Civilinė byla Nr. e2A-789-730/2023

    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06556-2022-9

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

    3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 2.5.9.

                                                                                    (S)

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 12 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. L. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), antstolė B. T., notarė A. G., antstolis G. J., antstolė V. D., antstolis A. S., antstolis I. G., antstolė L. P., antstolė B. P., antstolė J. B., antstolė D. P., antstolis M. D., antstolis V. M., uždaroji akcinė bendrovė „Arctic Group“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Bardinų užkarda, G. A., Lietuvos transporto saugos administracija (Valstybinė kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamentas), M. L., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. O., uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po mamos O. L. mirties ((duomenys neskelbtini)), nukreipti A. L. skolų išieškojimą ieškovo naudai į atsakovui A. L. tenkantį turtą po jo motinos mirties, kuris yra sesers K. L. valdyme. Nurodo, kad ieškovas gavo antstolės B. T. padėjėjos pasirašytą 2022 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo atsisakymo (nepriėmimo) pripažinimo neteisėtu. Šiuo patvarkymu antstolė informavo, jog vykdant vykdomąsias bylas išieškotojos (ieškovės) naudai, buvo nustatyta, kad skolininko A. L. mama O. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Po skolininko mamos mirties palikimą pagal įstatymą priėmė palikėjos duktė K. L. ir palikėjos sutuoktinis A. L.. Antstolė patvarkyme nurodė, kad skolininkas A. L., siekdamas sumažinti savo mokumo galimybes ir išvengti atsiskaitymo su savo išieškotoju, po mamos mirties dėl palikto turto, tai yra ½ dalies buto esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 51 400 Eur, ½ dalies žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6630 Eur, ½ dalies automobilio Audi Avant, ½ dalies pinigų esančių akcinėje bendrovėje „Swedbank” mirusiosios vardu atidarytose sąskaitose, ½ dalies pinigų esančių akcinėje bendrovėje „Luminor Bank” mirusiosios vardu atidarytose sąskaitose, ½ dalies visų pensijų fondo vienetų, priklausančių mirusiajai pagal pensijų kaupimo sutartį sudaryta su „Luminor investicijų valdymas”, 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, nesikreipė ir valios nepareiškė. A. L., kaip pirmos eilės įpėdinis, atsisakydamas (nepriimdamas) palikimo, pažeidė išieškotojo interesus, kadangi neliko galimybės nukreipti išieškojimą į paveldėtiną turtą, o kito turto, kuris galėtų būti realizuotas, A. L. neturi. Bendra reikalavimų suma, palikimo atsisakymo datai (2018 m. sausio 15 d.) yra 238 081 Eur. Skolininkas atsisakė savo palikimo dalies pateikdamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Išieškojimas iš skolininko ieškovės naudai vykdomas nuo 2014 metų ir ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę A. L. atžvilgiu. Atsakovas, žinodamas apie savo turimas neįvykdytas prievoles ieškovei, ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nesikreipė dėl mirusios mamos palikimo priėmimo, tokiu savo neveikimu pablogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas kreditorės interesus. Nurodo, kad atsakovui A. L. turėtų būti priteista 3/16 dalis motinos palikimo, į kurį turėtų būti nukreiptas skolų valstybei išieškojimas. Apie atsakovo atsisakymą priimti palikimą ieškovui tapo žinoma tik 2022 m. rugpjūčio 3 d., gavus antstolės 2022 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu ir leidimo nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą.

2.       Atsakovas A. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas 2023 m. balandžio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad neginčija aplinkybės, jog jo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai ieškovės naudai. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo mama, po kurios mirties liko palikimas. Gerbdamas savo tėvų valią, išreikštą apie 2015 – 2016 metais, dėl jiems priklausančio turto, sudarysiančio palikimą po bet kurio iš tėvų mirties, kuriuo turėtų būti užtikrintas atsakovo sesers gerbūvis, atsakovas, laikydamas savo pragyvenimo galimybes pakankamai užtikrintomis, 2018 m. sausio 15 d/. pareiškimu atsisakė nuo jam pagal įstatymą ir ar testamentą priklausančios palikimo dalies. Atsakovui atsisakius jam pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, po jo mamos likusį turtą, sudariusį palikimą, paveldėjo atsakovo sesuo ir atsakovo tėvas. Nekvestionuodamas ieškovo reikalavimo teisių atsakovui apimties ir galiojimo, atsakovas mano, kad ieškovo reikalavimo pripažinti atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po atsakovo mamos mirties, negaliojančiu tenkinimas yra negalimas, nes palikimo atsiradimo metu egzistavo atsakovo prievolė, pareiga sudaryti šio pobūdžio sandorį sesers naudai. Be to, turi būti vertinama, kad ieškovas – juridinis asmuo, valstybės institucija, turinti valdingus įgalinimus, tame tarpe, neribojamą galimybę rinkti, gauti informaciją apie visus mokesčių mokėtojus. Ieškovė nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. nė karto nesikreipė į Testamentų registrą dėl informacijos, susijusios su mirusios O. L. palikimo priėmimu, gavimo, nors pagrindą kreiptis į šį registrą neabejotinai turėjo. Ieškovo pareikštam ieškinio reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas ir ieškinys atmestinas.

3.       Atsakovė K. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad faktiškai palikimo atsisakymu jos brolis tik įgyvendino jų tėvų valią ir susitarimą. Dar keletą metų iki mamos mirties brolis pažadėjo tėvams, kad bet kuriam iš jų mirus, jis atsisakys jų palikimo jos naudai. Mano, jog po mamos mirties atsisakydamas palikimo, brolis pasielgė sąžiningai. Supranta, jog toks tėvų susitarimas galėjo būti įformintas kitais būdais, tačiau tai būtų kainavę papildomus pinigus ir nematė reikalo išlaidauti tokių sutarčių sudarymui. Prašo ieškinį atmesti.

4.       Trečiasis asmuo antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad skolininkas antstolio I. G. kontoroje įsiskolinimo nemoka, skolininkui priklausančio realizuotino turto nenustatyta, išieškotina suma 1255,08 Eur. Mano, jog skolininkas, atsisakydamas paveldėjimo, pažeidė jo kreditorių teises ir tokiais savo veiksmais siekia išvengti atsiskaitymo su išieškotojais.

5.       Trečiasis asmuo G. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

6.       Trečiasis asmuo M. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovų motina O. L. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. L. savo palikimo dalies atsisakė 2018 m. sausio 15 d., pateikdamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, todėl laikytina, kad ieškinio senatis ginčyti vienašalį sandorį ir reikšti Actio Pauliana ieškinį prasidėjo 2018 m. sausio 16 d. ir baigėsi 2019 m. sausio 16 d.. Ieškovas ieškinį pareiškė 2022 m. lapkričio mėn., praleidęs terminą beveik ketverius metus. Kreditorius taip pat turi būti aktyvus ir domėtis skolininko sudaromais sandoriais, todėl laikytina, kad ieškinio senatis ieškovo ieškiniui prasidėjo nuo pačio įvykio fakto, tai yra nuo sandorio sudarymo dienos. Prašo ieškovo pareikštam reikalavimui taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo trečiajam asmeniui M. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Arctic Group“, atstovaujamas advokato A. J., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.

8.        Trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Bardinų užkarda pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu sutinka.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

9.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu nusprendė ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. L. atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po O. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (palikimo atsisakymo data – (duomenys neskelbtini), notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo – A. G., Klaipėdos miesto 15-asis notaro biuras), leisti nukreipti priverstinį skolos išieškojimą vykdomosiose bylose (antstolės B. T. vykdomose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur baudos (skolos), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 532,92 Eur baudos (skolos), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 237 019,23 Eur turtinės žalos, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 483,85 Eur proceso išlaidų ir antstolio A. S. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15,00 Eur skolos išieškojimo) ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai į atsakovui A. L. tenkančią mirusios motinos O. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo dalį, kurią paveldėjo atsakovė K. L. (palikimo priėmimo data – 2018 m. sausio 15 d., notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – A. G., Klaipėdos miesto 15-asis notaro biuras), priteisti iš atsakovo A. L. 122,50 Eur žyminio mokesčio ir 25,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteisti iš atsakovės K. L. 122,50 Eur žyminio mokesčio ir 25,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

10.       Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad actio paliana ieškinį kreditorius gali pareikšti per vienerių metų laikotarpį. Šiuo atveju atsakovas palikimo atsisakė 2018 m. sausio 15 d.. Antstolė, apie paliko atsisakymą informavo ieškovą 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu, kurį ieškovas gavo 2022 m. rugpjūčio 3 d., todėl nuo šio momento ieškovui tapo žinoma apie palikimo atsisakymo faktą. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog ieškovas apie palikimo atsisakymą žinojo anksčiau nei 2022 m. rugpjūčio 3 d.. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys teismui buvo pateiktas 2022 m. spalio 19 d. teismas nusprendė, jog ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti.

11.       Dėl pirmosios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos - neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, teismas nurodė, kad antstoliai B. T. ir A. S. vykdo išieškojimus iš atsakovo ieškovo naudai, todėl ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Pažymėjo, jog reikalavimas yra atsiradęs iki palikimo atsisakymo momento.  Dėl antrosios sąlygos – kreditoriaus interesų pažeidimo teismas nurodė, kad atsakovas atsisakydamas priimti palikimą nebuvo patenkinęs ieškovo reikalavimų, o ir be to, neturėjo turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimo, todėl atsakovo sudarytas sandoris pažeidė ieškovo interesus.

12.       Dėl trečiosios actio Pauliana sąlygos – skolininko neprivalomumo sudaryti ginčijamo sandorio teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovo argumentai jog jis palikimo atsisakė gerbdamas tėvų valią yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, teismas vertino, jog atsakovas palikimą atsisakė priimti vengdamas prievolių vykdymo.  Dėl ketvirtosios sąlygos – skolininko nesąžiningumo teismas nurodė, kad sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas žinojo apie savo prievolę atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais, žinojo, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, tai yra buvo nesąžiningas. Teismas atsižvelgęs į aplinkybių visumą konstatavo, kad šiuo atveju yra visos actio Pauliana sąlygos, todėl nusprendė ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

13.       Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1.       Dėl teismo sprendimo dalies dėl actio Pauliana reikalavimo tenkinimo galimybę sudarančių sąlygų viseto (ne)buvimo apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog apelianto tėvai kilę iš pietinio Rusijos Federacijos regiono, Krasnodaro srities, besiribojančios su Kaukazo regiono tautų gyvenamomis teritorijomis. Šioje teritorijoje būdinga savita paveldimo turto paskirstymo tarp įpėdinių tradicija - tėvų po mirties paliekamą turtą palikti jauniausiam šeimos vaikui. Šiuo atveju atsisakant priimti palikimą buvo gerbiama tėvų valia, apeliantas šią aplinkybę nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju apeliantas susilaikė nuo tėvus įžeidžiančio sandorio sudarymo ir apelianto elgesys neprieštaravo geriems papročiams, gerai moralei, todėl teismo išvados apie apelianto deklaratyvius argumentus dėl tradicijų laikymosi, pagarbos tradicijoms yra nepagrįstos.

13.2.       Dėl teismo sprendimo dalies dėl įstatymo nustatyto senaties termino actio Pauliana reikalavimui pareikšti (ne)praleidimo apeliantas nurodo, kad ieškovas apie apelianto sudarytą palikimo atsisakymo sandorį turėjo sužinoti gerokai anksčiau nei gavo antstolės pranešimą su siūlymu kreiptis į teismą ginčijant skolininko sudarytą sandorį. Nurodo, kad ieškovė, juridinis asmuo, valstybės institucija, galėjo neribotai rinkti įrodymus, nemokamai gauti informaciją. Ieškovės neveikimas, trunkantis penkerius metus, negali būti pateisinamas pareigos rinkti ir analizuoti informaciją apie mokesčių mokėtoją (ne)buvimu. Pažymi, jog faktas apie atsisakymą priimti palikimą buvo registruotas ir testamentų registre nuo 2018 m. sausio 16 d.. Ieškovas galėjo gauti šią informaciją, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, nors ieškovė turėjo būti aktyvi ir vykdymo procese.

13.3.       Dėl esminio pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies trūkumo apeliantas nurodo, kad teismas priimtu sprendimu leido nukreipti priverstinį skolos išieškojimą vykdomosiose bylose, tačiau sprendime nėra nurodoma į kokį turtą, ar kokios vertės turto dalį ieškovui yra leidžiama nukreipti išieškojimą. Pažymi, kad palikimą sudarė bent šešių rūšių turtas, fiksuotas paveldėjimo teisės liudijime, tuo tarpe joks turtas, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas sprendime nėra individualizuojamas, kas laikytina esminiu priimto teismo sprendimo trūkumu.

14.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

14.1.       Dėl būtinų sąlygų actio Pauliana reikalavimui tenkinti ieškovas nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju yra visos sąlygos tenkinti actio Pauliana ieškinį. Teigia, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, apeliantas sudarydamas vienašalį sandorį pažeidė ieškovo interesus, kuris sukėlė teisines pasekmes – sumažėjo skolininko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Nesutinka su apelianto argumentu, jog jis neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kadangi jis turėjo įsiskolinimą ieškovui, o palikimą atsisakė priimti iš esmės vengdamas įsipareigojimų vykdymo. Nurodo, kad nėra duomenų, jog palikėja būtų išreiškusi valią visa turtą palikti konkretiems asmenims.

14.2.       Dėl palikimo priėmimo aplinkybių ieškovas nurodo, kad apelianto argumentai, jog jo apsisprendimą nepriimti palikimo lėmė papročiai, regiono, iš kurio yra kilęs apeliantas, tradicijos, yra neparemti jokiais įrodymais. Teigia, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog palikėja dėl sveikatos būklės negalėjo sudaryti testamento ir išreikšti savo valios. Pažymi, kad nors apeliantas yra bendrovės vadovas, tačiau pajamų nėra, skolos Valstybei geranoriškai nemokamos. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad apeliantas vengia mokėti skolas. Nesant jokių objektyvių pateisinamų priežasčių, trukdžiusių skolininkui priimti palikimą, skolininkas neprivalėjo atsisakyti mirusios mamos palikimo, o tokio elgesio modelį jis pasirinko savo valia.

14.3.       Dėl teismo sprendimo dalies dėl įstatymo nustatyto senaties termino actio Pauliana reikalavimui pareikšti (ne)praleidimo ieškovas nurodo, kad apelianto argumentai dėl ieškovo galimybių rinkti įrodymus, gauti informaciją yra tik teoriniai. Teigia, kad objektyviai nėra įmanoma tikrinti visų skolininkų turtinės padėties, vykdymo veiklos, tame tarpe ir mirties atvejus, o ir be to, jog įstatymas nenustato pareigos ieškovui vykdyti vykdomosios bylos kontrolę. Nurodo, kad ieškovas sužinojęs apie sudarytą sandorį nesielgė pasyviai ar nerūpestingai, priešingai, iškart kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškininiu.

15.       Trečiasis asmuo A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

15.1.       Dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto argumentus, jog jis atsisakydamas priimti palikimą laikėsi papročių ir tradicijų. Teigia, kad per šimtmečius Kubanės krašto kazokų visuomenėje susiformavo gilios nerašytos etinės, moralinės normos, tapusios nerašytų tautų įstatymu. Nurodo, kad abu apelianto tėvai laikė neginčijama aplinkybe tai, jog jų palikimą priims dukra. Šiuo atveju apeliantas laikėsi su tėvais sudaryto susitarimo, įsipareigojo gerbti tėvų valią.

15.2.       Nurodo, kad teisiniu reglamentavimu neturėtų būti paneigiamos ar ribojančios tautų tradicijas, papročius. Nurodo, kad teikiamas gimimo liudijimas patvirtina A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) kilmę, tiesioginį ryšį su Krasnodaro srities, Kubanės krašto kazokų tauta. Papildomai teikiami įrodymai (straipsniai) atskleidžia kazokų tradicijas, papročius.

 

     Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

                   

     Apeliacinis skundas netenkinamas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.  

              

Dėl ieškinio senaties taikymo

 

18.       Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti įstatymo nustatyto senaties termino actio Pauliana reikalavimui pareikšti. Teigia, kad ieškovė yra valstybės institucija, juridinis asmuo, todėl ieškovė galėjo neribotai rinkti įrodymus, gauti informaciją, kadangi apelianto atsisakymas priimti palikimą buvo registruotas testamentų registre. Mano, kad ieškovės neveikimas, trunkantis penkerius metus, negali būti pateisinamas pareigos rinkti ir analizuoti informaciją apie mokesčių mokėtoją (ne)buvimu. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka, teigia, kad apelianto nurodyti argumentai dėl informacijos rinkimo yra teoriniai, ieškovas neturi objektyvių galimybių tikrinti visų skolininkų turtinės padėties, vykdomos veiklos, tame tarpe ir mirties atvejus.

19.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada apeliantas sužinojo (turėjo sužinoti) apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

20.       Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad palikėja O. L. mirė (duomenys neskelbtini). Apeliantas atsisakė savo palikimo dalies, 2018 m. sausio 15 d. pateikdamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad apelianto palikimo atsisakymo faktas buvo įregistruotas Testamentų registre 2018 m. sausio 15 d.. Antstolė B. T., kuri vykdo išieškojimą iš apelianto ieškovės naudai, išsiuntė ieškovui 2022 m. rugpjūčio 3 d. pažymą dėl apelianto atsisakymo priimti palikimą po savo mamos mirties ir siūlymo spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą actio Pauliana ieškiniu. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas antstolės B. T. pažymą gavo tą pačią dieną, kai ji buvo parengta, tai yra 2022 m. rugpjūčio 3 d.. Ieškovas teismui ieškinį pateikė 2022 m. spalio 19 d.. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju ieškovas yra juridinis asmuo, valstybės institucija, todėl ieškovas galėjo ir anksčiau sužinoti apie palikimo atsisakymą, tačiau buvo pasyvus penkis metus, dėl ko teismas turėjo taikyti ieškinio senatį. Su šiais argumentais nesutiktina.

21.       Kasacinis teismas bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas).

22.       Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovo veiksmus iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., tai yra iki antstolės pažymos įteikimo, kuria ieškovas buvo informuotas apie palikimo atsisakymą, pirmiausia būtina pažymėti tai, kad šiuo atveju priverstinis išieškojimas iš apelianto buvo vykdomas dar iki palikėjos mirties, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog duomenis apie apelianto turtinę padėtį, vykdydami savo pareigas, nuolat tikrins vykdomąsias bylas vykdantis antstoliai, o ir be to, įstatymas ieškovui nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę. Antra – priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas neturėjo pareigos nuolat tikrinti apelianto turtinės padėties pokyčius, fiksuoti kitus juridinius faktus, kaip palikimo priėmimas ar atsisakymas, nes tai pareikalautų neproporcingų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas sužinojęs apie apelianto atsisakymą nuo palikimo nesielgė pasyviai ar nerūpestingai – priešingai, ieškovas 2022 m. rugpjūčio 3 d. sužinojęs apie apelianto atliktą veiksmą jau 2022 m. spalio 19 d. pateikė actio Pauliana ieškinį. Šiuo atveju byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad ieškovas žinojo apie paveldėjimo į palikėjos turtą atsiradimą anksčiau nei faktiškai gavo iš antstolės B. T. 2022 m. rugpjūčio 3 d. pažymą, todėl šioje dalyje sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl actio Pauliana sąlygų vertinimo.

 

23.       Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl actio Pauliana reikalavimo tenkinimo galimybę sudarančių sąlygų viseto (ne)buvimo apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog apelianto tėvai kilę iš pietinio Rusijos Federacijos regiono, Krasnodaro srities, besiribojančios su Kaukazo regiono tautų gyvenamomis teritorijomis ir šiuo atveju apeliantas atsisakydamas priimti palikimą vadovavosi papročiais ir tradicijomis. Nurodo, kad apeliantas susilaikė nuo tėvus įžeidžiančio sandorio sudarymo ir apelianto elgesys neprieštaravo geriems papročiams, gerai moralei, todėl teismo išvados apie apelianto deklaratyvius argumentus dėl tradicijų laikymosi, pagarbos tradicijoms yra nepagrįstos. Ieškovas su šiais argumentais nesutikdamas nurodo, kad apelianto argumentai dėl papročių, tradicijų laikymosi yra neparemti jokiais įrodymais, o ir be to, byloje nėra duomenų, jog palikėja negalėjo sudaryti testamento ir išreikšti savo valios.

24.       Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50 straipsnis), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

25.       Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad apelianto tėvai yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Apeliantas taip pat turi seserį – atsakovę K. L., gim. (duomenys neskelbtini). Po palikėjos O. L. mirties, apeliantas 2018 m. sausio 15 d. padavė pareiškimą notarei dėl palikimo atsisakymo ir tą pačią dieną atsakovė K. L. ir trečiasis asmuo A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo ir atsisakymo faktai ir paveldėjimo teisių perleidimo faktas buvo įregistruoti Testamentų registre. Iš pateikto paveldėjimo teisės 2018 m. liepos 18 d. liudijimo matyti, jog palikėja turėjo įvairaus turto, tai yra (duomenys neskelbtini) akcijų, piniginių lėšų banko sąskaitose ir nekilnojamojo turto, kurį atitinkamai paveldėjo atsakovė K. L. (palikėjos dukra) ir trečiasis asmuo A. L. (palikėjos sutuoktinis).

26.       Apeliantas palikimo atsisakė, esant jo atžvilgiu pradėtoms vykdomosioms byloms - iš 2023 m. vasario 15 d. antstolių informacinės sistemos matyti, jog antstolė B. T. apelianto atžvilgiu vykdo šias vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur baudos (skolos), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 532,92 Eur baudos (skolos), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 237 019,23 Eur turtinės žalos, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 483,85 Eur proceso išlaidų ir antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 Eur skolos išieškojimo pradėtas iki 2018 m. sausio 15 d. išieškotojos (ieškovo) naudai. Iš viso iš apelianto išieškoma skola ieškovui 2018 m. sausio 15 d. yra 238 081 Eur. Minėtos faktinės aplinkybės apeliaciniu skundu neginčijamos.

27.       Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis iš esmės nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog apeliantas neturėjo sudaryti sandorio (atsisakyti palikimo) ir nepagrįstai vertino, jog apeliantas yra nesąžiningas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šeimos tradicijas, į tai, jog apelianto tėvai kilę iš pietinio Rusijos Federacijos regiono, Krasnodaro srities, besiribojančios su Kaukazo regiono tautų gyvenamomis teritorijomis. Teigia, kad šioje teritorijoje būdinga savita paveldimo turto paskirstymo tarp įpėdinių tradicija - tėvų po mirties paliekamą turtą palikti jauniausiam šeimos vaikui. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodo ir trečiasis asmuo A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), teigdamas jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto argumentus, jog jis atsisakydamas priimti palikimą laikėsi susitarimo su tėvais, papročių ir tradicijų. Teigia, kad per šimtmečius Kubanės krašto kazokų visuomenėje susiformavo gilios nerašytos etinės, moralinės normos, tapusios nerašytų tautų įstatymu.

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip apelianto kreditorius, CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ginčija apelianto, kaip savo skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.  CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

29.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui. Pažymėtina, kad šioje byloje ginčo dėl to, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į apeliantą byloje nėra ir ši aplinkybė apeliaciniu skundu neginčijama (apeliacinio skundo 29 punktas), todėl laikytina, kad ieškovas yra apelianto kreditorius ir teisėjų kolegija dėl šios actio Pauliana sąlygos plačiau nepasisako. Kaip minėta, šiuo atveju apeliaciniu skundu ginčijamos nustatytos pirmosios instancijos teismo sąlygos, jog apeliantas sandorio sudaryti (atsisakyti priimti palikimą) neprivalėjo ir jis buvo nesąžiningas.  

31.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

32.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

33.       Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

34.       Nagrinėjamu atveju apeliantas po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini), būdamas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti dalį mirusios motinos palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) palikimą atsisakė priimti 2018 m. sausio 15 d. pateikdamas notarei pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo. Atitinkamai palikėjos palikimą priėmė palikėjos dukra atsakovė K. L. ir palikėjos sutuoktinis trečiasis asmuo A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)).

35.       Byloje nustatyta, kad apeliantas ginčo sandorio metu įsiskolinimo pagal vykdomuosius raštus padengęs nebuvo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Nenustatyta, kad apeliantas ir šiuo metu turėtų registruoto nekilnojamojo turto ar kito turto, iš kurio būtų galima visiškai ar didžiąja dalimi atsiskaityti su kreditoriumi. Įvertinus tai, kad apeliantas yra palikėjos pirmos eilės įpėdinis (kartu su savo seserimi), darytina išvada, kad apeliantas, įgyvendinęs teisę priimti mirusios motinos palikimą, būtų įgijęs nuosavybės teisę turto – dalį (duomenys neskelbtini) kcijų, piniginių lėšų banko sąskaitose ir nekilnojamojo turto (Paveldėjimo teisės 2018 m. liepos 18 d. liudijimas). Kadangi apeliantas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškovu, nepriėmė palikimo, atsiradusio po savo motinos mirties, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo užkirsta galimybė apeliantui atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, atsakovui sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi, apeliantui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus apeliantui priklausančios mirusios motinos turto dalies, apeliantas sumažino savo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatuotina, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovo teises.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant nustatyto kreditorės teisių pažeidimo, visgi ieškiniui patenkinti actio Pauliana pagrindu yra būtina nustatyti ir kitas jo taikymui būtinas sąlygas, tai yra neužtenka vienos ar kelių sąlygų egzistavimo fakto, o būtina jų visuma.  CK 6.66 straipsnyje numatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

37.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.

38.       Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias faktines aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo (skolininkas). Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas actio pauliana aspektu turi būti įvertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, tai yra pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias faktines aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021).

39.       Nagrinėjamu atveju apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą nurodė, kad jis palikimo atsisakė elgdamasis sąžiningai - laikydamasis papročių ir tradicijų, susitarimo su tėvais. Teigia, jog apelianto tėvai kilę iš pietinio Rusijos Federacijos regiono, Krasnodaro srities, besiribojančios su Kaukazo regiono tautų gyvenamomis teritorijomis. Nurodo, kad šioje teritorijoje būdinga savita paveldimo turto paskirstymo tarp įpėdinių tradicija - tėvų po mirties paliekamą turtą palikti jauniausiam šeimos vaikui, dėl ko, šiuo atveju, elgėsi sąžiningai. Trečiasis asmuo A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) kartu su atsiliepimu pateikė papildomus įrodymus - gimimo liudijimą jog yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), straipsnius, apie Kazokų tradicijas. Trečiasis asmuo nurodo, jog šiuo atveju sūnus laikėsi papročių ir tradicijų ir abu apelianto tėvai laikė neginčijama aplinkybe tai, jog jų palikimą priims dukra.

40.       Pažymėtina, kad bendrosios skolininko pareigos yra nustatytos CPK 644 ir 645 straipsniuose, be kita ko, skolininkas turi nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Sąžiningumo ir bendradarbiavimo principai taip pat galioja ir skolininkui, todėl atsiradusi galimybė paveldėti turtą turi būti naudojama atsiskaityti su kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra dėl to, kad apeliantas neabejotinai žinojo apie jo atžvilgiu atliekamą išieškojimą, todėl apeliantas turėjo priimti jam tenkantį palikimą. Nors apeliantas teigia, kad šiuo atveju elgėsi sąžiningai atsisakydamas priimti palikimą dėl susitarimo šeimoje, papročių, tačiau aplinkybė, kad galbūt buvo šeimos susitarimas, nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi, be kita ko pažymint ir tai, jog išieškojimas vykstą itin ilgą laiko tarpą, išieškojimas buvo vykdomas prieš palikimo atsiradimą, o ir be to, apelianto deklaratyvūs argumentai apie susitarimą šeimoje, papročius iš esmės grindžiami vienpusiškais ir lakoniškais paaiškinimais, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų jog palikėja buvo išreiškusi valią, jog apeliantas turėtų atsisakyti palikimo, bylos duomenimis, tokios valios (testamentu) nėra pareiškęs ir trečiasis asmuo A. L., kuris palaiko apelianto deklaratyvią poziciją dėl šeimos tradicijų turtą palikti jauniausiam asmeniui šeimoje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, galima daryti išvadą, kad teiginiai apie vidinius šeimos susitarimus yra iš esmės grindžiami deklaratyviais ir lakoniškais paaiškinimais, nesudarančiais pagrindo panaikinti ir ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas įrodė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas actio Pauliana taikymui reikalingas sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą tenkindamas ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus, kadangi sąžiningam kreditoriui turi būti suteikiamas prioritetas prieš galimus šeimos susitarimus dėl palikimo padalijimo, kurių egzistavimo faktas be kita ko šioje byloje grindžiamas vien prielaidomis ir spėjimais.

41.       Apeliantas taip pat nurodo, kad priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiški ir ji negali būti priverstinai vykdoma. Teigia, kad sprendime nėra aišku į kokį ir kokios vertės turtą yra nukreipiamas išieškojimas, tačiau su šia aplinkybe sutikti negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus nurodė jog išieškojimas yra nukreipiamas būtent į apeliantui tenkančią mirusios motinos O. L. palikimo dalį, kurią atitinkamai paveldėjo atsakovė K. L..

42.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas nurodyta nutarties 18-41 punktuose, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurį naikinti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

 

43.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

44.       Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai nustatė actio pauliana sąlygas ieškinio tenkinimui, apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ar pakeisti, atsižvelgiant į tai, nutariama apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

45.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas, trečiasis asmuo A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                      Kristina Domarkienė

                                                                                                                     

                                                                                                                          Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                          

                                                                                                                          Milda Skersienė