VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

vertėjaujant Juliai Lewandowskai, Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aramus“ atstovei advokatei Jūratei Juodienei,

atsakovui V. M., jo atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aramus“ ieškinį atsakovui V. M. dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Aramus“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–6, t. II, l. 134–139) atsakovui V. M. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. birželio 21 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-9172/2022 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria darbuotojo prašymas buvo patenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti darbuotojui iš darbdavės 1 022,76 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3 870,81 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, ir prašydama netenkinti darbuotojo prašymo priteisti jam iš darbdavės kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas arba prašė netesybas sumažinti.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudarė darbo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) darbo funkcijų atlikimo, kurią nutraukė 2022 m. vasario 25 d. darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (pravaikštų). Ieškovė pažymėjo, kad ji sutinka, jog atsakovas turėjo teisę į 1 022,76 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kaip kad apskaičiavo Darbo ginčų komisija sprendime, tačiau, pabrėžė, ji 2021 m. liepos 28 d. bankiniu pavedimu buvo atsakovui permokėjusi 994,54 Eur (atskaičius mokesčius) avanso, nes atsakovas nuo 2021 m. liepos 1 d. į darbą daugiau nebeatvyko, nors darbdavė laukė kol jis tęs darbo teisinius santykius gavęs naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Mano, kad darbo sutarties su atsakovu nutraukimo dieną egzistavo visos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnyje nurodytos sąlygos išskaitai iš darbo užmokesčio atlikti. Pažymėjo ir tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2022 m. balandžio 15 d. rašte Nr. SD-1-8477 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ konstatuota, jog darbo įstatymų pažeidimas dėl atsakovui tariamai neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas yra nepadarytas, darbo inspektoriui konstatavus, kad ieškovė pagrįstai atleidimo dieną nepervedė atsakovui kompensacijos už nepanaudotas atostogas (išmokėjimui – 752,17 Eur), kadangi 2021 m. liepos 28 d. pavedimu atsakovui buvo permokėtas 999,54 Eur avansas, atsakovas šio rašto neskundė, todėl jis įsiteisėjo ir jame nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos teisingomis ir toks įrodymas turi didesnę įrodomąją galią.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad įmonė dienpinigius atsakovui mokėdavo avansu ir buvo juos permokėjusi; atsakovas neįrodė, kad liepos mėn. ar dalį jo dirbo, į komandiruotę liepos mėn. atsakovas siųstas nebuvo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantis (el. b. EPP priedo l. 15–17, 76–79).

Atsakovas paaiškino, kad dirbo įmonėje valandinio apmokėjimo sąlygomis (pagal darbo sutartį – 9,35 Eur už val.), dirbo iki 2021 m. liepos 16 d., t. y. iki vizos galiojimo pabaigos; jokio prašymo dėl avansinio mokėjimo nerašė, jokios 994,54 Eur permokos nėra, tai jo teisėtai uždirbtas uždarbis, darbdavė bando suklaidinti teismą, darbdavė neturi teisės šios sumos įskaityti į jam mokėtiną kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria nurodyta išieškoti jam iš įmonės 1 022,76 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3 870,81 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, nurodė sutinkantis ir prašo teismo priteisti jam šias sumas.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad iš jo į bylą pateikto WhatsApp susirašinėjimo su įmonės direktoriumi matyti, kad apie pravaikštas įmonės direktorius niekada jam neužsiminė, neprašė dėl jų pasiaiškinti, nes jokių pravaikštų nebuvo, jis visada dirbo, įmonės dokumentai neteisingai supildyti, įmonės pozicijoje daug netiesos.

Ieškinys atmetamas. 

Byloje ginčas kilo dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų.

Byloje ginčas nekilo, kad atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. dirbo pas ieškovę (duomenys neskelbtini), darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. vasario 25 d. DK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Į bylą pateiktas įrodymas, kad fiksuodama atsakovo pravaikštas nuo 2021 m. liepos 1 d., ieškovė 2021 m. liepos 28 d. bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovui 2 079 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „DU+dienpinigiai“ (el. b. apyrašo t. I, l. 29). Darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2022 m. gegužės 11 d. prašymu dėl darbo ginčo (el. b. apyrašo t. I, l. 104–114), kurį išnagrinėjusi Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies – nurodė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 1 022,76 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3 870,81 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (el. b. apyrašo t. I, l. 40–51), būtent su šia Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi nesutikdama darbdavė kreipėsi į teismą ir teismas ginčą sprendžia tik šioje dalyje (dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybų), kadangi likusi Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi (DK 229 straipsnio 2 dalis).               

Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.                                                          

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Pagal DK 150 straipsnį 1 dalį, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. Pagal DK 150 straipsnio 2 dalį, išskaitos gali būti daromos šiais atvejais: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (šio kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (šio kodekso 58 straipsnis). Pagal DK 150 straipsnio 3 dalį, darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (DK 150 straipsnio 4 dalis).

Pabrėžtina, kad už įmonėje atliekamas finansines operacijas yra atsakinga darbdavė, o darbo teisiniai santykiai pasižymi tuo, kad darbuotojui darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai šalių nustatytais terminais, DK nenumato, kad darbdavė gali mokėti darbo užmokestį iš anksto, nereguliariai, neapibrėžto dydžio ir pan., toks modelis, kuomet darbuotojui iš anksto mokamos didesnės nei jam priklauso pagal darbo sutartį sumos, o papildomai ir grįžus iš komandiruotės darbuotojui iš karto nebūtų perskaičiuojami mokėjimai ir jis su tuo nebūtų supažindinamas, neatitiktų apmokėjimo už darbą esmės, toks susitarimas pažeistų DK 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą sudaryti civilinio pobūdžio susitarimus dėl DK nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Darbo santykiuose vienašalis darbdavio ir darbuotojo tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas nėra numatytas, tam, kad darbdavys atgautų darbuotojams be pagrindo išmokėtas sumas yra nustatyta speciali tokių sumų atgavimo tvarka – vienašališkos išskaitos atlikimo galimybė (DK 150 straipsnis). Tačiau išskaita turi būti atliekama įstatymo aiškiai nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi už tinkamą darbo ir finansinių dalykų organizavimą yra atsakingas darbdavys, o darbuotojas, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, gavusi sumas, kurias laiko darbo užmokesčiu, gali jas panaudoti asmeniniams gyvenimo poreikiams, atliekant išskaitą yra numatyti tam tikri darbuotoją apsaugantys ribojimai. Taigi, jei darbdavė neatliko išskaitų įstatymo nustatytu terminu (tokie įrodymai į bylą nėra pateikti – nepateiktas nurodymas išskaitai), vadinasi ji laikė, kad jos išmokėtos darbuotojui sumos yra tinkamos darbuotojui su darbo santykiais susijusios sumos. Tuo labiau, ginčo mokėjimo pavedime (2021 m. liepos 28 d.) nurodoma, kad mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai (el. b. t. I, l. 29), tuo tarpu tais atvejais, kai būdavo atsakovui mokamas avansas, įmonė taip ir pažymėdavo mokėjimo paskirtyje (pvz. 2020 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo pavedimas) (el. b. apyrašo t. I, l. 175), dar gi, atsakovo į bylą pateiktas WhatsApp susirašinėjimas su įmonės direktoriumi patvirtina, kad atsakovas dalį liepos mėn. dirbo (el. b. EPP priedo l. 96–99), o ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad tokiais patvirtinimais apie darbą liepos mėn. įmonės direktorius atsakovą tik provokavo, visiškai nesuprantamas darbinėje aplinkoje ir laikomas įmonės siekiu išvengti tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju. Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų mokėjimo būdo nei nustatyta DK. Būtent darbdavė, sumokėjusi didesnes su darbo santykiais susijusias sumas, turėjo tinkamai įforminti tokių sumų išmokėjimą, teisės aktų nustatytu terminu ir tvarka atlikti perskaičiavimus darbuotojui grįžus iš komandiruočių, o to nepadariusi darbdavė negali gintis, kad darbuotojui mokėtos sumos turi būti traktuojamos taip, kaip jas pageidauja traktuoti būtent pati darbdavė. Vien tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2022 m. balandžio 15 d. rašte nurodė, kad darbuotojui kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nebuvo pervesta, nes jam buvo permokėtas avansas, ginčo išsprendimui reikšmės neturi, nes konkretų darbo ginčą nagrinėja teismas pateiktų įrodymų ir teisės aktų taikymo pagrindu. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, kad darbuotojui išmokėtos sumos atitiko darbuotojui darbdavės skirtą mokėjimą tam laikui, jei ir buvo didesnių sumų išmokėjimas, tai jis yra laikomas darbuotojo skatinimu darbdavės iniciatyva. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2198-855/2019).

Kaip jau nustatyta aukščiau, darbdavė su darbuotoju nei jo atleidimo iš darbo dieną, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neatsiskaitė, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, tuo tarpu nustatytas darbdavės piktnaudžiavimas darbuotojo atžvilgiu – galutinio atsiskaitymo neišmokėjimas, vengimas tai daryti, grasinimai (el. b. EPP priedo l. 96–99), ginimasis neva išskaitos atlikimu nesant tai savalaikiai priimtų dokumentų, kaip tai numato DK nuostatos. Byloje nustatyta, jog ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis taip pat nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Taigi, pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamu atveju neegzistuoja joks pagrindas netesybų mažinimui. Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 6 001,26 Eur (1 000,21 Eur × 6 mėn.) (neatskaičius mokesčių) netesybas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aramus“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. M. (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aramus“ (į. k. 303285924) 1 022,76 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt dviejų eurų ir septyniasdešimt šešių centų) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 6 001,26 Eur (šešių tūkstančių vieno euro ir dvidešimt šešių centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-9172/2022 dalyje, kurioje V. M. prašymai buvo patenkinti, laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aramus“ (į. k. 303285924) 20 Eur (dvidešimties eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė