Baudžiamoji byla Nr. 2K-465/2010 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.5.5;
2.1.7.4.3
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio
9 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Vytauto Greičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje
kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. B. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės
kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 26 d. nutarties.
Prienų
rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu N. B.
nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, nuteistajai N. B. skirta
baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių
transporto priemones vieneriems metams. Iš N. B. priteista 30 000 Lt K.
Š. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir E. Š. 2977,43 Lt
turtinei žalai atlyginti; E. Š. priteista 2832 Lt už jos turėtas išlaidas
advokatės, dalyvavusios byloje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms
apmokėti.
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 26 d.
nutartimi nuteistosios N. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
N. B. nuteista
už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių
53, 172, 173, 174 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu
buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2007 m. birželio 18 d.,
apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama D. B. priklausantį
automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), nesilaikydama visų būtinų
atsargumo priemonių, nepasirinkusi saugaus važiavimo greičio, važiuodama 82
km/val. greičiu, viršijo leistiną 50 km/val. greitį, dėl to atsiradus kliūčiai,
t. y. iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi išbėgus į kelio
važiuojamąją dalį pėsčiajai K. Š., gimusiai 1995 m. kovo 31 d., nespėjo
sustabdyti vairuojamo automobilio, parbloškė ir sužalojo pėsčiąją K. Š. – taip
šiai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasaciniu skundu
nuteistosios N. B. gynėja advokatė V. Neverauskaitė prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame
skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas 2010 m. kovo 23 d.
posėdyje nagrinėjo bylą nedalyvaujant nuteistajai. Teismas pripažino jos
nedalyvavimo posėdyje priežastis nesvarbiomis, taip pažeidė nuteistosios N. B.
teises – tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Negalėdama
atvykti į 2010 m. kovo 23 d. apeliacinės instancijos teismo posėdį N. B.
pateikė 2010 m. kovo 22 d. prašymą ir BPK 37 straipsnio 5 dalies reikalaujamos
formos VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC)
pažymą, kurioje nurodoma, kad nuteistoji negali atvykti į Kauno apygardos
teismą dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo. Apeliacinės instancijos teismas
protokoline nutartimi nepagrįstai sprendė, kad nėštumas nėra liga, o byla
vilkinama. Vertindamas byloje esančias medicinines pažymas, patvirtinančias
nuteistosios sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismas padarė aiškiai
klaidinančias išvadas; asmuo, pripažįstamas sergantis, nebūtinai gydomas
stacionariai. Iš medicinos pažymų matyti, kad nuteistajai nustatytas
tausojantis režimas, todėl ji negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismas
teisingai protokolinėje nutartyje nurodė, kad „nėštumas nėra liga“, tačiau
priežastis, dėl kurios N. B. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nėra nėštumas,
o gresiantis priešlaikinis gimdymas. Tai ilgalaikis susirgimas, įtrauktas į
tarptautinę ligų klasifikaciją. Teismas neteisingai įvertino medicininius
dokumentus, patvirtinančius nuteistosios N. B. būklę, pažeidė BPK 37
straipsnio nuostatas, rungtyniškumo principą.
N. B.
apeliaciniu skundu prašė iš naujo atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą, ji
pagrįstai tikėjosi, kad apeliacinės instancijos teismas neatmes jos teisės
savarankiškai rinkti įrodymus, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas,
nepridėdamas prie bylos nuteistosios pateiktos specialisto išvados. Apeliacinės
instancijos teisme nuteistoji negalėjo nei pateikti naujų įrodymų, nei prašyti
įrodymų tyrimo iš esmės. Taip pat skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai
atmetė O. Lukoševičienės išvadą, net nesusipažinęs su joje esančiais
duomenimis, vien remdamasis tuo, kad O. Lukoševičienė neįtraukta į teismo
ekspertų sąrašą. Tačiau ši specialisto išvada byloje galėjo ir turėjo būti
vertinama tiek kaip rašytinis įrodymas, tiek kaip specialisto išvada.
Specialisto išvados nepridėjimas prie bylos ir jos nevertinimas yra teismo
šališkumo prielaida.
Atsiliepimu į
nuteistosios N. B. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės kasacinį skundą Lietuvos
Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė
Lina Beinarytė prašo nuteistosios N. B. gynėjos V. Neverauskaitės kasacinį
skundą atmesti.
Atsiliepime
pažymima, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog N. B. bylą
nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistas rungtyniškumo
principas, teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK
322 straipsnio 2 dalies nuostatų, šališkumas nepagrįstai siejamas su tuo, kad
nebuvo pridėta ir vertinta specialistės O. Lukoševičienės išvada, teismas
šį prašymą apsvarstė ir atmetė; nuosprendyje nurodyti argumentai, kodėl minėta
specialistės išvada nelaikytina tinkamu įrodymu pagal BPK 20 straipsnį.
BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas
manyti, kad teismai bylą nagrinėjo šališkai, nėra. Nepagrįstai kasaciniame
skunde advokatė teigia, kad pažeistas rungimosi principas, nes nuteistajai
nebuvo suteikta galimybė dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir
pateikti naujų įrodymų. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant bylą
apeliacine tvarka, nuteistosios gynėja nepareiškė prašymo pridėti prie bylos
2009 m. gegužės 15 d. specialistės O. Lukoševičienės pateiktos išvados;
sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo, nuteistosios gynėja prašė
byloje atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti ekspertizę, tačiau teismui nepateikė
klausimų, į kuriuos turėtų būti atsakyta naujos ekspertizės atlikimo metu,
nurodydama, kad ji bylos nagrinėjimui nepasiruošusi; pagal BPK 324 straipsnio 6
dalį apeliacinės instancijos teisme atnaujinti įrodymų tyrimą yra teismo teisė,
bet ne pareiga, todėl tik teismas sprendžia, ar atlikti šį veiksmą tikslinga.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti
gynėjos prašymo atlikti įrodymų tyrimą. Esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą
nepadaryta.
Atsiliepimu į
nuteistosios N. B. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės kasacinį skundą
nukentėjusiosios atstovė E. Š. prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime
nurodoma, kad N. B. nesigaili dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, visiškai
nesidomi jos neįgalios dukters sveikata, neatlygino padarytos žalos. E. Š.
pažymi, kad ji nuolat turi slaugyti savo neįgalią dukterį, kurios sveikata
blogėja, todėl neskundė pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo,
nors, jos nuomone, nuteistosios N. B. veika turėjo būti kvalifikuota ne
pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, nes
byloje yra ekspertų išvada, kurioje konstatuota, jog nuteistoji įvykio metu
buvo neblaivi. Kauno apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, E. Š.
nuomone, BPK reikalavimų nepažeidė, taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį į tai,
kad pagal nuteistosios N. B. prašymą apeliacinės bylos nagrinėjimas buvo
ne vieną kartą atidėtas. N. B. Kauno apygardos teismui nepateikė jokių
svarių argumentų, kurių pagrindu buvo galima teismo posėdį atidėti; vien tai,
kad ji laukėsi kūdikio, nebuvo pagrindas teismo posėdį atidėti; teismo posėdžio
metu N. B. atstovavo jos pasirinkta advokatė R. Malinauskienė, todėl jos teisės
į gynybą nebuvo pažeistos. Kasaciniame skunde taip pat nenurodyta, kokias
įstatymo nuostatas pažeidė apeliacinės instancijos teismas ir kas trukdė
pateikti nuteistajai visus įrodymus nagrinėjant bylą Prienų rajono apylinkės
teisme. Kasaciniame skunde taip pat nenurodyta, dėl kokių priežasčių apeliacinės
instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, kai visi įrodymai iš
esmės buvo ištirti apylinkės teisme, jokių naujų įrodymų tiek nuteistoji, tiek
jos advokatė nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje nepateikė.
Nukentėjusiosios atstovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje
nuteistosios prašymu buvo atliktos kelios ekspertizės, apklausti ekspertai bei
papildomi liudytojai, O. Lukoševičienės pateikta išvada nebuvo pagrindo
vadovautis.
Kasacinis
skundas tenkintinas.
Dėl O.
Lukoševičienės konsultacinės išvados
Pažymėtina, kad
pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis, be kitų teisių, baudžiamajame
procese turi ir teisę teikti įrodymus bei dalyvauti juos tiriant. BPK 48
straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta gynėjo teisė savarankiškai rinkti
gynybai svarbius duomenis, nesinaudojant procesinėmis prievartos priemonėmis.
Pagal BPK 7 straipsnį, įtvirtinantį rungimosi principą, gynybos šalis bylos
nagrinėjimo teisme metu turi turėti lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti
tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir
pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir
turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas,
atsisakęs prie bylos pridėti O. Lukoševičienės konsultacinę išvadą,
pažeidė rungimosi principą. 2009 m. gegužės 15 d. O. Lukoševičienės išvadą
atsisakyta tirti motyvuojant tuo, kad 2009 m. sausio 5 d. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-1 „Dėl išbraukimo iš Lietuvos
Respublikos teismo ekspertų sąrašo“ O. Lukoševičienė išbraukta iš ekspertų
sąrašo pasibaigus teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo laikui, o
prašoma pridėti prie bylos išvada atlikta 2009 m. gegužės 15 d., be to, 2009 m.
liepos 30 d. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo 14 punkte „eismo
įvykių ekspertizės, transporto trasologinės ekspertizės“
O. Lukoševičienės, kaip ekspertės, taip pat nėra. Iš to teismas darė
išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, prašomas pridėti prie bylos dokumentas
neturi jokios įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas
į apeliacinio skundo argumentus dėl šios išvados nepridėjimo, pažymėjo, kad
teismas turi teisę pateiktus bylos dalyvių prašymus patenkinti arba atmesti.
Tokia žemesnės instancijos teismų pozicija neatitinka Lietuvos Aukščiausiajame
Teismo suformuotos teismų praktikos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad
proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo surašyti panaudojant
specialiąsias žinias, laikomi konsultacinėmis išvadomis. Rungimosi principas
pažeidžiamas tuo atveju, jei teismai be tinkamo pagrindo atsisako tirti
kaltinamojo ar jo gynėjo pateikiamas konsultacines išvadas. Atsisakyti tirti
tokią išvadą būtų galima, jei ir be jos tyrimo teisiamajame posėdyje būtų
akivaizdu, kad išvada neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų,
pavyzdžiui, ji nesusijusi su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis ar yra
akivaizdžiai nepatikima, nes surašyta specialių žinių neturinčio asmens.
Prašymas tirti konsultacinę išvadą turi būti nagrinėjamas nepriklausomai nuo
to, kaip yra pavadintas proceso dalyvių iniciatyva gautas dokumentas. Tokius
dokumentus gali surašyti tiek privataus eksperto statusą turintys (pagal Teismo
ekspertizės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį privatūs teismo ekspertai yra
asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į Lietuvos Respublikos
teismo ekspertų sąrašą, bet nedirbantys teismo ekspertizės įstaigoje), tiek kiti
specialių žinių turintys asmenys. Abiem atvejais surašytas
dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), nei
specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip
dokumentas – konsultacinė išvada (BPK 95-96 straipsniai). Jeigu teismui tiriant
konsultacinę išvadą kyla abejonių, asmuo, davęs tokią išvadą, gali būti kviečiamas
į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas. Jeigu išvada gali būti
ištirta bei įvertinta ir neapklausus ją pateikusio asmens, o šio asmens
kvietimas į teismo posėdį tik vilkintų procesą, įrodymų tyrimas gali vykti
nedalyvaujant konsultacinę išvadą pateikusiam asmeniui.
Nagrinėjamoje
byloje vien tik O. Lukoševičienės nebuvimas ekspertų sąrašuose nebuvo
pakankamas pagrindas atsisakyti tirti jos surašytą konsultacinę išvadą, nes,
minėta, pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles tokias išvadas gali
teikti ne vien tik privatūs ekspertai, bet ir kiti specialių žinių turintys
asmenys. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokuroras gali
pavesti atlikti objektų tyrimą bei pateikti išvadą specialių žinių turinčiam
asmeniui, neįrašytam į ekspertų sąrašus. Rungimosi principo neatitiktų toks
atvejis, jei tokių pačių galimybių dalyvauti įrodinėjimo procese neturėtų
baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo ar jo gynėjas.
Dėl BPK 37
straipsnio 1 dalies 5 punkto
Pagal BPK 322
straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi teisę dalyvauti
nuteistasis; jeigu jam laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką,
neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Pagal BPK 324 straipsnio 1 dalį
teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių
neatvyko, šis sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje
numatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 266 straipsnio 1 dalį teismas, neatvykus į
bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nuteistajam, turi dvi
galimybes: a) nagrinėti bylą toliau; b) bylos nagrinėjimą atidėti. Bylos
nagrinėjimas atidedamas esant vienai ar kelioms BPK 37 straipsnyje nurodytoms
priežastims. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą svarbia asmens
nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma tai, kad ikiteisminio
tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuojama sveikatos apsaugos ministro
nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti
pagal šaukimą. Byloje yra 2010 m. kovo 22 d. pažyma (forma Nr. 094-1/A,
patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4
d. įsakymu Nr. V-989), kurioje nurodyta, kad N. B. negali atvykti į Kauno
apygardos teismą dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo nuo 2010 m. kovo 22 d.
iki 2010 m. gegužės 19 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole
nurodytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka neatidėjimo motyvas, kad
„nėštumas nėra liga“, yra netinkamas gydytojo duotai išvadai dėl nuteistosios
negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose paneigti. Dėl to darytina išvada, kad,
esant BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytai priežasčiai,
neatidėjus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, N. B. buvo
suvaržyta BPK 322 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė. Tai laikytina esminiu
BPK pažeidimu.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai
Vytautas Greičius
Rimantas Baumilas
Gintaras Goda