Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1882-730/2015
Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-04246-2015-5) Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.5.; 3.3.2.3.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų E. S. ir T. S. bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. S. ir E. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutartimi T. S. ir E. S. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-23 nutartimi patvirtinti T. S. ir E. S. kreditorių reikalavimai. Teisme 2015-09-01 gautas bankroto administratorės prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam nepritarė kreditoriai. Kreditoriai AB „Citadele“ bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir Valstybinis studijų fondas nepritarė mokumo atkūrimo planui. Nurodė, kad trejų metų plano įgyvendinimo terminas yra per trumpas, siūlė nustatyti penkerių metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-01 nutartimi netvirtino pareiškėjų T. S. ir E. S. mokumo atkūrimo plano projekto ir perdavė pareiškėjams jį keisti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkai neketina keisti darbo ar profesijos, ieškoti papildomų pajamų, o planuoja iš gaunamo darbo užmokesčio skirti lėšų kreditiniams reikalavimams tenkinti. Todėl numatoma skolininkų ketinama mokėti kreditoriams suma per visą laikotarpį tesudarytų 1882,13 Eur, o administravimo išlaidoms 1680 Eur. Nors teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad studijuoja universitete ir ketina įgyti viešojo administravimo specialybę, tačiau tokie teiginiai deklaratyvūs, be to, mokumo atkūrime plane neįvardyti. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjai savo mokumą atkurs anksčiau nei per maksimalų įstatymo nustatytą 5 metų terminą. Teismas sutinka su tuo, jog pareiškėjams nustačius maksimalų penkerių metų plano įgyvendinimo terminą, padengti visus įsiskolinimus galimybės būtų menkos, tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, kreditoriai sutinka su nuolaidomis, jie netoleruoja tik tokios situacijos, kad skolininkai išvis neketina mokėti įsiskolinimo ar ketina mokėti jį tik trejus metus. Nustatyta, kad kreditinių reikalavimų tenkinimo grafike yra išskirti kreditorių reikalavimai be palūkanų ir netesybų, o atskirai išskirtos palūkanos ir netesybos. Akcentuotina, kad FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytas reikalavimas planui – pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką. Be to, iškėlus bankroto bylą fiziniam asmeniui nebėra skaičiuojamos palūkanos ir (ar) delspinigiai pagal jo prievoles, ydinga plane išskirti skolos bei palūkanų (netesybų) sumas ir (ar) nurodyti, jog pirmiau kreditoriams bus mokamos skolos, o vėliau (antruoju etapu) palūkanos (delspinigiai). Asmens turimų skolų dydžiai po bankroto bylos iškėlimo iš esmės nebesikeičia, taigi minėtas išskyrimas neaktualus, nes kreditoriams iš plano reikia aiškiai matyti, kiek konkrečiai ir kada skolininkas (pareiškėjas) planuoja išmokėti jiems lėšų.
Atskirajame skunde pareiškėjų bankroto administratorius prašo pirmosios instancijos teismo 2015-10-01 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – mokumo atkūrimo plano projektą patvirtinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, dėl kurių pareiškėjams nustatytinas maksimalus 5 metų bankroto proceso terminas.
- Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas yra parengtas remiantis FABĮ 29 straipsnio nuostatomis, todėl teismo išvada, jog nepagrįstai plane išskirti skolų ir palūkanų bei netesybų mokėjimo grafikai, neatitinka FABĮ 29 straipsnio nuostatų.
- Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį paisė išimtinai kreditorių nuomonės, neatsižvelgė į privalomą bankroto administratoriaus išvadą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad tik nustačius maksimalų plano įgyvendinimo terminą (60 mėn.) būtų sudaromos realios galimybės įgyvendinti plane nurodytas mokumo atkūrimo priemones, kurios padėtų didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Trumpesnis plano įgyvendinimo terminas galėtų būti nustatomas tik tuo atveju, jei įgyvendinant plane maksimalų terminą, kreditorių reikalavimai vis tiek nebūtų padengti didesne apimtimi. Aplinkybė, jog per 5 metų terminą bankrutuojantys asmenys turės padengti didesnę skolų dalį, nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdu bus pažeisti pareiškėjų interesai.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas ir jis perduotas pareiškėjams keisti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-08-28 vyko bankrutuojančių E. S. ir T. S. kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Pareiškėjų kreditoriai, turintys 98,29 procento visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, nepritarė plano projektui bei pateikė pastabas dėl plano. Bankroto administratorius pateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą tvirtinti teismui, nurodydamas, kad kreditorių susirinkimas nepritarė plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl planas teikiamas tvirtinti vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi. Pirmosios instancijos teismas netvirtino mokumo atkūrimo plano ir grąžino pareiškėjams tikslinti.
Atskirajame skunde pareiškėjų bankroto administratorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių pareiškėjams nustatytinas maksimalus 5 metų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas, priimdamas nutartį paisė išimtinai kreditorių nuomonės, neatsižvelgė į privalomą bankroto administratoriaus išvadą.
Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.
Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, jis teikiamas teismui patvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.
FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje sureguliuota teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nepritarimo priežasčių arba nurodo priežastis, kurios nesusijusios su plano projektui nustatytais šio įstatymo 7 straipsnyje reikalavimais, – šiuo atveju įstatyme nenustatoma galimybė patikslinti planą ir jis gali būti iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2015-08-28 buvo šaukiamas pirmasis pareiškėjų E. S. ir T. S. kreditorių susirinkimas, kuriam pateiktas tvirtinti pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Kreditorių susirinkime raštu balsavo visi keturi pareiškėjų kreditoriai, iš kurių 98,29 procento balsų turintys kreditoriai nepritarė planui. Kreditoriai AB „Citadele“ bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Valstybinis studijų fondas, nepritarę pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, išreiškė pastabas dėl 3 metų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino, siūlo 5 metų terminą, nurodydami, kad 3 metų plano įgyvendinimo terminas sudaro sąlygas pareiškėjams tik nurašyti skolas, tačiau nesudaro sąlygų maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ papildomai išreiškė pastabą dėl priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, teigdama, jog plane nėra pateikta jokių konkrečių mokumo atkūrimo priemonių, kas sudaro sąlygas pareiškėjams pasyviais veiksmais nusirašyti skolas. Pareiškėjų teiginiai, jog dės pastangas gauti didesnį darbo užmokestį, yra deklaratyvūs, neparemti absoliučiai jokiais konkrečiais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorių nurodytos pastabos susijusios su FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 5 dalyje nurodytais reikalavimais kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjai turėjo projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nei pareiškėjai, nei bankroto administratorius nevykdė kreditorių susirinkimo nurodymų – netikslino, netaisė plano projekto pagal kreditorių pastabas, nesikreipė dėl termino pratęsimo ir plano projektą pateikė tvirtinti teismui.
Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl kreditorių išreikštų pastabų plano projektui. Tačiau vadovaujantis anksčiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas gavęs plano projektą, kuriam nepritarė pirmasis kreditorių susirinkimas, turėjo tik patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis ir šiuo konkrečiu atveju nustatęs, kad yra priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar pareiškėjai laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog plano tikslinimo procedūros nebuvo laikytasi, pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti tokio bankroto administratoriaus prašymo.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad gavęs plano projektą po pirmojo kreditorių susirinkimo ir iš esmės pasisakydamas dėl plano projekto atitikties įstatymo reikalavimams bei pasisakydamas dėl kreditorių pareikštų pastabų, netinkamai taikė FABĮ įstatymo nuostatas, reglamentuojančias tokio plano tvirtinimo procedūrą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliktinas nenagrinėtas, nes į teismą galima kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarsto patikslintą mokumo planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirųjų skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų T. S. ir E. S. prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo palikti nenagrinėtą, nustatant pareiškėjams 1 mėnesio terminą patikslinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, atsižvelgiant į kreditorių pastabas bei pasiūlymus, ir pateikti jį kreditorių susirinkimui tvirtinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų T. S. ir E. S. prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo palikti nenagrinėtą, nustatant pareiškėjams 1 mėnesio terminą patikslinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, atsižvelgiant į kreditorių pastabas bei pasiūlymus, ir pateikti jį kreditorių susirinkimui tvirtinti.
Teisėja Erinija Kazlauskienė