Civilinė byla Nr. e2-4648-1048/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03669-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,

sekretoriaujant L. J., N. Č.,

dalyvaujant ieškovės A. J. atstovui advokatui E. P.,

atsakovui R. Ž., jo atstovui advokatui L. Ž.,

atsakovo VĮ ,,Registrų centras“ atstovei I. J.,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. V.,

tretiesiems asmenims A. G., R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. Ž., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centas“ dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties galiojimo panaikinimo, savininko teisių gynimo, statybos padarinių pašalinimo ir sprendimo apie nuosavybės teisės įregistravimą panaikinimo, tretieji asmenys D. P., R. J., D. J., J. D., A. D., G. M., A. G., A. R., A. R., R. M., S. R., R. Ž., R. M., A. G., D. G., G. A., G. A., UAB „Paslaugos būstui“, AB SEB bankas, UAB „Matomos konstrukcijos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

 Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė patikslintu pareiškė reikalavimus: panaikinti 2018 m. sausio 3 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-l 80103-00009 galiojimą; panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto; įpareigoti atsakovą R. Ž. pašalinti neteisėtos statybos padarinius – patuštinti šilumos punkto viršutinės dalies patalpą (buto Nr. 3 kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-7), užmūrytu durų angą, išskirstą kapitalinio remonto eigoje tarp jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3-6, ir šilumos punkto viršutinės dalies patalpos, plane pažymėtos indeksu 3-7, duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos su tikslu pasidaryti rakto kopiją.

Pažymėtina, kad išnagrinėjęs ieškovės patikslintą ieškinį, Klaipėdos apylinkės teismas 2021-12-17 priėmė sprendimą, kuriuo civilinę bylą dalyje dėl pareikštų reikalavimų panaikinti 2018 m. sausio 3 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą galiojimą ir panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl minėti teismo sprendimo, 2022-03-10 nutartimi skundžiamą teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui grąžino iš naujo.

             Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme,  2022-09-13 priimtas patikslintas ieškovės A. J. ieškinys, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 galiojimą; 2) pripažinti, kad 20,02 m² ploto negyvenamoji patalpa, žymima indeksais 3-7, 3-8, įrengta šilumos punkte (žymuo 02-2) pagal 2015 m. projektą Nr. 14-11-02 01-TD, priklauso ieškovei A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise; 3) panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015 m. pradžioje atsakovas šilumos punkte įrengė perdangą, padalijo šilumos punkto patalpą į dvi dalis ir viršutinę dalį prijungė prie savo buto. 2015 m. lapkričio 24 d. atsakovas organizavo namo bendrasavininkų susirinkimą, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl šilumos punkto kapitalinio remonto įrengiant naujas patalpas ir jas prijungiant prie atsakovui priklausančio buto. 2016 m. sausio 14 d. atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai teikė prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio kapitalinio remonto projektui: atlikti kapitalinį remontą pagal projektą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, šilumos punkte įrengiant perdangą ir viršutinėje dalyje pakeičiant patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie 3 buto“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 29 d. pritarė pateiktam statinio projektui ir išdavė statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Prie atsakovo buto buvo prijungtos bendro naudojimo patalpos ir 2018 m. sausio 5 d. įregistruotos, atsakovui pateikus 2018 m. sausio 3 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. SLD ir Deklaracijos pagrindu atsakovo butas iki kapitalinio remonto darbų buvęs 50,74 m² bendro ploto (30,79 m² gyvenamo) tapo 69,66 m² bendro ploto (57,73 m² gyvenamo). Nurodo, jog atsakovas neįgijo kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių dalių į bendrąją daline nuosavybės teise esančias šilumos punkto patalpas, nes nebuvo sudarytas nuosavybės perleidimo sandoris. Atsakovui neįgijus kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams (ieškovei) priklausančių dalių į bendrąja nuosavybe esančias šilumos punkto patalpas, šios dalys negalėjo būti naudojamos sukuriant naują daiktą. Viešojo administravimo subjektas, pritaręs projektui, kuris iš esmės numatė bendrojo naudojimo patalpų perdavimą atsakovui, pažeidė bendrasavininkų nuosavybės teises į šilumos mazgą bei įtvirtino bendrosios dalinės nuosavybės perleidimą atsakovui administraciniu aktu. Ieškinyje pažymėjo, kad SLD prieštarauja CK normoms bei nesuderinamas su teismų praktika tokio pobūdžio bylose, vadinasi yra išduotas neteisėtai ir turi būti pripažintas negaliojančiu bei naikinamas.  Prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atsakovas pateikė dokumentus, tame tarpe ir statinio bendraturčių sutikimus dėl bendro naudojimo negyvenamų patalpų, besiribojančių su neeksploatuojamomis šilumos punkto patalpomis, perdavimo atsakovui bei minėtų patalpų rekonstravimo. Šiais sutikimais statinio bendraturčiai išreiškė valią dėl patalpų rekonstravimo, ? ne dėl konkrečių projektinių sprendinių ar nuosavybės teisių perleidimo atsakovui. Inspekcija pagal teisės aktus turėjo patikrinti, ar atsakovas R. Ž. yra statytojas Statybos įstatymo 3 straipsnio prasme. Šilumos punktas yra visų daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) priklausinys. Šiuo atveju buvo sukurta nauja patalpa, padalinant bendrojo naudojimo patalpą - šilumos punktą į dvi dalis. Tokiu būdu turėjo būti suformuota šilumos punkto atskira patalpa su atskiru unikaliu numeriu ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip bendrojo naudojimo patalpa namo bendrasavininkų nuosavybės teise. Vėliau turėjo būti parengtas atidalijimo projektas. Taigi, tikrinant Deklaraciją Inspekcija nesiaiškino, iš kur atsirado nauja patalpa ir kiek sumažėjo šilumos punkto patalpa tūrio aspektu ir kokiu pagrindu buvo sumažinta bendroji namo gyventojų nuosavybė. 2014 m. balandžio 17 d. sutikimas dėl bendrojo naudojimo patalpų perdavimo atsakovui yra pasirašytas 11 butų savininkų. Šiuo dokumentu buvo sutikta, jog bendrojo naudojimo patalpa bus perduota atsakovui rekonstruoti ir atnaujinti, tačiau šis dokumentas negali būti pripažintas namo bendrasavininkų nuosavybės perdavimo atsakovui.2015-11-11 šilumos punkto kapitalinio remonto viešo aptarimo protokole nurodyta, kad dalyvauja 5 asmenys, tačiau „už“ balsavo 9, „prieš“ – 1. Vėlgi, balsavimas vyko dėl pritarimo kapitalinio remonto sprendiniams, kurių vienas yra bendrosios nuosavybės teisės sumažinimas. Konstatavus, kad Deklaracija dėl rekonstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės patalpoje darbų pabaigą pateikta nebuvus vienos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – teisės naudotis šilumos punkto dalimi įstatymų nustatytais pagrindais, ši Deklaracija turi būti panaikinta. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punktas nustato kadastro tvarkytojo teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog asmuo (atsakovas R. Ž.), padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo VĮ Registrų centras priimtas ginčijamas sprendimas suponavo faktinę situaciją, prieštaraujančią Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintai nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijai, nes pagal nekilnojamojo turto registre esančius galiojančius duomenis, nuosavybės teisės į tą patį daiktą yra įregistruotos skirtingiems asmenims (bendrasavininkams ir atsakovui R. Ž.), todėl ginčijamas nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimas prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti jai dalį naujai sukurtos patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise, prieš tai ieškiniu pareikštą reikalavimą įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius ieškovė prašo palikti nenagrinėtu.

Atsakovas R. Ž. atsiliepimo į paskutinį patikslintą ieškinį nepateikė. Atsakovas R. Ž. atsiliepime į prieš tai patikslintą ieškinį (rašytiniuose paaiškinimuose) (teisme gautas 2021-05-20 civilinėje byloje Nr. e2-125-676/2021) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog 2014 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į visus (duomenys neskelbtini) namo butų savininkus su prašymu pasirašyti sutikimą dėl bendro naudojimo negyvenamosios patalpos, besiribojančios su neeksploatuojamomis šilumos punkto patalpomis, perdavimo atsakovui. Visus namo buto savininkus informavo, kad šias patalpas rekonstruos, atnaujins savo lėšomis ir sumažins namo bendrų patalpų eksploatavimo sąnaudas. Šį sutikimą pasirašė 11 butų savininkų iš 15 galimų, tarp kurių ir ieškovė. Gavęs daugumos savininkų rašytinį sutikimą, kreipėsi į projektuotoją, kad parengtų reikalingus dokumentus pradėti statybos darbus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą vykdyti statybos darbus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. lapkričio 30 d. raštu patvirtino, jog atlikus patikrinimą nustatė, kad minėtasis rašytinis pritarimas išduotas teisėtai. Statybos darbai vyko pagal projektą, kuriam buvo išduotas rašytinis pritarimas. Viešas projektinis pasiūlymas buvo pateiktas ir pristatytas patalpų savininkų viešo aptarimo metu 2015 m. lapkričio 24 d., projektiniam kapitalinio remonto pasiūlymui pritarė dauguma namo gyventojų – devyni butų savininkai pasirašė balsuodami „už“, ieškovė taip pat dalyvių sąraše pasirašė ir davė jam sutikimą numatytam remontui atlikti. Ieškovė šio susirinkimo sprendimo neskundė. Pagal viešame namo gyventojų susirinkime patvirtintą projektinį pasiūlymą buvo parengtas projektas: „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, šilumos punkte įrengiant perdangą ir viršutinėje dalyje pakeičiant patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie 3 buto“ (Nr. 14-11-02-TDP), kuris nebuvo keičiamas. Visi su statybos darbais susiję dokumentai buvo gauti ir parengti teisėtai, laikantis visų jiems pagal įstatymą keliamų turinio formos reikalavimų, todėl buvo teisinis pagrindas įregistruoti turto nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, kurios įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 5 d.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) atsiliepimu į paskutinį patikslintą ieškinį prašo pripažinti, kad ieškovė be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą bei taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes - reikalavimą dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo atmesti; jeigu bus nuspręsta netaikyti teisės aktuose nustatytų terminų parleidimo pasekmių, su ieškovės patikslintu ieškiniu dalyje dėl 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 (toliau - Deklaracija) galiojimo panaikinimo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o kitus ieškovės pareikštus reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad statytojas R. Ž. 2016 m. vasario 2 d. pateikė informaciją apie tai, kad 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui RPP-31-160129-00009. 2016 m. vasario 25 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-30-160225-00018, kuriame konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Patikrinus ar statinys nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas sprendinių, 2016 m. vasario 26 d. surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-310, kuriame pateikiama išvada, kad statinys atitinka statinio projekto sprendinius. Prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas R. Ž. naudodamasis IS „Infostatyba“ pateikė Statybos įstatymo (redakcija aktuali statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu) 23 straipsnio 10 dalyje nurodytus dokumentus, tame tarpe ir statinio bendraturčių sutikimus dėl bendro naudojimo negyvenamų patalpų, besiribojančių su neeksploatuojamomis šilumos punkto patalpomis, perdavimo R. Ž. dėl šių patalpų kapitalinio remonto. Inspekcija netikrina minėtų sutikimų gavimo aplinkybių, o vertina tik jo turinį, projektinių sprendinių kontekste, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje. R. Ž. Deklaracija deklaravo statybos užbaigimą ir įregistravo statinį, pagal 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui RPP-31-160129-00009. Atsisakius reikalavimo dėl Statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo, reikalavimas dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo nebetenka prasmės, kadangi toks reikalavimas nesukels teisinių pasekmių, nes statytojas galės kreiptis dėl naujos deklaracijos gavimo, patvirtinimo ir įregistravimo. Ieškovė nepaneigė, kad R. Ž. yra statinio, kuriame atliktas kapitalinis remontas Statybą leidžiančio dokumento pagrindu, kurio išdavimui buvo gautas statinio bendraturčių sutikimas, bendraturtis. Atsakovas statybą (atliktą kapitalinį remontą) užbaigė surašydamas Deklaraciją ir pateikė ją tvirtinti Inspekcijai, turėdamas ir galėdamas įgyvendinti statytojo teisę. Nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai byloje pagrindžia, kad Inspekcija Deklaraciją patvirtino nustačiusi, kad Reglamento 94 punkto reikalavimai įvykdyti. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl statytojo surašytos ir Inspekcijoje patvirtintos Deklaracijos panaikinimo, todėl nesutiktina, kad ši Deklaracija pripažintina vienašaliu sandoriu, kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas. Ginčijama R. Ž. surašyta deklaracija yra patvirtinta 2018 m. sausio 3 d. ir paskelbta Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys yra vieši. Ginčijamu atveju ieškovė tik bylos nagrinėjimo eigoje suformulavo savo reikalavimą dėl minėtos Deklaracijos panaikinimo, todėl laikytina, kad Deklaracija yra ginčijama praleidus įstatyme nurodytą vieno mėnesio terminą - ieškinio reikalavimas pareikštas praėjus metams po jos surašymo, todėl tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės patikslinto ieškinio trečiuoju reikalavimu, dėl pirmo ir antro reikalavimų nurodė nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, prašo priteisti VĮ Registrų centrui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už apeliacinio skundo padavimą sumokėtas žyminis mokestis. Pažymėjo, jog jeigu ieškovė siekia nekilnojamąjį daiktą ir/ar nuosavybės teises į jį registruoti Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, turi būti nurodytas nekilnojamojo turto objekto unikalus numeris ir kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Be to, reikalavimas „panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž.“ nėra tiksliai suformuluotas, nes Teritorinio registratoriaus 2018-01-05 sprendimas buvo įformintas registro įrašu: nekilnojamojo turto kadastre ir registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra tikslinant patalpos (buto) kadastro duomenis turi būti tikslinami ir pastato, kuriame yra patalpa (butas), kadastro duomenys. Registrų centro Klaipėdos filialui R. Ž. pateikė 2018-01-03 prašymą Nr. 16537683 įregistruoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), po kapitalinio remonto pagal 2018-01-03 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009, 2017-12-05 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Pažymėjo, kad Registrų centras nėra šioje civilinėje byloje nagrinėjamų civilinių teisinių santykių dalyvis, o yra viešojo administravimo subjektas, kuris veikia jam suteiktų įpareigojimų ribose. Registro tvarkytojas turi teisę ir pareigą atsisakyti vykdyti registravimą tik nustatęs NTKĮ 14 straipsnyje ir NTRĮ 29 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Teisės aktuose nenumatyta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisė revizuoti nepanaikintų ir nenuginčytų teismine tvarka dokumentų. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą atsakovo R. Ž. prašymą ir dokumentus, ir nenustatęs NTKĮ 14 straipsnyje ir NTRĮ 29 straipsnyje nustatytų aplinkybių, suteikiančių teisę atsisakyti atlikti registraciją, priėmė sprendimą prašymą patenkinti - duomenis įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Sprendimą įformino 2018-01-05 registro įrašu: nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas buto, adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu 5,50 kv. m., pažymėtu R3-17, kapitalinis remontas (bendras plotas 69,66 kv. m.) bei R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į jį (įregistravimo pagrindas: 2012-04-23 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MV7-3760 ir 2018-01-03 Deklaracija apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009, 2017-12-05 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla). Taip pat registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus dokumentus nuo 2018-01-05 įrašyti patikslinti pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. 2195-7007-3012, kadastro duomenys. Pažymėjo, kad atsakovas nuosavybės teises prašė įregistruoti ne į bendro naudojimo objektą/patalpą, bet į patalpą, kuri buvo naujai sukurta pasinaudojant bendrosiomis pastato konstrukcijomis ir atsakovui prijungta prie buto Nr. 3. Šiuo atveju Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018-09-13 priėmė sprendimą Nr. cspr1-241, kuriuo atmetė ieškovės prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Klaipėdos filialo 2018-01-05 sprendimo (įforminto registro įrašu) bei atsisakė priimti skundą, kadangi skundas paduotas praleidus vieno mėnesio terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-01-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1023-533/2019 atmetė pareiškėjos (ieškovės) skundą dėl Komisijos 2018-09-13 sprendimo Nr. cspr1-241 panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-05-20 nutartimi Nr. eA-1272-415/2020 atmetė pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-01-16 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi šio Komisijos sprendimo teisėtumą patvirtino administraciniai teismai. Pažymėjo, kad teismui tenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą, Registrų centras ir be atskiro įpareigojimo teismo sprendimo pagrindu pakeistų duomenis Nekilnojamojo turto registre, t. y. išregistruotų ginčijamų dokumentų pagrindu įrašytus registro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, nes duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo/įrašymo pagrindas.

Tretieji asmenys R. Ž. ir A. G. pateikė atsiliepimą į paskutinį patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad prieš siekdamas įgyti nuosavybės teises į statybos būdu sukurtą nekilnojamąjį daiktą, atsakovas turėjo įsitikinti, ar turi reikiamas teises į šilumos punktą, kurioje yra ar bus toks daiktas, kokia tų teisių apimtis. Atsakovas užbaigė statybos procesą nesutaręs su bendrasavininkais dėl nuosavybės teisių. Atsakovas, neturėdamas asmeninės nuosavybės teisių į šilumos punktą, neturi teisinio pagrindo riboti bendrasavininkės teisę naudotis ar disponuoti šilumos punktu, jį valdyti, taip pat reikalauti suteikti atsakovui kokias nors teises jam priimtinomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Deklaracija apie pastato rekonstravimo statybos darbų pabaigą pateikta nebuvus vienos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų - teisės naudotis bendrasavininkams priklausančia pastato dalimi įstatymų nustatytais pagrindais, ši Deklaracija turi būti panaikinta. Panaikinus Deklaraciją, atsakovo nuosavybės teisės į ginčo pastato dalį registravimo pagrindą, panaikintina ir nuosavybės teisės į jį registracija VĮ Registrų centre.

Trečiasis asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į paskutinį patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad jam nepritaria. Pažymėjo, jog įvykusiame namo gyventojų susirinkime su šios patalpos įrengimo planu ieškovė buvo supažindinta ir šios patalpos įrengimui ieškovė buvo pritarusi bei tai patvirtinusi parašu susirinkimo protokole, todėl teisės į patikslintame ieškinyje minėtą patalpą ieškovė neturi. 

Trečiasis asmuo UAB „Matomos konstrukcijos“, atstovaujamas T. D., pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad butų 11, 12, 14 savininkai piktybiškai kenkia ir sąmoningai trukdo gerinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) būklę, priešina kaimynus ir grasina nebūtais dalykais ir visiškai ignoruoja prašymus. Trečiojo asmens atstovo nuomone, šie butų savininkai neatstovauja namo gyventojų intereso, jie veikia priešingai ir yra nusistatę prieš senai gyvenančius bei prieš naujai atvykusius gyventojus ar įmones. Akivaizdu, kad ieškovė nuo 2018 metų tikslina ieškinio dalyką ir taip vilkina teismo procesą. Iki pat šiol nėra aišku, ko ieškovė siekia. Be to, pažymėjo, kad ieškovė neginčija faktų, kad žinojo apie atsakovo planuojamus atlikti statybos darbus, pasirašė ant dokumentų, kad sutinka ir neprieštarauja.

Kiti tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas E. P. patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Patikslino ir patvirtino, jog atsisako ankstesniu patikslintu ieškiniu pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Patvirtino, jog ieškovei reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Paaiškino, kad pats statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai, tačiau šiuo dokumentu buvo pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą. Statybą leidžiantis dokumentas baigia galioti, kuomet baigiama statyba, todėl nėra esmės ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, nes jau buvo pateikta deklaracija, todėl patikslintu ieškiniu ir ginčijama deklaracija, o ne statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas VĮ Registrų centras nepatikrino, ar atsakovas buvo statytojas Statybos įstatymo 3 straipsnio prasme bei nepatikrino, ar visi dokumentai pateikti, t. y. ar atsakovas naują sukurtą patalpą valdo nuosavybės teise. Nesant statytoju, deklaracija turėjo būti atmesta. Institucijoms pripažinus nuosavybės teisę tik atsakovui, buvo atimta nuosavybės teisė į ieškovei ir kitiems tenkančią dalį. Panaikinus deklaraciją, nauja deklaracija atsakovui negalės būti išduota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio pagrindu. Dėl antrojo patikslinto ieškinio reikalavimo nurodė, jog šiuo metu sunku apskaičiuoti, į kokią tikslią dalį galima pripažinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į naujai sukurtą patalpą - žymimą indeksais 3-7, 3-8, įrengtą šilumos punkte (žymuo 02-2) pagal atsakovo buto 2015 m. projektą, tai galėtų paskaičiuoti VĮ Registrų centras. Taigi atitinkamai ir kitiems tretiesiems asmenims priklausytų nuosavybės teisės dalys į atsakovo rekonstruotą patalpą. Be to, nuosavybės teisės dalis galėtų būti paskaičiuota pagal turimo turto plotą.

Atsakovas R. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad  turėdamas daugumos butų savininkų pritarimą projektui, jis inicijavo  rekonstrukcijos darbus savo lėšomis. Pažymėjo, jog pati ieškovė pasirašė ir pritarė rekonstrukcijai. Visi namo gyventojai nuo pat pradžių galėjo kreiptis pakartotinai dėl susipažinimo su projektu, tačiau ieškovė nesikreipė. Mano, jog ieškovė elgiasi piktybiškai, nesąžiningai, nesuformuluoja konkrečių ieškinio reikalavimų, jos reikalavimai nenuoseklūs. Įrengdamas perdangą ir taip suformuodamas naujas patalpas, atsakovas sutvarkė šilumos punkto patalpą, tokiu būdu mokamos mažesnės šilumos išlaidos. Šilumos punktas buvo keičiamas būtent dėl to, jog buvo dideli šildymo kaštai. Sukūrus naują patalpą, šilumos punkto patalpos nesumažėjo, nes plotas nepasikeitė.

Atsakovo R. Ž. atstovas advokatas L. Ž. teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją. Nurodė, kad ieškovei jau anksčiau byloje atsisakius reikalavimo dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, deklaracijos panaikinimas nebesukels teisinių pasekmių. Ieškovės reikalavimai prieštaraujantys vieni kitiems, t. y. jeigu ieškovė ginčija statybą užbaigiančius dokumentus ir nuosavybės įregistravimo pagrindą, ji tuo pačiu negali reikšti reikalavimo dėl nuosavybės teisių, atitinkamai, jei ieškovė reiškia reikalavimą dėl nuosavybės teisių jai pripažinimo, tai negali kelti klausimo dėl deklaracijos ir Registrų centro sprendimo panaikinimo. Ieškinio reikalavimai neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tiek rengiant projektą, tiek atliekant statybos užbaigimą, tiek registruojant atsakovui naujai sukurtą patalpą ir prijungiant ją prie jo buto, nebuvo sukurta nauja patalpa, todėl visų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sutikimo nereikėjo. Butų savininkai davė sutikimą atsakovo buto rekonstrukcijai pagal CK 4.85 straipsnyje nustatytą tvarką. Atlikusi naujai sukurtos patalpos prijungimą prie atsakovo buto, šilumos patalpų plotas liko nepasikeitęs. Be to, kuomet deklaracija patikrinta ir patvirtinta Inspekcijos, ji nebėra vienašalis sandoris, nes tai tampa administraciniu aktu, kurio galiojimas ar negaliojimas gali būti sprendžiamas tik administracine tvarka. Ieškovė pripažįsta, kad šia tvarka ji nepasinaudojo. Ieškovė taip pat neapibrėžia, į ką jai nuosavybės teisės turi būti registruotos, ieškovė turėtų apsispręsti, ar ji ginčija patalpos registravimo dokumentus, ar ji prašo pripažinti jai nuosavybės teises į dokumentus. Jeigu ieškovė palaiko reikalavimą dėl nuosavybės teisių registravimo, tai reiškia, kad ji prašo pripažinti nuosavybės teises ne į dalį pusrūsio patalpos, bet į dalį buto patalpos. Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje jau pasisakė, kad negali būti sukuriama padėtis, sukelianti naują ginčą tarp šalių. Taigi, minėtas ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovės reikalavimas dėl Registrų centro sprendimo jau išnagrinėtas administraciniame teisme, todėl šis reikalavimas pareikštas kaip tapatus, negali būti nagrinėjamas. Ieškovė pati dalyvavo susirinkime ir pasirašė dėl atsakovo buto rekonstrukcijos, prijungiant naujai sukurtą patalpą prie atsakovo buto. Ieškovė savo teisių pažeidimu įvardijo butų durų įrengimą laiptinėje. Atsakovas jau minėjo, kad buvo parengtas vienintelis rekonstrukcijos planas 2014 metais, planas 2015 metais pakoreguotas tik dėl įtraukimo statybą leidžiančio dokumento. Projektai identiški, projektiniai sprendimai nekeisti.

Atsakovo VĮ „Registrų centras“ atstovė I. J. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus motyvus, nurodė, kad ieškovei savo reikalavime nenurodžius, į kokią tikslią dalį ji siekia pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į naujai sukurtą patalpą, toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes jis nekonkretus. Ne Registrų centro kompetencija savo nuožiūra nustatyti ieškovei priklausančią dalį. Tokiu atveju turi būti bendraturčių susitarimas arba teismo sprendimu nustatoma tam tikra dalis. Atitinkamai toks reikalavimas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal prašomą nustatyti turto dalį. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Registrų centras 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui, pažymėjo, jog tiek Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis bei civilinis kodeksas nustato Registrų centro kompetenciją ir atsakomybės ribas. Todėl su ieškovės teiginiais nesutinka, kad Registrų centras turi tikrinti pateiktą atsakovo deklaraciją ir duomenų bylą. Atsakovas buvo pateikęs dokumentus, patvirtinančius atlikto kapitalinio remonto teisėtumą ir nuosavybės teisės į butą Nr. 3 patalpas, t. y. 2018-01-03 deklaraciją apie statybos užbaigimą, įregistruotą Statybos inspekcijoje, 2017-12-05 nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-01-29 rašytinį pritarimą statinio projektui, kuris šiai dienai yra galiojantis, taip pat 2017-10-23 raštą, kuriame nurodyta, jog 2016-01-29 rašytinis pritarimas išduotas teisėtai. Taigi Registrų tvarkytojas neturėjo jokio pagrindo atsisakyti atlikti nuosavybės teisės įregistravimą, nes visi atsakovo pateikti dokumentai pateikti galiojantys, nepanaikinti bei patvirtinti atitinkamų institucijų. Registrų centras neturėjo abejonių, jog atsakovas nėra statytojas ir pagrindo atmesti jo prašymą nebuvo. Atsakovas prašė įregistruoti nuosavybės teisę ne į bendro naudojimo patalpą, o į naujai sukurtą patalpą pasinaudojant bendrosiomis pastato konstrukcijomis, kuri buvo prijungta prie atsakovo buto Nr. 3. Pastate bendro naudojimo patalpų plotas, tame tarpe ir šilumos punkto plotas, nesumažėjo. Pažymėjo, jog ieškovei pasikreipus į Centrinį registratorių išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, administracinis teismas jau pasisakė, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma senatis. Be to, ieškiniu ieškovė turėtų atitinkamai reikšti reikalavimą tikslinti pastato kadastrinius bylos duomenis, nes šiai dienai kadastro bylos duomenys pakeisti. Prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už apeliacinio skundo padavimą sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovė ginčija deklaraciją be statybą leidžiančio dokumento, neatsižvelgiant į tai, kokias pasekmes sukels deklaracijos panaikinimas. Statytojas, turėdamas leidimą, gali vėl kreiptis į Registrų centrą ir registruoti naują deklaraciją, kurią šiuo metu patvirtins privatūs subjektai, kuriems šiuo metu tokia teisė perleista, ir jie neturės pagrindo tokios deklaracijos netvirtinti, jei statytojas pateikia visus dokumentus. Šiuo metu ieškovei teigiant, kad atsakovas neturėjo statytojo teisės, tai yra netiesa, nes atsakovas turėjo statytojo teisę kitų bendraturčių sutikimu. Atsakovas yra vienas iš namo bendrasavininkų, kiti bendrasavininkai atsakovui perleido statytojo teisę ir leido statyti patalpas pagal parengtą projektą, atsakovas gavo statybą leidžiantį dokumentą. Statybą leidžiantį dokumentą išdavusi institucija patikrino atsakovo nuosavybės teisę, kad jis turi bendrasavininkų sutikimą, todėl turi statytojo teisę ir gali prašyti statybą leidžiančio dokumento ir įgyvendinti statybą. Ieškovės reikalavimai kertasi tarpusavyje, t. y. reikalavimas pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į jos teigimu savavališką statybą. Realizavus statybą leidžiantį dokumentą, šiuo atveju buvo surašyta deklaracija. Inspekcija patvirtino deklaraciją, patikrinusi ar projektas atitiko, ar gauti leidimai ir sutikimai. Atsakovas visus dokumentus buvo pateikęs. Ieškovė ginčija deklaraciją kaip išvestinį dokumentą, kuris gaunamas po to, kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai ir deklaracija pateikta tinkamai, institucija patvirtino deklaraciją teisėtai. Deklaracija nėra vienašalis sandoris, ją patikrina viešasis subjektas ir priima administracinį sprendimą, šiuo atveju patvirtino deklaraciją ir tai toks sprendimas tampa administraciniu aktu, kuriam skųsti skirtas 1 mėnesio terminas nuo sužinojimo memento. Ieškinio reikalavimas šiuo atveju pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl prašo pripažinti, jog ieškovė terminą praleido be svarbių priežasčių ir taikyti senatį pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą.

Trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad į atsakovo patalpas nepretenduoja, mano, kad atsakovo veiksmai yra savivalė. Nuosavybės teise jam priklausančiame bute pats nuolatinai negyvena, šiuo metu turi ūkį, kur ir gyvena. Atsakovo surengtame susirinkime pats dalyvavo, tačiau nieko nepasirašė. Jam kelia abejonių, kieno lėšomis buvo įrengta nauja patalpa. Į rengiamus namo susirinkimus atvyksta ir dalyvauja.

Trečiasis asmuo R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog visiškai sutinka su ieškiniu, palaiko jame išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad atsakovui nuosavybės teisės į naują sukurtą patalpą jis neperleido, mano, jog jo teisės pažeistos, nes iš jo paimta bendra namo teritorija. Pažymėjo, jog naujai sukurtas plotas turėjo būti perleistas notarine tvarka. Susirinkimuose nedalyvavo, nes dirba kitame mieste. Atsakovui įrengus duris į kitą laiptinę, jis naujai prijungtą patalpą galės parduoti kaip atskirą butą.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą R. Ž. pašalinti neteisėtos statybos padarinius – patuštinti šilumos punkto viršutinės dalies patalpą (buto Nr. 3 kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-7), užmūrytu durų angą, išskirstą kapitalinio remonto eigoje tarp jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3-6, ir šilumos punkto viršutinės dalies patalpos, plane pažymėtos indeksu 3-7, duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos su tikslu pasidaryti rakto kopiją – atsisako. Patvirtino, kad ieškovei žinomos reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės.

Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio nurodytoje dalyje neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl yra priimtinas, civilinė byla dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei procesinės reikalavimo atsisakymo pasekmės, kad priėmus reikalavimo atsisakymą ir nutraukus bylą toje dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, yra žinomos (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės.

Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini), yra 15 gyvenamųjų patalpų.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, R. Ž. pagal 2012-04-23 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MV7-3760 įsigijo nuosavybės teises į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas buvo 50,74 kv. m.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. J. pagal 2014-01-29 apylinkės teismo sprendimą įsigijo nuosavybės teises į butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš 2014-09-17 Sutikimo dėl bendro naudojimo patalpų perdavimo matyti, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 15 savininkai pasirašė sutikimą, kad bendro naudojimo negyvenamosios patalpos, besiribojančios su šilumos punkto patalpomis, būtų perduotos (duomenys neskelbtini), buto savininkui R. Ž., kuris savo lėšomis minėtas patalpas rekonstruos, atnaujins ir tuo sumažins namo bendrų patalpų eksploatavimo ir šildymo sąnaudas.

Iš 2015-11-24 Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų viešo aptarimo protokolo matyti, kad gyventojai, susipažinę su priešprojektiniu pasiūlymu, neprieštaravo, kad buto Nr. 3 savininkas atliktų šiluminio mazgo kapitalinį remontą ir ten įrengtas naujas gyvenamosios paskirties patalpas prijungtų prie savo buto, todėl nutarta leisti buto Nr. 3 savininkui atlikti projektiniame pasiūlyme numatytus darbus ir atlikti šiluminio mazgo kapitalinį remontą ir ten įrengtas naujas gyvenamosios paskirties patalpas prijungti prie savo buto; balsavo „už“ – 9, „prieš“ – 1 .

Iš projektuotojo G. V. 2015 metais parengto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto Nr. 14-11-02-TDP, šilumos punkte įrengiant perdangą ir viršutinėje dalyje keičiant patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie 3 buto, matyti, kad buto Nr. 3 bendras plotas numatytas 70,67 kv. m., pateikti brėžiniai ir sprendiniai buto remonto darbams. Statinio kategorija: neypatingas; statybos rūšis: statinio kapitalinis remontas.

Statytojas R. Ž. 2016-01-14 pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, t. y. pastate (duomenys neskelbtini), atlikti kapitalinį remontą pagal projektą. Iš prašymo matyti, jog pridėti priedai, tarp kurių: statinio projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statinio bendraturčių sutikimas, statinio bendraturčių sutikimas ir viešo aptarimo protokolas, ir kt.

2016-01-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija statytojo teisę turinčiam R. Ž. išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-31-160129-00009 statinio projektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui, šilumos punkte įrengiant perdangą ir viršutinėje dalyje keičiant patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie 3 buto, Nr. 14-11-02-01-TDP, parengto 2015 m.“.

Iš 2016-02-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. LDIPA-30-160225-00018 matyti, kad Statybą leidžiantis dokumentas - 2016-01-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui R. Ž. išduotas teisėtai.

Iš 2016-02-26 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo akto Nr. SPA-310 (16.54) matyti, kad patikrinus ar statinys nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas sprendinių, pateikta išvada, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius.

R. Ž. 2017-12-13 pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, jog R. Ž. pagal 2012-04-23 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MV7-3760 ir 2018-01-03 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 69,66 kv. m. Įrašas VĮ Registrų centre apie nuosavybės teisės įregistravimą atliktas 2018-01-05.

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020-03-25 nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalį, pradėtas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-235-911/2019. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kad daugiabučiame gyvenamame name adresu (duomenys neskelbtini), buvo savarankiškas neregistruotas nekilnojamo turto vienetas - šiluminis mazgas, kurio patalpos aukštis nuo grindų iki lubų siekė apie 6 m, patalpos lubos jungėsi su pastato antruoju aukštu, viršutinė pusrūsio dalis turėjo bendrą sieną su R. Ž. butu Nr. 3, kita siena ribojosi su 2-osios pastato laiptinės siena; R. Ž. pateikė pasiūlymą mazgo patalpą pertvarkyti, patalpą suremontuojant ir jos erdvę padalinant į dvi dalis, apatinę - šiluminį mazgą, ir viršutinę - gyvenamosios paskirties patalpą prijungiant prie R. Ž. buto Nr. 3; padaryta išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, kad namo butų savininkai iš anksto žinojo apie šį projektą, kadangi dar 2014-09-17 gautas 10-ies butų savininkų sutikimas dėl bendro naudojimo patalpų perdavimo šiluminio mazgo pertvarkymui; 2015-11-24 daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų viešo aptarimo protokolas nėra suklastotas, kadangi praktiškai visi abiejuose sąrašuose pasirašę asmenys patvirtino tuo metu buvusį savo valinį sprendimą pritarti šiluminio mazgo pertvarkymo projektui.

Dėl 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 galiojimo panaikinimo.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė pripažinti, kad ieškovė be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą bei taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes - reikalavimą dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo atmesti.

Teismas pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija 2018 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. T-75/2018, remdamasi jos formuojama praktika, nurodė, jog deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl yra pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartis Nr. T-31/2017; 2015 m. sausio 30 d. nutartis Nr. T-8/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. T-101/2014). Tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis Nr. T-29/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. T-80/2017; 2017 m. vasario 13 d. nutartis Nr. T-12/2017; 2015 m. vasario 19 d. nutartis Nr. T-37/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. T-101/2014).

Pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju ginčijama 2018 m. sausio 3 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 yra patvirtinta viešojo administravimo subjekto – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinio ir užregistruota, teismas sprendžia, jog ginčijama deklaracija yra individualus administracinis aktas, todėl šioje byloje pareikštam reikalavimui dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo taikytinos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. J. D.ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013). Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo. Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

            Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-235-911/2019 2018-05-30 buvo priimtas ieškovės A. J. ieškinys atsakovams R. Ž., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą pašalinti statybos darbų padarinius.  Minėtoje byloje 2018-06-15 gautas atsakovo R. Ž. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovas statybos darbus yra užbaigęs. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, iš kurio matyti, jog nuosavybės teisė atsakovui į butą įregistruota pagal 2012-04-23 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. MV7-3760 ir 2018-01-03 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009.  Ieškovė 2020-02-03 teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo, be kita ko, pareiškė naują reikalavimą - panaikinti 2018-01-03 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 galiojimą. Vertinant šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog ieškovei apie ginčijamą deklaraciją tapo žinoma civilinėje byloje Nr. e2-235-911/2019 ieškovei susipažinus su atsakovo 2018-06-15 pateiktu atsiliepimu į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei apie ginčijamą deklaraciją jau buvo žinoma 2018 m. liepos mėnesį, o reikalavimą dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo pateikė patikslintu ieškiniu tik 2020-02-03, darytina išvada, kad ieškovė  ženkliai praleido įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą ginčyti deklaraciją. Ieškovė neprašo šio termino atnaujinti. Byloje nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido terminą ginčyti deklaraciją.

            Konstatavus, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis terminas kreiptis į teismą praleistas, o pagrindo atnaujinti jį nėra, laikytina, kad asmuo neturi procesinio subjektiškumo, taigi negali ginti savo teisių teisme, o tokia byla negali būti nagrinėjama teisme civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškinio dalį dėl pareikšto reikalavimo panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 galiojimą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-440-855/2022; 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-458-861/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-421-794/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-588-779/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-631-967/2022; 2022 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-861-936/2022; 2022 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-871-656/2022).

            Be to, teismas pažymi, kad iš pateikto patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė reikalavimą dėl deklaracijos ginčijimo grindžia statybą leidžiančio dokumento (SDL) neteisėtumu, t.y. nurodo, jog SDL prieštarauja CK normoms bei nesuderinamas su teismų praktika tokio pobūdžio bylose, vadinasi yra išduotas neteisėtai ir turi būti pripažintas negaliojančiu bei naikintinas. Teismas akcentuoja, jog civilinėje byloje Nr. e2-125-676/2021 teismo 2021-11-30 nutartimi priimtas ieškovės A. J. atsisakymas nuo ieškinio dalyje - panaikinti statybą leidžiančio dokumento - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-01-29 rašytinio pritarimo Nr. RPP-31-160129-00009 statinio projektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, šilumos punkte įrengiant perdangą ir viršutinėje dalyje keičiant patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie 3 buto, Nr.14-11-02 01-TDP“ ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė reikalavimo dėl SLD panaikinimo, ieškovė nebeturi teisinio pagrindo ginčyti SDL. Sutiktina su Inspekcijos pozicija, jog atsisakius reikalavimo dėl SLD panaikinimo,  reikalavimas dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo nebetenka prasmės, kadangi toks reikalavimas nesukels ieškovei teisinių pasekmių, nes atsakovas R. Ž. nustatyta tvarka galės kreiptis dėl naujos deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo.

           Ieškovė reikalavimą dėl deklaracijos ginčijimo grindžia tuo, kad Inspekcija turėjo nepriimti atsakovo prašymo patvirtinti deklaraciją, kadangi su prašymu nebuvo pateikti privalomi dokumentai, t.y. nuosavybės teisę įrodantys dokumentai. Teismas pažymi, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog šilumos punktas, kuriame atliktas kapitalinis remontas statybą leidžiančio dokumento pagrindu, yra name, kuriame atsakovo R. Ž. vardu įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, minėtas šilumos punktas atsakovui R. Ž. ir prieš atliekant kapitalinį remontą, ir šiuo metu  priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šios aplinkybės ieškovė nepaneigė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog Inspekcijai su prašymu dėl deklaracijos patvirtinimo nebuvo pateikti nuosavybės teisę įrodantys dokumentai.

Dėl 20,02 m² ploto negyvenamosios patalpos, žymimos indeksais 3-7, 3-8, įrengtos šilumos punkte (žymuo 02-2) pagal 2015 m. projektą Nr. 14-11-02 01-TD, pripažinimo ieškovei A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pagal 2015 metais parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą Nr. 14-11-02-TDP, buvo sukurta 20,02 m² ploto patalpa, žymima indeksais 3-7, 3-8, pasinaudojant bendrosiomis pastato konstrukcijomis ir atsakovui R. Ž. prijungta prie buto Nr.3, t.y. šilumos punkte įrengiant perdangą ir viršutinėje dalyje keičiant patalpų paskirtį į gyvenamąją prijungiant jas prie buto Nr. 3. Teismas pažymi, kad pagal minėtą kapitalinio remonto projektą, nebuvo sukurta nauja patalpa, kuria būtų suteiktas atskiras unikalus numeris. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas po kapitalinio remonto  padidėjo nuo 50,74 kv. m. iki 69,66 kv. m. Taigi, šiuo metu 20,02 m² ploto patalpa priklauso atsakovo R. Ž. butui.

 Teismas akcentuoja, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog 2016-01-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija statytojo teisę turinčiam R. Ž. išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-31-160129-00009 statinio projektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui, šilumos punkte įrengiant perdangą ir viršutinėje dalyje keičiant patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie 3 buto, Nr. 14-11-02-01-TDP, parengto 2015 m.“ Inspekcija nustatė, kad atsakovas R. Ž. prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė tuo metu galiojančiame Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodytus dokumentus, be kita ko, ir statinio bendraturčių sutikimą dėl bendro naudojimo negyvenamųjų patalpų, besiribojančių su neeksploatuojamomis šilumos punkto patalpomis perdavimo R. Ž. dėl šių patalpų kapitalinio remonto.

        2014-09-17 Sutikimas dėl bendro naudojimo patalpų perdavimo patvirtina, jog gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų Nr. 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 15 savininkai pasirašė sutikimą, kuriuo bendro naudojimo negyvenamąją patalpą, besiribojančią su šilumos punkto patalpomis, perdavė (duomenys neskelbtini), buto savininkui R. Ž. (atsakovui), kuris savo lėšomis minėtas patalpas turėjo rekonstruoti, atnaujinti ir tuo sumažinti namo bendrų patalpų eksploatavimo ir šildymo sąnaudas. Be to, 2015-11-24 Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų viešo aptarimo protokolas patvirtina, kad gyventojai neprieštaravo, kad buto Nr. 3 savininkas atliktų šiluminio mazgo kapitalinį remontą ir ten įrengtas naujas gyvenamosios paskirties patalpas prijungtų prie savo buto. Taip pat pažymėtina jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2020-03-25 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą remiantis išvada, jog 2015-11-24 daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų viešo aptarimo protokolas nėra suklastotas, kadangi praktiškai visi abiejuose sąrašuose pasirašę asmenys patvirtino tuo metu buvusį savo valinį sprendimą pritarti šiluminio mazgo pertvarkymo projektui. Taigi, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovui gyventojai balsų dauguma pritarė šiluminio mazgo kapitaliniam remontui, leido atsakovui jo lėšomis atlikti kapitalinį remontą ir įrengtas naujas gyvenamosios paskirties patalpas prijungti prie buto Nr. 3.

           Teismas pažymi, kad šiuo atveju nuosavybės perleidimo sandoris neturėjo būti sudaromas, kadangi atsakovas R. Ž. pagal pateiktą projektą, turėdamas bendraturčių sutikimą, kuris priimtas pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, gavęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą, savo lėšomis kapitalinio remonto būdu naujai sukurtą patalpą prijungė prie savo buto ir taip įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpą. Atitinkamai Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, priėmė sprendimą duomenis įregistruoti nekilnojamojo turto registre, t. y. 2018-01-05 atliktas registro įrašas: nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas buto, adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu 5,50 kv. m., pažymėtu R3-17, kapitalinis remontas (bendras plotas 69,66 kv. m.) bei atsakovo nuosavybės teisės į jį (įregistravimo pagrindas: 2012-04-23 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MV7-3760 ir 2018-01-03 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009, 2017-12-05 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla).

            Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovei pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 20,02 m² ploto negyvenamąją patalpą, žymimą indeksais 3-7, 3-8, įrengtą šilumos punkte (žymuo 02-2) pagal 2015 m. projektą Nr. 14-11-02 01-TD, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Dėl VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtos Nr. eI-1023-535/2019 matyti, kad ieškovė VĮ Registrų centrui pateikė skundą, kuriuo prašė: atnaujinti skundo dėl teritorinio registratoriaus 2018-01-05 sprendimo padavimo centriniam registratoriui terminą; panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2018-01-05 sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018-09-13 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės skundą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Klaipėdos filialo 2018-01-05 sprendimo; atsisakė priimti skundą, kadangi skundas paduotas praleidus vieno mėnesio terminą. Ieškovė pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-09-13 sprendimą Nr.csprl-241; įpareigoti atsakovą Valstybės įmonę Registrų centras iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo 2018- 01- 05 sprendimo paduoti bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti skundo dėl Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo 2018-01-05 sprendimo priėmimo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės skundą, 2019-01-16 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-01-16 sprendimo, 2020-05-20 teismo nutartimi skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-01-16 sprendimą paliko nepakeistą (administracinės bylos Nr. e2A-1272-415/2020).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas 30 ir 31 straipsniai nustato teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimo tvarką bei terminus. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (30 straipsnio 1 dalis). Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (30 straipsnio 2 dalis). Skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos (31 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti, ieškovė kreipėsi ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka į VĮ Registrų centras Centrinį registratorių, pateikdama skundą, kuriuo prašė: atnaujinti skundo dėl teritorinio registratoriaus 2018-01-05 sprendimo padavimo centriniam registratoriui terminą; panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2018-01-05 sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė reiškia tapatų reikalavimą - panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad Centrinis registratorius sprendimu atmetė ieškovės skundą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Klaipėdos filialo 2018-01-05 sprendimo ir atsisakė priimti skundą, kadangi skundas paduotas praleidus vieno mėnesio terminą, o įstatymo nustatyta tvarka apskundus Centinio registratoriaus sprendimą teismams, skundai buvo atmesti, darytina išvada, jog teismas yra pripažinęs ir konstatavęs, jog ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti be svarbių priežasčių, kas sudarė pagrindą atsisakyti priimti skundą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centras 2018-01-05 sprendimą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punktu.

Be to, teismas akcentuoja, jog sutinka su VĮ Registrų centras pozicija, kad Registrų centras nėra šioje civilinėje byloje nagrinėjamų civilinių santykių dalyvis, o yra viešojo administravimo subjektas, kuris veikia jam suteiktų įgaliojimų ribose. Viešojoje teisėje galiojantys teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, viešojo administravimo subjektą Registrų centrą įpareigoja veikti įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Registrų tvarkytojas turi teisę ir pareigą atsisakyti vykdyti registravimą tik nustatęs NTKĮ 14 straipsnyje ir NTRĮ 29 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Teisės aktuose nenustatyta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisė revizuoti nepanaikintų ir nenuginčytų teismine tvarka dokumentų.

  Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

  Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

  Bylos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-01-02 sprendimu ieškovei A. J. civilinėje byloje Nr. e2-235-911/2019 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų (iki 2019-01-02). Iš 2019-01-29 pirminės pažymos Nr. NTP-7-664 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-235-911/2019 sudarė 813,03 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-01-15 sprendimu ieškovei civilinėje byloje Nr. e2-235-911/2019 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų  (nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31). Iš 2019-05-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patikslintos pažymos Nr. NTP-7-3198 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-235-911/2019 sudarė 972,28 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-01-27, 2021-02-03 sprendimais ieškovei A. J. civilinėje byloje Nr. e2-125-676/2021 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų. Iš 2021-11-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patikslintos pažymos Nr. (12.34Mr) PT-8422 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-125-676/2021 sudarė 1002,00 Eur.   Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovės valstybei priteistina 907,52 Eur už ieškovei suteiktą  antrinę teisinę pagalbą (406,52 Eur + 501,00 Eur).

     Šioje nagrinėjamoje byloje Nr. e2-4648-1048/2022 ieškovei valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba nebuvo suteikta, todėl ieškovė 2022-09-13 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje už du neturtinius reikalavimus - panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą galiojimą ir panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo sprendimą – turėjo primokėti 50 procentų dydžio žyminį mokestį (už du reikalavimus turėjo sumokėti 190,00 Eur žyminį mokestį (po 95,00 Eur už kiekvieną), nuo kurio ji buvo dalinai atleista civilinėje byloje Nr. e2-125-676/2021 (buvo sumokėjusi 75,00 Eur žyminį mokestį). Be to, ieškovė šioje byloje pareiškė naują reikalavimą - pripažinti negyvenamąją patalpą bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuris yra turtinio pobūdžio reikalavimas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikšdama reikalavimą nenurodė tikslios turto dalies, laikytina, jog už trečią reikalavimą ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį, kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą, t.y. 95,00 Eur (su indeksacija) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, už šioje byloje nagrinėjamą  patikslintą ieškinį ieškovė turėjo papildomai primokėti 210,00 Eur žyminį mokestį (190,00 Eur – 75,00 Eur = 115,00 Eur; 115,00 Eur + 95,00 Eur = 210,00 Eur). Kadangi ieškovė už paskutinį patikslintą ieškinį žyminio mokesčio nesumokėjo, iš ieškovės priteistina 210,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

    Pažymėtina, kad ieškovei už reikalavimo įpareigoti atsakovą R. Ž. pašalinti neteisėtos statybos padarinius atsisakymą negrąžintina 75 proc. žyminio mokesčio, kadangi šis reikalavimas buvo pripažintas išvestiniu reikalavimu ir byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė už šį reikalavimą būtų sumokėjusi žyminį mokestį.

             Civilinėje byloje Nr. e2-125-676/2021 teismo 2021-11-30 nutartimi priimtas ieškovės A. J. atsisakymas nuo ieškinio dalyje - panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą, civilinė byla šioje dalyje nutraukta. Bylos duomenimis, už minėtą reikalavimą ieškovė 2018-04-24 nurodymu sumokėjo 37,50 Eur  žyminio mokesčio. Duomenų apie tai, kad ieškovei būtų grąžinta 75 proc. žyminio mokesčio, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei grąžintina 28,13 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

    Atsakovas R. Ž. prašo priteisti 3735,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų išrašų ir pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovas atliko šiuos mokėjimus: 2019-06-26 250,00 Eur sumai; 2019-07-26 390,00 Eur sumai; 2019-07-17 75,00 Eur sumai; 2020-03-04 300,00 Eur sumai; 2021-05-24 660,00 Eur sumai; 2021-08-27 440,00 Eur sumai; 2021-11-29 280,00 Eur sumai; 2022-02-09 640,00 Eur sumai; 2021-12-01 160,00 Eur sumai; 2022-11-21 520,00 Eur sumai, viso – 3715,00 Eur. Taigi atsakovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme sudaro ne 3735,00 Eur, o 3715,00 Eur, Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, 3715,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina iš ieškovės atsakovui R. Ž..

    Atsakovas VĮ „Registrų centras“ prašo priteisti 75,00 Eur žyminis mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 4252 patvirtina, jog atsakovas VĮ „Registrų centras“ šioje byloje patyrė 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina iš ieškovės atsakovui VĮ „Registrų centas“.

2022-12-20 teismo pažyma patvirtina, kad teismas šioje byloje patyrė 31,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). 

             Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalimi, 294 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

 priimti ieškovės A. J. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

             Ieškinį atmesti.

 Bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą ir panaikinti VĮ Registrų centras sprendimą nutraukti.

             Likusią ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti negyvenamąją patalpą ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise atmesti.

  Grąžinti ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,13 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 13 ct) žyminio mokesčio už reikalavimo panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą atsisakymą ( mokėjimo užduoties kodas Liteko sistemoje Nr. ZG41003).

 Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3715 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

 Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų  atsakovui VĮ „Registrų centras“, juridinio asmens kodas 124110246.

    Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210,00 Eur (du šimtus dešimt Eur) žyminio mokesčio, nesumokėto už paskutinį patikslintą ieškinį, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

   Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 907,52 Eur (devynis šimtus septynis Eur 52 ct) išlaidų valstybei už ieškovei A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

        Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,77  Eur  (trisdešimt vieną Eur 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-182-1048/2022).

         Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja         Aušra Diržienė