Civilinė byla Nr. e2-424-467/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00642-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.3.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VAKONDA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1908-653/2024, kuria atsisakyta patikslinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VAKONDA“ finansinio reikalavimo dydį atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“ bankroto byloje.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Medicina“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „PILKOJI KOPA“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintas UAB „Medicina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimis buvo patikslintas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi UAB „Medicina“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB).
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi patikslino LUAB „Medicina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinio reikalavimo tikslinimo (sumažinimo) atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas dėl kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo) bendrovės nemokumo byloje, ir klausimas šioje dalyje išspręstas iš esmės – kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinis reikalavimas buvo sumažintas iki 3 817,19 Eur.
4. Nemokumo administratorė 2024 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama netenkinti kreditorės UAB „VAKONDA“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, o teismui nustačius, kad vis dėlto toks pagrindas yra, šią bylą sustabdyti kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-268-991/2024), kurioje LUAB „Medicina“ ginčija LUAB „Medicina“ ir UAB „VAKONDA“ sudarytus sandorius ir prašo iš UAB „VAKONDA“ priteisti pinigines lėšas.
5. Nurodė, kad kreditorė UAB „VAKONDA“ pateikė nemokumo administratorei prašymą patikslinti jos finansinį reikalavimą – prašė ją įtraukti į LUAB „Medicina“ kreditorių sąrašą ir teikti teismui tvirtinti patikslintą 6 077,19 Eur dydžio finansinį reikalavimą, t. y. 2 260 Eur padidinti patvirtintą reikalavimą. Nemokumo administratorė su tokiu prašymu nesutinka, kadangi kreditorė nepateikė naujų duomenų dėl teismo nutartimi patvirtinto kreditorės finansinio reikalavimo ir remiasi byloje esamais duomenimis, kurie išnagrinėti sprendžiant dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo. Kreditorė neginčija Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinto jos finansinio reikalavimo. Kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumas patikrintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis, o jos prašymas yra įsiteisėjusios nutarties keitimas. Tai yra siekis dar kartą peržiūrėti įsiteisėjusią teismo nutartį.
6. Kreditorė UAB „VAKONDA“ atsiliepime į nemokumo administratorės prašymą nurodė, kad bendrovės ir kreditorės bendradarbiavimas vyko keturiais pagrindais: 1) 2018 m. sausio 22 d. automobilio nuomos sutarčių Nr. 2018-01-22/1 ir Nr. 2018/01/22/2 pagrindu. Pagal automobilių nuomos sutartis bendrovė nuomojosi iš kreditorės du lengvuosius automobilius; 2) kreditorė bendrovei tiekė ir teikė tam tikras prekes bei paslaugas pavienių užsakymų pagrindu; 3) bendrovė kreditorei tiekė ir teikė tam tikras prekes bei paslaugas pavienių užsakymų pagrindu; 4) 2020 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20200430/1 pagrindu, pagal kurią kreditorė įsipareigojo bendrovei pristatyti respiratorius FFP2. Bendra pirkimo–pardavimo sutarties kaina – 88 000 Eur. Bendrovė ir kreditorė bendradarbiavimo nurodytais pagrindais metu išrašinėjo viena kitos atžvilgiu pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, gaudavo prekes, paslaugas, apmokėjimus už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Dalis mokėjimų būdavo atliekama avansu. Tai patvirtinantys įrodymai pateikti kartu su kreditorės prašymu dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo. Šiais įrodymais disponavo ir disponuoja bendrovės nemokumo administratorė.
7. Kreditorė pateikė pradinį finansinį reikalavimą pagal tris sąskaitas iš viso – 6 389,19 Eur, o teismas patvirtino kreditorės reikalavimą 6 077,19 Eur pagal nurodytas tas pačias tris sąskaitas. Nemokumo administratorė neginčijo, kad sąskaitos nėra apmokėtos. Praėjus metams, nemokumo administratorė peržiūrėjo ir nustatė, kad viena iš sąskaitų, nurodytų pradiniame kreditorės reikalavime, yra apmokėta. Nemokumo administratorė laikėsi formalios pozicijos, jog 2021 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija VK Nr. 00000021-06/04-1 buvo apmokėta vien dėl to, kad mokėjimo paskirtyje yra nurodyta ši sąskaita faktūra. Dėl to nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą dėl kreditorės finansinio reikalavimo sumažinimo. Teismas sumažino kreditorės finansinį reikalavimą. Nepaisant to, taip patikslinus kreditorės finansinį reikalavimą, LUAB „Medicina“ kreditorei liko skolinga kitu pagrindu.
8. Bendra bendrovės kreditorei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma yra 24 092,58 Eur, bendra kreditorės bendrovei atliktų mokėjimų pavedimų suma – 116 688,05 Eur. Kreditorė bendrovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 57 444,27 Eur, bendra bendrovės kreditorei atliktų mokėjimų pavedimų suma – 143 288 Eur. Taigi atliktų mokėjimų pagrindu kreditorė bendrovei nebuvo skolinga, o bendrovė liko kreditorei skolinga 5 663,97 Eur pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras ir 725,22 Eur dėl susidariusios permokos. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtindamas kreditorės finansinį reikalavimą, PVM sąskaitų faktūrų sumas sumažino 104 Eur, todėl bendrovė liko skolinga 6 077,19 Eur. Tačiau pradinis kreditorės reikalavimo dydis dėl to nesikeičia. Nemokumo administratorės prašymu, kreditorės finansinį reikalavimą sumažinus pagal vieną sąskaitą, bendrovė lieka kreditorei skolinga tą pačią sumą, kokią jau buvo patvirtinęs teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi ir kokią kreditorius nurodė pradiniame finansiniame reikalavime, tik kitais pagrindais.
9. Laikantis 2024 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-92-881/2024 nurodytos pozicijos, kad 2021 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija VK Nr. 00000021-06/04-1 buvo apmokėta vien dėl to, jog mokėjimo paskirtyje yra nurodyta ši sąskaita faktūra, kadangi iš bendrovės nebuvo daugiau pavedimų sąskaitoms faktūroms apmokėti, liko nepadengta 2 260 Eur, prieš ją išrašyta 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaita faktūra serija VK Nr. 00000021-05/05-1 (neapmokėta suma – 1 143,97 Eur), o taip pat ir kitos dvi kreditorės finansiniame reikalavime nurodytos sąskaitos faktūros, t. y. 2021 m. liepos 4 d. 2 260 EUR PVM sąskaita faktūra serija VK Nr. 00000021-07/04-1 ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. 2 260 Eur PVM sąskaita faktūra serija VK Nr. 00000021-08/03-1.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi kreditorės UAB „VAKONDA“ prašymo dėl finansinio reikalavimo tikslinimo netenkino.
11. Teismas pažymėjo, kad finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi. Nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, jis turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba įtraukti (išbraukti) kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo.
12. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi palikta nepakeista, buvo patvirtintas UAB „VAKONDA“ 6 077,19 Eur dydžio finansinis reikalavimas (kreditorė prašė patvirtinti 6 389,19 Eur). Kreditorė finansinį reikalavimą grindė neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis: 1) 2021 m. birželio 4 d. serija VK Nr. 00000021-06/04-1 (1 869,19 Eur); 2) 2021 m. liepos 4 d. serija VK Nr. 00000021-07/04-1 (2 260,00 Eur); 3) 2021 m. rugpjūčio 3 d. serija VK Nr. 00000021-08/03-1 (2 260,00 Eur). PVM sąskaitos faktūros išrašytos už automobilių nuomą pagal 2018 m. sausio 22 d. sutartį Nr. 2018/01/22/1.
13. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas dėl kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo) bendrovės nemokumo byloje ir kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinį reikalavimą sumažino iki 3 817,19 Eur.
14. Tiek iš kreditorės prašymo, teikto nemokumo administratorei, tiek iš atsiliepimo šioje byloje matyti, kad esminis kreditorės prašymo argumentas yra tas, jog Lietuvos apeliacinis teismas panaikino kreditorės finansinį reikalavimą vienu pagrindu, todėl bendrovė liko skolinga kreditorei kitu pagrindu. Kitu pagrindu nurodo 2021 m. gegužės 3 d. 2 260 Eur PVM sąskaitą faktūrą serija VK Nr. 00000021-05/05-1 (neapmokėta suma – 1 143,97 Eur).
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog galimybė tikslinti kreditoriaus finansinius reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui jo dydis turi būti padidintas). Ar yra pagrindas tikslinti patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes bei nemokumo proceso ypatumus. Įstatymų leidėjas nesiekė, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra, kuri pagal teisinio reglamentavimo sistemą turi būti užbaigta iki likvidavimo stadijos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalis), galėtų būti paneigta per kreditorių reikalavimo tikslinimo institutą. Priešingas aiškinimas atvertų kelią neribotam bylinėjimuisi, sumenkintų teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditoriaus finansiniai reikalavimai, reikšmę, likvidavimo stadija prarastų savo efektyvumą, nes jo eigoje kistų kreditorių finansinių reikalavimų proporcijos. Dėl šių priežasčių kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas, kai jis siejamas ne su bankroto bylos eigoje pakitusiomis aplinkybėmis (išaugusiu ar sumažėjusiu kreditoriaus reikalavimu), turėtų būti aiškinamas siaurai ir siejamas su negalėjimu kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui.
16. Vertindamas kreditorės šioje byloje pareikšto finansinio reikalavimo turinį, teismas padarė išvadą, kad tai nėra reikalavimo patikslinimas dėl tam tikrų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios kreditorei nebuvo ir negalėjo būti žinomos pradinio reikalavimo pateikimo momentu. Iš esmės kreditorė reiškia naują reikalavimą kitu pagrindu.
17. Kreditorė teikė nemokumo administratorei tvirtinti pradinį finansinį reikalavimą, nurodydama jo pagrindą – automobilių nuomos sutartį ir jos pagrindu išrašytas tris PVM sąskaitas faktūras. Reikalavimo pagal naujai teikiamą 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VK Nr. 00000021-05/05-1 kreditorė tvirtinti neprašė. Kreditorė nenurodė argumentų, kad aplinkybė dėl naujai teikiamos sąskaitos neapmokėjimo pradinio reikalavimo teikimo ir tvirtinimo metu jai nebuvo žinoma. Priešingai, kreditorė įvardija, jog naują sąskaitą faktūrą teikia tik dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas kitą sąskaitą, kurios pagrindu finansinis reikalavimas buvo patvirtintas, laikė apmokėta. Kreditorė nenurodė ir neįrodė, kad tarp šių sąskaitų apmokėjimo yra tiesioginis ryšys. Kreditorė nurodo, jog naujo finansinio reikalavimo dydis pagal neapmokėtą 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą yra 1 143,97 Eur, tačiau prašyme didinti jos reikalavimą prašo patvirtintą finansinį reikalavimą padidinti 2 260 Eur.
18. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi kreditorės finansinį reikalavimą sumažino dėl to, jog pradinio reikalavimo tvirtinimo metu buvo vertinami tik pačios kreditorės pateikti duomenys, susiję su reiškiamu reikalavimu (nutarties 28 punktas), šioje nutartyje konstatuotos aplinkybės kreditorei nėra nei naujos, nei susijusios su teisės reikšti reikalavimą kitu faktiniu pagrindu atsiradimu. Byloje nėra duomenų, kad kreditorė nežinojo ir negalėjo žinoti apie jos finansinio reikalavimo pagrindą tvirtinant pradinį reikalavimą bei apskaičiuoti ir pagrįsti finansinio reikalavimo dydį.
19. Dėl nurodytų motyvų teismas nusprendė, kad nėra pagrindo peržiūrėti įsiteisėjusiomis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis patvirtinto UAB „VAKONDA“ finansinio reikalavimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) reglamentuojama finansinių reikalavimų pateikimo tvirtinti tvarka ir terminai yra susiję su bankroto proceso vykdymo operatyvumu, todėl šiuo atveju kreditorės pateikto patikslinto finansinio reikalavimo, nesusijusio su bankroto bylos eigoje pakitusiomis aplinkybėmis, tvirtinimas prieštarautų ne tik teismo sprendimo res judicata (galutinio sprendimo) principui, bei ir nemokumo procedūrų vykdymo tikslui.
20. Atmetęs kreditorės UAB „VAKONDA“ prašymą dėl kreditorės finansinio reikalavimo patikslinimo, teismas netenkino ir kreditorės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Kreditorė UAB „VAKONDA“ atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti kreditorių į bendrovės kreditorių sąrašą su patikslintu 6 077,19 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 2) priteisti iš bendrovės visas kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant jas kreditoriaus naudai iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Atmesdamas kreditorės prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo teismas iškreipė bankroto esmę ir kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijas, nes bankroto byloje yra patvirtintas tikrovės neatitinkantis kreditorės finansinio reikalavimo dydis. Tokiu būdu pažeistas ir viešas interesas. Teismas klausimą nagrinėjo ne iš esmės ir vertinant įrodymų visumą, o formaliai, neatsižvelgdamas į civilinės bylos dokumentų visumą, pagal kurią kreditorė turi 6 077,19 Eur reikalavimo teisę į LUAB „Medicina“.
21.2. Civilinėje byloje susiklostė situacija, kai kreditorės reikalavimas finansine prasme nuo pat pradžių iš esmės buvo teisingas, tik faktinis pagrindas pakito po to, kai nemokumo administratorė po metų laiko po finansinio reikalavimo patvirtinimo pradėjo ginčyti dalį reikalavimo. Teismas nepagrįstai paneigė egzistuojantį kreditorės finansinį reikalavimą, kuris yra patvirtintas pateiktais dokumentais.
21.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai kreditorių reikalavimų tvirtinimo stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Kreditorė, teikdama finansinį reikalavimą, nežinojo ir negalėjo numatyti, kad nemokumo administratorė ginčys atitinkamus reikalavimo pagrindus ir atitinkamą sąskaitą laikys apmokėta. Apie tai kreditorė nurodė ir atsiliepime, pateiktame teismui.
21.4. Kreditorė pradinį finansinį reikalavimą teikė pagal tuo metu buvusią informaciją ir pagal tai, kurias sąskaitas kreditorė laikė apmokėtomis (apmokėtos buvo laikomos seniausios sąskaitos ir LUAB „Medicina“ mokėjimai buvo skiriami seniausių sąskaitų, kurių mokėjimo terminai suėję, dengimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnį, o ne pagal tai, ką nurodė LUAB „Medicina“ mokėjimo pavedimų paskirtyje).
21.5. Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. perdavimo–priėmimo akto matyti, kad nemokumo administratorei bendrovės vadovas 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo perdavęs LUAB „Medicina“ bankų išrašus už 2021 metus, todėl šie duomenys (tarp jų – ir 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo) nemokumo administratorei buvo žinomi.
21.6. Kreditorei pateikus pirminį finansinį reikalavimą ir nemokumo administratorei nustačius netinkamą reikalavimo faktinį pagrindą (apmokėtą sąskaitą), kreditorė būtų turėjusi galimybę tikslinti reikalavimą jau pradžioje, dar tik nagrinėjant klausimą dėl kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo. Tačiau administratorė, turėdama visus duomenis, metus laiko nekėlė ginčo, o kreditorė neteko galimybės patikslinti finansinio reikalavimo faktinį pagrindą. Šalys bendradarbiavo įvairiais pagrindais, todėl tarp visų šalių sąskaitų ir mokėjimų yra tarpusavio ryšys ir vertinant šalių skolas viena kitai, būtina įvertinti visą santykių visumą. Laikantis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-92-881/2024 nurodytos pozicijos, kad 2021 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija VK Nr. 00000021-06/04-1 buvo apmokėta vien dėl to, kad mokėjimo paskirtyje yra nurodyta ši sąskaita faktūra, kadangi iš LUAB „Medicina“ nebuvo daugiau pavedimų sąskaitoms faktūroms apmokėti, liko nepadengta prieš ją išrašyta (ankstesnė) 2 260 Eur 2021 m. gegužės 3 d. PVM sąskaita faktūra serija VK Nr. 00000021-05/05-1 (neapmokėta suma – 1 143,97 Eur). Tarp šių sąskaitų apmokėjimo yra tiesioginis ryšys, nes, laikant, kad buvo apmokėta 2021 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija VK Nr. 00000021-06/04-1, lieka neapmokėta ankstesnė sąskaita (nepaisant to, pagal kurią sąskaitą yra susidariusi LUAB „Medicina“ skola, daugiau mokėjimų kreditorės naudai LUAB „Medicina“ nėra atlikusi ir skolos dydis dėl to nekinta). Taip pat liko neapmokėtos ir kitos dvi kreditorės pradiniame reikalavime nurodytos sąskaitos faktūros, t. y. 2 260 Eur 2021 m. liepos 4 d. PVM sąskaita faktūra serija VK Nr. 00000021-07/04-1 ir 2 260 Eur 2021 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaita faktūra serija VK Nr. 00000021-08/03-1. Liko nepadengta ir kreditorės UAB „VAKONDA“ 725,22 Eur permoka LUAB „Medicina“, nes, pripažinus, kad 2021 m. birželio 4 d. mokėjimu buvo padengta 2021 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija VK Nr. 00000021-06/04-1, LUAB „Medicina“ nėra atlikusi daugiau mokėjimų kreditorei.
21.7. Šiuo metu kreditorės finansinį reikalavimą siekiama patikslinti dėl bankroto bylos eigoje pasikeitusios nemokumo administratoriaus pozicijos dėl 2021 m. birželio 4 d. PVM sąskaitos faktūros serija VK Nr. 00000021-06/04-1 apmokėjimo, taip pat dėl jos veiksmų – pateikto ir teismo patenkinto prašymo sumažinti kreditorės finansinį reikalavimą, ir dėl paties teismo veiksmų (nutarties), teismui palaikius nemokumo administratorės poziciją dėl nurodytos sąskaitos apmokėjimo. Taigi atsirado poreikis tikslinti kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinį reikalavimą, nes LUAB „Medicina“ yra skolinga kreditorei kitais pagrindais. Nemokumo administratorė prašyme dėl finansinio reikalavimo netvirtinimo pažymi, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas galimas, kai byloje nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas, taip pat kai patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas nuginčijamas.
21.8. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu. Šiuo atveju būtent bankroto proceso metu civilinėje byloje atsirado objektyvus poreikis tikslinti kreditorės finansinį reikalavimą, nes nemokumo administratorė bankroto proceso metu nuginčijo vieną iš pradinio reikalavimo faktinių pagrindų. Tokio ginčo kreditorė negalėjo numatyti, nes pradinį finansinį reikalavimą teikė pagal tuo metu buvusią informaciją ir pagal tai, kurias sąskaitas kreditorė laikė apmokėtomis. Nemokumo administratorė neginčijo finansinio reikalavimo pagrindo. Todėl vėliau nemokumo administratorei nuginčijus, kad kreditorė nepagrįstai laikė vieną iš sąskaitų apmokėta, turi būti įvertinta, ar nėra skolos likučio kitais faktiniais pagrindais.
21.9. Kreditorės pateiktas pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo nėra naujas reikalavimas, nes šalys bendradarbiavo įvairiais pagrindais, todėl, pripažinus, kad LUAB „Medicina“ yra atsiskaičiusi su kreditore pagal vieną iš sąskaitų, turi būti įvertinta, ar LUAB „Medicina“ atsiskaičiusi pagal kitas sąskaitas ir ar nėra kreditorės permokos, t. y. turi būti įvertinama šalių santykių visuma.
21.10. Patikslintame prašyme nurodytos aplinkybės nebuvo nagrinėtos anksčiau. Teismas nė vienoje kitoje ankstesnėje nutartyje nevertino kitų kreditorės prašyme dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo nurodomų aplinkybių (dėl skolos pagal kitą sąskaitą ir permokėtą sumą) bei jas pagrindžiančių įrodymų, nes nebuvo pagrindo jų teikti ir vertinti, kadangi nebuvo ginčo. Lietuvos apeliacinis teismas, sumažindamas kreditorės finansinio reikalavimo dydį, nurodė, kad kitas finansinio reikalavimo pagrindas nėra tiriamas. Taigi, panaikinus kreditorės finansinio reikalavimo vieną pagrindą, LUAB „Medicina“ vis tiek liko skolinga kreditorei kitu pagrindu. Todėl kreditorė pateikė prašymą dėl patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame remiasi duomenimis, kurie nebuvo teismo nagrinėti anksčiau, taigi gali ir turi būti išnagrinėti ir tai nelaikytina kaip ankstesnių teismo nutarčių peržiūra ir res judicata pažeidimu.
21.11. Pradiniame reikalavime nurodytas kreditorės finansinio reikalavimo dydis dėl patikslinimo nesikeičia (tik atmetamos teismo jau atimtos sumos trijų sąskaitų po 104 Eur).
21.12. Reikalavimo tikslinimas nesudarytų sąlygų neribotam bylinėjimuisi, nepaneigtų teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditoriaus finansiniai reikalavimai, reikšmės ir likvidavimo stadija neprarastų efektyvumo. Juo labiau kad kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, o tokia dar nėra patvirtinta.
21.13. Taigi patikslintas finansinis reikalavimas siejamas su bankroto bylos eigoje pakitusiomis aplinkybėmis, todėl teismas iš esmės vien dėl formalumo ir nemokumo administratorės neapsižiūrėjimo negali paneigti pagrindinio bankroto proceso tikslo – pripažinti ir kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Šiuo atveju kreditorė dar pradiniame finansiniame reikalavime nurodė tą patį teisingą reikalavimo dydį. Teismas turėjo patvirtinti patikslintą kreditorės finansinį reikalavimą pagal patikslintus faktinius pagrindus. Dėl to priimta nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, o finansinis reikalavimas turi būti patikslintas.
21.14. Teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Kreditorė, jau reikšdama pradinį finansinį reikalavimą, nurodė reikalavimo sumą, kuri yra teisinga ir pagrįsta. Todėl būtų nesąžininga, neteisinga ir neprotinga paneigti egzistuojančio kreditorės finansinio reikalavimo sumą, kuri buvo nurodyta nuo pat pradžių. Teismas neužtikrino kreditorės ir nemokumo administratorės lygiateisiškumo: teismas pripažino nemokumo administratorės teisę po metų nuo finansinio reikalavimo patvirtinimo tikslinti kreditorės reikalavimą, tačiau kreditorei tokia galimybė nesuteikta.
22. LUAB „Medicina“ nemokumo administratorė UAB „PILKOJI KOPA“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą; apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad vis dėlto yra pagrindas patikslinti kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinį reikalavimą kitu kreditorės įrodytu pagrindu, finansinio reikalavimo tikslinimo nagrinėjimą sustabdyti, kol nebus išnagrinėta civilinė byla, kurioje UAB „Medicina“ ginčija LUAB „Medicina“ ir UAB „VAKONDA“ sudarytus sandorius, kurioje nemokumo administratorė prašo iš UAB „VAKONDA“ priteisti pinigines lėšas (civilinė byla Nr. e2-268-991/2024). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Kreditorė nepateikė naujų duomenų dėl teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo ir remiasi byloje jau esamais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti sprendžiant dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirojo skundo 10 punkte yra pakartojami ties patys kreditorės argumentai, kurie yra teismų išnagrinėti. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kreditorės nuomone, jog nemokumo administratorė savo iniciatyva ginčija finansinį reikalavimą, nes sąskaitos apmokėjimo duomenys seka iš banko sąskaitos išrašo, ir šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi.
22.2. Kreditorė UAB „VAKONDA“ yra įtraukta į LUAB „Medicina“ kreditorių sąrašą 2022 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį, kuri įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliaciniam teismui ją palikus nepakeistą.
22.3. Kreditorė neginčijo Vilniaus apygardos teismo 2022 lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo pagrindo, todėl kreditorės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai apie kitą finansinio reikalavimo pagrindą neturi teisinės reikšmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-881/2024).
22.4. Kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinio reikalavimo pagrįstumas patikrintas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis, todėl naujas prašymas iš esmės reiškia įsiteisėjusios teismo nutarties keitimą (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o tai prieštarauja įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, peržiūros forma. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi.
22.5. Kreditorės pateiktas prašymas vertintinas kaip nepagrįstas siekis dar kartą peržiūrėti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas. Juolab kad šiuo atveju nutartis dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo ir patikslinimo įsiteisėjo po to, kai buvo peržiūrėta apeliacine tvarka.
22.6. UAB „VAKONDA“ buvo įtraukta dalyvauti atsakove civilinėje byloje dėl skolos priteisimo ir įskaitymo nuginčijimo. Bankroto byloje vykstančioje finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūroje priimtus teismų procesinius sprendimus siekia pateikti civilinėje byloje dėl skolos ir įskaitymo nuginčijimo kaip įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris negali būti pakeičiamas. Todėl šalių santykiai dėl skolos ir įskaitymo nuginčijimo bus išspręsti kitoje civilinėje byloje, o tvirtinant finansinį reikalavimą reikia atitinkamai įvertinti nemokumo administratorės turimus duomenis dėl sąskaitų apmokėjimo, o ne tirti ir nagrinėti visą tarpusavyje susijusių UAB „VAKONDA“ ir LUAB „Medicina“ buvusių ūkinių santykių balansą. Bankroto byloje yra pateiktas UAB „VAKONDA“ atsiliepimas į ieškinį dėl skolos priteisimo ir šalių tarpusavio atsiskaitymo duomenų suvestinė, iš kurios kylantis įskaitymas ir yra ginčijamas kitoje civilinėje byloje.
22.7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditorių finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą finansinį reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Finansinių reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, peržiūros forma.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir esminių faktinių aplinkybių
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis).
24. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patikslinti kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinį reikalavimą LUAB „Medicina“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo, peržengti atskirojo skundo ribas, taip pat absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
25. LUAB „Medicina“ nemokumo bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad nemokumo administratorė 2022 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų (tarp jų – ir dėl UAB „VAKONDA“) patvirtinimo. Kreditorė UAB „VAKONDA“ prašymą patvirtinti 6 389,19 Eur finansinį reikalavimą grindė automobilio nuomos sutartimis Nr. 2018/01/22/1 ir Nr. 2018/01/22/2 bei jų pagrindu išrašytomis ir neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2021 m. birželio 4 d. serija VK Nr. 00000021-06/04-1 (neapmokėta suma – 1 869,19 Eur); 2021 m. liepos 4 d. serija VK Nr. 00000021-07/04-1 (neapmokėta suma – 2 260 Eur); 2021 m. rugpjūčio 3 d. serija VK Nr. 00000021-08/03-1 (neapmokėta suma – 2 260 Eur). Prašyme dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo nemokumo administratorė nurodė, kad, patikrinusi ir sulyginusi 2018 m. sausio 22 d. automobilio nuomos sutartis Nr. 2018/01/22/1 bei Nr. 2018/01/22/2 su pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, nustatė, jog sąskaitose nurodyta didesnė automobilių nuomos kaina, nei sutarta sutartyse, t. y. sąskaitose nurodyta mokėtina suma padidinta po 104 Eur (iš viso – 312 Eur), todėl nemokumo administratorė neginčija 6 077,19 Eur finansinio reikalavimo, o dėl 312 Eur – nesutinka.
26. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2268-653/2022 sutiko su nemokumo administratorės argumentu, jog 312 Eur yra neįrodyta ir nepagrįsta suma, neatitinka šalių sudarytos sutarties sąlygų, todėl UAB „VAKONDA“ prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą sumažino iki 6 077,19 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1292-934/2022 nutartį dėl UAB „VAKONDA“ finansinio reikalavimo paliko nepakeistą.
27. Nemokumo administratorė 2023 m. spalio 18 d. pateikė teismui prašymą patikslinti LUAB „Medicina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Prašyme, be kita ko, nurodė, kad, nors teismo nutartimi yra patvirtintas UAB „VAKONDA“ 6 077,19 Eur finansinis reikalavimas pagal tris PVM sąskaitas faktūras, atlikusi pakartotinį dokumentų patikrinimą nemokumo administratorė nustatė, jog viena iš PVM sąskaitų faktūrų – už 2 260 Eur – yra apmokėta, todėl prašė sumažinti kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinį reikalavimą iki 3 817,19 Eur. Kartu su prašymu nemokumo administratorė pateikė Luminor banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad UAB „Medicina“ 2021 m. birželio 4 d. bankiniu mokėjimo nurodymu apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą serija VK Nr. 0000002-06/04-1 – 2021 m. birželio 4 d. buvo atliktas 2 260 Eur mokėjimas, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „PVM s. f. Serija VK Nr. 00000021-06/04/1 Automobilio nuoma. Automobilio nuomos sutartis 2018.01.22 d. Nr. 2018/01/22/1“. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi, motyvuodamas tuo, kad aplinkybė apie sąskaitos apmokėjimą negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi iki tol nežinoma nemokumo administratorei aplinkybė, nemokumo administratorės prašymo netenkino (paliko 6 077,19 Eur UAB „VAKONDA“ finansinį reikalavimą).
28. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad pirmą kartą tvirtinant UAB „VAKONDA“ finansinį reikalavimą buvo vertinami tik pačios kreditorės teismui pateikti finansinį reikalavimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai (neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros ir automobilių nuomos sutartys) bei prašyme nurodyti argumentai, o nemokumo administratorės pateiktas prašymas dėl šios kreditorės finansinio reikalavimo patikslinimo buvo grindžiamas ir Luminor banko sąskaitos išrašu, padarė išvadą, jog pirmą kartą nagrinėjant UAB „VAKONDA“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą buvo vertinami tik pačios kreditorės pateikti netikslūs duomenys, todėl šios kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumas tinkamai iš esmės išnagrinėtas nebuvo, ir įvertino, kad nemokumo administratorės nurodytos naujos aplinkybės, jog viena iš trijų sąskaitų, kuriomis kreditorė grindė finansinį reikalavimą, buvo apmokėta dar 2021 m. birželio 4 d., sudaro pakankamą pagrindą peržiūrėti UAB „VAKONDA“ patvirtintą finansinį reikalavimą ir spręsti dėl jo patikslinimo. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-92-881/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį dėl kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinio reikalavimo pakeitė ir sumažino kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinį reikalavimą iki 3 817,19 Eur.
29. Nemokumo administratorė 2024 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama netenkinti kreditorės 2024 m. vasario 29 d. UAB „VAKONDA“ prašymo dėl finansinio reikalavimo tikslinimo, o teismui nustačius, kad vis dėlto toks pagrindas yra, šią bylą sustabdyti kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-268-991/2024), kurioje LUAB „Medicina“ ginčija sandorius, sudarytus LUAB „Medicina“ ir UAB „VAKONDA“, bei prašo iš UAB „VAKONDA“ priteisti pinigines lėšas. Šioje byloje skundžiama 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas netenkino kreditorės UAB „VAKONDA“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patikslinimo.
Dėl galimybės tikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą
30. Apeliantė UAB „VAKONDA“, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, kuria atsisakyta patikslinti jos finansinį reikalavimą, nurodo, kad byloje dėl nemokumo administratorės neatidumo susiklostė išskirtinė situacija, kai kreditorės reikalavimas finansine prasme nuo pat pradžių iš esmės yra teisingas, tik faktinis pagrindas pakito po to, kai nemokumo administratorė po metų laiko po finansinio reikalavimo patvirtinimo pradėjo ginčyti dalį finansinio reikalavimo, tačiau kreditorei, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, nebuvo sudaryta galimybė patikslinti savo finansinį reikalavimą. Nemokumo administratorė, nesutikdama su kreditorės prašymu dėl finansinių reikalavimų patikslinimo, teigia, kad apeliantė nenurodė naujų aplinkybių, paaiškėjusių dėl teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo ir remiasi byloje jau esamais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti sprendžiant dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, todėl nėra pagrindo taikyti kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo institutą.
31. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai finansinius reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
32. Pažymėtina, kad skirtingai nei ĮBĮ, JANĮ 41–42 straipsniai nereglamentuoja patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, jog, taikant JANĮ, kreditorių reikalavimų tikslinimas taip pat galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Taigi kilus poreikiui tikslinti kreditorių finansinius reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje suformuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Taigi kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021).
33. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, jog, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Tačiau kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditorių finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Vis dėlto reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi paaiškėti (atsirasti) po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus finansinį reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-998-330/2016). Pažymėtina, kad ar yra pagrindas tikslinti patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė nemokumo administratorei buvo pateikusi prašymą patvirtinti jos 6 389,19 Eur finansinį reikalavimą, tačiau nemokumo administratorė nesutiko dėl 312 Eur, kadangi apeliantės pateiktose trijose PVM sąskaitose faktūrose (2021 m. birželio 4 d. serija VK Nr. 00000021-06/04-1; 2021 m. liepos 4 d. serija VK Nr. 00000021-07/04-1; 2021 m. rugpjūčio 3 d. serija VK Nr. 00000021-08/03-1) buvo nurodytos didesnės sumos nei tos, kurios nurodytos automobilio nuomos sutartyje, pagal kurią jos buvo išrašytos. Kitokių argumentų nemokumo administratorė tuo metu nenurodė. Pirmosios instancijos teismas palaikė tokią nemokumo administratorės poziciją ir 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtino apeliantės 6 077,19 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Po vienerių metų, t. y. 2023 m. spalio 18 d., nemokumo administratorė inicijavo patvirtinto apeliantės finansinio reikalavimo patikslinimą, nurodydama, kad paaiškėjo, jog viena iš sąskaitų faktūrų, kuriomis buvo grindžiamas apeliantės pradinis finansinis reikalavimas, yra apmokėta, nors, kaip pagrįstai apeliantė pažymi, šie duomenys nemokumo administratorei neabejotinai turėjo būti žinomi jau pradinėje finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje. Visgi, siekiant užtikrinti, kad bankroto procese nebūtų nepagrįstai patvirtintų finansinių reikalavimų, apeliantės finansinis reikalavimas buvo sumažintas iki 3 817,19 Eur. Iš esmės tokiu būdu buvo nuginčytas vienas iš apeliantės reikalavimo pagrindų. Tačiau apeliantė teigia, kad atsakovė LUAB „Medicina“ vis tiek yra skolinga jai 6 077,19 Eur (sumą, kuri teismo buvo patvirtinta), tačiau kitu pagrindu, t. y. pagal ankstesnę sąskaitą faktūrą, kuri vieną iš vėlesnių sąskaitų pripažinus apmokėta, laikytina neapmokėta, kadangi LUAB „Medicina“ apeliantei atliktus mokėjimus skyrė seniausių sąskaitų, kurių mokėjimo terminai suėję, dengimui pagal CK 6.55 straipsnį, o ne pagal tai, ką nurodė LUAB „Medicina“ mokėjimo pavedimų paskirtyje.
35. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei tuo aspektu, kad šalims bendradarbiavus įvairiais pagrindais ir pripažinus, jog LUAB „Medicina“ yra atsiskaičiusi su apeliante pagal vieną iš sąskaitų, turi būti įvertinta, ar LUAB „Medicina“ atsiskaičiusi pagal visas apeliantės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir ar nėra apeliantės įvardijamos permokos, t. y. turi būti įvertinama šalis siejusių santykių ir atsiskaitymų visuma.
36. Jau minėta, kad teismas tvirtina kreditoriaus finansinį reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021).
37. Įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, kuomet nemokumo administratorė pirminėje finansinių reikalavimų pateikimo tvirtinti teismui stadijoje nesutiko tik su nedidele apeliantės finansinio reikalavimo dalimi (312 Eur), tačiau vėliau dalį teismo patvirtinto kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinio reikalavimo nuginčijus vienu iš kreditorės reikalavimo pagrindų, o šalims bendradarbiavus skirtingais pagrindais (LUAB „Medicina“ nuomojosi iš apeliantės du automobilius, LUAB „Medicina“ ir apeliantė viena kitai tiekė ir teikė tam tikras prekes bei paslaugas pavienių užsakymų pagrindu, buvo sudariusios respiratorių FFP2 pirkimo–pardavimo sutartį) ir apeliantei teigiant, kad LUAB „Medicina“ jai atliktais mokėjimais pagal CK 6.55 straipsnį pirmiausia sudengdavo seniausias sąskaitas, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė turi teisę tikslinti finansinio reikalavimo dydį. Priešingu atveju, būtų paneigtas proceso šalių lygiateisiškumo principas ir apeliantė atsidurtų blogesnėje padėtyje. Bankroto proceso operatyvumas taip pat negali būti užtikrinamas teisingumo ir šalių lygiateisiškumo sąskaita.
Dėl kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinio reikalavimo patikslinimo
38. Apeliantė dėl finansinio reikalavimo patikslinimo yra nurodžiusi, kad:
38.1. bendra atsakovės LUAB „Medicina“ apeliantei UAB „VAKONDA“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma yra 24 092,58 Eur;
38.2. bendra UAB „VAKONDA“ atsakovei LUAB „Medicina“ atliktų mokėjimų pavedimų suma yra 116 688,05 Eur, iš kurių: 24 092,58 Eur buvo atlikti mokėjimo pavedimai apmokant LUAB „Medicina“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 91 507,25 Eur buvo grąžintinos sumos (žr. 2019 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo pavedimą 3 500 Eur, kuris grąžintas atsakovei 2019 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo pavedimu; 2020 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimą 7,25 Eur, kuris grąžintas atsakovei 2020 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu; 2020 m. balandžio 30 d. mokėjimo pavedimas 88 000 Eur, kuris grąžintas atskirais mokėjimo pavedimais skirtingomis datomis); 363 Eur mokėjimo pavedimas dengiant priteistas bylinėjimosi išlaidas po bankroto bylos LUAB „Medicina“ iškėlimo; bendra apeliantės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma yra 57 444,27 Eur; bendra atsakovės apeliantei atliktų mokėjimų pavedimų suma yra 143 288 Eur, iš kurių: 51 780,30 Eur atlikti mokėjimo pavedimai apmokant apeliantės išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 88 000 Eur atlikti pagal 2020 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20200430/1, tačiau jie buvo grąžinti atsakovei atskirais mokėjimo pavedimais, kadangi sutartis nebuvo įvykdyta (88 000 Eur grąžinti mokėjimo pavedimai patenka į apeliantės atsakovei grąžintas sumas 91 507,25 EUR); 3 500 Eur mokėjimo pavedimas, atliktas 2019 m. rugpjūčio 2 d., ir 7,25 Eur mokėjimo pavedimas, atliktas 2020 m. liepos 24 d., buvo mokėjimo pavedimai atlikti per klaidą ir juos apeliantė grąžino atsakovei (2019 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo pavedimas 3 500 Eur grąžintas atsakovei 2019 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo pavedimu; 2020 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimas 7,25 Eur grąžintas atsakovei 2020 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu).
38.3. Atliktų mokėjimų pagrindu apeliantė UAB „VAKONDA“ atsakovei LUAB „Medicina“ nebuvo skolinga, o atsakovė liko apeliantei skolinga 5 663,97 Eur pagal neapmokėtas sąskaitas ir 725,22 Eur dėl susidariusios permokos (iš bendros apeliantės atsakovei atliktų mokėjimų sumos (112 817,80 Eur) atėmus sąskaitoms dengti skirtą sumą (24 092,58 Eur) ir grąžintą sumą – 88 000 Eur, gaunama, kad apeliantė atsakovei yra permokėjusi 725,22 Eur (112 817,80 Eur - 24 092,58 Eur - 88 000 Eur = 725,22 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi, patvirtindamas apeliantės finansinį reikalavimą, sąskaitų faktūrų sumas sumažino 104 Eur, atsakovė liko skolinga 6 077,19 Eur.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės LUAB „Medicina“ nemokumo administratorė iš esmės neneigia šių apeliantės skaičiavimų teisingumo, nesutikdama tik su pačiu faktu, jog kreditorės finansinio reikalavimo tikslinimas apskritai nėra galimas šioje bylos stadijoje, kadangi apeliantės finansinio reikalavimo patikslinimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, o apeliantė nenurodė naujų aplinkybių, kurios galėtų nulemti poreikį tikslinti reikalavimą. Taigi iš esmės nesant ginčo, kad apeliantei šioje situacijoje turi būti suteikta teisė patikslinti finansinį reikalavimą, UAB „VAKONDA“ finansinis reikalavimas tikslintinas, jį padidinant nuo 3 817,19 Eur iki 6 077,19 Eur.
40. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir nemokumo administratorės nurodomas Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-268-991/2024 faktas. Tai nėra nei pagrindas netvirtinti apeliantės finansinio reikalavimo, nei pagrindas sustabdyti šio klausimo dėl patikslinto reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą, kol nebus išnagrinėta minėta civilinė byla.
41. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad minimoje civilinėje byloje (sujungtoje) yra nagrinėjami du ieškovės LUAB „Medicina“ ieškiniai atsakovei UAB „VAKONDA“: 1) dėl piniginių lėšų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 1 928 Eur permoką pagal automobilio nuomos sutartis grąžinimą, 203,36 Eur palūkanas, 18 233,48 Eur skolą pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; 2) dėl įskaitymo nuginčijimo, skolos ir palūkanų priteisimo, kuriame nurodoma, kad nemokumo administratorė nustatė, jog prieš bankroto bylos iškėlimą ieškovė ir atsakovė atliko priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų 88 299 Eur įskaitymą. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovės ir atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. balandžio 30 d. atliktus 88 299 Eur įskaitymus, taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 88 299 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Minimoje byloje nėra ginčijamos nė viena iš trijų PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis grindžiamas apeliantės finansinis reikalavimas bankroto byloje.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai įvertino, jog šiuo atveju apeliantės pateiktas patikslintas reikalavimas nėra susijęs su bankroto bylos eigoje pakitusiomis aplinkybėmis ir kad jo tvirtinimas prieštarautų ne tik teismo sprendimo res judicata principui, bei ir nemokumo procedūrų vykdymo tikslui. Priešingai, nemokumo administratorės sukurtos kliūtys apeliantei dar pirminėje finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje patikslinti reikalavimo faktinį pagrindą, laikytinos su bankroto eigoje pakitusiomis aplinkybėmis, todėl apeliantei turi būti sudaryta galimybė patikslinti finansinį reikalavimą.
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – padidinant kreditorės UAB „VAKONDA“ finansinį reikalavimą nuo 3 817,19 Eur iki 6 077,19 Eur, t. y. ši kreditorė įtraukiama į LUAB „Medicina“ kreditorių sąrašą su patikslintu 6 077,19 Eur finansiniu reikalavimu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės UAB „VAKONDA“ atskirasis skundas patenkintas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta, spręstinas apeliantės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas.
45. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
46. Pagal UAB „VAKONDA“ pirmosios instancijos teismui 2024 m. balandžio 18 d. pateiktą prašymą apeliantė už atsiliepimo į nemokumo administratorės prašymą dėl prašymo patikslinti finansinį reikalavimą netenkinimo parengimą patyrė 855,37 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas pagrįsti apeliantė teismui pateikė teisinių paslaugų suvestinę (pažymą apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas); pažymoje nurodyta išlaidų apmokėjimo data – 2024 m. balandžio 16 d.
47. Apeliantės UAB „VAKONDA“ 2024 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodoma, kad kreditorė apeliacinės instancijos teisme patyrė 755 Eur išlaidų už atskirojo skundo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, kurias patvirtina teisinių paslaugų suvestinė (pažyma apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas); pažymoje nurodyta išlaidų apmokėjimo data – 2024 m. gegužės 6 d.
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, patirtos abiejų instancijų teismuose, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, maksimalių rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžių, šias išlaidas apeliantei iš LUAB „Medicina“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteisia visa apimtimi – iš viso 1 610,37 Eur (855,37 + 755).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VAKONDA“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo patenkinti ir padidinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „VAKONDA“ finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“ bankroto byloje nuo 3 817,19 Eur iki 6 077,19 Eur.
Priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Medicina“ (juridinio asmens kodas 304607470) bankroto administravimui skirtų lėšų kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „VAKONDA“ (juridinio asmens kodas 186162285) 1 610,37 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dešimties eurų ir 37 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Irmantas Šulcas
Alma Urbanavičienė