Baudžiamoji byla Nr. 1-1316-806/2019

                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08739-2019-2

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

 (S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis- nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 3 kartus; paskutinį kartą 2018-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 28 paroms arešto bausme, (2019-02-04 paleistas iš Lukiškių TI-K, kaip atlikęs bausmę), kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

K. D. 2019 m. kovo 2 d. laikotarpiu nuo 02.34 val. iki 02.41 val. Vilniuje, maršrutu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „CHEVROLET CAPTIVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,59 promilės etilo alkoholio).

Liudytojas I. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir registruotas jo vardu. Minėtu automobiliu jis leidžia naudotis savo dukrai E. C., kuri gyvena kartu. Ji turi vairuotojo pažymėjimą. Kartais ji paprašo raktelių, kartais tiesiog juos paima, nes žino, kur jie guli. 2019-03-01 E. buvo namuose kartu su K.. Jie buvo atskirame kambaryje. I. N. nuėjo miegoti. Ar E. kartu su K. tą vakarą vartojo alkoholį, jis nežinojo, nes nebuvo įėjęs į jų kambarį. 2019-03-02 ryte I. N. pamatė, kad kieme nėra mašinos. Paklausius E., kas atsitiko, ji papasakojo, kad naktį ji su K. paėmė raktus nuo automobilio, kad K., būdamas neblaivus, vairavo mašiną, juos sustabdė policiją, o mašiną vėliau uždarė į aikštelę. K. I. N. niekada savo automobilio nedavė, automobiliu naudojosi tik dukra. (b. l.25)

Liudytoja E. C. parodė, kad  gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini). Automobilis Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso tėvui I. N.. Minėtu automobiliu jis leisdavo naudotis, pati E. C. turi vairuotojo pažymėjimą. 2019-03-01 vakare kartu su draugu K. D. jie atėjo namo. Buvo jau vakaras, liudytoja nuėjo į lovą, ji buvo blaivi. Tada E. C. pamatė, kad K. paėmė raktelius nuo tėvo automobilio. Rakteliai visą laiką gulėjo matomoje vietoje ant spintelės. E. C. nesuprato, kam draugui prireikė raktų, todėl ji  atsikėlė ir nuėjo jam iš paskos. K. pirmas atsisėdo už automobilio vairo, mergina atsisėdo šalia jo į priekinę keleivio vietą. K. neturi vairuotojo pažymėjimo. Kad jis būtų išgėręs E. C. nematė ir neužuodė, nes buvo užgulusi nosis. Jos akivaizdoje jis alkoholio nevartojo. K. užvedė variklį ir pradėjo važiuoti. E. C. pasakė jam sustoti, bet jis nestojo, važiavo toliau. Važiuojant, E. C. pastebėjo, kad po kojomis priekinėje keleivio vietoje guli 1 l. butelis alaus. Iš kur jis ten atsirado, ji nežino. Po to jie nuvažiavo prie aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Aikštelėje jie buvo apie pusvalandį. Per tą laikotarpį K. paėmė tą butelį alaus ir nugėrė kelis gurkšnius, t.y. išgėrė jis labai nedaug. Prie (duomenys neskelbtini) K. nei savo veiksmų, nei ketinimų nepaaiškino. Tada jie nusprendė važiuoti. E. C. taip ir sėdėjo keleivio vietoje. K. per staigiai startavo. Išvažiuojant iš aikštelės, ant slidžios kelio dangos, jį užnešė. Iš aikštelės jie pasuko į dešinę ir būnant prie kitos sankryžos, liudytoja pastebėjo, kad iš paskos važiuoja policijos pareigūnai. Vėliau jie įjungė švyturėlius, po to garsinę signalizaciją. E. C. suprato, kad juos stabdo. Ji prašė K. sustoti, bet jis neklausė, vis važiavo toliau. Juos vijosi keli ekipažai. E. C. buvo baisu. Už kažkiek laiko jie įvažiavo į aklavietę. K. sustojo, iššoko iš automobilio ir kažkur pabėgo. Vėliau prie mašinos pareigūnai atvedė K.. (b. l. 29-30)

Liudytojas R. V. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyr. patrulio pareigose. 2019-03-02 apie 02 val. 50 min. dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyr. patruliu E. M. ir G. J. nustatytame maršrute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo automobilį „CHEVROLET CAPTIVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiavo keliu vingiuodamas. Kilus įtarimams, jog automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, įjungus tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, buvo nutarta automobilį sustabdyti ir patikrinti. Tačiau automobilio vairuotojas nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę ir padidinus greitį, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) g. sankryžą automobilio vairuotojas pravažiavo degant draudžiamajam šviesoforo signalui, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilis buvo persekiojamas ir vairuotojui įvažiavus į (duomenys neskelbtini) į aklagatvį sustabdytas. Sustojus automobiliui, iš vairuotojo vietos išlipo ir pradėjo bėgti automobilio vairuotojas, kuris buvo persekiotas ir sulaikytas. Vėliau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį „CHEVROLET CAPTIVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. AREN -0105, pagalba vairuotojui buvo nustatytas 1,60 promilių girtumas. Nustačius vairuotojui girtumą, apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, automobilis priverstinai uždarytas į saugomą aikštelę, o vairuotojas pristatytas į Respublikinio priklausomybės lygų centrą kraujo paėmimui. (b. l. 44)

Iš policijos tarnybinio automobilio, šaukinys V1921, buvo paimti vaizdo įrašai, kurie buvo apžiūrėti. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad automobilis Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo persekiojamas policijos automobilių, nestojo, nesaugiai važiavo siauromis gatvėmis, važiavo per draudžiantį šviesoforo signalą, apvažinėjo policijos automobilius su įjungtais švyturėliais, įvažiavo į akligatvį, kur sustojo. Iš automobilio iššoko vairuotojas K. D., kuris buvo sulaikytas. Apžiūros protokolas. (b. l.37)

Alkotesterio ,,Alcotest 6810“ Nr. AREN-0105 duomenimis K. D. 2019-03-02 03.28 val. buvo nustatytas 1,60 promilių girtumas. (b. l. 38)

Specialisto išvadoje Nr. T-A 2088/2019(01) nurodyta, kad K. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,59 promilės etilo alkoholio. (b. l. 41)

K. D. apklaustas įtariamuoju parodė, kad neregistruotas narkologo, psichiatro įskaitoje, neturi teisės vairuoti transporto priemones, bei vairuotojo pažymėjimo. Automobilis „CHEVROLET CAPTIVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso sugyventinės E. C., tėvui I. N.. Minėtu automobiliu naudojasi sugyventinė E. ir jos tėvas I.. 2019-03-01 apie 24.00 val. K. D. buvo pas savo sugyventinę namuose, kur paėmė nuo automobilio „CHEVROLET CAPTIVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus. Raktai buvo buto koridoriuje ant spintelės. Raktus nuo automobilio paėmė, nes norėjo pasiimti iš automobilio planšetinį kompiuterį. Automobilis „CHEVROLET CAPTIVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo kieme. Tada K. D. nuėjo prie „CHEVROLET CAPTIVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio, tačiau atėjęs nusprendė pasivažinėti. Tuo metu jis buvo išgėręs apie 3 litrus alaus. K. D. atsisėdo už automobilio vairo, E. atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Dviese jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kuris yra 200-300 m atstumu nuo namų. Kam atsisėdo už vairo, nežino, pasielgė neapgalvotai. (duomenys neskelbtini) aikštelėje jie pabuvo  apie 10-15 minučių, po to nusprendė grįžti namo. Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), K. D. pamatė, kad iš paskos važiuoja policijos pareigūnai. Jie įjungė švyturėlius, po to vėl išjungė. Iš pradžių K. D. nesuprato, kad pareigūnai jį stabdo, tad važiavo toliau, bet kai suprato, tai labai išsigando, nes buvo išgėręs, be teisių. Jis važiavo per (duomenys neskelbtini), kelis kartus apvažiavo policijos automobilius, po to užvažiavo į akligatvį, iššoko iš mašinos, peršoko per tvorą, bet buvo sulaikytas. (b. l. 53-54;59)

VĮ ,,Regitra” duomenimis automobilis Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. N.. (b. l. 9)

Vidutinė transporto priemonės Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje 4060 Eur su PVM. (b. l.10)

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad K. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, kompetentingo specialisto išvada dėl nustatyto kaltinamojo neblaivumo laipsnio, kita bylos medžiaga. K. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Veika padaryta tiesiogine tyčia.

Dėl skirtinos bausmės

Paskelbus K. D. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, kaip ir su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašė leisti automobilio vertę mokėti per du metus dalimis. (b. l. 77)

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę K. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (veika baigta), K. D., vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė grėsmę tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, iš esmės nedaug viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam. Atsižvelgtina ir į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. D. – registruotas Užimtumo tarnyboje, tris kartus teistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta 60 parų arešto bausmė bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-03-02 03 val. 28 min. (b.l.44) iki 2019-03-02 16 val.18 min. (1 diena) (b.l.46) (BK 65, 66 str.)

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). K. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai (kaip ir nagrinėjamu atveju), neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise esant tokiai situacijai turi savarankišką teisinę reikšmę. Tokiais atvejais, nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-762-579/2017). BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012.

Minėta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į visumą aplinkybių, kurios jau buvo vertintos nustatant kaltinamajam bausmę, skirtina trijų metų terminui.

Darant nusikalstamą veiką panaudota transporto priemonė – Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)– turėtų būti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos priemonė. Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, remiantis bylos duomenimis (VĮ ,,Regitra” išrašu) Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – trečiasis asmuo I. N., siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl aktualaus automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo K. D. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir kuris priklauso trečiajam asmeniui, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio, kurį neblaivus vairavo K. D., kaina Lietuvoje 4060 eurų, todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo. Pažymėtina ir tai, kad nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, priešingai, vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatomis (CPK 584 str. 1 d. 2 p.). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Taigi K. D., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 56), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 40 parų areštą.

Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-03-02 03 val. 28 min. iki 2019-03-02 16 val.18 min. (1 dieną), ją prilyginant vienai arešto parai ir laikyti K. D. nubaustu galutine 39 parų arešto bausme.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. D. faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti K. D. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš K. D. konfiskuotino automobilio Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vertę atitinkančią pinigų sumą – 4060 Eur.

Išaiškinti K. D., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

 5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė