Administracinė byla Nr. A-30-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03943-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo ir sprendimo dalies pakeitimo ir sankcijos sumažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėja B. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SKP-220 „Dėl B. S. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SKP-220) dalį ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 3IN-S-1100-892 „Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 3IN-S-1100-892), kuriuose pareiškėjai paskirta 966,80 Eur dydžio sankcija, sumažinant sankcijos dydį iki 10 proc. – 97 Eur.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Agentūra, sprendime Nr. SKP-220 pritaikydama 966,80 Eur sankciją, ir Ministerija, nurodydama, kad sprendimas Nr. SKP-220 yra teisėtas ir pagrįstas, neatsižvelgė į pareiškėjos teiktus paaiškinimus, netinkamai vertino pateiktus dokumentus, dėl to buvo paskirta neproporcingai didelė sankcija, kuri mažintina iki minimalios.
3. Pareiškėja paaiškino, kad 2008 m. kovo 13 d. pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“, reg. Nr. 3KT-KA-08-1-000521-PR001 (toliau – ir Paraiška). Agentūra ir pareiškėja 2009 m. birželio 5 d. sudarė paramos sutartį Nr. 3KT-KA-08-1-000521-PR001 „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3KT-KA-08-1-000521-PR001 „Kaimo turizmo skatinimas, kaimo turizmo sodyba“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su minėto projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Agentūrai buvo pateikti mokėjimo prašymai, kurie įvertinti teigiamai ir iš viso pareiškėjai buvo išmokėta 71 430,59 Eur paramos už įsigytą turtą.
4. Sprendime Nr. SKP-220 nurodyta, jog vertinant užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus draudimo polisus nustatyta, kad už paramos lėšas įsigyta technika, vejos traktorius, baseino įranga ir kompiuterinė bei programinė įranga nebuvo apdrausta nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tokiu būdu buvo pažeistas Sutarties 17.2 punkte nustatytas įpareigojimas apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo panaudota parama, ne trumpesniam kaip 7 m. laikotarpiui nuo Sutarties pasirašymo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų (išskyrus vagystę) Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas). Dėl šių aplinkybių pareiškėjai pritaikyta 966,80 Eur sankcija (paramos dalies susigrąžinimas). Ministerijos Sprendime Nr. 3IN-S-1100-892 nuspręsta, kad sprendimas Nr. SKP-220 yra teisėtas ir pagrįstas.
5. Pareiškėja nurodė, kad nors skundžiamuose spendimuose nurodoma, jog pagal pateiktus draudimo polisus nustatyta, kad už paramos lėšas įsigyta buitinė technika, vejos traktorius, baseino įranga ir kompiuterinė bei programinė įranga nebuvo apdrausti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėja draudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo įmokas, visą laiką buvo įsitikinusi, jog yra tinkamai apdraudusi visus paminėtus daiktus. Nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. buvo sudarytos draudimo sutartys su UADBB „LT Draudimas“ draudimo brokeriu. Prieš sudarant draudimo sutartis draudimo brokeriui buvo nurodyta, jog privalo būti apdrausti visi daiktai, kurie buvo įsigyti panaudojant gautą paramą. Ta aplinkybė, kad draudimo polise (serija LD Nr. 98244310) nurodytas draudimo objektas – pastatai, savaime nereiškia, jog pareiškėja galėjo suprasti, kad yra draudžiami tik patys pastatai be pastatuose ir prie pastato esančių daiktų. Tiek būsto draudimą, tiek ūkinio turto draudimą parengė draudimo brokeris, kuris yra draudimo srities specialistas, jis pareiškėjai aiškino, kad pastatų draudimas apima ir daiktų, kurie yra pastatuose bei prie jų, draudimą. Taigi pareiškėja, neišmanydama teisinių niuansų bei pasitikėdama specialistu, pasirašė draudimo polisus net neįtardama ir nesuvokdama, kad draudimo sutarčių sąlygos nėra tinkamai suformuluotos, ir visas turtas, kuris buvo įgytas panaudojant paramos lėšas, nebus tinkamai apdraustas. Pareiškėja buvo įsitikinusi, jog apdraudė visą turtą, taip pat ir skundžiamame sprendime nurodytus daiktus, pagal būsto draudimo liudijimą LD Nr. 98248695 bei ūkinio turto draudimo liudijimą LD Nr. 98244310. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja siekė apdrausti visą turtą, kuris buvo įgytas panaudojant paramos lėšas, pinigai už draudimą buvo sumokėti, bei į tai, kad draudimo specialistas pareiškėją patikino, jog pagal minėtus draudimo liudijimus yra apdraustas visas turtas, akivaizdu, kad pareiškėja objektyviai negalėjo suvokti, jog yra daromas Sutarties pažeidimas (t. y. kad skundžiamame sprendime nurodyti daiktai nėra tinkamai apdrausti). Paaiškėjo, kad draudimo specialistas netinkamai vykdė savo pareigas ir pareiškėją klaidino, tikėtina ir apgaudinėjo. Paaiškėjo tai, nors pareiškėja buvo perdavusi draudimo brokeriui pinigus už transporto priemonės draudimą, ir neva buvo apdraudusi transporto priemonę, tačiau paaiškėjo, kad transporto priemonė buvo apdrausta tik keliems mėnesiams, dėl ko pareiškėja turėjo sudaryti naują transporto priemonės draudimo sutartį. Šiuo metu atliekamas tyrimas dėl brokerio neteisėtos veikos. Tikėtina, kad jis neteisėtai pasisavino pareiškėjos pinigus. Taigi pareiškėjai buvo suteiktos nekokybiškos draudimo paslaugos, skundžiamame sprendime nurodyti daiktai tinkamai nebuvo apdrausti tik dėl to, kad draudimo brokeris netinkamai apdraudė pareiškėjos turtą, tokiu būdu suteikdamas nekokybiškas draudimo paslaugas.
6. Pareiškėja neginčija paties pažeidimo fakto ir sutinka, kad aplinkybės, jog turtui nebuvo padaryta žala bei turtas tuo metu nebuvo apdraustas, nepanaikina padaryto pažeidimo. Pareiškėjos nuomone, tiek Agentūra, paskirdama tokią didelę baudą, tiek Ministerija, nesumažindama jos, turėjo atsižvelgti į tai, kad turtui nėra padaryta žala bei turtas buvo iš karto apdraustas.
7. Pareiškėjos nuomone, Agentūra bei ikiteismine tvarka skundą nagrinėjusi Ministerija skundą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgdamos į pareiškėjos paaiškinimus bei teiktus dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.158 straipsnio 1 dalį kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Pažymėjo, kad pareiškėja visada rūpestingai ir atidžiai stengėsi ir stengiasi vykdyti Sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja objektyviai negalėjo suvokti, jog skundžiamame sprendime nurodyti daiktai nėra tinkamai apdrausti, visada tinkamai vykdė Sutarties sąlygas bei į tai, kad tik sužinojusi, jog skundžiamame sprendime nurodyti daiktai yra galimai neapdrausti, ėmėsi visų priemonių šiems daiktams tinkamai apdrausti, teigė, kad pareiškėja sąžiningai vykdė Sutarties sąlygas, o tokios didelės sankcijos paskyrimas vertintinas kaip neproporcingas padarytam pažeidimui.
8. Pažymėjo, kad pareiškėja yra pensininkė, blogos sveikatos, neturi teisinių žinių, todėl jai sunku vertinti sudarytos draudimo sutarties teisinius niuansus. Tokios didelės nuobaudos paskyrimas iškreipia pačios paramos tikslus – skatinti kaimo turizmą, nes 966,80 Eur sankcijos paskyrimas pareiškėjai, senatvės pensininkei ir ūkininkei, sumažina jos galimybes plėsti kaimo turizmą ir yra visiškai neproporcingas padarytam pažeidimui, kurio pareiškėja objektyviai negalėjo suvokti.
9. Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsiliepime nurodė, kad vertinant užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus draudimo polisus nustatyta, jog už paramos lėšas įsigyta buitinė technika, vejos traktorius, baseino įranga ir kompiuterinė bei programinė įranga nebuvo apdrausti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nors pareiškėja pagal Sutarties 17.12 punktą įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 7 m. laikotarpiui nuo Sutarties pasirašymo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų (išskyrus vagystę) projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas). Todėl pareiškėjai už Sutarties pažeidimus pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, t. y. 966,80 Eur (3 338,16 Lt) dėl neapdrausto turto: buitinės technikos, vejos traktoriaus, baseino įrangos ir kompiuterinės bei programinės įrangos.
11. Agentūra remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakyme Nr. 3D-13 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 26.11, 143.3 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakyme Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 5.7–5.9, 5.14, 197.3.14 punktais, nurodo, kad  Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197 punkto nuostatomis, pareiškėjai pritaikė sankciją. Pagal Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakyme Nr. 3D-17, 10.5 punktą, Agentūra turi teisę priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų. Agentūra, nustačiusi, jog pareiškėja pažeidė įsipareigojimus, nustatytus Įgyvendinimo taisyklėse ir Paraiškoje, pritaikė pareiškėjai sankciją (paramos dalies susigrąžinimą), vadovaudamasi Agentūros administruojamų priemonių bylų administravimo procedūros aprašo, patvirtinto Agentūros 2012 m. birželio 29 d. įsakyme Nr. BR-1-686 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamų priemonių bylų administravimo procedūros aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 26 priedo „Sankcijų taikymo tvarka“ 2 priedo „Sankcijų dydžiai“ nuostatomis. Aprašo 26 priedo „Sankcijų taikymo tvarka“ 2 priede „Sankcijų dydžiai“ nurodyta, kad jeigu paramos gavėjas iki 366 kalendorinių dienų (12 mėn.) nevykdo įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu (nepagrindžia turto draudimo fakto), kuriam įsigyti ar sukurti buvo suteikta parama, jam taikomas 2 proc. sankcijos dydis nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės, bet ne mažiau negu 100,01 Eur.
12. Dėl sprendimo Nr. SKP-220 pagrįstumo pažymėjo, kad jis atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti nėra pagrindo.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundo netenkinti.
14. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja 2008 m. kovo 13 d. Agentūrai pateikė Paraišką ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakyme Nr. 3D-321 pareiškėja buvo patvirtinta paramos gavėja. Pareiškėja su Agentūra 2009 m. birželio 5 d. pasirašė Sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdama Sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Agentūra, vertindama užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus draudimo polisus nustatė, kad už paramos lėšas įsigyta buitinė technika, vejos traktorius, baseino įranga ir kompiuterinė bei programinė įranga nebuvo apdrausti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31d.
15. Ministerija remdamasi Sutarties 17.12 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 26.11, 143.3 punktais, Administravimo taisyklių 197.3.1 punktu, nurodė, kad dėl to, jog metus nebuvo apdrausti buitinė technika, vejos pjovimo traktorius, baseino įrangos kompiuterinės bei programinė įranga, Agentūra sprendime Nr. SKP-220 pareiškėjai pritaikė 966,80 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankciją. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, sprendime Nr. 3IN-S-1100-892 informavo pareiškėją, kad Agentūros sprendimas Nr. SKP-220 yra teisėtas ir pagrįstas.
16. Pažymėjo, kad Draudimo polise (serija LD Nr. 98244310) aiškiai nurodytas draudimo objektas – pastatai, apie kito turto draudimą draudimo polise nekalbama, todėl pareiškėjos argumentas, kad ji negalėjo suvokti, jog už paramos lėšas įgyti daiktai nėra apdrausti, nėra pagrįstas. Paramos gavėjai privalo atsakingai ir rūpestingai vykdyti savo įsipareigojimus. Pareiškėjos teiginiai, kad ji siekė apdrausti visą turtą, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad turtui nebuvo padaryta žala, nepaneigia fakto, kad turtas tam tikrą laikotarpį buvo neapdraustas, o pareigos apdrausti turtą pareiškėja nustatytą laikotarpį nevykdė. Tai, kad turtui nebuvo padaryta žala, apskritai nepriklauso nuo pareiškėjos valios ar veiksmų. Teiginys, kad turtas šiuo metu yra apdraustas, taip pat nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. Turtas nebuvo apdraustas metus ir šio pažeidimo pašalinti vėliau neįmanoma. Vėliau apdraudus turtą, draudimo apsauga negalioja atgaline data. Tai atlikdama pareiškėja tiesiog vykdė teisės aktuose ir Sutartyje nustatytą pareigą, kurią ir taip būtų privalėjusi vykdyti. Tuo atveju, jeigu pareiškėja to nebūtų padariusi, jai galėjo būti taikomos griežtesnės sankcijos.
17. Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 3D-80 17 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Ministerijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad metus už paramos lėšas įgytas turtas buvo neapdraustas, pritaikyta sankcija, kuri sudaro 2 procentus neapdrausto turto, kuriam buvo skirta parama, įsigijimo vertės (48 339,83 Eur), yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

II.

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundo dalį ir pakeitė Agentūros 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. SKP-220 „Dėl B. S. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 3IN-S-1100-892 „Dėl skundo“ nustatant, kad pareiškėjai B. S. taikytina 195, 78 Eur sankcija – paramos dalies susigrąžinimas.
19. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2014 m. balandžio 30 d. Projekto įgyvendinimo galutinėje ataskaitoje / užbaigto projekto metinėje ataskaitoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ Nr. 1, be kita ko, pasirašytinai nurodė, kad atsiskaitymo laikotarpis – nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kad už paramos lėšas įgytas turtą yra apdraudusi. Agentūros KPŽP departamento Projektų administravimo skyriaus administracinio patikrinimo ataskaitoje Nr. V-PA-0661704_ (toliau – ir ataskaita Nr. V-PA-0661704), atlikus Projekto patikrinimą 2014 m. birželio 18 d., be kita ko, nurodyta, kad Projektas įgyvendintas, pareiškėja yra apdraudusi už paramos lėšas įsigytą turtą, pastabose nurodant, jog elektroniniu paštu bus atsiųstas draudimo polisas; ataskaitą pasirašė ir pareiškėja, patvirtindama, kad žino, jog patikros vietoje metu nustatyti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai ar kiti neatitikimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą, taip pat paramos ar jos dalies susigrąžinimą.
20. Agentūra, gavusi pareiškėjos baigto Projekto pagal Sutartį metinę ataskaitą, 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bei turto draudimo dokumentus ir išanalizavusi juose pateiktus duomenis, 2014 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. BRK-7015(19.23.8) „Dėl įsipareigojimų laikymosi“ (toliau – ir raštas Nr. BRK-7015(19.23.8)) pareiškėjai priminė, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 26.11 punktą bei Sutarties 17.12 punktą pareiškėja privalo apdrausti turtą (esant draudimo paslaugų prieinamumui), kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 7 m. laikotarpiui nuo Sutarties pasirašymo: Projekto įgyvendinimo laikotarpiui – maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, o įgyvendinus projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas. Agentūra, vadovaudamasi Sutarties 17.17 punktu, paprašė per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti už paramos lėšas įsigytų investicijų (sodybos priežiūros traktorių (PR17AWD), buitinę techniką (viryklę, indaplovę, konvekcinę krosnį, gartraukį, kaitlentę, ledo generatorių ir kondicionierių), sporto aikštyną (inventorius), baseino įrangą, kompiuterinę įrangą) draudimo faktą patvirtinančius dokumentus už 2013 metus; jeigu turtas buvo neapdraustas ataskaitiniu laikotarpiu, prašė pateikti paaiškinimą bei draudimo dokumentus už esamą laikotarpį. Nepateikus minėtų dokumentų ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 253.2 punktu bei Sutarties 26.10 punktu, pareiškėjai gali būti taikomos sankcijos.
21. Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime Agentūrai nurodė, kad drausdama visą turtą (duomenys neskelbtini), neišvardijo visų įsigytų daiktų, todėl reikėjo viską iš naujo apdrausti.
22. Teismas, remdamasis ERGO Insurance SE Lietuvos filialo turto draudimo liudijimu Nr. 310-029772 nustatė, kad pareiškėja nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. apdraudė šį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): poilsio namą, 3 ūkinius pastatus, rūsį, informacinį stendą, informacines rodykles (4 vnt.), 3 laužavietes, lauko tualetą, 4 pavėsines, 2 kopėtėles, 3 sūpynes, 3 įrenginius laipiojimui, 7 stalus lauke, 22 suolus lauke, nuotekų valymo įrenginius, baseiną, kompiuterinę įrangą, buitinę techniką (viryklę, indaplovę, konvekcinę krosnį, gartraukį, kaitlentę, ledo generatorių, kondicionierių). Taip pat pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialo mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimo liudijimą Nr. 412-0036300, pareiškėja nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. apdraudė prikabinamą šienapjovę.
23. Teismas nustatė, kad Agentūra 2015 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. SKP-220 „Dėl B. S. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ nurodė pareiškėjai, jog, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 26.11, 143.3 punktais, Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 punktais, Taisyklių 7.1.1 punktu (palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama Reglamento Nr. 1975/2006 9 straipsnio 2 dalyje / Reglamento Nr. 65/2011 5 straipsnyje) pareiškėjai pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, t. y. 966,80 Eur (3 338,16 Lt) dėl neapdrausto turtą: buitinės technikos, vejos traktoriaus, baseino įrangos ir kompiuterinės bei programinės įrangos.
24. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2015 m. birželio 4 d. prašymą, 2015 m. liepos 8 d. sprendime Nr. 3IN-S-1100-892 „Dėl skundo“ nurodė, kad sprendimas Nr. SKP-220 yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog metus už paramos lėšas įgytas turtas buvo neapdraustas, pritaikyta sankcija, kuri sudaro 2 procentus nuo neapdrausto turto, kuriam buvo skirta parama, įsigijimo vertės (48 339, 83 Eur), yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.
25. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas pakeisti Agentūros 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SKP-220 „Dėl B. S. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“) dalį ir Ministerijos 2015 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 3IN-S-1100-892 „Dėl skundo“, kuriuose pareiškėjai paskirta 966,80 Eur dydžio sankcija, sumažinant sankcijos dydį iki 10 proc. – 97 Eur. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja padarė pažeidimą, t. y. 2013 m. neapdraudė buitinės technikos, vejos pjovimo traktoriaus, baseino įrangos, kompiuterinės bei programinės įrangos, tačiau byloje kyla ginčas, ar pareiškėjai buvo pritaikyta proporcinga, atitinkanti padarytą teisės pažeidimą sankcija.
26. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamuose sprendimuose nėra detaliai pagrindžiama, kaip apskaičiuotas sankcijos dydis. Ministerijos 2015 m. liepos 8 d. sprendime Nr. 3IN-S-1100-892 lakoniškai nurodoma, kad buvo pritaikyta 2 proc. dydžio neapdrausto turto vertės (48 339, 83 Eur) sankcija. Tik iš procesinių dokumentų matyti, kad paskaičiuojant sankcijos dydį buvo remiamasi Agentūros 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. BR-1-685 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos administruojamų  priemonių bylų administravimo procedūros aprašo patvirtinimo“ 26 priedo „Sankcijų taikymo tvarka“ 2 priedo „Sankcijų dydžiai“ nuostatomis. Tačiau nėra aišku, kaip Ministerija apskaičiavo neapdrausto turto vertę: antai, kompiuterinė įranga ir visa buitinė technika verta tik 33 800 Lt, o baseino įrangos vertės net nenurodo (visas baseinas vertas 200 000 Lt). Teismo vertinimu, neapdraustoji suma, kuri yra pagrįsta pateiktais teismui įrodymais, nėra didesnė negu 33 800 Lt, ir kuri jokiu būdu nesiekia 48 339, 83 Eur. Baseinas vėliau apdraustas kaip nekilnojamasis turtas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad ji tikrai galėjo būti įsitikinusi, jog baseinas 2013 m. buvo apdraustas kaip statinys arba pastatas, yra įtikinami.
27. Teismas sprendė, kad pakankamai seniai padaryto pažeidimo grąžinti perkvalifikuoti viešojo administravimo subjektui nėra protinga; juolab, kad didesnės sankcijos Agentūra skirti negali: asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama; nesilaikant šio principo, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas. Todėl, teismo vertinimu, pagrįsta sankcija pareiškėjai yra 195,78 Eur (33 800 Lt × 2 proc. = 676 Lt).

III.

28. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą.
29. Nurodo, kad vertinant užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus draudimo polisus buvo nustatyta, jog už paramos lėšas įsigyta buitinė technika, vejos traktorius, baseino įranga ir kompiuterinė bei programinė įranga nebuvo apdrausta laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja Sutarties 17.12 punktu įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 7 metų laikotarpiui nuo Sutarties pasirašymo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų (išskyrus vagystę) projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas). Pareiškėjai už Sutarties pažeidimus pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, t. y. 966,80 Eur (3 338,16 Lt) dėl neapdrausto turto: buitinės technikos, vejos traktoriaus, baseino įrangos ir kompiuterinės bei programinės įrangos.
30. Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 10.5 papunktyje nurodyta, kad Agentūra turi teisę priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų. Šiuo atveju Agentūra, nustačiusi, jog pareiškėja pažeidė įsipareigojimus, numatytus Įgyvendinimo taisyklėse ir Paraiškoje, pritaikė pareiškėjai sankciją (paramos dalies susigrąžinimą), vadovaudamasi ir Aprašo 26 priedo „Sankcijų taikymo tvarka“ 2 priedo „Sankcijų dydžiai“ nuostatomis.
31. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Agentūros nuomone, Agentūros priimtas ginčijamas sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo,
32. Teismas sprendimu pakeitė Agentūros priimtą sprendimą ir perskaičiavo sankcijos dydį, tačiau konstatavo, kad pareiškėja kalta dėl nustatyto pažeidimo. Teismas nurodė, kad pareiškėja, būdama pakankamai atidžia ir rūpestinga negalėjo nepastebėti, kad draudimo terminas yra pasibaigęs. Tuo ir pasireiškė kaltė dėl nustatyto pažeidimo. Nustatant pažeidimą nėra reikalaujama, kad pareiškėja šį pažeidimą padarytų tiesiogine tyčia, suplanuodama ir siekdama pažeisti taisykles. Pareiškėja suprato savo elgesį, jai taikomą atsakomybę, tačiau jai nustatytų pareigų nepaisė, tuo padarė pažeidimą. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl nustatyto pažeidimo, tačiau Agentūra nesutinka su perskaičiuota sankcijos suma.
33. Pažymi, kad Administravimo taisyklių 5.7–5.9 punktuose įtvirtintos Agentūros pareigos, t. y. nurodyta, jog Agentūra atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, atlieka paramos paraiškų pirmumo vertinimą, patikras vietoje, rengia projektų vertinimo ataskaitas. Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 10.5 papunktyje nurodyta, kad Agentūra turi teisę priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų. Remiantis minėtais teisės aktais būtent Agentūrai suteikta teisė konkrečiai vertinti paramos skyrimo/neskyrimo galimybes, sankcijų taikymą bei spręsti klausimus dėl paramos susigrąžinimo su paramos sutarčių nutraukimo. Agentūros nuomone, teismas neturėjo kompetencijos paskaičiuoti taikomos sankcijos dydžio, o turėjo konstatuoti, ar Agentūros priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ar ne. Teismas sprendime pakeitė iš esmės Agentūros priimtą sprendimą dėl taikomos sankcijos neatsižvelgdamas į faktą, kad sprendimus dėl paramos administravimo priima Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis, nors teismas turėtų konstatuoti, ar buvo laikytasi Administravimo taisyklių nuostatų, priimant ginčijamą sprendimą, ar ne, tačiau sankcijos piniginės išraiškos perskaičiavimas nėra teismo kompetencija.
34. Akcentuoja, kad sankcija taikoma įvertinus daugelį Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų kriterijų, be to, atsižvelgiama į tai, kiek procentų paramos finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, tačiau teismas, nesigilindamas į eilę sąlygų, tiesiog perskaičiavo sankcijos dydį, nesiremdamas paramos administravimą reglamentuojančiais teisės aktais.
35. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
36. Atsiliepime nurodo, kad kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, Agentūra, paskirdama 966,80 Eur dydžio sankciją, nesivadovavo Aprašo 26 priedo „Sankcijų taikymo tvarka“ 2 priedo „Sankcijų dydžiai“ nuostatomis, dėl to buvo paskirta akivaizdžiai per didelė sankcija. Neapdraudus už paramos lėšas įgyto turto, 2 proc. sankcijos dydis taikomas jį skaičiuojant būtent nuo neapdrausto turto vertės. Šiuo atveju laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nebuvo apdrausta tik dalis už paramos lėšas įsigytų daiktų, tačiau Agentūra į tai neatsižvelgė.
37. Pareiškėja nurodo, kad sužinojusi, jog ne visi už paramos lėšas įgyti daiktai yra apdrausti, šiuos daiktus iš karto apdraudė, reagavo į pažeidimą, o baseinas buvo draudžiamas kaip nekilnojamasis turtas, tai tik įrodo, kad ji suklydo apdrausdama turtą pirmuoju atveju. Pabrėžia, kad draudimo polise (serija LD Nr. 98244310) yra nurodyta, jog draudimo objektas yra statiniai, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo suvokti, jog baseinas nėra apdraustas kaip statinys. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju neapdrausto turto suma sudaro 33 800 Lt, dėl to pritaikytos sankcijos dydis buvo sumažintas iki 195,78 Eur. Taigi pats atsakovas, nustatydamas paskirtinos sankcijos dydį, nesivadovavo sankcijos skaičiavimo taisyklėmis, t. y. neatsižvelgė į neapdrausto turto vertę bei kitas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, dėl to buvo paskirtas akivaizdžiai per didelis sankcijos dydis.
38. Akcentuoja, kad būtent atsakovui yra suteikta teisė vertinti padarytus pažeidimus ir spręsti dėl sankcijos ir jos dydžio skyrimo. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovas, paskirdamas sankciją bei jos dydį, turėjo teisę ir privalėjo atsižvelgti į visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Tačiau atsakovas neatsižvelgė į pažeidimo mastą bei pažeidimo padarymo aplinkybes, kurios patvirtina, jog turėjo būti skiriama mažesnė, nei buvo paskirta sankcija. Agentūra neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios; nevertino, kad pažeidimas buvo padarytas tik dėl to, jog pareiškėja buvo įsitikinusi, kad yra apdraudusi visus už paramos lėšas įgytus daiktus. Tiesiog jai buvo suteiktos nekokybiškos draudimo paslaugos, dėl ko negalėjo suvokti, jog egzistuoja pažeidimas. Atsakovas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, jog sužinojus apie tai, kad turtas apdraustas netinkamai, iš karto apdraudė neapdraustus ir už paramos lėšas įgytus daiktus; atsakovas taip pat nevertino padaryto pažeidimo mąsto, t. y., kad neapdrausta buvo tik labai maža dalis turto, daktų vertė yra ženkliai sumažėjusi, taip pat neatsižvelgė, kad neapdraustam turtui nebuvo padaryta žala.
39. Pareiškėjos nuomone, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovas turėjo kompetenciją vertinti pažeidimą, jo mastą, pažeidimo padarymo aplinkybes, kurios atsakovui buvo nurodytos ir kurias atsakovas žinojo, bei nuspręsti dėl sankcijos skyrimo ir sankcijos dydžio, dėl to apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovas negalėjo (neva neturėjo kompetencijos) neatsižvelgti į nustatytus pažeidimus ir juos vertinti kitaip, kadangi būtų pažeistas įstatymo viršenybės principas, yra visiškai nepagrįsti.
40. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neturėjo kompetencijos paskaičiuoti taikomos sankcijos dydžio, o turėjo tik konstatuoti ar atsakovo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ar ne. Teismas sprendime nurodė argumentus dėl ko atsakovo priimtas sprendimas yra iš dalies nepagristas, sumažindamas sankcijos dydį, konstatavo, kad atsakovo sprendimas yra dalyje nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas jam suteiktos kompetencijos neviršijo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas negali paskirti didesnės sankcijos, ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas nustatė, kad atsakovo sprendimas iš dalies yra neteisėtas, t. y. paskirtas per didelis sankcijos dydis, todėl pagrįstai jį sumažino.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime nurodo, kad palaiko apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti, o Vilniuas apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti.
42. Agentūra, vertindama užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus draudimo polisus nustatė, kad už paramos lėšas įsigyta buitinė technika, vejos traktorius, baseino įranga ir kompiuterinė bei programinė įranga nebuvo apdrausta laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pagal Paramos sutarties 17.12 papunktį, pareiškėja įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 7 metų laikotarpiui nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų (išskyrus vagystę) projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus projektą - likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas). Dėl to, kad metus nebuvo apdrausta buitinė technika, vejos pjovimo traktorius, baseino įranga, kompiuterinė bei programinė įranga, Agentūra 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. SKP-220 pareiškėjai pritaikė 966,80 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankciją. Ministerija, išnagrinėjusi skundą, 2015 m. liepos 8 d. raštu Nr. 3IN-S-1100-892 „Dėl skundo“ informavo pareiškėją, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
43. Ministerijos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, kad pažeidimas buvo padarytas, tačiau nesutinka su perskaičiuota sankcijos suma. Administravimo taisyklių 5.7-5.9 papunkčiuose yra įtvirtintos Agentūros pareigos (Agentūra atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, atlieka paraxnos paraiškų pirmumo vertinimą, patikras vietoje, rengia projektą vertinimo ataskaitas). Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 10.5 papunktyje nurodyta, kad Agentūra turi teisę priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų. Remiantis minėtais teisės aktais būtent Agentūrai suteikta teisė konkrečiai vertinti paramos skyrimo / neskyrimo galimybes, sankcijų taikymą bei spręsti klausimus dėl paramos susigrąžinimo ir paramos sutarčių nutraukimo. Atsižvelgdama į tai, Ministerija mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo kompetencijos paskaičiuoti taikomos sankcijos dydžio, o turėjo konstatuoti, ar Agentūros priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar ne.
44. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte yra nustatytas vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais vadovaujasi viešojo administravimo subjektai savo veikloje, t. y. įstatymo viršenybės principas. Šis principas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas kaip reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog viešojo administravimo subjektų veikloje taip pat taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų priėmimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Aukščiau minėti principai būtų pažeisti, jei Agentūra, vertindama turimą informaciją, būtų neatsižvelgusi į minėtus pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SKP-220 „Dėl B. S. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ dalies ir Ministerijos 2015 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 3IN-S-1100-892 „Dėl skundo“, kuriuose pareiškėjai paskirta 966,80 Eur dydžio sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
47. Pareiškėja B. S. prašo pakeisti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SKP-220 „Dėl B. S. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ dalį ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 3IN-S-1100-892 „Dėl skundo“, kuriuose pareiškėjai paskirta 966,80 Eur dydžio sankcija, sumažinant sankcijos dydį iki 10 proc. – 97 Eur.
48. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundo dalį ir pakeitė Agentūros 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. SKP-220  ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 3IN-S-1100-892 nustatant, kad pareiškėjai B. S. taikytina 195, 78 Eur sankcija – paramos dalies susigrąžinimas.
49. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja padarė pažeidimą, t. y. 2013 m. neapdraudė buitinės technikos, vejos pjovimo traktoriaus, baseino įrangos, kompiuterinės bei programinės įrangos. Vertinant užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus draudimo polisus nustatyta, kad už paramos lėšas įsigyta buitinė technika, vejos traktorius, baseino įranga ir kompiuterinė bei programinė įranga nebuvo apdrausti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nors pareiškėja pagal Sutarties 17.12 punktą įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 7 m. laikotarpiui nuo Sutarties pasirašymo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų (išskyrus vagystę) projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas), taigi, pareiškėjai už Sutarties pažeidimus pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, t. y. 966,80 Eur (3 338,16 Lt) dėl neapdrausto turto: buitinės technikos, vejos traktoriaus, baseino įrangos ir kompiuterinės bei programinės įrangos. Išmokėtos paramos lėšos susigrąžinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 punktą, kuriame nurodyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl nustatyto pažeidimo, tačiau nesutinka su perskaičiuota sankcijos suma.
50. Tai nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjai buvo pritaikyta proporcinga, atitinkanti padarytą teisės pažeidimą sankcija. Pažymėtina, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014).
51. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sankcijos pagrįstumo ir proporcingumo, atsižvelgė į tai, kad skundžiamuose sprendimuose nėra detaliai pagrindžiama, kaip apskaičiuotas sankcijos dydis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 8 d. sprendime Nr. 3IN-S-1100-892 lakoniškai nurodoma, kad buvo pritaikyta 2 proc. dydžio neapdrausto turto vertės (48 339, 83 Eur) sankcija. Tik iš procesinių dokumentų matyti, kad paskaičiuojant sankcijos dydį buvo remiamasi Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. BR-1-685 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos administruojamų  priemonių bylų administravimo procedūros aprašo patvirtinimo“ 26 priedo „Sankcijų taikymo tvarka“ 2 priedo „Sankcijų dydžiai“ (b. l. 110-118) nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra aišku, kaip Ministerija apskaičiavo neapdrausto turto vertę: antai, kompiuterinė įranga ir visa buitinė technika verta tik 33 800 Lt (b. l. 70), o baseino įrangos vertės net nenurodo (visas baseinas vertas 200 000 Lt (b. l. 69). Kitaip tariant, neapdraustoji suma, teismo vertinimu, kuri yra pagrįsta pateiktais teismui įrodymais, nėra didesnė negu 33 800 Lt, ir kuri jokiu būdu nesiekia 48 339, 83 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu teismo vertinimu. Ginčijame sprendime nėra motyvų dėl sankcijos pagrįstumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nėra aptariama neapdraustojo turto vertė, juo labiau nėra pateikiami argumentai dėl konkrečios neapdraustojo turto vertės.
52. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad konkrečiu atveju seniai padaryto pažeidimo grąžinti perkvalifikuoti viešojo administravimo subjektui nėra protinga; juolab, kad didesnės sankcijos minėtasis subjektas, t. y. Nacionalinė mokėjimo agentūra skirti negali: asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama; nesilaikant šio principo, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius.
53. Teismo sumažinta sankcija iki 195, 78 Eur. (33 800 Lt × 2 proc. = 676 Lt) yra pagrįsta ir nepažeidžia Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakyme Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 17 punkto, kuriame nustatyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų paneigti minėtą išvadą.
54. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo kompetencijos paskaičiuoti taikomos sankcijos dydžio, o turėjo konstatuoti, ar Agentūros priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar ne, pirmiausia, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą sumažinti sankciją, šį sprendimą detaliai motyvavo, antra, Nacionalinė mokėjimo agentūra apeliaciniame skunde nepateikia argumentų dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sumažinta sankcija yra klaidingai apskaičiuota, nenurodė priežasčių, dėl kurių neapdrausto turto vertė konkrečiu atveju turėtų būti 48 339, 83 Eur, trečia, teismas turi teisę keisti ginčijamą sprendimą, sumažinant sankciją, ši taisyklė galioja ir ginčijant sankcijas, paskirtas gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje arba paramos sutartyje numatytų reikalavimų. Tokia praktika yra suderinama su administracinių teismų praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasitaiko atvejų, kai sankcija sumažinama (pvz. žr.  2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-764-624/2016).
55. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė