VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS

TEISMAS

                                                               S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 9d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

sekretoriaujant Sonatai Venclovaitei,

ieškovo atstovui adv. pad. D. L., bendrijos pirmininkui M. K.

atsakovo UAB „Subačiaus namai“ atstovui adv. D. B., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui V. N., išvadą duodančios institucijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM atstovams A. K. ir A. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs DNSB „Amatų kiemas“ ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, ir savavališkos statybos padarinių šalinimo, atsakovai UAB „Subačiaus namai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

n u s t a t ė:

ieškovas prašė panaikinti kaip nepagrįstą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-06-23 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751, įpareigoti atsakovą UAB „Subačiaus namai“ pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti neteisėtai su esamu gyvenamuoju namu Subačiaus g. 17, Vilniuje, blokuojamą naujos statybos gyvenamąjį namą Subačiaus g. 19, Vilniuje ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad namo Subačiaus g. 17, Vilniuje, gyventojai, pastebėjo, kad gretimame žemės sklype Subačiaus g. 19, Vilniuje, vykdomos statybos, kurios pažeidžia gyventojų interesus dėl to, kad statytojas UAB „Subačiaus namai“ be Ieškovo narių (gyventojų) sutikimo blokuoja minėtame sklype statomą gyvenamąjį namą, su Subačiaus g. 17, Vilniuje, jau pastatytu namu. O naujai statomo ir blokuojamo namo sprendiniai grubiai pažeidžia DGNSB „Amatų kiemas“ narių teises ir teisėtus interesus valdant bendrojo naudojimo objektus.

Jau vykstant gyvenamojo namo Subačiaus g. 19, Vilniuje, statybos darbams ir neteisėtai jį blokuojant prie jau pastatyto gyvenamojo namo Subačiaus g. 17, Vilniuje, namo buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija  2015-06-23 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751, kuriuo atsakovui buvo leista statyti gyvenamuosius namus žemės sklype Subačiaus g. 19, Vilniuje (kad. Nr. 0101/0058:168), inter alia blokuojant vieną iš naujai statomų pastatų su gretimame sklype esančiu pastatu, be pastarojo savininkų sutikimo. Ieškovui ar kitiems gyvenamojo namo Subačiaus g. 17, Vilniuje bendraturčiams nebuvo pateikta išsami informacija apie ginčo namo sprendinius, su kuriais susipažinus būtų galima daryti atitinkamas išvadas apie Ieškovo narių teisių ir teisėtų interesų pasikeitimus.

Ginčo namas, kuris yra blokuojamas su ieškovo nariams priklausančiu namu Subačiaus g. 17, Vilniuje, yra gerokai aukštesnis už pastarąjį pastatą dėl ko ieškovo bendrijos nariams yra daroma didelio masto žala, nes ženkliai pablogėjo natūralaus apšvietimo srautas (insoliacija) ieškovo bendrijos narių gyvenamosiose patalpose;

Blokuojamoje pastatų (Subačiaus g. 17 ir 19, Vilniuje) sienoje yra numatoma įrengti inžinerinius tinklus – dūmtraukius ir ventiliacijos vamzdžius (su atitinkamais įrenginiais), dėl ko itin pablogės ieškovo narių galimybė turėti sveiką ir švarią aplinką dėl padidėjusios triukšmo ir dūmtraukių išmetamų dūmų aplinkos oro taršos;

Dėl neteisėtų statybų buvo pažeistas namo Subačiaus g. 17, Vilniuje, mechaninis atsparumas, bute 1 sutrūkinėjo sienos, dėl ko šio buto savininkas kreipėsi į draudimo bendrovę „If P&C Insurance AS“ filialą dėl ko buvo pradėta žalos administravimo byla Nr. IF/PS/005828.

Ginčo namo sienoje projektuojami ir įrengiami vėdinimo tinklai ir dūmtraukiai neabejotinai užterš aplinką, taip pat jie neleistinai arti projektuojami prie jau įrengtų stoglangių name Subačiaus g. 17, Vilniuje. Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 str., bet taip pat užtikrinant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Esminė problema, su kuria susidūrė ieškovas yra ta, kad atsakovas, be ieškovo ar jo narių sutikimo pradėjo statybas sklype Subačiaus g. 19, blokuojant gyvenamąjį namą su ieškovo valdomu ir prižiūrimu pastatų Subačiaus 17, Vilniuje.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo namas yra gerokai (net 6 metrais) aukštesnis nei gretimas pastatas Subačiaus g . 17, buvo patikrinta esama gyvenamojo namo Subačiaus g. 17, Vilniuje, butų insoliacija ir gretimame sklype Subačiaus g. 19, statomo pastato įtaka šio namo gyvenamųjų patalpų insoliacijai. Dėl neteisėtų statybų ir blokuojamo ginčo namo, buvo neleistinai pabloginta gretimo pastato Subačiaus g. 17 padėtis, t.y. dėl intensyviai vykdomų statybos darbų sutrūko šio namo sienos, ir taip buvo padaryta atitinkama žala, kuri šiuo atveju yra nustatoma draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo, žalos administravimo byla Nr. IF/PS/005828. Aukščiau nurodytų teisių gynimas, susijęs su vykdoma statyba ir atitinkamų atstumų laikymusi, konkretinamas poįstatyminiuose teisės aktuose, kur nustatyta, kad projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Būstą projektuojantis asmuo turi jį suprojektuoti taip, kad nebūtų pažeisti šioje normoje nustatyti reikalavimai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013-10-04 įsakymo Nr. 1-249 „Dėl dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 28 p. nustatyta, kad atstumas nuo natūralios ištraukiamosios ventiliacijos įtaiso (ventiliacijos angos) iki angos krašto turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai iki gaisrinius skyrius arba gretimus pastatus atskiriančių priešgaisrinių sienų (ekranų) (kitaip – ugniasienių). Nagrinėjamu atveju vizualiai matyti, kad ventiliacijos angos yra įrengiamos pačioje ugniasienėje.

Laikytina, kad blokuojant ginčo namą ir jo blokuojamoje sienoje (besiribojančioje su namo Subačiaus g. 17 siena) ugniasienėje įrengiant neleistinus įrenginius bus pažeidžiami priešgaisrinės saugos reikalavimai, kurie yra nurodyti aukščiau esančioje nuostatoje.

Taip pat svarbu tai, kad ginčo namo ugniasienėje yra įrengiamos ne tik ventiliacijos angos, tačiau ir dūmų šalinimo įtaisai, kas akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, jog jų pagalba bus šalinami dūmai iš šildymo prietaisų (židinių, kurie įrengiami blokuojamame ginčo name).

Ši aplinkybė yra itin svarbi, kadangi minėtoje ugniasienėje įrengiami vėdinimo ir dūmų šalinimo įrenginiai bus tiesiai virš teisėtai suprojektuotų ir įrengtų ieškovo narių stoglangių. Pateikti motyvai ir įrodymai, patvirtinantys tai, kad statomas ginčo namas sukelia realią žalą pastato Subačiaus g. 17 konstrukcijoms, dėl ko daroma žala bute Subačiaus g. 17-1. Galiausiai, blokuojamo ginčo namo ugniasienė yra įrengiama pažeidžiant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013-10-04 įsakymo Nr. 1-249 „Dėl Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 28 p. reikalavimus, taip pat pastato Subačiaus g. 17 butų savininkų, turinčių įrengtus stoglangius teises į sveiką aplinką.

Ieškovas pagrįstai prašo teismo ne tik panaikinti neteisėtą leidimą, tačiau ir įpareigoti nugriauti ginčo namą arba atitinkamai pertvarkyti projektinę dokumentaciją (ginčo namo techninį projektą) ir įrengti ginčo namą taip, kad būtų išvengta ieškovo narių, aukščiau nurodytų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (e.b.l. 1-11).

Atsakovas UAB „Subačiaus namai“ su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad statybos leidimas yra išduotas pagrįstai, ieškovas praleido ieškininės senaties terminą statybos leidimo nuginčijimui. Nurodė, kad pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ p. 213 reikalavimus insoliacijos šis pablogėjimas yra leistinas, bute Nr. 28 abiejų langų insoliacija sumažėjo žemiau leistino 2 val. minimumo Nors namo Subačiaus g. 17, butuose Nr. 28, 27, 29, 1, 2 insoliacija mažėja tam tikru dydžiu, pats Ieškovas neteigia, kad šie insoliacijos rodikliai neatitinka STR 2.02.01:2004 p. 213 reikalavimų. Nors bute Nr. 29 du langai iš penkių ir bute Nr. 2 vienas langas iš dviejų nesurenka insoliacijos minimumo, pats Ieškovas nurodo, kad pagal STR 2.02.01:2004 reikalavimus šis pablogėjimas yra leistinas. Šio teisės akto reikalavimai pastato Subačiaus g. 17 patalpai Nr. 28 apskritai netaikytini, nes STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ p. 213 yra nurodyta, kad kiekviename 1–3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose  tarp  kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų. Iš nurodytos nuostatos yra aišku, kad aptariami insoliacijos parametrai yra taikytini gyvenamiesiems namams, be to, ne bet kokioms juose esančioms patalpoms, bet tik butams.

Iš nekilnojamojo turto registro aktualaus išrašo yra matyti, kad pastato Subačiaus g. 17 patalpa Nr. 28 yra ne butas, bet negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos., joje vykdoma ūkinė - komercinė veikla.

Ieškovas ieškinyje teigia, kad name statomoje ugniasienėje yra išdėstytos vėdinimo angos, kurių įrengimas yra draudžiamas imperatyvių teisės aktų nuostatų.

Atsakovo vertinimu, šis ieškovo teiginys yra iš esmės klaidingas. Nustatyta, kad dūmų ir šilumos valdymo sistemos turi užtikrinti gaisro metu susidarančių dūmų bei šilumos šalinimą, kuris lemia saugų žmonių evakuavimą(si) iš pastato, palengvina ugniagesių atliekamus gelbėjimo ir gesinimo darbus, sumažina šilumos poveikį konstrukcijoms ir gaisro žalą ir kad ši įranga turi patikimai veikti gaisro metu, o ieškovas ieškinyje nurodo ugniasienėje esant įrenginėjamas vėdinimo angas, kurios nėra ir jokiu būdu negali būti dūmų ir šilumos valdymo sistemos dalis, nes vėdinimo paskirtis yra visiškai kita

Name nėra suprojektuota ir nebus įrenginėjama natūralios ištraukiamosios ventiliacijos dūmų ir šilumos valdymo sistema. Name yra suprojektuota ir bus įrengiama mechaninė dūmų ir šilumos valdymo sistema. Taisyklėse mechaninėms dūmų ir šilumos valdymo sistemoms ir natūralios ištraukiamosios ventiliacijos dūmų ir šilumos valdymo sistemoms nurodyti skirtingi reikalavimai.

Ieškinyje nurodo ir tai, kad namo ugniasienėje yra įrengiamos ne tik ventiliacijos angos, tačiau ir dūmų šalinimo įtaisai, kas leidžia daryti išvadą, kad jų pagalba bus šalinami dūmai iš šildymo prietaisų (židinių, kurie įrengiami blokuojamame Name). Tokie Ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovas remiasi tik savo nuomone apie dūmų šalinimo įtaisų paskirtį, tačiau su Ieškiniu nepateikė jokių įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad namo statybų buvo neleistinai pabloginta gretimo pastato Subačiaus g. 17 padėtis, t. y. dėl intensyviai vykdomų namo statybos darbų sutrūko šio namo sienos ir taip buvo padaryta atitinkama žala. Tokie ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės, nes pirmiausia Ieškovas nepateikė Teismui jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jo nurodyti sienų įtrūkimai atsirado būtent dėl namo statybų.

Aplinkybė, kad ieškovo narys dėl įtrūkimų buto Nr. 1 sienose kreipėsi į draudiką 2016-06-14 visiškai neįrodo, kad šių įtrūkimų nebuvo dar iki atsakovo namo statybų darbų pradžios, nes ieškovas nepateikė duomenų, kad prieš sudarant draudimo sutartį dėl šios patalpos, draudėjas būtų konstatavęs, kad jokių pažeidimų patalpos sienose nėra. Ieškovas dirbtinai ieškojo priežasčių apkaltinti atsakovą tariamai padarius žalos ir taip siekti sudaryti teismui įspūdį, kad ieškinys pagrįstas.

Iki išduodant Leidimą 2014 metais, iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (priedai 2, 3, 4) matyti, kad šio pastato sienose iš išorės ir iš vidaus jau tuomet buvo įtrūkimų. Tai reiškia, kad šio namo konstrukcijos judėjo viena kitos atžvilgiu ir dėl to atsirado jose įtrūkimai, skilimai dar net atsakovui nepradėjus namo statybų. Tai reiškia, kad ieškovo teiginys, jog aukščiau nurodytą žalą namo Subačiaus g. 17 konstrukcijoms sukėlė būtent atsakovo vykdomi namo statybos darbai, yra niekuo nepagrįstas.

Atsakovas neteigia, kad dėl namo statybų apskritai negalėjo būti pažeistos namo, esančio Subačiaus g. 17, Vilniuje, konstrukcijos. Tokios statybos darbų pasekmės greta esantiems objektams pasitaiko ir statytojas imasi visų įmanomų priemonių, kad tokių pasekmių būtų išvengta, o jei jų išvengti nepavyksta, tai statytojui gali atsirasti civilinė atsakomybė už kitiems statiniams padarytą žalą. Atsakovas iki leidimo išdavimo nustatinėjo namo Subačiaus g. 17 sienų būklę, kad galėtų vėliau įvertinti, kokie sienų būklės pasikeitimai galimai įvyko/neįvyko dėl namo statybų. Tačiau net jei byloje būtų nustatyta, kad dėl ieškovo nurodytų statinio konstrukcijų pažeidimų yra atsakingas atsakovas, tai niekaip negalėtų reikšti, kad ieškovo ieškinio reikalavimas panaikinti leidimą, remiantis šios žalos padarymo faktu, turėtų būti tenkinamas. Juk aplinkybė, kad statybų metu greta esantiems statiniams buvo padaryta žala, savaime nereiškia ir negali reikšti, kad statybą leidžiantis dokumentas šioms statyboms buvo išduotas neteisėtai. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kokiu priežastiniu ryšiu susijęs galimai padarytos žalos faktas su būtent tokio Leidimo išdavimu. Ieškovas ieškinio 2.5 punkte nurodo, jog jis apskritai neprieštarauja tam, kad būtų statomi leistini pastatai Subačiaus g. 19, ir neteigia, jog žala bute Nr. 1 atsiradusi nebūtų, jeigu būtų išduotas kitoks namo statybą leidžiantis dokumentas. Darytina išvada, kad galimos atsakovo atsakomybės už galimai namui Subačiaus g. 17 konstrukcijoms padarytą žalą dėl namo statybų klausimas gali būti nagrinėjamas pagal Civilinio kodekso 6 knygos normas.

Atsakovas nesutinka su tuo, kad jis nesuderinęs su ieškovu, vykdo namo statybos darbus Subačiaus g. 17 teritorijoje ieškovo pavaizduota situacija neatitinka tikrovės, nes atsakovas Subačiaus g. 17 teritorijoje nevykdo jokių šioje iliustracijoje nurodytų statybos darbų (priestato šiltinimo, ventiliacijos kanalų rekonstrukcijos).

Ieškovo byloje pateiktų nuotraukų nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas atlieka kokius nors veiksmus virš namo Subačiaus g. 17. Atsakovas tokių darbų nevykdo, kadangi jie yra nenumatyti namo statybos projekte, pagal kurį statomas namas, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai tokie darbai yra vykdomi (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Dėl šių priežasčių ieškovas ieškinį grindžia melagingai nurodydamas aplinkybes, kurios neegzistuoja ir nėra jokio pagrindo manyti, kad jos galėtų egzistuoti.

Atsakovas nesutinka su tuo, kad Subačiaus g. 19, Vilniuje, statyba nėra ir negali būti teisėta dėl to, kad atsakovas šių statybų iš anksto nesuderino su ieškovo nariais. Iš pridedamo 2014-04-24 Subačiaus g. 19 daugiabučio gyvenamojo namo projektinių pasiūlymų viešojo svarstymo protokolo matyti, jog Ieškovo nariai šiame svarstyme dalyvavo, buvo susipažinę su projektiniais pasiūlymais, domėjosi jų realizavimu. Tai reiškia, kad Ieškovo nariams dar iki Leidimo išdavimo buvo žinoma, kad namai Subačiaus g. 19 ir Subačiaus g. 17 bus blokuojami, žinojo apie Subačiaus g. 19 namo aukštį, t. y. apie tai, kad namas bus aukštesnis už dalį Subačiaus g. 17 namo, ieškovo nariams dalyvaujant šiame viešame svarstyme ir žinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pristatytam projektui buvo pritarta.

Net jei laikyti, kad namai Subačiaus g. 19 ir Subačiaus g. 17 yra sublokuoti iš anksto tam negavus ieškovo narių pritarimo, tai pritarimo negavimas nėra joks atsakovo padarytas pažeidimas, kadangi ieškovo narių pritarimo būtent tam Atsakovui gauti net nereikėjo.

     Be to, pagal VSAR ketvirtąją dalį taikant bendruosius reikalavimus teritorijos Nr. III C senamiesčio zonos „Rūdininkų - Aštriojo galo priemiestis“, kvartale Nr.65 naujai statomiems pastatams, svarbus gretimuose sklypuose esamų pastatų užstatymo aukštis ir architektūrinė išraiška. Tai reiškia, kad maksimalus pastatų aukštingumas priklauso ir nuo gretimybių, t. y. konkrečiu atveju gali būti ir mažesnis nei leidžiamas. Namo Subačiaus g. 19 atveju gretimybe, prie kurios reikia derintis, yra pastatas Subačiaus g.17. Tačiau būtina pastebėti, kad VSAR reikalaujama neviršyti gretimo užstatymo karnyzo ir stogo kraigo lygių, bet nereikalaujama išlaikyti gretimo pastato skirtingų dalių, jei tokios yra, aukščio parametrus. Dėl to niekuo nepagrįsti yra Ieškovo teiginiai, kad namo projektiniai sprendiniai jį blokuojant su namu Subačiaus g. 17 ir statant namo vakarinę dalį (ne fasadą) 6 metrais aukštesnę nei Subačiaus g. 17 namo rytinė dalis (ne fasadas), turėjo būti suderinti su ieškovu, o, to nepadarius, Namo statyba tariamai yra neteisėta ir leidimas negalėjo būti jai išduodamas. Tai patvirtina šiuo atsakovo pateikiamas teismo eksperto kvalifikaciją turinčio eksperto G. T. ekspertinio tyrimo aktas

Dėl termino ieškovui pateikti teismui ieškinio reikalavimą panaikinti leidimą.

Kadangi Leidimas yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą.

Iš atsakovo pateiktų teismui kartu su kitais procesiniais dokumentais įrodymų ir pateikiamų su atsiliepimu įrodymų matyti, kad ieškovas apie leidimo išdavimą žinojo arba galėjo žinoti daug anksčiau negu 2016 metų birželio mėnesį. Minėta, kad ieškovo nariai dar 2014-04-24 dalyvavo namo projektinių pasiūlymų viešajame svarstyme, kur buvo supažindinti su būsimo namo projektiniais sprendiniais, uždavė klausimus dėl tokių sprendinių realizavimo ir gavo atsakymus, o dalį jiems kylančių klausimų nutarė svarstyti ieškovo narių susirinkime.

Atsakovas, Ieškovas ir namo Subačiaus g. 17 administratorius UAB „Corpus A“ 2014-05-22 sudarė trišalę komunalinių paslaugų teikimo sutartį (priedas 7 ). Šia sutartimi ieškovas suteikė atsakovui teisę laikinai prisijungti prie ieškovo valdomo namo šalto vandens ir elektros energijos įvadų tam, kad atsakovas galėtų vykdyti namo statybos darbus. Atsakovas šia sutartimi įsipareigojo atlikti ieškovo valdomo namo Subačiaus g. 17 rytinės pusės pagrindinio fasado remontą, t. y. pilnai apšiltinti antžeminę jo dalį (žr. šios sutarties 2.3.6 punktą).

Atsakovas 2014-07-30 pateikė atsakymus į ieškovo klausimus dėl Namo statybų, kuriuose išsamiai paaiškino numatyto statyti Namo projektinių sprendinių pagrįstumą ir teisėtumą.

Ieškovas 2014-06-18 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui raštą, kuriame kelia klausimus dėl Namo projektinių pasiūlymų viešojo svarstymo procedūros ir šių pasiūlymų nagrinėjimo kompetentingose institucijose teisėtumo, be to, šiame rašte ieškovas pareikalavo stabdyti leidimo išdavimo procedūrą, jei tokia buvo pradėta.

Ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2014-09-18 raštu pateikė informaciją apie Namo projektinių pasiūlymų svarstymo procedūrų ir suinteresuotų asmenų informavimo apie parengtus techninius projektus reglamentavimą. Ieškovui taip pat buvo paaiškinta, kad su visais jį dominančiais dokumentais galima susipažinti Miesto plėtros departamente ir nurodyti kontaktiniai duomenys, taigi atsakovo nuomone ieškovas ne tik nuo 2014-04-22 žinojo apie greitu laiku būsimas statybas Subačiaus g. 19 ir domėjosi teisiniais klausimais, susijusiais su statybomis, tačiau ir stebėjo faktinę situaciją sklype, t. y. ar pradedami Namo statybos darbai.

     Ieškovas pastebėjęs, kad faktiškai pradedami Namo statybos darbai, turėjo pagrindą suvokti, jog atsakovas tam turėjo gauti ir turi turėti leidimą, todėl manoma, kad ieškovui dar 2014-09-18 buvo suteikta informacija, kad su visais jį dominančiais dokumentais galima susipažinti Miesto plėtros departamente. Be to informacija apie leidimą yra viešai skelbiama interneto tinklapyje .

Namo statybos darbus atsakovas pradėjo 2015-08-103, taigi Namo statyba vyksta jau daugiau nei 11 mėnesių. Todėl po to, kai sklype Subačiaus g. 19 buvo pradėti namo statybos darbai ir paaiškėjo, kad namas jau nuo pirmojo aukšto, pasak ieškovo, „blokuojamas“ su Subačiaus g. 17 namu. Ieškovui nebuvo jokių kliūčių sužinoti, kad Leidimas yra išduotas ir per įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl jo teisėtumo patikrinimo. Į teismą ieškovas kreipėsi 2016-06-13, t. y. praėjus ne tik daugiau nei metams nuo leidimo išdavimo, bet po 10 mėnesių nuo Namo statybos pradžios. Ieškovas taip pat į bylą nepateikė jokių duomenų, kad jis savo dėl namo statybų tariamai pažeistas teises bandė ginti skųsdamas institucijų, susijusių su leidimo išdavimo procedūra, veiksmus/neveikimą, t. y. nepateikė jokių duomenų, kad jis neturėjo galimybės savo tariamai pažeistų interesų ginti kitokiais teisės aktų nustatytais būdais ir/arba anksčiau nei 2016-06-13 (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo nugriauti Subačiaus g. 19, Vilniuje statomą namą teisinio nepagrįstumo.

Statomas namas galėtų būti griaunamas tik tuo atveju, jei teismas panaikintų leidimą ir namo statybai negalėtų būti išduodamas joks naujas namo statybą leidžiantis dokumentas.

Iš ieškovo ieškinio turinio matyti, kad namo statybos tariamą neteisėtumą ieškovas įrodinėja tuo, kad su ieškovo nariais nebuvo suderinti sprendiniai dėl insoliacijos ieškovo narių patalpose sumažėjimo, dėl ugniasienėje įrengiamų dūmtraukių ir ventiliacijos angų, o taip pat aplinkybe, kad dėl namo statybų padaryta žala namui Subačiaus g. 17. Tačiau iš Ieškinio taip pat matyti, kad insoliacijos tariamai neleistiną sumažėjimą ieškovas sieja ne apskritai su namo statyba, bet tik su aplinkybe, kad jo aukštis yra 6 metrais didesnis už dalį Subačiaus g. 17 namo aukščio. Be to, kaip jau minėta, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas įrenginėja ar ketina įrengti namo ugniasienėje dūmtraukius. Tokie ieškovo teiginiai vertintini kaip atviras melas. Minėta ir tai, kad galimos atsakovo atsakomybės už galimai namui Subačiaus g. 17 konstrukcijoms padarytą žalą dėl namo statybų klausimas niekaip negali būti byloje nagrinėjamu atveju siejamas su būtinybe šį namą nugriauti kaip tariamai savavališkos statybos pasekmę, tačiau tokiose bylose teismas turi įvertinti, pirma, ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje apskritai yra draudžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar išardant statinius (jų dalį), ir, antra, ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje iš esmės leidžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi suteikiant statytojui ar kitiems įstatyme nurodytiems asmenims galimybę per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį.

Ieškovas į Bylą ne tik nepateikė jokių duomenų, kad namas negalėtų būti apskritai statomas, tačiau net ir neteigia, kad namas negali būti statomas. Priešingai, pats ieškovas Ieškinio 2.5 punkte nurodo, kad jis neprieštarauja, jog būtų statomi statiniai Subačiaus g. 19 adresu esančiame sklype, ir nurodo, kad namas statomas neteisėtai todėl, kad pažeidžia ieškovo narių interesus, tačiau ieškovas tokio nurodomo pažeidimo niekaip nesieja su aukščiau nurodytoje Kasacinio teismo nutartyje nurodytais savavališkos statybos nugriovimo pagrindais, t. y. su statinio statybos negalimumu pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar statinio statybos neatitikimu imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Atsakovo supratimu, ieškovas niekaip nepagrindė, kodėl, jei teismas pripažintų, kad ieškovo narių teisės dėl namo statybos pažeidžiamos taip, kaip nurodo ieškovas, ir nuspręstų, kad leidimas naikintinas, turėtų būti nugriaunamas atsakovo statomas namas, ir tuo pačiu kodėl byloje nagrinėjamu atveju nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka atsakovui pertvarkyti namo statybos projektinę dokumentaciją ir pagal ją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti šiuo metu atsakovo statomą namą ar jo dalį pagrindu, nes tokiu atveju liktų galioti leidimas, kuris yra namo statybos pagrindas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškovo reikalavimais taip pat nesutiko nurodė, kad Statybos projektų tikrinimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka yra reglamentuota LR statybos įstatymo 23 str. ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau - Reglamentas). Remiantis Statybos įstatymo 23 str. nuostatomis statybos leidimas ypatingo statinio statybai yra privalomas. Pagal Reglamento 9 p., savivaldybės administracijos direktorius gavęs prašymą išduoti leidimą statyti ir visus privalomus dokumentus ne vėliau kaip per 2 darbo dienas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba") paskelbia subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal Reglamento 9 priede nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatymo 20 str. 3 d. numatytiems reikalavimams. Jeigu per įstatymo nustatytą terminą projektui pritarė visi privalėję ji patikrinti subjektai, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto patikrinimo termino pabaigos. Pažymime, kad kartu su prašymu išduoti ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti visi teisės aktuose numatyti dokumentai bei gauti atsakingų institucijų pritarimai statinio projektui, taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą buvo pagrįsti ir teisėti, o statybos leidimas išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovas ieškinyje nepateikė jokių minėtas aplinkybes ginčijančių argumentų, nenurodė jokių galimai neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl laikyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą būtų išdavusi neteisėtai, šioje byloje pagrindo nėra.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog Subačiaus g. 19, Vilniuje, statomas pastatas (toliau – ginčo pastatas) yra blokuojamas su jau pastatytu gyvenamuoju namu Subačiaus g. 17, Vilniuje, neturint ieškovo narių (gyventojų) sutikimo. Pažymime, jog pirmiausia, kaip jau buvo nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. A63-457/16(65506), pirminis užstatymo variantas, kuriuo buvo apspręsti pastato paskirtis, gabaritai, planinė struktūra, vieta sklype, buvo pristatytas viešam aptarimui su visuomene (tame tarpe, ir namo Subačiaus g. 17, gyventojais), ir aptariant pirminius pasiūlymus prieštaravimai dėl statybų ant sklypų ribos nebuvo išreikšti. Pažymėtina, jog apsvarsčius numatomo statyti pastato projektą su visuomene, projektavimo eigoje keičiant pastato fasado architektūrinę išraišką, tačiau nekeičiant pastato aukščio, sklypo intensyvumo ir tankumo rodiklių bei pastato vietos sklype, pareigos kartoti svarstymo su visuomene procedūrų teisės aktai nenumato. Atsižvelgiant į tai, ieškinio argumentai, jog statomo ginčo pastato blokavimas su gyvenamuoju namu Subačiaus g. 17, Vilniuje, pažeidžia pastarojo namo gyventojų interesus ir vykdomas negavus jų sutikimo, yra nepagrįsti ir statybą leidžiančio dokumento neteisėtumo nesuponuoja.

Ieškinyje nurodoma, jog statomas ginčo pastatas yra gerokai aukštesnis už greta esantį gyvenamąjį namą Subačiaus g. 17, Vilniuje, dėl ko ieškovo bendrijos narių gyvenamosiose patalpose ženkliai pablogėjo natūralaus apšvietimo srautas (insoliacija). Atsižvelgiant į tai ieškovas mano, jog statybą leidžiantis dokumentas pastato Subačiaus g. 19, Vilniuje, statybai yra neteisėtas bei prašo šį statybą leidžiantį dokumentą panaikinti. Pagal Vilniaus miesto  savivaldybės teritorijos  bendrąjį  planą iki 2015 metų ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą žemės sklype Subačiaus g. 19, Vilniuje, galima reglamentuota naujų statinių statyba išlaikant maksimalų užstatymo tankumą 80% bei maksimalų aukštų skaičių – 3 aukštai su mansarda. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktame ginčo statinio projekte, kurio pagrindu buvo priimtas statybą leidžiantis dokumentas, nurodyta, jog projektuojamo pastato aukštų skaičius – 3 aukštai su mansarda, taigi naujai statomo statinio projekte nurodytas statinio aukštis atitiko teisės aktų reikalavimus. Pastebėtina, jog kaip nurodyta projektiniuose pasiūlymuose ir techninio projekto sprendiniuose, projektuojamo pastato aukštis buvo derinamas prie esamo vertingo ir senamiesčiui būdingą struktūrą formuojančio užstatymo, prie pastato Subačiaus g. 17, Vilniuje, karnizo ir stogo kraigo lygių.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“, be kita ko, nustato natūralaus saulės apšvietimo (insoliacijos) gyvenamiesiems namams reikalavimus. Reglamento 213 p. yra nurodyta, kad kiekviename 1–3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su projektuojamo pastato Subačiaus g. 19 sprendiniais projektuotojas pateikė du nepriklausomus skaičiavimus, atliktus siekiant užtikrinti maksimaliai tikslius skaičiavimų rezultatus dėl insoliacijos gretimo sklypo Subačiaus g. 17 pastatams. Pirmieji skaičiavimai buvo atlikti architektų, naudojant Google SketchUp programą (3D modeliavimo metodiką), papildomi skaičiavimai atlikti specialistės G. Z.. Pasitelkus skirtingą metodiką atlikti skaičiavimai parodė, jog gyvenamojo namo Subačiaus g. 17, Vilniuje, insoliacijos laikas pastačius ginčo pastatą bus pakankamas. G. Z. insoliacijos skaičiavimo išvadose papildomai paminėta aplinkybė, kad skaičiavimams atlikti pateikti ne visai tikslūs duomenys, t. y. nurodyta šiaurės kryptis pasukta 22 laipsniais, todėl skaičiuojant pagal tikslesnius duomenis insoliacija būtų dar ilgesnė. Atsižvelgiant į gautus skaičiavimus manytina, kad rengiant pastato Subačiaus g. 19, Vilniuje, projektą buvo galima sumažinti gretimo namo Subačiaus g. 17 butų bendros insoliacijos laiką iki 2 valandų, kaip tai numatyta STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 213 dalyje. Papildomai paminėtina, jog aplinkybę, kad reikalavimai dėl insoliacijos buvo įgyvendinti, taip pat patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro pažyma, kurioje konstatuota, jog projektuojamo namo įtaka aplinkinio užstatymo gyvenamųjų patalpų insoliacijos laikui atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 213 d. reikalavimus.

Pastebėtina ir tai, kad pagal Statybos įstatymo 2 str. 44 p. statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 1 priede įtvirtintos projekto vadovo teisės ir pareigos, kurio 1 p. jau įtvirtinta, jog  projekto vadovas, atstovaudamas statytojo interesams ir nepažeisdamas projektuotojo interesų, privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. Statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. analogiškai reglamentuojama, kad statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 12 dalį už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. Iš šių teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad projekto vadovas ar statytojas turi užtikrinti, kad statinio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Galiausiai atkreiptinas Teismo dėmesys, jog vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str., valstybinę statybos priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi kompetencijos tikrinti, ar vykdomos statybos faktiškai atitinka projektą, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas bei ar faktinių darbų atlikimo metu nėra nuo šio projekto nukrypstama. Minėtą patikrinimą, vykdydama jai teisės aktų nustatytas funkcijas atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, taigi dėl vykdomų statybos darbų bei vertinimo, ar jos atitinka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepasisako, tačiau pažymėtina, jog galimas savavališkas nukrypimas nuo Statybos projekto, kuriam išduotas leidimas statyti, nepaneigia paties statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, net jeigu būtų nustatyta, jog vykdant statybas buvo nukrypta nuo projekto, statybą leidžiančio dokumento naikinti teisinio pagrindo nėra.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas jo išdavimo dieną buvo registruotas viešai prieinamame Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre bei vadovaujantis Statybos įstatymo 45 str. informacija apie ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą buvo patalpinta IS „Infostatyba“. Iš Leidimų statybai registre bei sistemoje „Infostatyba“ nurodytų duomenų galima nustatyti leidimą išdavusį asmenį, akto pavadinimą, priėmimo datą bei turinį, t. y. visą informaciją, kuri yra reikalinga konstatuoti, jog asmuo žino apie priimtą administracinį aktą. Taigi apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą šioje byloje ieškovas turėjo žinoti dar 2015 metais. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas atstovauja daugiabučio namo Subačiaus g. 17, Vilniuje, gyventojus, kuriems, kaip minėta, buvo pateiktas planuojamo statyti pastato pirminis projektas, pristatyta pastato paskirtis, planinė struktūra, vieta sklype, o išdavus statybos leidimą greta ieškovo atstovaujamų gyventojų gyvenamojo namo esančiame žemės sklype buvo pradėti statybos darbai, taigi darytina pagrįsta išvada, jog tiek apie planuojamą statyti ginčo pastatą žemės sklype Subačiaus g. 19, Vilniuje, tiek ir apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą ieškovui buvo žinoma gerokai anksčiau, nei įstatymo nustatytu vieno mėnesio iki ieškinio pareiškimo dienos terminu. Į teismą ieškovas kreipėsi tik 2016-06-13, t. y. praėjus vieneriems metams nuo ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl darytina išvada, jog šio statybą leidžiančio dokumento, kaip administracinio akto, apskundimo terminas nagrinėjamoje byloje yra praleistas.

Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas byloje, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą, tačiau tai nesuponuoja to, jog tokioje byloje turi būti taikomi Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse įtvirtinti ieškinio senaties terminai. Administracinių aktų apskundimo terminų nustatymo tikslas – užtikrinti administracinių teisinių santykių stabilumą bei jų subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumą. Taigi ieškovui laiku dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą nesikreipus konstatuotina, jog ieškovas praleido ABTĮ nustatytą 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas statybą leidžiančio dokumento ginčijimui termino atnaujinti neprašo, ieškinio reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo šioje byloje turėtų būti atmestas ir tuo pagrindu, jog buvo pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą tokiam aktui ginčyti.

Ieškinys atmestinas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2015 m. birželio 15 d. buvo užregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (statytojas UAB „Subačiaus namai“), kartu su prašymu pateiktas UAB „Enero“ parengtas Gyvenamosios paskirties pastato su negyvenamosiomis patalpomis Subačiaus g. 19, Vilniuje, statybos projektas, Nr. ENERO-18(2014). 2015 m. birželio 23 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-150623-00751, kuriuo statytojo teisę turinčiam asmeniui UAB „Subačiaus namai“ suteikta teisė pagal UAB „Enero“ parengtą statinio projektą žemės sklype Subačiaus g. 19, Vilniuje, statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) pastatą.

Dėl termino ieškovui pateikti teismui ieškinio reikalavimą panaikinti leidimą

Atsakovo pagrįstu teigimu, ieškovas akivaizdžiai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio trukmės administracinio akto apskundimo terminą. Dėl to Atsakovas prašo ieškinio reikalavimą panaikinti leidimą atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovo yra praleistas įstatyminis terminas statybos leidimą ginčyti teisme, t. y prašo taikyti ieškinio senatį (Civilio kodekso 1.126 straipsnio 2dalis).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (Civilinio kodekso 1.131straispnio 1dalis). Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu išduotą statybos leidimą, kuris laikytinas administraciniu aktu. Kadangi Leidimas yra administracinis aktas, atsakovas pagrįstai nurodo, kad šioje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad Ieškovo atstovai 2014-04-24 dalyvavo Namo projektinių pasiūlymų viešajame svarstyme, kur buvo supažindinti su būsimo namo projektiniais sprendiniais, uždavė klausimus dėl tokių sprendinių realizavimo ir gavo atsakymus, o dalį jiems kylančių klausimų nutarė svarstyti Ieškovo narių susirinkime, 2014-05-22 Atsakovas, Ieškovas ir namo Subačiaus g. 17 administratorius UAB „Corpus A“ sudarė  trišalę komunalinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią Ieškovas suteikė Atsakovui teisę laikinai prisijungti prie Ieškovo valdomo namo šalto vandens ir elektros energijos įvadų tam, kad Atsakovas galėtų vykdyti Namo statybos darbus. Atsakovas šia sutartimi įsipareigojo atlikti Ieškovo valdomo namo Subačiaus g. 17 rytinės pusės pagrindinio fasado remontą, t. y. pilnai apšiltinti antžeminę jo dalį), 2014-07-30 Atsakovas pateikė atsakymus į Ieškovo klausimus dėl Namo statybų, kuriuose išsamiai paaiškino numatyto statyti Namo projektinių sprendinių pagrįstumą ir teisėtumą, Ieškovas 2014-06-18 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui raštą, kuriame kelia klausimus dėl Namo projektinių pasiūlymų viešojo svarstymo procedūros ir šių pasiūlymų nagrinėjimo kompetentingose institucijose teisėtumo, be to, šiame rašte Ieškovas pareikalavo stabdyti Leidimo išdavimo procedūrą, jei tokia buvo pradėta, Ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2014-09-18 raštu pateikė informaciją apie Namo projektinių pasiūlymų svarstymo procedūrų ir suinteresuotų asmenų informavimo apie parengtus techninius projektus reglamentavimą (priedas 10). Ieškovui taip pat buvo paaiškinta, kad su visais jį dominančiais dokumentais galima susipažinti Miesto plėtros departamente ir nurodyti kontaktiniai duomenys.

Atsakovas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad Ieškovo nario A. P. 2016-05-12 skunde esantis teiginys, kad po 2014-06-18 „ne kartą buvo informuota ir savivaldybė apie teisėtų reikalavimų nevykdymą“, ieškovas ne tik nuo 2014-04-22 žinojo apie greitu laiku būsimas statybas Subačiaus g. 19 ir domėjosi klausimais, susijusiais su statybomis, tačiau ir stebėjo faktinę situaciją sklype, t. y. ar pradedami Namo statybos darbai. Be to, informacija apie Leidimą yra viešai skelbiama interneto tinklapyje https://planuojustatyti.lt/infostatyba_isorine/statyba-leidzianciu-dokumentu-paieska.htm pagal statomo statinio adresą.

Statybos darbus atsakovas pradėjo 2015-08-10, todėl po to, kai sklype Subačiaus g. 19 buvo pradėti namo statybos darbai ir paaiškėjo, kad namas jau nuo pirmojo aukšto, pasak Ieškovo, blokuojamas su Subačiaus g. 17 namu, ieškovui nebuvo jokių kliūčių sužinoti, kad Leidimas yra išduotas ir per įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl jo teisėtumo patikrinimo. Į Teismą Ieškovas kreipėsi 2016-06-13, t. y. praėjus ne tik daugiau nei metams nuo Leidimo išdavimo, bet po 10 mėnesių nuo namo statybos pradžios. Ieškovas taip pat į Bylą nepateikė jokių duomenų, kad jis savo dėl Namo statybų pažeistas teises bandė ginti skųsdamas institucijų, susijusių su leidimo išdavimo procedūra, veiksmus. Teismas daro išvadą kad yra pagrindas taikyti CK 1.131str,1d. (ieškinį atmesti ieškovui praleidus senaties terminą ginčyti statybos leidimą)

Ieškovo reikalavimai netenkintini ir dėl to kad jie nepagrįsti iš esmės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-06-23 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751, kuriuo Atsakovui buvo leista statyti gyvenamuosius namus žemės sklype Subačiaus g. 19, Vilniuje (kad. Nr. 0101/0058:168), blokuojant vieną iš naujai statomų pastatų su gretimame sklype esančiu pastatu (e. b. l. 25). Statybą leidžiantis dokumentas yra administracinis aktas, kuris gali būti naikinamas tik nustačius įstatyme imperatyviai įtvirtintus administracinių aktų naikinimo pagrindus. Administracinių aktų panaikinimo pagrindai yra įtvirtinti LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnyje, pagal kurį skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip pat skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais.

Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo kad dėl atsakovo vykdomų statybų Subačiaus g. 19, Vilniuje neleistinai sumažės natūralus apšvietimas Ieškovo narių gyvenamosiose patalpose name Subačiaus g. 17, Vilniuje, atsakovas neįgyvendina ugniasienių įrengimą reguliuojančių teisės aktų nuostatos, dėl atsakovo vykdomų statybų  daroma žala  nurodytam ieškovo namui. Ieškovas pateikė tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad pastačius projektuojamą pastatą Subačiaus g. 19 šalia gyvenamojo namo Subačiaus g. 17, i) butų Nr. 28, 27, 29, 1, 2 insoliacija sumažėja nuo 16 min. iki 1.40 val., bute Nr. 29 du langai iš penkių ir bute Nr. 2 vienas langas iš dviejų nesurenka insoliacijos minimumo. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ p. 213 reikalavimus šis pablogėjimas yra leistinas, ir bute Nr. 28 abiejų langų insoliacija sumažėjo žemiau leistino 2 val. minimumo ir tokie rodikliai netenkina STR 2.02.01:2004 p. 213 reikalavimų. Ieškovas pats nenurodo, kad  šie insoliacijos rodikliai neatitinka STR 2.02.01:2004 p. 213 reikalavimų. Be to 28 abiejų langų insoliacija mažėja žemiau leistino 2 val. minimumo ir tokie rodikliai netenkina STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ p. 213 reikalavimų. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ p. 213 yra nurodyta, kad kiekviename 1–3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose  tarp  kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų, taigi aptariami insoliacijos parametrai yra taikytini gyvenamiesiems namams, be to, ne bet kokioms juose esančioms patalpoms.

Iš nekilnojamojo turto registro aktualaus išrašo matyti, kad pastato Subačiaus g. 17 patalpa Nr. 28 yra ne butas, bet negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos, kur vykdoma ūkinė - komercinė veikla, įsikūrusi UAB „MEDICINOS BANKO LIZINGAS“ nuo 2015-01-29. Taigi, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, ieškovas savo teiginių apie  neatitinkančius teisės aktų reikalavimų insoliacijos Ieškovo narių patalpose rodiklius nepagrindė.

Ieškovo teigimu, statomoje ugniasienėje yra išdėstytos vėdinimo angos, kurių įrengimas yra draudžiamas imperatyvių teisės aktų nuostatų, kurias reguliuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013-10-04 įsakymas Nr. 1-249 patvirtintų „Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių“ 28 punkto reikalavimų. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad dūmų ir šilumos valdymo sistemos turi užtikrinti gaisro metu susidarančių dūmų bei šilumos šalinimą, kuris lemia saugų žmonių evakuavimą(si) iš pastato, palengvina ugniagesių atliekamus gelbėjimo ir gesinimo darbus, sumažina šilumos poveikį konstrukcijoms ir gaisro žalą ir kad ši įranga turi patikimai veikti gaisro metu. Ieškovas įvardija vėdinimo angas, kurios nėra dūmų ir šilumos valdymo sistemos dalis. (STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“) Atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieškovas natūralios ištraukiamosios ventiliacijos įtaisą nepagrįstai tapatina su vėdinimo sistemos, įrengtinos pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ nuostatas, dalimis. Taisyklių 28 punkte nustatytas minimalus atstumas nuo natūralios ištraukiamosios ventiliacijos dūmų ir šilumos valdymo sistemos įtaiso angos krašto iki gaisrinius skyrius arba gretimus pastatus atskiriančių priešgaisrinių sienų (ekranų) netaikytinas nagrinėjamu atveju. Šie atsakovo teiginiai yra pagrįsti, nes ieškovas  į bylą nepateikė įrodymų, kad name yra suprojektuota ir įrenginėjama natūralios ištraukiamosios ventiliacijos dūmų ir šilumos valdymo sistema.

Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo statomame name įrenginėjami židiniai, nes statomo namo projekte nėra numatyta įrengti židinius, numatoma namą apšildyti naudojant miesto centrinio šildymo sistemą. Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad dėl atsakovo vykdomų statybų name Subačiaus g. 17 sutrūko sienos, t.y. dėl atsakovo veiksmų yra daroma žala ieškovui. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad vienas iš namo Subačiaus g. 17-1 gyventojų kreipėsi į draudiką 2016-06-14 dėl pažeidimų jo bute. Atsakovas nurodė, kad ieškovas visiškai neįrodo, kad šių įtrūkimų nebuvo dar iki atsakovo Namo statybų darbų pradžios, nes ieškovas nepateikė duomenų, kad prieš sudarant draudimo sutartį dėl šios patalpos, draudėjas būtų konstatavęs, kad jokių pažeidimų patalpos sienose nėra ir atkreipia dėmesį į tai, kad šių įtrūkimų buvimo faktas užregistruotas tik 2016-06-12, t. y. Ieškinio pateikimo išvakarėse. Į bylą pateikti duomenys, kad namo Subačiaus g. 17 sienų būklę Atsakovas nustatinėjo ir vertino 2014 metais, prieš gaunant leidimą statyboms Iš pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (priedai 2, 3, 4) matyti, kad šio pastato sienose iš išorės ir iš vidaus buvo įtrūkimų.

Teismas daro išvadą, kad į bylą nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad nurodyti pažeidimai atsirado atsakovo vykdomų darbų pasėkoje. Tam patvirtinti reikalinga atlikti ekspertizę, kad nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovo vykdomų statybos darbų  iš name atsiradusių sienų įtrūkimų. Galimai šie pažeidimai  atsirado dėl atsakovo vykdomų statybos darbų, tokiu atveju atsakovui kiltų civilinė atsakomybė už padarytą žalą, bet vien tik tai nebūtų pagrindo konstatuoti jog atsakovui statybą leidžiantis dokumentas statyboms buvo išduotas neteisėtai. Atsakovas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad Ieškovas Ieškinio 2.5 punkte ieškovas nurodo, jog jis apskritai neprieštarauja tam, kad būtų statomi leistini pastatai Subačiaus g. 19. Vilniuje.

Į bylą yra pateiktas 2014-04-24 Subačiaus g. 19 daugiabučio gyvenamojo namo projektinių pasiūlymų viešojo svarstymo protokolas iš kurio matyti, jog ieškovo nariai šiame svarstyme dalyvavo, taigi ieškovui iki Leidimo išdavimo buvo žinoma, kad namai Subačiaus g. 19 ir Subačiaus g. 17 bus blokuojami, žinojo apie Subačiaus g. 19 namo aukštį, Ieškovo atstovams dalyvaujant šiame viešame svarstyme ir žinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pristatytam projektui buvo pritarta 

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą nugriauti tariami neteisėtai su esamu namu Subačiaus g. 17 blokuojamą statomą Namą. Šis ieškovo reikalavimas, kadagi nepagrįstas atsakovas namą stato jam išduoto Leidimo pagrindu, todėl nesant leidimo, Namo statyba nebūtų įmanoma, tačiau net tuo atveju, Statomas Namas galėtų būti griaunamas panaikinus Leidimą ir Namo statybai negalėtų būti išduodamas joks naujas namo statybą leidžiantis dokumentas aplamai. Nagrinėjamu atveju ar yra pagrindo išvadai, kad sklype: Subačiaus g. 19, Vilnius, negali būti išduotas joks statybą leidžiantis dokumentas aplamai.

Ieškovas namo statybos tariamą neteisėtumą ieškovas grindžia tuo, kad su ieškovo nariais nebuvo suderinti sprendiniai dėl insoliacijos ieškovo narių patalpose sumažėjimo, dėl ugniasienėje įrengiamų dūmtraukių ir ventiliacijos angų, o taip pat aplinkybe, kad dėl namo statybų padaryta žala namui Subačiaus g. 17. LR statybos įstatymo 28-1 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta be to ir teismo teisė leisti per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, t. y. leisti įteisinti statybą. Pagal šią Statybos įstatymo normą statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat pagal bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi būtina įvertinti,  ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje apskritai yra draudžiama, ir ar statyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar išardant statinius (jų dalį), ir, antra, ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje iš esmės leidžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi suteikiant statytojui ar kitiems įstatyme nurodytiems asmenims tokią galimybę. Ieškovas į bylą ne tik nepateikė jokių duomenų, kad namas negalėtų būti apskritai statomas, be to, kaip pagrįstai atkreipia dėmesį atsakovas, ieškovas net ir neteigia, kad namas negali būti statomas. Ieškinio 2.5 punkte nurodo, kad jis (ieškovas) neprieštarauja, jog būtų statomi statiniai Subačiaus g. 19 adresu esančiame sklype, ir nurodo, kad namas statomas neteisėtai todėl, kad pažeidžia Ieškovo narių išvardintus interesus.

Iš to kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atmestini ieškovo reikalavimai panaikinti kaip nepagrįstą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-06-23 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150623-00751, bei įpareigoti atsakovą UAB „Subačiaus namai“ pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti neteisėtai su esamu gyvenamuoju namu Subačiaus g. 17, Vilniuje,

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 str.1 d. jeigu ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo. Atsakovas UAB „Subačiaus namai“ pateikė įrodymus, kad jo išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 3 748,75 Eur. Tokio dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos- ši byla yra sudėtinga, atsakovo advokatas paruošė didelį kiekį procesinių dokumentų, taigi jo laiko ir darbo sąnaudos šioje byloje buvo didelės. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Civilinio proceso kodekso 92 straipsnio 1dalies nustatytu pagrindu iš ieškovo į Valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos). Tokių išlaidų nėra (elektoninė byla).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas, 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo DNSB „Amatų kiemas“, j. a. k. 300038705, atsakovo UAB „Subačiaus namai“, j. a. k. 303243957 naudai 3 748,75 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur.75ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                        Alfonsas Guobys