Civilinė byla Nr. e2-142-213/2016

Teisminio proceso Nr.:  2-48-3-03058-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.3.7.

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. gruodžio 21 d.

Trakai

Vilniaus apygardos teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,

sekretoriaujant Vigitai Lavronovičienei ir Jolitai Janušauskaitei,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą atstovei prokurorei E. M.,

atsakovo A. L. ir J. L. atstovui advokatui P. J.,

atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui A. Č.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. S.,

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams A. L. ir J. L., Trakų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, UAB „Geodeziniai matavimai“ dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais dalyje, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir atsakovų A. L. ir J. L. priešieškinį Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, Prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai dėl miško ribos nustatymo, Valstybinės miškų tarnybos parengto LR miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto panaikinimo, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

Ieškovas Prokuroras, ginantis viešąjį interesą pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo teismo:

1. Pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-10 įsakymą Nr. 2.3-2686-1791 „Dėl pil. A. L. ir J. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo";

2. Pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2009-11-27 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-495 dalyje dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos;

3. Pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-04-06 posėdžio protokolą Nr. AS5-046 dalyje dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos;

4. Pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2010-04-07 išduotą statybos leidimą Nr. AS 1-62;

5. Pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-05-25 posėdžio protokolą Nr. AS5-097 dalyje dėl gyvenamojo namo, elektros įvado ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos;

6. Pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2010-05-07 išduotą patikslintą statybos leidimą Nr. AS1-62 dėl gyvenamojo namo, elektros įvado ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos;

7.Pripažinti negaliojančia A. L. 2012-12-21 surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, dėl pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo;

8. Įpareigoti A. L. ir J. L. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Trakų rajono savivaldybės administracijos ir savo lėšomis nugriauti pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.;

9. Pripažinti mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties žemėje, statybą neteisėta bei įpareigoti A. L. ir J. L. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti šiuos pastatus ir sutvarkyti statybvietę.

Patikslintame ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2015-10-02 gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015-10-02 raštas, reg. Nr. S-8K-25, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą dėl neteisėtų statybų miško žemėje vykdymo.

Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-08 sprendimu Nr. 2.7-79-18198 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. V." buvo atkurtos nuosavybės teisės į R. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,69 ha žemės, vietoj turėtos 4,69 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 4,50 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) (skl. Nr. 1410-1 0,70 ha; 1410-4 2,80 ha; 1410-5 0,20 ha; 1410-6 0,80 ha) Bijūnų k. (skl. N. 1410-5), Grinapolio (skl. Nr.1410-1), Užilgių (skl. Nr. 1410-4), Prūdžionių (skl. Nr. 1410-6) kaimuose, Aukštadvario ir Trakų seniūnijose, Trakų rajone, Vilniaus aps., 2008-11-14 įsak. Nr. 2.3-8909-(79). Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai žemės sklypui Nr. 1410-4: 2 - kelių apsaugos zonos 0,06 ha, 26 - privačių miškų apsauga 0,60 ha, 29 - vandens telkinių apsaugos juosta ir zonos 2,10 ha. Kelio servitutas žemės sklypui Nr. 1410-4 - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) 0,09 ha.

2009-05-28 pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. DA-2454, sudaryta tarp R. V. ir A. L., pastarasis įsigijo 2,80 ha bendro ploto, iš jo miškas - 0,60 ha, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio sandorio pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2009-06-01 buvo įregistruota A. L. ir J. L. nuosavybės teisė į 2,8 ha žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); miško žemės plotas šiame žemės sklype - 0,6 ha.

Vilniaus apskrities viršininkas 2010-03-10 įsakymu Nr. 2.3-2686-1791 „Dėl pil. A. L. ir J. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo" patikslino A. L. ir J. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo Nr. 1410-4 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plotą - 29000 kv. m (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 28000 kv. m); įpareigojo žemės sklypo savininkus žemės sklype laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus (vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos - 27220 kv. m), VI skyriaus (elektros linijų apsaugos zonos - 140 kv. m), XXVI skyriaus (miško naudojimo apribojimai - 3790 kv. m) ir II skyriaus (kelių apsaugos zonos -505 kv. m) reikalavimų.

Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2009-11-27 patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-495 statytojui A. L. ūkininko sodybai įkurti -gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui, statybai (duomenys neskelbtini), skl. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Trakų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2010-04-06 rekomendavo (2010-04-06) posėdžio protokolas Nr. AS5-046) išduoti statybos leidimą A. L. ūkininko sodybai įkurti -gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmo statybai, vandentiekiui ir nuotekynei įrengti (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. 7270/0005:133.

Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2010-04-07 išdavė statybos leidimą Nr. AS1-62, kuriuo statytojui A. L. leido įkurti ūkininko sodybą - gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmo statybai, vandentiekiui ir nuotekynei įrengti Trakų r. sav. Trakų sen. Užilgių k., skl. kad. Nr. 7920/0005:133.

Trakų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2010-05-25 rekomendavo (2010-05-posėdžio protokolas Nr. AS5-097) išduoti statybos leidimą A. L. gyvenamojo namo Pajungimui prie elektros tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini).

Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2010-05-26 išdavė patikslintą statybos leidimą Nr. AS1-62, kuriuo statytojui A. L. leido įkurti ūkininko sodybą - gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmo statybai, vandentiekiui ir nuotekynei, elektros įvadui įrengti (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Statytojas A. L. 2012-12-21 surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurioje nurodė, jog (duomenys neskelbtini). užbaigta pagalbinio pastato, II grupės nesudėtingo, statyba pagal statybos leidimą Nr. AS1-62. Šios deklaracijos pagrindu 2013-02-22 Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. L. nuosavybės teisė į 67 kv. m užstatyto ploto pastatą - pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32442-726/2015 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patvirtino pareiškėjų J. L. ir A. L. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis: 3.1. šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo J. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas: 3.1.1. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4925 EUR. 3.1.2. pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 999 EUR.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnyba 2015-10-27 raštu, reg. Nr. R2-1477, informavo, kad miško ir miško žemės plotai, patenkantys į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nagrinėjama teritorija) buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003-10-16 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo" pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, galiojusius Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010-04-07 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-62 ir 2010-05-26 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-62 priėmimo metu ir atnaujinti 2013-11-07 pagal VĮ „Valstybinio miškotvarkos instituto" 2013-09-20 perdavimo aktu perduotus 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Nagrinėjamoje teritorijoje pagal 1987 m., 2000 m. ir pagal 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis miško žeme buvo inventorizuota tokia pati teritorija.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015-10-26 pažymos Nr. 61557 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad į 2,9 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenka miško, registruoto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 taksacinio sklypo 0,57 ha plotas bei 507 kvartalo 52 taksacinio sklypo 0,15 ha plotas (iš viso miško žemės šiame sklype 0,72 ha).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2015-12-28 žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1576 ir atliko visų statinių fotofiksaciją. Patikrinimo metu nustatyta, kad nurodytoje vietoje stovi pagrindinis pastatas -Pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - pagalbinio ūkio, statinio kategorija -U grupės nesudėtingas statinys. Už pagalbinio pastato įrengta monolitinio betono atraminė sienutė, kurios ilgis 10,90 m ir aukštis nuo žemės paviršiaus viename gale prasideda nuo nulio ir kitame gale iškyla iki 0,9 m. Atraminė sienutė yra I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys. Prieš pagrindinį Pastatą stovi mažas pagalbinis pastatas, neregistruotas, paskirtis - pagalbinio ūkio, statinio Kategorija - I grupės nesudėtingas statinys. Ilgis 2,3 m plotis 2,82 , ir aukštis nuo žemės paviršiaus 2.4 m. Sienos lentų, stogas bituminė danga. Pamatų nėra, stovi ant po kampais padėtų keramzitbetonio blokelių. Kieme įrengtas betono lauko židinys, kurio bendras ilgis 1,84 m, plotis 0,82 m ir aukštis iki kamino nuo žemės paviršiaus 1,8 m plius kamino aukštis 1,6 m. Sklypas miško žemės plote į ežero pusę suformuotas terasomis. Nulipimui nuo aukštesnio akmenų betono laiptai, kurių bendras ilgis 5,35 m ir plotis 1,98 m. Nusileidimui į dar žemesnį lygį, tai yra, prie ežero, įrengti mediniai laiptai, kurių bendras ilgis 5,38 m ir plotis 1,3 m.

Šiuo metu faktiškai esantys statiniai, tai yra, pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mažas neregistruotas pagalbinis pastatas, monolitinio betono atraminė sienutė, lauko židinys, akmenų betono laiptai ir mediniai laiptai, nėra su mišku susiję įrenginiai

Nurodė, kad miškų ūkio paskirties žemės ir miško žemės naudojimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau - Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau - Miškų įstatymas), todėl Vilniaus apskrities viršininkui priimant 2010-03-10 įsakymą Nr. 2.3-2686-1791, Trakų rajono savivaldybės administracijoje rengiant, priimant, išduodant aukščiau nurodytus administracinius aktus dėl minėtos ūkininko sodybos dalies -gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato Nr. 1 - statybos miškų ūkio paskirties žemėje (miško žemėje), tai yra, 2009-11-27 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-495, Nuolatinės statybos komisijos 2010-04-06 posėdžio protokolą Nr. AS5-046, 2010-04-07 statybos leidimą Nr. AS1-62, Nuolatinės statybos komisijos 2010-05-25 posėdžio protokolą Nr. AS5-097, 2010-05-26 patikslintą statybos leidimą Nr. AS1-62, turėjo būti vadovaujamasi Žemės įstatymu ir Miškų įstatymu.

Sutinkamai su Miškų įstatymo 11 str. 1 d., miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 ir 2 p. (redakcija, galiojusi minėtų aktų priėmimo ar išdavimo metu), žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį: laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Žemės įstatymo 26 str. 1 d. numatė, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių Pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 d. (redakcija, galiojusi minėtų aktų priėmimo ar išdavimo metu) miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Pažymėjo, kad Žemės įstatyme ir Miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, numatančių, kad be medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių miškų ūkio paskirties ar miško žemėje galėtų būti dar kokių nors kitų statinių. Tai reiškia, kad pagal Žemės įstatymą ir Miškų įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje ir miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių statyba, o visų kitų statinių statyba nėra leidžiama.

Taigi, Miškų įstatymo 11 str. 1 d. yra nustatytas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kuomet miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, o ginčo įsakymas, kaip matoma iš jo turinio, nebuvo grindžiamas jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis būtinybę miško žemę minėtame žemės sklype paversti žemės ūkio paskirties žeme, todėl Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-10 įsakymas Nr. 2.3-2686-1791 buvo priimtas pažeidžiant Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 ir 2 p., 26 str. 1 d., Miškų įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas, dėl ko jis turi būti pripažintas negaliojančiu kaip neteisėtas ir prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime (byla Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04) nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 3 str. 1 d. miško žemei priskiriami inter alia medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrenginių plotai, pagal Žemės įstatymo 26 str. 1 d. (2004-01-27 redakcija) miškų ūkio paskirties žemei priskiriami inter alia medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nebuvo ir nėra, ir, remdamasis tuo, pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" (Zin., 1995, Nr. 106-2379) patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p. nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai" ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 str. 2 p., 7 p., konstituciniam teisinės valstybės principui, Miškų įstatymo 2 str. (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 d., Žemės įstatymo (2004-01-27 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 str. 1 d. 3 p.

Nurodė, kad vadovaujantis aukščiau paminėtais norminiais dokumentais, darytina išvada, kad miškų ūkio paskirties žemė ir miško žemė negali būti urbanizuojama, gyvenamojo namo bei kitų pagalbinių ūkininko ūkio statinių statyba joje negalima, todėl aukščiau nurodyti Trakų rajono savivaldybės administracijos administraciniai aktai dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio namo Nr. 1 statybos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, 2009-11-27 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. AS3-495, Nuolatinės statybos komisijos 2010-04-06 posėdžio protokolas Nr. AS5-046, 2010-05-25 posėdžio Protokolas Nr. AS5-097, 2010-04-07 statybos leidimas Nr. AS1-62, 2010-05-26 patikslintas statybos leidimas Nr. AS1-62, dalyje dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato Nr. 1, buvo parengti, priimti ir išduoti pažeidžiant Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 26 str. 1 d. 3 p., Miškų Įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas, dėl ko jie turi būti pripažinti negaliojančiais kaip neteisėti ir prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

Pripažinus, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai ir jį panaikinus, turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-01-27 nutartis c.b. Nr. 3K-7-20/2000, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-21 nutartis a.b. Nr. A3-754-07). Neteisėto 2010-04-07 statybos leidimo Nr. AS1-62 pagrindu buvo surašyta 2012-12-21 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, todėl pripažinus negaliojančiu 2010-04-07 statybos leidimą Nr. AS1-62, naikintina ir minėtoji 2012-12-21 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1.

Pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jei statyba yra pradėta, taikytina statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo procedūra (Statybos įstatymo 281 str.). Nagrinėjamu atveju pagalbinio pastato Nr. 1 statyba pagal ginčijamus 2010-04-07 statybos leidimą Nr. AS1-62 ir 2010-05-26 patikslintą statybos leidimą Nr. AS1-62 yra pabaigta, pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl spręstina dėl statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo.

Kadangi ūkininko sodybos pagalbinio pastato Nr. 1 statyba pagal įstatymus miško žemėje neleidžiama, vadovaujantis Statybos įstatymo 281 str. 2 d., darytina išvada, jog pripažinus negaliojančiais dalyje 2010-04-07 statybos leidimą Nr. AS1-62 bei 2010-05-26 patikslintą statybos leidimą Nr. AS1-62, pagal juos pastatytas ginčo pagalbinis pastatas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turi būti nugriautas, todėl šio pastato statytojas A. L. ir savininkė J. L. įpareigotini per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis juos nugriauti ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p.). Nustatytinas 6 mėnesių terminas minėtam įpareigojimui įvykdyti.

Nustatant kaltus dėl statybos, įvykdytos pagal neteisėtai išduotus 2010-04-07 statybos leidimą Nr. AS1-62 ir 2010-05-26 patikslintą statybos leidimą Nr. AS1-62, asmenis, kurių lėšomis turėtų būti griaunamas ginčo pastatas, atsižvelgtina į tai, kad draudimas miško žemėje statyti ne medienos sandėlius ar su mišku susijusius įrenginius įtvirtintas Žemės įstatyme ir Miškų įstatyme, t.y. aukščiausios juridinės galios teisės aktuose. Įstatymai valstybėje skelbiami, jų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, be to, įstatymui visi asmenys lygūs (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d., 29 str. 1 d., LR CK 1.6 str.), todėl atitinkamą Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo reglamentavimą, neleidžiantį miškų ūkio paskirties bei miško žemėje pagalbinių pastatų statybos, privalo žinoti tiek viešojo administravimo subjektai, išduodantys statybos leidimus ar pritariantys jų išdavimui, tiek asmenys, kurie ketina vykdyti statybą miškų ūkio paskirties ar miško žemėje. Tai reiškia, kad tiek viešojo administravimo subjektai, išduodantys statybos leidimus ar pritariantys jų išdavimui, tiek kiti asmenys, ketinantys vykdyti ar vykdantys statybą, negali nepaisyti minėtų statybos miškų ūkio paskirties ir miško žemėje įstatyminių ribojimų. Niekas negali turėti jokio teisėto lūkesčio, kad jam bus leista vykdyti statybą miškų ūkio paskirties ar miško žemėje nesilaikant minėtų ribojimų, o kartu ir teisinio pagrindo gauti projektavimo sąlygų sąvadą ar statybą leidžiantį dokumentą įstatymų neleidžiamai statybai vykdyti, juo labiau tokią neteisėtą statybą vykdyti. Jeigu atitinkamas administravimo subjektas, priimdamas sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo, nepaiso minėtų ribojimų, reiškia, kad jis nevykdo pareigos išsamiai patikrinti visus dokumentus ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Atitinkamai, jei koks nors suinteresuotas asmuo, neturėdamas teisinio pagrindo ir nepaisydamas minėtų įstatyminių ribojimų, kreipiasi dėl leidimo neteisėtai statybai išdavimo ar vykdo statybą, jis taipogi yra arba nepakankamai rūpestingas ir apdairus, arba piktnaudžiauja teise. LR CK 6.248 str. 2 d. numato, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, o pagal šio straipsnio 3 d. laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Remiantis tuo, darytina išvada, kad kaltė dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tenka tiek institucijoms, išdavusioms tokį dokumentą ir pritarusioms jo išdavimui, tiek statytojams, kurie kreipėsi dėl tokio neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir vykdė statybą pagal jį.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-12-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1576 matoma, kad be pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ir kiti statiniai - mažas pagalbinis pastatas, atraminė sienutė, betoniniai akmens laiptai ir mediniai laiptai, kurie pastatyti ginčo žemės sklype, nėra nei medienos sandėliai, nei kiti su mišku susiję įrenginiai. Todėl darytina išvada, kad nurodytų statinių statyba vykdyta pažeidžiant Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 26 str. 1 d. 3 p., Miškų įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas. Dėl išdėstytų priežasčių turi būti pripažinta neteisėta žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių statinių, tai yra, mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, lauko židinio, akmenų betono laiptų ir medinių laiptų statyba miškų ūkio paskirties žemėje.

LR CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.) draudžiama. LR CK 4.103 str. 2 d. numato, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. LR CK 4.103 str. 3 d. numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Pripažinus minėtų statinių statybą miškų ūkio paskirties žemėje neteisėta, visi žemės sklype, kadastro Nr. 7920/0005:133, neteisėtai pastatyti statiniai turi būti nugriauti. Todėl šių statinių savininkai A. L. ir J. L. įpareigotini per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis juos nugriauti ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p.). Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. nuostatas aiškinant sistemiškai su Statybos įstatymo 28 str. 3 d. nuostatomis nustatytinas 6 mėnesių terminas minėtam įpareigojimui įvykdyti. Kadangi mažas pagalbinis pastatas, atraminė sienutė, betoniniai akmens laiptai ir mediniai laiptai pastatyti be statybą leidžiančio dokumento, šie statiniai griautini A. L. ir J. L. (neteisėtų statinio statytojų) lėšomis.

Šiuo konkrečiu atveju yra nustatyti teisės aktų pažeidimai, kurie padaryti miškų ūkio paskirties ir miško žemės naudojimo srityje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė {Lietuvos Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas byloje Nr. 14/02, 2006-03-14 nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). Remiantis šiomis konstitucinės jurisprudencijos nuostatomis, teismų Praktikoje yra pripažįstama, kad tinkama aplinkos, inter alia miškų, apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo, dėl ko miškai taikomi visuotinę reikšmę turinčiomis vertybėmis, o jų apsauga - viešuoju interesu. Inter alia taikoma, kad viešąjį interesą pažeidžia ir neteisėta Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p., Miškų įstatymo 2 str. 3 d. nenumatytų statinių statyba miškų ūkio paskirties ar miško žemėje, atitinkamai pripažįstama, kad tokio pobūdžio pažeidimų pašalinimas yra viešasis interesas, kurį turi ginti prokuroras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis a.b. Nr. A17-742/2007, 2008-07-25 nutartis a.b. Nr. A146-335/208, 2010-12-09 nutartis a.b. Nr. A556-1048/2010).

Be to, neabejotina, kad viešas interesas yra ir tinkamas viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas, inter alia statybų srityje. Teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, o valstybė turi užtikrinti viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės - pilietinės Tautos viešasis interesas (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-194/2006).

Teismo posėdžio metu prokurorė pilnai palaikė pateiktus reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi, nurodydama, kad yra nustatyta, jog statinys, nors ir turint visus reikalavimus atitinkantį leidimą, yra pastatytas miško žemėje, o statybos miško paskirties žemėje yra neleistinos.  Nurodė, kad miško ribos yra aiškios, o atsakovai, tikslindami kadastrinius matavimus, pakeitė miško žemės paskirtį toje vietoje, kur buvo vykdomi statybos darbai. Nurodė, kad pagal abrisą (pirminį dokumentą), toje dalyje yra miškas, o patikslinus matavimus, jau yra nurodyta, kad toje vietoje yra tik želdiniai. Nurodė, kad senaties termino kreiptis į teismą nepraleido, nes kaip prokuroras, gina viešąjį interesą šioje byloje, o į teismą dėl padarytų pažeidimų kreipėsi per vieną mėnesį nuo to momento, kuomet gavo pranešimą apie padarytus pažeidimus.

Teismo posėdžio metu prašė atsakovų A. L. ir J. L. priešieškinį atmesti, atsižvelgiant į atsiliepime į priešieškinį nurodytus motyvus, nes Atsakovai A. L. ir J. L. priešieškinyje nurodo, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio miško riba ir plotas yra netikslūs - ginčo žemės sklypo formavimo pradiniuose dokumentuose miško žemės plotas buvo 0,6 ha, tuo tarpu pagal miškų kadastro duomenis šis plotas jau yra 0,72 ha (skirtingi taksacinių sklypų plotai nurodyti Miškų tarnybos 2015-10-26 pažymoje ir 2015-11-11 pažymoje). Atsakovai nurodo, jog aplinkybę, kad taksacinio miško sklypo riba buvo tiksliai nustatyta patvirtina tai, jog pagalbinio pastato nr. 1 ir gyvenamojo namo statyba konkrečioje Žemės sklypo vietoje buvo nustatyta teritorijų planavimo dokumentu - Žemės sklypo kaip plėtros žemėtvarkos projektu, kuriam pritarė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2009-08-14 teritorijų planavimo patikrinimo aktu Nr. (30)-6.6-691 ir kurį patvirtino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-11-06 įsakymu Nr. P2-920. Atsakovai prašo nustatyti Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 ir 52 taksacinių miško žemės sklypų ribą ir plotą pagal UAB „Geodeziniai matavimai" 2009-09-17 parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,9000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), plane nustatytas miško ribas ir plotą 0,3790 ha; panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-10-22 parengtą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 948 su priedais; panaikinti Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Privataus miško žemės sklypo patikrinimo 2015-05-25 pažymą Nr. 4. Savo nesutikimo motyvus prokurorė grindė tuo, kad iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų matyti, kad miško kvartalo Nr. 507 taksaciniai sklypai Nr. 2 ir Nr. 52 yra išsidėstę palei Ilgio ežerą, ir yra priskirti vandens telkinių apsaugos zonų miškams. Atsakovai kelia abejones dėl taksacinių miško žemės sklypų ribos ir ploto, tačiau iš šioje civilinėje medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad tiek miško žemės taksacinių sklypų riba, tiek ir plotas yra aiškūs. Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-08 sprendimu Nr. 2.7-79-18198 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. V." buvo atkurtos nuosavybės teisės į R. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, tame tarpe 2,80 ha ploto žemės sklypą Nr. 1410-4, esantį (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: privačių miškų apsauga 0,60 ha, vandens telkinių apsaugos juosta ir zonos 2,10 ha. Iš 2008-11-24 sudaryto žemės sklypo Nr. 1410-4 abriso matyti, kad ginčo žemės sklypo 178 m ilgio nuo ežero pakrantės dalis yra miškas. Analogiški duomenys yra nurodyta ginčo žemės sklypo plane, 2009-01-28 patvirtintame Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo. 2009-02-05 apskaičiuojant miško žemės sklypo vertę ginčo sklype buvo nurodytas 0,60 ha miško plotas bei apskaičiuota miško žemės vertė bei medynų vertė. Tokio paties ploto su 0,60 ha miško žemės sklypas 2009-05-28 pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. DA-2454, buvo parduotas A. L.. Toks pat miško plotas ir žemės sklypo plotas yra patvirtintas ir atsakovų nurodomame Žemės sklypo plėtros žemėtvarkos projekte, kurį patvirtino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-11 -06 įsakymu Nr. P2-920. Todėl akivaizdu, kad Vilniaus apskrities viršininkui 2010-03-10 įsakymu Nr. 2.3-2686-1791 „Dėl pil. A. L. ir J. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo" patikslinus ginčo žemės sklypo plotą - 29000 kv. m (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 28000 kv. m), padidėjo ir žemės sklype esantis miško plotas. Tai yra, šiame žemės sklype yra 0,72 ha miško, kurio taksacinių sklypų ribas 2016-11-03 patikslino Valstybinė miškų tarnyba, 2015-10-22 atlikus duomenų patikrinimą vietoje. Nurodė, kad miško ir miško žemės plotai, patenkantys į ginčo žemės sklypą, buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003-10-16, ir vėliau šie miško plotai išliko - pagal 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis miško žeme buvo inventorizuota tokia pati teritorija. Taksacinių sklypų ribų 2015-11-03 atliktas patikslinimas šiuo atveju jokios reikšmės neturi, kadangi bet kuriuo atveju ginčo žemės sklype, 0,72 ha plote nuo Ilgio ežero, yra miškas, o 50 m atstumu nuo ežero yra pastatyti ginčo statiniai. Todėl ir prašė priešieškinį atmesti, o ieškinį ir patįslintus ieškinio reikalavimus tenkinti.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinio dalyką, prašė pareikštus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (2 tomas, b.l. 57-64, 3 tomas, b.l. 9). Atstovas teismo posėdžio metu pilnai palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus dėl pateiktų reikalavimų nepagrįstumo ir prašė visus reikalavimus atmesti, o priešieškinio reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad atsakovai A. L. ir J. L. turėjo visus reikiamus leidimus vykdyti statybas ginčo teritorijoje, o kad tai ne miško žemė, patvirtinama kadastriniais žemės sklypo matavimais, kurie buvo atlikti po to, kai atsakovai įsigijo žemės sklypą. Todėl ir reikėtų vadovautis būtent šiais matavimais, o ne preliminariais matavimais, kurie buvo atlikti formuojant ginčo sklypo ribas.  

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį ir patikslintus reikalavimus, prašė ieškinį atmesti, nes statiniai pastatyti ne miško paskirties žemėje, o priešieškinį tenkinti (2 tomas, b.l. 107-110, 3 tomas, b.l. 62-69). Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė jais vadovautis. Papildomai nurodė, kad visi dokumentai Trakų rajono savivaldybės administracijoje buvo parengti tinkamai, nepažeidžiant įstatyminių nuostatų, statiniai buvo suprojektuoti ne miško žemėje, o statybos vietoje yra pavieniai medžiai. Laiko, kad Trakų rajono savivaldybės administracija nepadarė jokių pažeidimų, todėl prokurorės, ginančios viešąjį interesą reikalavimai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti, o priešieškinys tenkintinas.

Atsakovai A. L. ir J. L. prašė ieškinį ir ieškinio dalyko patikslinimą atmesti. Atsakovų atstovas advokatas P. J. teismo posėdžio metu pilnai palaikė atsiliepimuose į ieškinį ir ieškinio dalyko patikslinimą išdėstytus motyvus, prašė į juos atsižvelgti ir ieškinį bei ieškinio dalyko patikslinimus atmesti kaip nepagrįstus (2 tomas, b.l. 68-71, 3 tomas, b.l. 14-17), o patenkinti pateiktą priešieškinį, kuriuo prašė: 1. Nustatyti Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 ir 52 taksacinių miško žemės sklypų ribą ir plotą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-09-17 parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,9000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), plane nustatytas miško ribas ir plotą 0,3790 ha; 2. Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-10-22 parengtą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 948 su priedais; 3. Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Privataus miško žemės sklypo patikrinimo 2015-05-25 pažymą Nr. 4 bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

          Priešieškinyje nurodė, kad  Prokuroras šioje byloje ginčija su ūkininko sodybos - gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybomis žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2.9000 ha, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) susijusius dokumentus bei mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų (toliau pagalbinis pastatas Nr. 1, mažas pagalbinis pastatas, atraminė sienutė, betoniniai akmens laiptai, mediniai laiptai kartu vadinami objektai) statybų šiame Žemės sklype teisėtumą. Pasak Prokuroro, ginčijami dokumentai buvo priimti ir objektai pastatyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatas, kadangi pastatytų objektų ir numatyto statyti gyvenamojo namo statybų vieta yra miško žemėje. Nurodė, kad Prokuroras ieškinį grindžia pradiniais Žemės sklypo formavimo dokumentais ir Miškų tarnybos teikiama informacija apie Žemės sklype esančio miško plotą ir ribas. Šie duomenys apie Žemės sklype esantį mišką nėra tikslūs, kadangi mišku užimamo ploto rodikliai, neatliekant jokių tikslių kadastrinių matavimų, buvo nustatyti tik pagal ortofotografinę medžiagą, be to, miško sklypo ribos buvo nustatytos ne žemės sklypo plane, o kitoje kartografinėje medžiagoje, tą nurodė ir atsakovas Miškų tarnyba teikdamas papildomus įrodymus ir paaiškinimus į bylą pagal teismo reikalavimą. Nurodė, kad Prokuroras nėra pateikęs nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad Žemės sklype esančio miško ribos buvo išmatuotos atliekant tiksliuosius geodezinius matavimus. Miškų tarnybos pateiktos pažymos: 2015-10-26 pažyma Nr. 61557 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, 2015-10-26 pažyma Nr. 61558 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, 2015-11-11 pažyma Nr. 61820 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir 2015-11-11 pažyma Nr. 61821 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis nėra parengtos atliekant tiksliuosius geodezinius matavimus (nėra nustatytos miško ribų posūkio taškų koordinatės), todėl iš jų tiksliai nustatyti, kur yra tam tikras geodezinis taškas nėra jokios galimybės. Kaip matyti, 2015-10-26 pažyma Nr. 61558 parengta masteliu 1:10000, kas reiškia, kad 1 mm tokioje pažymoje atitinka 10 m natūroje, 2015-11-11 pažyma Nr. 61821 parengta masteliu 1:5000, kas reiškia, kad 1 mm tokioje pažymoje atitinka 5 m natūroje, todėl akivaizdu, kad netikslumai gali būti itin dideli. Nurodė, kad šiuo atveju netikslumus, susijusius su Žemės sklype esančia miško žeme, nulėmė tai, kad Miškų tarnyba niekada nebuvo tiksliai, t.y. kadastriniais matavimais, nustačiusi Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 taksacinio sklypo ir 507 kvartalo 52 taksacinio sklypo miško ribos, ir šias ribas nustatinėja kameraliai, vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga. Kaip matyti iš Miškų tarnybos teikiamų pažymų, jose nurodyti duomenys skiriasi:

pagal 2015-10-26 pažymą Nr. 61557 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų
valstybės kadastro duomenis į Žemės sklypą patenka Trakų miškų urėdijos Semeliškių
girininkijos 507 kvartalo 2 taksacinio sklypo 0,57 ha plotas bei 507 kvartalo 52
taksacinio sklypo 0,15 plotas;

pagal 2015-11-11 pažymą Nr. 61820 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, j Žemės sklypą patenka Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 taksacinio sklypo 0,42 ha plotas bei 507 kvartalo 55 taksacinio sklypo 0,30 ha plotas.

Nurodė, kad 2009-09-17 buvo atlikti tikslieji Žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu buvo nustatytos tikslios Žemės sklypo ir jame esančio miško ribos ir plotas. Pagal šiuos duomenis Žemės sklypo plotas yra 2,9 ha, o miško žemės šiame sklype yra 0,3790 ha. Šie duomenys apie Žemės sklypo kadastrinius matavimus yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šiuos kadastro duomenis Žemės sklype esantys objektai ir numatyta gyvenamojo namo statybos vieta nepatenka į miško žemę.

Nurodė, jog Žemės sklypas buvo suprojektuotas atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3-8909-79. 2008-12-18 buvo nustatytos šio Žemės sklypo ribos, 2009-04-28 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas šias ribas patvirtino. Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-08 sprendimu Nr. 2.7-79-18198 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. V." buvo atkurtos R. V. nuosavybės teisės į Žemės sklypą. Taip pat šio Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-08 sprendimo Nr. 2.7-79-18198 pagrindu Žemės sklype buvo nustatyta 0,60 ha dydžio privačių miškų apsaugos zona. Pažymėjo, kad minėtuoju Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Žemės sklypas buvo suformuotas pagal preliminarius kadastrinius matavimus, t.y. nustatant šio Žemės sklypo ir jame esančių naudmenų ribas nei Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, nei šiame Žemės sklype esančių miško ribų koordinatės nebuvo nustatytos atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovai Žemės sklypą nuosavybės teise įgijo 2009-05-28 pagal su R. V. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, o 2009-09-17 buvo atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas Prokuroro ginčijamu 2010-03-10 įsakymu Nr. 2.3.-2686-1791 patikslino Žemės sklypo duomenis. Šio įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,3790 ha dydžio miško žemės plotas. Būtent atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus Žemės sklypas buvo matuojamas natūroje, t.y. tiksliai pažymint tiek paties Žemės sklypo, tiek ir jame esančių naudmenų ribas pagal faktinę padėtį.

Prokuroras, teigdamas, jog ginčo objektai stovi miško žemėje, kaip minėta, remiasi pradiniais Žemės sklypo formavimo dokumentais, taip pat Miškų tarnybos pateikta informacija apie Žemės sklype esančio miško inventorizacijos duomenis ir Miškų tarnybos parengtomis pažymomis. Miškų tarnyba yra nurodžiusi, jog miško ir miško žemės plotai, patenkantys į Žemės sklypą, buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003-10-16 pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir buvo atnaujinti 2013-11-07 pagal VĮ „Valstybinio miškotvarkos instituto" 2013-09-20 perdavimo aktu perduotus 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Prokuroras, remdamasis Miškų tarnybos pateikta informacija, teigia, jog pagal 1987 m., 2000 m. ir pagal 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis Žemės sklype buvo inventorizuota ta pati teritorija. Tačiau iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad tokia teritorija nebuvo matuojama atliekant kadastrinius matavimus, t.y. jos duomenys (ribos ir plotas) yra preliminarūs ir, kadangi tokie miško duomenys per Prokuroro nurodomą laikotarpį niekada nebuvo nustatinėjami, atliekant kadastrinius matavimus, akivaizdu, kad jie niekada ir nesikeitė. Kitaip tariant, nustatant ginčo miško ribas ir plotą paties miško niekas nematavo ir net nematė, o tokius duomenis paėmė iš anksčiau turimų duomenų apie tai, kad galbūt tai yra miškas, ar ortofotonuotraukų (kuriose ir aviečių krūmai atrodo kaip medžiai). Nurodė, jog aplinkybę, kad inventorizacijos metu nustatyti duomenys nėra tikslūs, patvirtina ir tai, jog Miškų tarnyba savo atsiliepime į Prokuroro ieškinį yra nurodžiusi, kad „Atliekant valstybinę miškų inventorizaciją lauko ir kameralinių darbų metu naudojama kartografinė medžiaga masteliu 1:10000. LR miškų kadastre užregistravus duomenis po sklypinės miškų inventorizacijos miško ir miško žemės koordinatės nustatomos iš grafinių duomenų, kurie parengti pagal kartografinę medžiagą", t.y. duomenys apie miškų ribas ir plotą yra nustatomi tik iš grafinių duomenų. Prokuroras, teigdamas, kad ginčo objektai stovi miško žemėje, taip pat remiasi Miškų tarnybos parengtomis pažymomis, pagal kurias Žemės sklype yra 0, 72 ha miško žemės. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su ieškiniu pateiktose pažymose nurodyta, kad į 2,9 ha ploto Žemės sklypą patenka miško, registruoto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 taksacinio sklypo 0,57 ha plotas bei 507 kvartalo 52 taksacinio sklypo 0,15 plotas. Tuo tarpu 2015-12-17 Prokuroro į bylą pateiktose Miškų tarnybos parengtose 2015-11-11 pažymose nurodyta, kad į Žemės sklypą patenka Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 taksacinio sklypo 0,42 ha plotas bei 507 kvartalo 55 taksacinio sklypo 0,30 ha plotas. Laiko, kad iš į bylą pateiktų dokumentų ir informacijos akivaizdu, kad Žemės sklype esančio miško riba ir plotas yra netikslūs - net ir pagal paties Prokuroro teiginius matyti, kad Žemės sklypo formavimo pradiniuose dokumentuose miško žemės plotas buvo 0,6 ha, tuo tarpu pagal miškų kadastro duomenis šis plotas jau yra neva 0,72 ha (skirtingi taksacinių sklypų plotai nurodyti Miškų tarnybos 2015-10-26 pažymoje ir 2015-11-11 pažymoje). Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal iš Miškų tarnybos gautus raštus, Žemės sklype esančio miško ir miško žemės ribos buvo nustatytos tik grafiškai pagal kartografinę medžiagą naudojant mastelį 1:10000, t.y. Miškų tarnyba patvirtino, kad miško plotų, nurodytų valstybinės reikšmės miškų plotų schemose, tikslieji kadastriniai matavimai vietovėje nebuvo atliekami, todėl 1 mm Miškų tarnybos teikiamuose dokumentuose atitinka 10 m natūroje, kas reiškia, kad iš kartografinės medžiagos gautų duomenų ir faktiškai vietovėje gautų duomenų galėjo susidaryti pakankamai dideli neatitikimai.

Nurodė, kad miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės) (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 1 dalis). Taigi, [...] būtini kriterijai miškui apibrėžti yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-559/2009). Tam, jog būtų konkretizuojami minėti kriterijai, neišvengiamai buvo reikalinga atlikti tiksliuosius kadastrinius matavimus, kurių pagrindu būtų nustatyta tiksli taksacinio miško sklypo riba, t.y. šio ginčo atveju negali būti taip, kai ginčo baigtis pagal prokuroro reikalavimus siejama su nuosavybės netekimu, tačiau toks nuosavybės panaikinimas grindžiamas tuo, jog kažkur buvo pažymėta, kad vieta, kur stovi statinys, yra miškas, pats miškas yra arba 0,60 ha ploto, arba 0,72 ha ploto, taip pat, jei medžių nėra, tai reiškiasi, kad ši vieta kirtavietė, nors medžių niekada šioje vietoje ir nebuvo, o kirtavietės faktas nustatytas taip, kad atvažiavus į vietą medžių nerasta, nors pagal turimą kartografinę medžiagą jie turėtų būti ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo" 3 punktą kadastro objektas -miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai ir taksaciniai miško žemės sklypai, pagal 7 punktą taksacinis miško žemės sklypas - vientisa miško žemės dalis, atskiriama nuo kitų atsižvelgiant į žemės naudmenų ir miško augavietės tipą, medyno taksacinius rodiklius. Tai yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 18.3.12. papunktį sklypo ribos - ribų posūkio taškų koordinatės 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94) yra privalomas Miškų valstybės kadastro duomuo, apibūdinantis taksacinj miško sklypą. Nurodė, kad nustatant aiškias taksacinio miško sklypo ribas privakoma nustatyti tikslias posūkių taškų koordinates, o tai galima padaryti tik natūroje atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, bet ne iš turimų neskaitmeninių žemėlapių ar nuotraukų, padarytų iš kelių kilometrų aukščio. Tam, kad būtų nustatytos tikslios posūkių taškų koordinatės turi būti atliekami kadastriniai matavimai, tačiau Miškų tarnyba, kuri 2015-10-22 atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo vietoje aktą Nr. 948, nepatvirtino tos aplinkybės, kad buvo atlikti taksacinio miško sklypo ribos tikslieji kadastriniai matavimai ir nustatyta tiksli taksacinio miško sklypo riba. Miškų tarnyba nevertino galimo grafinių duomenų paklaidos fakto, o tik konstatavo, kad pagal valstybinės reikšmės miškų schemos (parengtos mastelyje 1:10000) ištraukos duomenis grafiškai nustatytose taksacinio miško sklypo ribose yra iškirsti medžiai, išrauti kelmai, užpilta gruntu, pastatytas pastatas, kanalizacijos įrenginiai ir laiptai, įrengtas privažiavimo kelias.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Atsakovų atliktų kadastrinių matavimų rezultatą, t.y. 2009-09-17 Žemės sklypo plane pažymėtos taksacinio miško sklypo ribos tikslią vietą patvirtina savivaldybės ir valstybės institucijų išduoti dokumentai, leidžiantys pagalbinio pastato Nr. 1 ir gyvenamojo namo statybą, kadangi toje Žemės sklypo dalyje nebuvo užfiksuota jokių medžių. O 2009-09-17 Žemės sklypo plane pažymėtos taksacinio miško sklypo ribos tikslią vietą patvirtina ta aplinkybė, kad Žemės sklypo kadastro duomenys buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-10 įsakymu Nr. 2.3.-2686-1791, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,3790 ha dydžio miško žemės plotas. Taip pat aplinkybę, kad taksacinio miško sklypo riba buvo tiksliai nustatyta patvirtina tai, jog pagalbinio pastato Nr. 1 ir gyvenamojo namo statyba konkrečioje Žemės sklypo vietoje buvo nustatyta teritorijų planavimo dokumentu - Žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektu (toliau - Žemėtvarkos projektas), kuriam pritarė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2009-08-14 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (30)-6.6-691 ir kurį patvirtino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-11-06 įsakymu Nr. P2-920, t.y. šios institucijos, turėdamos duomenis apie būsimų pastatų statybos vietą ir nustačiusios, kad joje miško nėra, pritarė parinktai statybų vietai. Nurodė, jog Miškų tarnybos teikiama informacija apie Žemės sklype esančio miško ribą yra netiksli, patvirtina ne vien institucijų duoti sutikimai ir leidimai ūkininko ūkio sodybai įkurti, bet ir tai, jog nėra jokių dokumentų, duomenų, faktų, patvirtinančių miško (miško naudmenos) buvimą Žemės sklypo dalyje, užimtoje pagalbiniu pastatu Nr. 1, Atsakovų ar kitų asmenų savavališką miško kirtimą, kitokią neteisėtą veiklą tikslu paversti mišką kitomis naudmenomis ar siekį nepagrįstai naudotis miško naudmenomis.  Nurodė, kad Žemės sklypo dalyje, kurioje stovi ginčo objektai ir kurioje yra numatyta gyvenamojo namo statybos vieta, jokio miško nėra ir medžiai toje vietoje nėra augę. Miškų tarnybai atliekant Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą ir grafiškai nustatant taksacinio miško sklypo ribas, 2015-10-22 parengtame patikrinimo akte Nr. 948 įrašyta tik formali išvada, kad Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 ir 52 taksacinių sklypų dalyse, patenkančiose į Žemės sklypą, yra iškirsti medžiai, išrauti kelmai, užpilta gruntu, pastatytas pastatas, kanalizacijos įrenginiai ir laiptai, įrengtas privažiavimo kelias, taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Miškotvarkos darbų instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų tranformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena - miško aikštė (miško žemė verčiama ne miško žeme). Tačiau tokią išvadą galima laikyti tik jokiais teisės aktais ar nustatytais duomenimis nepagrįsta prielaida, nes niekada nebuvo nustatyta, kad faktiškai šioje Žemės sklypo dalyje būtų augę medžiai, nėra užfiksuotas joks miško kirtimas, atitinkamai jokie asmenys už neteisėtą miško kirtimą ar kitokią neteisėtą veiklą dėl miško naudmenų pavertimo kitomis naudmenomis nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn, taip pat nebuvo gauta jokių nuobaudų ar taikomos kitokios atsakomybės priemonės.

Nurodė, kad A. L. 2015-1 1-28 gavo Miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2015-05-25 Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymą Nr. 4, kurioje nurodyta, kad buvo patikrintas Žemės sklypas ir nustatyta, kad „pagal 2010 m. Valstybinės miškų kadastro duomenis Trakų MU 507 kv., 52 sklypas pažymėtas kaip kirtavietė. Patikrinimo metu nustatyta, kad šiame plote miškas yra neatkurtas <...> Miško atkūrimui parengti miško želdinimo užžėlimo projektą. Mišką atsodinti iki 2016 m. gegužės 30 d." Po to buvo kreiptasi į Miškų tarnybą, prašant informuoti kada buvo nustatytas Miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2015-05-25 Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. 4 nurodytas pažeidimas ir kada nuo jo nustatymo buvo imtasi priemonių jam pašalinti. Miškų tarnyba 2016-01-22 atsakyme Nr. R6-320 nurodė, kad minimas pažeidimas buvo nustatytas 2015-05-25 ir 2015-10-06 privalomuoju sprendimu Nr. 1 buvo nurodyta pažeidimo pašalinimo trukmė. Nurodė, kad tuomet, kai pasidomėjo apie tai, ar buvo užfiksuotas miško kirtimo faktas natūroje, ar buvo nustatyti asmenys, kurie tai padarė, buvo informuoti, kad ši vieta atliekant valstybinę sklypinę inventorizaciją buvo užfiksuota kaip miško žemės kirtavietė. Laiko, kad vis dėlto tiksliu duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad toje vietoje, kur turi būti įrengta suprojektuota sodyba, buvo miško žemė, nėra.

Kadangi atlikus Žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3. papunktį kadastrinių matavimų metu vietovėje turėjo būti kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, tarp jų miško kontūrai, turėjo būti apskaičiuotas miško naudmenos plotas (32.1.5 papunktis). Atsižvelgiant į tai, kad pagal atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie turėjo būti atliekami vadovaujantis ir Valstybinės reikšmės miško schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo" pakeitimo" ir Miškų kadastro duomenimis, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre Miškų tarnybos nurodomoje Žemės sklypo dalyje nėra įregistruota miško naudmena, darytina išvada, kad konkrečiai Žemės sklypo dalyje, kurioje stovi ginčo objektai, miško nėra.

         Nurodė, kad tarp Atsakovų ir Miškų tarnybos kilo ginčas dėl taksacinio miško sklypo ribos. Ir nors taksacinis miško sklypas nėra nekilnojamojo turto objektas - žemės sklypas, registruotinas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, tačiau pagal Civilinio kodekso 1.109 straipsnį apibrėžti miško plotai yra civilinių teisių objektas, nagrinėjamu atveju taksacinis miško sklypas yra identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Miškų kadastre, t.y. taksacinis miško sklypas yra valstybės kadastro objektas (vienetas), turintis nustatytus kadastro duomenis, tarp jų ir ribas. Todėl sprendžiant ginčą dėl taksacinio miško sklypo ribų turi būti taikomos Civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatos bei vadovaujamasi Kasacinio Teismo suformuota praktika dėl šios Civilinio kodekso normos aiškinimo ir taikymo. Atsakovų nuomone, taksacinio miško sklypo riba, nustatyta pagal Miškų tarnybos pateiktus dokumentus, yra netiksli ir neteisinga, tačiau ji yra aiški pagal 2009-09-17 parengtą Žemės sklypo planą, kuriame, atlikus kadastrinius matavimus pažymėta tiksli taksacinio miško sklypo riba, įvertinus vietovėje miško kriterijus atitinkančias naudmenas. Šiuo metu nėra kitų dokumentų, kuriuose būtų nustatytos kitokios taksacinio miško sklypo ribos. Miškų tarnybos atlikto patikrinimo metu parengtas Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas ir jo priedai negali būti laikomi taksacinio miško sklypo tikslių ribų nustatymo dokumentais, nes minėtuose dokumentuose pažymėta taksacinio miško sklypo riba nustatyta neatlikus tiksliųjų kadastrinių matavimų, t.y. grafiškai sulyginant valstybinės reikšmės miškų plotų nustatytas ribas schemoje, kurios mastelis pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, 4 punktą yra M1:5000 arba Ml: 10000. Pagal Civilinio kodekso 4.45 str. 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Sklypų ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui kai žemės sklypo faktinės ribos ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia*'; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jatne esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Ne kartą yra konstatuota ir tai, kad teismui, nustatant žemės sklypus skiriančias ribas ir sklypų konfigūraciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nurodė, kad esminę reikšmę nustatant tikslias sklypo ribas turi faktinis sklypo naudojimas. Šiuo atveju, Žemės sklypas yra naudojamas nepažeidžiant taksacinio miško sklypo naudmenų. Tai patvirtina Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus A. L. išduoti 2010-04-07 statybos leidimas Nr. ASI-62 ir 2010-05-26 patikslintas statybos leidimas Nr. ASI-62, kuriuo buvo leista statyti ūkininko sodybą - gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, pritaikytus kaimo turizmo statybai, pagal suderintą projektą. Šis ūkininko sodybos įkūrimo projektas buvo parengtas pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2009-11-27 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-495 statytojui A. L. ūkininko sodybai įkurti - gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmo statybai, vandentiekiui ir nuotekynei Žemės sklype įrengti. Parengtam ūkininko sodybos įkūrimo projektui buvo pritarta Trakų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2010-04-06 posėdžio protokolu Nr. AS5-046 ir 2010-05-25 posėdžio protokolu Nr. AS5-097. Trakų rajono savivaldybės administracijai nekilo jokių abejonių, kad ūkininko sodyba galėtų patekti į miško sklypo ribas, priešingu atveju, nebūtų suteikusi teisės A. L. statyti pagalbinį pastatą Nr.l ir gyvenamąjį namą numatytoje vietoje. Trakų rajono savivaldybės administracija, kaip statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija, patikrino visus duomenis, ar yra teisėtas pagrindas suteikti teisę statyti statinius. Kitaip tariant, ginčo atveju pagalbinis pastatas Nr. 1 buvo pastatytas ir leidimas statyti gyvenamąjį namą išduotas ne miško žemėje, jokio miško toje vietoje nėra ir niekada nebuvo, miškas natūroje yra už pagalbinio pastato Nr. 1 ir jis nepatenka į taksacinio miško sklypo ribas, jokių duomenų, kad toje vietoje galimai anksčiau buvo miškas (kas leistų pagalbinio pastato Nr. 1 vietą identifikuoti (priskirti) miško žemei) taip pat nėra.

Nurodė, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir Žemės sklypo planas buvo parengtas įvertinus visų kriterijų, būtinų aiškiai ir tiksliai taksacinio miško sklypo ribai nustatyti, visetą, todėl tiksli taksacinio miško sklypo riba nustatytina pagal 2009-09-17 Žemės sklypo planą. Atsižvelgiant į tai, kad Miškų tarnyba, atlikusi taksacinio miško sklypo dalies, patenkančios į Žemės sklypą, ribos patikrinimą, ribą nustatė grafiškai pagal kartografinę medžiagą, o tokiu būdu nustatytos ribos yra klaidingos (neatitinka natūroje esančios miško ribos), tokiu būdu Miškų tarnybos pateiktoji 2015-10-22 išvada, fiksuojama Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 948, esminės reikšmės nagrinėjant šiame priešieškinyje reiškiamą reikalavimą pagal Civilinio kodekso 4.45 straipsnį nustatyti taksacinio sklypo ribą neturi, kadangi ginčuose dėl žemės sklypo ribų nustatymo tokios ribos būtent ir nustatomos teismo sprendimu tais atvejais, kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia"; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Kadangi Miškų tarnybos 2015-10-22 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 948 pastarosios aplinkybės yra fiksuojamos, kaip išvestinis reikalavimas, patenkinus Atsakovų reikalavimą dėl Žemės sklypo ribos nustatymo pagal 2009-09-17 Žemės sklypo planą, turi būti panaikintas Miškų tarnybos patikrinimo vietoje aktas Nr. 948 ir jo priedai. Taip pat, nustačius Žemės sklypo ribą pagal 2009-09-17 Žemės sklypo planą, turi būti panaikinta Miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Privataus miško žemės sklypo patikrinimo 2015-05-25 pažyma Nr. 4.

Teismo posėdžio metu atsakovų A. L. ir J. L. atstovas pilnai palaikė priešieškinyje išdėstytus motyvus ir prašė pareikštus reikalavimus priešieškiniu tenkinti pilnai, o ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad Miškų tarnyba tvarko miškų kadastrą, o visos miško ribos turėjo būti išmatuotos tiksliai, kaip tai numato įstatymai, tačiau to nebuvo padaryta. Laiko, kad Miškų tarnyba ginčo objekte miško paskirties žemės riba nustatė kameraliai, t.y. kabinete, net nebuvo nuvykę į vietą. Nors pasak atstovo Lingiai nusipirko 2,900 ha ploto žemės, kurioje buvo nustatyta 0,60 ha ploto miško, tačiau įsigyjant nuosavybę, buvo atlikti tik preliminarūs matavimai, todėl miško žemės ribos tikslai nebuvo nustatytos. Todėl laiko, kad toje vietovėje realiai miško buvo tik 0,3970 ha, o ne 0,60 ha ar net 0,72 ha. Ir toje vietoje, kur  yra planuojama statyti gyvenamąjį namą ir kur yra pastatytas pagalbinis pastatas, niekada nebuvo miško. Nurodė, kad Miškų tarnybos pateikti dokumentai, t.y. pažyma ir aktas yra netikslūs ir turėtų būti naikinami, bei turėtų būti patvirtintos žemės sklypo ribos pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ atliktus kadastrinius matavimus. Taip pat prašė šioje byloje taikyti ieškinio senatį, nes yra praleistas vieno mėnesio terminas dėl kreipimosi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo.

Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba prašė prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir ieškinio dalyką tenkinti pilnai, o pateiktą priešieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir ieškinio dalyko patikslinimą nurodė, kad  2009-05-28 pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta tarp R. V. ir A. L., pastarasis įsigijo 2,80 ha bendro ploto, iš jo miškas - 0,60 ha, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šio sandorio pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2009-06-01 buvo įregistruota A. L. ir J. L. nuosavybės teisė į 2,8 ha žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), miško žemės plotas šiame žemės sklype - 0,6 ha. Nurodė, kad Miško ir miško žemės plotai, patenkantys į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo" pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, galiojusius Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010-04-07 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-62 ir 2010-05-26 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-62 priėmimo metu ir atnaujinti 2013-11-07 pagal VĮ „Valstybinio miškotvarkos instituto" 2013-09-20 perdavimo aktu perduotus 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Nurodė, kad Ginčo teritorija Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruota Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 taksaciniame sklype.

Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo patikrinimo metu galiojusio Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta miško žemės sąvoka, numatanti, kad miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Pagal savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Minėtų įstatymų straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba.

Nurodė, kad ginčo teritorija Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruota Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 ir 55 taksaciniuose sklypuose. Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjama teritorija buvo inventorizuota pagal 1987 m., 2000 m. ir 2010-2011 m. (VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perdavimo ir priėmimo aktu perduotus Valstybinei miškų tarnybai) valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją lauko ir kameralinių darbų metu naudojama kartografinė medžiaga masteliu 1:10000. LR miškų kadastre užregistravus duomenis posklypinės miškų inventorizacijos miško ir miško žemės koordinatės nustatomos iš grafinių duomenų, kurie parengti pagal kartografinę medžiagą. Nagrinėjamoje teritorijoje tikslieji matavimai buvo atlikti 2015-10-22 atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir 2015-11-03 pagal patikrinimo akto Nr. 948. Ginčo sklype miško žemėje kirtavietė (taksacinio sklypo Nr. 52 ribos galiojusios iki 2015-11-03) buvo užfiksuota 2010 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu.

Miško ir miško žemės plotai patenkantys į žemės sklypą kadastrinis Nr. 7920/0005:133 buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo" pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, galiojusius Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010-04-07 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-62 ir 2010-05-26 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-62 priėmimo metu ir atnaujinti 2013-11-07 pagal VĮ „Valstybinio miškotvarkos instituto" 2013-09-20 perdavimo aktu perduotus 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo patikrinimo metu galiojusio Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta miško žemės sąvoka, numatanti, kad miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Pagal savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Minėtų įstatymų straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba.

Nurodė, kad Valstybinė miškų tarnyba 2015-10-22 atliko Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimas atliktas fiksuojant naudmenų ribas geodeziniu matavimo prietaisu GeoMax Zenith20 GSM, kuris leidžia nustatyti taško koordinates centimetrų tikslumu. Ginčo esmė šioje byloje miško naudmenos ginčo žemės sklype ir miško masyvas, o ne išorinės ginčo sklypo ribos. Atliekant patikrinimą buvo fiksuojamos miško masyvo viduje esančios naudmenos, kurios nebuvo nustatytos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu 2000 m. ir 2010 m., galėjo atsirasti po inventorizacijų dėl žmogaus veiklos. Miško masyvo išorinės ribos, į kurias patenka ginčo sklypas, nustatytos 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metų, Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-12-21 (skelbiamas https://www.geopor-tal.lt). taip pat Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3-8909-79, sutampa, ginčo teritorijoje kitų naudmenų išskyrus miško naudmeną nėra. Miško žemės taksacinių sklypų riba, tiek ir plotas yra aiškūs. Ginčo teritorija Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruota Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 ir 55 taksaciniuose sklypuose. Nurodė pakartotinai, kad nagrinėjama teritorija buvo inventorizuota pagal 1987 m., 2000 m. ir 2010-2011 m. (VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perdavimo ir priėmimo aktu perduotus Valstybinei miškų tarnybai) valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizacijų lauko ir kameralinių darbų metu naudojama kartografinė medžiaga masteliu 1:10000. 2000 m. inventorizacija buvo atliekama vadovaujantis Miškų ir saugojamų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 1999-04-26 įsakymu Nr. 63 „Lietuvos miškų tvarkymo laikinosios taisyklės“. Šių taisyklių 1.3 punkte nurodyta, kad miško tvarkymo metu nustatomos ribos ir plotas, atliekamas miško valdos vidinis kartografavimas, esančių žemių ir medynų kiekybės ir kokybės įvertinimas. 2.1 punkte nurodyta, kad valstybinių ir privačių miškų inventorizaciją atlieka Valstybinis miškotvarkos institutas. 3 p. „Teritorijos organizavimas“, matavimai atliekami miškotvarkos plančetų pagrindu, miškų aerofotogafavimu, lauko darbais. 2010-201 1 m. inventorizacija buvo atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ap­linkos ministro 2001-07-02 įsakymu Nr. 352 „Dėl Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos patvirtinimo". Šios tvarkos 18 p. nurodyta, kad Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija susideda iš paruošiamųjų, lauko ir kameralinių darbų. Bendras visų darbų ciklas - 2,5 metų. Paruošiamieji darbai, įskaitant aerofotografavimą, vykdomi pirmaisiais metais ir antrųjų metų pradžioje. Po paruošiamųjų darbų antraisiais metais vykdomi lauko darbai, kurie užbaigiami iki antrųjų metų pabaigos. Kameraliniai darbai vykdomi užbaigus lauko darbus, jie baigiami iki trečiųjų metų birželio 30 d. Pakartotinė sklypinė miškų inventorizacija atliekama po 10 metų. Esant reikalui, tarpinventorizacinis periodas gali būti sutrumpinamas arba pailginamas iki 5 metų. Sklypinės miškų inventorizacijos pagrindu pa­rengiami valstybinių miškų miškotvarkos projektai. Todėl įvertindami aukščiau išdėstytą, atmetė Arūno ir J. L. argumentus dėl to, kad niekas nematė natūroje šio sklypo. Nurodė, kad nagrinėjamoje teritorijoje tikslieji matavimai buvo atlikti 2015-10-22 atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, surašytas patikrinimo aktas Nr. 48. Ginčo sklype miško žemė kirtavietė (taksacinio sklypo Nr. 52 ribos galiojusios iki 2015-11-03) buvo užfiksuota 2010 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-08 sprendimu Nr. 2.7-79-18198 ..Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo žemės sklypas suprojektuotas, nustatant šio žemės sklypo ir jame esančių naudmenų ribas ir Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3-8909-79. Tai patvirtina ginčo sklypo preliminarus žemės sklypo planas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3-8909-79 suprojektuotas ribas. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 9 d. Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas galėjo būti keičiamas ta pačia tvarka kaip ir buvo parengtas t.y. tik kitu teritorijų planavimo dokumentu.

Pažymėjo, kad 2009-09-17 buvo atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai, kurių pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas 2010-03-10 įsakymu Nr. 2.3-2686-1791 patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis. Šio įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0.3790 ha dydžio miško plotas. Matininkai, atlikdami ginčo sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė Nuostatu 32.1.3 ir 32.1.7 punktų reikalavimus ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Žemės sklype kadastrinių matavimų metu klaidingai kartografuotos esamos naudmenos bei Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte esanti informacija. Atkreipė dėmes ir į tai, kad kadastriniai matavimai atlikti po medžių kirtimo, šiems darbams buvo duotas leidimas.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro paskirtis yra specifinė. Miškų įstatymo 13 str. 6 d. reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau - Miškų valstybės kadastras) santykis su kitais valstybės registrais ir kadastrais, nustatytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 570 redakcija). Miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriaus 34-40 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys, kaip - kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), unikalus žemės sklypo nu­meris; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo ir išregistravimo datos (Miškų valstybės kadastro nuostatų 34.2. punktas). Taigi, Miškų valstybės kadastro objektas - miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Atsižvelgiant į aukščiau įvardintą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra teisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 str. miško žemė galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo" (redakcijoje galiojusioje Panevėžio apskrities viršininko 2007-12-29 įsakymo Nr. Ž-5407 priėmimo metu) 6.4 p. nustatyta, kad miško žemė galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis tik tada, kai yra patvirtinti šio aprašo 6.1.4 p., 6.2 p. ir 6.3 p. nurodyti teritorijų planavimo dokumentai ir nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti detalieji planai. Miško žemė kitomis naudmenomis paversta neatlikus nustatytos procedūros, nepagrįstai atlikus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priėmus ginčijamą apskrities viršininko įsakymą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo žemę naudoti pagal tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-08-07 įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių III skyriaus 15.3 ir 16 p. nuostatas, miško žemėje įsiterpusios aikštelės turi būti priskiriamas miško žemei. Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Todėl ir prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens pagal ieškinį ir atsakovo pagal priešieškinį Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos atstovas palaikė atsiliepimuose į ieškinį ir į priešieškinį išdėstytus argumentus ir jų pagrindu ieškinį ir patikslintus reikalavimus prašė tenkinti, o priešieškinio reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, kad atliekant matavimus, paklaidos gali būti išorinėse ribose, o vidinės ribos negali būti keičiamos. Kadangi pačio sklypo ribos padidėjo po kadastrinių matavimų, atitinkamai padidėjo ir miško naudmenos. Nurodė, kad pats atsakovas A. L. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl miško naudmenų pakeitimo, tačiau jis gavo neigiamą atsakymą. Šioje byloje senaties terminas ieškiniui pateikti nėra praleistas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Geodeziniai matavimai“ atstovas R. P. parodė, kad atlikdamas kadastrinius matavimus atsakovams priklausančiame žemės sklype viską išmatavo natūroje ir paruošė projektą, kuris vėliau ir buvo patvirtintas bei įregistruotas Registrų centre. Nurodė, kad matavimų vietoje, kur yra suprojektuoti statiniai nuo 1987 m. nebuvo miško. Kai matavimus atliko vietoje, matavimo plote buvo tik pieva. Atlikdami matavimus, atskyrė miško paskirties žemę ir nesigilino į dokumentus, susijusius su žemės sklypu, nes kadastrinių  matavimų paskirtis yra nustatyti žemės sklypo ribas. Teigia, kad duomenys, apie žemės sklypo paskirtį iki atliktų kadastrinių matavimų nebuvo tikslūs. Matavimuose buvo nurodyti pavieniai medžiai, kurie nesudaro pagrindo manyti, kad tai buvo miško paskirties žemė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad jis dirba Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriuje. Nurodė, kad 2009 metų gegužės 21d. išrašė leidimą miško retinimui buvusiam girininkui R. V., tačiau leidimas buvo išduotas pušyno retinimui, o toje vietoje jis pats niekada nematė baltalksnio, tačiau jam yra žinoma, kad baltalksnis šioje vietovėje buvo fiksuotas dar 2000 metais ir tai sudarė 90 procentų visų žemės plote augančių medžių, todėl pavienių medžių plote negalėjo būti. Nurodė, kad netikrino, kaip buvo vykdomas išduotas leidimas miško retinimui. Nurodė, kad ši vietovė priklausė kolūkiui. Kai yra kertamas miškas, lieka pavieniai medžiai, kurie vėliau laikui bėgant išdžiūsta, tačiau tokiu atveju, toks žemės plotas yra vis tiek laikomas mišku ir turi būti atsodintas.

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-08 sprendimu Nr. 2.7-79-18198 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. V." buvo atkurtos nuosavybės teisės į R. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,69 ha žemės, vietoj turėtos 4,69 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 4,50 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) (skl. Nr. 1410-1 0,70 ha; 1410-4 2,80 ha; 1410-5 0,20 ha; 1410-6 0,80 ha) Bijūnų k. (skl. N. 1410-5), Grinapolio (skl. Nr.1410-1), Užilgių (skl. Nr. 1410-4), Prūdžionių (skl. Nr. 1410-6) kaimuose, Aukštadvario ir Trakų seniūnijose, Trakų rajone, Vilniaus aps., 2008-11-14 įsak. Nr. 2.3-8909-(79). Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai žemės sklypui Nr. 1410-4: 2 - kelių apsaugos zonos 0,06 ha, 26 - privačių miškų apsauga 0,60 ha, 29 - vandens telkinių apsaugos juosta ir zonos 2,10 ha. Kelio servitutas žemės sklypui Nr. 1410-4 - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) 0,09 ha (1 tomas, b.l. 83-85).

2009-05-28 pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. DA-2454, sudaryta tarp R. V. ir A. L., pastarasis įsigijo 2,80 ha bendro ploto, iš jo miškas - 0,60 ha, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio sandorio pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2009-06-01 buvo įregistruotos A. L. ir J. L. nuosavybės teisės į 2,8 ha žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); miško žemės plotas šiame žemės sklype - 0,6 ha (1 tomas, b.l. 86-89).

Vilniaus apskrities viršininkas 2010-03-10 įsakymu Nr. 2.3-2686-1791 „Dėl pil. A. L. ir J. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, kadastro duomenų patikslinimo" patikslino A. L. ir J. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo Nr. 1410-4 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), plotą - 29000 kv. m (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 28000 kv. m) ribas; įpareigojo žemės sklypo savininkus žemės sklype laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus (vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos - 27220 kv. m), VI skyriaus (elektros linijų apsaugos zonos - 140 kv. m), XXVI skyriaus (miško naudojimo apribojimai - 3790 kv. m) ir II skyriaus (kelių apsaugos zonos -505 kv. m) reikalavimų (1 tomas, b.l. 96-97).

Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2009-11-27 patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-495 statytojui A. L. ūkininko sodybai įkurti -gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui, statybai (duomenys neskelbtini), skl. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Projekto vadovas architektas I. P. parengė Ūkininko sodybos įkūrimo – Gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui, statybos projektą. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Projekto tikslas – gyvenamojo namo ir 5 pagalbinių statinių kaimo turizmo paslaugai teikti įkūrimas parengtas pagal Trakų rajono išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-495, adresu (duomenys neskelbtini), Sklypas yra 2,800 ha, sklypas rytų kraštine ribojasi su vietinės reikšmės keliu, vakarų krašte su ežeru Ilgis. Gyvenamasis namas ir 5 pagalbiniai pastatai pritaikyti kaimo turizmo paslaugai teikti projektuojami nepažeidžiant kelio apsaugos zonos (10 metrų), pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektą: gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas Nr. 1 statomi arčiau ežero, nuo šlaito briaunos išlaikomas 50 metrų atstumas. Nuo miško – 7 metrai, išlaikyti 3 metrų atstumai nuo sklypo ribų. Antroje zonoje už miško statomi 4 tipiniai ūkiniai pastatai, pritaikyti kaimo turizmo paslaugai teikti. Trečiųjų asmenų interesai nepažeisti. Siekiant šio tikslo, parengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas (duomenys neskelbtini), kuris yra patvirtintas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-06 įsakymu, nurodant, jog yra tvirtinami tokie sprendiniai: Nekilnojamojo turto registre įregistruotame 2,8000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. 7920/0005:133), parinkta 0,3089 ha ploto vieta naujai ūkininko ūkio sodybai sklype bei Specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ skyrių reikalavimus: II – kelių apsaugos zonos, XXVI – miško naudojimo apribojimai, XXIX -  vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (1 tomas, b. l. 20-81).

Trakų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2010-04-06 rekomendavo (2010-04-06) posėdžio protokolas Nr. AS5-046) išduoti statybos leidimą A. L. ūkininko sodybai įkurti -gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmo statybai, vandentiekiui ir nuotekynei įrengti (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 164-166).

Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2010-04-07 išdavė statybos leidimą Nr. AS1-62, kuriuo statytojui A. L. leido įkurti ūkininko sodybą - gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmo statybai, vandentiekiui ir nuotekynei įrengti (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l.125-126).

Trakų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2010-05-25 rekomendavo (2010-05-posėdžio protokolas Nr. AS5-097) išduoti statybos leidimą A. L. gyvenamojo namo Pajungimui prie elektros tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 169-170).

Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2010-05-26 išdavė patikslintą statybos leidimą Nr. AS1-62, kuriuo statytojui A. L. leido įkurti ūkininko sodybą - gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmo statybai, vandentiekiui ir nuotekynei, elektros įvadui įrengti Trakų r. sav. Trakų sen. Užilgių k., skl. kad. Nr. 7920/0005:133 (1 tomas, b.l. 167-168),.

Statytojas A. L. 2012-12-21 surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurioje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) užbaigta pagalbinio pastato, II grupės nesudėtingo, statyba pagal statybos leidimą Nr. AS1-62. Šios deklaracijos pagrindu 2013-02-22 Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. L. nuosavybės teisė į 67 kv. m užstatyto ploto pastatą - pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 98-101).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32442-726/2015 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patvirtino pareiškėjų J. L. ir A. L. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis: 3.1. šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo J. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas: 3.1.1. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4925 EUR. 3.1.2. pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 999 EUR (1 tomas, b.l. 102-105).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnyba 2015-10-27 raštu, reg. Nr. R2-1477, informavo, kad miško ir miško žemės plotai, patenkantys į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nagrinėjama teritorija) buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003-10-16 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo" pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, galiojusius Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010-04-07 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-62 ir 2010-05-26 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-62 priėmimo metu ir atnaujinti 2013-11-07 pagal VĮ „Valstybinio miškotvarkos instituto" 2013-09-20 perdavimo aktu perduotus 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Nagrinėjamoje teritorijoje pagal 1987 m., 2000 m. ir pagal 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis miško žeme buvo inventorizuota tokia pati teritorija (1 tomas, b.l. 116-123).

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015-10-26 pažymos Nr. 61557 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad į 2,9 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), patenka miško, registruoto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 taksacinio sklypo 0,57 ha plotas bei 507 kvartalo 52 taksacinio sklypo 0,15 ha plotas (iš viso miško žemės šiame sklype 0,72 ha) (2 tomas, b.l. 37-42).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2015-12-28 žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1576 ir atliko visų statinių fotofiksaciją. Patikrinimo metu nustatyta, kad nurodytoje vietoje stovi pagrindinis pastatas -Pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - pagalbinio ūkio, statinio kategorija -U grupės nesudėtingas statinys. Už pagalbinio pastato įrengta monolitinio betono atraminė sienutė, kurios ilgis 10,90 m ir aukštis nuo žemės paviršiaus viename gale prasideda nuo nulio ir kitame gale iškyla iki 0,9 m. Atraminė sienutė yra I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys. Prieš pagrindinį Pastatą stovi mažas pagalbinis pastatas, neregistruotas, paskirtis - pagalbinio ūkio, statinio Kategorija - I grupės nesudėtingas statinys. Ilgis 2,3 m plotis 2,82 , ir aukštis nuo žemės paviršiaus 2.4 m. Sienos lentų, stogas bituminė danga. Pamatų nėra, stovi ant po kampais padėtų keramzitbetonio blokelių. Kieme įrengtas betono lauko židinys, kurio bendras ilgis 1,84 m, plotis 0,82 m ir aukštis iki kamino nuo žemės paviršiaus 1,8 m plius kamino aukštis 1,6 m. Sklypas miško žemės plote į ežero pusę suformuotas terasomis. Nulipimui nuo aukštesnio akmenų betono laiptai, kurių bendras ilgis 5,35 m ir plotis 1,98 m. Nusileidimui į dar žemesnį lygį, tai yra, prie ežero, įrengti mediniai laiptai, kurių bendras ilgis 5,38 m ir plotis 1,3 m (2 tomas, b.l. 153-157).

Šioje civilinėje byloje  pagrindinis klausimas yra, ar dabar atsakovei J. L., o iki santuokos nutraukimo, t.y. iki 2015-08-24 ir A. L. priklausantis pagalbinis pastatas, pastatytas mažas pagalbinis pastatas, atraminė sienutė, betoninių akmenų laiptai ir mediniai laiptai, esantys žemės sklype, kadastro Nr, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra miškų ūkio paskirties žemėje ar kitos paskirties žemės sklype.

Prokurorė, gindama viešąjį interesą, savo argumentus dėl statybų miško žemėje grindė tokiais įrodymais: Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-08 sprendimu Nr. 2.7-79-18198 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. V." buvo atkurtos nuosavybės teisės į R. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,69 ha žemės, vietoj turėtos 4,69 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 4,50 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) (skl. Nr. 1410-1 0,70 ha; 1410-4 2,80 ha; 1410-5 0,20 ha; 1410-6 0,80 ha) Bijūnų k. (skl. N. 1410-5), Grinapolio (skl. Nr.1410-1), Užilgių (skl. Nr. 1410-4), Prūdžionių (skl. Nr. 1410-6) kaimuose, Aukštadvario ir Trakų seniūnijose, Trakų rajone, Vilniaus aps., 2008-11-14 įsak. Nr. 2.3-8909-(79). Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai žemės sklypui Nr. 1410-4: 2 - kelių apsaugos zonos 0,06 ha, 26 - privačių miškų apsauga 0,60 ha, 29 - vandens telkinių apsaugos juosta ir zonos 2,10 ha. Kelio servitutas žemės sklypui Nr. 1410-4 - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) 0,09 ha, abrisu, sklypo vertės paskaičiavimu (3 tomas, b.l. 45-49), o iš šių dokumentų matyti, kad grąžintino sklypo dalis, t.y. 0,60 ha buvo miško žemė, Valstybinės miškų tarnybos parengtais dokumentais, t.y. pažymomis apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, miškų žemėlapių fragmentais, iš kurių matyti, kad ginčo objekte yra miškas (3 tomas, b.l. 61-63), Vilniaus regiono RAAD Trakų rajono agentūros pateiktais dokumentais, kuriuose yra užfiksuoti pažeidimai, padaryti Ilgų ežero apsauginėje juostoje ir apsauginėje zonoje, užpilant gruntą, A. L. sunaikino 475 kv.m. žolinės augmenijos (3 tomas, b.l. 109-114), Valstybinės miškų tarnybos pateiktu aktu bei pažyma bei kitais dokumentais (2 tomas, b.l. 112-118), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atlikto patikrinimo dokumentais (2 tomas, b.l. 153-157).

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracija ir atsakovų A. L. ir J. L. atstovas su prokuroro, ginančio viešąjį interesą, argumentais bei pateiktais įrodymais nesutiko, nurodydami, jog sklypo ribos yra nustatytos pagal kadastrinius matavimus, o juos atlikus, tiksliai buvo nustatyta, jog bendra sklypo plotas yra ne 2,8000 ha, o 2,9000 ha, iš jų žemės ūkio naudmenų plotas 2,1780 (ariamos žemės plotas – 1,8380 ha ir 0,3370 ha ploto pievų ir natūralių ganyklų) bei 0,3790 ha miško žemės ir 0,3460 ha kitos paskirties žemės (1 tomas, b.l. 113-115), šie duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ atliktus matavimus (1 tomas, b.l. 90-95), kurie buvo patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-10 įsakymu. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tiek pateiktuose atsiliepimuose nurodė, tiek ir teismo posėdžio metu atsakovai įrodinėjo tą aplinkybę, jog viskas yra teisėta ir pagrįsta, nes toje vietoje, kur turi būti pastatytas gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais niekada nebuvo miško ir tas plotas niekada nebuvo miško paskirties žemė ir dėl to, atlikus kadastrinius matavimus ir pasikeitė miško žemės plotas, kuris ir buvo patikslintas, Valstybinės žemės tarnybos duomenys, kurie yra įtraukti į Miškų kadastrą turi būti vertinami kritiškai, nes ši institucijoje vietoje nebuvo ir netikslino šioje vietovėje esamų miškų lotų.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus aukščiau išvardintus rašytinius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, atliktų patikrinimų dokumentus, vietos apžiūros protokolą (3 tomas, b.l. 91-92), atsakovų A. L. ir J. L. atstovo pateiktas nuotraukas (3 tomas, b.l. 96-100), atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktas skaitmeninius rastinius ortografinius žemėlapius (2 tomas, b. l. 66-67), daro išvadą, kad pagalbinis pastatas, mažas pagalbinis pastatas, atraminės sienutės, betoninių akmenų laiptai ir medinis lieptas, esantys žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini), pastatyti miško paskirties žemėje. Akivaizdu, kad tikslindami kadastrinius matavimus atsakovai J. L. ir A. L. siekė įgyvendinti savo būsimus tikslus, t.y. ginčo objekte įkurti kaimo turizmo sodybą ir žinodami, kad statybos miško paskirties žemėje negalimos, kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl miško žemės paskirties pakeitimo ( 2 tomas, b.l. 53), tačiau tokio leidimo A. L. negavo. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (3 tomas, b.l. 72), dar buvusiam žemės sklypo savininkui R. V. buvo išduotas leidimas retinti 0,60 ha ploto mišką. Visi šie įrodymai tik patvirtiną tą aplinkybę, jog naujieji žemės sklypo savininkai turėjo ketinimą sutvarkyti dalį sklypo, kuris buvo apaugęs mišku taip, kad galėtų jame įkurti kaimo turizmo sodybą. Teismas neginčija tos aplinkybės, jog detaliai nebuvo ištirta vietovė toje vietoje, kur dabar yra pastatytas pagalbinis pastatas, išmūryti laiptai, išmūryta betoninė sienelė, tikslu nustatyti, ar po gruntu, kuris dabar yra toje vietoje, nėra nukirstų medžių kelmų, likę medžių šaknų, ar nebuvo padarytas plynas kirtimas (nes kaip yra nurodoma Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistės tarnybiniame pranešime, toje vietoje turėjo būti atkurtas baltalksnynas, o yra šienaujama pieva (2 tomas, b.l. 53), ir kas tai padarė. Vien tai, kad nebuvo nustatinėjami padaryti pažeidimai, juos padarę kalti asmenys, nėra pagrindo teigti, kad ginčo vietovė nebuvo apaugusi mišku, o jeigu ir buvo nedidelė dalis žemės neapaugusi  mišku, tai neleidžia teismui daryti prielaidos, kad tai yra ne miško apskrities žemė. Netgi nuvykus į vietą, buvo akivaizdžiai matyti, kad ginčo objektas, t.y. žemės sklypo dalis, kurioje turi būti vykdomos statybos,  yra netoli ežero, tačiau iš visų pusių tą sklypo dalį supa miškas, visiškai greta auga miško augmenija, iki plynos vietos taip pat reikia važiuoti mišku. Todėl teismas, įvertinęs visą tai, konstatuoja, kad parengtų projektų pagrindu, valstybinės institucijos priėmė valinius sprendimus, kurių pagrindu buvo neteisėtai pastatytas A. L. ir J. L. priklausantis pagalbinis pastatas.

Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime, iš esmės spręsdamas, ar LR Vyriausybės 1995- 12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto „Statybų privačioje žemėje reglamento“ 2 punkto nuostata dėl pastatų statybos miške, neprieštarauja Konstitucijai, iš esmės pasisakė dėl statybos miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) ir konstatavo, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti miške (miškų ūkio paskirties žemėje), nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nebuvo ir nėra. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos "miško žemė" ir "miškų ūkio paskirties žemė" nevisiškai sutampa - jų skirtumai nėra esminiai.

Statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja inter alia Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas.

Žemės įstatymas ir Miškų įstatymas nenumato, kad miško žemėje ir miškų ūkio paskirties žemėje gali būti kiti statiniai, išskyrus medienos sandėlius ir kitus su mišku susijusius įrenginius.

Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos: žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Miškų įstatymo 2 str. 3 p. : miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

Miškų įstatymo 2 str. Miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).

Tokiu atveju iš šių trijų sąvokų matyti, kad miško žemė yra tapati miškų ūkio paskirties žemei, pastaroji dar apima kitas žemės naudmenas ir žemės ūkio naudmenas. Miško žemei priklauso ir miške esančios aikštelės. Todėl tokių atveju net ir teigiant, kad sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo kirtavietė ar miškų neapaugusi sklypo dalis, tai nereiškia, kad tokia negali būti priskiriama miško žemei.

Žemės įstatymo 21 str. nurodytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. 21 str. l ir 2 p. nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Žemės sklypo dalis, t.y. 0,60 ha ploto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio paskirtis. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ // Valstybės Žinios, 1992, Nr. 22-652 patvirtintų Miško naudojimo sąlygų nuostatas, nurodytam plotui yra nustatyti miško kirtimo, cheminių trąšų naudojimo, miško tvarkymo apribojimai, tačiau „XXVI. MIŠKO NAUDOJIMO APRIBOJIMAI“ skirsnis nereglamentuoja ( „nekalba“) apie statybas miške.

Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas miško žemėje leidžia statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, įrengti poilsio aikšteles, žvėrių pašarų aikšteles.

Teismas konstatuoja, jog atsakovai A. L. ir J. L., pasinaudoję UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-09-17 netiksliai parengtu Trakų miškų urėdijos Semeliškių girininkijos 507 kvartalo 2 ir 52 taksacinių miško žemės sklypų ribų ir plotų plane nustatytomis miško ribomis ir plotu, planu ir suderino su atsakingomis institucijomis parengtą dokumentaciją, kurios pagrindu  sklypo dalyje, kurioje iki kadastrinių matavimų atlikimo buvo miško paskirties žemė, suprojektavo gyvenamąjį namą su penkiais pagalbiniais pastatais ir vieną iš pagalbinių pastatų pastatė ir įregistravo įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose yra konstatavęs,  kad, atsižvelgiant į  ekologinę, socialinę ir ekonominę miško reikšmę  aplinkai, miškams, kaip ypatingiems nuosavybės teisės objektams, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas  teisinis režimas, lemiantis miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus  apribojimus ir suvaržymus (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-360/2008). Todėl pripažinus, kad kaimo turizmo sodyba yra suprojektuota miško paskirties žemėje, o jau pastatytas pagalbinis pastatas taip pat yra miško paskirties žemėje, yra pripažintinas negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-10 įsakymas Nr. 2.3-2686-1791 „Dėl pil. A. L. ir J. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Užilgių kaime, Trakų rajone, kadastro duomenų patikslinimo"; pripažintinas negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2009-11-27 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. AS3-495 dalyje dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos; pripažintinas negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-04-06 posėdžio protokolas Nr. AS5-046 dalyje dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos; pripažintinas negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2010-04-07 išduotas statybos leidimas Nr. AS 1-62; pripažintinas negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-05-25 posėdžio protokolas Nr. AS5-097 dalyje dėl gyvenamojo namo, elektros įvado ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos; Pripažintinas negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2010-05-07 išduotas patikslintas statybos leidimas Nr. AS1-62 dėl gyvenamojo namo, elektros įvado ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos; Pripažintina negaliojančia A. L. 2012-12-21 surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, dėl pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo.

Įstatymas reglamentuoja, kad statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininkas, valdytojas ar naudotojas per nustatytą terminą įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis (Statybos įstatymo 281 str. 2 d., 1 p.). Taigi, neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies nuostatas, bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 str. 32 d.).

Nagrinėjamojoje byloje atsakovais be A. L. ir J. L. nurodyti Trakų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Planavimo sąlygas šiuo atveju rengė Trakų rajono savivaldybės administracija, tačiau Trakų rajono savivaldybės administracija statybą leidžiančius leidimus išdavė atsižvelgus į Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją. Kadangi statybos leidimas ir kiti su juo susiję dokumentai panaikinti, nustačius, kad buvo išduoti pažeidžiant įstatymus, tai tie atsakovai Trakų rajono savivaldybės administracija, tiek ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos laikomi kaltais Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme ir kartu su atsakovais A. L. ir J. L. įpareigotini atlyginti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo išlaidas.

Atsakovai A. L., J. L., Trakų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra įpareigotini per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka bendromis lėšomis nugriauti visus statinius, pastatytus žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Šis reikalavimas tenkintinas todėl, kad vien administracinių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų tinkamai įgyvendinti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, funkcijų. Civilinio kodekso 4.103 str. 1d.nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi teismas šioje byloje nenustatinėjo tos aplinkybės, kas gi yra kaltas dėl neteisėto statybas leidžiančio dokumento išdavimo, todėl laiko, kad statybos padarinius turi pašalinti asmuo, kurio žemėje jie yra pastatyti ir kuris yra jų savininkas, nes jau kaip buvo aukščiau nustatyta, miško žemėje tokia statyba buvo negalima. 

Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia ne tik savininko teisių garantiją, bet ir jo pareigą įgyvendinat nuosavybės teisę laikytis teisės aktų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Todėl būtent atsakovai, dėl kurių tiesioginių veiksmų buvo pastatyti statiniai miškų paskirties žemės sklype, ir yra įpareigotini šalinti neteisėtos statybos padarinius.

Šioje byloje siekiama pašalinti teisės aktų pažeidimus, padarytus miško žemės naudojimo srityje. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005- 05-13 nutarimas byloje Nr. 14/02, 2006-03-14 nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06. 03-22 04). Miškams, lyginant su kitais objektais, yra nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų: jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę: miškui, kaip aplinkos sudedamajai daliai, yra taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės ir kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga.

           Be to, neabejotina, kad viešas interesas yra ir tinkamas viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas, inter alia teritorijų planavimo ir statybų srityje. Teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, o valstybė turi užtikrinti viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės - pilietinės Tautos viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (LAT2006-03-22 nutartis c/b Nr. 3K-3-194/2006).

Tiek atsiliepimuose iš ieškinį ir ieškinio dalyko patikslinimą atsakovų J. L. ir A. L. atstovas kėlė klausimą dėl ieškinio senaties taikymo šioje byloje, nurodydamas yra ženkliai praleistas terminas ieškiniui pareikšti dėl administracinių aktų panaikinimo.    Pažymėtina, jog ieškovas nepraleido jam suteikto termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir tinkamai atliko savo, kaip institucijos, pareigas. Kaip matyti iš byloje esančio ieškinio, Vilniaus apygardos prokuratūroje 2015-10-02 buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015-10-02 raštas, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą dėl neteisėtų statybų miško žemėje vykdymo. Vilniaus apygardos prokuratūros, ginant viešąjį interesą ieškinys Trakų rajono apylinkės teisme gautas 2015-10-28. Iš aptartų dokumentų matyti, jog prokuroras nepraleido jam suteikto  vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, todėl atsakovų J. L. ir A. L. atstovo prašymas taikyti senaties terminą netenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo pripažinti mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų, esančių žemės sklype, kadastro Nr. 7920/0005:133, Trakų r. sav. Trakų sen. Užilgių k. Ilgų g. 6A, miškų ūkio paskirties žemėje, statybą neteisėta bei įpareigoti A. L. ir J. L. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti šiuos pastatus ir sutvarkyti statybvietę. Šis prokuroro reikalavimas taip pat yra pagrįstas ir yra įrodytas leistinais įrodymais, esančiais byloje, todėl ir tenkintinas pilnumoje. Atsakovų argumentai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus ir į įstatyminius aktus, reglamentuojančius statybų draudimą miško paskirties žemėje, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Patenkinus ieškinį ir ieškinio dalyko patikslinimus pilna apimtimi, atsakovų J. L. ir A. L. atstovo pateiktas priešieškinys yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, įvertinus ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamai, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, buvo nustatyta, kad UAB „Geodeziniai matavimai“, parengtų kadastrinių matavimų ginčo sklypo ribos bei naudmenos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre nepagrįstai, nes šie kadastriniai matavimai buvo atlikti jau po to, kai dalis miško buvo iškirsta. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad prieš atliekant kadastrinius matavimus, Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas buvo surašytas 2009-09-17, nurodant jame, kad miško naudojimo apribojimai yra 3970 kv. m. plote, o to pačio sklypo abrisas (3 tomas, b.l. 45), kuris buvo įregistruotas taip pat Nekilnojamojo turto registre, buvo parengtas 2008-11-24 ir jame buvo užfiksuota, kad sklypo dalį iki pat ežero sudaro miškas, o žemės sklypo eksplikacijoje taip pat yra užfiksuotas miško žemės plotas – 0,60 ha, po ko, t.y. Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-08 sprendimu Nr. 2.7-79-18198 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui R. V." buvo atkurtos nuosavybės teisės į R. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,69 ha žemės, vietoj turėtos 4,69 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 4,50 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) (skl. Nr. 1410-1 0,70 ha; 1410-4 2,80 ha; 1410-5 0,20 ha; 1410-6 0,80 ha) Bijūnų k. (skl. N. 1410-5), Grinapolio (skl. Nr.1410-1), Užilgių (skl. Nr. 1410-4), Prūdžionių (skl. Nr. 1410-6) kaimuose, Aukštadvario ir Trakų seniūnijose, Trakų rajone, Vilniaus aps., 2008-11-14 įsak. Nr. 2.3-8909-(79). Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai žemės sklypui Nr. 1410-4: 2 - kelių apsaugos zonos 0,06 ha, 26 - privačių miškų apsauga 0,60 ha, 29 - vandens telkinių apsaugos juosta ir zonos 2,10 ha. Kelio servitutas žemės sklypui Nr. 1410-4 - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) 0,09 ha. Todėl atsakovų A. L. ir J. L. reikalavimas dalyje dėl miško ribos ir ploto nustatymo pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ atliktus kadastrinius matavimus ir yra atmestini aukščiau nurodytais motyvais,

Atmestini atsakovų ir kiti reikalavimai, t.y. panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-10-22 parengtą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 948 su priedais ir Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Privataus miško žemės sklypo patikrinimo 2015-05-25 pažymą Nr.4, Minėti reikalavimai yra atmestini, įvertinus tai, kad yra konstatuota ta aplinkybė, jog UAB „Geodeziniai matavimai“ atlikti kadastriniai matavimai ginčo sklype yra netikslūs ir prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams  ir todėl teismas jais nesivadovauja. Be to, yra patenkintas ieškinys ir ieškinio dalyko patikslinimas, o ieškinio ir ieškinio dalyko patikslinimų patenkinimą teismas grindė būtent šiais dokumentais (2015-10-22 aktu Nr. 948 ir 2015-05-25 pažyma Nr. 4).

Teismas taip atkreipia dėmes ir į tai, kad pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, atsakovų A. L. ir J. L. skundas dėl Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-10-22 parengto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 948 su priedais ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Privataus miško žemės sklypo patikrinimo 2015-05-25 pažymos Nr.4 teisėtumo teismui turėjo būti paduotas per 20 dienų nuo Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-10-22 parengto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 948 gavimo dienos. Šiuo atveju, atsakovai nesilaikė  ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčų dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą procedūra. Privalomame nurodyme buvo nurodyta būtent tokia jo apskundimo tvarka. Atsakovai nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad jie šia tvarka pasinaudojo (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismas taip pat atkreipia dėmes ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti. Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas: 1) tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą“.

Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo 4.8 punkte įtvirtinta, kad „kadastro duomenys keičiami <...> Kadastro tvarkytojo sprendimu“. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad „gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Jeigu komisijos išvadose konstatuojama, kad Kadastro duomenys yra keistini, tikslintini ir (ar) taisytini, pokyčius tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius ir duomenys pagal patikrinimo akto išvadas registruojami Kadastre“. Aprašo 10.3 punkte nurodyta, jog „kadastro duomenys taisomi Kadastro tvarkytojo sprendimu per 5 darbo dienas Kadastro tvarkytojui nustačius, kad į Kadastro duomenų bazę įrašyti klaidingi duomenų teikėjų pateikti duomenys“, o 11 punkte, kad „sprendimas dėl Kadastro duomenų taisymo įforminamas laisvos formos Kadastro duomenų taisymo aktu (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį pasirašo prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas ir Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius“.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai ir taksaciniai miško žemės sklypai (Miškų valstybės kadastro nuostatų 3 p.).

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V, 4.8, 7, 10.3 punktų nuostatomis, miškų kadastro duomenys patikslinti kadastro tvarkytojo sprendimu pagal Akto išvadas. Aktu patvirtinti Miškų kadastre registruotų duomenų pokyčiai ABTĮ nustatyta tvarka neginčyti ir nepanaikinti, t. y. laikomi teisingais ir pagrįstais. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir šiais argumentais priešieškinio reikalavimai taip pat yra atmestini.

Sutinkamai su LR CPK  96 str. atsakovai A. L., J. L., Trakų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos privalo sumokėti į valstybės biudžetą žyminį mokestį nuo kurio mokėjimo buvo atleista institucija – 31 Eur už kiekvieną ieškinio reikalavimą. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė devynis savarankiškus reikalavimus, kurių kiekvienas apmokestinamas 31 Eur. Todėl šios civilinės bylos žyminis mokestis sudaro 279 Eur, kuriuos turi sumokėti atsakovai A. L., J. L., Trakų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis. Taip pat atsakovai A. L., J. L., Trakų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis turi sumokėti  teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 25,62 Eur. Viso atsakovai A. L., J. L., Trakų rajono savivaldybės administracija  ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į valstybės biudžetą privalo sumokėti po 76,15 Eur.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 3, 185, 268, 269, 270, 271  str.,

n u s p r e n d ė :

ieškinį ir ieškinio dalyko patikslinimą tenkinti.

1. Pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2010-03-10 įsakymą Nr. 2.3-2686-1791 „Dėl pil. A. L. ir J. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo";

2. Pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2009-11-27 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-495 dalyje dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos;

3. Pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-04-06 posėdžio protokolą Nr. AS5-046 dalyje dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos;

4. Pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2010-04-07 išduotą statybos leidimą Nr. AS 1-62;

5. Pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-05-25 posėdžio protokolą Nr. AS5-097 dalyje dėl gyvenamojo namo, elektros įvado ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos;

6. Pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2010-05-07 išduotą patikslintą statybos leidimą Nr. AS1-62 dėl gyvenamojo namo, elektros įvado ir pagalbinio pastato Nr. 1 statybos;

7. Pripažinti negaliojančia A. L. 2012-12-21 surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, dėl pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo;

8. Įpareigoti A. L. ir J. L. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijos ir savo lėšomis nugriauti pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.;

9. Pripažinti mažo pagalbinio pastato, atraminės sienutės, betoninių akmens laiptų ir medinių laiptų, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties žemėje, statybą neteisėta bei įpareigoti A. L. ir J. L. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti šiuos pastatus ir sutvarkyti statybvietę.

A. L. ir J. L. priešieškinį atmesti.

            Priteisti iš atsakovų A. L., J. L., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 76,15 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

            2015-10-30 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę- Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus išduotų 2010-04-07 statybos leidimo Nr. As1-62 ir 2010-05-26 patikslinto statybos leidimo Nr. AS1-62 dalyje dėl gyvenamojo namo statybos galiojimo sustabdymą iki galutinio sprendimo įvykdymo palikti nepakeistą.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                        Vita Lučkauskaitė