VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja V. G., I. G. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo V. G. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. G., tuo metu jai buvo 18 metų. Pareiškėjos teigimu, po tėvo mirties ji visą laiką naudojosi tėvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, juo naudojasi iki šiol, jį išlaikė ir disponavo kaip savininkė, yra deklaravusi gyvenamąją vietą šiame bute.

Papildomais paaiškinimais pareiškėja paaiškino, kad ji iki 2021 m. birželio 7 d. faktiškai gyveno paveldimame bute, juo faktiškai naudojosi. Pajamų išlaikyti butą turėjo, nes jai buvo paskirta našlaitės pensija.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. G. palikimo perėjimą valstybei.

Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad pareiškėjos tėvas V. G. mirė (duomenys neskelbtini), kuomet pareiškėjai buvo 18 metų. Po tėvo mirties jo vardu nebuvo registruotas joks turtas. Aplinkybė, kad V. G. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), paaiškėjo tik 2021 m. birželį. Teigė, kad po tėvo mirties S. G. priėmė palikimą faktiniu būdu, pradėdama disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini): ji bute gyveno, naudojosi juo kaip savininkė, pradėjusi gauti našlaitės pensiją prisidėdavo prie buto išlaikymo, mokėdama komunalinius mokesčius. Pažymėjo, kad tam tikrais etapais S. G. mokėsi ir dirbo ne Lietuvoje, tačiau visą laiką grįžus naudojasi turtu, prisideda prie jo išlaikymo. Suinteresuoto asmens V. G. įsitikinimu, nustačius juridinį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu būdu, nebus pažeisti niekieno interesai, todėl suinteresuotas asmuo V. G. prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo I. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko, patvirtino, kad pretenzijų neturi.

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu V. G. buvo išsituokęs, jo santuoka, (duomenys neskelbtini) sudaryta su suinteresuotu asmeniu V. G., nutraukta (duomenys neskelbtini), ankstesnė santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) su I. G., gimusia (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). V. G. turėjo du vaikus – pareiškėją, gimusią (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotą asmenį I. G., gimusią (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad V. G. mirus notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą būtų buvusi pradėta paveldėjimo byla. Testamentų registre nėra registruotų nei V. G. sudarytų testamentų, nei jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad V. G. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau jo mirties dieną Nekilnojamojo turto registre 1994 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1524 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 pagrindu buvo registruota V. G. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, galiojusią V. G. mirties momentu, įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po V. G. mirties įstatyminis įpėdinis – palikėjo dukra pareiškėja (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, ji savo tėvo palikimą priėmė, nes turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama įstatyminė V. G. įpėdinė, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėja priėmė savo tėvo palikimą, po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad V. G. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota tik V. G. buvusios sutuoktinės V. G. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis Butas įgytas 1994 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1524 pagrindu, tai yra V. G. esant santuokoje su V. G. nuo (duomenys neskelbtini) (jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)).Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Byloje surinkti įrodymai liudija, kad V. G. ir V. G. santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. sausio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 25-II, tačiau jų santuokos nutraukimo faktas civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas (duomenys neskelbtini) (SŠK 40 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad santuokos nutraukimo metu ar vėliau, bendru sutarimu ar teismine tvarka V. G. ir V. G. būtų sprendę santuokoje įgyto Buto padalijimo klausimą (SŠK 24 straipsnis, 23 straipsnio 4 dalis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad V. G. būtų reiškusi reikalavimus dėl Buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Tai leidžia sutikti su pareiškėja, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre tik V. G. vardu, palikėjo V. G. mirties momentu priklausė V. G. ir jo buvusiai sutuoktinei V. G. lygiomis dalimis (po ½ dalį). 

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad po tėvo V. G. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja nuolat naudojosi ir šiuo metu naudojasi Butu, jame pareiškėja gyveno iki palikėjo mirties, jame ji savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1992 m. birželio 11 d. iki 2012 m. birželio 17 d. Į bylą taip pat pateikti įrodymai, kad mokesčiai už Butui suteiktas paslaugas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos buvo mokami. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad Butui komunalines paslaugas teikusios įmonės būtų kreipusios į teismą dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjos ar palikėjo. Nors nuo 2016 m. birželio 17 d. iki šiol pareiškėja yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, suinteresuotas asmuo V. G., kuriai priklauso likusi ½ dalis minėto Buto, patvirtino, kad pareiškėja nuo pat palikimo atsiradimo dienos prisidėjo prie Buto išlaikymo, kadangi turėjo pajamų, ką patvirtina į bylą pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjai paskirta našlaičių pensija, tą daro iki šiol – grįždama į Lietuva rūpinasi Butu, juo naudojasi kaip savo, prisideda prie jo išlaikymo. Abejoti šių aplinkybių egzistavimu teismas pagrindo neturi. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjos pastovų gyvenimą Bute nuo 1992 m. birželio 11 d. iki V. G. mirties ir po to, iki 2012 m. birželio 17 d., taip pat įvertindamas ir tai, kad suinteresuoti asmenys V. G. ir I. G. prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo patenkinimo nereiškė, priešingų aplinkybių nenurodė, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus jos tėvo V. G. palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat V. G. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį V. G., išduoti pareiškėjai S. G.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja              Asta Misiūnaitė-Bashir