Administracinė byla Nr. AS-289-1047/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07223-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 1P-274-(1.3E.) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo“ 1.26 papunkčio nuostatas netekusiomis teisinės galios;
2) pripažinti atsakovo 2021 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 1SD-3830-(11.34.) „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo A1“ netekusiu teisinės galios (toliau kartu – ir skundžiami administraciniai aktai); 3) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – atkurti pareiškėjui išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą (Nr. 2M-M-468); 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtą žalą.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai, priimdami 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, prašydamas panaikinti skundžiamus administracinius aktus, pareiškėjas galėjo teikti teismui skundą per vieną mėnesį nuo minėtų aktų priėmimo ar pranešimo apie minėtų aktų priėmimą įteikimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, prašydamas panaikinti skundžiamus administracinius aktus, pareiškėjas įteikė teismui skundą po trejų metų nuo pranešimo apie minėtų aktų priėmimą įteikimo dienos. Remdamasis nustatytais duomenimis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas praleido skundo teikimo terminą.
Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas neprašė atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą ir nenurodė jokių priežasčių (nepateikė jokių duomenų), pateisinančių praleistą skundo pateikimo terminą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas praleido skundo pateikimo terminą dėl subjektyvių priežasčių.
III.
Pareiškėjas A. S., teikdamas atskirąjį skundą, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido skundo pateikimo terminą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, teikdamas skundą, jis nepraleido skundo teikimo termino. Pareiškėjas paaiškina, kad 2021 m. gruodžio 11 d., įteikdamas registruotą pašto siuntą, atsakovas informavo jį apie skundžiamus administracinius aktus. 2024 m. gruodžio 9 d., siekdamas apginti galbūt pažeistas teises, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo priimtus administracinius aktus ir priteisti iš atsakovo patirtą žalą. Pareiškėjas nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai sudarė kliūtis pareiškėjui pateikti skundą.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę ginti galbūt pažeistas teises pasirinktais teisių gynybos būdus. Pareiškėjas nurodo, kad, kreipdamasis į teismą, jis prašė pripažinti atsakovo skundžiamus administracinius aktus netekusiais teisinės galios. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, teikdamas skundą, pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamus administracinius aktus. Vadovaudamasis CK 1.138 straipsnio 7 punkto nuostatomis, pareiškėjas akcentuoja, kad „prašymas pripažinti atsakovo priimtus administracinius aktus netekusiais teisinės galios“ ir „prašymas panaikinti atsakovo priimtus administracinius aktus“ yra skirtingi teisių gynybos būdai. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo pasirinktą teisių gynybos būdą.
Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisminės gynybos prieinamumo principą. Vadovaudamasis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos
Nr. R (84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas įvardija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, reikalaudamas priteisti iš atsakovo patirtą žalą, pirma pareiškėjas turi nuginčyti atsakovo priimtus administracinius aktus.
Teikdamas atskirąjį skundą, taip pat pareiškėjas prašo išaiškinti ABTĮ 30 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų
2024 m. gruodžio 16 d. nutarties pagrįstumas bei teisėtumas.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė pripažinti atsakovo priimtus administracinius aktus netekusiais teisinės galios, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir priteisti iš atsakovo patirtos žalos atlyginimą. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ
33 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatomis, atsisakė atnaujinti pareiškėjui skundo teikimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pareiškėjas kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – įgyvendindamas minėtą teisę, asmuo turi pareigą laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, inter alia (be kita ko), įstatymų įtvirtintų skundų teikimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024; kt.).
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, teikdamas teismui skundą, jis nepraleido skundo teikimo termino.
Bendruosius skundų (prašymų, pareiškimų) teikimo administraciniams teismams terminus įtvirtina ABTĮ 29 straipsnio nuostatos. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo teikimo termino eigos pradžią. Teismas, nustatydamas skundo teikimo termino eigos pradžią, įvertina aplinkybę, ar, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, viešojo administravimo subjektas turėjo teisės aktais įtvirtintą pareigą įteikti minėtą aktą asmeniui. Jeigu viešojo administravimo subjektas turėjo minėtą pareigą, teismas sprendžia, ar: 1) viešojo administravimo subjektas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, tinkamai atliko pareigą įteikti asmeniui minėtą aktą; 2) viešojo administravimo subjektas viešai paskelbė (turėjo paskelbti) skundžiamą administracinį aktą; 3) asmuo, siekdamas išsiaiškinti informaciją apie administracinio akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo, žinojo, kad minėtas aktas turi būti priimtas, ir aktyviai vykdė atitinkamus veiksmus; 4) kitas skundo teikimo termino pradžios nustatymui svarbias aplinkybes. Teismas, nustatęs skundo teikimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, teikdamas skundą, pareiškėjas nepraleido skundo teikimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-18-520/2024; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).
Įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas nepraleido termino skųsti atsakovo priimtus administracinius aktus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, teikdamas teismui skundą, pareiškėjas nurodė, jog 2021 m. gruodžio 11 d. atsakovas įteikė jam skundžiamus administracinius aktus. Įteikdamas skundžiamus administracinius aktus, atsakovas aiškiai nurodė minėtų aktų skundimo tvarką. 2021 m. gruodžio 11 d., sužinojęs apie atsakovo priimtus administracinius aktus, pareiškėjas pateikė teismui skundą tik 2024 m. gruodžio 11 d., t. y. po trijų kalendorinių metų. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog, teikdamas skundą, pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą skųsti atsakovo priimtus administracinius aktus.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad, spręsdamas skundo dėl atsakovo priimtų administracinių aktų priėmimo klausimą, teismas turėjo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas nepagrįstai plečiamai susieja CK nuostatose įtvirtintą trijų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams atlyginti patirtą žalą, su skundų dėl individualių administracinių aktų terminais. Terminus skųsti individualius administracinius aktus expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtina ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad analogiškos praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose nagrinėtose administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-505-1188/2023; kt.).
Minėtos išvados neprieštarauja nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kad deliktinės atsakomybės, įtvirtintos CK 6.271 straipsnio nuostatose, taikymo atvejais valdžios institucijos akto neteisėtumas nėra tapatus administracinio akto (sprendimo) neteisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1591/2010; kt.).
Pasisakydama apie galimybę atnaujinti pareiškėjui praleistą skundo teikimo terminą, teisėjų sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktomis išvadomis, kad pareiškėjas neteikė prašymo atnaujinti praleistą skundo teikimo terminą ir nenurodė jokių aplinkybių ir priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog, kreipdamasis į teismą, asmuo praleido skundo teikimo terminą ir neteikė prašymo atnaujinti minėtą terminą, sudaro teismui pakankamas prielaidas atsisakyti priimti skundą. Nustatęs, kad asmuo akivaizdžiai praleido skundo teikimo terminą ir neteikė prašymo atnaujinti minėtą terminą, teismas neprivalo nustatyti jokių papildomų aplinkybių. Teisės aktų nuostatos neįpareigoja teismo siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-157-552/2024; kt.).
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti atsakovo priimtus administracinius aktus ir iš jų kildinamą reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas prašė pripažinti atsakovo priimtus administracinius aktus netekusiais teisinės galios, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir priteisti iš atsakovo patirtos žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo patirtos žalos atlyginimą, nors ir susijęs su kitais skundo reikalavimais, yra savarankiškas skundo reikalavimas. Administracinių aktų (veiksmų), iš kurių pareiškėjas kildina patirtą žala, nenuginčijimas ABTĮ nustatyta tvarka paprastai netrukdo pareiškėjui reikalauti priteisti jo naudai patirtos žalos atlyginimą. Tai reiškia, kad skundo priėmimo stadijoje pareiškėjo reikalavimas priteisti jo naudai patirtos žalos atlyginimą neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti administracinius aktus, iš kurių pareiškėjas kildina patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-170-1047/2025; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas skundo reikalavimų dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą, teismas taiko ne ABTĮ normas, įtvirtinančias procesinius skundo (prašymo, pareiškimo) teikimo terminus, o CK normas, reglamentuojančias ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-353-629/2024; kt.).
Ieškinio senaties dėl sukeltos žalos atlyginimo terminą nustato CK 1.125 straipsnio nuostatos. CK 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad reikalavimams dėl sukeltos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog, reikšdamas teismui reikalavimą priteisti iš viešojo administravimo subjekto patirtą žalą, asmuo galimai praleido ieškinio senaties terminą, savaime negali sudaryti asmeniui procesinių kliūčių kreiptis į teismą. Teismas taiko praleistą ieškinio senaties terminą tik administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-689-602/2022; kt.).
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo patirtą žalą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, bylos iškėlimo stadijoje pagrįstai manydamas, jog pareiškėjo suformuluoti skundo reikalavimai nėra pakankamai aiškūs ar išbaigti, turi teisę pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Dėl pareiškėjo prašymo išaiškinti ABTĮ 30 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas neteikia konsultacijų ir išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-624/2024; kt.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino procesines normas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies: 1) Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo reikalavimus panaikinti administracinius aktus ir įpareigoti atlikti veiksmus, palieka nepakeistą; 2) Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą priteisti patirtą žalą, panaikina ir minėta apimtimi perduoda skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tenkinti pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą iš dalies.
Panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą priteisti patirtą žalą, ir minėta apimtimi perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį paikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė