Civilinė byla Nr. 3K-3-87/2007
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Beatai Bieliauskienei,
dalyvaujant kasatoriui V. V.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad 2000 m. birželio 4 d. Kretingos rajone, Raguviškių kaime, atsakovas R. V. su bendrininkais T. M. ir T. J. jį sumušė. Pastarieji du užpuolikai padarė jam lengvus kūno sužalojimus, o atsakovas – sunkų kūno sužalojimą: silikatinės plytos gabalu tyčia smogė jam į galvą. Atsakovas R. V. ieškovui padarė stiprų galvos sumušimą su atviru įspaustiniu skeveldriniu dešiniojo momenkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu į smegenų audinį. Dėl to jis buvo gyvybei pavojingoje būsenoje. Kretingos rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, nustatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 111 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas.
Dėl patirtos traumos ieškovas neteko darbingumo ir tapo invalidu. 2000 m. rugsėjo 4 d. jam nustatyta I invalidumo grupė, 2002 m. rugsėjo 30 d. – II invalidumo grupė. Tuo metu, kai ieškovas buvo traumuotas, dar lankė vidurinę mokyklą, baigęs ją, negalėjo įsidarbinti ir dirbti, prarado galimybę gauti darbo pajamų. Jam paskirta invalidumo pensija. Atsižvelgiant į Statistikos departamento skelbiamą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį šalies ūkyje, per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. ieškovas apskaičiavo, kad galėjo vidutiniškai gauti 29 634,50 Lt grynųjų darbo pajamų. Per tą laikotarpį jam išmokėta tik 9960,59 Lt invalidumo pensija. Taigi dėl sužalojimo ieškovui padaryta 19 673,91 Lt žala.
Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.283 straipsniu, teismo prašė priteisti jam iš atsakovo 19 673,91 Lt žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 5279,44 Lt žalai atlyginti.
Kadangi ieškovas dėl sužalojimo šiuo metu negali dirbti, tai teismas sprendė, kad jam turi būti priteistos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvęs sužalotas. Kadangi jis sužalojimo metu niekur nedirbo, neturėjo jokios specialybės ir kvalifikacijos, žala priteisiama nuo minimalios algos. Faktas, kad ieškovas mokėsi vakarinėje vidurinėje mokykloje, neduoda pagrindo žalos dydį nustatyti remiantis vidutiniu mėnesiniu atlyginimu.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeitė: priteisė ieškovui iš atsakovo 6374,81 Lt žalai atlyginti.
Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo žalos atlyginimo dydį. Nustatyta, kad ieškovui ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d., išmokėta 9315,19 Lt draudimo išmokų; minimalus darbo užmokesčio dydis – 15 690 Lt. Ieškovui padarytos žalos dydis ginčo laikotarpiu yra 6374,81 Lt.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d nutartį ir priteistą žalos atlyginimą padidinti iki 19 673,91 Lt.
Kasatorius nurodo, kad CK 6.283 straipsnyje nėra nustatyta, nuo kokio – vidutinio ar minimalaus - darbo užmokesčio, tuo atveju kai žalą patyręs asmuo nedirba, turėtų būti apskaičiuojamas žalos atlyginimas. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai žala padaryta nepilnamečiui, konkrečiai – penkiolikmečiui, nėra realu, kad toks asmuo galėtų tuometėmis šalies ekonomikos ir socialinėmis sąlygomis susirasti darbą, juolab galėtų užsidirbti vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio darbo užmokestį ( Nr. 3K-P-376/2002). Tačiau ieškovo atveju, nors ir neturėjo konkrečios specialybės, jis buvo pilnametis, fiziškai sveikas ir labai stiprus. Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvoje buvo ypač didelis darbo jėgos poreikis statybų versle, kuriame nekvalifikuoti darbininkai uždirba nuo 2000 Lt, todėl spręsti, kad tokiems asmenims, kaip kasatorius visiškas žalos atlyginimas reikštų minimalaus darbo užmokesčio mokėjimą, ne tik iškreiptų visiško žalos atlyginimo instituto esmę, įtvirtintą CK 6.263, 6.283 straipsniuose, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentai dėl žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pagrįsti.
CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos.
Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis CK 6.283 straipsniu, atsakovas R. V., suluošinęs kasatorių, yra už žalą atsakingas asmuo, todėl privalo nukentėjusiajam atlyginti žalą. Bylą nagrinėję teismai vienodai sprendė, kad žalą privalo būti atlyginama, tačiau byloje iškilo jos dydžio nustatymo problematika. Teismų sprendimu ieškovas sužalojimo metu dar tik mokėsi vidurinėje mokykloje, t. y. niekur nedirbo, nebuvo įgijęs specialybės, todėl jam gali būti priteista žala skaičiuojant nuo minimalaus atlyginimo dydžio. Su tokiais teismų padarytais sprendimais teisėjų kolegija nesutinka.
Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies prasmę, vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Kai jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, tai yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam rimtus ir pavojingus sužalojimus ar net suluošinimą, žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas žalos dydį nustatyti didesnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos, atsiradusios dėl sveikatos sužalojimo tyčiniais, brutualiais veiksmais, dydžio nustatymo kriterijai yra gerokai aukštesni ir griežtesni žalą padariusiam asmeniui.
Byloje yra nustatyta, kad 2000 m. birželio 4 d. atsakovas R. V. ieškovui V. V. tyčiniais, nusikalstamais veiksmais padarė itin stiprų galvos sumušimą, po kurio šis tapo invalidas. Tuo metu ieškovas mokėsi Kretingos suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. 2002 m. birželio 27 d. ieškovas įgijo vidurinį išsilavinimą. Byloje taip pat yra duomenų, kad nuo 2002 m. liepos 19 d. iki 2004 m. liepos 23 d. ieškovas studijavo Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje Kretingos skyriuje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas buvo suluošintas ir tapo invalidu labai jaunas ir, kaip bet koks kitas jo amžiaus jaunuolis, dar tik siekė turėti išsilavinimą, todėl preziumuoja, kad ieškovas turėjo visas ateities perspektyvas įgyti tinkamą specialybę, kita vertus, būdamas fiziškai stiprus, net ir neturėdamas atitinkamos kvalifikacijos – pakankamai užsidirbti pragyvenimui. Kasacinis teismas sprendžia, kad teismai šios aplinkybės nevertino, todėl motyvas, kad ieškovas sužalojimo metu niekur nedirbo, neturėjo jokios specialybės ir kvalifikacijos, todėl žala priteistina nuo minimalaus darbo atlyginimo dydžio, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę, sunkias sužalojimo pasekmes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje byloje priteisti ieškovui iš atsakovo žalą, skaičiuojamą nuo vidutinio darbo užmokesčio. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Ieškovas pageidauja, kad jam būtų atlyginta žala vienkartine išmoka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Statistikos departamento skelbiamu vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendžia, kad ieškovas galėjo vidutiniškai gauti 29 634,50 Lt grynųjų darbo pajamų. Per šį laikotarpį jam išmokėta 9960,59 Lt pensija, todėl atlygintina žala yra 19 673,91 Lt. Pažymėtina, kad negautų pajamų dydis yra kintantis ir turi atitikti einamąjį laikotarpį, todėl jo negalima skaičiuoti nuo to momento, kai ieškovas mokėsi vidurinėje mokykloje ir tuo metu neturėjo uždarbio.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino bylos aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas, nustatant žalos dydžio kriterijus, todėl jų procesiniai sprendimai yra naikinami (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Byloje yra duomenų, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 35, 53). Patenkinus kasacinį skundą, iš atsakovo R. V. yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
Priteisti iš R. V. (duomenys neskelbtini) 19 673,91 Lt žalos atlyginimą V. V. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d.
Priteisti iš R. V. 590 Lt teismo išlaidų valstybei.
Priteisti iš R. V. 997 Lt Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Dangutė Ambrasienė
Janina Stripeikienė