Baudžiamoji byla Nr. 1A-627-397/2020

                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28193-2020-0

                                                              Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m.  lapkričio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,

nuteistojo J. S. gynėjai advokatei Sigridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų  rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. S. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant J. S. įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones:

per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą;

per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje ir/arba pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką J. S. įskaitytas kardomojo kalinimo laikas, t. y. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme 2020 m. liepos 16 d. ir suėmime nuo 2020 m. liepos 17 d . iki 2020 m. rugsėjo 17 d. įskaitytinai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       J. S., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nuo 2020 liepos 14 d. 23.00 val. iki 2020 m. liepos 15 d. 04.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė svetimą turtą – E. G. priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur.

2.       Alytaus apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma J. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis J. S. prašė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę sušvelninti. Nuteistojo manymu, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis nukentėjusiajam žalą atlygino dar iki teismo, jo atsiprašė. Dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Iš dalies su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme t.y. išdirbti 90 valandų nemokamų darbų ir kitų jam skirtų apribojimų nuteistasis sutinka, tačiau mano, jog jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėjimas 2 metams, už tokį nusikaltimą, yra per ilgas. Kadangi J. S. Lietuvoje yra teistas, jam čia sunku susirasti darbą, todėl nori išvažiuoti dirbti į užsienį. Prašo sutrumpinti bausmės vyddymo atidėjimo terminą.

4.       Atsiliepimų į nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą nepateikta.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

6.       Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

7.       Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

8.       Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9.       Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. S. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas J. S. skirtinos bausmė rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. J. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kad yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje teistas vienuolika kartų, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir paskirtų nesumokėtų baudų. J. S. paskutiniuoju teismo nuosprendžiu paskirtąją bausmę visiškai atlikęs, 2019 m. spalio 24 d. paleistas iš pataisos namų, gyvena faktinėje santuokoje, VSDFV duomenimis nedirba, nuo 2019 m. spalio 24 d registruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas vertino ir tai, kad nuteistasis gailisi ir pergyvena, kad nusikalto, kritiškai vertina savo veiksmus, jaučia nepatogumus prieš nukentėjusįjį, jam padarytą neturtinę žalą atlygino geruoju, turi siekį gyventi dorai, padarė išvadas, patikino, jog daugiau nenusikals. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius teistumus, paskutiniuoju nuosprendžiu paskirtą bei atliktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, turtinę padėtį, jo paties požiūrį į padarytą nusikaltimą, socialinius ryšius, nukentėjusiojo poziciją, siekiant ne tik nubausti, bet ir pataisyti bei perauklėti nusikaltusį asmenį, o taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog J. S. skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis - laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus draudimus / įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai šiuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingą resocializaciją ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismo J. S. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo.

10.       Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sutrupinti jam paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą bei atsižvelgti į tai, jog jis gailisi dėl savo poelgio, atlygino žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė, nori išvykti dirbti į užsienį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas dvejiems metams J. S. buvo paskirtas pagrįstai. Kaip jau minėta, nuteistasis J. S. jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas net 11 kartų teistas, ne kartą buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, be to eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju J. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu.

11.       Pažymėtina, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis J. S. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, teismas pripažino tai lengvinančiomis jo atsakomybę aplinkybėmis, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 641 straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad J. S. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Apylinkės teismo nuteistajam J. S. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

12.       Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo J. S. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

13.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį J. S., sudaro 114,12 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

14.       Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

15.       Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 114,12 Eur, žymiai J. S. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

 nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

 Priteisti iš nuteistojo J. S. valstybės naudai 114,12 (vieną šimtą keturiolika eurų ir dvylika centų) Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

 Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                         Jūratė Jakubonienė

Gytis Večerskas

Valdas Vitunskas