Civilinė byla Nr. 2A-1266-921/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14015-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.2; 3.3.1.14

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. ir atsakovės mažosios bendrijos „Venalta“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-1026/2022 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Venalta“ dėl skolos (nuostolių), turtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti: 14 518 Eur skolą (nuostolius), 29 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. kovo 7 d. su atsakovės direktoriumi A. V. pasirašė Buto apdailos darbų vartojimo rangos sutartį Nr. MBV 2016/03/07-8 (toliau – ir sutartis). Pagal minėtą sutartį, atsakovė kaip rangovė įsipareigojo ieškovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), atlikti apdailos darbus. Šalys susitarė, kad atsakovė atliks darbus už 4 500 Eur. Ieškovas atsakovei sumokėjo 3 000 Eur avansą. Atsakovė visų apdailos darbų, numatytų sutartyje, neatliko. A. V. pripažino, kad sulaužė ieškovo duotą šviestuvą, tačiau žalos iki šiol neatlygino. 2016 m. rugsėjo 14 d. ieškovas rangovei išsiuntė pretenziją raštu. Be to, ieškovas siuntė pretenzijas ir elektroniniais laiškais laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 6 d. Atsakovės direktorius A. V. už būsimus darbus paimto avanso negrąžino, sutartinių delspinigių nesumokėjo, neatlygino žalos už sulaužytą šviestuvą. Atsakovei atsisakius vienašališkai vykdyti sutartį, ieškovas buvo priverstas ieškoti kito rangovo. Ieškovas kitam rangovui sumokėjo 12 500 Eur. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 12 500 Eur kaip skolą (nuostolius) pagal sutarties 10.5 ir 10.6 papunkčius. Ieškovas pažymėjo, kad jis dėl atsakovės kaltės negalėjo naudotis savo butu, jame gyventi, todėl buvo priverstas nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, už kurį sumokėjo 2 018 Eur. Ieškovas šiuos netiesioginius nuostolius taip pat prašė priteisti iš atsakovės. Ieškovas taip pat prašė priteisti 29 Eur turtinę žalą už sulaužytą šviestuvą.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį neneigė fakto, kad 2016 m. kovo 7 d. tarp ieškovo (užsakovo) ir atsakovės (rangovės) buvo sudaryta sutartis dėl remonto darbų atlikimo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad už faktiškai atliktus darbus ieškovas jai sumokėjo 3 000 Eur. Atsakovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai – atliko UAB „Jurosa“ atliktų ir ieškovui perduotų darbų demontavimą, glaisto (betono) sluoksnio nuėmimą nuo sienų, sienų tiesinimą ir tinkavimą, iš naujo padarė dėžes virtuvėje virš spintelių, pertvarkė virtuvėje sienelę prie šaldytuvo, iš naujo įrengė ventiliaciją, demontavo senas medines palanges ir iš naujo suformavo palangių kampus. Pažymėjo, kad vykdant darbus, ieškovas nurodydavo atsakovei atlikti papildomus darbus, dėl kurių atlikimo šalys nebuvo susitarusios. Atsakovė sutikdavo tokius darbus atlikti, tačiau ieškovas vengė papildomus darbus įforminti rašytiniais susitarimais ir už juos atsiskaityti. Ieškovas neįrodė atsakovės atliktų darbų trūkumų fakto. Ieškovas dėl galutinės darbų kokybės pretenzijų (iki to laiko, kai reikėjo priimti darbus) nereiškė. Nors ieškovas nurodė, kad jis su nauju rangovu sudarė rangos sutartį dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo ir darbų užbaigimo, tačiau iš į bylą pateiktos 2018 m. sausio 11 d. Vartojimo rangos sutarties turinio negalima spręsti, kad šia sutartimi buvo susitarta būtent dėl atsakovo darbų trūkumų šalinimo ir (ar) likusių darbų užbaigimo. Be to, ieškovas praleido sutrumpintą vienų metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus teisme dėl darbų trūkumų. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 3 029 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė atsakovei iš ieškovo 2 690,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš ieškovo – 5,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5.       Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 7 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Buto apdailos darbų vartojimo rangos sutartis Nr. MBV 2016/03/07-8 dėl remonto darbų atlikimo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.1 papunktyje numatyta, kad atsakovė įsipareigoja bute atlikti rangos darbus, t. y. pirmu etapu atlikti UAB „Jurosa“ vykdytų ir, pagal 2016 m. sausio 14 d. Vienašališką atliktų darbų perdavimo aktą bei pagal 2016 m. sausio 29 d. Vienašališką atliktų darbų perdavimo aktą Nr. 2, ieškovui perduotų darbų demontavimą ir patalpoje 16-1 buto sienų atstatymą, o vėliau antru etapu iš naujo atlikti buto apdailos darbus. Vadovaujantis sutarties 3.1–3.2 papunkčiais, atsakovė įsipareigojo atlikti buto sienų, jeigu reikalinga, glaisto (betono) sluoksnio nuėmimą (pašalinimą), tinkavimą bei jų lyginimą ar glaistymą ir suformuoti tarp visų buto sienų vidinius ir išorinius 90 laipsnių kampus, naujai pakabinti lubas, demontuoti ir iš naujo suformuoti palangių kampus, atlikti buto sienų dažymą. Šalys susitarė, kad darbų kaina yra 4 500 Eur, o už papildomus, sąmatoje nenumatytus darbus, ieškovas apmoka atsakovei papildomai pagal šalių pasirašytą priedą prie sutarties (sutarties 1.2 papunktis). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad už faktiškai atliktus darbus ieškovas jai sumokėjo 3 000 Eur. Vadovaujantis sutarties 5.1 papunkčiu, darbai turėjo būti atliekami laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. liepos 8 d.

6.       Teismas konstatavo, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad šalių santykiai kvalifikuojami kaip vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad šalys skirtingai vertino ginčo esmę, tačiau teismas vertino, kad visgi viso bylos nagrinėjimo metu buvo nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų, t. y. ieškovo netenkino atsakovės atliktų darbų kokybė.

7.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo taikyti byloje ieškinio senatį, nusprendė, kad ieškovo reikalavimas kyla iš rangos darbų trūkumų bei kokybės, todėl turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas. Teismas nusprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti laikoma pretenzijos apie trūkumus pareiškimo data, t. y. 2016 m. rugsėjo 14 d. Ieškinys teisme pareikštas 2019 m. rugpjūčio 23 d. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, praleido ieškinio senaties terminą. Teismas įvertino tai, kad atsakovo sprendimas visiškai nusišalinti ir atsiriboti nebuvo tinkamas šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo įgyvendinimas, todėl tenkino ieškovo prašymą ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino.

8.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovės atliktų darbų pagal sutartį, konstatavo, kad atsakovė sutartus darbus atliko. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad šalių sudarytos sutarties 2.1 papunktyje numatyta, kad darbų kaina sąmatose ir (ar) atskirame priede prie šios sutarties nurodytų darbų apimtyje yra galutinė ir negali būti didesnė už nurodytą sąmatose ir (ar) atskirame priede prie šios sutarties, kuri paskaičiuojama pagal sąmatose ir (ar) atskirame priede prie šios sutarties nurodytus vienetinius įkainius pagal rangovės faktiškai atliktų ir užsakovo priimtų darbų kiekius. Teismui ieškovas nepateikė šalių sudarytų sąmatų, tokias sąmatas teikė tik atsakovė. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktos sąmatos daugiau mažiau atitinka šalių paaiškinimus dėl darbų apimties. Teismas nusprendė, kad atsakovės pateiktos sąmatos netiesiogiai patvirtina tai, kad atsakovės išvardyti darbai buvo atlikti už 3 716,30 Eur.

9.       Ieškovas prašė, vadovaujantis sutarties 10.5 ir 10.6 papunkčiais, priteisti iš atsakovės 12 500 Eur nuostolius dėl to, kad jis turėjo ieškoti kito rangovo, kuris pabaigtų atsakovės darbus.

10.       Atsakovės vadovas pažymėjo, kad sutartį pasirašė nesigilinęs į jos turinį. Teismas sprendė, kad galiojant sutarties nuostatai dėl darbų kokybės (3.1 papunktis), t. y. jai esant nenuginčytai ir nepakeistai, sutarties nuostatos yra privalomos šalims. Tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti sutarties 10.5 ir 10.6 papunkčio nuostatas, nes sutartyje sulygti darbai buvo atlikti, tačiau neatitiko sutarties 3.1 papunktyje numatytų kokybės reikalavimų. Tai, kad atsakovės darbai buvo atlikti, tačiau neatitiko sutarties 3.1 papunktyje numatytų reikalavimų, teismo vertinimu, patvirtina byloje esanti D. K. 2016 m. spalio 7 d. Vertinimo akto išvada. Teismo vertinimu, atsakovė turi atlyginti (grąžinti) ieškovui jo sumokėtą 3 000 Eur sumą, todėl nusprendė minėtą sumą priteisti ieškovui iš atsakovės.

11.       Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 12 500 Eur sumą. Teismas, susipažinęs su garso ir vaizdo įrašais, kuriuose fiksuotas ieškovo butas, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės atliktus darbus buvo būtina demontuoti. Be to, teismas pažymėjo, kad jis parinko kitą ieškovo pažeistos teisės gynybos būdą – kainos grąžinimą. Teismo vertinimu, jo parinkto gynybos būdo visiškai pakanka, kad šalių santykiai būtų atstatyti. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš tarp ieškovės ir naujojo rangovo pasirašytos 2018 m. sausio 11 d. sutarties negalima daryti išvados, kad šia sutartimi buvo susitarta būtent dėl atsakovo darbų trūkumų šalinimo ir (ar) likusių darbų užbaigimo. Sutartis su nauju rangovu buvo sudaryta tik 2018 metų sausio mėnesį, t. y. praėjus beveik 1,5 metų po atsakovės darbų užbaigimo. Teismas laikė, kad labiau tikėtina, jog nauja rangos sutartimi buvo susitarta tiesiog dėl remonto darbų atlikimo, o ne dėl atsakovės darbų trūkumų šalinimo. 

12.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl 2 018 Eur netiesioginių nuostolių priteisimo. Ieškovas teigė, kad minėtus nuostolius patyrė todėl, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės negalėjo pagal paskirtį naudotis savo butu ir jame gyventi laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. Minėtu laikotarpiu ieškovas nuomojosi kitą būstą. Teismas nustatė, kad ieškovo pateikta apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. birželio 1 d., t. y. tuo metu, kai atsakovė dar vykdė darbus ieškovui priklausančiame bute ir tarp šalių nebuvo jokių ginčų dėl darbų atlikimo kokybės. Be to, ieškovas nurodė, kad dar ir bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2021 m., bute negyvena ir nenaudoja jo pagal paskirtį, kad jis dar nėra galutinai įrengtas. Teismas, įvertinęs tai, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog tarp atsakovės atliktų ar atliktų darbų su trūkumais ir ieškovo prašomų netiesioginių nuostolių yra priežastinis ryšys.

13.       Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 29 Eur turtinės žalos priteisimo. Ieškovas minėtą turtinę žalą patyrė dėl to, kad atsakovės darbuotojas sulaužė ieškovo šviestuvą.

14.       Ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 5 proc. metines palūkanos už priteistą sumą (3 029 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

15.       Ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisė 1 064,81 Eur (5114,37 x 20,82 proc.), o atsakovei iš ieškovo – 3 755,66 Eur (4 743,20 x 79,18 proc.). Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistos 2 690,85 Eur (3 755,66 Eur – 1 064,81 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

16.       Valstybės turėtas 7,54 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš ieškovo atmestų reikalavimų daliai, t. y. 5,97 Eur. Kitos dalies iš atsakovės nepriteisė, nes ji sudaro mažesnę nei minimali, priteista valstybei, 5 Eur suma.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

17.1.                       Atsakovės nuomone, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. 

17.2.                       Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovo praleistas ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, jog per garantijos terminą ieškovas pakartotinai su 2018 m. kovo 29 d. Pretenzija kreipėsi į atsakovę, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Garantijos terminas yra skirtas tik darbų ir (ar) daikto trūkumams identifikuoti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė pareikšti ieškinį nėra siejama su garantijos terminu, o ieškinio senaties termino pradžia laikoma pretenzijos apie rangos darbų trūkumus pareiškimo data. Atsakovė pažymi ir tai, kad ieškovas pakartotinai su 2018 m. kovo 29 d. Pretenzija į atsakovę kreipėsi jau po to, kai pasibaigė vienų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė nurodo, kad šalys paskutinį kartą bendravo 2016 m. spalio 7 d., kai buvo atliekami jos atliktų darbų defektų vertinimai. Atsakovė, atsakydama į ieškovo pretenzijas, informavo jį, kad su jomis nesutinka ir jų netenkins. Aplinkybė, kad atsakovė nesutiko su ieškovo pretenzijomis ir atsisakė jas tenkinti, nelaikytina nebendradarbiavimu ir (ar) nusišalinimu nuo problemos sprendimo. Ieškovas per įstatyme numatytą vienų metų ieškinio senaties terminą privalėjo kreiptis į teismą, jeigu vertino, jog jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, tačiau to nepadarė ne dėl atsakovės kaltės, o dėl išimtinai nuo jo paties priklausiusių priežasčių. Be to, teismas neįvertino, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas (buvęs advokatas), todėl jam puikiai žinomos ieškinio senaties skaičiavimo taisyklės ir jo praleidimo teisinės pasekmės.

17.3.                       Atsakovė nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovė nors ir atliko sutartus darbus, tačiau jie buvo atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovo jai sumokėtus 3 000 Eur. Pažymi, kad pagal sutartį neatliko tik vienos buto patalpos lubų glaistymo ir buto sienų dažymo, tačiau už šiuos darbus negavo jokio apmokėjimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pirmojo etapo (demontavimo) darbus, kurie kainavo 1 637,30 Eur, atliko netinkamai. Net ir nustačius, kad antrojo etapo (apdailos) darbai buvo atlikti netinkamai (nors atsakovė su tokia teismo pozicija nesutinka), iš atsakovės ieškovui galėjo būti priteista tik 1 362,70 Eur suma, kurią ieškovas sumokėjo atsakovei už antrojo etapo (apdailos) darbus (3 000 Eur – 1 637,30 Eur = 1 362,70 Eur). Pažymi, kad dar 2016 metų rugsėjo mėn. pabaigoje ieškovą tenkino atsakovės darbų kokybė, jis norėjo, kad atsakovė tęstų darbus.

17.4.                       Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2016 m. gruodžio 14 d. atsakovės atliktų darbų Vertinimo akto išvadomis. Nors atsakovės atstovas dalyvavo darbų vertinime, vykusiame 2016 m. spalio 7 d., tačiau jam faktiškai nebuvo sudaryta galimybės teikti paaiškinimus, užduoti klausimus specialistams, įsitikinti ir įvertinti, kad specialistų naudojami įrankiai yra tinkamai sukalibruoti. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, Vertinimo akto kopija nebuvo pateikta atsakovei, su Vertinimo aktu atsakovė susipažino tik 2020 m., jį gavusi iš teismo. Todėl atsakovė pagrįstai tikėjo, kad darbus atliko kokybiškai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas turi būti iš karto informuotas apie darbų trūkumus, priešingu atveju vėliau trūkumų faktu remtis negalima.

17.5.                       Atsakovė nesutinka su tariamais jos darbų trūkumais. Atsakovė pripažino aplinkybę, kad vienoje patalpoje (16-1) nebuvo nuglaistytos lubos ir nebuvo nudažytos sienos, tačiau už šiuos darbus ji apmokėjimo negavo. Atsakovės nuomone, negalima laikyti, kad vienoje vietoje perveržti gipso kartono varžtai buvo esminis darbo trūkumas, dėl kurio atsakovė galėjo būti įpareigota grąžinti jai už darbą sumokėtą kainą. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad buvo netinkamai įrengtos palangės, atjungti radiatoriai, o butas nebuvo galutinai įrengtas. Be to, priešingai, nei nurodė teismas, Vertinimo akte nėra padaryta išvada, kad buto paviršių plokštumo paruošimo lygis neatitinka Q4 Plius reikalavimų. Todėl tokia teismo išvada yra neteisinga ir nepagrįsta. Atsakovė nesutinka ir su teismo išvadomis dėl buto sienų ir kitų paviršių nelygumo. Vertinimo akte padarytas išvadas, jog buto sienos ir kitos plokštumos keliais milimetrais neatitinka 90 laipsnių kampų, galėjo lemti ir tai, kad vertinimui atlikti buvo naudojami ieškovo įrankiai, kurie buvo netinkamai sureguliuoti. Net jeigu ir būtų konstatuota, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, tokie trūkumai, kaip sienų ar lubų kelių milimetrų nelygumas, vienoje patalpoje (16-1), perveržti lubų gipso kartono varžtai, yra mažareikšmiai, niekaip netrukdantys naudotis atliktais darbais pagal paskirtį. Tą patvirtino ir teismas, nurodęs, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog atsakovės atliktus darbus po 1,5 metų buvo būtina demontuoti.

17.6.                       Nepagrįstai teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 29 Eur žalą už sulaužytą šviestuvą. Pažymi, kad asmuo, sulaužęs šviestuvą, niekada nebuvo atsakovės darbuotoju. Todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti šio asmens ieškovui padarytą žalą. Todėl teismas sutarties 10.8 papunkčio nuostatas taikė netinkamai ir nepagrįstai.

18.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti – priteisti ieškovui iš atsakovės 14 518 Eur skolą (nuostolius), 29 Eur turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

18.1.                       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino ieškinio faktinį pagrindą, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo grindžiami darbų trūkumų faktu. Ieškovo įsitikinimu, jo ieškinys buvo grindžiamas ne atsakovės atliktų darbų trūkumų faktu, o aplinkybe dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnis). Ieškovas teigia, kad jis, vadovaudamasis sutarties 10.5–10.6 papunkčiais, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.658 straipsniu ir CK 6.636 straipsnio 9 dalimi, kaip užsakovas, turi teisę į nuostolių atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas tokią jo teisę nepagrįstai paneigė. Ieškovas nurodo, kad jis byloje nereiškė reikalavimo grąžinti sumokėtą 3 000 Eur avansą ar mažinti darbų kainą iki nulio.

18.2.                       Ieškovas nurodo, kad apie atsakovo atsisakymą vykdyti sutartį sužinojo tik 2018 m. sausio 22 d. Pažymi, kad plačiau dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovas yra pasisakęs teismui pateiktuose 2020 m. sausio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos, neperrašydamas, palaiko ir apeliaciniame skunde.

18.3.                       Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė atliko beveik visus sutartus darbus, nes atsakovė tik imitavo darbus ir jokių realių darbų neatliko.

18.4.                       Ieškovas pažymi, kad jis sumokėjo atsakovei 3 000 Eur ne už atliktus darbus, o kaip avansinį mokėjimą. Atsakovės atstovas 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog gavo avansą, norėjo perdaryti darbus ir pan.

18.5.                       Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dalies dėl 12 500 Eur nuostolių atlyginimo. Pažymi, kad ieškovas šį reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė sutartų darbų neatliko ir jų ieškovui neperdavė bei nepateikė ir paslėptų darbų aktų, todėl ieškovas dėl atsakovo nepadarytų darbų atlikimo sudarė sutartį pagal tuos pačius aukščiausios kokybės reikalavimus su kitu rangovu. Be to, pažymi, kad sutartį su nauju rangovu R. D. ieškovas sudarė tik praėjus beveik 1,5 metų nuo to momento, kai darbų nevykdė atsakovė, nes per visą šį laikotarpį negalėjo surasti rangovo.

18.6.                       Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad sutarties kaina buvo 4 500 Eur, neaišku kodėl teismas ieškovui priteisė ne 4 500 Eur ar 3 716,30 Eur, o tik 3 000 Eur. 

18.7.                       Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui jo prašomų 2 018 Eur netiesioginių nuostolių. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. (kai atsakovė turėjo užbaigti darbus bute) iki 2018 m. sausio mėn. (kai ieškovas susirado kitą rangovą) ieškovas negalėjo jam nuosavybės teise priklausančio buto naudoti pagal paskirtį, todėl buvo priverstas nuomotis kitą gyvenamąją vietą. Ieškovas nurodytu laikotarpiu už nuomą sumokėjo 2 018 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.

18.8.                       Teismas nepagrįstai atsakovės bylinėjimosi išlaidas (dėl 1 742,40 Eur sumos) pripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Ieškovo teigimu, 2020 m. sausio 17 d. atsakovė pateikė tik prašymą dėl šios bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo, tačiau nepateikė PVM sąskaitos faktūros, todėl neaišku, už kokias teisines paslaugas buvo sumokėta. Atsakovė yra nesąžininga, todėl teismas turėtų atsisakyti ginti atsakovės teises.

19.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo skundą atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje ieškovas reikalauja priteisti skolą (nuostolius) dėl atsakovės esminių sutarties pažeidimų ir sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės, turi būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nėra praleidęs. Pagal sutartį atsakovė darbus įsipareigojo užbaigti ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 8 d. Darbų neatlikus, šis terminas ieškovo buvo pratęstas iki 2016 m. spalio 7 d. Kadangi ieškinys dėl skolos (nuostolių) priteisimo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d., todėl ieškovas nėra praleidęs ir sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pažymi, kad atsakovė vienašališką atsisakymą vykdyti sutartį patvirtino tik 2018 m. sausio 22 d. teisme, liudydama buvusios rangovės UAB „Jurosa“ naudai prieš ieškovą. Ieškovas, sužinojęs šią aplinkybę, 2018 m. kovo 29 d. išsiuntė atsakovei 2018 m. kovo 29 d. pareiškimą-pretenziją, kuria nuo 2018 m. kovo 30 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir pranešė, kad naudosis ir kitomis sutarties, įskaitant 10.5 ir 10.6 papunkčiuose numatytomis, teisėmis. Atsakovės esminiai sutartiniai pažeidimai tęsėsi ir toliau (buvo tęstiniai), dėl ko ieškovas nėra praleidęs ir vienų metų (sutartiniai pažeidimai tęsėsi iki pat ieškinio padavimo teismui) ir CK 6.363 straipsnio 10 dalyje numatyto 2 metų ieškinio senaties termino, juolab kad atsakovė savo darytiems darbams yra suteikusi ir 24 mėnesių garantiją (sutarties 8.3 papunktis). Be to, pati atsakovė pripažino, kad ji neatsakė į ieškovo laiškus ir nenorėjo su ieškovu toliau bendrauti, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės sprendimas visiškai nusišalinti ir atsiriboti buvo netinkamas bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo įgyvendinimas. Ieškovas įstatymo nustatytu vienų metų terminu nesikreipė į teismą būtent dėl nuo atsakovės priklausiusių aplinkybių.

19.2.                       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo darbų neva priėmimo ar mokėjimo už atliktus darbus. Atsakovė niekada jokių atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto (-ų) nerašė ir ieškovui neteikė, todėl sutarties 4.1 ir 4.3 papunkčiai įrodo, kad ieškovas mokėjo atsakovei tik avansą. Ieškinio dalykas (prašoma priteisti iš atsakovo 12 500 eurų suma) yra ne atsakovės darytų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, bet ieškovo sumokėta suma kitam rangovui už atsakovės iš viso neatliktus darbus. Be to, teismas nustatė, kad atsakovės daryti darbai neatitinka sutarties 3.1 papunktyje nustatytų kokybės reikalavimų, kas visiškai paneigia bet kokių darbų atlikimą pagal sutarties reikalavimus ir susitartą kokybę, todėl atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl neva 80–90 procentų visų sutartų buto apdailos darbų atlikimo.

19.3.                       Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės neva tikėjimo jai palankiomis vertinimo išvadomis ar kad jai nebuvo sudarytos galimybės atlikti savo ekspertizės. Atsakovei į bylą nepateikus jokių kitų įrodymų dėl darytų darbų kokybės, teismas visiškai pagrįstai vadovavosi eksperto D. K. 2016 m. spalio 7 d. Vertinimo akto išvadomis. Apžiūroje dalyvavę asmenys matė nesant 90 laipsnių vidinių ir išorinių kampų, jų nesant tarp sienų ir lubų. Be to, aiškiai matė ir labai nelygias sienas, lubas bei kitus paviršius, akivaizdžiai neatitinkančius Q4 Plius reikalavimų, bei kitus pagal sutartį nepadarytus darbus. Nepadarius 90 laipsnių kampų (darbas iš viso nepadarytas) ir nepateikus paslėptų darbų aktų, nesuprantami apeliacinio skundo argumentai dėl perveržtų varžtų. Tokie darbų trūkumai negali būti laikomi mažareikšmiais, kai darbai pagal sutarties reikalavimus ir kokybę iš viso nėra padaryti. Tai įrodo ne darbų trūkumus, o jų nepadarymą, ką būtent pagal tokius pačius reikalavimus ir kokybę atliko kitas rangovas.

19.4.                       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti už šviestuvo sulaužymą padarytą žalą, nes jį sulaužė ne atsakovės darbuotojas. Sutartyje nustatyta, kad rangovas yra atsakingas už savo ir kitų pasitelktų darbuotojų kvalifikaciją, reikalingų licencijų, atestatų ir (ar) kitų leidimų darbų atlikimui turėjimą, o prieš pradedant darbus įsipareigoja instruktuoti darbus atliksiančius darbuotojus, o vykdydamas darbus rangovas įsipareigoja užtikrinti saugos darbe, sveikatos, gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos, sanitarijos, darbo higienos ir kitų teisės aktais numatytų reikalavimų laikymąsi (sutarties 6.3 ir 6.4 papunkčiai). Be to, rangovas atsako ir už subrangovo padarytą žalą užsakovui ir pagal įstatymą. Taigi, nagrinėjamu atveju visais atvejais už ieškovo sulaužytą šviestuvą yra atsakinga atsakovė.

20.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, t. y. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio reikalavimai buvo grindžiami ne darbų trūkumų faktu, o aplinkybe dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnis). Pažymi, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Apeliantas nedetalizavo ir nenurodė, jog egzistuoja bei kuo pasireiškia visi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos galima įvertinti, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Reikšdamas ieškinį, ieškovas nesivadovavo CK 6.217 straipsnio nuostatomis dėl sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo. Priešingai – tiek pareikštame ieškinyje, tiek ir kartu su ieškinio pateiktuose pretenzijose, adresuotose atsakovei, nurodė, kad darbai buvo atlikti netinkamai (nekokybiškai) ir buvo detalizuoti konkretūs darbų trūkumai, kuriuos ieškovas manė esant. Todėl teismas tinkamai kvalifikavo šalių sutartinius teisinius santykius ir pagrįstai sprendė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės atliktų rangos darbų kokybės.

20.2.                      Priešingai nei teigia ieškovas, teismas nepaneigė ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą, kaip vieną iš galimų pažeistų teisių gynybos būdų, o tiesiog konstatavo, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų dėl nuostolių atlyginimo, todėl toks jo reikalavimas negali būti tenkinamas.

20.3.                      Ieškovas neįrodė, kad atsakovė darbus atliko netinkamai, nukrypstant nuo sutarties sąlygų ir atsakovės darbų rezultato nebuvo galima naudoti pagal sutartyje nurodytą ar normalią paskirtį. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė visiškai atliko pirmo etapo darbus. Neatlikusi šio etapo darbų, atsakovė nebūtų galėjusi atlikti buto apdailos darbų. Iš byloje esančios 2016 m. kovo 7 d. sąmatos Nr. 1, sudarytos prie sutarties, matyti, kad pirmojo etapo darbų (demontavimo) šalių sutarta kaina yra 1 637,30 Eur. Sąmata dėl antrojo etapo (apdailos darbų) raštu nebuvo sudaryta. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė atliko 80–90 procentų visų sutartų buto apdailos darbų. Ieškovą dar 2016 metų rugsėjo pabaigoje tenkino atsakovės darbų kokybė, jis norėjo, kad darbai būtų tęsiami. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė neatliko jokių darbų. Darbų priėmimo–perdavimo akto nesurašymas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti, kadangi vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

20.4.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl 12 500 Eur nuostolių dėl atsakovės tariamų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad labiau tikėtina, jog nauja rangos sutartimi buvo susitarta tiesiog dėl remonto darbų atlikimo, o ne dėl atsakovės darbų trūkumų šalinimo. Byloje nėra duomenų kaip ir kokiu būdu naujasis rangovas atliko darbus ieškovo bute ir koks darbų rezultatas buvo pasiektas. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, jog naujasis rangovas darbus atliko tinkamai, nesant net 1 mm paklaidos, ir tokiu būdu ištaisė atsakovės darbų trūkumus, todėl šias išlaidas privalo padengti atsakovė.

20.5.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad jis sutartį su nauju rangovu sudarė tik praėjus beveik 1,5 metų nuo to momento, kai darbų nevykdė atsakovė, nes per visą šį laikotarpį negalėjo surasti rangovo. Pažymi, kad šalių sutartiniai santykiai nutrūko dar 2016 metų rugsėjo–spalio mėnesiais, kai atsakovė informavo ieškovą, kad toliau nevykdys darbų. Jei ieškovas manė, kad darbus turėjo tęsti atsakovė, tai lieka neaišku, kodėl ir kokiu tikslu jis ieškojo naujo rangovo.

20.6.                      Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad sutarties kaina buvo 4 500 Eur, neaišku, kodėl teismas ieškovui priteisė ne 4 500 Eur ar 3 716,30 Eur, o tik 3 000 Eur, tačiau ieškovas nenurodė jokių argumentų ir teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti 4 500 Eur ar 3 716,30 Eur sumą. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas atsakovei už atliktus darbus sumokėjo 3 000 Eur. Atsakovės vertinimu, ji ieškovo bute atliko darbų apytiksliai už 3 500–3 700 Eur sumą. Atsakovės nuomone, ieškovui jokia suma neturėjo būti priteista, nes darbai buvo atlikti tinkamai, o iš sumokėtų 3 000 Eur net 1 637,30 Eur suma buvo už rangovės UAB „Jurosa“ darbų demontavimą, kurį atsakovė galutinai ir tinkamai atliko. 

20.7.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino ieškovo argumentų, jog nutrūkus šalių sutartiniams santykiams atsakovė bendravo su ieškovo buvusio rangovo UAB „Jurosa“ atstovais, savo iniciatyva liudijo prieš ieškovą Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdyje, iš ieškovo gautų 3 000 Eur neįtraukė į įmonės apskaitą. Ieškovo nurodomos aplinkybės ne tik neatitinka tikrovės, bet iš esmės net nesusijusios su ginčo dalyku.

20.8.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tariamai atsakovės atstovas pripažino, jog gavo avansą, norėjo perdaryti darbus. Iš 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo galima girdėti, kad atsakovės atstovas nurodė, jog gavo apmokėjimą už atliktus darbus, tai nebuvo avansas, ir tik ieškovui ir jo atstovui kelis kartus perklausus, ar tai tikrai nebuvo avansas, atsakovės atstovas sutriko ir nurodė, kad gal ir buvo sumokėtas avansas.

20.9.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai ieškovui nepriteisė 2 018 Eur netiesioginių nuostolių, kurie susidarė dėl to, kad ieškovas negalėjo jam nuosavybės teise priklausančio buto naudoti pagal paskirtį, todėl buvo priverstas nuomotis kitą gyvenamąją vietą ir nurodytu laikotarpiu nuomos mokesčiui išleido 2 018 Eur. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad VšĮ Vilniaus universiteto bendrabučio kambarį jis buvo priverstas nuomotis būtent todėl, kad dėl atsakovės kaltės negalėjo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu. 2021 m. rugsėjo 8 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad Vilniaus universiteto bendrabutyje jis gyvena jau daugiau kaip dešimt metų. Ieškovas 2016 m. birželio 1 d. Apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartį sudarė, siekdamas išsaugoti šio kambario nuomininko teises, nes jį tenkina gyvenimo sąlygos ir už kambarį mokėtina kaina.

20.10.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atsakovės bylinėjimosi išlaidas (dalis dėl 1 742,40 Eur sumos) pripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Pažymi, kad įstatyme nėra detalizuojama, kaip ir kokiu būdu turi būti pagrįstos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos. Siekdama pašalinti bet kokias abejones, atsakovė pateikia į bylą 2020 m. sausio 6 d. sąskaitą faktūrą, išrašytą atsakovei už suteiktas teisines paslaugas, 1 742,40 Eur sumai.

20.11.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovės nesąžiningumo, teigiant, kad teismas turėtų atsisakyti ginti atsakovės teises.

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl naujų įrodymų

22.       Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurią prašo pridėti prie bylos. Nurodo, kad atsakovas, prašydamas pirmosios instancijos teisme priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė prašymą, pinigų priėmimo–perdavimo kvitą bei teisinių paslaugų detalizaciją. Pažymi, kad ieškovas klausimą dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo iškėlė pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, šį klausimą pakartotinai vėl kelia ir apeliaciniame skunde. Atsakovas, siekdamas atsikirsti į ieškovo argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde dėl bylinėjimosi išlaidų, teikia 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą.

23.       CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

24.       Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

25.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pateiktu rašytiniu įrodymu atsakovė siekia pagrįsti savo turėtas bylinėjimosi išlaidas (jų dydį) pirmosios instancijos teisme, taip pat įvertindama tai, kad rašytinio įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto

26.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovo (užsakovo) ir atsakovės (rangovės) 2016 m. kovo 7 d. buvo sudaryta Buto apdailos darbų vartojimo rangos sutartis Nr. MBV 2016/03/07-8. Pagal minėtą sutartį, atsakovė įsipareigojo ieškovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti buto apdailos darbus: 1) pirmu etapu, pagal sąmatą Nr. 1, atlikti UAB „Jurosa“ vykdytų ir perduotų darbų rezultato demontavimą ir patalpoje 16-1 išgriautų buto sienų atstatymą; 2) antru etapu, pagal sąmatą Nr. 2, iš naujo atlikti buto apdailos darbus (sutarties 1.1 papunktis). Šalys susitarė, kad darbų atlikimo kaina yra 4 500 Eur. Be to, šalys sutartyje numatė, jog tuo atveju, jeigu atliekant darbus atsiranda sąmatose nenumatytų darbų, užsakovas už tuos darbus rangovei sumoka pagal abiejų šalių pasirašytą atskirą priedą prie sutarties (sutarties 1.2 papunktis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas atsakovei sumokėjo 3 000 Eur. Sutarties 5.1 papunktyje numatyta, kad atsakovė darbus turėjo pradėti 2016 m. kovo 7 d., o pabaigti – 2016 m. liepos 8 d.

27.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 14 547 Eur nuostolių, kuriuos, kaip nurodė, patyrė dėl to, kad atsakovė netinkamai įvykdė tarp šalių sudarytą sutartį, be to, darbų atlikimo metu sulaužė šviestuvą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovės 3 029 Eur nuostolių atlyginimą. Apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovas, tiek atsakovė.

28.       Taigi, apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų kvalifikavimo ir ieškinio senaties

29.       CK 6.671 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

30.       Nagrinėjamu atveju rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo, kaip vartotojo, savo ir savo šeimos poreikių tenkinimui ir atsakovės, kaip verslininkės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos sutartiniai santykiai.

31.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pagal sutartį atliktų darbų kokybės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pagal sutartį atliktų darbų kokybės, nusprendė, kad turi būti taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienų metų ieškinio senaties terminas.

32.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir kilusį ginčą. Be to, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas taikytiną ieškinio senaties terminą, netinkamai taikė CK 6.667 straipsnio 1 dalį. Ieškovas tvirtina, kad jis reiškė reikalavimą atsakovei ne dėl atliktų darbų kokybės, o dėl to, jog nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį, kurią atsakovė netinkamai vykdė. Be to, ieškovo nuomone, nurodyta apeliaciniame skunde (pateikiant nuorodą į byloje esančius 2020 m. sausio 20 d. rašytinius paaiškinimus) ir atsiliepime į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Be to, ieškovas pažymi, kad jis nėra praleidęs nei CK 6.363 straipsnio 10 dalyje numatyto sutrumpinto dvejų metų ieškinio senaties termino, nei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (šiuo metu 9 dalyje) numatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

33.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, kilusį ginčą, todėl pagrįstai nagrinėjamu atveju taikė CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytą sutrumpintą vienų metų ieškinio senaties terminą.

34.       Vertinant nutarties 32–33 punktuose nurodytus ieškovo ir atsakovės argumentus, pažymėtina, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

35.       Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Šio straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Pagal šio straipsnio 11 dalį, reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienų metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis.

36.       Pažymėtina, kad taikytinas ieškinio senaties terminas nustatomas atsižvelgiant į ginčo šalių materialinių teisinių santykių ir reikalavimo pobūdį, ieškinyje suformuluotą jo pagrindą ir dalyką, taikomą teisių gynimo būdą.

37.       Teisėjų kolegija iš skundžiamo sprendimo motyvų nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas, šį klausimą sprendė atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisnius santykius ir vertindamas tarp šalių kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta nutarties 30–31 punktuose, padarė išvadą, jog tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, o ginčas kilo dėl rangos darbų trūkumų. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada sutinka tik iš dalies.

38.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

39.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme. Ar ieškinys pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

40.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 14 547 Eur nuostolių atlyginimą, kuris susideda iš trijų dalių: 1) 12 500 Eur nuostolių, kuriuos patyrė dėl to, jog atsakovė neatliko visų sutartyje numatytų darbų pagal nustatytus terminus ir aukščiausios kokybės reikalavimus (apeliacinio skundo 37 punktas); 2) 2 018 Eur netiesioginių nuostolių, kuriuos patyrė dėl to, kad ieškovas, atsakovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2018 m. sausio 11 d. negalėjo naudotis butu, buvo priverstas nuomotis kitą gyvenamąjį plotą (apeliacinio skundo 68, 71 punktai); 3) 29 Eur nuostolių, kuriuos patyrė dėl to, kad atsakovei pagal sutartį atliekant darbus bute buvo sulaužytas šviestuvas (ieškinio 13 punktas).

41.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl taikytino ieškinio senaties termino nustatymo, turėjo vertinti kiekvieną ieškovo reikalavimo sudedamąją dalį atskirai, kvalifikuoti, ar konkreti reikalavimo dalis laikytina reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkančiu specialiuosius užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdus, ar reikalavimu dėl žalos atlyginimo, ir dėl kiekvienos jų nustatyti taikytiną ieškinio senaties terminą, tačiau to tinkamai nepadarė. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teismo.

42.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios, visų pirma, taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

43.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė darbus pagal sutartį turėjo atlikti laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. liepos 8 d. (sutarties 5.1 papunktis). Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atliko ne visus sutartyje numatytus darbus, o tik 80–90 proc. jų (ginčijamo sprendimo 20 punktas). Pažymėtina, kad užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018)

44.       Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.3641 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. CK 6.3641 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. Atitinkamai – vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių atveju iš minėtos normos kyla užsakovo teisė į nuostolių, atsiradusių dėl vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo netinkamo atlikimo, atlyginimą.

45.       Vertinant ieškovo pareikšto reikalavimo pirmąją dalį, t. y. reikalavimą priteisti 12 500 Eur nuostolių atlyginimą, pažymėtina, kad ieškovas teigia, jog jo prašomus priteisti 12 500 Eur nuostolius (skolą) sudaro pinigų suma, kurią jis sumokėjo kitam rangovui tam, kad būtų pabaigti pagal sutartį atsakovės neatlikti darbai.

46.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2016 m. rugsėjo 14 d. pareiškė atsakovei pretenziją, kurioje, be kita ko, nurodė, jog nustato 22 dienų terminą, t. y. iki 2016 m. spalio 7 d., nurodytų defektų pašalinimui ir visų buto įrengimo darbų atlikimui. Minėtoje pretenzijoje ieškovas yra nurodęs atsakovei jos atliktų darbų trūkumus. Pavyzdžiui, nurodyta, kad: „patalpoje 16-3 ties langu yra atšokęs sienos glaistas ir / ar tinkas, patalpoje 16-2 ir 16-3 ties lubomis užuolaidų g/k dėžės yra įrengtos nelygiai su nuokrypiais, išimtinai visos sienos, įskaitant ir vonioje (patalpa 16-4), g/k lubos ir kitos plokštumos (ir virtuvės lubų ir ortakio g/k dėžės) vietomis nesuvestos 90 laipsnių kampu“ <...> „visos sienos ir kitos plokštumos vietomis yra su nuokrypiais nuo statmenos, išimtinai viso sienos, įskaitant ir vonioje ypač su virtuvę besiribojančią sieną, lubos ir kitos plokštumos vietomis yra nepilnai išlygintos su nuokrypiais bei neatitinkančios susitarto Q4 Plius lygio“ <...>.

47.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovas atsakovei 2018 m. kovo 29 d. pateikė kitą pretenziją. Minėtoje pretenzijoje ieškovas, be kita ko, nurodė, kad: rangovė iki nustatyto termino, t. y. 2016 m. spalio 7 d., pretenzijoje nurodytų defektų nepašalino; visų užsakovo buto įrengimų ir visų kitų apdailos darbų pagal sutartį neatliko. Atsižvelgdamas į tai, užsakovas praneša ir pareiškia, kad dėl rangovės kaltės, t. y. esminių sutarties pažeidimų, be įspėjimo nuo 2018 m. kovo 30 d. vienašališkai nutraukia sutartį, o nutraukęs praneša, kad naudosis ir kitomis sutarties, įskaitant ir 10.5, ir 10.6 papunkčiuose, numatytomis teisėmis. Užsakovas taip pat reikalauja rangovės grąžinti jo avansu už būsimus darbus sumokėtus 3 000 Eur bei sumokėti 29 Eur už sulaužytą šviestuvą.

48.       Byloje taip pat yra pateiktas 2016 m. spalio 7 d. Vertinimo aktas, surašytas eksperto D. K.. Minėtame akte nurodyta, kad jis buvo surašytas įvertinus buto apdailos darbus, kurie buvo atlikti 2016 m., pagal 2016 m. kovo 7 d. Buto apdailos darbų vartojimo rangos sutartį Nr. MBN 2016/03/07-8, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame vertinimo akte, be kita ko, yra nurodyti atsakovės atliktų darbų pažeidimai, pavyzdžiui: išmatuoti buto patalpų plokštumų kampai neatitinka 90 laipsnių kampo, nustatyti kampų nuokrypiai iki 5 mm; nustatyti sienų, įskaitant pertvaros, paviršių nuokrypiai nuo vertikalės iki 9 mm, o lubų, įskaitant gipso kartono plokščių, nuokrypiai nuo horizontalės iki 7 mm; esami sienų, įskaitant pertvaros ir lubų plokštumų paviršių nuokrypiai viršija leistinas normas; gipso kartono plokštėse perveržti varžtai; buto 16-1 patalpoje lubos neglaistytos, radiatoriai atjungti, dažymo ir kiti darbai nedaryti, o butas nėra galutinai įrengtas ir kt.

49.       Ieškovas ieškinyje nurodė, jog dėl to, kad atsakovė atsisakė vienašališkai vykdyti sutartį, jis buvo priverstas ieškoti kito rangovo. Ieškovas su kitu rangovu sudarė sutartį tik 2018 m. sausio 11 d. Kitas rangovas ieškovo nurodytus darbus atliko. Kadangi kito rangovo darbų atlikimas ieškovui kainavo 12 500 Eur, todėl ši suma kaip skola (nuostoliai), pagal sutarties 10.5 ir 10.6 papunkčių reikalavimus, priteistina iš atsakovo (ieškinio 19 punktas).

50.       Sutarties 10.5 papunktyje numatyta, kad rangovui pasirašius šią sutartį ir nevykdant darbų ar šioje sutartyje nustatytais terminais tinkamai ir kokybiškai neatlikus visų sąmatose ir (ar) pagal atskirą priedą prie šios sutarties numatytų darbų, toks pažeidimas laikomas esminiu, dėl kurio užsakovas turi teisę be įspėjimo vienašališkai šią sutartį nutraukti, ir įgyja teisę neatliktų darbų atlikimui sudaryti sutartį su kitu rangovu, už kurių (neatliktų darbų) atlikimą sumoka rangovas, o taip pat rangovas atlygina ir kitus dėl to užsakovo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Sutarties 10.6 papunktyje numatyta, jog rangovui neištaisius netinkamai atliktus darbus ir (ar) nepašalinus darbų defektų per užsakovo nurodytą protingą terminą, įskaitant ir atsiradusių per garantinį terminą, toks pažeidimas laikomas esminiu, dėl kurio užsakovas turi teisę be įspėjimo vienašališkai šią sutartį nutraukti, ir įgyja teisę netinkamai atliktų darbų ištaisymui ir (ar) defektų pašalinimui sudaryti sutartį su kitu rangovu, už kurių (atliktų darbų ištaisymo ir (ar) defektų pašalinimo) atlikimą sumoka rangovas, o taip pat rangovas atlygina ir kitus dėl to užsakovo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

51.       Apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 46–50 punktuose, darytina išvada, jog ieškovas nebuvo patenkintas atsakovės atliktais darbais, jų kokybe, todėl ir reiškė atsakovei tiek 2016 m. rugsėjo 14 d. pretenziją, tiek 2018 m. kovo 29 d. pretenziją. Be to, ieškovas tam, kad būtų įvertinti atsakovės atlikti darbai pagal sutartį, jų kokybė bei apimtis, užsakė eksperto D. K. paslaugas, kuris parengė nutarties 48 punkte minimą Vertinimo aktą ir jį 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas nebuvo patenkintas ne tik tuo, kad atsakovė neatliko visų sutartyje numatytų darbų, bet ir atliktų darbų kokybe, patvirtina ir paties ieškovo 2020 m. sausio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodo, kad teikia 2016 m. spalio 7 d. Vertinimo aktą, iš kurio matyti, kad atsakovės darytus darbus reikėjo demontuoti ir iš naujo perdaryti, todėl dėl šios priežasties (atsakovės kaltės) tokia suma (iš rašytinių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ieškovas turi omenyje 12 500 Eur sumą) ir susidarė (rašytinių paaiškinimų 18 punktas). Vertindama tarp šalių kilusį ginčą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė neatliko visų darbų pagal sutartyje nustatytus terminus ir aukščiausios kokybės reikalavimus (apeliacinio skundo 37 punktas).

52.       Kaip minėta šios nutarties 44 punkte, be specialiųjų vartotojo teisių gynimo būdų, visais atvejais vartotojas turi teisę į nuostolių atlyginimą. Nuostolių atlyginimas gali būt taikomas kartu su kitais teisių gynybos būdais (pavyzdžiui, sutarties nutraukimu), taip pat gali su jais konkuruoti (pavyzdžiui, gali būti taikomas tada, kai pritaikius konkretų teisių gynimo būdą nebuvo kompensuoti visi vartotojo patirti neigiami padariniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas, nurodęs, kad atsakovė (rangovė) netinkamai įvykdė sutartį, pasirinko savo pažeistų teisių gynimo apimtį ir būdą – sutarties nutraukimą, reikalaujant atlyginti nuostolius, kuriuos, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro tiek atsakovės atliktų darbų trūkumų ištaisymas, tiek atsakovės pagal sutartį nepabaigtų darbų atlikimas. Taigi, ieškovas pareikštu ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 12 500 Eur nuostolių, kurie atsirado dėl atsakovės netinkamos kokybės darbų atlikimo, atlyginimo.

53.       Taigi, teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, daro išvadą, jog ieškovo reikalavimo pirmoji dalis, t. y. reikalavimas dėl 12 500 Eur nuostolių atlyginimo, teisingai pirmosios instancijos teismo kvalifikuota kaip reikalavimas dėl darbų trūkumų. Kaip ne kartą minėta, iš ieškovo byloje esančių procesinių dokumentų, pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, jog ši suma susidaro iš sumos, kurią ieškovas sumokėjo kitam rangovui tam, kad būtų ištaisyti tiek atsakovės atliktų darbų trūkumai (defektai), tiek pabaigti sutartyje numatyti darbai, kurių atsakovė neatliko. Pažymėtina, kad teismų praktikoje panašaus pobūdžio reikalavimai taip pat kvalifikuotini kaip reikalavimai dėl darbų trūkumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimui, kuris kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl rangos darbų trūkumų, dėl 12 500 Eur nuostolių atlyginimo taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienų metų ieškinio senaties terminas.

54.       Vertinant kitas dvi ieškovo pareikšto reikalavimo dalis, t. y. dėl 29 Eur nuostolių, patirtų dėl šviestuvo sulaužymo, ir dėl 2 018 Eur nuostolių, patirtų dėl negalėjimo tam tikrą laikotarpį naudotis butu, atlyginimo, pažymėtina, kad jos nėra tiesiogiai susiję su atsakovės atliktais rangos darbais ir (ar) jų kokybe. Kaip ne kartą minėta, ieškovas teigia, kad 29 Eur nuostolių patyrė todėl, kad atsakovės darbų atlikimo metu buvo sulaužytas šviestuvas. Tuo tarpu 2 018 Eur nuostolių ieškovas patyrė todėl, kad jis tam tikru laikotarpiu negalėjo dėl atsakovės kaltės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, buvo priverstas nuomotis kitą gyvenamąjį būstą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ieškovo reikalavimo dalys kvalifikuotinos kaip reikalavimai, kylantys dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiame nutarties punkte nurodytoms ieškovo reikalavimo dalims turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

55.       Dėl to, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 29–54 punktuose, teisėjų kolegija ieškovo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais ir konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo reikalavimo dalims dėl 29 Eur nuostolių už sulaužytą šviestuvą ir 2 018 Eur nuostolių dėl negalėjimą naudotis butu atlyginimo taikytiną ieškinio senaties terminą, netinkamai taikė CK 6.667 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 9 dalies.

56.       Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). 

57.       Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

58.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog ieškinio senačiai taikytina CK 6.667 straipsnio 3 dalis, užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą – dieną, kada užsakovas pareiškė apie rangovo atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas).

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžios nustatymo momentui dėl reikalavimo pirmos dalies, t. y. 12 500 Eur nuostolių atlyginimo, turi būti taikoma CK 6.667 straipsnio 3 dalis, todėl turi būti nustatomas objektyvusis momentas – diena, kada užsakovas pareiškė apie rangovės atliktų darbų trūkumus. Tuo tarpu ieškinio senaties termino pradžios nustatymo momentui dėl likusios reikalavimo dalies, t. y. 2 047 Eur nuostolių atlyginimo, turi būti taikoma CK 1.127 straipsnio 1 dalis, todėl turi būti nustatomas subjektyvusis momentas – diena, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

60.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pretenziją dėl darbų trūkumų atsakovei pareiškė per garantijos terminą, t. y. 2016 m. rugsėjo 14 d. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės šalys neginčijo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad ieškinio senaties terminas reikalavimo daliai dėl 12 500 Eur nuostolių atlyginimo pareikšti prasidėjo nuo 2016 m. rugsėjo 14 d.

61.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CK 1.127 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma, turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).

62.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovės vadovas A. V. 2016 m. rugsėjo 30 d. atsisakė atlyginti jam dėl šviestuvo sugadinimo padarytą žalą. Pažymėjo, kad tai patvirtina 2016 m. rugsėjo 30 d. garso įrašas. Taigi, akivaizdu, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovas turėjo suvokti ir suvokė apie savo teisės pažeidimą, t. y. tai, kad atsakovė jam padarytos žalos dėl šviestuvo sulaužymo gera valia neatlygins. Teisėjų kolegija iš kartu su ieškiniu pateikto 2016 m. spalio 4 d. garso įrašo nustatė, jog tarp šalių vykusio pokalbio metu atsakovės vadovas A. V. tvirtino, jog jis darbus atliko gerai. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė nepripažino, kad rangos darbus atliko netinkamai. Be to, pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovės vadovas 2016 m. rugsėjo 26 d. pasiėmė paskutinius savo daiktus iš buto. Be to, nurodė ir tai, kad ieškovas elektroniniu paštu reiškė atsakovės vadovui A. V. pretenzijas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 6 d. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovės vadovas būtų rašęs ieškovui atsakymus į siųstus elektroninius laiškus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovės vadovas pripažino, jog neatsakė į ieškovo elektroniniu paštu siųstus laiškus, nes nenorėjo su ieškovu toliau bendrauti (ginčijamo sprendimo 18 punktas). Taigi, ieškovui jau 2016 m. rugsėjo–spalio mėn. buvo žinomos aplinkybės apie tariamus atsakovės darbo trūkumus bei tai, kad atsakovė neketina tenkinti ieškovo pretenzijų, neketina šalinti ieškovo nurodytų darbų trūkumų, kaip ir neketina pabaigti sutartyje sulygtų darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo suvokti vėliausiai 2016 m. spalio mėn. pradžioje, todėl nuo šio momento ir prasidėjo ieškinio senaties terminas likusiems reikalavimams, t. y. reikalavimams priteisti 2 047 Eur nuostolių atlyginimą dėl sulaužyto šviestuvo ir negalėjimo naudotis butu pagal paskirtį, pareikšti.

63.       Ieškovas ieškinį teismui pareiškė 2019 m. rugpjūčio 23 d. Akivaizdu, kad reikalavimui dėl 12 500 Eur nuostolių atlyginimo pareikšti yra praleistas ieškinio senaties terminas (šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. rugsėjo 14 d., o pasibaigė – 2017 m. rugsėjo 13 d.) Tuo tarpu reikalavimams pareikšti dėl likusios nuostolių atlyginimo dalies, t. y. 2 047 Eur, ieškinio senaties terminas nėra praleistas (ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. spalio mėn. pradžioje, pasibaigė – 2019 m. spalio mėn. pradžioje).

64.       Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo valia tam tikri civilinių teisinių santykių subjektų atlikti veiksmai ieškinio senaties termino eigą nutraukia. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. 

65.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar egzistavo aplinkybės, kurioms esant ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija nutartyje papildomai pasisako. Atsakovės vadovas neneigė, kad gavo iš ieškovo 2016 m. rugsėjo 14 d. pretenziją dėl trūkumų pašalinimo ir darbų pabaigimo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovė savo veiksmais ir (ar) elgesiu būtų sudariusi regimybę, kad pripažįsta pretenzijoje nurodytus trūkumus ir (ar) ruošiasi juos ateityje savo jėgomis ir (ar) lėšomis pašalinti. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertindama ir paties ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 14 d., išsiuntus pretenziją, rangovė toliau darbų nevykdė, pradėjo neatsakyti į ieškovo skambučius. Kaip minėta nutarties 62 punkte, ieškovas ieškinyje nurodė ir tai, kad rangovė 2016 m. rugsėjo 26 d. pasiėmė paskutinius savo daiktus, vėliau jokių darbų nevykdė. Be to, jau minėta ir tai, kad ieškovas rangovei laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 6 d. reiškė pretenzijas elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, jog atsakovės vadovas neatsakė į ieškovo siųstus elektroninius laiškus, nes nenorėjo su ieškovu toliau bendrauti (ginčijamo sprendimo 18 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, atsakovės vadovo veiksmai, elgesys patvirtina, kad atsakovė nepripažino, jog rangos darbus atliko netinkamai, kaip ir nepripažino prievolės ištaisyti rangos darbų trūkumus. Tai neabejotinai suprato ir pats ieškovas. Taigi, daryti išvadą, kad atsakovė nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. būtų atlikusi kokius norius nors veiksmus, kurie galėjo nutraukti ieškinio senaties terminą, nėra jokio pagrindo.

66.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. 

67.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, nepagrįstai, nesant byloje nė vienos svarbios ir objektyvios priežasties, jį atnaujino.

68.       Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

69.       Pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

70.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovo nurodytos priežastys, t. y. kad užtruko su naujo rangovo paieškomis, kad į teismą nesikreipė dėl atsakovės abejingumo, nebendradarbiavimo, yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

71.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą subjektyviai turėjo suvokti vėliausiai 2016 m. spalio mėn. pradžioje. Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl rangos darbų trūkumų pasibaigė 2017 m. rugsėjo 13 d. Taigi, ieškovas turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą ir apimtį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, daugelį metų dirbo advokatu, atstovavo klientų interesams baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Šių aplinkybių ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą neginčijo. Neabejotina, kad ieškovui, kaip asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, buvo suprantama ir suvokiama pasirinkto teisių gynybos būdo specifika, ieškinio senaties terminai, ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklės, ieškinio senaties praleidimo teisinės pasekmės. Taigi, ieškovas, nepaisant to, kad šioje byloje yra vartotojas, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, turėjo visas galimybes įvertinti situaciją ir ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, susijusį su darbų trūkumais, pateikti rangovei laiku.

72.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Atitinkamai, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018). Pažymėtina, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido beveik dvejus metus, todėl praėjus tokiam laiko tarpui atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieškovas pretenzijų jai daugiau nereikš.

73.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl savo paties neveikimo, laiku nepateikdamas ieškinio dėl nuostolių atlyginimo dėl atliktų darbų trūkumų. Ieškovo nurodytų priežasčių, t. y. atsakovės nebendradarbiavimo ir rangovo paieškų, nėra pagrindo laikyti objektyviomis, nuo ieškovo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Kitų objektyvių, nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

74.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta nutarties 70–73 punktuose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis pripažino nepagrįstai, todėl nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, sprendžia ieškovo ieškinio reikalavimo dalį dėl 12 500 Eur nuostolių atlyginimo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta parinkti kitą ieškovo pažeistų teisių gynybos būdą ir priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur nuostolių atlyginimą panaikinti dėl netinkamų materialinės teisės normų taikymo (CPK 178, 185 straipsniai).

75.       Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

76.       Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas, kuris, remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, ir nenustačiusi pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), dėl kitų ieškovo ir atsakovės apeliacinio skundų argumentų, susijusių tiek su reikalavimu priteisti 12 500 Eur nuostolių atlyginimą, tiek su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria buvo parinktas kitas ieškovo pažeistų teisių gynybos būdas ir priteistas ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur nuostolių atlyginimas, nepasisako, kadangi tai neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai.

77.       Ieškovas, kaip ne kartą minėta šioje nutartyje, prašė priteisti iš atsakovės ir 2 018 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė. Nesutiktina su ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp jo prašomos priteisti 2 018 Eur žalos ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio.

78.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2016 m. ir 2017 m. buvo sudaręs apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartis su VšĮ Vilniaus universitetu. Ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. už gyvenimą VšĮ Vilniaus universiteto bendrabutyje sumokėjo 2 018 Eur. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovas šią sumą prašė priteisti iš atsakovės, vadovaudamasis sutarties 10.5, 10.6 ir 10.8 papunkčiais.

79.       Pažymėtina, kad subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016, 34 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

80.       Taigi, remiantis nutarties 79 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto reikalavimo dalies – taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti 2 018 Eur patirtų netiesioginių nuostolių atlyginimą, turėjo nustatyti tris atsakovės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

81.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovo prašomų priteisti netiesioginių nuostolių. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada sutinka.

82.       Nustatyta, jog ieškovas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad VšĮ Vilniaus universiteto bendrabučio kambarį Nr. 712A buvo priverstas nuomotis dėl atsakovės veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2016 m. birželio 1 d. Apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/161 sudarė laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Tuo tarpu atsakovė darbus pagal sutartį turėjo pradėti 2016 m. kovo 7 d., o pabaigti 2016 m. liepos 8 d. (sutarties 5.1 papunktis). Taigi, 2016 m. birželio 1 d. Apgyvendinimo paslaugų teikimo sutarties nei pradžia, nei pabaiga nesutampa su tarp šalių sudarytos sutarties darbų atlikimo terminais. Minėta, kad sutartyje numatyta darbų pradžia 2016 m. kovo 7 d., o 2016 m. birželio 1 d. Apgyvendinimo paslaugų teikimo sutarties pradžia 2016 m. rugpjūčio 1 d., pabaiga atitinkamai 2016 m. liepos 8 d. ir 2017 m. liepos 31 d. Tai patvirtina, kad ieškovas neturėjo jokių lūkesčių apsigyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute iš karto po atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo, t. y. po 2016 m. liepos 8 d.

83.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu metu nustatė, kad ieškovas bute negyveno ir jo nenaudojo pagal paskirtį ir 2021 m., nes jis nebuvo galutinai įrengtas. Tuo tarpu 2018 m. sausio 11 d. Rangos sutartis Nr. 11/01/18, kurią, kaip teigia ieškovas, sudarė su kitu rangovu tam, kad būtų tinkamai atlikti visi atsakovės pradėti ir nebaigti darbai, buvo seniai įvykdyta. Sutarties 2 punkte numatyta, kad rangovas pradeda darbus 2018 m. sausio 11 d. ir juos baigia 2018 m. rugsėjo 17 d. Byloje esantis galutinis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad darbai pagal 2018 m. sausio 11 d. Vartojimo rangos sutartį Nr. 11/01/18 buvo baigti ir perduoti 2019 m. liepos 21 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas ir 2021 m. negyveno bute ir jo nenaudojo pagal paskirtį, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė egzistuojant priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovo prašomų priteisti 2 018 Eur nuostolių.

84.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė ieškovui iš atsakovės 29 Eur žalos atlyginimą. Atsakovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog šviestuvą sulaužė kartu su atsakovės vadovu bute dirbęs asmuo Karolis. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuris sulaužė šviestuvą nebuvo atsakovės darbuotojas, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai taikė sutarties 10.8 papunktį ir nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės padarytą žalą. Su šiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

85.       Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas patyrė 29 Eur žalą dėl to, kad buvo sulaužytas šviestuvas. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad šviestuvas buvo sulaužytas (sugadintas) būtent atsakovės atliekamų darbų metu, t. y. atliekant rangos darbus pagal sutartį.

86.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė neigia, jog asmuo, kuris sugadinimo šviestuvą, buvo jos darbuotojas, nepaneigia jos pareigos atlyginti ieškovui patirtą žalą dėl žemiau nurodytų argumentų.

87.       CK 6.657 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Šios normos nuostata „imtis visų įmanomų priemonių“ reiškia, kad paslaugos teikėjui tenkanti turto išsaugojimo pareiga apima visas jam prieinamas protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartą atitinkančias priemones, užtikrinančias turto saugumą.

88.       Nagrinėjamu atveju ieškovo objekte būtent atsakovė atliko rangos darbus, todėl laikotarpiu nuo darbų pradžios iki pabaigos buvo už objektą ir jame esantį turtą atsakinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtu laikotarpiu atsakovė turėjo imtis veiksmų, užtikrinančių, kad atliekant darbus nebus padaryta pažeidimų kitam bute esančiam ieškovo turtui. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šviestuvo pažeidimai buvo padaryti būtent atsakovės atliekamų rangos darbų metu. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovės patirta žala atsirado dėl kitokių priežasčių. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovei padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 29 Eur nuostolių atlyginimą.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

89.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šioje nutartyje nurodytas materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai tenkino dalį ieškovo ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir vietoje ieškovui iš atsakovės priteistų 3 029 Eur nuostolių, priteisti ieškovui iš atsakovės 29 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

90.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

91.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad buvo patenkinta 20,82 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija apeliaciniame procese patenkino dalį atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, patikslina patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas ir sprendžia, kad patenkinta 0,20 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų (29 Eur x 100 proc. / 14 547 Eur).

92.       Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 5 114,37 Eur bylinėjimosi išlaidų turėjimą (523,91 Eur žyminis mokestis, 4 590,46 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 4 743,20 Eur atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalių patirtos išlaidos yra detalizuotos, pagrįstos ir protingo dydžio.

93.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nepateikė jokios PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios 2020 m. sausio 17 d. atliktą 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią sumą pripažino pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui 2020 m. sausio 17 d. pateikė prašymą dėl 1 742,40 Eur išlaidų advokato apmokėti pagrįstumo. Kartu su prašymu pateikė 2020 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo–perdavimo kvitą bei detalizuotą užmokesčio už teisines paslaugas apskaičiavimo pažymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų pakako pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, juolab kad atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė ir 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą.

94.       Teisėjų kolegija, proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, sprendžia ieškovui iš atsakovės priteisti 10,23 Eur (5 114,37 Eur x 0,20 proc. / 100 proc.), o atsakovei iš ieškovo – 4 733,71 Eur (4 743,20 Eur x 99,80 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

95.       Apeliacinis teismas ieškovo apeliacinio skundo netenkino. Tuo tarpu atsakovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. patenkino 99 proc. apeliacinio skundo argumentų (3 000 Eur x 100 proc. / 3 029 Eur).

96.       Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 1 959 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese (259 Eur žyminį mokestį ir 1 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 2 584,80 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese (68 Eur žyminis mokestis ir 2 516,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos, pagrįstos ir protingo dydžio. Be to, šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

97.       Apeliacinės instancijos teismas, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, sprendžia atsakovei iš ieškovo priteisti 2 558,95 Eur (2 584,80 Eur x 99 proc. / 100 proc.), o ieškovui iš atsakovės priteisti 19,59 Eur (1 959 Eur x 1 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteisiamas 29,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (10,23 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 19,59 Eur (apeliacinės instancijos teisme)), o atsakovei iš ieškovo – 7 292,66 Eur (4 733,71 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 2 558,95 Eur (apeliacinės instancijos teisme)).

98.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių, t. y. ieškovės ir atsakovės, viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas bei atlikęs įskaitymą, sprendžia atsakovei iš ieškovo priteisti 7 262,84 Eur (7 292,66 Eur – 29,82 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

99.       Teisėjų kolegija sprendžia taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos tarp šalių išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė 7,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 0,20 proc. ieškinio reikalavimų, valstybei iš ieškovo priteistinos 7,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,54 Eur x 99,80 proc. / 100 proc.). Iš atsakovės valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jų suma sudaro mažesnę sumą, nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos „Venalta“, juridinio asmens kodas 304139908, 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Venalta“, juridinio asmens kodas 304139908, iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 262,84 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,52 Eur (septynių eurų ir 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Tomas Romeika

                                                                                                            Jurgita Sujetienė

Rasa Urbanavičiūtė