Baudžiamoji byla Nr. PK-263-246/2018

Teisminio proceso Nr.1-69-3-00077-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

                                                        (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius,

sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,

dalyvaujant kaltinamiesiems D. Š., S. Š., jų gynėjai advokatei R. L.,

nukentėjusiajam L. K., jo atstovui advokatui R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š. gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo, privataus kaltinimo tvarka nukentėjusiojo L. K. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau rašoma ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, aprašytos 2017-05-19 nukentėjusiojo skunde, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė:

D. Š. ir S. Š., kiekvienas iš jų, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą:

2016 m. gegužės 30 d. apie 15 val., motorlaivių bazėje, esančioje prie Kauno marių Kaune, (duomenys neskelbtini), S. Š. ir D. Š., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, pagriebė nukentėjusįjį L. K. už jo drabužių bei tyčia abu ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė nukentėjusiajam smūgius į jo kūną, sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė jam poodinę kraujosruvą viršugalvyje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje bei abiejose keliuose.

Kaltinamasis D. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusį pažįsta kaip motorlaivių uosto direktorės vyrą ir paaiškino, jog jo sportinė valtis ir instrumentai buvo  namuose. Nurodytu laiku kartu su broliu buvo (duomenys neskelbtini) nuo pat ryto, vyko varžybos. Jis buvo blaivus, nes prieš varžybas tikrina blaivumą. Jam atrodo, L. buvo, kelinta buvo valanda nežino, tarp jų tą dieną buvo konfliktas. Jis neįleido į patalpas – ūkinį pastatą, nors jis turėjo teisę ten patekti, tai rakinama patalpa, raktas tik vienas pas K.. Jo paprašius rakto, jis nedavė, buvo supykęs. Po to abu apsistumdė, jis išstūmė į lauką, ar sudavė, nežino, atrodo, kad nesudavė, kontaktas su juo buvo stumdymosi metu, jam skausmo nesukėlė ir sužalojimų nepadarė. Smūgių jam nesudavė. S. ką padarė nematė, gal stovėjo toliau. Prieš įvykį alkoholio nevartojo. Tyrimo metu sakė, kad išgėrė, bet tai ne tiesa. Tyrimo metu nesakė, kad galimai pirmas trenkė. Kaltę pripažino, kad įsiveržė ir prašė raktų. Turėjo pasiimti savo daiktus, būrelio vadovas tokią teisę suteikia. Nežino ar jis ten dirbo, sužinojo, kad jis kažkur apsaugoje dirbo. Tą dieną jis buvo agresyvus ir piktas. Kai įsidarbino į apsaugą, pradėjo jaustis pareigose ne toje vietoje. Jis elgėsi keistai, akys baltos buvo, elgėsi agresyviai. Išgėrė grįžęs namo. L. laikė lazdą ir su ja vijo lauk iš teritorijos. Visą agresiją kėlė L.. Viską matė I., jis uoste yra dirbantis, matė iš laivo viską. I. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Į stiklą jis nespyrė, spyrė į duris, bandė atidaryti su koja, jos neatsidarė, stiklas sudužo. Tos patalpos kur atėjo nerakinamos, jis turbūt uždarė jas, jo žmona manė buvo viduje, vėliau ją matė lauke. T. Š. nematė. Nežino, kodėl K. kreipėsi į policiją, gal pavydėjo, kad su jo žmona flirtavo ir jis tą žino. Jis su nukentėjusiojo žmona labai artimai bendravo, su ja turėjo lytinių santykių. Po savaitės sužinojo, kad B. matė įvykį, jis pasakė, kad plaukė ir viską matė. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl buvo kaltu prisipažinęs apklausiamas įtariamuoju  byloje Nr. 01-1-25-405-16. Kaip aprašoma toliau, Šis ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

Kaltinamasis S. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad suprato kuo kaltinamas, kaltu neprisipažįsta. Įvykio vietoje buvo. Paskambino brolis, kad jam neduoda raktų, tuomet jis paskambino direktorei K., ji buvo neblaivi, ką ji kalbėjo nesuprato, pasiuntė jį ant 3 raidžių, tada jis atvyko. Pamatė K. su kastuvu, kad vos ne brolį daužo, paėmė iš jo tą kastuvą ir norėjo vyriškai išsiaiškinti. Prie jo nei piršto neprisilietė. Matė, kad D. stumdėsi su K., kuris kiekvieną savaitgalį prisigeria ir griuvinėja nuo to ir sužalojimai atsirado. D. į duris spyrė iš kojos, ten stiklas netoli durų buvo, lengvas smūgis buvo. Prieš įvykį nevartojo alkoholio, kastuvą iš rankų išplėšė, o jo net nepalietė. Jis jo nepuolė, bet puolė D.. Atrodo D. nukentėjo, jis gulėjo lovoje 2 dienas, jis pirmas nubėgo ir pasiskundė. Broliui su kastuvu šonas prakirstas buvo. D. gėrė namuose, nuėjo ant nervų į parduotuvę fleškutę pasiėmė. K. nematė, ji gal ūkinėse patalpose buvo, jie ten gyveno. Didelis angaras atskirtas į dvi dalis, garažai ir laivai ir kita pusė kur jie gyveno. D. į stiklą nespyrė, spyrė į duris norėdamas pabelsti. Viską matė Vaidilė tą pačią dieną, o I. iš laivo pasakė, kad matė. Motyvas bylos yra, kad broliui nedavė rakto. Apie romaną tarp brolio ir nukentėjusiojo žmonos girdėjo kažką, žinojo, kad brolis su K. romaną turėjo. Nematė, kad D. smūgiuotų, K. girtas nukrito, sužalojimai pas jį jau buvo iki jam atvykstant. Įvykio metu jis pareigų ten neturėjo, jis nėra klubo narys ir net raktų neturėjo teisės turėti.

Kaltinamųjų parodymų teismas nevertina įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir vertina juos parodymais, kuriuos kaltinamieji duoda, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindžia toliau aptariamais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje.

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta kaip buvusius jų klubo sportininkus. Įvykio vietoje buvo nurodytu laiku ir vietoje. Buvo blaivus. Viskas prasidėjo ryte, D. Š. atvyko išgėręs, nuėjo pasiimti daiktu, vadovas ir prezidentas dar anksčiau nusprendė, kad negalima neblaiviems eiti į garažą. Oficialiai ten dirbo. Raktų D. Š. nedavė, D. jį iškoliojo ir išvažiavo apie 10 val. 30 min., o apie 14 val. 30 min. aiškino paskambinęs, kad reikia detales padėti. Apie 15 val. išgirdo stiklų dūžį, D. Š. ir S. Š. su stiklu rankose įbėgo į angarą, jis išstūmė abu lauk, nes buvo neblaivūs. D. pastūmė, jis nukrito, o S. aplinkui mašiną lakstė. Abu pradėjo jam smūgiuoti į veidą ir kitas kūno vietas. S. užsimojo jam kastuvu, o jis jo rankose net neturėjo. Viską matė Š. ir jo (nukentėjusiojo) žmona, ji viduje buvo ir išėjo į lauką, gal už kilometro dar kas matė, nežino. Žmona iškvietė apsaugą su pulteliu, bet jei atėmė, o kai pasakė, kad iškvietė policiją, jie išėjo pakrante. Įvykio metu abu kaltinamieji buvo neblaivūs, tai matėsi iš veidų, jautėsi alkoholio kvapas. Jeigu neblaivius būtų įleidęs, būtų dėl to nekentėjęs, nes buvo gaisras, neblaiviems ten negalima eiti. Psichologiškai palūžo, baimės jausmas atsirado, jaučiasi nesaugiai. Po įvykio 2 dienas nėjo į darbą dėl sužalojimų, nes darbe bendrauja su žmonėmis. Nedarbingumo neėmė, vadas jam davė laisvas dvi dienas. Pultelį paslėpė kažkuris iš jų. Abu pasakė savo draugei, kad išmetė pultelį į šiukšlių dėžę. S. ir D. viduje buvo 2-3 min., iš karto juos išvijo pro duris. Jie neblaivūs buvo su šuke rankoje, stiklą išmušė ir buvo neblaivūs. Sugebėjo išvyti abu, nes abu buvo neblaivūs, viskas vyko lauke, šukė liko ofise, jis gal ją išmetė pats, ji buvo kai atvyko policija. Jis nesivelia į konfliktus. Jo pareigos – ūkvedys, yra taisyklės, kad neblaivių neįleisti, todėl iškvietė apsaugą ir buvo kviesta policiją. Bendra patalpa yra kur laivai, iš ofiso gali neblaivų išvyti ir neįleisti. Jis pats buvo blaivus, negeria visai. Padėjo pultelį pavėsinėje, ten uždara patalpa, kaltinamieji žinojo kur yra pultelis. Prieš tai ten užėjo ir išmetė pultelį. D. ir S. kur ėjo tik atėjus į uostą, nematė. Apie meilės romaną vieno iš kaltinamojo su jo žmona girdi pirmą kartą. Prašo iš kaltinamųjų priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja A. K. parodė, kad nukentėjusysis L. K. yra jos vyras, o kaltinamuosius pažįsta kaip uosto paslaugų gavėjus, tais metais jie turėjo valtį. Įvykį iš dalies matė, buvo įvykio vietoje, pastate, kuris priklauso viešajai įstaigai, buvo poilsio kambaryje. Apie 15 val. išgirdo dūžius į langą, per ofiso duris įsibrovė abu kaltinamieji, buvo pikti ir neadekvatūs. Puolė muštis, L. ją  užstojo, jie nieko neprašė, šaukė, kad primuš L. Jos jie nieko neprašė, jie įsibrovė pro ofiso duris, jas beveik išlaužė. Mušėsi lauke, matė kai S. Š. kumščiu sudavė L. K., o D. Š. laikė L. K., ji tuo metu skambino policijai. L. tik bandė juos laikyti, kad jam nebūtų suduoti smūgiai. Kaltinamieji pagelbėdavo uoste, jiems ji paskolindavo pinigų, kartu išgerdavo. Kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs ir neadekvačių judesių, sklido alkoholio kvapas. L. apkalbėti kaltinamųjų pagrindų neturi, broliams nepatiko, kad jiems L. sakydavo, kad negalima vartoti alkoholio uosto teritorijoje. Įvykio metu įdarbinti galėjo asmenį ūkvedžio pareigoms eiti, todėl jos vyras L. buvo įdarbintas ūkvedžiu, o į jo pareigas įėjo pareiga prižiūrėti, kad negirtautų niekas uosto teritorijoje, kaltinamieji savo laive galėjo gerti. Rankose, kad kažkas kažką laikė sakė T. Š., ji pati nematė. Lauke ant kalnelio netoli pavėsinės vyko grumtynės, ieškojo apsaugos pultelio pavėsinėje, o neradus, skambino policijai, paskui ėjo pažiūrėti ar sūnus nesužeistas, nes lango daužymo metu jis sėdėjo prie lango. 

Liudytojas T. Š. parodė, kad pažįsta L. K., kaltinamuosius pažįsta iš matymo. 2016-05-30 apie 15 val. įvykį matė apie 25 m. atstumu, buvo ant liepto galo. Atėjo broliai Š. ir kilo konfliktas. Matė, kad atėjo ir išdaužė durų langą, garsą girdėjo, kas ten ką pasakė pirmasis, negirdėjo. Matė, kai abu broliai kojomis, kumščiais ir kastuvu sudavė smūgius L. K.. Ten imtynės vyko, L. K., gindamasis, stūmė nuo savęs juos. Akivaizdu, kad jis gynėsi, buvo grumtynės, stumdymaisi. Kuris asmuo, kuriuos smūgius sudavė tiksliai ir kuria ranka ar kuria koja – nepasakys, viskas buvo prieš pusantrų metų. Kažkuris iš brolių buvo su kastuvu. Abu broliai buvo ne formoje, nubrozdinimai matėsi ant L. K. kūno. Jis ten nelindo, jam problemos nereikalingos, tai ne jo konfliktas. L. yra jo pažįstamas, nes naudojasi uosto paslaugomis, tokiu būdu ir su L. bendraujama. Su broliais jokių konfliktų neturėjo, juos, žino iš matymo. Kokie santykiai tarp D. Š. ir L. K. žmonos, nežino.

Liudytojas A. G. parodė, kad K. ilgametis bendradarbis. Ten būna kiekvieną dieną, yra pensininkas. Kaltinamieji buvo sportininkai, o jis jų būrelio vadovas. Įvykio metu nebuvo uoste ir muštynių nematė.

Patikslindami aplinkybes, liudytoja A. K. nurodė, kad V. B. įvykio dieną uoste nebuvo, liudytojas T. Š. taip pat teigė, kad V. B. uoste įvykio dieną nebuvo, jis jos nematė, A. G. irgi nebuvo. Šių parodymų pagrindu teismas V. B. parodymais nesiremia, jų neaprašo ir jais nesivadovauja.

Iš 2017-03-01 specialisto išvados Nr. G1401/2016(02) matyti, kad (b. l. 5) matyti, kad tyrimas buvo pradėtas 2016-06-01 9 val. ir tą pačią dieną baigtas. Išvadą pasirašė teismo medicinos ekspertas D. T.. Išvadoje konstatuojama, kad L. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ne mažiau kaip keturis keturių kontaktų pasekoje. Sužalojimai padaryti galimai paros bėgyje iki apžiūros. Išvadoje nurodoma, kad L. K. padaryti odos nubrozdinimai viršugalvyje. Odos nubrozdinimai keliuose galėjo atsirasti ir griuvimo metu.

Prokuroro 2016-09-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo byloje Nr. 01-1-25-24405-16 buvo nutrauktas, išaiškinant nukentėjusiajam jo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 8-12).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Abiejų kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nustatant aplinkybę, kad kaltinamieji bendrais veiksmais, panaudodami fizinę jėgą, sukėlė nukentėjusiajam skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kitose BK 140 straipsnio dalyse.

Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamieji D. Š. ir S. Š. 2016 m. gegužės 30 d. apie 15 val., motorlaivių bazėje, esančioje prie Kauno marių Kaune, R. Kalantos g. 120, bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. K. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamųjų veiksmų vertinti kaip būtinąją gintį nėra pagrindo: nustatyta, kad nukentėjusiajam būnant patalpoje, kaltinamieji į ją įsibrovė, išdauždami stiklą ir sugadindami duris. Kaltinamiesiems nebuvo nuo ko gintis.

Kaltinamieji D. Š. ir S. Š. veikė tiesiogine tyčia, smurtaudami suvokė, kad jų elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.

Skiriant kaltinamiesiems bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), baigta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis D. Š. neteistas, kaltinamasis S. Š. neturi teistumo.

Kaltinamųjų S. Š. ir D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apsvaigimas nuo alkoholio nelaikytinas S. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes kaltinamojo apsvaigimo faktas nebuvo alkotesteriu tikrintas. Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Vien to, kad nukentėjusysis įvykio metu jautė nuo S. Š. sklindantį alkoholio kvapą, negalima laikyti neginčytinu ir neabejotinu S. Š. galimo apsvaigimo nuo alkoholio įrodymu.

D. Š. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) – alkotesterio parodymai, esantis nutrauktojoje baudžiamojoje byloje 01-1-25405-16, b. l. 79. Duomenys, esantys šioje byloje ištirti teisiamajame posėdyje. D. Š. įvykio dieną 16 val. 47 min. buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą jie padarė, veikdami bendrininkų grupėje (BK 60straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), įpareigojant juos bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis privataus kaltinimo skundu prašo iš kaltinamųjų priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad po įvykio dvi dienas nedirbo, jautė skausmą ir akivaizdžiai matėsi jo veide padaryti sužalojimai, su kuriais darbe jis negalėjo pasirodyti, dėl to pablogėjo jo reputacija. Kaltinamieji civilinio ieškinio nepripažįsta.

Civilinis nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinę žalą pinigais įvertina teismas, neturtinės žalos dydį nustatydamas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, jam padarytus kūno sužalojimus, dvasinį išgyvenimą, nepatogumus ir kita.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, aprašytus nukentėjusiojo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, teisingumo ir protingumo kriterijus, o taip pat ir klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio formuojamą Teismų praktiką. 

Teismo nuomone, nukentėjusiojo prašoma iš kaltinamųjų solidariai priteisti 1000 eurų yra per didelė neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes teismas neturtinę žalą, kaltinamųjų padarytą nukentėjusiajam, įvertina 500 eurų. Ši pinigų suma iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina nukentėjusiajam.

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems nebuvo paskirtos, iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamiesiems jos neskirtinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a: 

D. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

S. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Civilinį nukentėjusiojo ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusiajam L. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Kardomųjų priemonių kaltinamiesiems neskirti.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                    Rimantas Sipavičius