Civilinė byla Nr. e2-108-943/2016

                                                            Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07948-2015-6

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-948-259/2016 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. UAB „Manfula“ kreipėsi į teismą su pareiškimu CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka dėl 73 993 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 332 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Envija“. Šio pareiškimo pagrindu Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. išdavė teismo įsakymą. Skolininkė per CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, todėl UAB „Manfula“ pateikė ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės UAB „Envija“ ieškovės UAB „Manfula“ naudai 73 993 Eur sumą nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2015 m. rugsėjo 2 d. teisme buvo priimtas atsakovės UAB „Envija“ priešieškinis ieškovei UAB „Manfula“, kuriuo prašoma priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 268 122,77 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - atsakovės pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turi ir kitų kreditorių bei įsipareigojimų jiems, o taip pat ir pradelstų skolų, priešieškinio suma ieškovei yra neabejotinai didelė, be to, ieškovė vengia geranoriškai ir sąžiningai vykdyti savo prievoles, dėl ko yra reali tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, esant palankiam teismo sprendimui, jo įvykdymas gali pasunkėti arba apskritai pasidaryti neįmanomu, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kaip matyti iš ieškovės 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos bei balanso, ieškovės finansinė padėtis yra bloga, įmonė veikia nuostolingai, 2013 metus užbaigė su didesniu nei 7 000 000 Lt nuostoliu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsakovės UAB „Envija“ prašymą tenkino ir priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo bendrai 268 122,77 Eur sumai ieškovei UAB „Manfula“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, o materialaus turto neesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai leido areštuoti ieškovės pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis.
6. Teismas įvertino, kad atsakovės pareikštas priešieškinis tikėtinai pagrįstas, reikalavimų suma pakankamai didelė, todėl sprendė, kad siekiant pašalinti grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui taikytinas ieškovės turto areštas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Manfula“ prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir UAB „Envija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovės pateiktas priešieškinis netenkina pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. nėra tikėtinai pagrįstas, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti jo prašymo ir taikyti ieškovės turtui areštą. Ieškovas pažymi, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra nepagrįsta, tai patvirtina ieškovės pateikta bylos šalių tarpusavio įsiskolinimą atspindinti lentelė.
2. Atsakovės nurodyti duomenys apie sudėtingą ieškovės finansinę padėtį, kaip grėsmę tikėtina atsakovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, yra neteisingi, kadangi Kauno apygardos teismas įvertinęs ieškovės mokumą atsisakė kelti jai bankroto bylą.
3. Ieškovė vykdo keletą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų, todėl iš ieškovės sąskaitoje esančių lėšų, gautų Europos Sąjungos finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšų remiamam projektui vykdyti, negali būti vykdomas išieškojimas, todėl ir areštas joms pritaikytas nepagrįstai.

9. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašė jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Aplinkybė, kad ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, nepaneigia atsakovės nurodytų aplinkybių dėl prastos ieškovės finansinės padėtiems, kadangi, bloga finansinė padėtis nėra siejama su nemokumo bankroto byloje nustatymu Įmonių bankroto įstatymo prasme, o bankroto bylos inicijavimas ieškovei jau savaime rodo sudėtingą įmonės finansinę situaciją.
2. Ieškovės pateiktu bylos šalių tarpusavio skolų apskaičiavimu nėra pagrindo remtis, kadangi tai vienašalis, įrodymais nepagrįstas ieškovės parengtas dokumentas.
3. Ieškovė nurodydama teismui, kad vykdo keletą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų, neatskleidė fakto, kad ji nėra Europos Sąjungos paramos gavėja, todėl CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatyti išieškojimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtų lėšų ribojimai, ieškovei netaikomi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės tenkintas, areštuojant ieškovės turtą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis šalių skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
13. Atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su atsakovės teisės pareikšti priešieškinį vertinimu. Ieškovės teigimu, atsakovė reikalavimus grindžia iš esmės vienu dokumentu - 2014 m. lapkričio 14 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, nors jis buvo sudarytas prieš metus laiko; teismui neatskleidžiama, kad tarp šalių vyksta ginčai dėl tarpusavio įsipareigojimų dydžio; atsakovės pateikti įrodymai dėl prašomos priteisti skolos sumos neatitinka ieškovės finansinėje ataskaitoje esamų duomenų. Apeliantės nuomone, šiuo atveju teismas neįvertino priešieškinio tikėtino pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė neturi teisės reikšti reikalavimų ieškovei, todėl neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
14. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo pareiga sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinti tikėtiną ieškinio pagrįstumą, pažymi, kad į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, todėl ir atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar atsakovė turi reikalavimo teisę ieškovei ir kokio jis dydžio, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, nevertinamas. Taikant laikinąsias pasaugos priemones teismo atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra vykdomas ta pačia apimtimi kaip yra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovės reikalavimai pagrįsti įrodymais – šalių tarpusavio susitarimais. Ieškovės teiginiai, jog jie buvo sudaryti daugiau nei prieš metus laiko, nepaneigia jų kaip įrodymų, apie šalis siejusius sutartinius santykius ir iš jų kilusius tarpusavio įsipareigojimus, įrodomosios reikšmės. Tai, kad šiuo metu tarp bylos šalių kilę ginčai dėl tarpusavio susitarimais prisiimtų įsipareigojimų galiojimo ir jų dydžio, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė neturi reikalavimo ieškovei. Ieškovės sudaryta ir pateikta finansinė ataskaita apie šalių tarpusavio įsipareigojimus bus vertinama bylą ir joje kilusius reikalavimus nagrinėjant iš esmės ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nevertinama.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog preliminariai įvertinus atsakovės pareikštus reikalavimus, susipažinus su atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, tikėtina, jog bylą išnagrinėjus iš esmės atsakovės priešieškinis galėtų būti tenkinamas, t. y. ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, kas sudarė pagrindą teismui vertinti atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.
16. Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs, jog priešieškinio suma (268 122,77 Eur) gali kelti grėsmę teismo sprendimo vykdymui.
17. Ieškovė nesutinka, kad reikalavimų suma šiuo atveju sąlygoja poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad įmonės finansinė padėtis yra gera ir net tuo atveju jei bus priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, ieškovė bus pajėgi jį įvykdyti.
18. Sprendžiamo klausimo įvertinimui svarbu pažymėti, kad po ginčijamos nutarties priėmimo, ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės turtui; jeigu teismas nuspręstų atmesti prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytą arešto sumą iki 94 350,76 Eur. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsakovės UAB „Envija“ priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – arešto ieškovės UAB „Manfula“ nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms mastą nuo bendros 268 122,77 EUR sumos sumažino iki 94 350,76 EUR sumos. Todėl vertinant ieškovės argumentus dėl priešieškinio sumos jai reikšmingumo, turima omenyje 94 350,76 Eur suma.
19. Sprendžiant, ar atsakovės priešieškinio suma lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, reikalavimų suma įvertinama per ieškovės finansinės padėties prizmę. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovė teigdama, kad priešieškinio suma, atsižvelgiant į jos finansinius pajėgumus, nėra reikšminga ir įmonė nesusidurtų su finansiniais sunkumais jeigu tektų ją padengti, turi pagrįsti šiuos teiginius. Tam, kad teismas galėtų pripažinti apeliantės teiginius pagrįstais, teismui turėtų būti pateikti įrodymų, pagrindžiančių įmonės finansinę padėtį visuma, t. y. duomenys apie įmonės vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, įmonei suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, duomenis apie įmonės vardu bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas. Šiuo atveju minėti duomenys teismui nepateikti. Teismas vadovaudamasis viešais Juridinių asmenų ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatė, kad ieškovės 2014 metų balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 7 377 811 Eur (25 474 106 Lt) ir dengė per vienerius metus įmonės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 6 825 433,56 Eur (23 566 857 Lt), tačiau didžiąją dalį įmonės turto sudarė gautinos sumos 2 731 756 Eur (9 432 208 Lt) (pirkėjų įsiskolinimai ir kt.), kurių neindividualizavus teismui įvertinti jų realumą ir atgavimo tikimybę yra sudėtinga. Remiantis Nekilnojamojo turto registro informacija ieškovė turi savo vardu registruoto turto, bet dalis jo apsunkintas hipoteka, o likusio, neįkeisto turto vertė nėra dielė. Be to, ieškovei įrodinėjant, jog jos finansinė padėtis stabili ir siekiant, kad jos turtui būtų panaikintos taikomos laikinos suvaržymo priemonės, ji turėjo galimybę vadovaujantis CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalimis sumokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, tačiau minėtų veiksmų nesiėmė, nors kaip nurodyta 2014 metų balanse - įmonės lėšos viršijo 1 448 100 Eur (5 000 000 Eur) sumą. Ieškovė, prašydama panaikinti arba pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones (prašymas kaip minėta įvertintas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi), prašymą motyvavo ne ieškinio sumos įmonei mažareikšmiškumu, bet aplinkybe, jos atsakovei dalį priešieškiniu reikalaujamos iš ieškovės priteisti sumos padengus draudimo bendrovei, atsakovės reikalavimai bei jų užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės tikslintinos.
20. Nesudaro pagrindo naikinti byloje taikomas ieškovės turtui laikinąsias apsaugos priemones ir aplinkybė, jog ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones ir sprendžiant dėl įmonės mokumo, vertinamos skirtingos aplinkybės, ir tai, kad įmonė nepripažinta nemokia, savaime nereiškia, jog įmonė bus pajėgi padengti teismo sprendimu priteistą sumą.
21. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, nepašalina grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė, neigdama priešieškinio sumos įmonei reikšmingumą, neįrodė savo teiginių pagrįstumo, o byloje esantys duomenys šios grėsmės nepašalino.
22. Laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašo panaikinti ir dėl to, kad jos, apeliantės teigimu, pažeidžia CPK 668 straipsnio 3 dalies normas, uždraudžiančias nukreipti išieškojimą į lėšas gautas kaip Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtą paramą. Šis argumentas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi turto sudėtis, kuri bus areštuojama, o vėliau ir į kurį bus nukreiptas išieškojimas, yra nustatoma vykdymo procese. Būtent vykdymo procese ir sprendžiamas klausimas dėl turto, iš kurio negali būti išieškoma. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė ir šių priemonių taikymo eiliškumą, pagal kurį – piniginės lėšos areštuojamos paskiausiai. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, jog ji yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamos paramos gavėja ar, jog tokio pobūdžio lėšos yra areštuotos vykdant ginčijamą nutartį. Net ir nustačius aplinkybę, jog tokioms lėšoms buvo taikyti apribojimai, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas vykdymo procese skundžiant antstolio veiksmus, o ne skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų pasaugos priemonių.
23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, įvertino, kad remiantis bylos medžiaga yra sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir pagrįstai bei teisėtai, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkino. Esant šioms aplinkybėms atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja                               Egidija Tamošiūnienė