Civilinė byla Nr. e2A-21-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02173-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Envija ES“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija ES“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl vienašalių įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Envija ES“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir atsakovė) atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą dėl 59 410,44 Eur sumos; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą dėl 61,60 Eur sumos; 3) priteisti iš atsakovės 59 410,44 Eur skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DUJ Nr. 2018312; 4) priteisti iš atsakovės 61,60 Eur skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DUJ Nr. 2018176; 5) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už praleistą piniginių prievolių įvykdymo terminą, kurių suma iki 2018 m. lapkričio 21 d. – 216,31 Eur; 6) priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2017 m. gruodžio 6 d. sudarė preliminarią sutartį dėl elektros energijos ir šilumos gamybos įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugų (neatnaujinant paslaugų teikėjų varžymosi) (toliau – Sutartis). Vykdydama šia Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė 2018 m. vasario 21 d. atliko TP-1 darbus garo katilui „Buderus SHD815 W T4000 TECHN. Nr. Bar D800“ (toliau – ir garo katilas D800) pagal paskyrą darbams Nr. 8; 2018 m. balandžio 9 d. atliko TP-1 darbus garo katilui „Buderus SHD815 W T4000 TECHN. Nr. Bar D900“ (toliau – ir garo katilas D900) pagal paskyrą darbams Nr. 1. 2018 m. balandžio 14 d. atliko garo katilo D900 pakartotinį patikrinimą pagal garantinę paskyrą darbams Nr. 3. Atsakovė darbus priėmė ir atsiskaitė. Ieškovė, vykdydama Sutartį, 2018 m. rugsėjo 17 d. atliko kogeneracinio įrenginio „MWM TCG 2020 V12 Nr. 1“ planinio techninio aptarnavimo darbus pagal užsakymą Nr. 6 ir paskyras darbams Nr. 6 bei Nr. 1. Šie darbai taip pat priimti kaip tinkami visa apimtimi. Pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra serija DUJ Nr. 2018312 dėl 82 001,70 Eur sumos kartu su atliktų darbų aktu Nr. VVGEN22 priimti, pasirašyti, tačiau PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma sumokėta ne visa. Ieškovė el. paštu 2018 m. spalio 12 d. gavo atsakovės raštą, kuriame nurodyta, kad ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovės patirtus 59 410,44 Eur dydžio nuostolius, kurie bus išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinos sumos už kogeneracinės jėgainės „MWM TCG 2020 V12“ planinio techninio aptarnavimo darbus. Be to, atsakovė pateikė pasiūlymą Sutartį nutraukti šalių susitarimu. Suėjus PVM sąskaitoje faktūroje serija DUJ Nr. 2018312 nustatytam mokėjimo terminui, atsakovė sumokėjo tik dalį joje nurodytos sumos – 22 591,26 Eur, o likusią 59 410,44 Eur sumą vienašališkai įskaitė kaip jos patirtus nuostolius dėl ieškovės neva netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė 2018 m. spalio 16 d. raštu informavo atsakovę, kad nesutinka su reikalavimu atlyginti nuostolius, nes sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, taip pat 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė prieštaravimus dėl UAB „Axioma servisas“ parengto ekspertizės akto. Sutartis nutraukta bendrų šalių sutarimu nuo 2018 m. lapkričio 2 d.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2018 m. gegužės 2 d. surašytas defektų nustatymo aktas dėl kogeneracinės jėgainės „MWM TCG 2020 V12 Nr. 2 RMG“ slėgio reguliatoriaus sulūžusių vidinių dalių; defekto pašalinimo apimtis – naujo reguliatoriaus pastatymas. 2018 m. gegužės 3 d. atsakovė el. paštu pateikė ieškovei užsakymą Nr. 3 dėl pirmiau nurodytos kogeneracinės jėgainės karterio tepalo slėgio reguliatoriaus ir jo sumontavimo paslaugų. Ieškovės teigimu, ji, ieškodama operatyvesnio ir ekonomiškesnio sprendimo, nedelsdama telefonu susisiekė su atsakovės atstovu ir pasiūlė alternatyvų variantą gedimui pašalinti – reguliatoriaus sulūžusias dalis pakeisti sveikomis. Pasak ieškovės, atsakovės atstovas priėmė žodžiu pateiktą pasiūlymą, buvo iš naujo sutarta dėl tokių darbų atlikimo terminų (nutarta darbus atlikti kartu su planiniais E30 darbais), taip pat sutarta, kad užsakymas Nr. 3 ieškovei negalioja. Kogeneracinės jėgainės „MWM TCG 2020 V12 Nr. 2 RMG“ karterio slėgio reguliatorius buvo sutvarkytas, atsakovė priėmė atliktus darbus, dėl jų nepareiškė pretenzijų. Ieškovė 2018 m. liepos 9 d. el. paštu gavo atsakovės raštą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kuriame atsakovė nurodė, kad taiko ieškovei 61,60 Eur dydžio baudą, kuri bus išskaičiuota iš paslaugų teikėjai mokėtinos už suteiktas paslaugas sumos. Atsakovė, suėjus PVM sąskaitoje faktūroje serija DUJ Nr. 2018176 nustatytam mokėjimo terminui, sumokėjo tik dalį joje nurodytos sumos – 65,45 Eur, o likusią 61,60 Eur sumą vienašališkai įskaitė kaip netesybas dėl ieškovės neva netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė 2018 m. liepos 16 d. raštu išreiškė nesutikimą su 2018 m. liepos 9 d. pranešimu pritaikyta bauda ir pareikalavo ją panaikinti, tačiau iš atsakovės negavo atsakymo. Ieškovės teigimu, atsakovės atlikti vienašaliai įskaitymai neteisėti, nes ji neturėjo nei pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo, nei pagrindo taikyti netesybas (baudą). Pasak ieškovės, ji visas paslaugas pagal Sutartį teikė profesionaliai, rūpestingai, kokybiškai ir tokia apimtimi, kokia apibrėžta Sutartyje. Garo katilų techninės priežiūros ir patikros darbai atlikti tinkamai ir jie nėra bei negali būti susiję su 2018 m. vasario 27 d. ar 2018 m. balandžio 17 d. įvykusiomis garo katilų avarijomis. Garo katilų gedimus nulėmė aplinkos veiksniai (oro patalpoje išretėjimas ir kt.), t. y. galbūt netinkamas įrenginių eksploatavimas, ir netinkama biodujų kokybė, tai aiškiai nurodyta ieškovės parengtoje 2018 m. gegužės 3 d. degiklių avarijų priežasčių tyrimo ataskaitoje (toliau – Ataskaita).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančia atsakovės 2018 m. spalio 12 d. vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo dalį dėl 17 823,13 Eur sumos įskaitymo; 2) pripažino negaliojančiu atsakovės 2018 m. liepos 9 d. pranešimu atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą dėl 61,60 Eur baudos įskaitymo; 3) priteisė ieškovei iš atsakovės 17 823,13 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DUJ Nr. 2018312 ir 64,45 Eur kompensacinių palūkanų, 61,60 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DUJ Nr. 2018176 ir 1,46 Eur kompensacinių palūkanų, taip pat 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka atsakovė (pirkėja) ir ieškovė (paslaugų teikėja) 2017 m. gruodžio 6 d. sudarė Sutartį, kuria ieškovė (paslaugų teikėja) įsipareigojo savo rizika ir sąskaita teikti Sutarties specialiojoje dalyje nurodytas paslaugas, kurios detalizuotos techninėje specifikacijoje, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
4. Iš operatyvinio žurnalo įrašų teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. sausio 23 d. atliko atsakovės eksploatuojamų katilų techninės priežiūros darbus TP-1. Ieškovei 2018 m. vasario 15 d. pateiktas užsakymas neatnaujintam varžymuisi Nr. 3, be kita ko, atlikti garo katilų D800 ir D900 techninės priežiūros darbus TP-1. Pagal techninę specifikaciją, atliekant šių garo katilų TP-1 darbus, reikia: tikrinti suveikimą, jei reikia – reguliuoti: žemo dujų slėgio daviklį, aukšto dujų slėgio daviklį, aukšto vandens slėgio daviklį, žemo oro slėgio daviklį, žemo vandens slėgio daviklį; tikrinti suveikimą: fotoelementą ir avarinį degiklio stabdymą; atlikti dujų vožtuvo sandarumo kontrolę: apžiūrėti, tikrinti automatikos veikimą; pašalinti TP-1 metu nustatytus defektus. Ieškovė 2018 m. vasario 21 d. atliko TP-1 darbus garo katilams D800 ir D900 pagal paskyras darbams Nr. 8 ir 9.
5. 2018 m. vasario 27 d. apie 3.30 val. užsiliepsnojo garo katilo D800 degiklis. Ieškovės inžinierius, 2018 m. vasario 27 d. atvykęs į avarinį iškvietimą, nustatė, kad užsidegė garo katilo D800 degiklis; jį išardė, atliko defektavimą; užfiksavo, kad degiklio valdiklio ekrane rodoma avarija – „oro slėgio relės išjungimas“. Kokios priežastys lėmė tokį gedimą, ieškovė nenustatinėjo. Atsakovė 2018 m. kovo 8 d. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje, remdamasi tuo, kad ieškovė 2018 m. vasario 21 d. netinkamai atliko garo katilo D800 TP-1 darbus, reikalavo pašalinti šiame garo katile įvykusio gaisro padarinius. Ieškovė 2018 m. kovo 9 d. raštu atsisakė tenkinti atsakovės reikalavimus, nurodydama, kad 2018 m. vasario 21 d. atliko tik garo katilo D800 patikrą, neatlikdama remonto darbų, kuriems taikytini garantiniai įsipareigojimai.
6. Ieškovė 2018 m. kovo 6 d. atliko garo katilo D900 techninės priežiūros darbus TP-2; trūkumų ar gedimų nenustatyta. Pagal techninę specifikaciją, atliekant šių garo katilų TP-2 darbus, reikia: atlikti visus TP-1 darbus; be kita ko, patikrinti degiklio mechaninių sujungimų būklę; uždegimo mazgą (išardyti ir išvalyti, sureguliuoti uždegimo elektrodą, tikrinti suveikimą); tarpines; apsauginių vožtuvų veikimą (atidarytoje padėtyje, prie nustatyto slėgio); kuro-oro santykį; katilo apsauginės automatikos veikimą; katilo valdiklių būklę; maitinimo vandens sistemos veikimą; pašalinti TP-2 metu nustatytus defektus. Ieškovė 2018 m. balandžio 9 d. atliko garo katilo D900 techninės priežiūros darbus TP-1 pagal paskyrą darbams Nr. 1. Iš įrašų operatyviniame žurnale teismas nustatė, kad patikrintos technologinės ir avarinės apsaugos; nustatyta, kad jos veikia gerai; trūkumų ar gedimų nenustatyta. Atsakovė 2018 m. balandžio 13 d. informavo ieškovę, kad garo katilas D900 funkcionuoja netinkamai, sklinda pašaliniai garsai nuo degiklio ventiliatoriaus, dėl to pateikta garantinė paskyra darbams Nr. 3. Ieškovė 2018 m. balandžio 14 d. atliko garo katilo D900 pakartotinį patikrinimą pagal garantinę paskyrą darbams Nr. 3 ir trūkumų ar gedimų nenustatė. 2018 m. balandžio 17 d. apie 0.00 val. įvyko garo katilo D900 degiklio sprogimas. Atvykę į avarijos vietą ieškovės darbuotojai nenustatinėjo degiklio sprogimo priežasčių, nepadarė įrašų operatyviniame žurnale, tik įrašė apie atliktus degiklio pakeitimo ir derinimo darbus.
7. Atsakovei užsakius ištirti garo katilų degiklių avarijų priežastis, ieškovė, pasitelkusi UAB „Enerstena“ specialistus, atliko įvykusių degiklių gedimų tyrimą ir parengė 2018 m. gegužės 3 d. degiklių avarijų priežasčių tyrimo Ataskaitą. Pagal Ataskaitoje pateiktas tikėtinas išvadas, garo katilo D800 degiklio gedimą galėjo lemti oro katilinės patalpoje išretėjimas ir netinkamos kokybės biodujos, kuriose metano koncentracija mažesnė, negu degiklio gamintojo „Weishaupt“ nustatytas minimumas, o degiklio D900 sprogimą – netinkamos kokybės biodujos – mažesnė negu gamintojo nustatyta minimali metano koncentracija.
8. Atsakovės užsakymu UAB „Axioma servisas“ atliko ginčo garo katilų avarijų priežasčių tyrimą ir 2018 m. gegužės 11 d. ekspertizės akte nurodė, kad; 1) garo katilo D800 degiklio užsiliepsnojimą lėmė netinkama biodujų įrangos priežiūra, neįvertinant biodujų savybių (biodujose esančių dulkių dalelių), kurios neleidžia sandariai užsidaryti dujų vožtuvams, ir degiklio logikos neteisingas veikimas, t. y. prieš užsikūrimą neišventiliuojamas katilas; ieškovė, atlikdama katilo priežiūrą, neįvertino, kad biodujose esančios dulkės kelia didelį pavojų saugiam katilo darbui, ir neinicijavo biodujų įrenginių vidinių elementų dažnesnių revizavimų bei valymų; ieškovė pagal priežiūros grafiką neatlikinėdavo šių darbų: netikrino oro slėgio apsaugos, liepsnos kontrolės skenerio veikimo, avarinio degiklio stabdymo, žemo/aukšto dujų slėgio apsaugos įvade į degiklio dujų mazgą; tiek biodujų, tiek gamtinių dujų įrangos apsaugų suveikimą tikrino ne pagal grafiką; nustatyta, kad biodujų įvade esanti aukšto dujų slėgio relė sureguliuota už jos veikimo ribų, tai – apsaugos pažeidimas; 2) garo katilo D900 degiklio sprogimą lėmė netinkama biodujų įrangos priežiūra, neįvertinant biodujų savybių (biodujose esančių dulkių dalelių), kurios neleidžia sandariai užsidaryti dujų vožtuvams, ir degiklio logikos neteisingas veikimas, t. y. prieš užsikūrimą neišventiliuojamas katilas; ieškovė garo katilo priežiūros žurnale nepadarė įrašo apie sprogimą, nenustatė degiklio tikslaus gedimo.
9. Atsakovė 2018 m. spalio 12 d. rašte nurodė ieškovei, kad dėl 2018 m. vasario 27 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. įvykusių garo katilų, kurių techninę priežiūrą vykdo ieškovė, avarijų atsakovė patyrė 59 410,44 Eur (be PVM) nuostolių (14 071,55 Eur dėl garo katilo D800 degiklio atstatymo, sumontavimo, paleidimo ir derinimo darbų bei 45 338,89 Eur dėl garo katilo D900 degiklio sumontavimo, paleidimo ir derinimo darbų). Atsakovė pažymėjo, kad avarijos – tiesioginė ieškovės netinkamai atliktos garo katilų techninės priežiūros pasekmė, todėl ieškovei kyla civilinė atsakomybė už garo katilų avarijas ir tenka pareiga atlyginti atsakovei 59 410,44 Eur dydžio nuostolius, kurie bus išskaičiuoti iš ieškovės už kogeneracinės jėgainės „MWM TCG 2020 V12“ planinio techninio aptarnavimo E60 darbus mokėtinos sumos, pasiūlyta ieškovei nutraukti Sutartį šalių sutarimu.
10. Ieškovė 2018 m. spalio 16 d. rašte pareiškė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu atlyginti nuostolius, susijusius su garo katilų avarijomis. Rašte nurodyta, kad garo katilų gedimus lėmė aplinkos veiksniai (oro patalpoje išretėjimas ir kt.) bei atsakovės neužtikrinta biodujų kokybė – tai nustatyta Ataskaitoje. Šiame rašte ieškovė išreiškė sutikimą nutraukti Sutartį bendru šalių susitarimu. Sutartis nutraukta 2018 m. lapkričio 2 d.
11. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 2018 m. gegužės 2 d. defektų nustatymo aktą ieškovė turėjo atlikti defekto – kogeneracinės jėgainės „MWM TCG 2020 V12 Nr. 2 RMG“ karterio tepalo slėgio reguliatoriaus sulūžusių vidinių dalių – pašalinimo darbus, pastatydama naują reguliatorių. Ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. nusiuntė atsakovei lokalinę sąmatą, parengtą pagal defektų nustatymo aktą. Atsakovė 2018 m. gegužės 3 d. el. paštu pateikė užsakymą Nr. 3 kogeneracinės jėgainės karterio tepalo slėgio reguliatoriui ir jo sumontavimo paslaugoms įsigyti. Ieškovė pasiūlė atsakovei gedimą pašalinti alternatyviu būdu – sulūžusias dalis pakeisti sveikomis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kogeneracinės jėgainės „MWM TCG 2020 V12 Nr. 2 RMG“ karterio tepalo slėgio reguliatorių ieškovė sutvarkė. Atsakovė 2018 m. liepos 9 d. raštu pranešė ieškovei, kad už sutartinio įsipareigojimo pašalinti kogeneracinės jėgainės „MWM TCG 2020 V12 Nr. 2 RMG“ karterio tepalo slėgio reguliatoriaus defektą netinkamą vykdymą ieškovei skiriama 61,60 Eur dydžio bauda, kuri bus išskaičiuota iš ieškovei mokėtinos už suteiktas paslaugas sumos. Ieškovė 2018 m. liepos 16 d. raštu išreiškė nesutikimą su taikyta bauda ir reikalavo ją panaikinti. Atsakovė, atsiskaitydama su ieškove pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DUJ Nr. 2018176, sumokėjo 65,45 Eur, nesumokėdama likusios 61,60 Eur sumos, kurią įskaitė kaip ieškovei paskirtą baudą.
12. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės eksploatuojamų inžinerinių įrenginių reguliarią techninę priežiūrą tam tikru periodiškumu, nustatytu techninėje specifikacijoje, suteikiant techninėje specifikacijoje aprašytas techninės priežiūros paslaugas, ir teikti remonto paslaugas įrenginių gedimo atvejais.
13. Atsakovė, remdamasi UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akte, taip pat (duomenys neskelbtini) doc. dr. J. G. pateiktomis išvadomis, laikosi pozicijos, kad ieškovė atsakinga už nuostolius, atsiradusius dėl dviejų garo katilų avarijų, nes šias avarijas lėmė ieškovės netinkamai teiktos inžinerinių įrenginių techninės priežiūros paslaugos. Ieškovė, remdamasi kartu su UAB „Enerstena“ specialistais parengta garo katilų avarijų priežasčių tyrimo ataskaita, tvirtino, kad ji neatsakinga už šias avarijas, nes jas lėmė aplinkos veiksniai (oro katilinės patalpoje išretėjimas dėl atsakovės uždarytų žaliuzių) ir netinkama biodujų kokybė (mažesnė kaip 60 proc. metano koncentracija biodujose), t. y. aplinkybės, dėl kurių kalta atsakovė.
14. Teismas pažymėjo, kad Ataskaitoje pateiktos išvados dėl garo katilų avarijų priežasčių – tikėtinos, jos padarytos nesurinkus konkrečių duomenų apie būtent avarijų metu buvusias faktines aplinkybes: ar buvo uždarytos žaliuzės katilinėje, neturint duomenų apie metano dujų koncentraciją biodujose laikotarpiais, kai įvyko garo katilų gedimai. Ataskaitoje teigiama, kad 2018 m. vasario 27 d., kai įvyko pirmas degiklio sprogimas, oro pratekėjimo iš lauko angos buvo uždarytos; tuo metu buvo įjungti į darbą visi trys katilai, todėl labai tikėtina, kad katilinės patalpoje buvo susidaręs oro praretėjimas, t. y. slėgis patalpoje tapo mažesnis už slėgį lauke, aplinkoje; dėl šios priežasties degimui galėjo būti tiekiamas nepakankamas oro kiekis.
15. Teismas pažymėjo, kad, apklausiamas teismo posėdyje Ataskaitą rengusios UAB „Enerstena“ atstovas dr. K. B. paaiškino, kad nebuvo žinoma, ar 2018 m. vasario 27 d. žaliuzės buvo uždarytos. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas atsakovės inžinierius-pamainos vadovas P. B. neigė aplinkybę, kad dėl uždarytų žaliuzių katilinės patalpoje nebuvo pakankamai oro, tvirtino, kad patalpoje oro visada būna pakankamai.
16. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo matyti katilinės patalpoje esančias žaliuzes, kurios įrengtos prie oro pritekėjimo į patalpą angų, ir, jeigu šios atsakovės darbuotojų buvo tvarkomos taip, jog kėlė pavojų tinkamam garo katilų veikimui, turėjo apie tai įspėti atsakovę, įrašyti pastabą įrenginių patikros žurnale. Ieškovė, nei imdamasi ginčo garo katilų techninės priežiūros, nei ją vykdydama, nenurodė atsakovei tokio trūkumo. Teismas sprendė, kad vykdant viešojo pirkimo būdu sudarytą Sutartį galioja bendrieji sutarčių vykdymo principai, įpareigojantys atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo garo katilo avarijos metu katilinės patalpoje esančios žaliuzės buvo uždarytos. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kuria remdamasi siekia paneigti savo civilinę atsakomybę.
17. Ataskaitoje dėl garo katilų avarijų priežastimi įvardintos netinkamos biodujų kokybės nurodyta, kad apžiūros metu paaiškėjo dar viena svarbi aplinkybė – šie degikliai skirti darbui biodujomis, kurių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 60 proc. metano. Degiklio gamintojas „Weishaupt“ garantuoja tinkamą degiklio darbą tik tada, kai metano koncentracija yra ne mažiau kaip nurodyta ribinė reikšmė. Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų jos įrodinėjamą aplinkybę, kad, eksploatuojant garo katilų degiklius, privalėjo būti užtikrinta ne mažesnė kaip 60 proc. metano koncentracija biodujose. Ataskaitoje išvada dėl netinkamos biodujų kokybės padaryta remiantis vieninteliu matavimu, atliktu 2018 m. vasario 2 d. Teismas vertino, kad vienos dienos matavimu grindžiama išvada dėl netinkamos dujų kokybės negali būti pripažinta patikima bei pagrįsta.
18. Atsakovė pateikė į bylą metano koncentracijos biodujose matavimus nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., iš kurių matyti, kad minėtu laikotarpiu metano koncentracija svyravo nuo mažiausios – 57,61 proc. iki didžiausios – 60,47 proc. Atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) doc. dr. J. G. išvadas, kuriose, be kita ko, nurodyta, jog, kai biodujose yra nuo 57,75 iki 60,47 proc. metano, techniškai tvarkingas katilas ir jo komponentai veikia normaliu režimu.
19. Ieškovė prie 2020 m. sausio 13 d. rašytinių paaiškinimų pridėjo UAB „Enerstena“ atstovo doc. dr. K. B. parengtą Ataskaitos papildymą, kuriame nurodyta, kad garo katilų degikliai sustojo būtent dėl suveikusių apsaugų, tai reiškia, kad apsaugos veikė tinkamai. Ataskaitos papildyme teigiama, kad nėra pakankamai svarių argumentų, dėl kurių metano koncentracijos biodujose sumažėjimą galima būtų atmesti kaip galimą garo katilų gedimų priežastį.
20. Ieškovės darbuotojų pildytame operatyviniame žurnale nėra nė vieno įrašo apie per mažą metano koncentraciją biodujose ir šio trūkumo įtaką tinkamam garo katilų degiklių veikimui. Tokių įrašų neatsirado nei po pirmosios, nei po antrosios avarijų. Teismo vertinimu, ieškovei neabejotinai turėjo būti žinomi garo katilų degiklių gamintojo reikalavimai ar rekomendacijos dėl metano koncentracijos biodujose, ir ieškovė privalėjo perduoti šią informaciją garo katilus eksploatuojančiai atsakovei. Pagal Sutarties priedo Nr. 3 techninį aplinkraštį ieškovė kas 4 mėnesius turėjo atlikti variklio dujinio kuro sistemos biodujų analizę. Šalių Sutartis sudaryta 2017 m. gruodžio 6 d., taigi pirmoji biodujų analizė turėjo būti atlikta 2018 m. balandžio 6 d. Byloje nėra duomenų, kad iki garo katilų avarijų ieškovė kreipėsi į ieškovę dėl mėginių biodujų sudėties tyrimui paėmimo ir kad atsakovė atsisakė leisti paimti tokius mėginius.
21. Rekomendacijas, kokių veiksmų atsakovė, kaip garo katilus eksploatuojantis subjektas turėtų imtis tam, kad šie įrenginiai veiktų optimaliai, ieškovė pateikė tik 2018 m. gegužės 30 d. po dviejų garo katilų avarijų, įvykusių 2018 m. vasario 27 d. ir 2018 m. balandžio 14 d., perteikdama UAB „Enerstena“ specialistų, 2018 m. gegužės 3 d. tyrusių avarijų aplinkybes, parengtas rekomendacijas. Teismas priėjo išvados, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų jos įvardintai garo katilų avarijų priežasčiai – netinkamai biodujų kokybei dėl per mažos metano koncentracijos – pagrįsti.
22. Ieškovės atstovė, remdamasi UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akte nurodyta dujų katilų degiklių avarijų kilimo seka, nurodė, kad abiem atvejais, kai garo katilai sustojo avariniu būdu, šių įrenginių veikimą prižiūrėję atsakovės operatoriai nukvitavo gedimus ir bandė katilus paleisti iš naujo; būtent paleidžiant katilus iš naujo pirmuoju atveju garo katilo D800 degiklis užsiliepsnojo, o antruoju atveju garo katilo D900 degiklis sprogo.
23. Atsakovė pateikė į bylą „Weishaupt“ dujinio degiklio G30-70 montavimo ir eksploatavimo instrukcijos išrašą. Atsakovės atstovo teigimu, šios instrukcijos 6.1 papunkčio nuostatos patvirtina, kad po įrenginio sustojimo avariniu būdu leidžiama išblokuoti degiklį ir pakartotinai bandyti paleisti įrenginį bent du kartus: 6.1 papunktis „Bendrieji degiklio gedimai“ – „Kad išvengti įrenginio gedimų, draudžiama daugiau nei du kartus išblokuoti degiklį“; „Jei degiklis blokuojasi trečią kartą, reikia surasti ir pašalinti blokavimosi priežastį“. Ieškovė su 2020 m. sausio 13 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė išrašą garo katilo G50/2-A instrukcijos, kurioje nurodyta, kad leidžiama atlikti ne daugiau kaip 2 gedimo išblokavimus iš eilės. Ieškovės teigimu, pagal instrukcijos nurodymus, prieš jungiant garo katilus antrą kartą, privalo būti išsiaiškinta ir pašalinta pirmojo gedimo priežastis.
24. Teismas nesutiko su ieškovės pateiktu garo katilo G50/2-A instrukcijos nuostatų aiškinimu. Instrukcija skirta būtent nekvalifikuotai priežiūrai, tai – nurodymai specialios kvalifikacijos neturinčiam garo katilus eksploatuojančiam asmeniui. Aptariamų instrukcijos nurodymų sisteminis aiškinimas patvirtina atsakovės poziciją, kad, sustojus garo katilui avariniu būdu dėl galimo degiklio gedimo, leidžiama išblokuoti gedimą, tik ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Jeigu po gedimo išblokavimo garo katilas nepasileidžia ar vėl sustoja avariniu būdu, tuomet gedimo priežastį turi šalinti kvalifikuotas specialistas.
25. Atsakovės darbuotojai, eksploatavę ginčo garo katilus, teismo posėdyje patvirtino, kad garo katilo D800 avarinio sustojimo atveju operatorius informavo apie tai pamainos vadovą, pranešė, koks gedimas nurodytas monitoriuje, gedimą nukvitavo ir katilą bandė paleisti iš naujo. Dėl antrojo garo katilo D900 gedimo teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas atsakovės pamainos vadovas P. B. akcentavo, jog po įvykusios garo katilo D800 avarijos, kai avariniu būdu sustojo garo katilas D900, jis nedavė nurodymo išblokuoti gedimą ir bandyti paleisti katilą iš naujo, nuspręsta iš karto kreiptis į ieškovės specialistus. Liudytojas tvirtino, kad garo katilo D900 degiklio sprogimas įvyko iš karto, ne nukvitavus gedimą ir ne bandant paleisti iš naujo avariniu būdu sustojusį katilą. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad garo katilų avarijas ir atsakovės dėl to patirtus nuostolius lėmė pačios atsakovės darbuotojų veiksmai.
26. Pasak ieškovės, garo katilų apsaugos suveikė tinkamai, nes ginčo katilai nustojo veikę. Ekspertizės aktą parengęs UAB „Axioma servisas“ atstovas E. B. teismo posėdyje, nurodė, kad gedimo „nukvitavimas“ nėra apsaugų išjungimas; esant tinkamai sureguliuotoms garo katilų apsaugoms, „nukvitavus“ avariniu būdu sustojusių katilų gedimus, jeigu gedimai rimti, bandant paleisti katilus iš naujo, jie nepasileidžia. Liudytojas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju gedimų „nukvitavimai“ neturėjo įtakos garo katilų avarijoms, nes, jeigu būtų teisingai nustatyti apsaugos parametrai, avarijos nebūtų įvykusios, būtų suveikusios apsaugos. Atsakovės inžinierius, pamainos vadovas P. B. taip pat nurodė, kad pagal instrukciją garo katilus, sustojusius avariniu būdu, įvertinus monitoriuje nurodomą sustojimo priežastį, buvo galima bandyti paleisti iš naujo; kai yra rimtas gedimas, katilas nepasileidžia. Teismo vertinimu, pačios ieškovės pateiktos garo katilų G50/2-A instrukcijos nuostatos, pagal kurias leidžiama atlikti degiklio gedimo išblokavimus ne daugiau kaip du kartus iš eilės, paneigia ieškovės argumentus, kad garo katilų apsaugų neįmanoma nustatyti taip, jog, esant realiam gedimui, katilo nebūtų įmanoma paleisti iš naujo.
27. Teismas sprendė, kad nustatytos visos ieškovės civilinės atsakomybės už ginčo garo katilų avarijų atsakovei sukeltus nuostolius sąlygos.
28. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė, eksploatuodama ginčo garo katilus, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai: nepateikė garo katilų gamintojo ar juos įrengusio asmens parengtų dokumentų, kuriuose būtų nustatyta, kaip tinkamai eksploatuoti šiuos įrenginius; nepateikė įrodymų, kad garo katilus ginčo gedimų metu prižiūrėjęs operatorius supažindintas su šių įrenginių eksploatavimo instrukcija; nepateikė įrodymų, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu patvirtintų Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių 2 priede nustatyta tvarka pildė garo katilų operatyvinį žurnalą, potvarkių žurnalą, darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, apskaitos žurnalą, įrenginių defektų ir sutrikimų žurnalą, t. y. dokumentus, kuriuose atlikti įrašai gali padėti įžvelgti galimus įrenginių veikimo trūkumus ir išvengti avarinių gedimų. Teismas vertino, kad tokie atsakovės, kaip garo katilus eksploatuojančio asmens, veiklos trūkumai turėjo įtakos tam, kad nebuvo laiku pastebėti garo katilų degiklių veikimo defektai ir kilo avarijos. Šios aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, kad dėl nuostolių atsiradimo yra ir pačios atsakovės kaltės, dėl kurios ieškovės atsakomybė mažintina. Nuostolių atsiradimą iš esmės lėmė ieškovės, kaip savo veiklos srities profesionalės, nepakankamai kvalifikuotai vykdyta sudėtingų inžinerinių įrenginių techninė priežiūra. Teismas priėjo išvados, kad dėl garo katilų avarijų kilusių nuostolių yra 70 proc. ieškovės ir 30 proc. atsakovės kaltės.
29. Atsakovė pateikė įrodymus, kad dėl 2018 m. vasario 27 d. įvykusio garo katilo D800 degiklio užsiliepsnojimo turėjo 14 071,55 Eur (be PVM) šio įrenginio degiklio remonto išlaidų, o dėl garo katilo D900 degiklio sprogimo – 45 338,89 Eur remonto išlaidų, iš viso – 59 410,44 Eur (be PVM) išlaidų, kurios laikytinos nuostoliais, patirtais dėl ieškovės netinkamai suteiktų šių įrenginių techninės priežiūros paslaugų. Ieškovė teigė, kad už garo katilų degiklių avarijų padarinių pašalinimą atsakovė reikalauja nepagrįstai didelių nuostolių, nes ieškovė siūlė šių įrenginių remonto darbus atlikti už net 13 000 Eur mažesnę sumą. Garo katilų po įvykusių dviejų avarijų remonto darbus atsakovė įsigijo viešojo pirkimo būdu iš AB „Axis Industries“. Byloje nėra įrodymų, kad garo katilų remonto paslaugas atsakovė įsigijo už aiškiai per didelę kainą. Įvykus ginčo garo katilų avarijoms, atsakovė turėjo pretenzijų ieškovei dėl techninės priežiūros paslaugų kokybės, todėl suprantamas atsakovės sprendimas nepirkti avarijas patyrusių įrenginių remonto paslaugų iš ieškovės, nepaisant jos pasiūlytos mažesnės kainos. Teismas priėjo išvados, kad atsakovė iš ieškovės turi teisę reikalauti 41 587,31 Eur nuostolių atlyginimo (59 410,44 Eur x 70 proc.).
30. Priėjęs išvados, kad atsakovė turėjo pagrindą taikyti ieškovei sutartinę atsakomybę už garo katilų avarijų sukeltus nuostolius, teismas pripažino, kad atsakovė 2018 m. spalio 12 d. pareiškimo apie vienašalį įskaitymą metu turėjo priešpriešinį vienarūšį (piniginį) galiojantį ir vykdytiną reikalavimą ieškovei, kuriai turėjo sumokėti už atliktus kogeneracinės jėgainės „MWM TCG 2020 V12“ planinio techninio aptarnavimo darbus. Atsakovės reikalavimas dėl 59 410,44 Eur dydžio nuostolių atlyginimo buvo apibrėžtas atsakovės realiai patirtų garo katilų remonto išlaidų suma. Teismas pripažino, kad aptariamu atveju buvo sąlygos įskaitymui atlikti. Konstatavęs, kad dėl nuostolių atsiradimo yra ir dalis (30 proc.) atsakovės kaltės bei dėl to sumažinus ieškovės atsakomybę, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą iš dalies negaliojančiu – dėl 17 823,13 Eur (59 410,44 Eur x 30 proc.) sumos įskaitymo. Pripažinus, kad atsakovės atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas dėl 17 823,13 Eur negalioja, iš atsakovės ieškovės naudai priteista 17 823,13 Eur skola už kogeneracinės jėgainės „MWM TCG 2020 V12“ planinio techninio aptarnavimo darbus ir 64,45 Eur kompensacinių palūkanų už pavėluotą piniginės prievolės įvykdymą.
31. Atsakovė, remdamasi tuo, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartinį įsipareigojimą pašalinti kogeneracinės jėgainės „MWM TCG 2020 V12 Nr. 2 RMG“ karterio tepalo slėgio reguliatoriaus defektus, pastatant naują reguliatorių, 2018 m. liepos 9 d. raštu pranešė ieškovei, kad, remdamasi Sutarties 3.10 papunkčiu, skiria 61,60 Eur dydžio baudą, kuri bus išskaičiuota iš ieškovei mokėtinos už suteiktas paslaugas sumos. Ieškovė teigė, kad 2018 m. gegužės 2 d. defektų nustatymo akte nurodytą gedimą (RMG slėgio reguliatoriaus sulūžusias dalis) ji pašalino su atsakovės atstovu žodžiu suderintu ekonomiškesniu būdu, todėl atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti sutartines netesybas. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad ji neatsisakė vykdyti užsakymo Nr. 3, tačiau pasiūlė atsakovei alternatyvų įvykdymo būdą, kurį ši akceptavo. Dėl to už nurodyto užsakymo neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsakovė neturėjo pagrindo skirti 61,60 Eur baudos. Konstatavus, kad atsakovė 61,60 Eur dydžio sutartines netesybas taikė ieškovei be faktinio ir teisinio pagrindo, teismas priėjo išvados, kad atsakovė neturėjo 61,60 Eur dydžio priešpriešinio reikalavimo ieškovei, todėl atsakovės 2018 m. liepos 9 d. pranešimą apie įskaitymą pripažino negaliojančiu. Pripažinus atsakovės atliktą 61,60 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu, ieškovei iš atsakovės priteista 61,60 Eur skola už atliktus darbus, taip pat 1,46 Eur kompensacinių palūkanų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
1. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 17 823,13 Eur sumai pripažintas neteisėtu; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 17 823,13 Eur; 3) sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
34.1. Nesutiktina su teismo teiginiais, kad atsakovė nepateikė garo katilų gamintojo ar juos įrengusio asmens parengtų dokumentų, kuriuose būtų nustatyta, kaip tinkamai eksploatuoti šiuos įrenginius. Atsakovė pateikė su „WTE Wassertechnik GmbH/Cambi AS“ pasirašytos 2008 m. Sanglaudos fondo projekto „Dumblo apdorojimo įrenginiai Vilniaus nuotekų valykloje“ rangos sutarties nuorašus bei bylai aktualios garo katilinės projektinės dokumentacijos nuorašą. Atsakovė pateikė į bylą tik tuos rangos sutarties nuorašus, kurie neatsiejamai susiję su garo katilų įrengimu, tarp kurių nebuvo dokumentacijos, nurodančios, kaip turi būti eksploatuojami atitinkami technologiniai įrenginiai.
34.2. Nesutiktina su teismo teiginiais, kad byloje nėra įrodymų, jog garo katilus ginčo gedimų metu prižiūrėjęs operatorius supažindintas su šių įrenginių eksploatavimo instrukcija. Byloje apklaustas atsakovės vyr. inžinierius P. B. patvirtino, kad visi su minėtais garo katilais dirbantys asmenys po jų įrengimo buvo instruktuoti UAB „Lukrida“ ir jiems išduoti pažymėjimai. Į bylą, be kita ko, pateikti atsakovės atstovų pildomo žurnalo kopija leidžia teigti, kad eksploatuojamų įrenginių žurnalai buvo pildomi. Vien tik formalių reikalavimų žurnalo pildymui galimas nesilaikymas neleidžia teigti, kad šios aplinkybės turėjo įtakos avarijų kilimui ir dėl to atsakovės patirti nuostoliai gali būti sumažinti 30 proc.
34.3. Teismas detaliai nepagrindė, kaip ir kokiu būdu atsakovė ar jos atstovai prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo bei kodėl teismo buvo nuspręsta taikyti būtent tokį nuostolių dydžio ginčo šalims padalinimą.
2. Ieškovė UAB „Envija ES“ atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
35.1. Atsakovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad vienašalius įskaitymus atliko teisėtai. Atsakovė neįrodė, kad dėl garo katilų gedimų yra atsakinga būtent ieškovė, o atsakovė dėl to turi pagrindą reikalauti iš ieškovės atlyginti dėl garo gedimų atsiradusius nuostolius. Atsakovė neįrodinėjo ieškovės neteisėtų veiksmų.
35.2. Atsakovės į bylą pateikti atsakovės ir „WTE Wassertechnik GmbH/Cambi AS“ pasirašyta 2008 m. Sanglaudos fondo projekto „Dumblo apdorojimo įrenginiai Vilniaus nuotekų valykloje“ rangos sutarties bei bylai aktualios garo katilinės projektinės dokumentacijos nuorašai ir Vilniaus miesto nuotekų valyklos dumblo apdorojimo įrenginių darbo registro išrašai, neatitinka ne tik sąsajumo, tačiau ir objektyvumo standarto, nėra detalūs, išsamūs.
3. Ieškovė UAB „Envija ES“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui – civilinėje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Jeigu teismas netenkintų šio reikalavimo, prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
36.1. Šioje byloje turėjo ir turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovei atliekant vienašalius įskaitymus egzistavo visos vienašalio įskaitymo teisėtumo sąlygos. Būtent šalis, įvykdžiusi vienašalį įskaitymą, kurio teisėtumas yra ginčijamas, turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko teisėtai. Kad vienašaliai įskaitymai būtų pripažinti teisėtais, ieškovė, be kita ko, privalo būti atsakovės skolininke. Atsakovė atliko vienašalius įskaitymus dėl aplinkybės, neva ieškovė yra atsakovės skolininkė, nes dėl ieškovės neteisėtų veiksmų pastarajai teikiant techninės priežiūros ir remonto paslaugas pagal Sutartį, atsakovė patyrė nuostolių. Tai reiškia, kad atsakovė privalo įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus pagal Sutartį atliko ieškovė. Šiuo atveju procesinę pareigą įrodyti, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė Sutarties pažeidimu, ieškovė yra atsakovės skolininkė, atsakovė vienašalius įskaitymus atliko teisėtai, privalo būtent atsakovė. Teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nepagrįstai atleido atsakovę nuo pareigos įrodyti ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas.
36.2. Atsakovė neįrodė, kad dėl garo katilų gedimų yra atsakinga būtent ieškovė, o atsakovė dėl to turi pagrindą reikalauti iš ieškovės atlyginti dėl garo katilų gedimų atsiradusius nuostolius. Teismas ieškovės atsakomybę už garo katilų avarijos padarinius nustatė vadovaudamasis atsakovės pateiktu ekspertizės aktu, kuris yra neobjektyvus, nepagrįstas, pateiktas šališkų rengėjų, suinteresuotų pateikti atsakovei palankias ekspertizės išvadas. Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad būtent ieškovė atsakinga dėl garo katilų avarijų, o atsakovė vienašalius įskaitymus atliko teisėtai. Ekspertizės išvados yra prieštaringos, nepagrįstos įrodymais, o ekspertizės aktas parengtas nesilaikant skaidrumo bei objektyvumo reikalavimų. Iš ekspertizės akto nėra aišku, kada buvo atliekama garo katilų apžiūra ir jų būklės vertinimas. Ieškovei nebuvo sudarytos galimybės nei dalyvauti ekspertizės akto rengėjams apžiūrint garo katilus, nei užduoti klausimus ekspertizės akto rengėjams, nei pateikti savo paaiškinimus dėl vykdytos techninės priežiūros.
36.3. Ekspertizės aktą rengusiems asmenims nebuvo pateikta visa tokiam tyrimui reikalinga informacija, todėl ekspertizės akte pateiktos išvados neapgrįstos ir prieštaringos. E. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš rengiant ekspertizės aktą jis nebuvo supažindintas su Sutartimi bei joje numatytų ieškovė įsipareigojimų apimtimi, nors ekspertizės akte teigia dėl netinkamai ieškovės vykdytos Sutarties. Neturėdamas visų su garo katilų eksploatacija susijusių dokumentų, ekspertizės aktą surašęs E. B. pateikė išvadą, kad ieškovė netinkamai eksploatavo garo katilus, tai prieštaravimas bylos medžiagai, nes garo katilų eksploataciją vykdė atsakovė, dėl ko ginčo byloje net nėra.
36.4. Atsakovė pasirinko ekspertizės akto rengėjus, kurie suinteresuoti pateikti atsakovei palankias ekspertizės išvadas, nes: 1) UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akto rengimo metu jau buvo sudariusi 6 sutartis su atsakove dėl kitų paslaugų teikimo; 2) atsakovė viešųjų pirkimų būdu įsigijo garo katilų avarijų padarinių remonto darbus iš AB „Axis Industres“, kuri susijusi su UAB „Axioma servisas“ 13 000 Eur didesne suma nei pasiūlė ieškovė. Šie remonto darbai įsigyti iš karto po to, kai UAB „Axioma servisas“ pateikė atsakovei palankias ekspertizės akto išvadas.
36.5. Ieškovės į civilinę bylą pateikta Ataskaita ir Ataskaitos papildymas parengti nepriklausomo, kompetentingo eksperto, kurio su ieškove nesieja sutartiniai santykiai, kuris nėra suinteresuotas pateikti subjektyvias ar tikrovės neatitinkančias išvadas.
36.6. Reikalavimai, kaip turi būti tinkamai eksploatuojami garo katilai, yra pateikti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1-102 patvirtintose garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklėse nurodyta, kad būtent katilo savininkas atsako už patikimą ir saugų katilo eksploatavimą ir nuolatinę priežiūrą pagal gamintojo techninių dokumentų, Taisyklių ir kitų priežiūros norminių teisės aktų reikalavimus visą katilo naudojimo laiką (199 punktas). Eksploatuoti garo katilus gali katilo savininkas ar kiti kvalifikuoti darbuotojai, kurie nustatyta tvarka yra atestuoti ir turi energetinių įrenginių eksploatavimo atestatą (200 punktas). Katilo savininkas turi saugoti ir pildyti gamintojo ar katilo pasą, remonto žurnalą, bandymų, derinimo ir kitą katilo eksploatacijai būtiną dokumentaciją. Katilus technologiškai valdantys darbuotojai turi pildyti operatyvinius dokumentus Taisyklių nustatyta tvarka (207 punktas). Atsakovė neturėjo darbuotojų, kurie būtų kvalifikuoti ir atestuoti saugiam garo katilų eksploatavimui, nepildė ir nesaugojo katilo saugiam eksploatavimui skirtų dokumentų.
36.7. Teismas sprendime klaidingai interpretavo ieškovės pateiktą instrukciją, nes aplinkybė, kad iš viso galima atlikti du gedimo atblokavimus iš eilės, negali būti aiškinama taip, kad galima atlikti du gedimo atblokavimus neišsiaiškinus pirmojo gedimo priežasties ir jos nešalinus. Ieškovė sutartimi įsipareigojo užtikrinti tinkamą garo katilų daviklio suveikimą bei degiklio sustojimą. Garo katilų veikimo apsaugos suveikė tinkamai, kadangi garo katilai nustojo veikę ir degiklis išsijungė, nesukeldamas avarinių pasekmių, tai reiškia, kad ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Nėra techniškai įmanoma sumontuoti tokio tipo garo katilų apsaugų, kurios sustabdytų garo katilų veikimą automatiškai antrą kartą po garo katilų užkūrimo arba neleistų garo katilus užkurti antrą kartą po pirmojo gedimo nepašalinus sustojimo priežasčių.
36.8. Ieškovė degiklio techninės specifikacijos gamintojo instrukcijos neturi ir negalėtų turėti. Tokie duomenys yra atsakovės žinioje, kadangi garo katilus įrenginėjo ne ieškovė, o UAB „Lukrida“, su kuria atsakovė buvo sudariusi sutartį. Teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti sutartį su degiklių tiekėju, tačiau ji šio įpareigojimo neįvykdė, taip patvirtinama faktą dėl privalomo metano dujų koncentracijos kiekio nesilaikymo.
36.9. Atsakovė savo veiksmais patvirtino, kad jos naudojamų biodujų kokybė yra netinkama. Byloje pateikti duomenys apie atsakovės jau nuo 2018 m. pradžios vykdytus viešuosius pirkimus, siekiant įsigyti: biodujų valymo įrenginio atstatymo ir biodujų valymo proceso atnaujinimo darbus, biodujų valymo įrenginio atstatymo ir technologinio proceso atnaujinimo darbus, biodujų valymo įrenginio įkrovos keitimo paslaugas. Atsakovės vykdyti pirkimai yra skirti pagerinti netinkamą biodujų kokybę. Be to, biodujų valymo įrenginio įkrovos keitimo paslaugų pirkimas paskelbtas 2018 m. kovo 13 d., tai yra iš karto po to, kai ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. vasario 2 d. biodujų analizės ataskaitą. Tai reiškia, kad atsakovė, įvertinusi ataskaitą, pripažino joje nurodytus duomenis dėl netinkamos biodujų kokybės ir iš karto ėmėsi veiksmų tam, kad biodujų kokybė būtų pagerinta.
36.10. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Sutartis yra viešojo pirkimo sutartis. Ieškovė privalėjo atsakovei atlikti tik tokius darbus, kokie numatyti Sutartyje, nes ji yra saistoma viešojo pirkimo būdu sudarytoje Sutartyje apibrėžto objekto. Sutarties objekte nebuvo nurodyta darbų, susijusių su visų aplinkybių, reikšmingų eksploatuojamiems garo katilams, įvertinimu, rekomendacijų teikimu, garo katilų patalpose esančių žaliuzių vertinimu ir kt.
36.11. 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, įrašas yra nepilnas (garso įrašo trukmė 3 min. 20 sek.), tai vertintina kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismo posėdyje atsakovė pripažino bylai svarbias ir teismo sprendime ignoruotas aplinkybes: 1) atsakovės darbuotojai netinkamai eksploatavo garo katilus ir yra iš dalies atsakingi už avarijos padarinius; 2) atsakovė savo rizika avarijų padarinių šalinimo paslaugas pirko 13 000 Eur brangiau ne iš ieškovės, kuri atsakovės prašymu teikė komercinį pasiūlymą mažesnei sumai, ir taip prisidėjo prie didesnių nuostolių dydžio.
37. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
37.1. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė kaip netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas –netinkama ir aplaidi ieškovės aptarnaujamų technologinių įrenginių priežiūra, ką patvirtina UAB „Axioma servisas“ ekspertizės išvada, ekspertizę parengusio asmens paaiškinimai, įrodantys, jog ieškovė, nepaisant tiksliai techninėje specifikacijoje suformuluotų techninio aptarnavimo apimčių, teikdama paslaugas netinkamai atliko arba visai neatliko tam tikrų darbų, kurie turėjo įtakos tinkamam ir saugiam įrenginių darbui ir dėl kurių neatlikimo arba netinkamo atlikimo kilo avarijos.
37.2. Atsakovė prekes, paslaugas ir darbus turi galimybę pirkti tik viešojo pirkimo būdu, neturi galimybės pasirinkti tiekėjų, todėl faktas, kad atsakovės užsakymu ekspertizę atlikęs asmuo tuo pačiu turi ir kitų galiojančių sutarčių su tuo pačiu asmeniu negali būti traktuojama kaip įrodymas, jog tarp atsakovės ir ekspertizę atlikusio asmens sudarytas susitarimas dėl neobjektyvių išvadų pateikimo. Garo katilų apžiūros metu dalyvavo ne tik atsakovės, ieškovės bei UAB „Enerstena“ atstovai, tačiau ir UAB „Axioma servisas“ atstovai.
37.3. Visi darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su garo katilais, instruktuoti katilus įrengusios UAB „Lukrida“, ir visiems išduoti pažymėjimai. Atsakovės atstovai ranka pildė garo katilų eksploatacijos žurnalą, kuris atsakovės pateiktas į bylą. Net ir padarius prielaidą, kad pildomi žurnalai neatitiko Taisyklių, tai nedaro jų negaliojančiais arba nepakankamai informatyviais.
38. Byla pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus buvo paskirta nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės, ieškovė ir atsakovė įpareigotos pateikti nuomonę arba prašymą dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo, byla skirta nagrinėti rašytinio apeliacinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. sausio 25 d. gauti šalių prašymai dėl ekspertizės skyrimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi byloje paskirta teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertui prof. dr. V. J., byla nutartimi sustabdyta iki bus atlikta teismo ekspertizė.
39. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. balandžio 15 d. gautas eksperto prof. dr. V. J. ekspertizės aktas. Ekspertas nurodė šias garo katilų avarijų priežastis: 1. Garo katilo D800 degiklio avariją, įvykusią 2018 m. vasario 27 d., (sprendžiant pagal degiklio pažeidimus) lėmė kelios priežastys: 1.1. didelis oro išretinimas katilinėje sukeltas oro pritekėjimo angų uždarymo; 1.2. žema biodujų kokybė; 1.3. katilų valdymo personalo klaidos, padarytos atstatant katilo darbą; 2. Garo katilo D900 degiklio avariją, įvykusią 2018 m. balandžio 17 d., (sprendžiant pagal degiklio pažeidimus) lėmė kelios priežastys: 2.1. žema biodujų kokybe; 2.2. katilų valdymo personalo klaidos, padarytos atstatant katilo darbą.
40. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas, šalims pasiūlyta pateikti nuomonę dėl eksperto išvadų.
41. Ieškovė UAB „Envija ES“ nurodė, kad sutinka su eksperto išvadomis.
42. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė nuomonę dėl eksperto išvadų, mano, kad ekspertizės aktas yra neobjektyvus ir šališkas, kuriame nepateikiama naujų aplinkybių ar įvykio priežasčių versijų, tačiau išvados pateikiamos sąmoningai atrinktais ieškovės ir jos pasamdytų ekspertų argumentais, kurie naudingi tik ieškovei, akte yra tikrovės neatitinkančių ir tarpusavyje prieštaraujančių teiginių ir išvadų. Atsakovės nuomone, aktas parengtas galbūt netinkamą kompetenciją turinčio asmens, nėra objektyvus ir vertintinas ypač kritiškai ir teismas turėtų juo nesivadovauti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
44. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, įrašas yra nepilnas (garso įrašo trukmė 3 min. 20 sek.).
45. CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. CPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.
46. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, civilinėje byloje Nr. e2-2251-910/2020, kurioje priimtas ieškovės ir atsakovės skundžiamas sprendimas, 2019 m. rugsėjo 26 d. vyko žodinis teismo posėdis. Iš 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdis vyko nuo 14.02 val. iki 15.40 val., su pertrauka dėl galimybės šalims pasitarti dėl taikos nuo 15.15 val. iki 15.25 val. Prie 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio procesinio įvykio „Liteko“ sistemoje prijungti du teismo posėdžio garso įrašai: 1) 3 min. 20 s. trukmės; 2) 1 val. 34 min. 16 s. trukmės. Minėtame ilgesniame garso įraše užfiksuota2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio eiga nuo pradžios iki pabaigos, nurodyta 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio informacinėje pažymoje ir su ja sutampa. Trumpesnis garso įrašas taip pat darytas 2019 m. rugsėjo 26 d. žodinio teismo posėdžio metu, posėdžio pabaigoje šalims ir teismui tariantis dėl kitos teismo posėdžio datos, tačiau ši posėdžio dalis taip pat fiksuota ir ilgesniame teismo posėdžio garso įraše.
47. Nurodytos aplinkybės neleidžia sutikti su ieškovės teiginiu dėl teismo posėdžio protokolo (garso įrašo) netinkamumo ar jo nebuvimo, kadangi teismo posėdžio metu daryti du garso įrašai, viename iš jų fiksuota visa teismo posėdžio eiga, sutampanti su teismo posėdžio informacine pažyma.
Dėl apeliacinio proceso ribų
48. Ieškovės nurodytam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui nepasitvirtinus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, nenustačius kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinių skundų ribas.
49. Šioje byloje pateikti du apeliaciniai skundai. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka tik su sprendimo dalimi, kuria pripažinta negaliojančia atsakovės 2018 m. spalio 12 d. atlikto vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo dalis dėl 17 823,13 Eur sumos įskaitymo ir ši suma priteista ieškovei. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 12 d. atsakovė atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą dėl 41 587,31 Eur (59 410,44 Eur – 17 823,13 Eur) sumos ir šią sumą priteisti iš atsakovės.
50. Taigi, šiuo atveju šalys nesutinka tik su teismo sprendimo dalimi dėl ieškovės reikalavimo dėl atsakovės 2018 m. spalio 12 d. atlikto vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir įskaitytos sumos priteisimo ieškovei – ieškovė mano, kad reikalavimas turėjo būti tenkinamas visiškai, o atsakovė mano, jog reikalavimas turėjo būti atmestas visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų ribas, patikrina tik skundžiamą sprendimo dalį dėl 2018 m. spalio 12 d. atlikto vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir įskaitytos sumos priteisimo ieškovei.
51. Ieškovei nesutinkant su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos dėl atsakovės nuostolių, patirtų ieškovei remontuojant garo katilus, o atsakovei nesutinkant su teismo sprendimo dalimi, kuria, nustačius ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas, jos atsakomybė sumažinta dėl teismo nustatytos atsakovės kaltės, pirmiausia tikslinga pasisakyti dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų. Tik konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas, pasisakytina dėl atsakovės apeliacinio skundo dėl skolininko (ieškovės) atsakomybės mažinimo dėl kreditoriaus (atsakovės) kaltės.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo
52. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovei atliekant vienašalius įskaitymus egzistavo visos vienašalio įskaitymo teisėtumo sąlygos, todėl atsakovė turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko teisėtai. Teigia, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nepagrįstai atleido atsakovę nuo pareigos įrodyti ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas.
53. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė gali pasibaigti, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo momentą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kas reiškia, jog įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).
54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat buvus CK 6.130 straipsnio 1 dalies nustatytas įskaitymo sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai, o ne jį ginčijančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018).
55. Taigi, šioje byloje ieškovei ginčijant atsakovės atliktus įskaitymus, būtent atsakovė turėjo procesinę naštą įrodyti, kad realiai egzistuoja jos reikalavimo teisė ieškovei, kurios pagrindu atliktas ieškovės ginčijamas įskaitymas, taip pat ir CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo sąlygas.
56. Atsakovė savo reikalavimo teisę ieškovei kildina iš ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės egzistavimo, t. y. tvirtina, kad ji patyrė nuostolių dėl to, kad ieškovė pažeidė Sutartį – netinkamai ir aplaidžiai atliko atsakovės technologinių įrenginių priežiūrą ir dėl to jai kilo žala. Pažymėtina, kad sutartinės civilinės atsakomybės taikymui ir, atitinkamai, įskaitymo teisėtumo pagrindimui, atsakovė turi įrodyti tris ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.245 straipsnis), nuostolius (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis).
57. Dėl minėtų aplinkybių sutiktina su ieškove, kad jai ginčijant atsakovės atliktus vienašalius priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, būtent atsakovei teko našta įrodyti, kad įskaitymai atlikti teisėtai – atsakovė, savo priešpriešinį reikalavimą ieškovei grįsdama ieškovės atsakovei sukeltais nuostoliais, turi įrodyti ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.
Dėl teismo ekspertizės akto vertinimo
58. Atsakovė atliktų įskaitymų teisėtumą pirmosios instancijos teisme įrodinėjo UAB „Axioma servisas“ eksperto E. B. parengtu ekspertizės aktu, kuriame iš esmės teigiama, kad ieškovė neatliko tam tikrų techninės priežiūros darbų, dalį jų atliko netinkamai ir dėl tokių ieškovės veiksmų (neveikimo) kilo garo katilų avarijos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, jog garo katilų avarijas galėjo sukelti netinkama biodujų kokybė, atsakovės personalo bandymai pakartotinai paleisti sustojusius katilus ar katilinės patalpoje esančių žaliuzių uždarymas, todėl konstatavo, jog ginčo avarijas ir jų metu atsakovės patirtus nuostolius lėmė ieškovės nepakankamai kvalifikuotai vykdyta šių įrenginių techninė priežiūra.
59. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad iš esmės vienintelis atsakovės įrodymas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ir avarijų priežasčių – UAB „Axioma servisas“ ekspertizės aktas – parengtas su atsakove sutartiniais santykiais susijusio juridinio asmens, o garo katilų remonto darbus, jau po atsakovei palankaus UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akto pateikimo, atliko su UAB „Axioma servisas“ susijusi bendrovė AB „Axis Industries“ (ta pati įmonių grupė, akcininkai). Teisėjų kolegija sprendė, kad šis aktas negali būti tinkamu ieškovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos įrodymu. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi, kad UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akte ir ieškovės patiktame UAB „Enerstena“ specialistų parengtoje garo katilų avarijų priežasčių tyrimo Ataskaitoje pateiktos iš esmės priešingos išvados dėl garo katilų avarijų priežasčių, pasiūlė šalims pateikti nuomonę (prašymą) dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo.
60. 2021 m. vasario 2 d. paskirta teismo ekspertizė, ją pavesta atlikti ekspertui prof. dr. V. J.. Teisme 2021 m. balandžio 15 d. gautas eksperto prof. dr. V. J. ekspertizės aktas. Ekspertas, be kita ko, nurodė šias garo katilų avarijų priežastis: 1. Garo katilo D800 degiklio avariją, įvykusią 2018 m. vasario 27 d., lėmė: 1.1. didelis oro išretinimas katilinėje sukeltas oro pritekėjimo angų uždarymo; 1.2. žema biodujų kokybė; 1.3. katilų valdymo personalo klaidos, padarytos atstatant katilo darbą; 2. Garo katilo D900 degiklio avariją, įvykusią 2018 m. balandžio 17 d., lėmė: 2.1. žema biodujų kokybė; 2.2. katilų valdymo personalo klaidos, padarytos atstatant katilo darbą.
61. Atsakovė po ekspertizės atlikimo apeliacinės instancijos teisme išreiškė nesutikimą su teismo ekspertizės akto išvadomis, akto turiniu ir teismo paskirto eksperto kompetencija. Kadangi atsakovė kritikuoja teismo ekspertizės aktą ir mano, kad juo neturėtų būti vadovaujamasi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutarties dalyje vertina atsakovės nesutikimo su teismo ekspertizės akto išvadomis argumentus.
62. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).
63. Atsakovės teigimu, eksperto teiginiai prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertas, nurodydamas, kad katilui sustojus avariniu būdu turi būti identifikuojamos ir šalinamos sustojimo priežastys, teigia priešingai nei nurodyta „Weishaupt“ dujinių degiklių G30-70 montavimo ir eksploatavimo instrukcijoje. Atsakovės teigimu, pagal degiklio intrukciją, katilui sustojus avariniu būdu, galima ne daugiau kaip du kartus iš eilės bandyti įjungti katilą.
64. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad garo katilų dujiniai degikliai „Weishaupt“ G30-70, įvykus bet kokiam garo katilo ar degiklio įprastos veikos sutrikimui, taip pat ir nutrūkus dujų tiekimui arba jas tiekiant netinkamu slėgiu, netinkamos sudėties, kritus tiekiamo oro slėgiui ir pan., automatiškai užgesinami suveikus atitinkamoms apsaugoms ir garo katilai nustoja veikę nesukeldami avarinių pasekmių, tačiau tai ne gedimas. Teigiama, kad toks automatinis užgesinimas rodo įrenginio veikimo sutrikimą, kuris turi būti tinkamai identifikuotas ir pašalintas, o bandymas pakartotinai (kelis kartus) paleisti garo katilą degiklio valdymo pulte anuliuojant „klaidas / gedimus“, bet neidentifikuojant ir / ar nesuprantant realios priežasties kodėl degiklio valdymo sistema automatiškai sustabdė katilą, yra esminė klaida, dėl kurios įvyko avarijos. Ekspertas taip pat nurodė, kad vienareikšmiškai galima teigti, jog pagrindine garo katilo D900 degiklio gedimo/avarijos priežastimi buvo katilinės operatoriaus sprendimas atnaujinti garo katilo darbą neidentifikavus automatinio degiklio užgesinimo ir garo katilo sustojimo priežasties ir jos nepašalinus. Bet koks bandymas paleisti įrenginį po degiklio valdymo sistemos išjungimo, neišsiaiškinus įrenginio sustojimo priežasties ir jos nepašalinus ir tai darant pakartotinai, yra netinkamas, tokie veiksmai rizikingi savo pasekmėmis, nes tai potencialiai pavojingas įrenginys.
65. Byloje yra pateikta ginčo garo katilų degiklių valdymo instrukcija, kurios 36 lape (6. Gedimų priežastys ir jų šalinimas; 6.1. Bendrieji degiklio gedimai) nurodyta: „Degiklis eksploatavimo metu užsiblokuoja į gedimo avariją. Atsiradus gedimui, pirmiausia reikia patikrinti ar patenkintos pagrindinės sąlygos teisingam degiklio darbui: ar yra maitinimo itampa?; ar yra reikiamas slėgis dujotiekyje ir ar atsukta rutulinė sklendė?; ar visi reguliavimo įtaisai – termostatai, slėgio relės, vandens lygio davikliai, galiniai išjungikliai ir pan. teisingai nustatyti? Nustačius, kad gedimo priežastis nėra kuri nors iš išvardintų, reikia patikrinti paties degiklio funkcionavimą. Kad išvengti įrenginio gedimų, draudžiama daugiau nei du kartus iš eilės išblokuoti degiklį. Jei degiklis blokuojasi trečią kartą, reikia surasti ir pašalinti blokavimosi priežastį.“
66. Kaip matyti iš pacituotų degiklių valdymo instrukcijos nuostatų, jose nurodoma ir atsakovės viso proceso metu akcentuojama nuostata, – kad draudžiama daugiau nei du kartus iš eilės išblokuoti degiklį. Tačiau pažymėtina, kad minėtose nuostatose taip pat nurodoma, jog atsiradus gedimui (degikliui užsiblokavus), pirmiausia reikia patikrinti ar patenkintos pagrindinės sąlygos teisingam degiklio darbui, o nustačius, kad gedimo priežastis nėra kuri nors iš išvardintų, reikia patikrinti paties degiklio funkcionavimą. Šios nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad dar prieš pirmą bandymą paleisti avariniu būdu sustojusį katilą privalo būti patikrintos pagrindinės sąlygos teisingam degiklio darbui: maitinimo itampa; slėgis dujotiekyje; rutulinės sklendės padėtis; reguliavimo įtaisų nustatymai; nustačius, kad gedimo priežastis nėra viena iš šių, dar reikia patikrinti paties degiklio funkcionavimą. Instrukcijoje minėtų garo katilų funkcinių prietaisų veikimo tikrinimas, garo katilui sustojus avariniu būdu, iš esmės patenka į ieškovės ir atsakovės ginčo sutartimi sutartus TP-1 darbus (žemo dujų slėgio, aukšto dujų slėgio, aukšto vandens slėgio, žemo oro slėgio, žemo vandens slėgio daviklių suveikimo patikrinimas ir sureguliavimas (jeigu toks yra reikalingas), fotoelemento ir avarinio degiklio stabdymo suveikimo patikrinimas, taip pat dujų vožtuvo sandarumo kontrolė (apžiūra, automatikos veikimo tikrinimas) bei techninio aptarnavimo metu nustatytų defektų pašalinimas). Kadangi, kaip ne kartą procese nurodė atsakovė, ieškovę atsakovė pasitelkė, kadangi pati atsakovė nėra garo katilų techninės priežiūros ir remonto ekspertė, darytina išvada, kad garo katilams sustojus avariniu būdu, dar prieš pirmą bandymą paleisti avariniu būdu sustojusius garo katilus, atsakovė turėjo kviesti ieškovės specialistus, o ne bandyti avariniu būdu sustojusius katilus įjungti pati. 2019 m. lapkričio 19 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, Ataskaitą parengęs doc. dr. K. B. taip pat patvirtino, kad katilams sustojus avariniu būdu, nerekomenduotina katilų pakartotinai paleisti nenustačius avarinio sustojimo priežasties.
67. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad nėra pagrindo vertinti eksperto prof. dr. V. J. teiginius dėl garo katilų avarinio sustojimo priežasčių bei bandymų pakartotinai paleisti avariniu būdu sustojusius katilus, kaip prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams.
68. Atsakovė taip pat kritikuoja teismo ekspertizės akte nurodytą teiginį: „Spartus katilinės operatoriaus mechaninis garo katilo darbo atstatymas duotomis aplinkybėmis buvo labai svarbus, nes iškilo pavojus nuotekų valymo proceso pažeidimui“. Atsakovė teigia, kad garo katilai nėra niekaip susiję su nuotekų valymo procesu, todėl tokio pobūdžio teiginiai yra iš esmės klaidingi.
69. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto turinio, ekspertas akcentuoja galbūt egzistavusį atsakovės personalo siekį kuo greičiau atkurti garo katilų veikimą, mano, kad galbūt buvo bandoma katilus paleisti paskubomis jiems esant sustojusiems avariniu būdu. Nors šiuo atveju minėtos aplinkybės (ar garo katilai susiję su nuotekų valymo procesu ir ar kodėl atsakovės personalas bandė avariniu būdu sustojusius katilus paleisti iš naujo) neturi esminės reikšmės bylos teisingam išsprendimui, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 15 d. posėdžio metu atsakovės atstovas yra nurodęs, kad garo katilais atsakovė pasigamina elektros energiją nuotekų valyklos darbui, irnepirkdama elektros energijos iš tiekėjų, sutaupo apie 2,5-3 tūkst. Eur per dieną. Todėl minėti atsakovės argumentai, kad gato katilai nėra susiję su nuotekų valymo procesu, taip pat laikytini nepagrįstais ir nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų pagrįstumu.
70. Atsakovė taip pat teigia, kad nors teismo ekspertas nurodė, kad garo katilų avarijoms turėjo įtaką atsakovės personalo nekvalifikuotas elgesys, tačiau konkrečiai ir motyvuotai nenurodė kokią reikšmę turėjo galbūt nekvalifikuotas atsakovės personalo veikimas garo katilų avarijoms.
71. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš teismo ekspertizės akto turinio pakankamai aišku, kad ekspertas galimą atsakovės darbuotojų personalo nekvalifikuotumą sieja su netinkamu garo katilų eksploatavimu – bandymais avariniu būdu sustojusios garo katilus paleisti nesiaiškinant sustojimo priežasčių. Dėl to manytina, kad teismo paskirtas ekspertas pakankamai aiškiai pagrindė, kodėl, jo manymu, galbūt nepakankama atsakovės personalo kvalifikacija galėjo turėti įtakos garo katilų avarijoms.
72. Atsakovės teigimu ekspertas nevertino kokią įtaką ieškovės tinkamas arba netinkamas techninės priežiūros planinių darbų atlikimas turėjo garo katilo ir degiklio veikimui ir ar jų netinkamas atlikimas galėjo turėti įtakos įvykusioms avarijoms. Teigia, kad ekspertas neanalizavo konkrečių darbų apimties ir jų tinkamo atlikimo įtakos įrenginių darbui bei nenurodė, ar, pavyzdžiui, TP-1 darbų neatlikimas arba netinkamas atlikimas galėjo lemti analogiškas avarijas.
73. Su šiuo atsakovės argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti. Teismo paskirtas ekspertas aiškiai nurodė, kad, jo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog garo katilų užsiliepsnojimo / avarijos priežastys būtų susijusios su ieškovės netinkamai atliktais ar neatliktais darbais pagal sutartį (6 ir 7 išvados), nėra duomenų, kad ieškovės techninių priežiūrų ir remonto darbų atlikimas pagal sutartį nebūtų tinkami kokybe ir apimtimi bei galėjo būti garo katilų avarijų priežastimi (3 išvada). Taip pat ekspertas nurodė, kad ieškovė, atlikdama garo katilų periodinę techninę priežiūrą, dėl objektyvių aplinkybių negalėjo numatyti galimų garo katilų degiklių avarijų – dėl staigių degiklių gedimų ir dėl nuo degiklių techninės būklės nepriklausančių veiksnių – neprognozuojamai kintančios biodujų kokybės, galimybės sudaryti stiprų oro išretinimą katilinės patalpoje, nekompetentingų įrenginius eksploatuojančio personalo veiksmų (8 išvada).
74. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo paskirtam ekspertui nustačius, kad ieškovė techninės priežiūros ir remonto paslaugas atliko reikiama apimtimi ir tinkamai, nebuvo pagrindo vertinti kokią įtaką ieškovės veiksmai galėjo turėti garo katilų avarijoms. Ekspertas aiškiai nurodė, kad garo katilams sustojus avariniu būdu, tai reiškia, jog garo katilai ir jų apsauginės sistemos veikė tinkamai, o sustojimai įvyko dėl garo katilų apsaugos sistemų aktyvavimo garo katilų veikimo metu. Ekspertui nustačius, kad garo katilų avarijų priežastys yra susijusius su aplinkybėmis, kurių ieškovė negalėjo kontroliuoti, pasisakyti dėl ieškovės techninės priežiūros ir remonto paslaugų reikšmės avarijoms nebuvo pagrindo.
75. Atsakovė taip pat kritiškai vertina eksperto teiginį, kad „ventiliatoriaus guoliai nespėjo įkaisti, kas neišvengiamai būna esant nepertraukiamam darbo ciklui“. Teigia, kad nepertraukiamai veikiančio įrenginio dalys, veikiant trinties jėgoms, neišvengiamai įkaista, tad teiginys, jog esant nepertraukiamam darbo ciklui ventiliatoriaus guoliai nespėja įkaisti yra nelogiškas.
76. Teismo paskirtas ekspertas ekspertizės akte (21 psl.) nurodė, kad 2018 m. balandžio 14 d. pas atsakovę buvo atvykęs ieškovės inžinierius E. L. (avarinis iškvietimas – ūžia garo katilo D900 degiklio ventiliatorius). Ekspertas nurodė, kad neabejotina, jog per kelias dešimtis minučių, kol buvo tikrinamas ventiliatorius visais darbo režimais, ventiliatoriaus guoliai nespėjo įkaisti, kas neišvengiamai būna esant nepertraukiamam darbo ciklui.
77. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas minėtą išvadą dėl ventiliatoriaus guolių neįkaitimo ieškovės inžinieriaus atvykimo ir ventiliatoriaus tikrinimo metu pateikė vadovaumasis prezumpcija, kad ieškovės inžinieriui atvykus, garo katilas stovėjo išjungtas, tokiu atveju ventiliatoriaus guoliai buvo atvėsę, o ventiliatoriaus tikrinimimo metu, kuris truko keliasdešimt minučių, ventiliatoriaus guoliai nespėjo įkaisti (priešingai negu esant nepertraukiamam darbo ciklui), todėl ieškovės ekspertas galėjo ir nenustatyti atsakovės atstovų nurodyto garo katilo degiklio ventiliatoriaus ūžimo. Be to, teismo ekspertas nurodė, kad net ir ventiliatoriui netinkamai veikiant, apsauginės sistemos nustatytų nepakankamą oro slėgį ir automatiškai sustabdytų katilą, todėl ventiliatoriaus netinkamas veikimas nesukeltų reišmingų padarinių. Dėl to laikytini nepagrįstais atsakovės teiginiai, kad eksperto išvados prieštarauja logikai, – atsakovė netinkamai intepretuoja teismo eksperto išvadas.
78. Atsakovė teigia, kad ekspertizės akte sistemingai apeliuojama į tariamai atsakovės naudojamas netinkamos kokybės biodujas. Atsakovė įžvelgia išvadų selektyvumą, vadovavimąsi ieškovės argumentais ir jų pritaikymą ieškovės naudai. Teigia, kad ekspertas, formuluodamas išvadas dėl tariamai blogos biodujų kokybės, remiasi išimtinai ieškovės sugalvotais ir faktinio pagrindo neturinčiais teiginiais dėl gamintojo nurodymų ar rekomendacijų (minimalus 60 proc metano kiekis biodujose). Nurodo, kad nėra duomenų apie tokius ginčo degiklių gamintojo reikalavimus.
79. Teismo paskirtas ekspertas akte nurodė, kad pagal garo katilų degiklių gamintojų eksploatacinio saugumo informaciją šie degikliai skirti darbui su biodujomis, kurių koncentracija ne mažesne kaip 60 proc. – tai yra reikalingas minimalus metano kiekis stabiliam degimui sudaryti ir palaikyti. Saugiam biodujų sudeginimui ore reikalinga metano koncentracija biodujose nuo 60 iki 75 proc. pagal tūrį. Ekspertas nurodė, kad šią informaciją privalėjo pateikti nuotekų dumblo perdirbimo technologiją ir jos įrangą atsakovei pateikęs koncernas „WTE“.
80. Šiuo atveju byloje nėra pateikta ginčo katilų degiklių eksploatacinių ar kitų dokumentų, kuriuose būtų aiškiai nurodyta, kad konkrečių degiklių saugiam veikimui užtikrinti privaloma tiekti biodujas, kuriose yra bent 60 proc. metano koncentracija. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertizė šioje byloje ir buvo paskirta tam, kad ekspertas, kaip specialių žinių turintis asmuo, atsakytų į byloje kilusius specialių žinių reikalaujančius klausimus (CPK 212 straipsnio 1 dalis), o ekspertui nurodžius, kad ginčo degikliai skirti darbui su biodujomis, kurių koncentracija ne mažesne kaip 60 proc., tai nesudaro pagrindo vertinti eksperto išvados kaip neteisingos. Eksperto išvada neprieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos (dėl 60 proc. minimalios metano koncentracijos biodujose) laikėsi ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs ir Ataskaitą parengęs doc. dr. K. B.. Aplinkybė, kad teismo eksperto išvados sutampa su ieškovės pasitelkto specialisto teiginiais, patvirtina teismo paskirto eksperto teiginius, o ne sudaro pagrindą abejoti jo nešališkumu.
81. Atsakovė taip pat nesutinka su eksperto išvada dėl oro išretėjimo katilinėje. Teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismo visgi būtų pripažinta, jog labiau tikėtina, kad oro pritekėjimo angos buvo uždarytos ir tai galėjo lemti degiklio gaisrą arba sprogimą, tokia išvada galėtų būti pritaikyta tik garo katilo D800 avarijai, kadangi garo katilo D900 avarija įvyko balandžio 17 d., kuomet lauko temperatūra buvo pakankamai aukšta, nors iš ekspertizės akto turinio matyti, jog ši aplinkybė be pagrindo siejama su abejomis garo katilų avarijomis.
82. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo paskirtas ekspertas savo išvadose (atsakydamas į 1 ir 2 klausimus) aiškiai nurodė, kad didelis oro išretinimas katilinėje sukeltas oro pritekėjimo angų uždarymo, kaip galima avarijos priežastis, yra tik garo katilo D800 atveju (2018 m. vasario 27 d. avarija), tokios galimos avarijos priežasties garo katilo D900 atveju (2018 m. balandžio 17 d. avarija) ekspertas nenurodė. Dėl to laikytinas neteisingu minėtas atsakovės teiginys dėl eksperto išvadų nepagrįstumo.
83. Šioje nutarties dalyje nurodyti argumentai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė, nors ir nesutinka bei kritikuoja teismo ekspertizės akto išvadas, tačiau argumentų ar duomenų, kurie paneigtų ir leistų laikyti nepagrįstomis teismo paskirto eksperto išvadas, nenurodė, jų taip pat nėra ir byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi teismo ekspertizės akto išvadomis, spręsdamas dėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo.
Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų
84. Kaip jau ne kartą minėta, būtent atsakovei teko procesinė našta įrodyti ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė kaip netinkama ir aplaidi ieškovės aptarnaujamų technologinių įrenginių priežiūra, ką patvirtina UAB „Axioma servisas“ parengta ekspertizės išvada ir joje išdėstyti duomenys, kad ieškovė, nepaisant tiksliai techninėje specifikacijoje suformuluotų techninio aptarnavimo apimčių, teikdama paslaugas, netinkamai atliko arba visai neatliko tam tikrų darbų, kurie turėjo įtakos tinkamam ir saugiam įrenginių darbui ir dėl kurių neatlikimo arba netinkamo atlikimo kilo atitinkamos avarijos. Teigia, kad avarijos įvyko praėjus vos kelioms dienoms po ieškovės atliktų darbų.
85. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo avarijas ir jų metu atsakovės patirtus nuostolius lėmė ieškovės nepakankamai kvalifikuotai vykdyta šių įrenginių techninė priežiūra.
86. Ieškovė apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, mano, kad nėra pagrindo teigti, jog garo katilų avarijos įvyko dėl ieškovės netinkamo sutartinių prievolių vykdymo.
87. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovės veiksmų neteisėtumo, analizuotinos Sutarties sąlygos, nustatančios konkrečias ieškovės pareigas ir jų kontekste vertintini ieškovės faktiškai atlikti darbai.
88. Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai sutarties šalies veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, įvykdymo termino praleidimu. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
89. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė (paslaugų pirkėja) ir ieškovė (paslaugų teikėja) 2017 m. gruodžio 6 d. sudarė preliminarią sutartį dėl elektros energijos ir šilumos gamybos įrengimų techninės priežiūros ir remonto paslaugų. Preliminarioji sutartis taikoma visiems pirkėjos ir paslaugų teikėjos santykiams, susijusiems su paslaugų, kurių aprašymas ir teikimo tvarka nurodyti tiek preliminarioje sutartyje, tiek užsakymo sutartyje, o taip pat Sutarties 1 priede (preliminariosios sutarties 2.1 papunktis), teikimu. Preliminariąja sutartimi pirkėja ir paslaugų teikėja susitarė nustatyti sąlygas, taikomas jos pagrindu ateityje sudaromoms pagrindinėms užsakymo sutartims, kurios bus sudaromos per preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį (preliminariosios sutarties 2.3 papunktis).
90. Vadovaujantis preliminariosios sutarties priedo Nr. 1 (paslaugų teikimo sutarties bendroji dalis) 3.1 papunkčiu, ieškovė įsipareigojo savo rizika ir sąskaita teikti paslaugų teikimo sutarties specialiojoje dalyje nurodytas paslaugas, kurios detalizuotos techninėje specifikacijoje.
91. Ieškovei 2018 m. vasario 15 d. pateiktas vykdyti užsakymas neatnaujintam varžymuisi Nr. 3, kuriame, be kita ko, užsakyta atlikti garo katilų D800 bei D900 TP-1 darbus, kurie, remiantis technine specifikacija, apima žemo dujų slėgio, aukšto dujų slėgio, aukšto vandens slėgio, žemo oro slėgio, žemo vandens slėgio daviklių suveikimo patikrinimą ir sureguliavimą (jeigu toks yra reikalingas), fotoelemento ir avarinio degiklio stabdymo suveikimo patikrinimą, taip pat dujų vožtuvo sandarumo kontrolę (apžiūra, automatikos veikimo tikrinimas) bei techninio aptarnavimo metu nustatytų defektų pašalinimą. Ieškovė atliko minėtame užsakyme nurodytus garo katilų D800 ir D900 techninio aptarnavimo (TP-1) darbus. 2018 m. vasario 21 d. šalių pasirašytos paskyros darbams Nr. 8 ir 9, kuriomis atsakovė priėmė ieškovės suteiktas paslaugas. 2018 m. vasario 27 d. garo katile D800 kilo gaisras.
92. Ieškovė 2018 m. kovo 6 d. atliko garo katilo D900 techninės priežiūros darbus TP-2, trūkumų ar gedimų nenustatė. Pagal techninę specifikaciją TP-2 darbai apima visą TP-1 darbų atlikimą ir, be kita ko, degiklio mechanizmų sujungimų patikrinimą, uždegimo mazgo aptarnavimo darbus, tarpinių, apsauginio vožtuvo veikimo patikrinimą bei kitus atitinkamoje techninės specifikacijos kortelėje numatytus darbus, taip pat nustatytą defektų pašalinimą.
93. Ieškovei 2018 m. balandžio 4 d. pateiktas vykdyti užsakymas neatnaujintam varžymuisi Nr. 2, kuriuo pavesta atlikti garo katilo D900 TP-1 darbus. Ieškovė 2018 m. balandžio 9 d. atliko atitinkamame užsakyme numatytus darbus ir šalys pasirašė paskyrą darbams Nr. 1. 2018 m. balandžio 13 d. pastebėta, kad garo katilas D900 funkcionuoja netinkamai, sklinda pašaliniai garsai nuo degiklio ventiliatoriaus, ieškovei pateikta garantinė paskyra darbams Nr. 3, kurioje ieškovės atstovas pažymėjo, jog 2018 m. balandžio 14 d. atlikus įrenginio patikrą, trūkumų ar gedimų aptikta nebuvo. 2018 m. balandžio 17 d. garo katile D900 įvyko degiklio sprogimas.
94. 2018 m. balandžio 26 d. ieškovei buvo pateiktas užsakymas neatnaujintam varžymuisi Nr. 5, kuriuo ieškovei pavesta atlikti išsamų avarijų garo katiluose priežasčių nustatymą, siekiant gauti ieškovės paaiškinimus dėl įvykusių avarijų. Šiam tikslui ieškovė pasitelkė UAB „Enerstena“.
95. Atsakovė, remdamasi UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akte, taip pat (duomenys neskelbtini) doc. dr. J. G. pateiktomis išvadomis, laikosi pozicijos, kad avarijas lėmė ieškovės netinkamai teiktos inžinerinių įrenginių techninės priežiūros paslaugos.
96. Pažymėtina, kad tik ieškovei byloje pradėjus teigti, kad į katilus buvo tiekiamos nepakankamą metano kiekį turinčios biodujos ir tai buvo avarijų priežastis, atsakovė pateikė klausimus (duomenys neskelbtini) doc. dr. J. G.: 1) kokią įtaką garo katiluose naudojamą biodujų kokybė turi bendrai garo katilo ir degiklio veikimui?; 2) ar biodujų, kuriose metano koncentracija yra 5,6 proc. mažesnė nei rekomenduoja degiklio gamintojas, naudojimas gali sukelti gaisrą ir/arba sprogimą degimo kameroje? Atsakydamas į minėtus klausimas atsakovės pasitelktas ekspertas nurodė, kad kai biodujose yra nuo 57,75 iki 60,47 proc. metano, techniškai tvarkingas katilas ir jo komponentai veikia normaliu režimu, t. y. vyksta stabilus degimo procesas, taip pat nurodė, kad biodujų, kuriose metano koncentracija yra 5,6 proc. mažesnė už rekomenduojamą gamintojo, naudojimas negalėjo būti konkrečių įvykių priežastimi bei sukelti gaisro ir (arba) sprogimo degimo kameroje. Kadangi doc. dr. J. G. parengtas ieškovės iškeltos versijos dėl netinkamos biodujų kokybės paneigimas savaime neįrodo, kad būtent ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ieškovės neteisėtų veiksmų įrodinėjimo aspektu doc. dr. J. G. išvados nėra aktualios.
97. Dėl ieškovės galbūt netinkamai teiktų techninės priežiūros ir remonto paslaugų (neteisėtų veiksmų) pasisakyta tik UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akte. UAB „Axioma servisas“ ekspertizės aktas byloje yra vienintelis atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas, kuriame suformuluotos išvados dėl ieškovės galbūt netinkamai vykdytos techninės priežiūros ar kitų sutartinių įsipareigojimų atlikimo, taip pat akte pateikiamos galimos garo katilų avarijų priežastys, kurios akte vertinamos kaip ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimo vykdymo pasekmės. Siekiant patikrinti šio įrodymo patikimumą bei išvadų pagrįstumą, UAB „Axioma servisas“ ekspertizės aktas vertintinas kitų byloje esančių įrodymų ir ekspertų išvadų kontekste. Papildomai pažymėtina, kad UAB „Axioma servisas“ ekspertizės aktas yra rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalies), tačiau ne teismo ekspertizės aktas (CPK 212 straipsnio 1 dalis).
98. UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akto 1.2.1. papunktyje nurodyta, kad pagal gautą informaciją iš objekto valdytojo (atsakovės) atstovų apie katilo darbo rėžimus ir vykdomą dujų ūkio priežiūrą nustatyta, kad katilo D800 degiklio užsiliepsnojimas įvyko tokia seka: 1.2.1.1. Dėl oro slėgio rėlės gedimo garo katilas sustojo avariniu būdu. Tokiu atveju užsidaro solenoidiniai dujų vožtuvai dujų tiekime į degiklį, sustoja oro ventiliatorius; 1.2.1.2. Minėti vožtuvai užsidarė nesandariai (dėl smulkių dulkių dalelių biodujose), dėl to pro juos vyko dujų nuotėkis į patį degiklį ir katilą. Kai operatorius nukvitavo gedimą ir bandė užkurti katilą, degiklis, neišventiliavęs katilo, kūrėsi, nuo uždegtuvo kibirkšties užsiliepsnojo biodujos. Užsidegus dujomis, degiklio oro įtekėjimo zonoje buvo perkaitintas ventiliatoriaus darbo ratas, sudegė oro įsiurbimo zona, skaneris ir kita įranga degiklio išorėje ir viduje. Nurodyta, kad ekspertizės akto įvykiams, išvardintiems 1.2.1.1. ir 1.2.1.2., įtakos turėjo netinkama biodujų įrangos priežiūra, neįvertinant biodujų savybių (biodujose esančios dulkių dalelės), kurios neleidžia sandariai užsidaryti dujų vožtuvams ir degiklio logikos neteisingas veikimas, t. y. prieš užkūrimą neišventiliuojamas katilas. Akto 1.2.1.3. papunktyje nurodyta, kad garo katilo D800 degikliui ieškovė, atlikdama katilo priežiūrą, neįvertino, kad biodujose esančios dulkės kelia didelį pavojų saugiam katilo darbui ir neiniciavo biodujų įrenginių dažnesnių vidinių elementų revizavimų ir valymų. Taip pat ieškovė pagal priežiūros grafiką neatlikinėdavo šių darbų: netikrino oro slėgio apsaugos, liepsnos kontrolės skenerio veikimo, avarinio degiklio stabdymo, žemo/aukšto dujų slėgio apsaugos įvade į degiklio dujų mazgą, tiek biodujų, tiek gamtinių dujų įrangos apsaugų suveikimo patikrą atlikdavo ne pagal grafiką. Taip pat nustatyta, kad biodujų įvade esanti aukšto dujų slėgio rėlė sureguliuota už jos veikimo ribų, tai yra apsaugos pažeidimas (1.2.1.4. papunktis).
99. UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akto 2.2. papunktyje nurodyta, kad katilo D900 degiklis sprogo paleidžiant katilą nakties metu 2018 m. balandžio 17 d. 0.02 val. Katilas buvo kuriamas biodujų kuru. 2.3.1. papunktyje nurodyta, kad pagal gautą informaciją apie katilo darbo režimus ir vykdomą dujų ūkio priežiūrą nustatyta, kad katilo D900 sprogimas įvyko tokia seka: 2.3.1.1. Garo katilas sustojo dėl degiklio gedimo, pranešimas valdiklyje „Degiklio gedimas“. Tokiu atveju užsidaro solenoidiniai dujų vožtuvai dujų tiekime į degiklį, sustoja oro ventiliatorius; 2.3.1.2. Minėti vožtuvai užsidarė nesandariai, dėl smulkių dalelių biodujose, todėl pro juos vyko dujų nuotėkis į patį degiklį. Kai operatorius nukvitavo gedimą ir bandė užkurti katilą, degiklis, neišventiliavęs katilo, kūrėsi, nuo uždegtuvo kibirkšties įvyko nutekėjusių dujų sprogimas. Sprogimo banga išmušė ertmę degiklio oro įsiurbimo kanale ir sulankstė oro sklendės reguliavimo mechanizmą. Kitų pažeidimų nei degiklio elementuose, nei katile nebuvo nustatyta. Ekspertizės akto 2.3.1.3. papunktyje nurodyta, kad įvykiams, išvardintiems 2.2.1.1. ir 2.2.1.2. papunkčiuose, įtakos turėjo netinkama biodujų įrangos priežiūra, neįvertinant biodujų savybių (biodujose esančios dulkių dalelės), kurios neleidžia sandariai užsidaryti dujų vožtuvams ir degiklio logikos neteisingas veikimas, t. y. prieš užkūrimą neišventiliuojamas katilas. 2.3.1.4. papunktyje nurodyta, kad ieškovė katilo priežiūros žurnale apie sprogimą įrašo nepadarė, nenustatė koks tiksliai gedimas buvo degiklyje. 2.3.1.5. papunktyje nurodė, kad ieškovė atlikdama katilo priežiūrą garo katilo D900 degikliui neįvertino, kad biodujose esančios dulkės kelia didelį pavojų saugiam katilo darbui ir neiniciavo biodujų įrenginių dažnesnių vidinių elementų revizavimų ir valymų. 2.3.1.6. papunktyje nurodė, kad garo katilo D900 degikliui ieškovė pagal priežiūros grafiką neatlikinėdavo šių darbų: netikrino oro slėgio apsaugos, liepsnos kontrolės skenerio veikimo, avarinio degiklio stabdymo, žemo/aukšto dujų slėgio apsaugos įvade į degiklio dujų mazgą, tiek biodujų, tiek gamtinių dujų įrangos apsaugų suveikimą atlikdavo ne pagal grafiką. Taip pat nustatyta, kad biodujų įvade esanti aukšto dujų slėgio rėlė sureguliuota už jos veikimo ribų, tai yra apsaugos pažeidimas.
100. Taigi, UAB „Axioma servisas“ akte kaip pagrindinė garo katilų avarijų priežastis įvardinama netinkama biodujų įrangos priežiūra, neįvertinant biodujų savybių (biodujose esančios dulkių dalelės), kurios neleidžia sandariai užsidaryti dujų vožtuvams, nurodoma, kad ieškovė atlikdama katilo priežiūrą neįvertino, kad biodujose esančios dulkės kelia didelį pavojų saugiam katilo darbui ir neiniciavo biodujų įrenginių dažnesnių vidinių elementų revizavimų ir valymų. Pažymėtina, kad šią UAB „Axioma servisas“ išvadą paneigia kiti byloje esantys įrodymai – UAB „Enerstena“ Mokslinių tyrimų ir vystymo centro direktoriaus doc. dr. K. B. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliacinės instancijos teismo paskirto eksperto prof. dr. V. J. išvados teismo ekspertizės akte.
101. 2019 m. lapkričio 19 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Ataskaitą kartu su kitu UAB „Enerstena“ ekspertu – J. P., parengęs doc. dr. K. B. nurodė, kad UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akto išvados dėl galimo nesandarumo neteisingos, kadangi ginčo degikliai turi apsaugą nuo dujų vožtuvų nesandarumo – jeigu vožtuvai nesandarūs, degiklis užsiblokuoja ir jo paleisti neįmanoma nepašalinus priežasčių. Eksperto teigimu, jeigu dujų vožtuvai butų buvę nesandarūs, katilų apskritai nebūtų buvę galima įjungti.
102. Teismo ekspertizės akte prof. dr. V. J. taip pat nurodė, kad garo katilų degiklių „Weishaupt“ dujų tiekimo sistemos konstrukcijoje ir darbo programiniame režime yra įrengtas automatinis, be galimybių operatoriui kaip nors to išvengti, vožtuvų sandarumo patikrinimas. Visas katilo užkūrimas privalomai numato: 1) katilo ventiliavimo režimo naudojimą (pirmiausia sudaromas oro tiekimas); 2) vykdoma tiekiamų dujų slėgio patikra (ar ne per didelis, ar ne per mažas); 3) vykdoma degiklio dujų vožtuvų sandarumo patikra; 4) patikrinamas tiekiamo į katilo pakurą oro slėgis; 5) uždegamas dujų fakelas ir tik po to pradedamos tiekti dujos į degiklį. Ekspertas nurodė, kad tiekiamos dujos turi būti uždegtos per 2 sekundes po dujų vožtuvų atsidarymo. Jei liepsnos neregistruoja liepsnos jutiklis, užkūrimo procesas nutraukiamas ir degiklio automatika nustato įrenginį į avarinio sustojimo padėtį. Eksperto vertinimu, dėl privalomai vykdomos vožtuvų sandarumo patikros teiginys, kad „dujų užteršimas paliko atvirus vožtuvus“ yra visiškai klaidinantis. Tuo atveju, jei pagal slėgio pokyčius tarp dujinių vožtuvų degiklio valdymo sistema nustato „vožtuvų sandarumo stoką“, degiklio veikla automatiškai blokuojama/stabdoma.
103. Dėl nurodytų ekspertų išvadų teisėjų kolegija laiko nepagrįstais UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akte nurodytus teiginius, kad ieškovė neįvertino, jog biodujose esančios dulkės kelia didelį pavojų saugiam katilo darbui ir neiniciavo biodujų įrenginių dažnesnių vidinių elementų revizavimų ir valymų. Kadangi teismo ekspertas prof. dr. V. J. ir ekspertas doc. dr. K. B. pagrindė, kodėl dujų tiekimo vožtuvų nesandarumas apskritai neleistų katilams užsikurti, laikytina, kad UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akte nurodyti teiginiai dėl galimo dujų vožtuvų nesandarumo nesudaro pagrindo vertinti ieškovės veiksmus kaip neteisėtus.
104. UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akte ekspertas E. B. teigia, kad abiejų garo katilų atžvilgiu ieškovė neatlikdavo šių darbų: netikrino oro slėgio apsaugos, liepsnos kontrolės skenerio veikimo, avarinio degiklio stabdymo, žemo/aukšto dujų slėgio apsaugos įvade į degiklio dujų mazgą, tiek biodujų, tiek gamtinių dujų įrangos apsaugų suveikimą atlikdavo ne pagal grafiką. Šias UAB „Axioma servisas“ eksperto išvadas paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo ekspertizės akte pateiktos išvados.
105. Kaip matyti iš byloje esančio operatyvinio žurnalo įrašų, ieškovė 2018 m. sausio 23 d. atliko atsakovės eksploatuojamų katilų techninės priežiūros darbus TP-1. Ieškovė 2018 m. vasario 21 d. taip pat atliko garo katilų D800 ir D900 techninės priežiūros darbus TP-1. Pagal techninę specifikaciją, atliekant šių garo katilų TP-1 darbus, reikia: tikrinti suveikimą, jei reikia – reguliuoti: žemo dujų slėgio daviklį, aukšto dujų slėgio daviklį, aukšto vandens slėgio daviklį, žemo oro slėgio daviklį, žemo vandens slėgio daviklį; tikrinti suveikimą: fotoelementą ir avarinį degiklio stabdymą; atlikti dujų vožtuvo sandarumo kontrolę: apžiūrėti, tikrinti automatikos veikimą; pašalinti TP-1 metu nustatytus defektus. Ieškovė 2018 m. kovo 6 d. atliko garo katilo D900 techninės priežiūros darbus TP-2; trūkumų ar gedimų nenustatyta. Pagal techninę specifikaciją, atliekant šių garo katilų TP-2 darbus, reikia: atlikti visus TP-1 darbus; be kita ko, patikrinti degiklio mechaninių sujungimų būklę; uždegimo mazgą (išardyti ir išvalyti, sureguliuoti uždegimo elektrodą, tikrinti suveikimą); tarpines; apsauginių vožtuvų veikimą (atidarytoje padėtyje, prie nustatyto slėgio); kuro-oro santykį; katilo apsauginės automatikos veikimą; katilo valdiklių būklę; maitinimo vandens sistemos veikimą; pašalinti TP-2 metu nustatytus defektus. Ieškovė 2018 m. balandžio 9 d. atliko garo katilo D900 techninės priežiūros darbus TP-1. Iš įrašų operatyviniame žurnale matyti, kad patikrintos technologinės ir avarinės apsaugos; nustatyta, kad jos veikia gerai; trūkumų ar gedimų nenustatyta. Paskyrose darbams ir įrašuose operatyviniame žurnale ieškovės inžinierius detalizavo atliktų darbų pobūdį, darbai sutampa su šalių sutartoje techninėje specifikacijoje TP-1 ir TP-2 nurodytais atliktinais darbais. Paskyras darbams bei jų apimtis taip pat parašu patvirtino atsakovės atstovas.
106. Minėtos paskyros darbams ir operatyvinio žurnalo įrašai patvirtina, kad ieškovė visa apimtimi atlikdavo techninėje specifikacijoje numatytus darbus ginčo garo katilų atžvilgiu, t. y. atliko visus šalių sutartus darbus. Kad atlikti visi techninėje specifikacijoje nustatyti darbai, teismo ekspertizės akte patvirtino ir ekspertas prof. dr. V. J.. Teismo ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškovės techninių priežiūrų ir remonto darbų atlikimas pagal sutartį nebūtų tinkamos kokybės ir apimties (išvada Nr. 3); ieškovė, vykdydama technologinių įrenginių technines priežiūras ir remontus, pagal gedimų požymius (skysčių ir dujų pratekėjimus, padidintą triukšmą, vibracijas ir kt.) vykdė ir numatomus darbus siekiant išvengti atsakovės įrenginių gedimų sukeliamų prastovų ir/ar avarijų (išvada Nr. 3); nėra duomenų, kad garo katilo D900 užsiliepsnojimo/avarijos priežastys būtų susijusios su ieškovės netinkamai atliktais ar neatliktais darbais pagal sutartį (išvada Nr. 6); nėra duomenų, kad garo katilo D800 užsiliepsnojimo/avarijos priežastys būtų susijusios su ieškovės netinkamai atliktais ar neatliktais darbais pagal sutartį (išvada Nr. 7).
107. Bylos rašytiniai įrodymai (paskyros darbams, operatyvinio žurnalo įrašai) patvirtina, kad ieškovė visa apimtimi atliko sutartus darbus. Neatliktų arba netinkamai atliktų darbų nenustatė ir teismo paskirtas ekspertas prof. dr. V. J.. Dėl to laikytinos nepagrįstomis UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akte pateiktos išvados, kad ieškovė neatliko tam tikrų darbų. Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „Axioma servisas“ ekspertizės aktą parengęs E. B. nurodė, kad ginčo sutartis jam pateikta nebuvo, o išvadas dėl darbų apimties pateikė iš patirties atliekant tokių įrenginių priežiūrą. Todėl nėra pagrindo vertinti kaip pagrįstas UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akto išvadas dėl neatliktų ar netinkamai atliktų darbų.
108. UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akte abiejų garo katilų atžvilgiu taip pat nustatyta, kad biodujų įvade esanti aukšto dujų slėgio rėlė sureguliuota už jos veikimo ribų, o tai yra apsaugos pažeidimas. Su šia išvada sutikti neleidžia teismo ekspertizės aktas ir liudytojo doc. dr. K. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu.
109. Teismo ekspertizės akte ekspertas prof. dr. V. J. nurodė, kad tyrimai, kurių ataskaitos parengtos 2018 m. gegužės 3 d. (UAB „Enerstena“) bei 2018 m. gegužės 11 d. (UAB „Axioma servisas“) buvo uždelsti ir avarijų tyrėjams niekas negalėjo garantuoti, ar avarijų apgadinti įrenginiai nebuvo taisomi, keičiami jų reguliavimo bei darbo programavimo parametrai. Be to, dėl tyrimų uždelsimo jų vykdytojai negalėjo analizuoti garo katilų degiklių valdiklių informacijos, nes praleistas informacijos saugojimo laikotarpis (1 mėn.). Ekspertas nurodė, kad faktiškai nežinoma, kokiais parametrais garo katilai ir degikliai dirbo avarijos / gedimo momentu ir / ar prieš pat avariją / gedimą, kokia buvo jų automatinio stabdymo, suveikus atitinkamoms apsaugoms, priežastis.
110. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo ekspertizės akte nurodyta išvada, kad faktiškai nesužinojus, kokiais parametrais garo katilai ir degikliai dirbo avarijos/gedimo momentu ir/ar prieš pat avariją / gedimą, kokia buvo jų automatinio stabdymo, suveikus atitinkamoms apsaugoms, priežastis, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad biodujų įvade esanti aukšto dujų slėgio rėlės avarijų metu buvo sureguliuotos už jų veikimo ribų. Be to, kaip paaiškėjo 2019 m. lapkričio 19 d. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, tiek UAB „Enerstena“ ekspertai, tiek UAB „Axioma servisas“ ekspertas garo katilų apžiūrą po avarijų vykdė tuo pačiu metu, tačiau UAB „Enerstena“ ekspertai trūkumo dėl dujų slėgio rėlės nustatymų nenurodė. 2019 m. lapkričio 19 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu doc. dr. K. B. nurodė, kad jeigu katilai būtų buvę netinkamai sureguliuoti ar netinkamai prižiūrimi, katilai apskritai nebūtų veikę, o šiuo atveju garo katilai iki avarinio sustojimo veikė, o avariniu būdu sustojo ir avarijos įvyko bandant katilus paleisti nešalinant ir nesiaiškinant jų avarinio sustojimo priežasčių (tokios pozicijos taip pat laikosi ir ekspertas prof. dr. V. J.).
111. Nurodyti motyvai sudaro pagrindą teigti, kad vienintelis atsakovės pateikiamas įrodymas, kuriame pateikiamos eksperto išvados dėl gal galbūt ieškovės netinkamai teiktos techninės priežiūros ar remonto darbų, – UAB „Axioma servisas“ ekspertizės aktas – nepagrindžia ieškovės netinkamo paslaugų teikimo fakto, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir ekspertų išvadoms.
112. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje nutarties dalyje nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus vykdydama šalių sudarytą techninės priežiūros ir remonto sutartį.
Dėl priežastinio ryšio
113. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje nepakanka pagrindo teigti, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, ir vien dėl šios priežasties civilinė atsakomybė ieškovei negali kilti, tačiau papildomai pasisakytina ir dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos – garo katilų avarijų.
114. Priežastinį ryšį atsakovė taip pat įrodinėjo UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akto išvadomis. Kaip jau minėta, pagal UAB „Axioma servisas“ parengtą ekspertizės aktą galbūt pagrindinė garo katilų degiklių gedimo (užsiliepsnojimo) priežastimi tapo solenoidinių dujų vožtuvų nesandarumas dėl smulkių dulkių dalelių buvimo biodujose. Šias E. B. išvadas paneigia kitų ekspertų išvados, nurodytos šios nutarties 101 ir 102 punktuose, bei toliau nurodomos ekspertų išvados.
115. Teismo paskirtas ekspertas prof. dr. V. J. ekspertizės akte aptardamas minėtą E. B. nurodytą degiklių gedimo priežastį, nurodė, kad tai gedimo prielaida, neturinti techniškai nuoseklaus ir logiško paaiškinimo. Ekspertas prof. dr. V. J. ekspertizės akte aiškiai ir detaliai pagrindė, kodėl sprogių dujų ir oro koncentracijų susidarymas dėl dujinių vožtuvų nesandarumo nėra įmanomas. Ekspertas nurodė, kad tai, jog degikliai iki sprogimo buvo darbingi, įrodo aplinkybė, kad prieš avarijas įrenginiai nutraukė savo darbą suveikus atitinkamoms apsaugoms, o po sprogimo degikliai dujų tiekimą apskritai nutraukė. Nurodė, kad analizuojamų degiklių konstrukcijoje nėra tikimybės gedimui, kuriam esant degiklis leistų užkurti katilą. Prof. dr. V. J. taip pat nurodė, kad UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akte naudojami teiginiai prieštarauja privalomai vykdomų garo katilų degiklių valdymo logaritmų sekai, pvz., nevykdyta degiklių vožtuvų sandarumo patikra, neišventiliuotas katilas. Prof. dr. V. J. pažymi, kad ieškovė garo katilų degiklių valdymo logaritmų nevaldė.
116. Ekspertizės akte (1 ir 2 išvada) prof. dr. V. J. nurodė labiausiai tikėtinas garo katilų avarijų priežastis. Atsakydamas į pirmą klausimą dėl garo katilo D800 degiklio avarijos, įvykusios 2018 m. vasario 27 d., priežasčių, prof. dr. V. J. nurodė, kad garo katilo avariją lėmė kelios priežastys: didelis oro išretinimas katilinėje sukeltas oro pritekėjimo angų uždarymo; žema biodujų kokybė; katilų valdymo personalo klaidos, padarytos atstatant katilo darbą. Neišsiaiškinta garo katilo (suveikus degiklio automatinio valdymo sistemai) stabdymo priežastis programiškai „pašalintas“ (t. y. ignoruotas) gedimas, katilo darbas bandytas atstatyti esant priešingam oro srautui, „uždujinta“ pakura, todėl paleidimo metu įvyko degiklio ir pakuros „uždujinimas“ bei sprogimas, sugadinęs degiklį. Šių priežasčių bendra suminė tikimybė – 100 proc.
117. Atsakydamas į antrą klausimą dėl garo katilo D900 degiklio avarijos, įvykusios 2018 m. balandžio 17 d., priežasčių, prof. dr. V. J. nurodė, kad garo katilo D900 degiklio avariją lėmė kelios priežastys: žema biodujų kokybe; katilų valdymo personalo klaidos, padarytos atstatant katilo darbą. Neišsiaiškinta garo katilo (suveikus degiklio automatinio valdymo sistemai) stabdymo priežastis, programiškai „pašalintas“ (t. y. ignoruotas) gedimas, todėl paleidimo metu įvyko degiklio ir pakuros „uždujinimas“ bei sprogimas, sugadinęs degiklį. Šių priežasčių bendra suminė tikimybė – 100 proc.
118. Prof. dr. V. J. taip pat nurodė, kad ieškovė, atlikdama garo katilų periodinę techninę priežiūrą dėl objektyvių aplinkybių negalėjo numatyti garo katilų degiklių avarijų – dėl galimų staigių degiklių gedimų, dėl nuo degiklių techninės būklės nepriklausančių veiksnių – neprognozuojamai kintančios biodujų kokybės, galimybės sudaryti stiprų (oro) išretinimą katilinės patalpoje, neprognozuojamų nekompetentingų įrenginius eksploatuojančio personalo veiksmų (atsakymas į 8 klausimą). Aplinkybė, kad atsakovės darbuotojai programiškai anuliavo garo katilų degiklių ir/ar garo katilu „klaidas/gedimus“ ir esant žemai biodujų kokybei bandė užkurti garo katilus iš naujo (keletą kartų), buvo garo katilų degiklių avarijų pagrindinė priežastis (darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais kompetencijos stoka (tikimybė 60 proc.)). Labai tikėtina, kad 2018 m. vasario 25-28 d. šalčio pikas Lietuvoje mažino pūdomos biomasės temperatūrą žemino metano kiekį biodujose (tikimybė 20 proc.), privertė uždaryti oro tiekimo angas į katilinę ir sudarė išretinimą katilinės patalpoje bei sukėlė oro/deginių priešpriešinius srautus neveikiančio katilo pakuroje (tikimybė 20 proc.). Šios aplinkybės vertė maksimalia apkrova dirbti katilinę, o taip pat neabejotinai turėjo įtakos sprendimui paskubomis atkurti katilų darbą (atsakymas į 9 klausimą).
119. Ieškovė į bylą yra pateikusi UAB „Enerstena“ (duomenys neskelbtini) doc. dr. K. B. ir (duomenys neskelbtini) J. P. parengtą Ataskaitą. Ataskaitoje pateiktos šios išvados: 1. Tikėtina, kad degiklio, priklausančio garo katilui D800, gedimas įvyko tokia seka: 1.1. katilinės patalpoje yra (oro) išretėjimas; 1.2. degiklis startuoja, bet metano koncentracija yra žemiau negu nustatytas degiklio gamintojo minimumas, dėl to degiklis sunkiai kuriasi, ne visas tiekiamų į katilą dujų kiekis iš karto užsidega. Gali būti, kad užsidega tik dalis dujų ir liepsnos daviklis „mato“ liepsną, todėl dujų tiekimo nenutraukia. Kūrykla palaipsniui užsipildo nesudegusiomis biodujomis; 1.3. užsidujinus kūryklai, t. y. pasiekus sprogimo koncentraciją, įvyksta sprogimas. Slėgio banga persiduoda į degiklio vidų ir deformuoja ventiliatoriaus darbo ratą. Šis užstringa ir oro tiekimas sustoja; 1.4. kadangi oro slėgis katilinės patalpoje yra mažesnis už atmosferinį, oras yra traukiamas iš lauko per kaminą į katilą ir į degiklį. Kadangi oras priteka, nors ventiliatorius užblokuotas, liepsna persimeta ir dega degiklio viduje. Liepsnos daviklis „mato“ liepsną ir dujų tiekimo nenutraukia. Dujos nutraukiamos dėl avarinio signalo – tai gali būti oro slėgio sumažėjimas degiklyje ar kita priežastis (pvz. liepsnos daviklio pažeidimas); 1.5. kadangi to laiko užteko įkaitinti plastikinėms degiklio detalėms, toliau jos dega nors ir biodujos jau nebetiekiamos, kol degiklio plastikinės dalys nebuvo užgesintos gesintuvu; 2. Degiklio, priklausančio garo katilui D900, gedimas galėjo turėti kitokią seką: 2.1. degiklis išeina į kūrimosi režimą – vėdinama kūrykla, po to pridaromos oro kiekio reguliavimo sklendės ir pasiruošiama užkūrimui; 1.2. užkuriamas uždegtuvas ir esant liepsnos patvirtinimui, paleidžiamos biodujos į degiklį; 1.3. degiklis startuoja, bet metano koncentracija yra žemiau negu nustatytas degiklio gamintojo minimumas, dėl to degiklis sunkiai kuriasi, ne visas tiekiamų į katilą dujų kiekis iš karto užsidega. Gali būti, kad užsidega tik dalis dujų ir liepsnos daviklis „mato“ liepsną, todėl dujų tiekimo nenutraukia. Kūrykla užsipildo biodujomis; 1.4. užsidujinus kūryklai, t. y. pasiekus sprogimo koncentraciją, įvyksta sprogimas. Slėgio banga pasiduoda į degiklio vidų ir nuplėšia degiklio plastikinį dangtelį; 1.5. apsaugos automatika nutraukia dujų tiekimą, todėl liepsna nutrūksta iš karto po sprogimo, dujų tiekimas sustabdomas, todėl avarijos pasekmės yra minimalios.
120. Ataskaitoje taip pat nurodoma prielaida, kad abu sprogimai įvyko degiklių užsikūrimo metu, t. y. po atsakovės personalo bandymų paleisti avariniu būdu sustojusius katilus. Nurodyta, kad apžiūros metu, paaiškėjo, jog degikliai skirti darbui biodujomis, kurių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 60 proc. metano. Degiklio gamintojas („Weishaupt“) garantuoja tinkamą degiklio darbą tik tada, kada metano koncentracija yra ne mažiau kaip nurodyta ribinė reikšmė. Taip pat Ataskaitoje nurodyta, kad oro pritekėjimo į katilinę angos įrengtos tiesiai priešais vandens paruošimo įrangą. Šalčių metu, norint išvengti vandens įrenginių užšalimo, tos oro pritekėjimo angos greičiausiai yra uždaromos, kad neužšaldyti vandens įrenginių ir jų nesugadinti. Vasario 27 d., kai įvyko pirmas sprogimas, buvo įjungti į darbą visi 3 katilai, todėl labai tikėtina, kad katilinės patalpoje buvo susidaręs oro praretėjimas, t. y. slėgis patalpoje pasidarė mažesnis už slėgį lauke, aplinkoje. Dėl šios priežasties degimui galėjo būti tiekiamas nepakankamas oro kiekis.
121. 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu vienas iš Ataskaitą parengusių ekspertų – doc. dr. K. B., patvirtino ir detalizavo Ataskaitoje pateiktas išvadas, be kita ko, nurodė šias aplinkybes: 1) UAB „Axioma servisas“ ekspertizės akto išvados dėl galimo nesandarumo neteisingos, kadangi ginčo degikliai turi apsaugą nuo dujų vožtuvų nesandarumo, įdiegta dujų vožtuvų sandarumo kontrolės sistema, jeigu vožtuvai nesandarūs, degiklis užsiblokuoja ir jo paleisti neįmanoma nepašalinus priežasčių; 2) nėra įrengta apsauga nuo blogos dujų kokybės; 3) oro žaliuzės, tikėtina, kad buvo uždarytos, siekiant neužšaldyti prieš žaliuzes įrengtų vandens minkštinimo įrenginių, kadangi tuo metu lauko temperatūra buvo minusinė; 4) katilams sustojus avariniu būdu, nerekomenduotina katilų pakartotinai paleisti nenustačius avarinio sustojimo priežasties; 5) jeigu operatoriai nebūtų bandę pakartotinai paleisti katilų, avarijų nebūtų įvykę, kadangi katilai suveikus apsaugoms sustojo avariniu būdu, nesukeldami avarijų; 6) jeigu katilai būtų buvę netinkamai sureguliuoti ar netinkamai prižiūrimi, katilai apskritai nebūtų veikę; 7) 60 proc. metano koncentracijos riba biodujose nustatyta pokalbio metu su degiklio gamintoju, žinoma iš eksperto praktikos.
122. Minėtos Ataskaitos ir teismo ekspertizės akto išvados ne tik paneigia atsakovės įrodinėjamas galimas garo katilų avarijų priežastis, kurias atsakovė sieja su ieškovės veiksmais, tačiau sudaro pagrindą teigti, kad garo katilų avarijos kilo dėl priežasčių, kurios priklausė ne nuo ieškovės, kurių pastaroji kontroliuoti ar numatyti negalėjo.
123. Šioje nutarties dalyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad net jeigu ir byloje būtų pasitvirtinusios atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, jog ieškovė netinkamai vykdė garo katilų techninę priežiūrą ir remontą (neteisėti veiksmai), labiausiai tikėtina, kad garo katilų avarijas sukėlė priežastys, išimtinai priklausančios nuo atsakovės – netinkama biodujų kokybė; oro išretėjimas katilinės patalpoje; atsakovės personalo veiksmai bandant paleisti avariniu būdu sustojusius katilus.
Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų
124. Šioje nutartyje nurodyti motyvai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovei nekyla civilinė atsakomybė dėl atsakovės patirtų nuostolių remontuojant avarijas patyrusius garo katilus. Tokiu atveju taip pat konstatuotina, kad atsakovė ieškovės ginčijamo įskaitymo metu (2018 m. spalio 12 d.) neturėjo reikalavimo teisės ieškovei, t. y. neegzistuoja viena iš privalomų įskaitymo sąlygų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės 2018 m. spalio 12 d. pareiškimu atliktas 59 410,44 Eur garo katilų remonto sumos įskaitymas į ieškovei mokėtiną sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DUJ Nr. 2018312 (ieškovės atlikti kogeneracinės jėgainės MWM TCG 2020 V12 planinio techninio aptarnavimo darbai), negalioja. Šios aplinkybės sudaro pagrindą patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovės 2018 m. spalio 12 d. pranešimu atliktą vienašalį įskaitymą dėl 59 410,44 Eur sumos.
125. Kadangi atsakovė minėtą 59 410,44 Eur sumos įskaitymą atliko nepagrįstai, yra pagrindas patenkinti ir kitą ieškovės ieškinio reikalavimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 59 410,44 Eur užmokestį už ieškovės atliktus darbus, kadangi šios sumos atsakovė ieškovei nėra sumokėjusi (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
126. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 214,85 Eur kompensacinės palūkanos už pavėluotą minėtos piniginės prievolės įvykdymą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), apskaičiuotos nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. (59 410,44 Eur x 6 proc. / 365 x 22 d.).
127. Šioje byloje neskundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, ieškovei iš atsakovės, be kita ko, priteista 61,60 Eur skola pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DUJ Nr. 2018176 ir 1,46 Eur kompensacinės palūkanos. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už visą priteistiną 59 688,35 Eur (59 410,44 +214,85+61,60+1,46) skolos ir kompensacinių palūkanų sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
128. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat pripažino, kad buvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos įskaitymui atlikti, nepažeista CK 6.131 straipsnyje įtvirtinta įskaitymo tvarka. Tačiau teismas konstatavo, kad dėl nuostolių atsiradimo yra ir dalis (30 proc.) pačios atsakovės kaltės bei dėl to sumažino ieškovės atsakomybę CK 6.259 straipsnio pagrindu (kreditoriaus kaltė) bei pripažino atsakovės atliktą įskaitymą iš dalies negaliojančiu – dėl 17 823,13 Eur (59 410,44 Eur x 30 proc.) sumos įskaitymo.
129. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 17 823,13 Eur sumai neteisėtu ir ieškovei iš atsakovės priteisė 17 823,13 Eur. Mano, kad atsakovės (kreditorės) kaltės, nustačius ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas, nėra, todėl teismas ieškovės atsakomybę sumažino nepagrįstai, mano, kad teismas turėjo minėtą ieškovės reikalavimą atmesti visa apimtimi.
130. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatavus, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos ir dėl to atsakovė neturėjo 59 410,44 Eur reikalavimo teisės į ieškovę bei įskaitymą atliko nepagrįstai, nepagrįstai atsakovės įskaityta 59 410,44 Eur suma ieškovei iš atsakovės šią nutartimi priteistina kaip atsakovės ieškovei neapmokėtas užmokestis už suteiktas paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovei 59 410,44 Eur suma šia nutartimi priteistina kitu teisiniu pagrindu, nei ieškovei pirmosios instancijos teismo priteista dalies jos pareikšto reikalavimo suma – 17 823,13 Eur. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl sprendimo dalies, kuria ieškovės atsakomybė sumažinta dėl atsakovės (kreditorės) kaltės, vertinimas šiuo atveju neturi teisinės prasmės ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako bei atsakovės apeliacinį skundą atmeta.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
131. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tik iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės 2018 m. spalio 12 d. atlikto vienašalio 59 410,44 Eur sumos įskaitymo ir dėl šios sumos bei 214,85 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės, keistina ir šie ieškovės reikalavimai tenkintini visiškai, o 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos priteistinos už visą ieškovei iš atsakovės priteistiną 59 688,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
132. Ieškovės ieškiniui esant patenkintam visa apimtimi, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 1 120 Eur žyminį mokestį, šis mokestis priteistinas ieškovei iš atsakovės visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikti į bylą įrodymai apie teisinių paslaugų pobūdį ir kainą patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 5 308,92 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės prašomos priteisti advokato pagalbai patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl yra priteistinos ieškovei iš atsakovės visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 428,92 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (1 120 Eur + 5 308,92 Eur).
133. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 849 Eur žyminį mokestį. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinant visiškai, ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovė pateikė duomenis apie ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai – 2 027,46 Eur. Ieškovės prašomos priteisti advokato pagalbai patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl, visiškai tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, yra priteistinos ieškovei iš atsakovės visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 876,46 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (849 Eur + 2 027,46 Eur).
134. Sprendimo vykdymo aiškumui, visa pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nurodytina šios apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija ES“ reikalavimai dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 2018 m. spalio 12 d. pranešimu Nr. SD-4057 atlikto vienašalio 59 410,44 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų dešimties eurų ir keturiasdešimt keturių euro centų) sumos įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir dėl 59 410,44 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų dešimties eurų ir keturiasdešimt keturių euro centų) skolos bei 214,85 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų ir aštuoniasdešimt penkių euro centų) kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės, ir šiuos ieškovės reikalavimus patenkinti visiškai bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 2018 m. spalio 12 d. pranešimu Nr. SD-4057 atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą dėl 59 410,44 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų dešimties eurų ir keturiasdešimt keturių euro centų) sumos įskaitymo.
Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 2018 m. liepos 9 d. pranešimu atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą dėl 61,60 Eur (šešiasdešimt vieno euro ir šešiasdešimties euro centų) dydžio baudos įskaitymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Envija ES“, juridinio asmens kodas 300034436, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, 59 410,44 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų dešimties eurų ir keturiasdešimt keturių euro centų) skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DUJ Nr. 2018312; 214,85 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų iš aštuoniasdešimt penkių euro centų) kompensacines palūkanas; 61,60 Eur (šešiasdešimt vieno euro ir šešiasdešimties euro centų) skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DUJ Nr. 2018176; 1,46 Eur (vieno euro ir keturiasdešimt šešių euro centų) kompensacines palūkanas; 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 59 688,35 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir trisdešimt penkių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6 428,92 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.“
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Envija ES“, juridinio asmens kodas 300034436, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, 2 876,46 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir keturiasdešimt šešių euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė