ieškovė teigia, kad trečiojo asmens reikalaujami delspinigiai (0,1 proc. nuo visos Rangos sutarties kainos) yra aiškiai per dideli, nes ieškovės atsakomybė pagal Subrangos sutartį yra ženkliai mažesnė (0,02 proc. delspinigių nuo laiku ieškovės neatliktų 183 170,36 be PVM darbų vertės), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nelemia ieškovės civilinės atsakomybės apimties sprendžiant dėl atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo, nes nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko reikalauti iš ieškovės ne delspinigių pagal Subrangos sutartį, bet patirtų 156 000 Eur nuostolių atlyginimo ir ji turi teisę reikalauti visiško nuostolių atlyginimo (žr. skundžiamos nutarties 60 punktą).

143.       Be to, nors apeliantė teigia, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog delspinigiai negali siekti daugiau nei 0,02 proc., tačiau jokios kasacinio teismo praktikoje pavyzdžių nepateikia. Priešingai, kaip jau minėta šios nutarties 99.10 papunktyje, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ieškovės argumentą, kad teismų praktikoje delspinigiai negali siekti daugiau nei 0,02 proc.

144.       Taigi, ieškovė neįrodė, kad egzistuoja CK 6.259 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas mažinti nuostolių sumą. Vien deklaratyvių, objektyviais įrodymais nepatvirtintų, argumentų pateikimas, nesudaro pagrindo mažinti nuostolių sumą.

Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymų

145.       Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

146.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 67 punktas).

147.       Minėta, kad atsakovė 2022 m. balandžio 7 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo trečiajam asmeniui 156 000 Eur (3 t., b. l. 164). 2022 m. balandžio 12 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę reikalaudama ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 20 d. sumokėti atsakovei 156 000 Eur, skirtus kompensuoti atsakovės nuostolius, atsiradusius dėl ieškovės netinkamai vykdytų pareigų, kilusių iš Subrangos sutarties (1 t., b. l. 115–116). 2022 m. balandžio 22 d. pranešimu atsakovė įskaitė ieškovės piniginį reikalavimą dėl atsiskaitymo už darbus ir dalį atsakovės piniginio reikalavimo dėl nuostolių: ieškovės reikalavimas dėl 111 219,13 Eur mokėjimo už darbus įskaitomas į atsakovės reikalavimą dėl 156 000 Eur nuostolių atlyginimo ir atlikus šį įskaitymą ieškovės reikalavimas dėl 111 219,13 Eur apmokėjimo už darbus pasibaigė, o atsakovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo dydis liko 44 780,87 Eur (1 t., b. l. 124–125). 2022 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu atsakovė įskaitė papildomai atsiradusius priešpriešinius reikalavimus dėl 7 214,94 Eur mokėjimo už darbus į atsakovės reikalavimą dėl 44780,87 Eur likusių nepadengtų nuostolių atlyginimo, o atsakovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo dydis liko 37 565,93 Eur (1 t., b. l. 152–153). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu prisiėmė savo atsakomybės dalį už vėlavimą 2021 m. lapkričio mėn. ir laikė, kad ieškovė atsakinga už nuostolius, atsiradusius per kitus 3 mėnesius, t. y. 2021 m. gruodžio 1 d.–2022 m. vasario 28 d.

148.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įskaitymų atlikimo metu egzistavo visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl atsakovės patirtų nuostolių dalies už vėlavimą atlikti darbus laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė prisiėmė dalį atsakomybės (už 30 dienų laikotarpį) dėl 156 000 Eur delspinigių, kurie apskaičiuoti už kiekvieną praleistą įvykdyti termino dieną už keturis mėnesius, konstatavo, kad atsakovė turėjo reikalauti iš ieškovės 117 000 Eur nuostolių atlyginimo (156 000 Eur – 39 000 Eur). Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė 2022 m. balandžio 22 d. įskaičiusi 111 219,13 Eur sumą, 2022 m. rugpjūčio 4 d. turėjo teisę įskaityti tik 5 780,87 Eur dalį savo nuostolių, konstatavo, kad atsakovės įskaitymo dalis dėl 1 434,07 Eur ieškovės prievolės atlyginti nuostolius yra nepagrįsta (7 214,94 Eur – 5 780,87 Eur), neteisėta, todėl panaikino.

149.       Apeliantės teigimu, nesant ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovė neturėjo priešpriešinio 156 000 Eur patirtų nuostolių reikalavimo į ieškovę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus negaliojančiais ir priteisti ieškovės naudai 118 434,07 Eur skolą už vitrinų (langų) projektavimo ir montavimo darbus pagal Subrangos sutartį. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, tai atsakovės priešpriešinio reikalavimo dydis, patyrus nuostolius dėl jos pačios kaltės liktų neapibrėžtas, nes ieškovės prievolė atlyginti žalą esant nustatytoms ieškovės civilinės atsakomybės sąlygoms vis tiek mažintina pagal CK 6.259 straipsnio 2 dalį tokiu nuostolių dydžiu, už kurį yra atsakinga atsakovė.

150.       Teisėjų kolegija su minėtais apeliantės argumentai nesutinka. Dėl šių apeliantės argumentų esmės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau buvo pasisakiusi pirmiau šioje nutartyje. Teisėjų kolegija, nekartodama šioje nutartyje nustatytų aplinkybių, pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovė, sumokėjusi trečiajam asmeniui netesybas, turi reikalavimo teisę į ieškovę dėl dalies nuostolių (117 000 Eur) atlyginimo.

151.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės atliktų įskaitymų pagrįstumą, atsižvelgusi į nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 146 punktą), nusprendžia, kad egzistuoja visos CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: i) tiek ieškovė, tiek atsakovė turi viena kitai abipusių teisių ir pareigų – atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę dėl dalies nuostolių atlyginimo, o ieškovė turi reikalavimo teisę dėl skolos už atliktus darbus priteisimo; ii) tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimai yra priešpriešiniai, nes nukreipti viena kitai; iii) šalių reikalavimai yra vienarūšiai (piniginiai) – ieškovės reikalavimas priteisti 118 434,07 Eur skolą už atliktus statybos darbus, 4 333,44 Eur delspinigius ir atsakovės reikalavimas dėl 117 000 Eur nuostolių atlyginimo; iv) abu reikalavimai yra galiojantys, nenuginčyti; v) abu reikalavimai turi būti vykdomi; vi) abu reikalavimai apibrėžti.

152.       Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavęs, kad apeliantė pažeidė Subrangos sutartį, nustatęs visų apeliantės civilinei atsakomybei taikyti būtinų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, be kita ko, nuostolius ir jų dydį, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančio ir skolos priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

153.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

154.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad šalys posėdžio metu nurodė, kad neginčija išlaidų atstovams dydžio, taip pat, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjama civilinė byla yra didelės apimties, buvo rengta daug procesinių dokumentų ir teikta įrodymų, vyko ilgos trukmės posėdžiai, nusprendė, kad šalių atstovų teisinių paslaugų apimties analizė ir vertinimas dėl atitikties maksimaliems užmokesčio dydžiams, patvirtintiems Rekomendacijose yra netikslingas. Teismas, įvertinęs, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies (1,2 proc.), nusprendė, kad ieškovė turi teisę į 25,37 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 443,01 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, o atsakovė – į 40 313,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Teismas, atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priteisė iš ieškovės atsakovei 39 844,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

155.       Ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog šalys nagrinėjamoje byloje patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas ir tokio dydžio išlaidos yra adekvačios bylos apimčiai, tačiau, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atitikties Rekomendacijose nustatytiems maksimalaus dydžio kriterijams, pažeidė CPK 98 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio.

156.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantė nekvestionuoja atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sudėties, pripažindama, kad tokios išlaidos yra adekvačios bylos apimčiai, o savo argumentus dėsto dėl to, kad teismas neįvertino šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalaus dydžio kriterijus, toliau plačiau pasisako, ar šios šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius.

157.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

158.       Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

159.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 97 punktas).

160.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

161.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė prašymą dėl 40 802,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė: i) susipažinimas su ieškovės ieškiniu ir civilinės bylos Nr. e2-391-889/2024 medžiaga, komunikavimas su klientu dėl reikiamų rašytinių įrodymų pateikimo, gautų rašytinių įrodymų analizė (5,5 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 831,88 Eur); ii) prašymo dėl termino pratęsimo atsiliepimui pateikti parengimas (0,75 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 113,44 Eur); iii) atsiliepimo į ieškinį parengimas (34 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 5 142,50 Eur); iv) susipažinimas su ieškovės dubliku ir pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais (3 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 452,75 Eur); v) tripliko parengimas, papildomų rašytinių įrodymų rinkimas (19 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 2 873,75 Eur); vi) susipažinimas su ieškovės rašytiniais paaiškinimais – prašymu dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, komunikavimas su klientu (5,75 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 869,69 Eur); vii) ieškovės prašomų išreikalauti rašytinių įrodymų rinkimas ir analizė, sisteminimas, rašytinių paaiškinimų kartu su prašymu dėl prašomų išreikalauti rašytinių įrodymų pateikimo parengimas ir pateikimas teismui (13,25 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 2 004,06 Eur); viii) atsakovės prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš ieškovės, liudytojų šaukimo parengimas ir pateikimas teismui (1,75 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 264,69 Eur); ix) pasirengimas bylai ir atstovavimas 2024 m. birželio 12 d. teismo posėdyje (7 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 1 0258,75 Eur); x) rašytinių paaiškinimų dėl prašomų apklausti liudytojų galimų parodymų parengimas (1,75 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 264,69 Eur); xi) trečiojo asmens teismui pateiktų Statybos darbų žurnalų analizė, įrašų sisteminimas ir grupavimas, darbų vykdymo grafiko (timeline) rengimas ieškovės atliktų darbų vėlavimo ir Statinio statybos užbaigimo vėlavimo priežastiniam ryšiui nustatyti (8,5 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 1 285,63 Eur); xii) susipažinimas su ieškovės rašytiniais paaiškinimais, atsakovės 2024 m. rugpjūčio 13 d. rašytinių paaiškinimų parengimas (28 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 4 235 Eur); xiii) pasirengimas 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžiui (4,5 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 680,63 Eur); xiv) 2024 m. rugsėjo 16 d. rašytinių paaiškinimų – prašymo teismui parengimas dėl VSDFV duomenų išreikalavimo (1 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 151,25 Eur); xv) ieškovės 2024 m. rugsėjo 18 d. pateiktų rašytinių įrodymų (dokumentų susijusių su medžiagų tiekimu) analizė, komunikavimas su kliento atstovais (2,25 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 340,31 Eur); xvi) 2024 m. rugsėjo 26 d. rašytinių paaiškinimų – prašymo rengimas dėl duomenų apie ieškovės darbuotojus išreikalavimo (1 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 151,25 Eur); xvii) 2024 m. spalio 10 d. rašytinių paaiškinimų dėl ieškovės 2024 m. rugsėjo 18 d. pateiktų rašytinių įrodymų parengimas (21,5 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 3 251,88 Eur); xviii) 2024 m. spalio 11 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų, susijusių su ieškovės darbuotojais, išreikalavimo parengimas (1,5 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 226,88 Eur); xix) pasirengimas bylai ir atstovavimas 2024 m. spalio 21 d. teismo posėdyje (14,5 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 2 193,13 Eur); xx) 2024 m. lapkričio 11 d. rašytinių paaiškinimų parengimas dėl ieškovės į bylą pateiktų vitrinų konstrukcijų gamybinių brėžinių (4 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 605 Eur); xxi) pasirengimas bylai ir atstovavimas 2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje (11 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 1 663,75 Eur); xxii) rašytinių paaiškinimų, grįstų fotografijomis iš statybų eigos, parengimas (17,75 Eur × 125 Eur / val. × 1,21 = 2 684,69 Eur); xxiii) pasirengimas bylai ir liudytojų apklausai (2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžiams) (6 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 907,5 Eur); xxiv) atstovavimas 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdyje (7,25 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 1 096,56 Eur); xxv) atstovavimas 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdyje (7,25 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 1 096,56 Eur); xxvi) 2015 m. sausio 14 d. ir 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžių garso įrašų stenogramų rengimas (6 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 907,50 Eur); xxvii) pasirengimas ir atstovavimas 2025 m. vasario 26 d. teismo posėdyje (5,5 val. × 125 Eur / val. × 1,21 = 831,88 Eur); xxviii) baigiamosios kalbos raštu rengimas (16 val. × 140 Eur / val. × 1,21 = 2 710,40 Eur); xxix) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas, priedų komplektavimas (1,25 Eur × 140 Eur / val. × 1,21 = 211,75 Eur); xxx) pasirengimas ir atstovavimas 2025 m. gegužės 5 d. ir 2025 m. gegužės 6 d. teismo posėdžiuose (10 val. × 140 Eur / val. × 1,21 = 1 694 Eur) (10 t., b. l. 99–152).

162.       Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė prašymą dėl 36 917,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: i) ieškinio rengimas (10 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 1 452 Eur); ii) pranešimo dėl trūkumų šalinimo rengimas (0,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 72,60 Eur); iii) dokumentų peržiūra ir analizė (4 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 580,80 Eur); iv) dubliko rengimas (31,75 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 4 610,10 Eur); v) atstovavimas (5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 726 Eur); vi) dokumentų peržiūra ir analizė (1,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 217,80 Eur); vii) užklausimo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai rengimas (1 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 145,20 Eur); viii) dokumentų peržiūra ir analizė (0,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 72,60 Eur; ix) kompensacija už duomenis iš Juridinių asmenų registro 42,54 Eur; x) kompensacija už specialią hidrometeorologinę informaciją 107,30 Eur (88,68 Eur × 1,21 = 107,30 Eur); xi) prašymo dėl įrodymų rengimas (6,50 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 943,80 Eur; xii) prašymo dėl įrodymų rengimas (1 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 145,20 Eur); xiii) dokumentų peržiūra ir analizė (2 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 290,40 Eur); xiv) prašymo dėl įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (2 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 290,40 Eur); xv) prašymo dėl įrodymų ir rašytinių paaiškinimų rengimas (5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 726 Eur); xvi) prašymo dėl įrodymų ir rašytinių paaiškinimų rengimas (1,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 217,80 Eur); xvii) pranešimo dėl dokumentų pateikimo rengimas (0,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 72,60 Eur); xviii) dokumentų peržiūra ir analizė (1 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 145,20 Eur); xix) dokumentų peržiūra ir analizė, pasiruošimas bylai (2 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 290,40 Eur); xx) atstovavimas nagrinėjant bylą teismo posėdyje (2 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 290,40 Eur); xxi) pasiruošimas bylai (1 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 145,20 Eur); xxii) dokumentų peržiūra ir analizė (6 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 871,2 Eur); xxiii) rašytinių paaiškinimų rengimas (23 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 3 339,60 Eur); xxiv) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas (0,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 72,60 Eur); xxv) pranešimo dėl duomenų pateikimo rengimas (0,25 val. . × 120 Eur / val. × 1,21 = 36,3 Eur); xxvi) dokumentų peržiūra ir analizė (1 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 145,20 Eur); xxvii) nuomonės dėl prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus rengimas (1 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 145,20 Eur); xxvii) pasiruošimas bylai (6 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 871,2 Eur); xxviii) konsultacijos (1,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 217,8 Eur); xxix) pranešimo dėl dokumentų pateikimo rengimas, teikiamų dokumentų peržiūra ir analizė (3,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 508,2 Eur); xxx) pranešimo dėl informacijos apie darbuotojus pateikimo rengimas (0,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 72,60 Eur); xxxi) dokumentų peržiūra ir analizė (0,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 72,60 Eur); xxxii) atsiliepimo į rašytinius 2024 m. spalio 10 d. paaiškinimus rengimas (11 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 1 597,20 Eur); xxxii) atsiliepimo į rašytinius 2024 m. spalio 11 d. paaiškinimus rengimas (4,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 653,4 Eur); xxxiii) pasiruošimas bylai (7 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 1 016,40 Eur); xxxiv) atstovavimas nagrinėjant bylą teismo posėdyje (7 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 1 016,40 Eur); xxxv) teismo posėdžio garso įrašo perklausa, stenogramavimas, pasiruošimas bylai (6 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 871,2 Eur); xxxvi) pranešimo dėl įrodymų pateikimo rengimas (0,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 72,60 Eur); xxxvii) dokumentų peržiūra ir analizė, atsiliepimo į 2024 m. lapkričio 11 d. rašytinius paaiškinimus ruošimas (5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 726 Eur); xxxviii) pasiruošimas bylai (4 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 580,8 Eur); xxxix) atstovavimas nagrinėjant bylą teismo posėdyje (4,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 653,40 Eur); xl) teismo posėdžio garso įrašo perklausa, stenogramavimas, pasiruošimas bylai (5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 726 Eur); xli) atsiliepimo į 2024 m. lapkričio 28 d. paaiškinimus rengimas (12 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 1 742,40 Eur); xlii) dokumentų peržiūra ir analizė (1 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 145,20 Eur); xliii) atstovavimas nagrinėjant bylą teismo posėdyje (7 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 1 016,40 Eur); xliv) pasiruošimas bylai (6 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 871,2 Eur); xlv) pasiruošimas bylai (3 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 435,60 Eur); xlvi) atstovavimas nagrinėjant bylą teismo posėdyje (7 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 1 016,40 Eur); xlvii) pasiruošimas bylai, paaiškinimų ruošimas, informacijos sisteminimas (13,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 1 960,20 Eur); xlviii) atstovavimas nagrinėjant bylą teismo posėdyje (3 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 435,60 Eur); xlix) baigiamosios kalbos rengimas (31,5 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 4 573,80 Eur); l) pasiruošimas bylai (2 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 290,40 Eur); li) atstovavimas nagrinėjant bylą teismo posėdyje (8 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 1 161,60 Eur); lii) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 val. × 120 Eur / val. × 1,21 = 145,20 Eur) (11 t., b. l. 1–52).

163.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti šalys nesinaudojo atitinkamos srities ekspertų paslaugomis, tačiau kompleksiškai įvertinus šalių veiksmus bylinėjimosi procese, taip pat byloje spręstinų klausimų pobūdį (byloje nagrinėjami rangos teisiniai santykiai, sprendžiamas ieškovės civilinės atsakomybės klausimas, vertinimas atliktų priešpriešinių įskaitymų teisėtumas) ir apimtis (visą elektroninės bylos medžiagą sudaro 12 tomų; bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 11 tomų), tai, kad civilinė byla buvo nagrinėjama daugiau nei metus laiko (ieškinys pateiktas 2024 m. vasario 5 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2025 m. birželio 16 d.), konstatuotina, kad nagrinėjama byla yra pakankamai sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, be to, didelės apimties, joje gausu faktinių aplinkybių, šalių atstovai parengė ir pateikė teismui daug ir didelės apimties procesinių dokumentų (žr. šios nutarties 161–162 punktus), o tai neabejotinai lėmė darbo laiko sąnaudas, atitinkamai ir išlaidų dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus kriterijus, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nusprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kai teismas gali priteisti daugiau išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose.

164.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra proporcingos, atitinkančios bylos sudėtingumą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atlygintinomis visa apimtimi ir priteisė iš ieškovės atsakovei 39 844,70 Eur išlaidų dydį, kuris yra proporcingas byloje patenkintų–atmestų reikalavimų proporcijai.

Dėl procesinės bylos baigties

165.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

166.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

167.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

168.       Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 10 587,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apeliacinio skundo analizė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (DOK-4348).

169.       Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą atsakovė advokatui sumokėjo 2025 m. rugpjūčio 19 d. (2 000 Eur), 2025 m. rugsėjo 2 d. (3 000 Eur), 2025 m. rugsėjo 25 d. (2 456,30 Eur), 2025 m. rugsėjo 11 d. (3 146,28 Eur) mokėjimo pavedimais, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (10 587,50 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 337,70 Eur × 1,3 = 3 039,01 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

170.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjama civilinė byla buvo pripažinta kaip pakankamai sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, didelės apimties (žr. šios nutarties 163 punktą), taip pat atsižvelgusi į tai, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio apimtis siekia 69 lapus ir kurio parengimas truko 62 val., vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nusprendžia, kad yra pagrindas priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš ieškovės atsakovei 10 587,50 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Langų parkas“, juridinio asmens kodas 302308245, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MINESTAS“, juridinio asmens kodas 142095319, 10 587,50 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Rūta Latvelė

Jadvyga Mardosevič

Žilvinas Terebeiza