Civilinė byla Nr. e2-695-1080/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36041-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.5.; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, Rasai Medveckajai,
dalyvaujant ieškovui D. V. ir jo atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,
atsakovės atstovams A. I. ir M. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 3 549,50 Eur turtinės ir 10 000,00 neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Nurodo, kad Tauragės apskrities VPK VTS patrulių būrio vyriausiasis patrulis R. E. 2016-12-10 12.56 val. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo ieškovas buvo patrauktas atsakomybėm už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje padarymą.
3. Tauragės apskrities VPK VTS patrulių būrio vyriausiasis patrulis N. G. 2016-12-13 11.10 val. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo ieškovas buvo patrauktas atsakomybėm už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 1241 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje padarymą.
4. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-02-28 nutarimu nustatė, kad 2016-12-10, apie 12.30 val. ieškovas vairavo automobilį be kita ko policijos pareigūnams įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus, vengė blaivumo patikrinimo. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovui neblaivumo patikrinimas vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl jo paties išreikštos valios nesitikrinti, nors žodžiu jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai. Dėl to vėlesnis sutikimas tikrintis neblaivumą teismo nebuvo pripažintas kaip jo sutikimas pasitikrinti neblaivumą. Iš esmės analogiškai įvertinta ir teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, iš kurios turinio buvo matyti, kad 2016-12-10 13.31 val. paimtame ieškovo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ieškovas vengė neblaivumo patikrinimo. Tauragės apylinkės teismas 2017-02-28 pripažino ieškovą kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje ir skyrė 40 Eur baudą; padarius administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje ir skyrė 10 Eur baudą; padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir skyrė 1200 Eur su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams. Teismas ieškovui skyrė gautinę nuobaudą 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams. Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-10 nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimą. Ieškovas pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-11-28 nutartimi panaikino sprendimų dalis, kuriomis ieškovas buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog abiejų instancijų teismai, Valstybinės terimo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados nevertino kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, taip pat ir Taisyklėse nustatytų teisės normų, konkrečiai 29 punkto, kontekste.
5. Ieškovas teigia, kad kreipiasi į teismą dėl pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų dėl kurių ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos, padarytais neteisėtais teismo ir valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo. Valstybės institucijų veiksmų neteisėtumas pasireiškė grubiais procesinių reikalavimų ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimais, patraukiant atsakovą administracinėn atsakomybėn, dėl ko ieškovas patyrė turtinius nuostolius ir moralinę žalą.
6. Ieškovo teigimu, tiek pareigūnų, tiek ir teismų procesiniai sprendimai buvo priimti grubiai pažeidžiant procesines teisės normas. Teismas konstatavo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas); įrodymus vertino pažeisdami ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 422 straipsnio 7 dalį; nepagrįstai Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 8977/2016(01) (priedas Nr. 19) nevertino kaip įrodymo kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, taip pat ir Taisyklėse nustatytų teisės normų, konkrečiai 29 punkto, kontekste.
7. Teismai turi išsamiai įvertinti visus bylos įrodymus ir priimti teisingą sprendimą. Teismai ne tik nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, bet ir nevertino esminių bylos įrodymų, patvirtinančių ieškovo nekaltumą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados). Tokiu būdu teismai akivaizdžiai pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, ignoruojant tam tikrus byloje esančius ir ieškovą teisinančius įrodymus ieškovo atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą skirti administracinę nuobaudą. Teisena pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį privalėjo būti nutraukta dar pirmosios instancijos teisme. Dėl to abiejų instancijų teismų nutartis ir nutarimas akivaizdžiai laikytini neteisėtais veiksmais.
8. Pažymi, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir patraukdami ieškovą administracinėn atsakomybėn, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareigūnai protokolą surašė neatsakingai, neįsigilinę į visas reikšmingas aplinkybes, ignoruodami ieškovo paaiškinimus ir patys padarydami niekuo nepagrįstas išvadas dėl ieškovo tariamo neblaivumo, kuris buvo absoliučiai paneigtas. Pareigūnų elgesys nuo pat ieškovo sustabdymo ir viso proceso metu buvo akivaizdžiai neetiškas ir nesuderinamas su atidžiu ir rūpestingu elgesiu. Pareigūnai be pagrindo, siekdami savo neteisėtų tikslų, nepagrįstai reikalavo ieškovo, kuris ne kartą jau buvo stabdomas ir jo reikalaujama pūsti į alkotesterį, kai ieškovas buvo visiškai blaivus. Vėliau pareigūnai teismo posėdyje davė melagingus parodymus, neva nuo ieškovo sklido alkoholio kvapas, kuriuos ieškovas, pateikdamas toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, absoliučiai paneigė. Nepaisant to, teismai šiuos įrodymus ignoravo ir išimtinai tokiais pareigūnų melagingais parodymais remiantis priėmė neteisėtus sprendimus, nors privalėjo visapusiškai ištirti visus į bylą pateiktus įrodymus, o ne vadovautis išimtinai tik pareigūnų teiginiais. Pažymėtina, kad pareigūnų neetiškus ir darbo specifikos neatitinkančius veiksmus ieškovas skundė prokurorui, tačiau ieškovo pastangos buvo be rezultatų. Be to, pareigūnai protokolą surašė padarydami klaidų. Kuomet ieškovas buvo sustabdytas ir pareigūnams nusprendus, jog ieškovas vairuoja transporto priemonę neva neblaivus, 2016-12-10 12 val. 56 min. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl atsakomybės pagal ANK 126 str. 5 d. Praėjus savaitgaliui, 2016-12-13 ANT protokolas buvo perrašytas, nurodant ANK 126 str. 4 d. Toks veiksmas buvo atliekamas ieškovą telefonu išsikvietus į policijos komisariatą ir perrašė protokolą vadovaudamiesi ANK 284 str. 2 d. Tačiau, tuomet paaiškėjo, jog neatitinka pažeistas KET punktas, tačiau į tokius pareigūnų veiksmus, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą atsižvelgta nebuvo. Nei vienas iš pareigūnų neįžvelgė ir ATPK 284 str. 2 d. pažeidimo, nes nuo savęs kaltę suvertė teismui ir/ar kompiuteryje veikiančioms programoms. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai nekreipė dėmesio į tai, kad 2016-12-10 12 val. 56 min. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 85P-79977705-16 dėl atsakomybės pagal ANK 126 str. 5 d. po to, kai dėl „klaidos“ buvo anuliuotas, vadinasi sunaikintas, tai vietoje jo 2016-12-13 surašytas kitas ANK protokolas, nurodant jau kitą pagrindą, tai yra ANK 126 str. 4 d., tačiau tą patį anuliuoto protokolo numerį Nr. 85P-79977705-16. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs administracinio teisės pažeidimo protokolo svarbą ir nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.
9. Ieškovas taip pat nurodo, kad patirta turtinė žala yra siejama su jo teisinėmis išlaidomis ir būtinosiomis išlaidomis dėl neteisėto nuobaudos skyrimo. Remiantis nuoseklia teismų praktika, šios ieškovo patirtos teisinės išlaidos yra laikytinos patirtais nuostoliais, todėl priteistinos kaip turtinė žala. Ieškovo patirtos kitos būtinosios išlaidos susidarė po to, kai buvo priimta apeliacinio teismo nutartis ir ieškovas neteko teisės vairuoti transporto priemonių laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2017-11-28. Šios išlaidos yra grindžiamos tuo, kad pagrindinis ieškovo pragyvenimo šaltinis, iki teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, buvo žemės darbai jo motinos ūkininkės A. M. V. ūkyje ir iš šio žemės ūkio produkcijos pardavimo gaunamos pajamos, kadangi motina dėl amžiaus (2017 metais ieškovo motina buvo 81 m. amžiaus) ir dėl to susilpnėjusios sveikatos pati žemės darbų dirbti jau nebegali. Tokiu būdu ieškovas su savo transporto priemone ratiniu traktoriumi, kurį specialiai tuo tikslu įsigijo 2015-04-26 dirbti motinos ūkyje ir iš šio ūkio gaunamų pajamų išlaiko taip pat ir savo trijų asmenų šeimą. Kitų pajamų šaltinio ieškovas neturi. Atėmus ieškovo teisę vairuoti transporto priemones, ieškovas ne tik, kad negalėjo rūpintis šeima, tenkinant kasdienius poreikius, bet ir neturėjo galimybės pats savo jėgomis atlikti rudeninių žemės darbų. Siekdamas, kad motinai priklausantys žemės plotai nedirvonuotų ir nebūtų apleisti, ir, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, pagrindinių žemės darbų atlikimui pirko paslaugą iš ūkininkės I. M., kuri už ieškovą atliko būtinuosius rudens sezono žemės apdirbimo darbus, kurie yra detalizuoti sąskaitoje.
10. Ieškovas neturtinės žalos padarymo faktą įrodinėja dvasiniais išgyvenimais, kurių nereikia įrodinėti, nes jie visais atvejais atsiranda dėl asmens nepagrįsto ir neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn, taip pat patirtais išgyvenimais ir nepatogumais dėl motinos ligos, viešu pažeminimu, nes nuo 2017-02-28 iki 2017 m. rugsėjo mėn. informacija apie ieškovą išviešinta Tauragės VPK internetinio puslapio skiltyje „Jie vairavo neblaivūs“, Tauragės VPK po teismo priimto sprendimo atidavė ieškovo duomenis “Tauragės kurjerio“ redakcijai, kad pastaroji išspausdintų ieškovo duomenis „Gėdos sąraše“. Taip pat ieškovas patyrė žeminimą, kuris pasireiškė valstybės pareigūnų netinkamu elgesiu, nes sekančią dieną, tai yra iškart po ieškovo sustabdymo, apie ieškovo įvykį VRM puslapyje „Administracinių nusižengimų registras“ buvo paskelbta neteisinga informacija, nurodanti, jog ieškovas savaitgalį automobilį vairavo neblaivus. Kitas veiksnys, įtakojęs ieškovo, kaip asmens pažeminimą, buvo priverstinio išieškojimo procedūra dėl paskirtos baudos - 1200 Eur išieškojimo per antstolės kontorą. Tikslu išieškoti baudą buvo areštuotos ieškovo sąskaitos kredito įstaigose, kas vėlgi apsunkino šeimos pragyvenimo galimybes ir nepilnametės dukros išlaikymo klausimų sprendimą, nekalbant jau apie sergančios motinos priežiūrą ir slaugą bei savo paties poreikius. Motinai esant ligoninėje jos ūkis liko be priežiūros, tai sukėlė dar didesnius nepatogumus ir įtampą bei dvasinius išgyvenimus. Taip pat buvo sukelti objektyvūs nepatogumai šeimos nariams. Ieškovo sutuoktinė transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl atėmus ieškovui, kaip vieninteliam šeimos nariui teisę vairuoti laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2017-11-28 visa šeima, gyvenanti kaime, susidūrė su kasdieninių poreikių tenkinimo problema, todėl visi faktoriai dėl negalėjimo vairuoti, o tai reiškia dirbti turėjo įtakos ieškovo ne tik finansinei, bet ir psichologinei būsenai. Ieškovas pirmos instancijos proceso metu buvo nurodęs, jog turi du mažamečius vaikus, kuriems įvykio metu buvo atitinkamai 8 ir 5 metai, tačiau šie faktoriai sprendimo priėmimui ir įrodymų visapusiškam įvertinimui įtakos neturėjo. Pažymėtina, jog dėl ieškovui atimtos teisės vairuoti, vaikai prarado galimybę lankyti Šilalės mieste esantį baseiną (kas iki tol buvo dažnai lankoma, esant gydytojų rekomendacijomis). Prarastos buvo ir vaikų vasaros atostogos, negalint nuvykti nei prie jūros, nei pas senelius ir/ar kitus giminaičius, apsunkino vaikų vežimą į mokyklą, būrelių lankymą, vakarines treniruotes.
11. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
12. Nurodo, kad teismų praktikoje sprendžiant panašias bylas, kai žemesnės instancijos teismo nutartis byloje panaikinta dėl skirtingo bylos aplinkybių vertinimo, nelaikoma neteisėtais teisėjų veiksmais. Ieškovas reikalaudamas atlyginti žalą, neturi įrodinėti, kad žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas būtinąsias civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Šiuo atveju nesat neteisėtų teisėjų veiksmų, laikytina, jog nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės rūšies sąlygų. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Teisminis procesas buvo operatyvus – truko apie vienuolika mėnesių. Neturtinė žala turi būti mažinama. Ieškovas, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, tai yra atsisakydamas tikrintis blaivumą, pats prisidėjo prie jam padarytos žalos atsiradimo.
13. Atsakovė, atstovaujama Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti.
14. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo argumentais, kadangi įstaigos atžvilgiu neteisėtų valstybės veiksmų nebuvo, nes įstaigos (policijos) pareigūnų protokolas (nors ir iš antro karto) buvo surašytas pagal teisės aktų reikalavimus, veika kvalifikuota tinkamai pagal tuo metu esančią situaciją; pareigūnai veikė neviršydami savo įgaliojimų ir realizavo statutiniam valstybės tarnautojui priskirtus valdingus įgalinimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu; pareigūnų veiksmai nei vieno teismo nebuvo pripažinti neteisėtais. Įstaigos pareigūnų veiksmai nebuvo neteisėti, t.y. buvo teisėti, o ieškovo ieškinys yra grindžiamas tik teismų skirtingu įrodymų vertinimo kriterijumi. Ieškovas remiasi administracinio teismo praktika, kurios aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė taip pat nesutinka su prašoma priteisti 2050 Eur suma už perkamas paslaugas dėl žemės darbų atlikimo, nes pateikta sąskaita nėra pakankamai detalizuota, joje nepagrįstai įtrauktas žemės ūkio technikos panaudojimas. Atsakovas taip pat reiškia abejonę dėl ieškovo sąžiningumo, kadangi ieškinyje nurodyto atimtos teisės vairuoti transporto priemonės terminą nuo 2017-02-28 iki 2017-11-28, tačiau pagal pridedamą priedą matyti, kad ieškovas 2017-09-12 pateikė bankui pažymėjimą, kas rodo, jog ieškovas naudojo negaliojantį vairuotojo pažymėjimą.
15. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija kasacinio teismo išvadų, neginčija neteisėtų veiksmų, tačiau su turtines žala sutinka tik iš dalies sutinka, o neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepripažįsta. Atsakovė, atstovaujama Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
16. Nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-13-760/2017 pripažino ieškovą kartu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje ir skyrė 40 eurų baudą; padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje ir skyrė 10 Eur baudą; padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje ir skyrė 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 1 metams; bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsniu paskyrė ieškovui galutinę nuobaudą – 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams. Dėl šio nutarimo ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-10 nutartimi atmetė, Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-05-25 nutartimi priėmė ieškovo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-10 nutarties ir administracinio nusižengimo bylą atnaujino. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-11-28 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-10 nutartį pakeitė; panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-10 nutarties dalis, kuriomis D. V. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, ir šią administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimo ir Klaipėdos Apygardos teismo 2017-04-10 nutarties dalis, kuriomis D. V. galutinė nuobauda paskirta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį ir ATPK 1241 straipsnio 8 dalį, paskirtas Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimu, subendrino ir D. V. skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 40 Eur baudą (administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-13-760/2017 l.53-57, 60, 68-71, 91, 114-119).
17. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl valstybės institucijų ir teismo neteisėtų veiksmų. Ieškovo teigimu, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį materialinės ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti. Taip pat ieškovas teigia, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir patraukdami ieškovą administracinėn atsakomybėn pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ignoravo ieškovo paaiškinimus, pareigūnų elgesys nuo pat ieškovo sustabdymo ir viso proceso metu buvo neetiškas, pareigūnai teismo posėdyje davė melagingus parodymus, kad nuo ieškovo sklido alkoholio kvapas, kuriuos ieškovas paneigė specialisto išvada, o taip pat pareigūnai protokolą surašė padarydami klaidų.
Dėl policijos pareigūnų veiksmų
18. Teismų praktikoje pažymima, kad veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tenka pareiškėjams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/13, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-684/13). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia (be kita ko) konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Sprendžiant deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, pažymėtina, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.
20. Nustatyta, kad ieškovui 2016-12-13 11.10 val. ieškovui surašytas administracinio pažeidimo protokolas Nr. 85P-79977705-16 dėl to, kad jis 2016 m. gruodžio 10 d., 12.30 val. vairavo automobilį ir sustabdytas policijos pareigūnų vengė pasitikrinti, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat sustabdžius tikrinančiajam pareigūnui neįjungė avarinės šviesos signalizacijos bei nepateikė privalomosios atsakomybės draudimo ir technikinės apžiūros talono. Atsakomybė už nurodytų veiksmų padarymą numatyta ATPK (galiojusio administracinio teisės pažeidimo surašymo metu redakcija) 1241 straipsnio 2 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, taip Kelių eismo taisyklių 5,14, 16, 17, 91.3 punktuose. ATP protokole nurodyta, kad nuo paaiškinimo ieškovas atsisakė, ir jo nepasirašė. Taip pat iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad 2016-12-10 12.56 val. ieškovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 85P-79977705-16 dėl to, kad jis 2016 m. gruodžio 10 d., 12.30 val. vairavo automobilį ir sustabdytos policijos pareigūnų vengė pasitikrinti, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat sustabdžius tikrinančiajam pareigūnui neįjungė avarinės šviesos signalizacijos bei nepateikė privalomosios atsakomybės draudimo ir technikinės apžiūros talono. Atsakomybė už nurodytų veiksmų padarymą numatyta ATPK (galiojusio administracinio teisės pažeidimo surašymo metu redakcija) 126 straipsnio 5 dalyje, Kelių eismo taisyklių 5,4,16. 91.3 punktuose. Pastarasis protokolas anuliuotas 2016-12-13. APT 2016-12-13 protokole nurodytos aplinkybės taip pat buvo grindžiamos patrulių R. E. ir G. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismo 2017-11-28 nutartyje buvo analizuojama ir pasisakoma dėl ANK 422 straipsnio 7 dalies taikymo ir konstatuota, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas); įrodymus vertino pažeisdami ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 422 straipsnio 7 dalį (nutarties 8.2 punktas). Nutartyje kasacinės instancijos teismas ieškovo argumentą, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) įpareigoja policijos pareigūnus pristatyti asmenį medicininei apžiūrai atlikti, kai jis atsisako tikrintis blaivumą su alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu), laikė nepagrįstu. Iš esmės kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą nurodytoje apimtyje padarė išvadą, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 8977/2016(01) netinkamai vertino kaip įrodymo kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, taip pat ir Taisyklėse nustatytų teisės normų, konkrečiai 29 punkto, kontekste. Taigi, kasacinės instancijos teismo nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes, vertinti D. V. veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį kaip vengimą tikrintis neblaivumą negalima ir nors ieškovas ir atsisakė tikrintis neblaivumą alkoholio matuokliu, tačiau po to, ne vėliau kaip per valandą, pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą ir, kaip tai yra numatyta Taisyklių 29 punkte, pasitikrino neblaivumą savo lėšomis, todėl teismų sprendimų dalys, kuriomis pareiškėjas nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, panaikino, administracinio nusižengimo teisena nutraukė, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl kitų ATPK pažeidimų ieškovo atžvilgiu teisėtumo nebuvo nagrinėjama.
21. Sprendžiant dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo ATP protokolo surašymo, policijos pareigūnų pareigą pristatyti asmenį medicininei apžiūrai atlikti bei pareigūnų paaiškinimus teismo posėdžio metu vertinami pareigūnų veiksmų atitiktis specialiesiems jų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, ir šie vertinimai gali skirtis nuo tų išvadų, kurias padaro teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą. Skirtingą vertinimą gali nulemti tiek objektyvios aplinkybės – naujų įrodymų ištyrimas; pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas kitų teisės aktų, reglamentuojančių administracinės atsakomybės taikymą asmenims už administracinius teisės pažeidimus (t. y. ATPK proceso ir materialiųjų normų), aspektu, tiek ir vidinio įsitikinimo sąlygotas įrodymų vertinimas jų pakankamumo apsektu vieniems ar kitiems reikšmingiems faktams konstatuoti. Nagrinėjamu atveju bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjantį teismą saisto administracinio teisės pažeidimo byloje tik tie nustatyti faktai, kurie yra betarpiškai susiję su pareigūnų veiklos teisėtumu ir buvo įrodinėjimo dalyku administracinio teisės pažeidimo byloje, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas lemia ieškovo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, o ne pareigūnų kaltė.
22. Tauragės rajono apylinkės teismas nustatė, kad aptartų įrodymų visuma įrodo, kad D. V. 2016 m. gruodžio 10 d., apie 12 val. 30 min., Pramonės g., Tauragėje, vairavo automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas policijos pareigūnų vengė pasitikrinti ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio, be to sustabdžius policijos pareigūnui neįjungė avarinės šviesos signalizacijos bei nepateikė policijos pareigūnui privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir valstybinės techninės apžiūros talono. Liudytojų policijos pareigūnų G. V. ir R. E. parodymus teismas laikė nuosekliais, kad sustabdyto automobilio vairuotojas D. V. sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Jo vairuojamo automobilio langai buvo aprasoję, jis buvo nervingas, elgėsi neadekvačiai, muistėsi, nuo jo sklido specifinis kvapas. Jam buvo pasiūlyta keletą kartų pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio nustatymo prietaisu (alkotesteriu), tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė. Teismas laikė, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais, nes juos patvirtina vaizdo bei garso įrašas, ir pats D. V. patvirtino, kad policijos pareigūnai reikalavo pasitikrinti ar yra neblaivus, o jis tai daryti atsisakė. Šį D. V. elgesį vertino kaip nevienkartinį atsisakymą policijos pareigūnui pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, ir laikė, kad atlikdamas tokius veiksmus D. V. suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Skirdamas nuobaudą teismas be kita ko vertino ir tai, kad ieškovas praeityje yra daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus.
23. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. V. prašė panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. dalį dėl nubaudimo pagal ATPK 422 straipsnio 7 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos padarytoms išvadoms.
24. Pasisakydamas apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016 m. gruodžio 13 d. anuliuotas ir D. V. surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame, vietoje 2016 m. gruodžio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d., teisingai nurodyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. (apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai D. V. veiką perkvalifikavo pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 422 str. 7 d.). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad anuliuotame 2016 m. gruodžio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padaryta techninio pobūdžio rašymo apsirikimo klaida, kuri buvo ištaisyta surašius 2016 m. gruodžio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas ieškovo prašymą, kuriame be kita ko buvo kvestionuojami 2016-12-10 ir 2016-12-13 surašytuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose pakeistų ATPK straipsnių ir Kelių eismo taisyklių pagrįstumas ir leistinumas, konstatavo, kad administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nutraukus, kiti D. V. prašyme išdėstyti argumentai nenagrinėtini, nes jie nėra teisiškai reikšmingi. Taigi nei vienos instancijos teismas nenustatė pažeidimų, susijusių su ATP protokolų surašymu ir policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo.
25. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su 2016-12-13 protokolu nebuvo supažindintas ir iš jų turinio matyti, kad atsakovas atsisakė juos pasirašyti. Tačiau vėliau ieškovas posėdžio metu nurodė, kad nors ir atsisakė pasirašyti, bet protokolas buvo nusiųstas jo gyvenamosios vietos adresu, kas leidžia abejoti ieškovo argumentais apie nesupažindinimą su protokolu. Be to su administracinių teisės pažeidimų faktinėmis aplinkybėmis ir jų kvalifikacija ieškovas supažindintas bylą nagrinėjant teisme. Be to iš abiejų protokolų matyti, kad abiejuose pažeidimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės tapačios. Ieškovas ginčą kelią tik dėl vieno iš KET punktų nurodyto neatitikimo, tačiau visų nurodytų pažeidimų neginčija.
26. Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę, t. y. jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas konkretaus teisės pažeidimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokole yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tuomet, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo bylose Nr. 2AT-40-303/2020, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-84-942/2016 ir kt.). Taigi, atsižvelgus į administracinio nusižengimo protokolo procesinę reikšmę, būtų visiškai nelogiška tvirtinti, kad tais atvejais, kai nustatomi kokie nors protokolo trūkumai, negalima jų ištaisyti surašant naują administracinio nusižengimo protokolą, o tokio protokolo surašymas būtų vertinamas kaip užkirstas kelias gintis nuo kaltinimo. Įvertintina ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymu nėra užbaigiama administracinio nusižengimo bylos teisena. Administracinio nusižengimo protokolo surašymu yra užbaigiamas vienas iš administracinio nusižengimo bylos tyrimo stadijos etapų. Pastebėtina ir tai, kad kasacinis teismas nenustatė, jog administraciniai nusižengimai nebuvo deramai įforminti protokolu. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų, kuriais buvo grindžiami ieškovui inkriminuojami pažeidimai, o ta aplinkybė, kad kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados netinkamai vertino kaip įrodymo kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, taip pat ir Taisyklėse nustatytų teisės normų, konkrečiai 29 punkto, kontekste, ir pagal byloje nustatytas aplinkybes, vertinti D. V. veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį kaip vengimą tikrintis neblaivumą negalima, nesudaro pagrindo manyti, jog ATP surašymas buvo neteisėtas. Kaip matyti, iš administracinės byloje medžiagos ir teismų procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį lėmė teismo betarpiškai ištirtų įrodymų, taip pat ir papildomų, vidiniu įsitikinimu pagrįstas vertinimas, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, sudariusių pakankamas prielaidas 2016-12-13 ATP protokolo surašymui, egzistavimo, jame nurodytos informacijos netinkamumo, bei pačių pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Be to iš kasacinio teismo nutarties matyti, kad įvertinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados įrodomoji reikšmė su kitomis bylos aplinkybėms bei Taisyklių 29 punktu ir nustatytas pažeidimas, kuris yra administracinio nusižengimo teisenos pažeidimas, galintis užkirsti kelią atsakomybės asmeniui administracinio teisės nusižengimo byloje taikymui, tačiau neturėjusio reikšmės policijos pareigūnų veiklos teisėtumo vertinimui.
27. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai nagrinėjant administracinio nusižengimų bylą davė melagingus parodymu, jog nuo ieškovo sklido alkoholio kvapas ieškinyje.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
29. Ieškovas neginčijo, kad atsisakė patikrinimo alkotesteriu. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad pareigūnai jam atrodė nepatikimi, galimai pareigūnai siekė kažkokios naudos, ieškovas iš karto įtarė, jog policijos pareigūnai sieks susidoroti su ieškovu, todėl į alkotesterį nepūtė, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė aplinkybių ir/ar priežasčių dėl kurių policijos pareigūnai galėjo/turėjo pagrindą su juo susidoroti, kas jam sukėlė nepasitikėjimą policijos pareigūnais. Aplinkybė, jog ieškovui nepatiko jų išvaizda ar atliekamų patikrinimų (konkrečiai ieškovo automobilio stabdymas) periodiškumas nesudaro pagrindo spręsti apie pareigūnų reikalavimų, prašymų pūsti į alkoholio matuoklį neteisėtumą.
30. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto aprašo „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos“ (toliau - Tvarka) 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai): 5.1. pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): 5.1.1. ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; 5.1.2. ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino 2016-12-10 policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus dėl KET pažeidimo, juos apklausė bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje, kurie iš esmės nurodė, tapačias aplinkybes, kaip ir tarnybiniuose pranešimuose, kad pareigūnams sukėlė įtarimą, ne tik nuo ieškovo sklidęs kvapas, bet ir jo nervingas, neadekvatus elgesys, muistymasis, blizgančios akys. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareigūnai teikė akivaizdžiai melagingus parodymus ir Tvarkos 5 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą. Be to pareigūnų liudijimus tvirtina administracinėje nusižengimo byloje esantys vaizdo ir garso įrašai (Administracinės bylos Nr. A15.-13-760/2017 l.26), iš kurių matyti, jog ieškovas elgėsi nervingai, jo kalba buvo nervinga, policijos automobilyje atsikalbinėjo, nemandagiai komentavo policijos pareigūno prašymą tikrintis alkotesteriu ir kritikavo pareigūnų darbą, t.y. iš esmės elgėsi neadekvačiai. Išklausius garso įrašą, priešingai nei teigia ieškovas, garso įrašas patvirtina mandagų pareigūnų bendravimą su ieškovu, administracinių nusižengimų paaiškinimą. Šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad ieškovas prieš tai yra baustas administracine tvarka, kas leidžia spręsti, jog su policijos pareigūnų sustabdymo procedūros jam yra žinomos.
31. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad policijos pareigūnai nesiūlė ieškovą pristatyti į sveikatos apžiūros įstaigą, tačiau pastarasis argumentas atmestinas, nes jau kasacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentas, kad Taisyklės įpareigoja policijos pareigūnus pristatyti asmenį medicininei apžiūrai atlikti, kai jis atsisako tikrintis blaivumą su alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu), yra nepagrįstas.
32. Remiantis išdėstytu, įvertinus bylos esančius įrodymus, nėra pagrindo daryti išvados, jog policijos pareigūnai tirdami pažeidimą, surašydami protokolą, vertindami ieškovo pateiktus dokumentus sustabdymo metu bei teikdami paaiškinimus teismo posėdžio metu nebuvo tiek atidūs ir rūpestingi, kiek nurodytomis aplinkybėmis buvo būtina, pažeidė teisės aktus, dėl ko atliko neteisėtus veiksmus. Remiantis išdėstytu ieškovo argumentai dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl teismų neteisėtų veiksmų
33. Ieškovas teigia, jog iš kasacinės instancijos teismo nutarties motyvų akivaizdu, kad teismo procesiniai sprendimai buvo priimti grubiai pažeidžiant procesines teisės normas ir konstatavo, jog abiejų instancijų teismais padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtam nutarimui ir nutarčiai priimti, įrodymus vertino pažeisdami ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 422 straipsnio 7 dalį, nepagrįstai nevertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados nevertino kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, taip pat ir Taisyklėse nustatytų teisės normų, konkrečiai 29 punkto, kontekste. Taip pat pažymi, kad teismai pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, ignoruojant tam tikrus byloje esančius ir ieškovą teisinančius įrodymus ieškovo atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą skirti administracinę nuobaudą. Atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nekvestionuoja kasacinio teismo padarytų išvadų, neginčijo, kad egzistuoja neteisėti veiksmai.
34. Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl be kita ko teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti konkretūs teisėjo ar teismo veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais , būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Pagal šią teisės normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teismo veiksmų, kyla be kaltės. Tam, kad būtų pagrindas taikyti valstybei civilinę atsakomybę už teismo veiksmais padarytą žalą, turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: teismo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kaltas teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas.
35. Nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neginčija, jog egzistuoja teismo neteisėti veiksmai. Ieškovas reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-10 nutartimi pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-28 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-303/2017 konstatavus abiejų instancijų teismams padarius esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti; įrodymus vertinus pažeidžiant ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškinant ir taikant 422 straipsnio 7 dalį. Taigi vertintinos kitos valstybės atsakomybės sąlygos - ieškovo patirta žala, neteisėtus veiksmus ir žalą siejantis priežastinis ryšys (nutarties 8.2 punktas).
36. Prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį sudaro turtinė žala, susijusius su teisinėmis paslaugomis ir būtinosiomis išlaidomis dėl neteisėtos nuobaudos skyrimo, iš viso 3 549,50 Eur ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, skirtas kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus dėl pažeistų teisių.
Dėl turtinės žalos
37. Bylos duomenys tvirtina, kad administracinio nusižengimo proceso metu nuo 2017-03-17 iki 2017-11-28 ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 300 Eur sumokėta advokatui pagal 2017-03-17 teisinių paslaugų sutartį dėl apeliacinio skundo parengimo, grindžiama 2017-03-20 pinigų priėmimo kvitu Nr. 713757, 584,50 Eur už ieškovui suteiktas teisinės paslaugas pagal 2017-05-15 mokėjimo pavedimą Šedbaro advokatų profesinei bendrijai už suteiktas paslaugas bei 615,40 už suteiktas paslaugas pagal 2018-04-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 218/76 bei 2018-04-30 nurodymą įnešti grynuosius pinigus.
38. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Sprendžiant dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi. Nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos nebuvo. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“.
39. Esant šioms aplinkybėms, asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala.
40. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti 1499,50 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
41. Ieškovas taip pat nurodo, kad turtinę žalą sudaro kitos būtinosios išlaidos, t.y. 2050 Eur, kurios susidarė po to, kai ieškovas neteko teisės vairuoti transporto priemonė laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2017-11-28. Šias išlaidas grindžia tuo, kad pagrindinis ieškovo pragyvenimo šaltinis buvo žemės darbai motinos ūkininkės ūkyje ir šio žemės ūkio produkcijos pardavimo gaunamos pajamos. Atėmus teisę vairuoti, negalėjo rūpintis šeima, tenkinti kasdieninius poreikius, atlikti rudeninių žemės darbų, todėl paslaugą pirko iš ūkininkės I. M., kuri už ieškovą atliko būtinuosius rudens sezono žemės apdirbimo darbus, pervesdamas 1700 Eur sumą, likusią sumokėjo grynais pinigais.
42. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad dėl teismų nepagrįstų sprendimų, ieškovas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės nuo 2017-03-17 iki 2017-11-28, o šalims neginčijant, jog ieškovo pajamų šaltinis buvo žemės darbai ūkyje ir iš žemės ūkio gaunamos produkcijos pardavimas, laikytina, jog tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (dėl neturėjimo teisės vairuoti, būtinumo atlikti žemės ūkio darbus, gauti produkciją, ją parduoti ir dėl to patirtas išlaidas) egzistuoja priežastinis ryšys. Taigi nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu.
43. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovo motina A. M. V. yra ūkininkė. Ieškovui priklauso raktinis traktorius valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo vienintelės pajamos yra gaunamos iš žemės ūkio darbų motinos ūkyje ir iš jo gaunamos produkcijos pardavimo. Iš į bylą pateiktos 2017-09-01 PVM sąskaitos faktūros Nr. 17001 matyti, ūkininkė I. M. ieškovui atliko žemės ūkio darbus: kultivavimas, sėjimas, trąšų barstymas, žemės skutimas, arimas už 2050 Eur. 2017-09-12 ieškovas sumokėjo D. M. 1200 Eur, 2017-09-26 – 500 Eur, įrodymų apie likusios sumos sumokėjimą pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ieškovas nepateikė, kitų duomenų patvirtinančių grynųjų pinigų už sąskaitoje nurodytų darbų sumokėjimą, nepateikta, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 1700 Eur. Kitoje dalyje reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
44. Atsakovės argumentai, kad ieškovo pinigai buvo sumokėti ne ūkininkei I. M., o D. M., o pateiktas dokumentas neįrodo apie suteiktas paslaugas nepaneigia aplinkybės, jog nurodyti sąskaitoje darbai nebuvo atlikti ar nebuvo reikalinga juos atlikti ir už paslaugas nėra apmokėta, todėl šis argumentas nelaikytinas pagrįstu ir atmestinu. Atsakovo argumentai apie ieškovo nepatirtas kuro išlaidas yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais, todėl taip pat atmestini.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
45. Ieškovas nurodo, kad neturtinę žalą vertina 10 00 Eur. Atsakovė nurodo, kad nepatogumai kilo ieškovui, tačiau jie nebuvo tokio dydžio, kokio prašo, minimalūs.
46. Nustatydamas neturtinės žalos dydį vertintina tokios žalos dydžio nustatymui reikšmingus objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, susijusius su konkrečios bylos aplinkybėmis ir ieškovo patirtais išgyvenimais bei nepatogumais, kuriuos jis patyrė dėl teismo padarytos teisės taikymo klaidos, bet ir atsižvelgė į kasacinio teismo nutartis civilinėse bylose, kurios yra savo faktinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui suėmimo trukme) kiek įmanoma panašios nagrinėjamos bylos teisinei situacijai.
47. Neturtine žala laikoma CK 6.250 str. nurodyti asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama įstatymo nustatytais atvejais, ką numato CK 6.272 straipsnio 3 dalis.
48. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę (neturtinę) žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
49. Ieškovas patirtą neturinę žalą kildino iš neigiamų emocijų ir išgyvenimų, susijusių vairavimo teisės praradimu, taip su tuo kilusiais nepatogumais - viešu pažeminimu, kuris pasireiškė išviešinta informacija Tauragės VPK interneto puslapio skiltyje „Jie vairavo neblaivūs“ ir „Tauragės kurjeris“ išspausdinti duomenys „Gėdos sąraše – ir vyrai, ir moterys“; taip pat VRM puslapyje „Administracinių nusižengimų registras“ paskelbta informacija, kad ieškovas vairavo neblaivus, buvo atliekamas 1200 Eur baudos išieškojimas per antstolės kontorą, areštuotos ieškovo sąskaitos kredito įstaigoje, taip pat ieškovas negalėjo vaikų vežioti į būrelius, mokyklą, papildomus užsiėmimus, atostogų, dėl išgyvenimų dėl ieškovo prarastos teisės vairuoti transporto priemones pašlijo motinos sveikata. Sprendžiant klausimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad: pirma, vairavimo teisės atėmimo trukmę trukmę, šiuo atveju – apie 9 mėnesius; antra, dėl neteisėtų abiejų instancijų procesinių sprendimų, sukėlusius ieškovui išgyvenimus, nepatogumus, viešą informacijos, kuri kasacinės instancijos teismo buvo pripažinta neteisėta, išviešinimu internetiniame puslapyje ir spaudoje; taip pat šeimos nariams kilusius nepatogumus; ketvirta, įvertintina ir tai, kad priverstinio išieškojimo procedūros vykdomos, geranoriškai nevykdant teismo procesinio sprendimo ir į bylą nėra pateikta duomenų apie ieškovo kredito įstaigose taikytą areštą; penkta, taip pat įvertintina ir tai, kad byloje nesant tiesioginių įrodymų, jog ieškovo nurodomi įvykiai tiesiogiai įtakojo motinos sveikatos sutrikimus ir dėl to jai atlikta operacija; šešta, jog šeimos nariams, įskaitant vaikus, nebuvo visiškai apribota teisė lankyti būrelius, užsiėmimus, atostogauti. Taip pat pažymėtina, kad orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą.
50. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad ieškovo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 2000 Eur sumos iš atsakovės priteisimas.
51. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo ieškinys Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo tenkintinas iš dalies, ieškovui ir atsakovės priteisiant 2000 Eur neturtinės žalos.
Dėl procesinių palūkanų
52. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovė Lietuvos valstybė nėra verslininkė, šalys nėra privatūs juridiniai asmenys, vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 992 Eur advokato pagalbai apmokėti. Taip pat ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 35,07 Eur kuro išlaidas vykstant į teismą. Tenkintų reikalavimų dalis sudaro 38,37 proc., todėl iš atsakovo priteistina 394,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, 3 199,50 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir 50 ct) turtinės žalos ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą (5 199,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 394,08 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė