Administracinė byla Nr. eAS-268-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00411-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės Tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 2EK-3 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus teritorinės muitinės Etikos komisija 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 2EK-3, kuriuo pareiškėjas pripažintas savo elgesiu šiurkščiai pažeidęs tarnybinę etiką. Nesutikdamas su priimtu Sprendimu, pareiškėjas ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka jį apskundė Muitinės departamento generaliniam direktoriui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. gruodžio 12 d. išvada panaikino dalį skundžiamo Sprendimo, konstatavęs, kad: Sprendimo dalis dėl išvados, kad pareiškėjas, naudodamasis tarnybine padėtimi bandė užmegzti su M. G. privačius santykius, yra dėl veiksmų, vykusių prieš daugiau nei metus, todėl šią Sprendimo dalį panaikino; Sprendimo išvada, kad pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, bandė vyr. inspektorę M. G. pažeminti kitų Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir MGP) pareigūnų akivaizdoje, pagrįsta ir teisėta; Sprendimo dalis dėl pareiškėjo veiksmų pripažinimo šiurkščiu etikos pažeidimu, atsižvelgiant į veikos tęstinumą, pažeidimo pobūdį, kartotinumą bei pareiškėjo asmenybę, teisėta ir pagrįsta. Šis Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimas pareiškėjui įteiktas 2020 m. sausio 6 d.

Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas priimtas, neįvertinus visų aplinkybių, neįrodžius ir objektyviais duomenimis nepagrindus pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų, Sprendime Etikos komisija tik formaliai išvardijo neva padarytus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimus, be savarankiško teisinio kvalifikavimo pripažino, kad pareiškėjo padarytas tarnybinės etikos pažeidimas yra šiurkštus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomu panaikinti Sprendimu pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė atitinkamas Etikos kodekso nuostatas, Sprendime suformuluotas pasiūlymas dėl pareiškėjo veiksmų pradėti tarnybinį patikrinimą, tačiau Sprendimu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Teismas vertino, kad Sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas (pagrindas tarnybiniam patikrinimui atlikti), nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu, dėl kurio gali būti paduodamas skundas administraciniam teismui.

Teismas taip pat nustatė, kad byloje pateikti Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. vasario 17 d. raštas Nr. (6.14/2)-2V-2946, Muitinės departamento Personalo skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. 7BE-7, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 1B-27 patvirtina, kad ginčijamo Sprendimo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas. Teismas sprendė, kad pareiškėjui realias teisines pasekmes sukeltų galutinis sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, o nesutikimo su tarpiniu procedūriniu sprendimu argumentai galėtų būti nagrinėjami, teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą dėl nuobaudos pareiškėjui paskyrimo.

Teismas ta pačia nutartimi grąžino 2020 m. vasario 6 d. sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

III.

Pareiškėjas G. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nukrypo nuo egzistuojančios teisminės praktikos, pagal kurią Etikos komisijos sprendimai yra savarankiškas bylų nagrinėjimo dalykas, o skundžiama teismo nutartis riboja pareiškėjo teises į teisminę gynybą. Tuo aspektu pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtą administracinę bylą Nr. A-2487-575/2019.

Pareiškėjas pažymi, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1B-207 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jam pavaldžių muitinės įstaigų tarnybinės etikos komisijų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Muitinės departamento ir jam pavaldžių muitinės įstaigų tarnybinės etikos komisijų nuostatų (2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1B-111 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) numato ikiteisminę ginčų dėl Etikos komisijos sprendimų nagrinėjimo tvarką. Tai, kad Etikos komisijos sprendimams apskųsti yra numatyta išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, patvirtina, kad tokie sprendimai yra atskiras (savarankiškas) ginčo dalykas, dėl kurio gali būti teikiami skundai. Pareiškėjas nurodyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pasinaudojo, todėl pareiškėjo galbūt pažeistos teisės, priėmus nepagrįstą Sprendimą, gali būti apginamos, tik suteikiant tolimesnę galimybę kvestionuoti Etikos komisijos Sprendimo pagrįstumą, t. y. kreiptis į teismą. Priešingu atveju, tampa nesuprantamas ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos dėl Etikos komisijos sprendimų įtvirtinimas ir jos tikslingumas.

Pareiškėjas pažymi, kad Etikos komisijos sprendimai, kurie nėra apskųsti ir panaikinti, keičia asmens teisinę padėtį ne tik dėl to, kad jis laikomas pažeidusiu Etikos kodeksą, tačiau ir dėl to, kad jis laikomas baustu už etikos pažeidimą, todėl tokiam asmeniui kaip aplinkybė, svarbi traukiant atsakomybėn, gali būti taikomas pažeidimo pakartotinumas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimas patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas etikos pažeidimas kvalifikuotas šiurkščiu dėl pakartotinumo, kadangi pareiškėjas tariamai per vienerių metų laikotarpį pakartotinai padarė etikos pažeidimą. Taigi, aplinkybė, kad asmuo per tam tikrą laikotarpį (vienerius metus) nuo etikos pažeidimo konstatavimo laikomas baustu, a priori (iš anksto) patvirtina, jog Etikos komisijos sprendimai asmeniui sukelia teisines pasekmes.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas ir etikos pažeidimo patikrinimas yra dvi savarankiškos, skirtingos procedūros, jomis siekiama skirtingų tikslų, jos sukelia skirtingas pasekmes, todėl Etikos komisijos sprendimai negali būti laikomi tarpiniu sprendimu tarnybinio pažeidimo tyrimo kontekste. Etikos pažeidimo tyrimo savarankiškumą patvirtina Etikos kodekso 25 punkte įtvirtinta nuostata, kad Etikos komisijos tikslas yra ištirti muitinės darbuotojų tarnybinės etikos pažeidimus. Tai, kad, tiriant etikos pažeidimą, nustatytos aplinkybės gali būti pagrindas ir tarnybinei, baudžiamajai, administracinei ar materialinei atsakomybei taikyti, pareiškėjo manymu, nepaneigia etikos pažeidimo tyrimo atskirumo ir savarankiškumo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis ateityje galės skųsti tarnybinio patikrinimo rezultatus bei akcentuoja, kad tuo atveju, jei pareiškėjo atžvilgiu būtų pritaikyta tarnybinė atsakomybė dėl Sprendimu konstatuotų etikos pažeidimų, pareiškėjas galėtų apskųsti tarnybinio patikrinimo rezultatus bei sprendimus ir pastarieji galbūt būtų panaikinti, tačiau Etikos komisijos Sprendimas vis tiek liktų galioti ir išvada dėl padarytų etikos pažeidimų, nepanaikinus Sprendimo, oficialiai nebūtų paneigta ir panaikinta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Teismas vertino, kad Sprendimas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas (pagrindas tarnybiniam patikrinimui atlikti), nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu, dėl kurio gali būti paduodamas skundas administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka bei teigia, kad tarnybinis patikrinimas ir etikos pažeidimo patikrinimas yra dvi savarankiškos, skirtingos procedūros, jomis siekiama skirtingų tikslų, jos sukelia skirtingas pasekmes, todėl Etikos komisijos sprendimai negali būti laikomi tarpiniu sprendimu tarnybinio pažeidimo tyrimo kontekste. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas jam sukelia teisines pasekmes, nes pareiškėjas yra laikomas baustu už Etikos kodekso pažeidimus, konstatuotas etikos pažeidimas kvalifikuotas šiurkščiu dėl pakartotinumo, nes pareiškėjas tariamai per vienerių metų laikotarpį pakartotinai padarė etikos pažeidimą. Tai, kad Etikos komisijos sprendimams apskųsti yra numatyta išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, patvirtina, kad tokie sprendimai yra atskiras (savarankiškas) ginčo dalykas, dėl kurio gali būti teikiami skundai. Be to, net ir nuginčijus tarnybinio patikrinimo rezultatus, sprendimas, kuriuo konstatuoti Etikos kodekso pažeidimai, liktų galioti. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą išvadai, kad Etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama, laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/13).

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). 

Etikos kodekso (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) 25 punkte nustatyta, kad Muitinės departamente ir kitose muitinės įstaigose sudaromos tarnybinės etikos komisijos, kurios Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka tiria muitinės darbuotojų tarnybinės etikos pažeidimus. Pagal to paties kodekso 27 punktą, Muitinės departamento ir kitų muitinės įstaigų vadovai, gavę informaciją, kad muitinės darbuotojas galimai pažeidė Kodekso nuostatas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas šią informaciją perduoda tarnybinės etikos komisijai. Jeigu yra duomenų, kad muitinės darbuotojas galėjo pažeisti ne tik tarnybinę etiką, bet ir padaryti tarnybinį nusižengimą arba pažeminti muitinės darbuotojo vardą, informacija perduodama Muitinės departamento generaliniam direktoriui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja tarnybinį patikrinimą.

Ginčijamu Sprendimu (1–4 punktais) Etikos komisija nusprendė tarnybinės etikos pažeidimo tyrimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės MGP (duomenys neskelbtini) G. M., atlikusio šias pareigas iki 2019 m. lapkričio 1 d., baigti; pripažinti, kad Vilniaus teritorinės muitinės MGP (duomenys neskelbtini) G. M. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė atitinkamas Etikos kodekso nuostatas; apie priimtą spendimą informuoti VTM direktorių ir siūlyti dėl MGP (duomenys neskelbtini) G. M., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. atliekančio (duomenys neskelbtini) pareigas, veiksmų pradėti tarnybinį patikrinimą; su šiuo sprendimu supažindinti G. M.. Sprendime nurodyta, kad jis per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su juo dienos gali būti skundžiamas Muitinės departamento generaliniam direktoriui. Muitinės departamento generalinis direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1A-265 nusprendė minėto Etikos komisijos Sprendimo 1–4 punktus palikti nepakeistus.

Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, Sprendimu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Be to, kaip matyti iš nurodytų Etikos kodekso nuostatų, neigiamo poveikių priemonių taikymas, nustačius Etikos kodekso pažeidimus, Etikos kodekse nenumatytas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalį, pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. To paties statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo (39 str. 10 d.).

Iš kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų (Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. vasario 17 d. rašto Nr. (6.14/2)-2V-2946, Muitinės departamento Personalo skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 6 d. tarnybinio pranešimo Nr. 7BE-7, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymo 1B-27) matyti, kad ginčijamo Sprendimo pagrindu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tai leidžia daryti išvadą, kad realias teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos, kuriame būtų patvirtinti arba paneigti ginčijamame Sprendime nurodyti Etikos kodekso nuostatų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Etikos komisijos Sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes šioje tarnybinio patikrinimo stadijoje nesukelia teisinių pasekmių, tai yra tik pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Sprendime nurodytų Etikos kodekso nuostatų pažeidimų ir sudaro prielaidas priimti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo.

Konstatavus, kad Sprendimu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, Sprendimas yra tik vada pradėti tarnybinį patikrinimą, pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl Sprendimu jam sukeliamų teisinių pasekmių (baustumo Etikos kodekso prasme ir pakartotinumo) bei tai, kad vidiniu teisės aktu nustatyta Etikos komisijos sprendimo apskundimo tvarka Muitinės departamento generaliniam direktoriui patvirtina, kad tokie Etikos komisijos sprendimai yra atskiras (savarankiškas) ginčo dalykas, dėl kurio gali būti teikiami skundai, nagrinėjamu atveju laikytini teisiškai nereikšmingais. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kurios minėtus pareiškėjo argumentus leistų vertinti priešingai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų (ABTĮ 7 str. 1 d.). Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2487-575/2019 nesuformuluotos teisės aiškinimo taisyklės dėl galimybės apskųsti Etikos komisijos sprendimus administraciniam teismui, toje byloje proceso šalys šio klausimo nekėlė, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo minėta teismo nutartimi vadovautis.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Audrius Bakaveckas

                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                        Skirgailė Žalimienė